5cc6a8c5-7cab-4eab-ac3e-97f0d774297f · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-3011-450/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-12997-2012-9 Procesinio sprendimo kategorija: 73.2.6.1.; 38.; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gruodžio 10 d.Vilnius       Vilniaus apygardos teismo teisėja Asta Radzevičienė, vienasmeniÅ¡kai teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų V. Č., V. Č. individualios įmonės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį atsakovams V.

Č., V. Č. individualiai įmonei, trečias asmuo AB „Lietuvos draudimas“ dėl nuostolių atlyginimo.      Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė:I. Ginčo esmė         IeÅ¡kovas prašė solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų V. Č. ir V. Č. individualios įmonės 907 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas ir turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad Vilniuje 2010-06-24 dėl V. Č., vairavusio V. Č. individualiai įmonei, priklausančiÄ transporto priemonę FIAT DUCATO, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė Fiat Brava, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu V. Č. civilinė atsakomybė, vairuojant transporto priemonę nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. AB „Lietuvos draudimas“, pagal Paslaugų teikimo sutarties Nr. 1 (1.1. p.) nuostatas, veikdama ieškovo vardu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį dėl Fiat Brava, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimo ir M. L.-Z. pervedė 907 Lt draudimo iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovas, vykdydamas minėtos sutarties 2.1.3. p. nuostatas, AB „Lietuvos draudimas“ kompensavo iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , pervesdamas 907 Lt. Bendraatsakoviai nuostolių neatlygino ir solidariai skolingi 907 Lt.Bendraatsakovai V. Č. ir V. Č. individuali įmonė su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad automobilio draudimo sutartis galiojo nuo 2009 m. liepos 18 d. iki 2010 m. liepos 17 d., taigi ji galiojo ir autoįvykio metu.

V. Č. individuali įmonė 2010 m. sausio 13 d. įsigijo automobilį iÅ¡ UAB „Pamario restauratorius“. Užpildytoje eismo įvykio deklaracijoje buvo nurodyti visi susisiekimui reikalingi autoavarijos kaltininko duomenys, tačiau atsakovas negavo jokio kvietimo atvykti į apgadinto automobilio defektavimÄ . Apie eismo įvykį buvo praneÅ¡ta praėjus 13 dienų po eismo įvykio dienos. Pateiktos nuotraukos negali patvirtinti nuostolių dydžio. IeÅ¡kovas neįrodė, kad apskaičiuoti nurodyto dydžio nuostoliai pagrįsti ir protingi.

Nėra įrodymų, kad iÅ¡moka buvo panaudota pagal tikslÄ , t.y. apgadinto automobilio remontui. IeÅ¡kovas neturi reikalavimo teisės į bendraatsakovius. Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį palaikė. Draudimo sutartis buvo sudaryta su UAB „Ekspo Matec“. Draudimo sutartyje buvo numatyta, kad 350 Lt dydžio įmoka turi bÅ«ti sumokėta iki 2009-07-27. Draudėjas Å¡ios prievolės neįvykdė, įmoka nebuvo sumokėta. 2009-08-19 AB „Lietuvos draudimas“ iÅ¡siuntė priminimÄ apie nesumokėtÄ Ä¯mokÄ .

Draudikas įvykdė pareigÄ praneÅ¡ti draudėjui apie galimas draudimo įmokos nesumokėjimo pasekmes. Remonto kaina apskaičiuota objektyviai remiantis kompiuterine nuostolių apskaičiavimo programa. IeÅ¡kovas savo reikalavimus pagrįsti pateikė įrodymus, o atsakovai remiasi tik teoriniais skaičiavimais.                   II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. sprendimu ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai.

Nustatyta, kad 2010 m. birželio 24 d. Vilniaus mieste įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas V. Č., vairuodamas V. Č. individualios įmonės vardu registruotÄ automobilį Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidÅ«rė su A. Z. vairuotu automobiliu Fiat Brava, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykis įvyko dėl atsakovo V. Č. kaltės. AB „Lietuvos draudimas“, vykdydamas 2002-03-29 Paslaugų teikimo sutarties Nr. 1 nuostatas, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį.

IeÅ¡kovas AB „Lietuvos draudimui“ kompensavo iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ . Tarp draudėjo UAB „Ekspo Matec“ ir AB „Lietuvos draudimas“ 2009-06-08 sudarytoje įprastinėje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje buvo numatyta, kad ji galioja nuo 2009-07-18 iki 2010-07-17, tačiau Draudimo sutartis 03/111722579, kuria buvo apdrausta Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė, buvo nutraukta dar iki 2010-06-24 įvykusio eismo įvykio, draudėjui UAB „Ekspo Matec“ nesumokėjus draudimo įmokos.

Kai draudimo sutartis yra įsigaliojusi, draudikas turi teisę nuspręsti, ar nutraukti tokiÄ draudimo sutartį, pagal kuriÄ draudėjas nemoka periodinių įmokų, ar jÄ palikti galioti. Draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies draudimo sutartyje nustatytu laiku, draudikas apie tai privalo praneÅ¡ti draudėjui raÅ¡tu, kad draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamÄ pagal draudimo sutartį draudimo apsaugÄ bei nurodyti Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 5 ir 7 dalyse numatytas draudimo įmokos nesumokėjimo pasekmes.

O 29 punktas nustato, kad „jei draudėjas draudimo įmokos nesumoka ilgiau negu 1 mėnesį nuo Å¡ių sÄ lygų 27 punkte nustatyto praneÅ¡imo gavimo, draudikas turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti draudimo sutartį. Draudėjas nesumokėjo draudimo įmokos, draudikas 2009-08-19 praneÅ¡imu pareikalavo jÄ sumokėti ir nurodė, kad nesumokėjus įmokos per 30 dienų, draudimo sutartis bus vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta. Toks praneÅ¡imas realiai buvo iÅ¡siųstas draudėjui UAB „Ekspo Matec“, kÄ patvirtina Itella raÅ¡tas.

Draudimo sutarties 5.1 punkte numatyta, kad nutrÅ«kus sutarčiai, draudėjas privalo pateikti draudikui Å¡iÄ sutartį ir draudimo liudijimÄ , kad draudikas įraÅ¡ytų juose apie sutarties nutraukimÄ . Jei draudėjas, nutrÅ«kus sutarčiai, Å¡ios pareigos neįvykdo, akivaizdu, kad draudikas neturi objektyvios galimybės įraÅ¡yti draudėjo turimuose dokumentuose apie sutarties nutraukimÄ . Draudimo teisiniai santykiai minėto draudimo liudijimo pagrindu siejo trečiÄ jį asmenį bei UAB „Ekspo Matec“.

Atsakovas V. Č. individuali įmonė automobilį Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo 2010 m. sauso 19 d. Dėl Å¡ios priežasties trečiasis asmuo neturėjo jokios pareigos informuoti apie draudimo sutarties nutraukimÄ bendraatsakovų, nesančių draudimo sutarties Å¡alimi. Be to, draudimo sutartis buvo nutraukta iki 2010-06-24 eismo įvykio, draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos. Naujasis transporto priemonės savininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimo dienos, privalo raÅ¡tu praneÅ¡ti draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimÄ , taip pat savo duomenis.

Å iuo atveju, V. Č. individuali įmonė Å¡ios pareigos neįvykdė. V. Č. individuali įmonė įsigijusi automobilį ir kartu su automobiliu gavusi perduotÄ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomosios draudimo sutarties liudijimÄ Nr. LT/AEB 5373254, kuriame buvo numatyta, kad jis galioja nuo 2009-07-18 iki 2010-07-17, veikdama kaip rÅ«pestingas ir apdairus asmuo turėjo kreiptis į draudimo kompanijÄ ir iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar galioja transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas (CK 6.248 str. 3 d.).

Tais atvejais, kai nustatytas kaltininkas neapsidraudęs, pareiga atlyginti žalÄ nukentėjusiam trečiajam asmeniui įstatymo pagrindu kyla Biurui, t. y. draudikų, vykdančių Å¡ios rÅ«Å¡ies draudimÄ , asociacijai (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 str. 3 d. 17 str. 1 d). Biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymÄ asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grÄ Å¾intų dėl padarytos žalos iÅ¡mokėtÄ sumÄ , jeigu iÅ¡moka buvo sumokėta pagal Å¡io įstatymo 23 straipsnio 1 d.

Atsakovas V. Č. individuali įmonė, bÅ«damas automobilio savininkas, neturėjo teisės leisti atsakovui V. Č. naudotis automobiliu, nes Å¡is nebuvo apdraustas. Perduodamas neapdraustÄ automobilį naudoti, atsakovas V. Č. individuali įmonė pažeidė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo imperatyviÄ jÄ normÄ ir tokiu elgesiu padarė neteisėtus veiksmus. Kadangi atsakovas V. Č. individuali įmonė pažeidė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio reikalavimus ir dėl tokių pažeidimų Draudikų biuras turėjo įstatyme nustatytÄ pareigÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , tai savininkas ir eismo įvykio kaltininkas V.

Č. laikytini solidariaisiais skolininkais. Padaryta žala buvo nustatyta pagal specialisto suraÅ¡ytÄ transporto priemonės techninės apžiÅ«ros protokolÄ , „Audatex“ kompiuterine programa sudarytÄ remonto vertės sÄ matÄ ir sugadinto automobilio fotonuotraukas. Atsakovo argumentai, kad fotonuotraukos nepatvirtina apgadinimų atmestini, nes apgadinimai užfiksuoti eismo įvykio deklaracijoje, kuriÄ pasirašė abu eismo įvykio dalyviai, be to, apgadinimai užfiksuoti jÄ apžiÅ«rėjusio specialisto transporto priemonės techninės apžiÅ«ros protokole.

Remonto kaina apskaičiuota remiantis kompiuterine nuostolių apskaičiavimo programa „Audatex“, kurioje nurodomi išrinkimo, surinkimo, keitimo ir dažymo darbų laikų normatyvai bei detalių kainos pagal gamyklos gamintojo duomenis. Ši programa pripažįstama tinkama priemone žalos dydžiui nustatyti, jos naudojimas įteisintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymais 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 (Instrukcijos 4 p.). Atsakovai remiasi deklaratyviais teiginiais, kurių nepatvirtina jokiais įrodymais.

Atsakovai ne tik nevykdė savo pareigų nenaudoti neapdraustos transporto priemonės, bet ir per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos apie žalos padarymÄ nepranešė raÅ¡tu. Draudimo iÅ¡moka buvo iÅ¡mokėta transporto priemonės Fiat Brava, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkei M. L. – Z.. LR Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių 42.2.2 p. nustato, kad jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo sugadinto turto neremontuoja, suma, bÅ«tina sugadinto turto remontui, pervedama į nukentėjusio trečiojo asmens nurodytÄ jo ar kito asmens sÄ skaitÄ banke, taigi nukentėjęs asmuo turi teisę pasirinkti draudimo iÅ¡mokos gavimo bÅ«dÄ , ir jis neturi pareigos įrodinėti, kad atliko remonto darbus ir atsiskaitė su remonto darbus atlikusia įmone.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai           Atsakovai apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad automobilio draudimo sutartis galiojo nuo 2009 m. liepos 18 d. iki 2010 m. liepos 17 d. Nei Bendraatsakoviai, nei UAB „Ekspo-Matec“ nebuvo tinkamai informuoti apie tariamÄ Draudimo liudijimo nutraukimÄ ar draudimo apsaugos sustabdymÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar 2006 m. lapkričio 27 d. nutartyje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies Å¡alių sutartyje nustatytu terminu ir draudikui nusprendus pasinaudoti sustabdymo teise, draudimo sutartis ir draudiminė apsauga galioja, kol draudėjas gauna draudiko praneÅ¡imÄ ir dar 15 dienų po Å¡io praneÅ¡imo gavimo dienos.

Teismų praktikoje teigiama, jog draudikas, įrodinėdamas, kad tinkamai įvykdė informavimo pareigÄ , turi pateikti pakankamai įrodymų, kurie leistų į šį klausimÄ atsakyti vienareikÅ¡miÅ¡kai, nepaliekant abejonių. Trečiasis asmuo pateikė tik 2012 m. gruodžio 18 d. UAB „Ittela Information“ raÅ¡tÄ dėl „Lietuvos draudimo“ laiÅ¡kų perdavimo gavėjui. Å is UAB „Ittela Information“ raÅ¡tas, parengtas jau kilus ginčui, visiÅ¡kai neįrodo to, kad Bendraatsakoviai ar UAB „Ekspo-Matec“ buvo informuoti apie galimÄ Draudimo liudijimo nutraukimÄ .

UAB „Ittela Information“ raÅ¡te minima, jog tarp siunčiamų laiÅ¡kų buvo ir laiÅ¡kai, skirti UAB „Ekspo-Matec“, taigi, tampa nebeaiÅ¡ku kokie laiÅ¡kai (netgi ne vienas laiÅ¡kas) buvo siųsti ir ar jie buvo pristatyti, nes trečiasis asmuo nepateikė jokių tam pakankamų įrodymų. Bendraatsakovių žiniomis UAB „Ekspo-Matec“ ir AB „Lietuvos draudimas“ 2009-2010 metais buvo sudarę apie 40 draudimo sutarčių. Net jei trečiasis asmuo 2009 m. rugpjūčio 19 d. perdavė UAB „Ittela Information“ iÅ¡siuntimui laiÅ¡kus, adresuotus UAB „Ekspo-Matec“, trečiasis asmuo neįrodė, kad tarp siųstų laiÅ¡kų buvo praneÅ¡imas apie Automobilio draudimo sutarties nutraukimÄ .

Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-203/2008, kurioje buvo kilę ginčas dėl draudimo bendrovės perduotų siųsti laiškų UAB „Ittela Information“, konstatavo, kad esant duomenų, jog buvo siunčiami keli laiškai ir nesant neginčijamų įrodymų, koks buvo siųstų laiškų turinys, nėra pagrindo neginčijamai konstatuoti, kad draudėjui buvo išsiųstas įspėjimas dėl ginčo sutarties draudimo apsaugos sustabdymo, jei nebus sumokėta įmoka.         Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį teigia, kad jis nustatė 2010 m. birželio 24 d. eismo įvykio, kuris įvyko Panevėžyje, metu padarytos žalos dydį, nors eismo įvykis yra įvykęs Vilniuje.

Nurodė, kad 2009 m. rugpjūčio 19 d. iÅ¡siuntė atsakovui priminimÄ apie nesumokėtÄ Ä¯mokÄ , o jo pateiktame atsiliepimo į ieÅ¡kinį priede Nr. 6 nurodyta, kad praneÅ¡imas buvo siųstas UAB „Ekspo-Matec“. Taigi, Å¡ios aplinkybės dar kartÄ patvirtina, kad trečiasis asmuo neinformavo nei Bendraatsakovių, nei UAB „Ekspo-Matec“ apie draudiminės apsaugos sustabdymÄ , todėl Automobilio draudiminė apsauga eismo įvykio metu buvo galiojanti.          Privalomojo draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Biuras moka iÅ¡mokÄ dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalÄ Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustÄ nustatytÄ (identifikuotÄ ) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė.

Akivaizdu, kad byloje nebuvus pakankamai įrodymų, kad bÅ«tų galima pagrįstai konstatuoti, jog eismo įvykio metu padaryta žala naudojant neapdraustÄ Automobilį, darytina iÅ¡vada, kad IeÅ¡kovas neturėjo pagrindo iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokos tretiesiems asmenims.            Privalomo draudimo įstatymo 12 str. 3 d. nustatyta, kad atsakingas už neapdraustos transporto priemonės padarytÄ Å¾alÄ asmuo privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos apie žalos padarymÄ raÅ¡tu praneÅ¡ti Biurui, prieÅ¡ingu atveju žalos administravimo ir atlyginimo klausimas bus sprendžiamas jam nedalyvaujant.

Tačiau Bendraatsakoviai neturėjo jokios pareigos informuoti IeÅ¡kovo, kadangi turėjo galiojančiÄ draudimo sutartį su trečiuoju asmeniu, todėl IeÅ¡kovas nebuvo draudimo iÅ¡mokos mokėjimo santykių Å¡alimi. Kadangi nė vienas iÅ¡ Bendraatsakovių nebuvo kviečiamas atliekant defektavimÄ , Bendraatsakoviai negali sutikti su nurodytų nuostolių dydžiu. Civilinėje byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog nukentėjęs trečiasis asmuo laikėsi įstatymo nustatytos pareigos ir kreipėsi į draudimÄ per 3 (tris) dienas po eismo įvykio dienos.

PrieÅ¡ingai, kaip matyti ieÅ¡kinio priede Nr. 5, apie eismo įvykį buvo praneÅ¡ta praėjus 13 (trylikai) dienų po eismo įvykio dienos. Taigi, ir nukentėjęs trečiasis asmuo pažeidė įstatymu numatytÄ pareigÄ , o Vilniaus miesto apylinkės teismas šį faktÄ ignoravo, nors vadovavosi Bendraatsakoviams nepriklausančia pareiga praneÅ¡ti apie eismo įvykį per 3 darbo dienas.         Nuotraukose neįmanoma nustatyti, kokie nuostoliai patirti, nematyti jokių defektų. Pateiktos nuotraukos negali patvirtinti nuostolių dydžio, o tai, jog autoįvykio kaltininkui nebuvo suteikta galimybė dalyvauti autoįvykio metu apgadinto automobilio defektavime.

Vilniaus miesto apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, jog nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys savo prigimtimi bei pobÅ«džiu yra ieÅ¡kinys dėl civilinės atsakomybės taikymo, todėl Bendraatsakovių pareiga atlyginti žalÄ IeÅ¡kovui galėtų atsirasti tik esant visoms civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygoms.            Privalomojo draudimo įstatymo 16 str. 2 d. nurodyta, jog nukentėjusiam trečiajam asmeniui iÅ¡mokÄ moka atsakingas draudikas, kai transporto priemonės valdytojui atsirado civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo naudojant apdraustÄ transporto priemonę. IeÅ¡kovas nėra atsakingas draudikas.

Eismo įvykio metu atsakingas draudikas buvo AB „Lietuvos draudimas“. Ieškovas neturėjo pareigos ar įstatyminio pagrindo nukentėjusiajam trečiajam asmeniui atlyginti patirtus nuostolius, darytina išvada, jog Ieškovas neturi teisės reikalauti šių nuostolių atlyginimo regreso teise.            Ieškovo ieškinio suma 907 Lt. CPK 80 str. 1 d. 1 p. nurodyta, kad turtiniuose ginčuose iki vieno šimto tūkstančių litų žyminį mokestį sudaro 3 procentai nuo ieškinio sumos, bet ne mažiau kaip 50 Lt.

Taigi žyminis mokestis nuo 907,00 Lt bÅ«tų 27,21 Lt, o atsižvelgiant į nustatytÄ minimaliÄ sumÄ , už ieÅ¡kinį turėjo bÅ«ti mokamas 50 Lt žyminis mokestis. Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ bendraatsakovių didesnį žyminį mokestį (71 Lt).        Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundÄ prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodė, kad Biuras nevykdo draudimo veiklos ir nėra draudikas, t.y. nesudarinėja draudimo sutarčių, neprisiima draudimo rizikos bei už tai negauna draudimo įmokų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2012).

Administruodamas žalÄ , Biuras vadovaujasi draudimo bendrovių pateikta informacija apie sudarytas ir galiojančias transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazės (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 28 straipsnis) duomenimis, transporto priemonė Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio dienai neturėjo galiojančios draudiminės apsaugos.

Draudimo sutartis buvo nutraukta iki 2010-06-24 įvykusio eismo įvykio. Å iuo atveju draudėjas (t.y. sutarties Å¡alies) buvo UAB „Ekspo Matic“, ne apeliantai, todėl AB „Lietuvos draudimas“ neturėjo pareigos apeliantams siųsti priminimo apie nesumokėtÄ draudimo įmokÄ . V. Č. individuali įmonė transporto priemonę įsigijo 2010-01-19. Pagal TPVCAPDÄ® 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, naujasis transporto priemonės savininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimo dienos, privalo raÅ¡tu praneÅ¡ti draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimÄ taip pat savo duomenis.

Pirmosios instancijos teismas teisėtai bei pagrįstai konstatavo, kad 2010-06-24 eismo įvykio metu V. Č. civilinė atsakomybė vairuojant transporto priemonę Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl Biuras iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiam asmeniui įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę bendraatsakovių atžvilgiu.Nukentėjusio trečiojo asmens turtui (transporto priemonei ar kitam kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui) padarytos žalos dydį nustato Biuras, vadovaudamasis Biuro įgaliotų asmenų (ekspertų) ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ar iÅ¡vadomis, įmonės, kurioje remontuojamas sugadintas turtas, pateiktais Å¡io turto remonto iÅ¡laidų skaičiavimais ir (ar) atsižvelgdamas į įmonės, kuri turi teisę remontuoti sugadintÄ turtÄ , pateiktus Å¡io turto remonto iÅ¡laidų skaičiavimus ar remonto iÅ¡laidų pagrindimo dokumentus-, taip pat į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus (Taisyklių 13 punktas).Å iuo atveju, savininkui padaryta žala buvo nustatyta pagal AB „Lietuvos draudimas“ specialisto suraÅ¡ytÄ transporto priemonės techninės apžiÅ«ros protokolÄ , „AUDATEX“ kompiuterine programa (Instrukcijos 4 punktas) sudarytÄ remonto vertės sÄ matÄ .

Minėta kompiuterinė programa automatiškai skaičiuoja transporto priemonės remonto vertę, atsižvelgiant į transporto priemonę pagaminusios gamintojos nustatytas remontuotinų/keičiamų dalių vertes ir remonto darbo laiko trukmės normas. Fotonuotraukos yra pagalbinė priemonė užfiksuojant padarytos žalos dydį. Apgadintos transporto priemonės nuotraukos yra aktualios tais atvejais kai žalos apskaičiavimo momentu negalima vizualiai apžiūrėti transporto priemonės. Aplinkybė, kad nukentėjęs asmuo kreipėsi praėjus 13 dienų po eismo įvykio, neturi jokios įtakos nei padarytos žalos dydžiui nei Biuro atgręžtinio reikalavimo teisei.

Biuras pateikė tiek teismui, tiek apeliantams visus žalos dydį pagrindžiančius dokumentus, tuo tarpu apeliantai, jokių savo teiginius ar abejones pagrindžiančių įrodymų nepateikė.         Aplinkybė, kad nukentėjęs asmuo kreipėsi praėjus 13 dienų po eismo įvykio, neturi jokios įtakos nei padarytos žalos dydžiui nei Biuro atgręžtinio reikalavimo teisei. Biuras pateikė tiek teismui, tiek apeliantams visus žalos dydį pagrindžiančius dokumentus, tuo tarpu apeliantai, jokių savo teiginius ar abejones pagrindžiančių įrodymų nepateikė.         Apeliantų teiginys, kad jie turėjo galiojančiÄ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, todėl neturėjo pareigos praneÅ¡ti Biurui, sutinkamai su TPVCAPDÄ® 12 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apie padarytÄ Å¾alÄ , yra nepagrįstas.

Apeliantų elgesys neatitinka apdairiems, sÄ Å¾iningiems ir protingiems asmenims keliamų reikalavimų, kadangi V. Č. bÅ«damas eismo įvykio dalyviu galėjo ir turėjo pareigÄ domėtis ar transporto priemonės valdytojo Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), civilinė atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Eismo įvykio dienai transporto priemonė nebuvo apdrausta, todėl Biuras neprivalėjo apeliantų kviesti susipažinti su padarytos žalos dydžiu, iÅ¡kviesti į defektavimÄ ir pan.

TPVCAPD įstatymo 12 straipsnio 3 dalis nustato, kad atsakingas už neapdrausta transporto priemone padarytÄ Å¾alÄ asmuo privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos apie žalos padarymÄ raÅ¡tu praneÅ¡ti Biurui, prieÅ¡ingu atveju žalos administravimo ir atlyginimo klausimas yra sprendžiamas jam nedalyvaujant. Apeliantai Biurui tokio praÅ¡ymo nepateikė bei nepateikė įrodymų, kad toks praÅ¡ymas buvo pateiktas.Atkreipė dėmesį, jog tarp Biuro ir AB „Lietuvos draudimas“ sudaryta paslaugų teikimo sutartimi Nr. 1 yra nustatytos tik Biuro ir jo atstovo abipusės teisės bei pareigos administruojant žalas.

Pagal CK 6.154 str. nuostatas, sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius. IÅ¡ sutarčių tretiesiems asmenims jokios teisės ir pareigos nekyla, taipogi tretieji asmenys negali grįsti savo reikalavimų ar atsikirtimų remdamiesi sutarties nuostatomis. Pagal LAT teismo praktikÄ (LAT 2002-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 730/2002) apgadintos transporto priemonės apžiÅ«ra atliekama dalyvaujant apgadintos transporto priemonės savininkui (jo atstovui) ar užsakovui arba asmeniui, turinčiam patikėjimo teisę.

Nėra reikalaujama, kad apžiÅ«roje dalyvautų už žalÄ atsakingas asmuo, kad jam bÅ«tų praneÅ¡ta apie apžiÅ«rÄ .           Šiuo atveju apeliantams atsakomybė už Biuro patirtÄ Å¾alÄ atsirado ne CK, o specialaus įstatymo - TPVCAPDÄ® nuostatų pagrindu (CK 6.987 straipsnio 3 dalis; Vilniaus apygardos teismo 2011-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1427-567/2011). Å iuo atveju V. Č. individuali įmonė neįvykdė TPVCAPDÄ® įtvirtintos pareigos apdrausti jai priklausančiÄ Ä¯registruotÄ transporto priemonę.

TPVCAPDÄ® 17 straipsnyje yra įtvirtinti atvejai, kuomet Biuras moka iÅ¡mokas. Pareiga atlyginti žalÄ Biurui kyla dėl dviejų priežasčių: žala padaroma vairuojant transporto priemonę; žala padaroma neapdrausta transporto priemone. TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalies nuostatose yra įtvirtinta solidari atsakingo už žalos padarymÄ asmens (vairuotojo) ir asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį (transporto priemonės savininko), atsakomybė. Å ios nuostatos yra laikomasi ir LAT formuojamoje teismų praktikoje (LAT nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2008;

LAT 2010-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010).Tarp V. Č. individualios įmonės, kaip transporto priemonės savininko, bei V. Č., eismo įvykio kaltininko neteisėtų veiksmų (nesilaikymas TPVCAPDÄ® nustatytos pareigos bei kelių eismo taisyklių pažeidimas) ir kilusių pasekmių (Biuro patirta žala) yra priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.246 str., 6.248 str. - jei V. Č. individuali įmonė bÅ«tų TPVCAPDÄ® nustatyta tvarka užtikrinusi savo transporto priemonei draudimo apsaugÄ , o V.

Č. nebÅ«tų padaręs eismo įvykio, Biuras, nebÅ«tų įtrauktas į minėta transporto priemone padarytos žalos administravimÄ bei nebÅ«tų dėl to patyręs žalos.CPK 80 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad turtiniuose ginčuose iki 100.000,00 Lt mokėtinas žyminis mokestis - 3 procentai nuo ieÅ¡kinio sumos, bet ne mažiau kaip 50,00 litų. CPK 82 str. 1 d. nustatyta, kad nustatant žyminį mokestį teismai indeksuoja atsižvelgiant į ketvirčio vartojimo kainų indeksÄ , jeigu jis didesnis negu 110.

Taigi, 71 Lt žyminis mokesčio dydis buvo gautas jį indeksuojant.          IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados         Apeliacinis skundas atmestinas.         Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Ši byla nagrinėjama atsakovų apeliacinio skundo ribose (LR CPK 320 str. 2 d.).         Dėl draudimo apsaugos galiojimo         Bylos medžiaga patvirtina, kad 2010-06-24 eismo įvykio metu buvo sugadintas automobilis Fiat Brava, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) ir nukentėjusiajai M. L.-Z. iÅ¡mokėta 907 Lt draudimo iÅ¡moka. Å iÄ iÅ¡mokÄ , vadovaujantis 2002-03-29 Paslaugų sutarties 1.1 p., sudaryta tarp Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ir AB „Lietuvos draudimas“, atlygino AB „Lietuvos draudimas“. IeÅ¡kovas kreipėsi su atgręžtinio reikalavimo teise į atsakingÄ už eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ transporto priemonės vairuotojÄ ar jos savininkÄ . Nors apeliantai teigia, kad įvykio metu galiojo automobilio Fiat Ducato, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklausė įvykio metu V. Č. individualiai įmonei ir kurio vairuotojas V. Č. yra kaltas dėl įvykio, draudimo sutartis, tačiau bylos medžiaga liudija prieÅ¡ingai. Å io automobilio Draudimo sutartis 2009-06-08 buvo sudaryta su UAB „Ekspo Matec“ (b. l. 69). Sutarties įsigaliojimo data 2009-07-18, draudimo įmoka 350 Lt turėjo bÅ«ti sumokėta iki 2009-07-27. Kaip matyti iÅ¡ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, draudėjas Å¡ios pareigos neįvykdė. 2009-08-19 AB „Lietuvos draudimas“ iÅ¡siuntė draudėjui priminimÄ Dėl nesumokėtos/negautos draudimo įmokos (b. l. 66), kuriame nurodyta, kad jei draudimo įmoka nesumokėta, tai draudėjas privalo padaryti per 30 dienų nuo praneÅ¡imo gavimo dienos.

Draudimo apsauga įsigalios kitÄ dienÄ po apmokėjimo, nesumokėjus įmokos per 30 dienų, Draudimo sutartis bus vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta. Atsižvelgiant į tai, kad draudimo įmoka nebuvo sumokėta, draudikas turėjo teisę nutraukti draudimo sutartį. Pirmos instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius sutarties nutraukimÄ nesumokėjus įmokų ir padarė teisingas iÅ¡vadas, kurių apeliacinės instancijos teismas nekartos.        Vertinant apelianto argumentÄ , ar buvo praneÅ¡ta draudėjui raÅ¡tu apie draudimo įmokos nesumokėjimo pasekmes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo vertinimu.

Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, AB „Lietuvos draudimas“ praneÅ¡imÄ draudėjui UAB „Ekspo Matec“ iÅ¡siuntė, tai patvirtina Itela raÅ¡tas (b. l. 71). Atsakovai pripažįsta, kad automobilį įsigijo 2010-01-13, todėl draudikas neturėjo pareigos informuoti apeliantus apie nesumokėtÄ draudimo įmokÄ , tuo labiau, kad draudimo sutartis buvo nutraukta iki kol atsakovas įsigijo Å¡iÄ transporto priemonę. Sutarties Å¡alis su draudiku buvo UAB „Ekspo Matiac“. Kaip teisingai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundÄ , atsakovas įsigijęs transporto priemonę, pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo įstatymo 8 str. 1 d., ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimo, privalėjo raÅ¡tu praneÅ¡ti draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimÄ , taip pat savo duomenis.

Duomenų, kad ši nuostata būtų įvykdyta, byloje nepateikta. Teisingai pirmos instancijos teismas vertino, kad įvykio metu, 2010-06-24 atsakovo vairuojamos transporto priemonės atsakomybė nebuvo apdrausta ir atsakovas neturėjo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo apsaugos. Tokiu būdu nustatyta, kad automobilis Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu neturėjo galiojančios draudiminės apsaugos, todėl pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo įstatymo 17 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiajam asmeniui ir Ä®statymo 23 str. pagrindu įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę.       Dėl žalos dydžio        Apeliantai teigia, kad Bendraatsakovai nebuvo informuoti apie transporto priemonės Fiat Brava, savininkui padarytos žalos paskaičiavimÄ bei nebuvo kviečiami susipažinti su jos dydžiu, kviesti į defektavimÄ ir nebuvo supažindinti su techninės apžiÅ«ros protokolu.

        Kaip jau pasisakyta aukščiau, draudimo apsauga įvykio metu negaliojo, V. Č. individuali įmonė neįvykdė TPVCAPDÄ® įtvirtintos pareigos apdrausti jai priklausančiÄ Ä¯registruotÄ transporto priemonę. TPVCAPDÄ® 17 straipsnyje yra įtvirtinti atvejai, kuomet Biuras moka iÅ¡mokas. Pareiga atlyginti žalÄ Biurui kyla dėl dviejų priežasčių: žala padaroma vairuojant transporto priemonę; žala padaroma neapdrausta transporto priemone. TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalies nuostatose yra įtvirtinta solidari atsakingo už žalos padarymÄ asmens (vairuotojo) ir asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį (transporto priemonės savininko), atsakomybė.

Å ios nuostatos yra laikomasi ir LAT formuojamoje teismų praktikoje (LAT nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2008; LAT 2010-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010).        Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai sutinka Å¡ioje dalyje su pirmos instancijos teismo iÅ¡dėstytais argumentais, teismas tinkamai taikė teisės aktus bei padarė teisingas iÅ¡vadas, todėl detaliau dėl apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės atkartotų argumentų nepasisako. Pažymėtina, kad nukentėjusio trečiojo asmens turtui padarytos žalos dydį nustato Biuras, vadovaudamasis Biuro įgaliotų asmenų (ekspertų) ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ar iÅ¡vadomis, įmonės, kurioje remontuojamas sugadintas turtas, pateiktais Å¡io turto remonto iÅ¡laidų skaičiavimais ir (ar) atsižvelgdamas į įmonės, kuri turi teisę remontuoti sugadintÄ turtÄ , pateiktus Å¡io turto remonto iÅ¡laidų skaičiavimus ar remonto iÅ¡laidų pagrindimo dokumentus, taip pat į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus (Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo Taisyklių 13 punktas).

Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, savininkui padaryta žala buvo nustatyta pagal „AUDATEX“ kompiuterine programa (Instrukcijos 4 punktas) sudarytÄ remonto vertės sÄ matÄ . Å i kompiuterinė programa pripažįstama tinkama priemone žalos dydžiui nustatyti, jos naudojimas įteisintas LR Susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymais 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101, Å¡i programa automatiÅ¡kai skaičiuoja transporto priemonės remonto vertę, atsižvelgiant į transporto priemonę pagaminusios gamintojos nustatytas remontuotinų/keičiamų dalių vertes ir remonto darbo laiko trukmės normas.

Kaip teisingai nurodė ieÅ¡kovas, fotonuotraukos yra tik pagalbinė priemonė užfiksuojant padarytos žalos dydį. Kaip jau pasisakyta, įvykio metu automobilis Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdraustas, todėl Biuras neprivalėjo kviesti apeliantų susipažinti su padarytos žalos dydžiu bei nustatant jos dydį (defektuojant ar panaÅ¡iai). Apeliantai nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jų argumentus dėl netinkamai nustatytos žalos dydžio. Kadangi apeliaciniame skunde nurodytoms aplinkybės pagrįsti iÅ¡ esmės jokių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.), o tie patys argumentai buvo įvertinti nagrinėjant bylÄ pirmos instancijos teisme, todėl konstatuotina, kad sudaryta remonto darbų sÄ mata yra reali, pagrįsta ir apskaičiuota remiantis teisės aktais.

Dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nepasisakytina, kadangi jie neturi reikÅ¡mės vertinant priimto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .Dėl žyminio mokesčio Apeliantai nurodė, kad pirmos instancijos teismas netinkamai paskaičiavo ir neteisėtai priteisė 71 Lt dydžio žyminį mokestį. CPK 80 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad turtiniuose ginčuose mokamas žyminio mokesčio dydis priklauso nuo ieÅ¡kinio sumos, iki Å¡imto tÅ«kstančių litų mokamas žyminis mokestis sudaro 3 procentus, bet ne mažiau kaip 50 Lt, tuo tarpu CPK 82 str. 1 d. numato, kad žyminis mokestis yra indeksuojamas, atsižvelgiant į ketvirto ketvirčio vartojimo kainų indeksÄ , jei jis didesnis nei 110.

Å iuo gi atveju, ieÅ¡kinio kaina yra iki vieÅ¡o Å¡imto tÅ«kstančio litų, todėl paskaičiuota žyminio mokesčio suma nuo ieÅ¡kinio kainos sudaro 27,21 Lt, t.y. turėtų bÅ«ti sumokėta ne mažiau kaip 50 Lt žyminio mokesčio, tuo tarpu indeksavus pagal vartotojų kainų indeksÄ , kuris sudarė ieÅ¡kinio pateikimo dienai 144,4 indeksÄ , teisingai pirmos instancijos teismas priteisė 71 Lt dydžio žyminį mokestį.        Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,                                                     n u t a r ė:

      Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .                 Teisėja                                                    Asta Radzevičienė