2023-08-02 Nr. AB-14055-3-61-3-05028-2023-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-414-442/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05028-2023-5

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. rugpjūčio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, A. N. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas Baltarusijos Respublikos (toliau – ir kilmės valstybė) pilietis A. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2023 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. 23S26744, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir Departamento Kontrolės skyriaus 2023 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. 23S37630, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo dalį dėl pradėtos konsultacijos su Lenkijos Respublika dėl Departamento ketinimo įtraukti perspėjimą į CSIS dėl draudimo atvykti ir apsigyventi kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarijos Konfederacija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteino Kunigaikštystė, Islandija), teritorijoje.

Pareiškėjas, grįsdamas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nurodė, jog Sprendimu pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ir buvo pradėtos konsultacijos su Lenkijos Respublika, kurioje pareiškėjas turi galiojančią vizą. Pareiškėjo patikrinimas galimai atliktas neišanalizavus situacijos, atsakovui neperdavus tyrimui esminę reikšmę turinčios medžiagos kompetentingai institucijai – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui (toliau – ir VSD), taip pat galimai nepagrįstais sprendimais atsakovas inicijavo konsultavimosi procedūras su kita Šengeno erdvės valstybe nare (Lenkijos Respublika), kurios pareiškėjui gali sukelti negrįžtamas neigiamas pasekmes – Lenkijos Respublikai atšaukus pareiškėjui išduotą vizą, jis būtų priverstinai deportuotas į kilmės valstybę. Pareiškėjo kilmės valstybės baudžiamojo įstatymo nuostatų pataisos, kuriomis sugriežtinta baudžiamoji atsakomybė už tariamus ekstremistinius ir antivalstybinius nusikaltimus, yra tiesiogiai taikytinos pareiškėjui, kuris į rezervą išleistas už sistemingus drausmės pažeidimus. Šiuo atveju pareiškėjas su sutuoktine bėgo iš kilmės valstybės būtent nuo baudžiamojo persekiojimo, nes sisteminis kario sutarties sąlygų nevykdymas, dėl kurio 2021 m. rugpjūčio 9 d. iš eitų pareigų kilmės valstybės karo mokykloje buvo atleistas pareiškėjas, ir sugriežtinto įstatymo turinys leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjui grįžus į kilmės valstybę jam gresia baudžiamasis persekiojimas. Perdavus neteisingą informaciją kitai Šengeno erdvės valstybei narei pareiškėjui gali būti sukelta nepataisoma žala – turimos vizos atšaukimas, priverstinis grąžinimas į kilmės valstybę, kurioje jam gresia baudžiamasis persekiojimas ir uždraudimas atvykti į Šengeno erdvę panaikinant galimybę pasimatyti su sutuoktine.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 6 d. nutartimi pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo netenkino.

Teismas konstatavo, jog Sprendimas, priešingai nei teigia pareiškėjas, nėra administracinis aktas, kuriuo atsakovas inicijavo konsultavimosi procedūras su Lenkijos Respublika, taip pat tai nėra aktas, kuriuo pareiškėjui panaikinama viza ar jis priverstinai deportuojamas į kilmės valstybę. Dėl to, teismo vertinimu, pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę yra pernelyg nutolęs nuo skundo dalyko ir praktiškai neįvykdomas, nes byloje iš viso nėra ginčo dėl atsakovo sprendimo pradėti konsultacijas su Lenkijos Respublika dėl pareiškėjui išduotos vizos atšaukimo. Teismas sprendė, kad pareiškėjas nepateikė pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, jog egzistuoja pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėjas nurodo, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra aktualus tik šiame bylos etape, kol neigiamos pasekmės dar neįvyko siekiant užkardyti jų atsiradimą, nes panaikinta viza techniškai nebeatstatoma, kaip ir deportavimas į kilmės šalį, kurioje pareiškėjui gresia baudžiamasis persekiojimas. Dėl to pirmosios instancijos teismas byloje nepagrįstai siejo reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą su neigiamų pasekmių buvimu. Be to, pareiškėjas prašo panaikinti ne Sprendimo dalį, o visą sprendimą, todėl nėra pagrindo sutikti su teismo išvada, kad tam tikra Sprendimo dalis nėra ginčo objektu ir jog dėl jos ginčo tarp šalių nėra. Priešingai, pareiškėjas ginčija tiek uždraudimą jam atvykti į Lietuvos Respubliką, tiek atsakovo inicijuotą procedūrą dėl uždraudimo atvykti į visą Šengeno erdvę. Aplinkybė, kad Sprendimas gautas ne iš karto, nuo pareiškėjo nepriklausė, Sprendimo pareiškėjui neįteikė atsakovas, o Sprendimas iš atsakovo išsireikalautas tik advokato pagalba.

Pareiškėjas pažymėjo, jog nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę yra pernelyg nutolęs nuo skundo dalyko ir praktiškai neįvykdomas, remiantis tuo, jog, teismo vertinimu, byloje iš viso nėra ginčo dėl atsakovo sprendimo pradėti konsultacijas su Lenkijos Respublika. Sprendimu inicijuotos konsultacijos su Lenkijos Respublika yra ginčijamo administracinio akto dalis, prašant panaikinti visą sprendimą. Stabdant Sprendimo galiojimą atsakovas turėtų pareigą stabdyti pradėtas konsultacijas tokia pat tvarka kaip jos buvo pradėtos, o tai užtikrintų pareiškėjo interesų apsaugą, kad konsultacijų metų galimai neteisingų duomenų pagrindu nebus priimti sprendimai dėl jo turimos vizos panaikinimo ir pareiškėjo deportavimo į kilmės valstybę.

Atsakovas Departamentas atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, jog pareiškėjo teiginiai nėra pakankami reikalavimo užtikrinimo priemonei pritaikyti. Pareiškėjas tikėtinai nepagrindė skundo reikalavimo pagrįstumo – Departamentas gavo VSD raštą, kuriame nurodyta, kad dėl pareiškėjo darbo 2013–2021 metais kilmės valstybės karo mokykloje, jis kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Ginčijamas Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis galiojančiomis teisės aktų nuostatomis, įvertinus pareiškėjo individualią situaciją ir kompetentingos institucijos išvadą dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui. Be to, pareiškėjas nepagrindė ir ir antrosios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlygos, jog nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjo argumentai dėl galimos žalos yra deklaratyvūs, todėl negali būti pakankamu pagrindu taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, jog pareiškėjas nepagrindė reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlygų, o jo asmeniniai turtiniai ir šeiminiai interesai negali nusverti valstybės interesų kilusio ginčo kontekste.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ginčijamas Sprendimas, kurio dalį sustabdyti prašo pareiškėjas, nėra administracinis aktas, kuriuo atsakovas inicijavo konsultavimosi procedūras su Lenkijos Respublika, kuriuo pareiškėjui panaikinama viza ar jis priverstinai deportuojamas į kilmės valstybę, todėl pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę yra pernelyg nutolęs nuo skundo dalyko ir praktiškai neįvykdomas, nes byloje nėra ginčo dėl atsakovo sprendimo pradėti konsultacijas su Lenkijos Respublika dėl pareiškėjui išduotos vizos atšaukimo.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, jog šiuo atveju yra pagrindas sustabdyti Sprendimo dalies galiojimą, nes nesustabdžius ginčijamo Sprendimo, jam gali kilti neatitaisoma žala – kilmės valstybėje galėtų būti pradėtas pareiškėjo baudžiamasis persekiojimas. Pareiškėjo vertinimu, byloje pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdžius akto galiojimą, atsakovas būtų įpareigotas stabdyti pradėtas konsultacijas su Lenkijos Respublika ir tai užtikrintų, jog galimai neteisingų duomenų pagrindu nebus priimti sprendimai dėl pareiškėjo turimos vizos panaikinimo ir deportavimo į kilmės valstybę.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Taigi reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) prima facie (iš pirmo žvilgsnio) reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-518-662/2018).

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė teismo taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo individualaus administracinio akto galiojimo laikiną sustabdymą, t. y. sustabdyti galiojimą Sprendimo dalies, kuria pradėtos konsultacijos su Lenkijos Respublika dėl Departamento ketinimo įtraukti perspėjimą į CSIS dėl draudimo atvykti ir apsigyventi kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarijos Konfederacija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteino Kunigaikštystė, Islandija), teritorijoje.

Ginčijamu Sprendimo, kurio dalies galiojimą sustabdyti prašo pareiškėjas, Departamentas nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo Sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių, nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Departamentas ginčijamo Sprendimo motyvuose nurodė, jog atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas turi galiojančią Lenkijos Respublikos išduotą nacionalinę vizą, yra pradėta konsultacija su Lenkijos Respublika dėl Departamento ketinimo įtraukti perspėjimą į CSIS dėl draudimo atvykti ir apsigyventi kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje.

Šiame kontekste pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte nurodyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos.

Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo Sprendimo turinį, konstatuoja, jog šiuo atveju ginčijamu administraciniu aktu, kurio dalies galiojimo sustabdymo prašo pareiškėjas, atliekamas tvarkomasis veiksmas (valdingas patvarkymas) buvo atsakovo sprendimas uždrausti atvykti pareiškėjui į Lietuvos Respubliką. Dėl to pareiškėjui kreipusis į teismą dėl Sprendimo panaikinimo, pareiškėjas inicijavo teisminį ginčą dėl uždraudimo jam atvykti į Lietuvos Respubliką teisėtumo ir pagrįstumo. Visgi, kaip šiuo atveju teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra ginčo dėl atsakovo sprendimo pradėti konsultacijas su Lenkijos Respublika dėl pareiškėjui išduotos vizos atšaukimo, nes šis atsakovo veiksmas buvo išvestinis iš ginčijamo Sprendimo tvarkomojo veiksmo ir konsultacijų pradėjimo teisėtumas ir pagrįstumas nepatenka į pareiškėjo inicijuotos administracinės bylos nagrinėjimo dalyką. Įvertinus tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę yra pernelyg nutolęs nuo skundo dalyko.

Atkreiptinas dėmesys, jog pagal administracinių teismų praktiką gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-525/2018, 2023 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-322-442/2023).

Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nenustatytas pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę (sustabdyti ginčijamo Sprendimo dalį), o pareiškėjo atskirojo skundo argumentai pripažintini nepagrįstais, nes, kaip nurodyta šioje nutartyje, pareiškėjo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra nesusijusi su pareiškėjo inicijuotu teisminiu ginču.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti, todėl skundžiama nutarties dalis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Milda Vainienė