5cc2fedb-15c8-4eb7-a157-ebf2268b28cd · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2-956-933/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01794-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.5; (S) 3.4.1.9 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 6 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Å ulcas raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės asociacijos LIETUVOS BANKŲ ASOCIACIJA ieÅ¡kinį atsakovei biudžetinei įstaigai Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai dėl perkančiosios organizacijos 2019 m. lapkričio 22 d. neskelbiamos apklausos sÄ lygų pripažinimo neteisėtomis bei to paties objekto neskelbiamos apklausos pagrindu sudarytos vieÅ¡ojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, vieÅ¡oji įstaiga Vilniaus universitetas. IÅ¡vadÄ teikianti institucija byloje – Viešųjų pirkimų tarnyba. Teismas n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje prašė: pripažinti Apklausos I Techninės specifikacijos 2.3, 3.1, 3.2, 3.3, 3.4, 7 punktų sÄ lygas ir Apklausos I 5.5 punkto nuostatas (dėl ieÅ¡kinyje identifikuotų pažeidimų) neteisėtomis; pripažinti Apklauso II pagrindu sudarytÄ vieÅ¡ojo pirkimo sutartį su ekspertu A. B. (ar tiekėju, kuris pasitelkė šį ekspertÄ ) negaliojančia nuo jos sudarymo dienos ir taikyti restitucijÄ ; priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad: 1.1. 2019-10-11 Lietuvos Respublikos Seimo narys teisės aktų registre įregistravo Finansų rinkos dalyvių mokesčio įstatymo projektÄ Nr. XIIIP-39481 ir Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektÄ Nr. XIIIP-39492. 2019-11-20 Lietuvos Respublikos Seimo valdyba sprendimu Nr. SV-S-14743: pritarė Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto siÅ«lymui dėl reikalavimų nepriklausomam ekspertui, kuris vertins įstatymų projektus; patvirtino nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų pirkimo techninę specifikacijÄ ; perdavė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai vykdyti nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų vieÅ¡Ä jį pirkimÄ teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsakovė 2019-11-22 raÅ¡tu Nr. S-2019-7181 kreipėsi į ieÅ¡kovę su kvietimu pateikti pasiÅ«lymÄ pagal atsakovės prie raÅ¡to pridėtas Apklausos I sÄ lygas. Apklausoje I atsakovė nustatė terminÄ tiekėjų pasiÅ«lymams pateikti iki 2019-11-27 16 val. IeÅ¡kovė, susipažinusi su Apklausos I sÄ lygomis ir reikalavimais, nusprendė, jog jos yra neaiÅ¡kios ir dviprasmiÅ¡kos, o apklausai skirtos lėšos vos 100 Eur su PVM dirbtinai riboja sÄ Å¾iningÄ tiekėjų konkurencijÄ bei galimybę suteikti reikiamas nepriklausomo ekspertinio vertinimo iÅ¡vadas dėl įstatymų projektų. 2019-11-25 ieÅ¡kovė pateikė atsakovei praÅ¡ymÄ dėl Apklausos I sÄ lygų paaiÅ¡kinimo ir patikslinimo. 2019-11-26 atsakovė pateikė atsakymÄ Ä¯ ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ patikslinti bei paaiÅ¡kinti Apklausos I sÄ lygas. 2019-11-27 ieÅ¡kovė pateikė pretenzijÄ atsakovei dėl neteisėtų Apklausos I sÄ lygų panaikinimo ir patikslinimo. 2019-12-05 atsakovė pateikė ieÅ¡kovei atsakymÄ Ä¯ pretenzijÄ , kuriuo pretenzijÄ atmetė. 1.2. 2019-12-04 ieÅ¡kovė raÅ¡tu Nr. 02/14 kreipėsi į atsakovę su praÅ¡ymu paaiÅ¡kinti, kokiu pagrindu ekspertas buvo atrinktas paslaugų suteikimui, kuomet Apklausa I nėra įvykusi, 2019-11-27 - 2019-12-05 Apklausa I turėjo bÅ«ti sustabdyta dėl ieÅ¡kovės pateiktos 2019-11-27 pretenzijos. 2019-12-05 atsakovė pateikė atsakymÄ . 2019-12-05 ieÅ¡kovei paaiÅ¡kėjo, jog atsakovė lygiagrečiai Apklausai I įvykdė kitÄ ApklausÄ II dėl to paties vieÅ¡ojo pirkimo objekto, t. y. tiek Apklausa I, tiek Apklausa II atsakovė siekė įsigyti nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugas dėl Ä®statymų projektų. 2019-12-05 teisės aktų registre buvo registruota ir vieÅ¡ai paskelbta Ekspertinio vertinimo iÅ¡vada dėl įstatymų projektų, kuriÄ parengė ekspertas A.

B. Ekspertas A. B. suteikė ekspertinio vertinimo paslaugas pagal sutartį, sudarytÄ tarp atsakovės ir eksperto pagal Apklausos II sÄ lygas. 2019-12-06 ieÅ¡kovė, spręsdama, jog dėl to paties vieÅ¡ojo pirkimo objekto – eksperto paslaugų dėl įstatymų projektų – negalėjo bÅ«ti vykdomos dvi atskiros apklausos, pateikė pretenzijÄ dėl Apklausos II ir Pirkimo sutarties pripažinimo neteisėtomis ir negaliojančiomis. 1.3. IeÅ¡kovės vertinimu, Techninės specifikacijos 2.3, 3.1, 3.2, 3.3, 3.4, 6 ir 7 punktai pažeidžia VPÄ® 35 straipsnio 4 dalies reikalavimÄ , kuris nustato, jog pirkimo dokumentai turi bÅ«ti tikslÅ«s, aiÅ¡kÅ«s, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiÅ«lymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia.

Toks reikalavimas nustatytas ir Mažos vertės pirkimų apraÅ¡e (21.3.2 p.). Apklausos I sÄ lygos neleidžia ieÅ¡kovei įvertinti įsigyjamų nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų tikslios apimties, pažeidžia ir skaidrumo principÄ . Ekspertinių paslaugų suteikimo apimtį, be kita ko, apima iÅ¡vados teikimas dėl Seimo narių pasiÅ«lymų, pateiktų Ä®statymų projektams, kurie buvo registruoti iki vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymo (Techninės specifikacijos 2.3 p.). IeÅ¡kovė 2019-11-25 prašė atsakovės patikslinti Techninės specifikacijos 2.3 punktÄ , įtvirtinant, jog iÅ¡vada turi bÅ«ti pateikiama tik dėl Seimo narių pasiÅ«lymų, pateiktų Ä®statymų projektams, kurie teisės aktų nustatyta tvarka registruoti iki pasiÅ«lymo pateikimo termino pabaigos (ne iki vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymo).

Tiekėjas, teikdamas pasiÅ«lymÄ pagal Apklausos I sÄ lygas, negali nustatyti tikslios apimties Seimo narių pasiÅ«lymų, kurie bus pateikti po tiekėjo pasiÅ«lymo pateikimo iki vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymo. PasiÅ«lymo iÅ¡laidos, kurios objektyviai negali bÅ«ti numatytos pasiÅ«lymo pateikimo dienÄ neturėtų bÅ«ti įskaičiuojamos į pasiÅ«lymo kainÄ . Po pasiÅ«lymo pateikimo paaiÅ¡kėję Seimo narių pasiÅ«lymai dėl įstatymų projektų de jure yra laikomi papildoma paslaugų apimtis, kurios įsigijimas turėtų bÅ«ti iÅ¡ esmės sprendžiamas naujomis apklausos sÄ lygomis arba galiojančios vieÅ¡ojo pirkimo sutarties pakeitimu. 1.4.

Ekspertas teikiant iÅ¡vadÄ turės atsakyti į Apklausos I Techninės specifikacijos 3.1, 3.2, 3.3 punktuose suformuotus klausimus. IeÅ¡kovės nuomone, ekspertui suformuoti klausimai yra netikslÅ«s bei dviprasmiÅ¡ki. Ekspertas, analizuodamas konkrečiÄ ES praktikÄ , turės pateikti Perkančiajai organizacijai tos ES Å¡alies reguliavimo pranaÅ¡umus, trÅ«kumus ir iÅ¡kilusias problemas, taip pat apraÅ¡yti taikomo reguliavimo teisinį reglamentavimÄ , struktÅ«rÄ , apimtį (3.4 p.). IeÅ¡kovė 2019-11-25 raÅ¡te atsakovei pastebėjo, jog tam, kad ekspertas turėtų galimybę pateikti kompetentingÄ ir iÅ¡samiÄ iÅ¡vadÄ dėl kitose ES valstybėse narėse taikomo teisinio reglamentavimo bankų/finansų srityje, ekspertui turi bÅ«ti keliamas kvalifikacijos reikalavimas dėl teisinio iÅ¡silavinimo toje konkrečioje ES narėje.

Vien teisinio iÅ¡silavinimo pagal Lietuvos Respublikos teisę įgijimas nereiÅ¡kia, jog toks ekspertas bus kompetentingas suteikti iÅ¡vadas pagal kitos valstybės nacionalinę teisę. 1.5. Ekspertas paslaugas turės suteikti per 7 kalendorines dienas nuo pirkimo sutarties sudarymo dienos. Paslaugų suteikimo terminas neproporcingai trumpas bei objektyviai neįgyvendinamas, atsižvelgiant į siekiamų įsigytų paslaugų apimtį bei reikalavimÄ iÅ¡analizuoti ES valstybių praktikÄ . IeÅ¡kovė 2019-11-25 prašė atsakovės nustatyti ne trumpesnį nei 20 kalendorinių dienų paslaugų suteikimo terminÄ nuo vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymo, įtvirtinti vieÅ¡ojo pirkimo sutarties termino pratęsimÄ papildomoms 20 kalendorinių dienų dėl nenumatytų aplinkybių (pvz., Seimo nariams įregistravus kitokius įstatymų projektus).

Vien tai, kad įstatymų projektų įsigaliojimo data numatyta 2020-01-01, nereiÅ¡kia, jog toks įsigaliojimo terminas nekoreguojamas. Eksperto 2019-12-05 parengta iÅ¡vada nėra iÅ¡sami, objektyvi, daugeliu atveju nėra pagrįsta Å¡altiniais, neatitinka Techninės specifikacijos reikalavimų. Apklausos I Techninės specifikacijos 7 punktas turėtų bÅ«ti pripažintas neteisėtu proporcingumo aspektu. 1.6. Apklausos I sÄ lygų 5.5 punkte atsakovė įtvirtino maksimaliÄ pirkimui skirtų lėšų sumÄ 100 Eur su PVM.

Pirkimo objekto apimtis yra itin didelė, o daugelis paslaugų teikėjų, nors ir kompetentingų suteikti paslaugas, neturi galimybių dalyvauti Apklausoje I vien dėl neproporcingo pirkimui skirto biudžeto. Atsakovė atsakyme į 2019-11-27 pretenzijÄ maksimalaus biudžeto nustatymÄ grindžia Seimo valdybos posėdžio protokolu Nr. SV-P-238 ir jame nustatyta iki 100 Eur su PVM biudžeto suma Apklausai I. Seimo valdybos sprendimai nenaikina atsakovės pareigų ApklausÄ I vykdyti laikantis VPÄ® ir Mažos vertės pirkimų apraÅ¡o reikalavimų.

Atsakovės atsakyme į 2019-11-27 pretenzijÄ minimi ankstesni ekspertinių paslaugų užsakymo pavyzdžiai nėra susiję su konkrečiais įstatymų projektais. Apklausos I sÄ lygų 5.5 punktas dirbtinai riboja konkurencijÄ â€“ nors rinkoje yra daug finansų srities ekspertų, jie neturi objektyvių galimybių jas suteikti dėl tokio biudžeto. 1.7. IeÅ¡kovės vertinimu, dviejų lygiagrečių pirkimo procedÅ«rų vykdymas neskelbiamų apklausų bÅ«du dėl to paties pirkimo objekto yra draudžiamas bei pažeidžia skaidrumo, lygiateisiÅ¡kumo ir kitus principus.

Atsakovė vykdė ApklausÄ II tuo pačiu metu kaip ir ApklausÄ I dėl tų pačių paslaugų. Apklausa II buvo vykdoma ir tuomet, kai Apklausoje I ieÅ¡kovė pateikė pretenzijÄ dėl Apklausos I sÄ lygų neteisėtumo. Vykdant ApklausÄ II atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2019-11-20 sprendimu Nr. SV-S-1474 jai suteiktas teises (įgaliojimus), taip pat Lietuvos Respublikos Seimo valdybos posėdžio protokolu Nr. SV-P-238 patvirtintÄ biudžetÄ (e. b. 1 t. 1-12 b. l.).

2. Atsakovė atsiliepime prašė atmesti ieÅ¡kinio reikalavimus, skirti ieÅ¡kovei baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis. Atsiliepime nurodė, kad: 2.1. Lietuvos bankų asociacija 2019-11-12 pateikė Seimo kanceliarijai praÅ¡ymÄ kviesti dalyvauti neskelbiamoje apklausoje. Lietuvos bankų asociacija 2019-11-22 raÅ¡tu Nr. S-2019-7181 „Kvietimas dalyvauti apklausoje dėl nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų pirkimo“ buvo pakviesta dalyvauti neskelbiamoje apklausoje ir iki 2019-11-27 16 val. pateikti pasiÅ«lymÄ .

Nustatytu terminu pasiÅ«lymas iÅ¡ ieÅ¡kovės nebuvo gautas. 2019-11-27 gauta ieÅ¡kovės pretenzija, kuri, nepraleidus įstatymo nustatytų terminų, iÅ¡nagrinėta ir atmesta 2019-12-05. Apklausos sÄ lygos yra perkančiosios organizacijos prerogatyva. Perkančioji organizacija, vykdydama pirkimÄ , geriausiai žino, kokios prekės, paslaugos ir darbai labiausiai atitinka jos poreikius, todėl tiekėjas negali neigti Å¡ios diskrecijos ir nurodyti perkančiajai organizacijai pirkinio objekto savybių, techninių charakteristikų ir panaÅ¡ių reikalavimų bei siekti, kad pirkimo sÄ lygos bÅ«tų pritaikytos konkrečiai jam, ar pirkimo sÄ lygos bÅ«tų modifikuotos taip, kad tiekėjas atitiktų sÄ lygomis keliamus reikalavimus. 2.2.

Tiekėjas turėjo įvertinti galimus apimties pokyčius dėl gautų Seimo narių pasiÅ«lymų nuo pasiÅ«lymo pateikimo iki sutarties sudarymo. Å iuo aspektu perkančioji organizacija negali nei patikslinti, nei iÅ¡ anksto nurodyti Seimo narių pasiÅ«lymų, kurie gali bÅ«ti registruoti dėl įstatymo projekto. Seimo valdyba 2019-11-20 sprendimu Nr. SV-S-1474 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų rinkos dalyvių mokesčio įstatymo projekto Nr. XIIIP- 3948 ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3949 nepriklausomo ekspertinio įvertinimo“ patvirtino nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų pirkimo techninę specifikacijÄ , kuri ir buvo pateikta kviečiamiems dalyvauti neskelbiamoje apklausoje tiekėjams.

Techninėje specifikacijoje suformuluoti klausimai turi bÅ«ti atsakyti tokia apimtimi, kokia jie suformuluoti. Ekspertams numatyti reikalavimai nustatyti atsižvelgiant į suformuluotas užduotis, todėl tiekėjo siÅ«lymas įtraukti reikalavimÄ dėl teisinio iÅ¡silavinimo pagal ES valstybių narių teisę, kuriomis vadovaujantis ekspertas teiks analizę, nebuvo svarstomas. IeÅ¡kinyje nenurodoma, kokiems VPÄ® principams ir normoms prieÅ¡tarauja Seimo valdybos sprendimas, o samprotavimai dėl techninėje specifikacijoje suformuluotų klausimų netikslumo yra deklaratyvÅ«s bei vertintini kaip nepagrįsta kritika. 2.3.

Profesionalui ir savo srities žinovui, t. y. ekspertui, ne kartÄ rengusiam analitinius teisės aktų projektų vertinimus 7 kalendorinių dienų terminas eksperto iÅ¡vadai pateikti nėra akivaizdžiai per trumpas siekiant, kad iÅ¡vados bÅ«tų iÅ¡samios ir kokybiÅ¡kos. PraÅ¡oma atsakyti į tris klausimus, todėl 7 kalendorinių dienų terminas yra pakankamas paslaugoms tinkamai įvykdyti ir neapriboja tiekėjų konkurencijos. Ekspertinio įvertinimo iÅ¡vados pateikimas tiesiogiai susijęs su įstatymo projekto priėmimo procedÅ«romis.

Atsižvelgus į perkamų paslaugų pobÅ«dį ir apimtį, analogiÅ¡kų vykdytų pirkimų sÄ lygas ir VPÄ® įtvirtintÄ draudimÄ perkančiosioms organizacijoms pirkti prekes ar paslaugas nepriimtinomis, per didelėmis, kainomis, esant nustatytai 100 Eur su PVM kainai už eksperto iÅ¡vadÄ lėšos bÅ«tų naudojamos racionaliai, o VPÄ® principai nėra pažeidžiami. IeÅ¡kovė apklausos sÄ lygas vertina subjektyviai. Perkančiosios organizacijos pareiga aiÅ¡kinantis numatomo pirkimo vertę atlikta tinkamai – įprastinė panaÅ¡ių pirkimų ir sutarčių sudarymo bei vykdymo praktika ir kaina buvo iÅ¡analizuoti.

Terminai nustatomi ir atsižvelgus į konkretaus teisės akto projekto priėmimo procedÅ«rų numatomas datas, numatomÄ teisės akto įsigaliojimo datÄ , t. y. tiesiogiai susiję su teisės akto projekto priėmimo procedÅ«romis. 2.4. Perkamų paslaugų rezultatas yra intelektinės veiklos produktai. Atsižvelgusi į tai ir įvertinusi nustatytÄ kainÄ už vienÄ iÅ¡vadÄ , siekdama nupirkti ekspertinio įvertinimo paslaugas ne tik iÅ¡ suinteresuotų tiekėjų, bet ir iÅ¡ mokslo įstaigų, Seimo kanceliarija vykdo kelias atskiras neskelbiamas apklausas, kviesdama pasiÅ«lymus teikti ne tik universitetus, bet ir pareiÅ¡kusius norÄ dalyvauti tokiose apklausose, o įvertinusi pasiÅ«lymus, jiems atitinkant nustatytus reikalavimus, yra pasirengusi sudaryti sutartis ne su vienu tiekėju, o jas įvykdžius dėl vieno teisės akto projekto teikti svarstyti Seimui kelias skirtingų tiekėjų parengtas ekspertinio įvertinimo iÅ¡vadas. 2019-11-22 raÅ¡tu Nr. S-2019-7177 „Kvietimas dalyvauti apklausoje dėl nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų pirkimo“ Vilniaus universitetas buvo pakviestas dalyvauti neskelbiamoje apklausoje ir iki 2019-11-27 16 val. pateikti pasiÅ«lymÄ .

PasiÅ«lymas buvo gautas, įvertintas ir pripažintas atitikusiu apklausos sÄ lygas. 2019-11-28 buvo sudaryta žodinė sutartis (Apklausos sÄ lygų 7.2 p.), pagal kuriÄ ekspertinio įvertinimo iÅ¡vadÄ numatyta pateikti iki 2019-12-05. Nustatytu terminu iÅ¡vada pateikta, už suteiktas paslaugas apmokėta 2019-12-16. Nepriklausomo ekspertinio įvertinimo iÅ¡vada, vadovaujantis Seimo statuto 145 straipsnio 3 dalimi, yra Lietuvos Respublikos finansų rinkos dalyvių mokesčio įstatymo projekto Nr. XIIIP-3948 ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. DČ-2112 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3949 lydintysis dokumentas. 2.5.

IeÅ¡kovei buvo sudarytos visos galimybės dalyvauti apklausoje, teikti pasiÅ«lymÄ . IeÅ¡kovė dalyje dėl reikalavimo, kuriuo ginčijama su VÅ¡Ä® Vilniaus universitetu sudaryta sutartis, neatitinka subjekto, turinčio teisę ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumÄ , kriterijų, kadangi neturi teisinio suinteresuotumo, nenurodė konkretaus subjektinių teisių ar teisėtų interesų pažeidimo, todėl ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje negali bÅ«ti nagrinėjamas teisme ir paliktinas nenagrinėtu CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Jei teismas tenkintų pirmÄ jį ieÅ¡kinio reikalavimÄ , suėjus apklausoje nustatytam terminui pasiÅ«lymams pateikti, perkančioji organizacija negalėtų tikslinti apklausos sÄ lygų. Teismui tenkinus antrÄ jį reikalavimÄ ieÅ¡kovei taip pat nekiltų teisinių pasekmių: ekspertinio įvertinimo iÅ¡vada, vadovaujantis Seimo statuto 145 straipsnio 3 dalimi, jau yra Lietuvos Respublikos finansų rinkos dalyvių mokesčio įstatymo projekto Nr. XIIIP-3948 ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3949 lydintysis dokumentas, kuris, vadovaujantis Seimo statuto 136 straipsnio 4 dalimi Seimo posėdžių sekretoriato užregistruotas ir oficialiai paskelbtas.

Ginčo baigtis apskritai nesukels teisinių pasekmių. 2.6. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė, jos paties praÅ¡ymu pakviesta dalyvauti apklausoje, neteikė pasiÅ«lymo, teikė deklaratyvius klausimus dėl apklausos sÄ lygų, teikė pretenzijÄ , vėliau pareiÅ¡kė ir ieÅ¡kinį teismui, praÅ¡ydama taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, tačiau nenurodydama, kaip jos interesai pažeidžiami, suponuoja abejones dėl ieÅ¡kovės dalyvavimo atliekamoje apklausoje ir pradėto teisminio ginčo tikrųjų tikslų.

Pakviesta dalyvauti apklausoje ieškovė, naudodamasi suteiktomis procesinėmis teisėmis, stengiasi stabdyti ne tik vykdomos neskelbiamos apklausos procedūras, bet ir Lietuvos Respublikos finansų rinkos dalyvių mokesčio įstatymo projekto Nr. XIIIP-3948 ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3949 priėmimo procedūras. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes (e. b. 1 t. 88-98 b. l.).

3. Vilniaus apygardos teismas 2019-12-30 nutartimi nutarė pasirengimÄ nagrinėti bylÄ vykdyti paruoÅ¡iamųjų dokumentų bÅ«du; į bylÄ trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, įtraukti VÅ¡Ä® Vilniaus universitetÄ , taip pat įtraukti Viešųjų pirkimų tarnybÄ iÅ¡vadÄ duodančia institucija byloje (e. b. 1 t. 118-119 b. l.).

4. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, VÅ¡Ä® Vilniaus universitetas atsiliepime prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad universiteto su atsakove sudaryta vieÅ¡ojo pirkimo sutartis dėl ekspertinio vertinimo paslaugų pirkimo pagal ApklausÄ II buvo įvykdyta laiku, tinkamai, o už suteiktas paslaugas atsiskaityta, todėl nėra pagrindo pripažinti sutartį negaliojančia. Dėl kitų keliamų reikalavimų pritaria atsakovės atsiliepime iÅ¡dėstytiems argumentams (e. b. 1 t. 121-122 b. l.).

5. IeÅ¡kovė dublike prašė tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimus visa apimti. Dublike nurodė, kad: 5.1. IeÅ¡kovė, teikdama ieÅ¡kinį, tikisi, kad pirkimo procedÅ«ros, iÅ¡taisius pirkimo sÄ lygų neatitikimus teisės aktams bei pripažinus, kad pirkimo sutartis sudaryta neteisėtai, bus pradėtos iÅ¡ naujo, ir tai leis lygiaverčiai konkuruoti su kitais tiekėjais dėl naujos vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymo. Dviejų lygiagrečių pirkimo procedÅ«rų vykdymas neskelbiamų apklausų bÅ«du dėl to paties pirkimo objekto yra draudžiamas bei pažeidžia skaidrumo, lygiateisiÅ¡kumo ir kitus principus, dėl vieno pirkimo objekto negali bÅ«ti sudarytos kelios vieÅ¡ojo pirkimo sutartys. 5.2.

Atsakovei nepaÅ¡alinus iÅ¡dėstytų Techninės specifikacijos reikalavimų netikslumų bei dviprasmiÅ¡kumų, Techninės specifikacijos sÄ lygos turėtų bÅ«ti pripažįstamos neteisėtomis, o tai, kad Å¡ios sÄ lygos buvo patvirtintos nesudaro pagrindo daryti prieÅ¡ingos iÅ¡vados. Teismo sprendimas turėtų realiÄ Ä¯takÄ , todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieÅ¡kovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis (e. b. 1 t. 123-128 b. l.).

6. IÅ¡vadÄ teikianti institucija byloje – Viešųjų pirkimų tarnyba iÅ¡vadoje nurodė, kad: 6.1. ApraÅ¡as, reglamentuojantis mažos vertės pirkimų atlikimo tvarkÄ , nenustato, kaip kiekvienu atveju konkrečiam pirkimui turi bÅ«ti nustatoma maksimali lėšų suma. Pasirinkusi neskelbiamai apklausai rengti pirkimo sÄ lygas, atsakovė turi pareigÄ jomis dirbtinai nemažinti tiekėjų konkurencijos (ApraÅ¡o 7 punktas). Nustatant maksimaliÄ pirkimui skiriamÄ lėšų sumÄ , paprastai atsižvelgiama į pirkimo objektÄ , jo specifikÄ , apimtį, sudėtingumÄ , taip pat į jau sudarytų analogiÅ¡kų pirkimo sutarčių kainÄ (įkainį), atlikto rinkos tyrimo rezultatus.

Tarnybos nuomone, sprendžiant, ar nustatyta maksimali lėšų suma yra protinga ir proporcinga pirkimo objektui, ar ji neatgraso tiekėjų nuo dalyvavimo vieÅ¡ajame pirkime taip dirbtinai ribojant tiekėjų konkurencijÄ , bÅ«tina nustatyti pačios atsakovės argumentus, kaip Å¡iuo atveju buvo nustatyta vieÅ¡ajam pirkimui skiriama maksimali lėšų suma (ar atlikus rinkos tyrimÄ , ar įvertinus jau turimas, neseniai sudarytas panaÅ¡aus pobÅ«džio sutartis ir pan.). Svarbu įvertinti vieÅ¡ojo pirkimo objekto, t. y. perkamos ekspertinės paslaugos apimtis.

Atsižvelgiant į ieÅ¡kinyje nurodytus Apklausa 1 techninės specifikacijos reikalavimus perkamai ekspertinei iÅ¡vadai, pagrįstai kyla abejonių dėl Å¡iam pirkimui nustatytos maksimalios lėšų sumos (100 Eur su PVM) kaip galinčios dirbtinai riboti tiekėjų konkurencijÄ , atgrasyti nuo dalyvavimo vieÅ¡ajame pirkime. 6.2. Ar nustatytas paslaugos suteikimo terminas yra toks, kad tiekėjui objektyviai pakaktų laiko tinkamai įvykdyti įsipareigojimus, prisiimtus vieÅ¡ojo pirkimo sutartimi, yra fakto klausimas, spręstinas bylos nagrinėjimo metu.

Tarnybos nuomone, vertinant nustatyto termino pagrįstumÄ , bÅ«tina atsižvelgti į konkretaus pirkimo objekto specifikÄ , teikiamos paslaugos apimtį bei paslaugai nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į reikalavimÄ iÅ¡analizuoti, įvertinti ir kitų ES valstybių narių patirtį, jose taikomÄ reglamentavimÄ ir pan., abejotina, ar nustatytas paslaugos teikimo terminas gali bÅ«ti vertinamas kaip pakankamas. 6.3. Perkančiajai organizacijai suformulavus pirkimo objektÄ , t. y. kad į teikiamų paslaugų apimtį turės įeiti ne tik Seimo narių pasiÅ«lymai, registruoti iki, bet ir po pasiÅ«lymų pateikimo (akivaizdu, kad perkančioji organizacija tiksliai įvertinti tokių pasiÅ«lymų skaičiaus negali), tiekėjai, teikdami pasiÅ«lymus ir apskaičiuodami pasiÅ«lymo kainÄ , turi įsivertinti galimÄ rizikÄ dėl pirkimo objekto apimčių pokyčių.

Pirkimo dokumentų nuostatos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sistemiÅ¡kai, t. y. tiekėjai, įvertinę tokiÄ rizikÄ , vis tiek gali nurodyti, jog pasiÅ«lymo kaina yra ne didesnė nei 100 Eur su PVM, kadangi toks reikalavimas dėl maksimalios Å¡io pirkimo lėšų sumos įtvirtintas pirkimo sÄ lygose. 6.4. Vykdant mažos vertės pirkimus perkančiosios organizacijos neturi pareigos nustatyti tam tikrus tiekėjams keliamus kvalifikacinius reikalavimus. Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos 2017-06-29 įsakymu Nr. 1S-105 „Dėl Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos patvirtinimo“, 2 punkte nurodyta, kad minėtu įsakymu patvirtinta tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodika turi vadovautis perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai, vykdydami nuo 2017-07-01 pradėtus tarptautinius ir supaprastintus pirkimus.

Atliekant mažos vertės vieÅ¡uosius pirkimus ar mažos vertės pirkimus, pradėtus nuo 2017-07-01, Å¡iuo įsakymu patvirtinta tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodika yra rekomendacinė. Perkančioji organizacija, atsižvelgdama į pirkimo objekto specifikÄ , turi diskrecijos teisę spręsti, ar ji konkrečiu atveju kels tam tikrus kvalifikacijos reikalavimus, ar ne. 6.5. Svarbu bylos nagrinėjimo metu nustatyti, ar Apklausos 2 procedÅ«ros buvo vykdomos tik dėl to, kad atsakovė dėl Apklausos 1 pirkimo gavusi ieÅ¡kovės pretenzijÄ , vis tiek galėtų dėl pirkimo objekto sudaryti pirkimo sutartį.

Tokiu atveju, Tarnybos nuomone, bÅ«tų pagrindo abejoti Apklausos 2 procedÅ«rų teisėtumu. Tačiau gali bÅ«ti, jog atsakovė dėl to paties pirkimo objekto vykdė kelias neskelbiamas apklausas, kadangi konkrečiu atveju tikslas buvo gauti ne vienÄ vieno tiekėjo rengtÄ , o keletÄ skirtingų tiekėjų rengtų ekspertinių vertinimų apie analizuotinus įstatymų projektus, kas, tikėtina, leistų apie įstatymų projektus susidaryti objektyvesnį, iÅ¡samesnį vaizdÄ (e. b. 1 t. 135-138 b. l.).

7. Atsakovė triplike prašė atmesti ieÅ¡kinio reikalavimus ir skirti ieÅ¡kovei 5 000 Eur baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis. Triplike nurodė, kad: 7.1. IeÅ¡kovei buvo sudarytos galimybės dalyvauti apklausoje, teikti pasiÅ«lymÄ , tačiau pasiÅ«lymas nebuvo pateiktas. Ä®vertinus tai, kad 2019-11-22 raÅ¡tu Nr. S-2019-7181 iÅ¡siųstos apklausos sÄ lygos Lietuvos bankų asociacijai ir 2019-11-22 raÅ¡tu Nr. S-2019-7177 iÅ¡siųstos apklausos sÄ lygos VÅ¡Ä® Vilniaus universitetui identiÅ¡kos, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė dalyje dėl reikalavimo, kuriuo ginčijama su VÅ¡Ä® Vilniaus universitetu sudaryta sutartis, neatitinka subjekto, turinčio teisę ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumÄ , kriterijų, kadangi neturi teisinio suinteresuotumo.

Nei ieÅ¡kinyje, nei dublike ieÅ¡kovė nenurodė konkretaus subjektinių teisių ar teisėtų interesų pažeidimo. 7.2. IeÅ¡kovė neatsižvelgia nei į mažos vertės pirkimo neskelbiamos apklausos specifikÄ , nei į perkamo objekto specifiÅ¡kumÄ . Skirtingų tiekėjų pateiktos skirtingų ekspertų parengtos teisės akto projekto nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugos, dėl intelektinio jų pobÅ«džio, nelaikytinos tuo pačiu objektu. Sėkmingai sudaryta ir laiku įvykdyta sutartis Apklausoje II patvirtina ieÅ¡kinio ir dubliko teiginių dėl per mažos sutarties vertės ir per trumpų įvykdymo terminų nepagrįstumÄ , o iÅ¡ tinkamai ir laiku įvykdytos sutarties fakto spręstina, kad klausimai ekspertams suformuluoti aiÅ¡kiai ir tiksliai, kad ekspertinis įvertinimas pagal juos gali bÅ«ti pateiktas.

Profesionaliam ekspertui nustatytas 7 kalendorinių dienų terminas eksperto iÅ¡vadai pateikti, t. y. atsakyti į tris klausimus, yra pakankamas paslaugoms tinkamai įvykdyti ir tiekėjų konkurencijos neapriboja. Buvo objektyvios priežastys nustatyti tokius terminus – jei nebÅ«tų gauta ekspertinio įvertinimo iÅ¡vada, Seimas nebÅ«tų galėjęs toliau tęsti įstatymo leidybos procedÅ«rų. Terminas iÅ¡vadai pateikti kiekvieno paslaugų pirkimo atveju nustatomas atsižvelgus į konkretaus įstatymo projekto priėmimo procedÅ«rų numatomas datas, numatomÄ teisės akto įsigaliojimo datÄ .

Atsižvelgus į perkamų paslaugų pobÅ«dį ir apimtį, analogiÅ¡kų vykdytų pirkimų sÄ lygas ir VPÄ® įtvirtintÄ draudimÄ perkančiosioms organizacijoms pirkti prekes ar paslaugas nepriimtinomis, per didelėmis, kainomis, 100 Eur su PVM kaina už eksperto iÅ¡vadÄ atitinka racionalaus lėšų panaudojimo principÄ . Nustatant už eksperto iÅ¡vadÄ mokėtinÄ lėšų sumÄ buvo vadovautasi Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017-06-27 įsakymu Nr. 1S-94 „Dėl Numatomos vieÅ¡ojo pirkimo ir pirkimo vertės skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ patvirtinta Numatomos vieÅ¡ojo pirkimo ir pirkimo vertės skaičiavimo metodika (Metodikos 11 punktas).

Nustatant už vienÄ eksperto iÅ¡vadÄ mokėtinÄ sumÄ ir sutarties įvykdymo terminus buvo atsižvelgta į Seimo kanceliarijos vykdytus nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų pirkimus, t. y. įprastinė panaÅ¡ių pirkimų ir sutarčių sudarymo bei vykdymo praktika buvo iÅ¡analizuota (e. b. 1 t. 142-147 b. l.). Teismas k o n s t a t u o j a:

8. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi.

Teismas turi įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir kartu įrodymų visetÄ . Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

9. IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008). Ä®rodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktÄ esant nustatytu, jei, įvertinus į bylÄ pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrÄ faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010).

Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieÅ¡taravimams, kilę neaiÅ¡kumai vertinami atsižvelgiant į Å¡alims tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ . Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Dėl nustatytų aplinkybių 10. Lietuvos Respublikos Seimo valdyba 2019-11-20 sprendime Nr. SV-S-1474 nusprendė:

1. pritarti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto siÅ«lymams dėl reikalavimų nepriklausomam ekspertui, kuris vertins Lietuvos Respublikos finansų rinkos dalyvių mokesčio įstatymo projektÄ Nr. XIIIP-3948 ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektÄ Nr. XIIIP-3949;

2. patvirtinti Lietuvos Respublikos finansų rinkos dalyvių mokesčio įstatymo projekto Nr. XIIIP-3948 ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3949 nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų pirkimo techninę specifikacijÄ ;

3. perduoti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai vykdyti nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų vieÅ¡Ä jį pirkimÄ teisės aktų nustatyta tvarka (e. b. 1 t. 13 b. l.).

11. Lietuvos Respublikos finansų rinkos dalyvių mokesčio įstatymo projekto Nr. XIIIP-3948 ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3949 Nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų pirkimo Techninėje specifikacijoje nurodyta, kad pirkimo objektas – minėtų teisės aktų nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugos (1 p.). Techninės specifikacijos 2.3 punktas numato, kad nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugos turi bÅ«ti suteiktos atliekant nepriklausomÄ ekspertinį įvertinimÄ ir pateikiant iÅ¡samiÄ ekspertų iÅ¡vadÄ dėl Seimo narių pasiÅ«lymų dėl Lietuvos Respublikos finansų rinkos dalyvių mokesčio įstatymo projekto Nr. XIIIP-3948 ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3949, registruotų iki nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymo.

Suteikiant nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugas, taip pat turi bÅ«ti motyvuotai atsakyta į Å¡iuos klausimus: 3.1 Ar tokio mokesčio, kaip numatytas pirmiau nurodytuose įstatymų projektuose, įvedimas bÅ«tų pakeliamas Lietuvoje veikiantiems finansų rinkos dalyviams, kuriems Å¡is mokestis bÅ«tų taikomas, įvertinus jų gaunamus pelnus? 3.2 Kokios galimos Å¡io mokesčio įvedimo pasekmės finansų rinkos dalyvių teikiamų paslaugų vartotojams? 3.3 Ar tokie ir panaÅ¡Å«s mokesčiai, kaip siÅ«loma pirmiau nurodytuose įstatymų projektuose, egzistuoja arba yra privalomi įvesti kitose Europos SÄ jungos valstybėse narėse? Pateikite pavyzdžių.

Jeigu teikiant nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugas analizuojama konkrečių Europos sÄ jungos valstybių narių praktika, turi bÅ«ti nurodyti tos Å¡alies pasirinkto reguliavimo pranaÅ¡umai, įvardinti tokio reguliavimo trÅ«kumai ir iÅ¡kilusios problemos. Paslaugų teikėjas, pateikdamas konkrečios Europos SÄ jungos valstybės narės analizę, turi apraÅ¡yti taikomo reguliavimo teisinį reglamentavimÄ , struktÅ«rÄ ir apimtį (4 p.). Reikalavimai ekspertams numatyti II skyriuje. Nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugos turi bÅ«ti suteiktos ir iÅ¡sami ekspertų iÅ¡vada turi bÅ«ti pateikta per 7 kalendorines dienas nuo nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymo dienos (7 p.) (e. b. 1 t. 14-16, 24-26 b. l.).

IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu ginčija Techninės specifikacijos 2.3, 3.1, 3.2, 3.3, 3.4, 7 punktų sÄ lygas. Teismas atkreipia dėmesį, kad Techninė specifikacija neturi 3.4 punkto, o savo esme ieÅ¡kovė kelia klausimÄ dėl Techninės specifikacijos 4 punkto.

12. Atsakovė 2019-11-22 siuntė kvietimÄ ieÅ¡kovei dalyvauti apklausoje dėl Nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų pirkimo. Apklausoje nurodyta, kad: Nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų kaina negali bÅ«ti didesnė kaip 100 Eur su PVM (5.5 p.); paslaugų tiekėjas, pageidaujantis dalyvauti pirkime, užpildytÄ ir pasiraÅ¡ytÄ pasiÅ«lymÄ , parengtÄ pagal 1 priede pateiktÄ pasiÅ«lymo formÄ turi pateikti iki 2019-11-27 16 val. (5.7 p.); praÅ¡ymai paaiÅ¡kinti apklausos sÄ lygos gali bÅ«ti pateikiami ne vėliau kaip likus 2 darbo dienoms iki pasiÅ«lymo pateikimo termino pabaigos.

Ä® laiku gautÄ paslaugų teikėjo praÅ¡ymÄ paaiÅ¡kinti apklausos sÄ lygos perkančioji organizacija atsako ne vėliau kaip per 1 darbo dienÄ nuo jo gavimo dienos. PaaiÅ¡kinimai, patikslinimai dėl apklausos sÄ lygų teikiami ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki pasiÅ«lymų pateikimo termino pabaigos (5.9 p.); 6 punkte numatytos pasiÅ«lymų vertinimo taisyklės, tarp jų 6.3 punkte nurodyta, kad pirkimo organizatorius gali praÅ¡yti dalyvių patikslinti, papildyti arba paaiÅ¡kinti savo pasiÅ«lymus, tačiau jis negali praÅ¡yti, siÅ«lyti arba leisti pakeisti pasiÅ«lymo esmės – pakeisti kainÄ arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiÅ«lymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus; perkančioji organizacija ekonomiÅ¡kai naudingiausius pasiÅ«lymus iÅ¡rinks pagal kainos kriterijų (6.6.5 p.); pirkimo sutartis bus sudaryta nedelsiant, t. y. nesilaikant pirkimo sutarties sudarymo termino (7.1 p.); pirkimo sutartis laikoma sudaryta perkančiajai organizacijai pateikus paslaugų tiekėjui užsakymÄ (elektroniniu paÅ¡tu pateikus praÅ¡ymÄ teikti nepriklausomÄ ekspertinį įvertinimÄ pagal Apklausos sÄ lygas ir techninę specifikacijÄ ) dėl nepriklausomo ekspertinio įvertinimo pateikimo (7.2 p.); nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugos turi bÅ«ti suteiktos ir ekspertų iÅ¡vada turi bÅ«ti pateikta atsakovei per 7 kalendorines dienas nuo nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymo dienos (7.5. p.) (e. b. 1 t. 17-21, 39 b. l.).

Teikta pasiūlymo forma (e. b. 1 t. 22-23 b. l.), nešališkumo deklaracija (e. b. 1 t. 27 b. l.).

13. IeÅ¡kovė 2019-11-25 atsakovei teikė praÅ¡ymÄ paaiÅ¡kinti ir patikslinti atsakovės 2019-11-22 apklausos sÄ lygas dėl nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų vieÅ¡ojo pirkimo (apklausos sÄ lygų 7.11 punkto bei apklausos sÄ lygų 3 priedo (neÅ¡aliÅ¡kumo deklaracijos; pasiÅ«lymo formos 5 punkto; techninės specifikacijos reikalavimų, apibrėžiančių vieÅ¡ojo pirkimo objekto apimtį, paaiÅ¡kinimo ir patikslinimo 2.3, 3.1, 3.3, 3.4, 6, 7 punktų, apklausos sÄ lygų 5.5 punkto), tuo pačiu prašė pratęsti pasiÅ«lymų pateikimo terminÄ papildomomis 7 kalendorinėmis dienomis, jog tiekėjas ir kiti apklausos dalyviai galėtų įvertinti iÅ¡aiÅ¡kinimus ir pateikti pasiÅ«lymÄ (e. b. 1 t. 28-32 b. l.).

Atsakovė 2019-11-29 pateikė atsakymus, tuo pačiu nurodė, kad neatlikus apklausos sÄ lygų keitimo nėra pagrindo pratęsti terminÄ pasiÅ«lymams pateikti (e. b. 1 t. 33-38 b. l.). IeÅ¡kovė 2019-11-27 teikė pretenzijÄ , kurioje prašė sustabdyti apklausos procedÅ«ras, kol bus iÅ¡nagrinėta tiekėjo pretenzija; paaiÅ¡kinti ir patikslinti apklausos sÄ lygas pagal tiekėjo 2019-11-25 raÅ¡te ir Å¡ioje pretenzijoje nurodytus praÅ¡ymus; perkančiajai organizacijai nusprendus tenkinti tiekėjo pretenzijÄ , pratęsti pasiÅ«lymų pateikimo terminÄ papildomomis 7 kalendorinėmis dienomis, jog tiekėjas ir kiti apklausos dalyviai galėtų įvertinti iÅ¡aiÅ¡kinimus ir pateikti pasiÅ«lymÄ (e. b. 1 t. 40-44 b. l.).

Atsakovė 2019-12-05 atmetė ieÅ¡kovės pretenzijÄ (e. b. 1 t. 45-50 b. l.).

14. IeÅ¡kovė 2019-12-04 siuntė atsakovei paklausimÄ (e. b. 1 t. 51 b. l.). Atsakovė 2019-12-05 informavo, kad Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, atsižvelgusi į perkamÄ objektÄ , kaip intelektinį produktÄ , į nustatytÄ kainÄ už vienÄ iÅ¡vadÄ , taip pat siekdama nupirkti nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugas ne tik iÅ¡ suinteresuotų aktyviausių tiekėjų, bet ir iÅ¡ mokslo įstaigų – universitetų, vykdo kelias atskiras neskelbiamas apklausas, kviesdama pasiÅ«lymus teikti ne tik universitetus, bet ir visus, pareiÅ¡kusius norÄ dalyvauti tokiose apklausose, o įvertinusi pasiÅ«lymus, Å¡iems atitinkant nustatytus reikalavimus, yra pasirengusi sudaryti sutartis ne su vienu tiekėju (e. b. 1 t. 52 b. l.).

IeÅ¡kovė teikė 2019-12-06 pretenzijÄ , kurioje prašė: sustabdyti vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rÄ ir paslaugų teikimÄ pagal kitÄ (kitas) apklausÄ (-as) ir jos (jų) pagrindu sudarytÄ sutartį, tol, kol bus iÅ¡nagrinėta pretenzija; pripažinti, kad lygiagrečiai apklausai vykdytos pirkimo procedÅ«ros, kurių metu buvo sudaryta sutartis su ekspertu A. B. ar ji pasitelkusiu tiekėju, įvykdytos neteisėtai; pripažinti, kad vieÅ¡ojo pirkimo sutartis su ekspertu A. B. ar jį pasitelkusiu tiekėju yra negaliojanti; nutraukti lygiagrečias apklausas dėl to paties pirkimo objekto – įstatymų projektų ekspertinio vertinimo (e. b. 1 t. 53-56 b. l.).

15. Pagal atsakovės pateiktus duomenis matyti, kad 2019-11-22 buvo iÅ¡siųstas kvietimas dalyvauti apklausoje dėl nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų pirkimo (e. b. 1 t. 100 b. l.), tarp jų ir VÅ¡Ä® Vilniaus universitetui (e. b. 1 t. 1 t. 101-111 b. l.). 2019-11-27 VÅ¡Ä® Vilniaus universitetas pateikė pasiÅ«lymÄ Nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų pirkimo mažos vertės apklausai, siÅ«lė paslaugos kainÄ 100 Eur su PVM (e. b. 1 t. 112-114, 115 b. l.). 2019-11-28 VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto pasiÅ«lymas pripažintas atitinkančiu apklausos sÄ lygas; praÅ¡oma pateikti ekspertinį vertinimÄ pagal apklausos sÄ lygas ir techninę specifikacijÄ ; nurodyta, kad ekspertų iÅ¡vada turi bÅ«ti pateikta iki 2019-12-05 16 val. (e. b. 1 t. 99 b. l.). Teikti duomenys apie atliktÄ mokėjimÄ VÅ¡Ä® Vilniaus universitetui (e. b. 1 t. 116-117 b. l.).

16. Pagal Mažos vertės pirkimų apraÅ¡Ä : neskelbiama apklausa – pirkimo bÅ«das, kai perkančioji organizacija kreipiasi į tiekėjus, kviesdama pateikti pasiÅ«lymus (4.2 p.); pirkimai atliekami laikantis lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Perkančioji organizacija, vykdydama pirkimÄ , siekia racionaliai naudoti tam skirtas lėšas, bei užtikrina, kad bÅ«tų laikomasi aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų vykdant pirkimo sutartis (6 p.); planuojant pirkimus ir jiems rengiantis, negali bÅ«ti siekiama iÅ¡vengti ApraÅ¡e nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurencijÄ .

Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu tam tikriems tiekėjams nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sÄ lygos (7 p.); pirkimo procedÅ«ros, kai pirkimas atliekamas neskelbiamos apklausos bÅ«du, prasideda, kai perkančioji organizacija kreipiasi į tiekėjÄ (tiekėjus) praÅ¡ydama pateikti pasiÅ«lymÄ (pasiÅ«lymus) (8 p.); 9 punkte numatyti pirkimo procedÅ«ros pasibaigimo atvejai tarp jų, kai: 9.1. sudaroma pirkimo sutartis ir pateikiamas sutarties įvykdymo užtikrinimas, jei jo buvo praÅ¡oma, arba sudaroma preliminarioji sutartis; kiekviena atliekama pirkimo procedÅ«ra patvirtinama nurodomais dokumentais: 17.1. jei pirkimas vykdomas žodžiu, pirkimÄ patvirtinantys dokumentai yra sutartis ir CVP IS paskelbta informacija apie jÄ , o jei sutartis sudaryta žodžiu – sÄ skaita faktÅ«ra arba kiti buhalterinės apskaitos dokumentai; neskelbiama apklausa gali bÅ«ti vykdoma jei perkamos mokslo ir studijų institucijų veiklos, mokslo, meninės veiklos, studijų, taip pat mokslo ir studijų institucijų paraiÅ¡kų leidimui vykdyti studijas ir su studijomis susijusiÄ veiklÄ gauti ekspertinio vertinimo paslaugos (21.2.17 p.); pirkimo dokumentai turi bÅ«ti tikslÅ«s, aiÅ¡kÅ«s, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiÅ«lymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia (21.3.2 p.); kreipiamasi į tiekėjÄ (-us) žodžiu ar raÅ¡tu.

Jei kreipiamasi raÅ¡tu – nurodomas pasiÅ«lymų pateikimo terminas. Jis nustatomas toks, kad tiekėjui pakaktų laiko parengti pasiÅ«lymÄ (21.3.3. p.); susipažinimo su pateiktais pasiÅ«lymais procedÅ«ra gali nevykti – tokiu atveju patikrinama, ar tiekėjo siÅ«lomas pirkimo objektas atitinka perkančiosios organizacijos poreikius ir ar tiekėjo siÅ«loma kaina nėra per didelė ir perkančiajai organizacijai nepriimtina (21.3.4 p.); priimamas sprendimas dėl laimėtojo: 21.3.7.1. laimėtoju gali bÅ«ti pasirenkamas tik toks tiekėjas, kurio pasiÅ«lymas atitinka perkančiosios organizacijos poreikius (jei buvo rengiami pirkimo dokumentai – juose nustatytus reikalavimus) ir tiekėjo siÅ«loma kaina nėra per didelė ir perkančiajai organizacijai nepriimtina; 21.3.7.2. jei buvo apklausti keli tiekėjai, laimėtoju iÅ¡renkamas tas, kurio pasiÅ«lymas geriausiai tenkina perkančiosios organizacijos poreikius (jei buvo rengiami pirkimo dokumentai – juose nustatytus reikalavimus) ir tiekėjo siÅ«loma kaina nėra per didelė ir perkančiajai organizacijai nepriimtina (21.3.8 p.); su tiekėju, kurio pasiÅ«lymas nustatytas laimėjęs, sudaroma pirkimo ar preliminarioji sutartis (21.3.9 p.); sutartis žodžiu gali bÅ«ti sudaroma tik tada, kai pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 3 000 Eur (be PVM) (21.4.3. p.); atliekant neskelbiamÄ apklausÄ , pirkimo dokumentai rengiami ApraÅ¡o 21.2.2 ir 21.2.4 punktuose nustatytais atvejais.

Kitais atvejais pirkimo dokumentai gali būti nerengiami, o jei nusprendžiama juos rengti, jų reikalavimai nustatomi perkančiosios organizacijos nuožiūra (21.3.1 p.).

17. Nagrinėjamu atveju vertinant bylos medžiagÄ : pirma, atkreiptinas dėmesys į patį pirkimo objektÄ â€“ ekspertinių paslaugų pirkimas; antra, kiekviena Å¡alis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai); trečia, teismų praktikoje jau yra pasisakyta dėl kai kurių ieÅ¡kovės keliamų klausimų (žr. Vilniaus apygardos teismo 2017-10-11 sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-4724-590/2017); ketvirta, nors ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje vartoja terminijÄ Apklausa I ir Apklausa II, tačiau įvertinus bylos medžiagÄ matyti, kad pagal bylos duomenis tokie terminai Perkančiosios organizacijos (atsakovės) nebuvo vartojami:

i) buvo siÅ«loma vienoje apklausoje dalyvauti keliems tiekėjams (Mažos vertės apraÅ¡o 4.2, 8 p.); ii) jiems siÅ«lymai dalyvauti apklausoje iÅ¡siųsti tÄ pačiÄ dienÄ (2019-11-22); iii) nurodytos identiÅ¡kos apklausos sÄ lygos; iv) nurodyta pasiÅ«lymus pateikti iki to paties termino (2019-11-27 16 val.); v) 6.6.5 punktas numatė, kad perkančioji organizacija ekonomiÅ¡kai naudingiausius pasiÅ«lymus iÅ¡rinks pagal kainos kriterijų. Dėl ieÅ¡kovės teisinio suinteresuotumo 18. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieÅ¡kovė nustatytu terminu nepateikė pasiÅ«lymo dėl vykdyto vieÅ¡ojo pirkimo (apklausos), VÅ¡Ä® Vilniaus universitetas pateikė pasiÅ«lymÄ , 2019-11-28 tarp atsakovės Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos ir trečiojo asmens, nepareiÅ¡kusio savarankiÅ¡kų reikalavimų, VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto buvo sudaryta žodinė sutartis, pagal kuriÄ trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, VÅ¡Ä® Vilniaus universitetas 2019-12-05 pateikė ekspertinį vertinimÄ .

19. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje prašė: pripažinti Apklausos I Techninės specifikacijos 2.3, 3.1, 3.2, 3.3, 3.4, 7 punktų sÄ lygas ir Apklausos I 5.5 punkto nuostatas (dėl ieÅ¡kinyje identifikuotų pažeidimų) neteisėtomis; pripažinti Apklauso II pagrindu sudarytÄ vieÅ¡ojo pirkimo sutartį su Ekspertu A. B. (ar tiekėju, kuris pasitelkė šį ekspertÄ ) negaliojančia nuo jos sudarymo dienos ir taikyti restitucijÄ . Atsakovės teigimu, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė jau neturi suinteresuotumo ginčyti atitinkamų konkurso sÄ lygų ir sudarytos vieÅ¡ojo pirkimo sutarties.

20. Kasacinio teismo praktikoje suformuota nuosekli bendrųjų ir specialiųjų teisės normų (pvz., VPÄ®) aiÅ¡kinimo praktika dėl asmens teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimo laikantis įstatymuose įtvirtintos tvarkos. Viena svarbiausių Å¡ios teisės naudojimosi prielaidų – asmens teisinis suinteresuotumas apginti pažeistÄ ar ginčijamÄ subjektinę teisę ar įstatymų saugomÄ interesÄ . Suinteresuotumas – tai savarankiÅ¡kas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismÄ nereiÅ¡kia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiÅ¡kia galimybę kreiptis į teismÄ dėl to, jog bÅ«tų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (žr. plačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009, ir joje nurodytÄ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir kasacinio teismo praktikÄ ).

Taigi teisė į teisminę gynybÄ pripažįstama tik tokiems asmenims, kurių teisės ar teisėti interesai yra pažeisti ar ginčijami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtÄ interesÄ dėl ginčo dalyko, tai ieÅ¡kinys gali bÅ«ti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, jog pareikÅ¡tas netinkamo ieÅ¡kovo – asmens, kuris neįrodė, kad jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesÄ dėl ginčo dalyko (pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose dėl teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ir sprendimus Å¡iems kasacinio teismo, inter alia, remiantis Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktika, pripažinta plati teisė ginti interesus teisme. Pagrindinis tiekėjo teisinį suinteresuotumÄ identifikuojantis kriterijus – siekis sudaryti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį, t. y. Å¡io intereso gynimas, kai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkÅ«rimas, ypač kai Å¡io intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti.

Aptariamas kriterijus (interesas vieÅ¡ojo pirkimo sutartimi) aiÅ¡kintinas plačiai, siekiant tiekėjams užtikrinti pažeistų teisių gynybos veiksmingÄ Ä¯gyvendinimÄ (dėl veiksmingumo principo žr. plačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013, ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

21. Teisingumo Teismo pažymėta, kad perkančiosios organizacijos sprendimų peržiÅ«ros procedÅ«ra turi bÅ«ti prieinama bent jau kiekvienam asmeniui, kuris yra ar buvo suinteresuotas, jog su juo bÅ«tų sudaryta vieÅ¡ojo pirkimo sutartis, ir kuris dėl tariamo pažeidimo gali arba galėjo patirti žalÄ nuo to momento, kai perkančioji organizacija iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ , galinčiÄ lemti teisinius padarinius. Tam, kad bÅ«tų galima pasinaudoti perkančiosios organizacijos sprendimų, priimtų iki vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymo, peržiÅ«rėjimo procedÅ«romis, pakanka parodyti teisinį suinteresuotumÄ dėl vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymo ir tiekėjui net nebÅ«tina turėti formaliojo dalyvio ar kandidato statuso (žr.

Teisingumo Teismo 2005 m. sausio 11 d. sprendimÄ Stadt Halle ir RPL Lochau, C-26/03, ECLI:EU:C:2005:5). Dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių iÅ¡skirtinumo teismai Å¡alių nesutarimus turi spręsti kaip peržengiančius privačių ginčų ribas, inter alia, siekdami užkirsti keliÄ ateityje kilti panaÅ¡aus pobÅ«džio ginčams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 18 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2013; 2015 m. kovo 4 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/2015).

Dėl nurodytų argumentų yra aiÅ¡kus ieÅ¡kovės teisinis suinteresuotumas, kad bÅ«tų atliktas Konkurso, nors ir pasibaigusio, sÄ lygų teisėtumo teisinis įvertinimas.

22. VPÄ® V skyriaus nuostatomis gali remtis ne tik vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rose dalyvaujantis subjektas, bet ir subjektas, kuris formaliai jose nedalyvavo, t. y. ne tik pirkimo objektÄ pasiÅ«lęs subjektas (dalyvis), bet ir galintis tokį objektÄ pasiÅ«lyti (tiekėjas) asmuo, bet dėl vienų ar kitų priežasčių to nepadaręs. Å i nuostata ypač aktuali vykdant pirkimÄ neskelbiamų derybų bÅ«du. Taigi, sprendžiant asmenų procesinio subjektiÅ¡kumo klausimÄ ne tik subjekto, galinčio patenkinti perkančiosios organizacijos poreikius, statusas, bet ir jo teisinis suinteresuotumas vieÅ¡ojo pirkimo sutartimi yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas.

Dėl to teismai, nepriklausomai nuo subjekto teisinės ir faktinės padėties vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rose, privalo visada įvertinti, ar toks subjektas yra suinteresuotas skundžiamos vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymu, įskaitant ir tuos atvejus, kai, pripažinus skundžiamÄ sutartį negaliojančia, jis pagrįstai galėtų tikėtis, kad iÅ¡ naujo vykdomos vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ros leis jam konkuruoti su kitais tiekėjais dėl naujos vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009).

23. Teismo vertinimu, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė turi teisinį suinteresuotumÄ ginčyti Konkurso sÄ lygas, tuo pačiu ieÅ¡kovė ginčija ir atsakovės kartu su trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kusiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, sudarytÄ sutartį, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nutraukti bylÄ ar jos dalį dėl atsakovės nurodytų aplinkybių. Dėl ieÅ¡kovės reikalavimų, siejamų su konkurso sÄ lygomis 24. Viešųjų pirkimų teisinių santykių reguliavimu siekiama kokybiÅ¡kų prekių ir paslaugų, reikalingų valstybės ir savivaldybių darniai ir tinkamai veiklai, racionaliam valstybės biudžeto lėšų naudojimui užtikrinti, konkurencijai ir rinkos plėtrai skatinti, lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, skaidrumo principus įgyvendinančioms priemonėms garantuoti.

VPÄ® 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta perkančiosios organizacijos pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedÅ«ras ir nustatant laimėtojÄ bÅ«tų laikomasi lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį pirkimų tikslas – vadovaujantis Å¡io įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančiÄ Ä¯sigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimÄ Ä¯galiojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.

Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant viešųjų pirkimų institutÄ , yra nurodęs, kad VPÄ® siekiama kokybiÅ¡kÄ prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darniÄ ir tinkamÄ veiklÄ , gavimÄ , skatinti konkurencijÄ ir rinkos plėtrÄ , užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimÄ , garantuoti lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius.

Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl Viešųjų pirkimų įstatyme viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; ir kt.).

25. Pasisakant dėl ieÅ¡kovės reikalavimų, kuriais ginčijamos konkurso sÄ lygos, visų pirma pažymėtina, kad perkančioji organizacija, vykdydama pirkimÄ , geriausiai žino, kokios prekės, paslaugos ir darbai labiausiai atitinka jos poreikius, todėl tiekėjas negali neigti Å¡ios diskrecijos ir nurodyti perkančiajai organizacijai pirkimo objekto savybių, techninių charakteristikų ir panaÅ¡ių reikalavimų bei siekti, kad pirkimo sÄ lygos bÅ«tų pritaikytos konkrečiai jam, ar pirkimo sÄ lygos bÅ«tų modifikuotos taip, kad tiekėjas atitiktų konkurso sÄ lygomis keliamus kvalifikacinius reikalavimus.

Antra, sprendžiant, ar nustatant techninės specifikacijos sÄ lygas nebuvo pažeistos tiekėjo teisės, turi bÅ«ti įvertinti du aspektai, i) ar nebuvo pažeistas vienodo požiÅ«rio principas, t. y. ar techninės specifikacijos reikalavimai nebuvo pritaikyti konkrečiam ekonominės veiklos vykdytojui, ii) ar nebuvo pažeistas proporcingumo principas, t. y. ar itin iÅ¡samÅ«s techninės specifikacijos reikalavimai (nebÅ«tinai pritaikyti vienam tiekėjui, tačiau dėl savo detalumo reikÅ¡mingai apribojantys tiekėjų galimybes dalyvauti vieÅ¡ajame pirkime) buvo bÅ«tini norint pasiekti pirkimu siekiamus tikslus (Teisingumo Teismo 2018 m. spalio 25 d. prejudicinis sprendimas Roche Lietuva, C-413/17).

Teisingumo Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad taikomos priemonės (įpareigojimai, suvaržymai, draudimai ir kt.) privalo bÅ«ti nediskriminuojančios; pagrįstos privalomais bendrojo intereso reikalavimais; tinkamos užtikrinti, kad jomis siekiamas tikslas bus pasiektas; nevirÅ¡yti to, kas bÅ«tina tikslui pasiekti (žr., pvz., Teisingumo Teismo 1995 m. lapkričio 30 d. sprendimo R. G., C-55/94, 37 punktÄ ). Trečia, dėl vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygų proporcingumo buvo ne kartÄ pasisakyta ir kasacinio teismo praktikoje, joje konstatuota, jog pernelyg aukÅ¡ti arba specifiniai, neadekvatÅ«s pirkimo pobÅ«džiui ar neproporcingi jo sÄ lygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedÅ«rose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams, nepagrįstai riboja jų konkurencijÄ .

Perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011; kt.). Ketvirta, VPĮ 35 straipsnio 4 dalis numato, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia.

Teismas, įvertinęs ieÅ¡kovės ginčijamas konkrečias Techninės specifikacijos ir apklausos sÄ lygas, nesutinka su ieÅ¡kove, jog jos neaiÅ¡kios ir dviprasmiÅ¡kos. Teismo vertinimu, ginčijamų sÄ lygų turinys yra aiÅ¡kus, suprantamas, o ieÅ¡kovės vertinimas subjektyvus bei nepagrįstas.

26. Techninės specifikacijos 2.3 punktas numato, kad nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugos turi bÅ«ti suteiktos atliekant nepriklausomÄ ekspertinį įvertinimÄ ir pateikiant iÅ¡samiÄ ekspertų iÅ¡vadÄ dėl Seimo narių pasiÅ«lymų dėl Lietuvos Respublikos finansų rinkos dalyvių mokesčio įstatymo projekto Nr. XIIIP-3948 ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3949, registruotų iki nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymo.

Teismo vertinimu: pirma, laikotarpis nuo pasiÅ«lymo pateikimo iki sutarties sudarymo nėra ženklus (ilgas); antra, jis yra aiÅ¡kiai apibrėžtas bei sudaro objektyviÄ galimybę įvertinti teikiamų paslaugų apimtį, o kartu ir tam tikrÄ galimÄ rizikÄ dėl bÅ«simų pasiÅ«lymų skaičiaus; trečia, pačiai perkančiajai organizacijai nėra ir negali bÅ«ti žinoma koks Seimo narių pasiÅ«lymų skaičius galės bÅ«ti pateiktas; ketvirta, bet kuriuo atveju tiekėjo pasiÅ«lymo kaina yra ribojama 100 Eur su PVM suma, o visos techninės specifikacijos sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sistemiÅ¡kai.

Dėl išdėstytų aplinkybių nėra pagrindo pripažinti neteisėtomis ginčijamų Techninės specifikacijos 2.3 punkto nuostatų.

27. Techninės specifikacijos 3 punktas numato, kad suteikiant nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugas, taip pat turi bÅ«ti motyvuotai atsakyta į Å¡iuos klausimus: 3.1 Ar tokio mokesčio, kaip numatytas pirmiau nurodytuose įstatymų projektuose, įvedimas bÅ«tų pakeliamas Lietuvoje veikiantiems finansų rinkos dalyviams, kuriems Å¡is mokestis bÅ«tų taikomas, įvertinus jų gaunamus pelnus? 3.2 Kokios galimos Å¡io mokesčio įvedimo pasekmės finansų rinkos dalyvių teikiamų paslaugų vartotojams? 3.3 Ar tokie ir panaÅ¡Å«s mokesčiai, kaip siÅ«loma pirmiau nurodytuose įstatymų projektuose, egzistuoja arba yra privalomi įvesti kitose Europos SÄ jungos valstybėse narėse? Pateikite pavyzdžių.

Jeigu teikiant nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugas analizuojama konkrečių Europos SÄ jungos valstybių narių praktika, turi bÅ«ti nurodyti tos Å¡alies pasirinkto reguliavimo pranaÅ¡umai, įvardinti tokio reguliavimo trÅ«kumai ir iÅ¡kilusios problemos. Paslaugų teikėjas, pateikdamas konkrečios Europos SÄ jungos valstybės narės analizę, turi apraÅ¡yti taikomo reguliavimo teisinį reglamentavimÄ , struktÅ«rÄ ir apimtį (4 p.). Teismas jau atkreipė dėmesį, kad Techninė specifikacija neturi 3.4 punkto, o savo esme ieÅ¡kovė kelia klausimÄ dėl Techninės specifikacijos 4 punkto.

28. Teismas, įvertinęs nurodytas Techninės specifikacijos nuostatas: pirma, nesutinka su ieÅ¡kovės teiginiais, kad jos yra neaiÅ¡kios ar dviprasmiÅ¡kos; antra, tiekėjui dalyvaujančiam pirkime yra keliamas reikalavimas atsakyti bÅ«tent į perkančiosios organizacijos suformuotus klausimus. Teismas taip pat nesutinka su ieÅ¡kovės aiÅ¡kinimu, kad siekiant iÅ¡analizuoti Europos sÄ jungos valstybių narių praktikÄ dėl Europos SÄ jungos valstybėse taikomo teisinio reguliavimo ekspertui turi bÅ«ti keliamas kvalifikacijos reikalavimas dėl teisinio iÅ¡silavinimo toje konkrečioje Europos SÄ jungos narėje, nes: pirma, vykdant mažos vertės pirkimus perkančioji organizacija apskritai neturi pareigos nustatyti tam tikrus tiekėjams keliamus kvalifikacinius reikalavimus; antra, teismo įsitikinimu, tam, kad pateikti konkrečios Europos SÄ jungos valstybės narės analizę, apraÅ¡yti taikomo reguliavimo teisinį reglamentavimÄ , struktÅ«rÄ ir apimtį nėra bÅ«tina baigti toje valstybėje teisinio iÅ¡silavinimo, tai lemia apskritai eksperto kompetencija ir jo domėjimasis tam tikromis sritimis.

Dėl išdėstytų aplinkybių nėra pagrindo pripažinti neteisėtomis Techninės specifikacijos 3.1, 3.2, 3.3, 4 punkto nuostatų.

29. Apklausos sÄ lygos numatė, kad nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugos turi bÅ«ti suteiktos ir iÅ¡sami ekspertų iÅ¡vada turi bÅ«ti pateikta per 7 kalendorines dienas nuo nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymo dienos (7 p.). Teismo vertinimu, pagal Techninėje specifikacijoje numatytus reikalavimus, nustatytas 7 dienų kalendorinis terminas yra pakankamas, todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, jog jis ribotų konkurencijÄ ; antra, atsakovė remiasi aplinkybėmis, kad ir prieÅ¡ tai vykdant Ä®statymų ekspertinio vertinimo paslaugų pirkimÄ toks terminas buvo pakankamas; trečia, per nustatytÄ terminÄ buvo gautas VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto pasiÅ«lymas, su kuria buvo sudaryta ir yra įvykdyta sudaryta sutartis; ketvirta, aptariamo termino nustatymas buvo susietas ir su vykdytomis įstatymų leidybos procedÅ«romis (atsižvelgta į numatomas Ä®statymų priėmimo procedÅ«rų datas, numatomÄ teisės akto įsigaliojimo datÄ ir pan.).

Dėl iÅ¡dėstytų aplinkybių nėra pagrindo pripažinti neteisėtu Techninės specifikacijos 7 punktÄ .

30. Apklausos sÄ lygų 5.5 punkte nurodyta, kad nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų kaina negali bÅ«ti didesnė kaip 100 Eur su PVM. Pagal Seimo valdybos 2019-11-20 posėdžio protokolÄ Nr. SV-P-238 matyti, kad buvo nutarta: „Pavesti Seimo kanceliarijai, vykdant nepriklausomų ekspertinių įvertinimų paslaugų vieÅ¡uosius pirkimus, nustatyti paslaugų kainÄ â€“ iki 100 eurų su pridėtinės vertės mokesčiu už eksperto iÅ¡vadÄ â€œ. Viešųjų pirkimų direktoriaus įsakymu patvirtintų Numatomos vieÅ¡ojo pirkimo ir pirkimo vertės skaičiavimo metodikos nuostatos numato, kad numatoma pirkimo vertė – pirkimo pradžioje, vadovaujantis metodikos nuostatomis, apskaičiuojama vertė, pagal kuriÄ pirkimo vykdytojas nustato, kokios vertės pirkimÄ turi atlikti, norėdamas sudaryti pirkimo sutartį arba preliminariÄ jÄ vieÅ¡ojo pirkimo-pardavimo ar preliminariÄ jÄ pirkimo-pardavimo sutartį (2.3 p.).

Pirkimo vykdytojas tinkamam prekių, paslaugų ar darbų pirkimų verčių skaičiavimui turėtų: 11.1. kaupti informacijÄ apie įvykdytus ir vykdomus pirkimus, jų metu sudarytas pirkimo sutartis, pirkimo sutarčių sudarymo ir įvykdymo terminus, faktines vertes ir pan.; 11.2. apgalvoti numatomų sudaryti pirkimo sutarčių sÄ lygas (pirkimo sutarčių terminus, kainodarÄ , pratęsimo galimybę ir t. t.); 11.3. remdamasis skaičiuojamosiomis kainomis, panaÅ¡ių pirkimų praktika, rinkos ir kitais tyrimais nustatyti numatomų sudaryti pirkimo sutarčių vertę (11 p.).

Teismo vertinimu: pirma, nustatyta pirkimo kaina atitinka perkamų paslaugų pobÅ«dį ir apimtį; antra, perkančioji organizacija taip pat nurodė, kad nustatant kainÄ buvo remtasi Viešųjų pirkimų direktoriaus 2017-06-27 įsakymu Nr. 1S-94 „Dėl numatomos vieÅ¡ojo pirkimo ir pirkimo vertės apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ 11 punktu; trečia, vykdant analogiÅ¡ko pobÅ«džio pirkimus taip pat buvo taikoma 100 Eur kaina (žr. atsakovės atsiliepimÄ ); ketvirta, atsakovė, nustatydama aptariamÄ kainÄ , užtikrino, kad pirkimui skirtos lėšos bÅ«tų naudojamos racionaliai ir VPÄ® nustatytų principų nepažeidė.

Dėl išdėstytų aplinkybių nėra pagrindo pripažinti neteisėtomis Apklausos 5.5 punkto nuostatų.

31. Teismas taip pat nesutinka su ieÅ¡kovės argumentais, esÄ nustatyta kaina ribojama konkurencija. Buvo vykdomas mažos vertės pirkimas. Metodikos dėl mažų pirkimų 7 punkto nuostatos numato, kad laikoma, jog konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu tam tikriems tiekėjams nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sÄ lygos, tačiau Å¡iuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Kasacinio teismo konstatuota, kad sÄ Å¾ininga tiekėjų konkurencija negali bÅ«ti garantuojama tik kiekybiniu tiekėjų dalyvavimo pirkimo procedÅ«rose kriterijumi (kuo daugiau atitinkamos srities tiekėjų), neatsižvelgiant į kokybinį kriterijų – tiekėjų kvalifikacijos <...> (žr. pagal analogijÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2012).

Dėl reikalavimo pripažinti negaliojančia pirkimo sutartį 32. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje prašė pripažinti Apklausos II pagrindu sudarytÄ vieÅ¡ojo pirkimo sutartį su Ekspertu A. B. (ar tiekėju, kuris pasitelkė šį ekspertÄ ) negaliojančia nuo jos sudarymo dienos ir taikyti restitucijÄ .

33. Bylos medžiaga nustatyta, kad:

i) pati ieÅ¡kovė teikė praÅ¡ymÄ dalyvauti vykdytoje apklausoje; ii) ieÅ¡kovei tokios galimybės buvo sudarytos; iii) ieÅ¡kovė ginčijo tam tikras Techninės specifikacijos ir apklausos sÄ lygas, tačiau teismas dėl aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių nurodytus reikalavimus atmetė; iv) ieÅ¡kovė pati nustatytu termino neteikė pasiÅ«lymo dalyvauti apklausoje;

v) VÅ¡Ä® Vilniaus universitetas nustatytu terminu pateikė pasiÅ«lymÄ , tarp atsakovės ir trečiojo asmens, nepareiÅ¡kusio savarankiÅ¡kų reikalavimų, VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto 2019-11-28 buvo sudaryta sutartis, kuri buvo įvykdyta 2019-12-05 pateikus ekspertinę iÅ¡vadÄ ;

v) kaip jau minėta nors ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje vartoja terminijÄ Apklausa I ir Apklausa II, tačiau įvertinus bylos medžiagÄ matyti, kad pagal bylos duomenis tokie terminai Perkančiosios organizacijos (atsakovės) nebuvo vartojami:

a) buvo siūloma vienoje apklausoje dalyvauti keliems tiekėjams (Mažos vertės aprašo 4.2, 8 p.);

b) jiems siÅ«lymai dalyvauti apklausoje iÅ¡siųsti tÄ pačiÄ dienÄ (2019-11-22);

c) nurodytos identiÅ¡kos apklausos sÄ lygos;

d) nurodyta pasiūlymus pateikti iki to paties termino (2019-11-27 16 val.); e) 6.6.5 punktas numatė, kad perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausius pasiūlymus išrinks pagal kainos kriterijų. VPĮ 105 straipsnis reguliuoja pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia klausimus, o 106 straipsnis taip pat numato galimybę taikyti alternatyvias sankcijas perkančiajai organizacijai.

34. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė neįrodė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ ginčijamÄ sutartį pripažinti negaliojančia, o teismas tokių aplinkybių nenustatė. Be to, pirma, teismas aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių pagrindu netenkino ieÅ¡kovės reikalavimų pripažinti neteisėtomis paminėtas Techninės specifikacijos ir Apklausos sÄ lygas; antra, pasiÅ«lymus dalyvauti pirkime buvo pasiÅ«lyta pateikti keliems asmenims; trečia, ieÅ¡kovė atsakovės nustatytu terminu pasiÅ«lymo nepateikė, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, VÅ¡Ä® Vilniaus universitetas nustatytu terminu pateikė pasiÅ«lymÄ , su juo 2019-11-28 buvo sudaryta žodinė sutartis, kuri 2019-12-05 buvo įvykdyta pateikiant ekspertinę iÅ¡vadÄ ; ketvirta, kaip teigė atsakovė jos tikslas buvo gauti ne vienÄ vieno tiekėjo rengtÄ , o keletÄ skirtingų tiekėjų rengtų ekspertinių vertinimų apie analizuotinus įstatymų projektus, tikslu susidaryti objektyvesnį, iÅ¡samesnį vaizdÄ .

Seimo valdybos posėdžio 2019-11-20 protokolu Nr. SV-P-238 nutarta pavesti Seimo kanceliarijai, vykdant nepriklausomų ekspertinių įvertinimų paslaugų vieÅ¡uosius pirkimus, nustatyti paslaugų kainÄ â€“ iki 100 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu už eksperto iÅ¡vadÄ . Dėl aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių nėra pagrindo pripažinti tarp atsakovės Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos ir trečiojo asmens, nepareiÅ¡kusio savarankiÅ¡kų reikalavimų VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto 2019-11-28 sudarytÄ sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo dienos ir taikyti restitucijÄ .

35. Nors atsakovė ir nurodo kasacinio teismo praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018; 2017-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-300-469/2017), pagal kuriÄ ne kartÄ spręsta, kad dėl vieno pirkimo objekto negali bÅ«ti sudarytos kelios vieÅ¡ojo pirkimo sutartys, tačiau: pirma, Å¡iuo atveju apskritai nebuvo sudarytos dvi vieÅ¡ojo pirkimo sutartys (sudaryta viena sutartis su VÅ¡Ä® Vilniaus universitetu); antra, nurodytų bylų ratio decidendi skiriasi nuo Å¡ios bylos vertinant tiek patį pirkimo objektÄ , tiek ir vykdytų viešųjų pirkimų neskelbiamų derybų bÅ«du sÄ lygas.

Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog teismų precedentų, kaip teisės Å¡altinių, negalima suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

Taip pat bÅ«tina atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas aplinkybes: į precedento sukÅ«rimo laikÄ ; į tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusiÄ teismų praktikÄ , ar yra pavienis atvejis; į precedento argumentacijos įtikinamumÄ ; į įvykusius priėmus atitinkamÄ precedento reikÅ¡mę turintį teismo sprendimÄ reikÅ¡mingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius ir kt. Be to, bÅ«tina vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008; 2009 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2009; 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-403/2018).

Nagrinėjamu atveju teismas taip pat nenustatė ir atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl nėra pagrindo spręsti klausymo ir dėl alternatyvių sankcijų taikymo atsakovės atžvilgiu. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 36. CPK 93 straipsnis numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (1 d.). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atmestas, taip pat teismas netenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones (2019-12-17 nutartimi netaikytos laikinosios apsaugos priemonės) (e. b. 1 t. 79-84 b. l.), todėl nėra pagrindo ieÅ¡kovei priteisti Å¡ios patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų (e. b. 1 t. 57 b. l.).

Kiti proceso dalyviai nereiÅ¡kė procesinių praÅ¡ymų dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo bei neteikė į bylÄ tokias iÅ¡laidas patvirtinančių įrodymų. Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis 37. Atsakovė procesiniuose dokumentuose prašė skirti ieÅ¡kovei baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis.

38. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį (apeliacinį ar kasacinį skundÄ , praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , pateikė kitÄ procesinį dokumentÄ ) arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , gali bÅ«ti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui Å¡io patirtus nuostolius. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudÄ , iki 50 procentų iÅ¡ Å¡ios baudos gali bÅ«ti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę.

Ne kiekvienas pareigos sÄ Å¾iningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiÅ¡kia teisės pažeidimÄ , galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymÄ , t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sÄ Å¾iningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais jis gali bÅ«ti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

Nors ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atmestinas, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo ieÅ¡kovės elgesį vertinti kaip piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, todėl praÅ¡ymas dėl baudos skyrimo netenkintinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4231-4238, 259–260, 263–270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kovės asociacijos LIETUVOS BANKŲ ASOCIACIJA ieÅ¡kinį atsakovei biudžetinei įstaigai Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai dėl perkančiosios organizacijos 2019 m. lapkričio 22 d. neskelbiamos apklausos sÄ lygų pripažinimo neteisėtomis bei to paties objekto neskelbiamos apklausos pagrindu sudarytos vieÅ¡ojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia (trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, vieÅ¡oji įstaiga Vilniaus universitetas; iÅ¡vadÄ teikianti institucija byloje – Viešųjų pirkimų tarnyba) atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėjas Irmantas Å ulcas