5cc1ab90-e451-4fdf-b81c-e7562aa3159f · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-908-155/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19389-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos 2.2. VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 21 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima KruÅ¡nienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kinį atsakovui AB (duomenys neskelbtini) dėl be pagrindo pervestų lėšų grÄ Å¾inimo, n u s t a t ė : ieÅ¡kovas (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas įpareigoti atsakovÄ AB (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾inti 1710,66 Eur sumÄ , pervestÄ kaip Valstybinio socialinio draudimo pensijÄ Ä¯ V.

R. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) be pagrindo, nes nurodyta suma pervesta jau po pensijos gavėjo mirties, laiku negavus informacijos apie jo mirtį.IeÅ¡kinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) iki 2010-11-30 mokėjo valstybinę socialinio draudimo pensijÄ (toliau – pensija) V. R., pervedant jÄ Ä¯ AB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Duomenis apie V. R. mirtį (2010-03-29) iÅ¡ Lietuvos Respublikos gyventojų registro tarnybos gauti tik 2011-04-28, todėl pasak ieÅ¡kovo, laiku negavus informacijos apie V.

R. mirtį, (duomenys neskelbtini) s nepagrįstai į V. R. sÄ skaitÄ AB (duomenys neskelbtini) pervedė 5906,56 Lt (1710,66 EUR) pensijos už 2010-04-01 – 2010-11-30 laikotarpį, Å¡ios lėšos buvo įskaitytos po asmens sÄ skaitos savininko mirties. IeÅ¡kovo pabrėžta, kad Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 41 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta, jog pensijos, kurių mokėjimas neterminuotas, mokamos iki gyvos galvos, o pasibaigus pensijos skyrimo terminui, jÄ mokėti nutraukiama, jei pensijos gavėjas praranda teisę jÄ gauti“.

Kadangi pensijos gavėjui mirus pasibaigia jo teisinis subjektiÅ¡kumas, t. y. jis nebegali bÅ«ti laikomas jam paskirtos iÅ¡mokos gavėju ir po asmens mirties jo vardu iÅ¡mokėtos sumos (už laikotarpį po jo mirties) netampa Å¡io asmens nuosavybe, jo palikimo dalimi, (duomenys neskelbtini) s 2011-12-01 raÅ¡tu kreipėsi į atsakovÄ , praÅ¡ydamas informuoti, ar 5906,56 Lt (1710,66 EUR) nepagrįstai iÅ¡mokėta pensijos suma yra V. R. sÄ skaitoje banke, ar po 2010-03-29 buvo atliekamos piniginės operacijos, nurodytai sumai esant V.

R. sÄ skaitoje, spręsti klausimÄ dėl Å¡ios sumos grÄ Å¾inimo (duomenys neskelbtini). Atsakovas pateikė informacijÄ apie V. R. sÄ skaitoje esantį piniginių lėšų likutį (5906,56 Lt) bei paaiÅ¡kino, kad AB (duomenys neskelbtini) neturi teisės iÅ¡mokėti lėšų iÅ¡ mirusio banko kliento sÄ skaitos, nes LR įstatymuose nėra numatyti atvejai, kai lėšos gali bÅ«ti nuraÅ¡omos trečiųjų asmenų (lėšų mokėtojų) praÅ¡ymu be sÄ skaitos savininko ar jo įpėdinio sutikimo, o sÄ skaitoje esančios yra paveldimos bendrais įstatymo numatytais pagrindais, t.y. prasideda paveldėjimo santykiai, ir lėšos banko sÄ skaitoje yra paveldimos bendrais įstatymo numatytais pagrindais ir tvarka.

IeÅ¡kovo teigimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ Nr. 3K-3-376-415/2015 pagal ieÅ¡kovo (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl palikimo priėmimo ir permokų grÄ Å¾inimo, 2015 m. gegužės 25 d. nutartyje pasisakė, kad paveldėjimo teisės normos reglamentuoja palikimo atsiradimo metu palikėjo turėto turto (daiktų ir reikalavimo teisių) perėjimÄ mirusio asmens teisių perėmėjams, todėl Å¡ioje byloje esminę teisinę reikÅ¡mę įgyja aplinkybės, ar asmenys jų mirties dienÄ turėjo teisę į pensijų sumas, dėl kurių ir yra kilęs ginčas tarp Å¡alių nagrinėjamoje byloje.

Kadangi po asmenų mirties ieÅ¡kovas į Å¡ių asmenų atsiskaitomÄ sias sÄ skaitas banke (duomenys neskelbtini) pervedė pensijas už laikotarpį, kai jie jau buvo mirę, t.y. pasibaigus pensijų teisinių santykių subjektiÅ¡kumui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad mirusieji asmenys palikimo atsiradimo metu neturėjo ginčo turto, todėl teisėms į jį įgyvendinti CK penktosios knygos normos netaikomos. IeÅ¡kovas pažymi, kad Centrinės hipotekos 2015-05-28 pateiktais duomenimis, Testamentų registre nėra įregistruotų V.

R. sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų, todėl atsakovas turėtų (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾inti mirusiems asmenims neteisėtai įskaitytas lėšas remiantis LR CK 6.237 str. 1 d.Atsakovas AB (duomenys neskelbtini) nepateikė teismui atsiliepimo į ieÅ¡kinį, tačiau pateikė teismui raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodė, jog tarp Å¡alių Å¡iuo metu padaugėjo panaÅ¡aus pobÅ«džio bylų ir Vilniaus apygardos teismas apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus apeliacinį skundÄ analogiÅ¡ko pobÅ«džio byloje bei 2015-10-12 priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-2470-603/2015, kuria tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino analogiÅ¡ko pobÅ«džio teisinius santykius ir nors nepritaręs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateiktam teisės normų aiÅ¡kinimui, tačiau iÅ¡ esmės tenkino jų reikalavimus, todėl atsakovas įsitikinęs, kad Å¡ioje byloje teismas galėtų priimti analogiÅ¡kÄ sprendimÄ ir taip iÅ¡spręsti ginÄÄ iÅ¡ esmės. Remiantis 2015-10-12 nutartimi Nr. e2A-2470-603/2015 Vilniaus m. apylinkės teismas 2015-10-23 jau iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. e2-32262-910/2015, t.y. praÅ¡o remtis CK 6.922 str. nuostatomis, kurios numato, jog lėšos iÅ¡ sÄ skaitos nuraÅ¡omos kliento nurodymu, tik teismo sprendimo pagrindu.

Atsakovas Å¡iuo atveju iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarauja, jog teismas įpareigotų AB (duomenys neskelbtini) iÅ¡ V. R. sÄ skaitos nuraÅ¡yti ir į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sÄ skaitÄ pervesti V. R. sÄ skaitoje esantį lėšų likutį tuo atveju, jeigu Å¡ioje konkrečioje situacijoje teismas remsis CPK 93 str. 4 d. dalimi bei 96 str. 5 d. dalimi, ir iÅ¡ AB (duomenys neskelbtini) nepriteis jokių bylinėjimosi iÅ¡laidų, jeigu tokių atsiras. IeÅ¡kovas (duomenys neskelbtini) pateikė teismui papildomus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodė, jog ieÅ¡kinį palaiko ir informuoja teismÄ , jog Vilniaus m. apylinkės teismas 2015 m. spalio 23 d. ir 2015 m. lapkričio 5 d, paskelbė sprendimus analogiÅ¡kose bylose Nr. e2-32262-910/2015 ir e2-10270-466/2015, kuriais praÅ¡o remtis.

IeÅ¡kinys tenkintinas.IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mokėjo V. R. valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensijÄ , pervedant jÄ Ä¯ AB (duomenys neskelbtini) esančiÄ atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini). 2010-03-29 V. R. mirė, tačiau duomenys apie mirties faktÄ (duomenys neskelbtini) gauti tik 2011-04-28, todėl į veikiančiÄ V. R. sÄ skaitÄ AB (duomenys neskelbtini) banke buvo pervesta 5906,56 Lt (1710,66 eurų) pensija už 2010-04-01 – 2010-11-30 laikotarpį. 2011-12-01 praneÅ¡imu ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovÄ dėl piniginių lėšų grÄ Å¾inimo, tačiau bankas 2011-12-09 raÅ¡tu atsisakė grÄ Å¾inti valstybinio socialinio draudimo lėšas, motyvuojant, jog bankas neturi teisinio pagrindo patenkinti (duomenys neskelbtini) 2011-12-01 praÅ¡ymo grÄ Å¾inti minėtÄ sumÄ .

Dėl ieÅ¡kinio reikalavimo Pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 41 straipsnio 3 dalį, valstybinės socialinio draudimo pensijos yra skiriamos iki gyvos galvos arba laikotarpiui, kuriam pensijos gavėjui pagal įstatymÄ iÅ¡lieka teisė gauti paskirtÄ pensijÄ . Taigi 2010 m. kovo 29 d. mirus V. R., pensija jam negalėjo bÅ«ti mokama. Darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas turi pagrindo reikalauti grÄ Å¾inti be teisinio pagrindo į V. R. banko sÄ skaitÄ po jo mirties pervestas sumas.Kartu pažymėtina, kad atsakovo procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstyta teisinga pozicija, jog bankas nėra įgijęs nuosavybės teisės į mirusiosios lėšas, todėl pagrįstai atsisakė nuraÅ¡yti lėšas iÅ¡ V.

R. sÄ skaitos be kliento ar jo įpėdinių nurodymo (CK 6.922 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo V. R. sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų, todėl ieÅ¡kovas neturi galimybių kreiptis į galimus palikėjo įpėdinius dėl nepagrįstai iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų grÄ Å¾inimo.Å iuo konkrečiu atveju, netenkinus ieÅ¡kinio, susiklostytų tokia teisinė situacija, kad, esant aiÅ¡kioms faktinėms aplinkybėms, iÅ¡ esmės pripažinus ieÅ¡kovo teisę susigrÄ Å¾inti į mirusiojo sÄ skaitÄ be pagrindo pervestas lėšas, ieÅ¡kovo teisės nebÅ«tų apgintos vien dėl to, kad ieÅ¡kovas, reikÅ¡damas reikalavimÄ , neteisingai teisiÅ¡kai kvalifikuoja Å¡alių santykius.Pažymėtina, kad bet kurio asmens kreipimosi į teismÄ tikslas yra siekis, kad bÅ«tų apginta Å¡io asmens (įstatymo nustatytais atvejais ir kitų asmenų) pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Ä®statymas ieÅ¡kovÄ Ä¯pareigoja ieÅ¡kinyje nurodyti faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tai reiÅ¡kia, kad juridinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , t. y. faktinių aplinkybių teisinį kvalifikavimÄ , ex officio atlieka bylÄ nagrinėjantis teismas, kuris nėra saistomas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodyto teisinio ieÅ¡kinio pagrindo. Tokia teismo vaidmens teisinių santykių kvalifikavimo procese samprata nuosekliai plėtojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-02-23 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2005; 2009-04-29 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2009; 2010-06-14 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; kt.).Nagrinėjamu atveju atsakovas teisingai pažymi, kad pagal CK 6.922 straipsnio 1 dalį lėšos iÅ¡ kliento sÄ skaitos nuraÅ¡omos kliento nurodymu.

Tačiau, be kliento nurodymo, lėšos dar gali bÅ«ti nuraÅ¡omos teismo sprendimu, taip pat kitais įstatymo ar banko sÄ skaitos sutarties numatytais atvejais (CK 6.922 straipsnio 2 dalis).Atsižvelgdamas į Å¡ioje konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurių Å¡alys iÅ¡ esmės neginčija, į tai, kad teismas nėra saistomas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodyto teisinio ieÅ¡kinio pagrindo, teismas sprendžia, kad, vadovaujantis CK 6.922 straipsnio 2 dalimi, yra pagrindas ieÅ¡kinį tenkinti ir įpareigoti BankÄ nuraÅ¡yti mirusiojo sÄ skaitoje esančias pinigines lėšas, kurias ieÅ¡kovas pervedė pensijos gavėjui po Å¡io mirties.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų             Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu, ieÅ¡kovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bendroji taisyklė yra ta, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis), tačiau kartu pažymėtina tai, kad CPK 96 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog teismas gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos.Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes ir įvertinęs tai, kad bylinėjimosi iÅ¡laidas lėmė ne atsakovo AB (duomenys neskelbtini) veiksmai, bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ nepriteisia.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti.Ä®pareigoti atsakovÄ AB (duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) nuraÅ¡yti nuo mirusiojo V. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB (duomenys neskelbtini) ,1710,66 Eur (5906,56 Lt) sumÄ ir pervesti jÄ ieÅ¡kovui (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)).Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                    Rima KruÅ¡nienė                                                                    Â