5cc0c71f-652e-47bb-887b-98ec4f98c64f · Å iaulių apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-118-875/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25648-2017-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.2.14.5.2.1; 1.2.14.12.2.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.5.2 (S) ŠIAULIŲ apygardos teismas NuOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 15 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laisvydo Zederštremo ir Virginijos Žindulienės, sekretoriaujant Rasai Jančauskienei, dalyvaujant prokurorui Aivarui Povilaičiui, nuteistojo M.

G. gynėjui advokatui RamÅ«nui Dobrovolskiui, iÅ¡teisintajam B. G., gynėjui advokatui Mindaugui Å atui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. G. gynėjo advokato RamÅ«no Dobrovolskio ir Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Aivaro Povilaičio apeliacinius skundus dėl Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2019 m. liepos 11 d. nuosprendžio, patikslinto 2019 m. liepos 11 d.

Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų nutartimi, kuriuo B. G. iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; M. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Taip pat, M. G. iÅ¡teisintas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Å iaulių apygardos teismas 2020 m. vasario 26 d. nuosprendžiu pakeitė Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio 2019 m. liepos 11 d. nuosprendį ir panaikino nuosprendžio dalį, kuria M. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta aplinkybė, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistu ir vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, M. G. paskirtos bausmės – 3 (trijų) metų laisvės atėmimo – vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo; vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, 75 straipsnio 4 dalimi, M.

G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 70 MGL (2 636,20 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , įpareigojant įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ sumokėti per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. LikusiÄ nuosprendžio dalį paliko nepakeistÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartimi panaikintas Å iaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 26 d. nuosprendis ir byla perduota iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. M. G. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2017 m. gegužės 24 d., laikotarpiu nuo 18 val. iki 24 val., siekdamas apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimÄ turtÄ , melagingai nurodė L. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui T. J., kad automobiliui „AUDI Q7”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), nėra taikomi jokie apribojimai bei susitarė ir automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje prie pastato (duomenys neskelbtini), įvykdė mainų sandorį su L.

B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ – M. G. perdavė L. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį „AUDI Q7”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), bei mainais gavo 25 800 (dvideÅ¡imt penkių tÅ«kstančių aÅ¡tuonių Å¡imtų) Eur vertės turtÄ â€“ 12 800 (dvylikos tÅ«kstančių aÅ¡tuonių Å¡imtų) Eur vertės automobilį „(duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir 13 000 (trylikos tÅ«kstančių) Eur vertės automobilį „BMW 1er Reihe”, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), ir priklausantį L.

B. bei tiksliai nenustatytÄ pinigų sumÄ , tačiau ne didesnę nei 1 000 (vienÄ tÅ«kstantį) Eur.

2. Be to, M. G. buvo kaltinamas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis 2017 m. gegužės 24 d. apie 16.30 val., prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), už 8 000 (aštuonis tūkstančius) Eur įgijo iš B. G. didelės vertės, t. y. didesnės nei 9 500 (devynių tūkstančių penkių šimtų) Eur vertės, automobilį „AUDI Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2016 m. rugsėjo 27 d. buvo įgytas apgaule iš Š.

K. bendrovės „ (duomenys neskelbtini)“, žinodamas, jog šis turtas yra gautas nusikalstamu būdu, bei tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2017 m. gegužės 24 d., laikotarpiu nuo 18 val. iki 24 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie pastato (duomenys neskelbtini), realizavo automobilį „AUDI Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), įvykdydamas su L. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu T. J. mainų sandorį – M. G. perdavė L.

B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį „AUDI Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), bei mainais gavo 1 000 (vienÄ tÅ«kstantį) Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini) ir L. B. priklausantį automobilį „BMW 1er Reihe“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini).

3. B. G. buvo kaltinamas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, iki 2016 m. lapkričio 11 d., Š. K., ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, įgijo iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens didelės vertės, t. y. didesnės nei 9 500 (devynių tūkstančių penkių šimtų) Eur vertės, automobilį „AUDI Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2016 m. rugsėjo 27 d. buvo įgytas apgaule iš Š. K. bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, žinodamas, jog šis turtas yra gautas nusikalstamu būdu, bei tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2017 m. gegužės 24 d. apie 16.30 val., prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), realizavo automobilį „AUDI Q7“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), parduodamas jį M. G. už 8 000 (aÅ¡tuonis tÅ«kstančius) Eur. II. Apeliacinių skundų argumentai 4. Apeliaciniu skundu nuteistojo M. G. gynėjas advokatas R. Dobrovolskis praÅ¡o panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria M. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 2 dalyje ir priimti naujÄ - iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Be to, netenkinus praÅ¡ymo dėl iÅ¡teisinimo, praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį pakeisti, M. G. pritaikant BK 75 straipsnio nuostatas. 4.1. Skunde teigiama, jog apylinkės teismas, pripažindamas M. G. kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 d., pažeidė nekaltumo prezumpcijos principÄ , nes byloje esančius prieÅ¡taravimus nepagrįstai vertino nuteistojo nenaudai. Teismas neatskleidė nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje sudėties ir bÅ«tinųjų požymių, nepagrįstai ir neteisėtai vertino prokuroro pateiktus naujus duomenis, nesivadovavo raÅ¡ytiniais įrodymais, Å¡alinančiais kaltinamojo atsakomybę, padarė neteisingas ir nepagrįstas iÅ¡vadas dėl nuteistojo kaltės, be to nepagrįstai kaltinamÄ jį pripažino recidyvistu, kai asmuo nagrinėjamo, galimo nusikaltimo padarymo metu buvo laikomas neteistu. 4.2.

Nurodo, jog M. G. 2017 m. gegužės 25 d. pateikė prie pareiÅ¡kimo ieÅ¡komų transporto priemonių registro duomenis iÅ¡ kurių matyti, jog automobiliui AUDI Q7, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), jokie apribojimai nėra taikomi. Teismas nevertino Å¡ių raÅ¡ytinių įrodymų, kurie pateikti „Regitra“, nepasisakė dėl juose esančios informacijos ir nepaneigė kitais duomenimis, kad Å¡ie įrodymai yra klaidingi. Be to, iÅ¡ raÅ¡ytinių įrodymų matyti, jog automobilis turėjo galiojantį civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ bei galiojančiÄ techninę apžiÅ«rÄ , todėl nuteisti M.

G., jog pastarasis melagingai nurodė L. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui T. J., kad automobiliui AUDI Q7, , VIN Nr. (duomenys neskelbtini), nėra taikomi jokie apribojimai yra nepagrįsta. Vyko mainų sandoris, kurio metu M. G. perdavė L. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)i“ automobilį AUDI Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), bei mainais gavo 1000 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini) ir L.

B. priklausantį automobilį BMW ler Reihe, VIN Nr. (duomenys neskelbtini). 4.3. Akcentuojama, kad sandoris neįvyko, nes automobiliai nebuvo užregistruoti, mainų objektas nors formaliai buvo perleistas priešingoms šalims, bet jis netapo jų nuosavybe. Antra, jei M. G. suvokė, jog automobilio AUDI Q7, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) negalės užregistruoti, tai jis negalės įgyti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini) ir L. B. priklausančio automobilio BMW ler Reihe, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), nes toks susitarimas buvo pasiektas su L.

B., todėl teismo iÅ¡vada, jog M. G. padarė nusikalstamÄ (jÄ baigė) veikÄ prieÅ¡tarauja objektyviems duomenims. Trečia, tarp Å¡alių buvo susitarimas transporto priemones registruoti kitÄ dienÄ , todėl daroma iÅ¡vada apie galimai įvykdytÄ sukčiavimÄ 2017 m. gegužės 24 d., laikotarpiu nuo 18 val. iki 24 val. nepagrįsta. Å iuo atveju nėra atskleistas M. G. subjektyvusis sukčiavimo požymis, o jį bandoma grįsti neteisėtai gautais duomenimis. 4.4. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad kaltinamasis aktas suraÅ¡ytas 2018 m. kovo 26 d. bei baudžiamoji byla perduota Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mams.

BylÄ nagrinėjant teisme, 2018 m. rugsėjo 3 d. posėdyje prokuroras nurodė, jog gauti duomenys pagal Kriminalinės žvalgybos informacijÄ kitame tyrime bei 2018 m. gegužės 28 d. prokuroro nutarimu jie pateiktini Å¡iame procese. IÅ¡nagrinėtoje byloje nėra teismo ar ikiteisminio teisėjo nutarties dėl informacijos panaudojimo kitoje baudžiamojoje byloje, todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nesant teismo nutarties dėl kriminalinės žvalgybos gautos informacijos panaudojimo kitoje byloje, Å¡ie duomenys atitinka BPK 20 str. nuostatas.

Teismas neturėjo teisėto pagrindo pripažinti prokuroro pateiktų duomenų teisėtai gautų, negalėjo grįsti kaltinamojo kaltės šiais duomenimis, todėl priimtas pirmos instancijos nuosprendis neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas. 4.5. Skunde teigiama, jog teismas nesigilino į kaltinamojo asmenybę, o būtent, 2016 m. gruodžio 20 d. Radviliškio rajono apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria buvo patenkintas prašymas ir M. G. teistumas panaikintas. Atsižvelgiant į BK bendrosios dalies nuostatas tariamo nusikaltimo metu M.

G. nebuvo teistas, jis nepagrįstai pripažintas recidyvistu, nepagrįstai taikyta laisvės atėmimo bausmė. Teismas neatsižvelgė į eilę kitų aplinkybių, net jei vertinant, jog buvo padaryta kokia nors veika, o bÅ«tent ar nusikalstama veika buvo baigta, ar buvo padaryta žala, maža to, į M. G. sveikatos bÅ«klę. Teismas neanalizavo Å¡ių duomenų, priimdamas nuosprendį neįsitikimo iÅ¡ Liteko sistemos apie asmens teisinę padėtį, bei pavirÅ¡utiniÅ¡kai taikė pačiÄ griežčiausiÄ bausmę.

Nors aukščiau aptartos baudžiamojo kodekso nuostatos Å¡iuo metu yra pakeistos, tačiau inkriminuojamos veikos padarymo metu galiojo bausmės vykdymo atidėjimo institutas ir už sunkius nusikaltimus. Teismas, netaikydamas BK 75 straipsnio instituto privalo motyvuoti, kodėl nėra pakankamo pagrindo jo taikyti, o esant galimybei taikyti aptartÄ institutÄ , turi nurodyti motyvus, kuriais remiasi, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismo nuosprendyje, nėra nurodyta argumentų dėl BK 75 straipsnio, todėl manytina, jog teismo nuosprendis dėl bausmės taikymo nėra pagrįstas.

5. Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras A. P. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti skundžiamÄ nuosprendį ir B. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 189 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti jį laisvės atėmimu 2 metams. M. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 189 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti jį laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 189 straipsnio 2 dalį subendrinti dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du ir paskirti galutinę subendrintÄ â€“ 4 metų laisvės atėmimo bausmę.

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . 5.1. Skunde teigiama, kad priimdamas sprendimÄ iÅ¡teisinti B. G. ir M. G. pagal BK 189 straipsnio 2 dalį teismas konstatavo, kad kaltinimas nusikalstamÄ B. G. įgyto turto kilmę ir jo žinojimÄ apie tai grindžia įvykiais, kurių aplinkybės tiksliai nenustatytos. Taip pat nėra įrodytas neginčijamais įrodymais ir M. G. žinojimas apie įgyto ir realizuoto didelės vertės turto nusikalstamÄ kilmę bei vertintinas tik spėjimais ir prielaida. Taip pat nėra įrodytas neginčijamais įrodymais ir M.

G. žinojimas apie įgyto ir realizuoto didelės vertės turto nusikalstamÄ kilmę bei vertintinas tik spėjimais ir prielaida. Tačiau teismas darydamas tokias iÅ¡vadas rėmėsi tik dalimi B. G., M. G. parodymų, iÅ¡ esmės nevertino bylos įrodymų, patvirtinančių eilę kitų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių. Priimdamas tokį sprendimÄ teismas nuosprendyje iÅ¡dėstė teismo iÅ¡vadas neatitinkančias bylos aplinkybių bei netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . 5.2. Nurodo, kad B.

G. proceso metu nurodė, kad jis sumokėjo už automobilį AUDI Q7 400 000 (duomenys neskelbtini) kronų (t. y. apie 37 816 Eur), tačiau teismas nevertino bylos įrodymų, iš kurių matyti, kad išteisintasis tuo metu neturėjo tokios pinigų sumos (antstolių pateikti duomenys apie B. G. skolas, B. G. byloje pateikti dokumentai apie jo ir jo draugės pajamas). B. G. proceso metu tvirtino, kad perkant automobilį Š. K. jam nekilo jokių įtarimų dėl sudaromo sandorio, tačiau teismas nevertino bylos įrodymų, iš kurių matyti, kad 2016 m. spalio 10 d.

A. A. H. ir B. G. automobilio pirkimo - pardavimo sutartis yra sudaryta (duomenys neskelbtini) kalba, B. G. iki Å¡io sandorio sudarymo dienos deÅ¡imt metų gyveno ir dirbo Å . K., taigi turėjo pakankamai patirties ir žinių, kurios leido jam suprasti automobilio dokumentuose fiksuotÄ informacijÄ , kad pardavėjas A. A. H. šį automobilį įsigijo vos 2019 m. rugsėjo 26 d. gavęs kreditÄ ir kredito davėjas yra pasilikęs teisę susigrÄ Å¾inti transporto priemonę. Teismas nevertino bylos įrodymų, iÅ¡ kurių matyti, kad B.

G. bÅ«damas praeityje teistas Å . K. teismo dėl prekybos vogtais daiktais, teigė, jog pirkdamas automobilį elgėsi taip, lyg tokios patirties iÅ¡ viso nebÅ«tų turėjęs - nesusipažino su jokiu A. A. H. asmens dokumentu; nesiaiÅ¡kino su pardavėju automobilio dokumentų turinio, priežasčių, kodėl A. A. H. parduoda automobilį praėjus vos daugiau nei deÅ¡imt dienų bei ar tretieji asmenys neturi teisių į Å¡iÄ transporto priemonę. 5.3. Nurodoma ir tai, kad teismas nevertino bylos įrodymų, iÅ¡ kurių matyti, kad A.

A. H. ir banko „(duomenys neskelbtini)“ sutartyje esantis A. A. H. parašas akivaizdžiai skiriasi nuo A. A. H. parašų, kurie yra B. G. pateiktose automobilio pirkimo - pardavimo sutartyse. Tuo tarpu, B. G. pripažino, kad 2016 m. lapkričio 11 d. A. A. H. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilio pirkimo - pardavimo sutartis (A. A. H. parašas) buvo suklastota 2016 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikoje. 2016 m. spalio 10 d. A. A. H. ir B. G. automobilio pirkimo - pardavimo sutartis niekur nebuvo deklaruota, ši sutartis buvo pateikta tik ikiteisminio tyrimo pareigūnui po to, kai buvo pradėta baudžiamoji byla (2016 m. rugsėjo 26 d.

„(duomenys neskelbtini)“ ir A. A. H. išperkamosios nuomos sutartis; 2016 m. spalio 10 d. A. A. H. ir B. G. automobilio pirkimo - pardavimo sutartis; 2016 m. lapkričio 11 d. A. A. H. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilio pirkimo - pardavimo sutartis). Teismas nevertino bylos įrodymų, iš kurių matyti, kad 2016 m. lapkričio 11 d. A. A. H. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilio pirkimo - pardavimo sutartis (A. A. H. parašas) buvo suklastota B. G. nurodymu (2016 m. lapkričio 11 d. A.

A. H. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilio pirkimo - pardavimo sutartis; G. B., M. K. parodymai). 5.4. Skunde argumentuojama ir tai, kad teismas nevertino bylos įrodymų, iÅ¡ kurių matyti, kad prieÅ¡ingai nei tvirtina B. G., jis puikiai suprato, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė neteisėtÄ veiklÄ , kreipėsi į Å¡iÄ Ä¯monę, suklastotų dokumentų pagrindu siekė nuslėpti, kad jis įsigijo automobilį ir tuo pačiu iÅ¡laikyti teises, perleisti jį. Be to, kad iÅ¡kart po to, kai B.

G. parvarė automobilį į Lietuvos RespublikÄ , VÄ® „Regitra“ pateiktoje suklastotoje A. A. H. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilio pirkimo - pardavimo sutartyje B. G. nurodė, kad automobilio kaina yra ne 400 000 (duomenys neskelbtini) kronų, bet 10 000 Eur, bei tokiu bÅ«du pripažino, kad įsigijo automobilį ne už didesnę nei 10 000 Eur sumÄ . Nevertinta ir tai, kad 2016 m. lapkričio 15 d. B. G. tarpininkaujant G. B. kreipėsi į VÄ® „Regitra“ ir tÄ pačiÄ dienÄ gavo informacijÄ , kad nėra galimybės užregistruoti automobilio Lietuvos Respublikoje. 2016 m. lapkričio 16 d.

B. G. buvo dar kartÄ susitikęs su G. B. ir gavo iÅ¡ jo laikinuosius automobilio registracijos numerius, taigi ir informacijÄ apie tai, kad nėra galimybės užregistruoti automobilio Lietuvos Respublikoje, t. y., nevertinta, kad B. G. nebesikreipė antrÄ kartÄ Ä¯ VÄ® „Regitra“ dėl automobilio registracijos, kad VÄ® „Regitra“ iÅ¡duoti laikinieji valstybiniai numeriai galioja tik iki (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu, B. G. ir toliau ilgÄ laiko tarpÄ , iki 2017 m. gegužės 24 d., eksploatavo automobilį su negaliojančiais laikinaisiais automobilio numeriais. 5.5.

Teigiama, jog teismas nevertino įrodymų, iÅ¡ kurių matyti, kad M. G. dėl automobilio pirkimo bendravo tik su B. G. ir iÅ¡ jo gavo informacijÄ apie tai, kad negalima automobilio priregistruoti Lietuvos Respublikoje. Disponuodamas Å¡ia, iÅ¡ B. G. gauta informacija, 2017 m. gegužės 24 d. 12.34 val., t. y. dar iki susitikimo su B. G., M. G. skambino į VÄ® „Regitra“ ir bandė patikrinti Å¡iÄ B. G. informacijÄ , gavo aiÅ¡kų atsakymÄ , kad automobilis nebus užregistruotas Lietuvos Respublikoje. Tiek B.

G., tiek M. G. suvokė, kad reali automobilio rinkos vertė yra 400 000 (duomenys neskelbtini) kronų (t. y. apie 37 816 Eur), jis yra techniÅ¡kai tvarkingas, tačiau susitarė daugiau nei keturis kartus sumažinti automobilio kainÄ , aiÅ¡kiai suvokdami, kad Å¡is turtas yra gautas nusikalstamu bÅ«du. Be to, M. G. be pirkimo - pardavimo sutarties įsigijęs automobilį vos kelių valandų bėgyje, iÅ¡kart pasiÅ«lė pirkti šį automobilį kitiems asmenims už dvigubai didesnę kainÄ nei jį įsigijo, siÅ«lydamas pirkti automobilį melavo, kad automobilis įsigytas teisėtai, Å¡io automobilio savininkas yra G.

Ž., o vėliau žadėdamas ateityje sutvarkyti automobilio pardavimo dokumentus perleido šį turtÄ L. B. gaudamas mainais 25 800 Eur vertės turtÄ .

6. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo M. G. gynėjas advokatas prašė jo apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti. 6.1. IÅ¡teisintasis B. G. ir jo gynėjas advokatas prašė prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti, o nuteistojo gynėjo pareikÅ¡tÄ apeliacinį skundÄ tenkinti. 6.2. Prokuroras prašė jo apeliacinį skundÄ tenkinti, o nuteistojo M. G. gynėjo advokato apeliacinį skundÄ tenkinti dalyje dėl M. G. atsakomybę sunkinančios aplinkybės – recidyvisto, panaikinimo. Ä®rodymų tyrimo atnaujinimas.

7. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, iÅ¡klausius proceso dalyvius, protokoline 2021 m. vasario 10 d. teismo nutartimi buvo atnaujintas įrodymų tyrimas, siekiant patikslinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodytas aplinkybes dėl automobilio perleidimo sutarties turinio aplinkybių apklausiant iÅ¡teisintÄ jį B. G. ((duomenys neskelbtini) straipsnio 6 dalis).

8. IÅ¡teisintasis B. G. teismo posėdžio metu sutiko duoti parodymus. Nurodė, kad kai M. G. perdavė automobilį, M. G. padavė 8 000 Eur, kitus pinigus žadėjo duoti tada, kai parduos automobilį. M. G. pasitikėjo, nes tarp jų buvo sudarytas žodinis susitarimas, be to, turėjo įgaliojimÄ , be to dokumento M. G. nieko negalėjo daryti, tik su jo žinia jis galėjo parduoti automobilį. Ä®galiojimÄ jam bÅ«tų atidavęs, kai jis bÅ«tų sumokėjęs visus pinigus. M. G. R. skambino ne prie jo.

Nežinojo, kad automobilis nebuvo užregistruotas. Nežinojo aplinkybės, kad pagal VÄ® Regitra duomenis 2016 m. gruodžio 16 d. automobilis buvo visiÅ¡kai iÅ¡registruotas. Priregistravo automobilį, taip ir liko, gavo dokumentus, matė iki kada galiojo tranzitiniai numeriai. Nežinojo, kad tranzitinių numerių galiojimas baigiasi 2016 m. gruodžio 16 d., pardavė automobilį ir tiek. Daugiau nebandė priregistruoti automobilio, į RegitrÄ neskambino domėtis automobiliu. Automobilį įsigijo Å . K., jį atvežė tamsaus gymio žmogus, gavo pirkimo - pardavimo sutartį, pardavėjas jÄ pasirašė, matė, kad tai tas asmuo, nes jis parodė (duomenys neskelbtini) ID kortelę, pasirašė dokumentus, nuvyko į automobilių centrÄ , iÅ¡ kurio automobilis buvo pirktas, ten pasiėmė automobilio raktelius, pateikė tuos dokumentus, kuriuos davė automobilio pardavėjas, viskas atrodė aiÅ¡ku, nes gavo mėlynos ir geltonos spalvos dokumentus, jei gauni tokios spalvos dokumentus, reiÅ¡kia, kad viskas tvarkoje, o jei gauni tik vienÄ lapÄ , tada kitose Å¡alyje negali tokio automobilio registruoti.

Su automobilio pardavėju kalbėjo anglų kalba. (duomenys neskelbtini) kalbÄ moka minimaliai. P. Å . atliko 8 mėnesių trukmės laisvės atėmimo bausmę. (duomenys neskelbtini) su pertraukomis gyveno apie 10 metų. Automobilio skelbimÄ rado internete, paskambino ir susitiko su automobilio pardavėju. Yra toks Å¡vediÅ¡kas puslapis, jame įvedus automobilio numerį galima viskÄ pamatyti, panaÅ¡us į Regitros puslapį, kažkoks „(duomenys neskelbtini)“, tame puslapyje rodė automobilio ridÄ , (duomenys neskelbtini) technikinės priežiÅ«ros pažymėjimÄ , rodė, kad su automobiliu viskas gerai.

Nesigilino kokiu bÅ«du automobilis įgytas (duomenys neskelbtini). Tai, kad automobilio registracijos liudijime nurodyta, kad automobilis pirktas lizingu, sužinojo tik Lietuvoje, bylos nagrinėjimo eigoje. Niekur nesikreipė ir nesiaiÅ¡kino, nes viskas buvo tvarkoje, tiesiog baigėsi tranzitinių numerių galiojimo terminas, pardavė automobilį ir daugiau nebesirÅ«pino. IÅ¡ pradžių atliko automobilio techninę apžiÅ«rÄ , po to automobilį apdraudė, išėmė laikinuosius numerius. Kadangi turėjo problemų su antstoliais, nenorėjo automobilio registruoti savo vardu.

Ä®monei „(duomenys neskelbtini)“ perdavė automobilio dokumentus, jie patys surašė visas sutartis, liepė palaukti. Regitroje stovėjo Å¡alia. Automobilio registracija buvo sustabdyta, nes jie tikrino, bet kitÄ dienÄ pranešė, kad automobilį galima registruoti, kitÄ dienÄ gavo atsakymÄ kad automobilį galima registruoti, tada gavo raudonus numerius, kitaip jų nebÅ«tų gavęs. Pagal byloje užfiksuotÄ informacijÄ matyti, kad transporto priemonei taikomi apribojimai, kurie prieÅ¡tarauja dėl transporto priemonės perregistravimo Lietuvos Respublikoje, nes transporto priemonė yra su kredito saugumo garantu, bet apie tai niekas nesakė, negavo jokio dokumento, gavo tik laikinÄ jį transporto priemonės registracijos dokumentÄ , nepastebėjo, kad juose bÅ«tų paraÅ¡yta, kad automobilis pirktas lizingu.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pati įrašė automobilio vertę, nežino kokia buvo vertė, nepamena, ar matė UAB „(duomenys neskelbtini)“ paraÅ¡ytÄ sutartį, nes tos įmonės atstovai pasirašė ir iÅ¡ karto dokumentÄ perdavė Regitrai, gal tÄ dokumentÄ â€žpermetė akimis“, bet jo fiziÅ¡kai į rankas negavo. Nepamena, už kokiÄ sumÄ sutarė parduoti automobilį M. G., nes tai vyko 2016 m. ar 2017 m., buvo kalbama apie 33 000 Eur sumÄ . Važiuojant iÅ¡ (duomenys neskelbtini), keliaujant keltu, automobilis buvo tikrinamas, niekas neįžvelgė trÅ«kumų dokumentuose.

Kol transporto priemonė nebuvo užregistruota, transporto priemonės savininkas visÄ tÄ laikÄ buvo tas užsienietis, po to UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal pirkimo – pardavimo sutartį surašė ant jo vardo, tokiu bÅ«du gaunasi, kad jo ir automobilio pardavėjo pirkimo – pardavimo sutarties kaip ir nėra.

9. Kolegijos pirmininkas nurodė, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pagarsinti tik ikiteisminio tyrimo teisėjui M. G. duoti parodymai, kiti parodymai pagarsinti nebuvo, todėl nusprendė pagarsinti įtariamųjų B. G. ir M. G. apklausų ir papildomų apklausų protokolus, esančius 3 t. b. l. 83-84, 86, 88-89, 122-123; 4 t. b. l. 17-18, 35; akistatos protokolÄ , esantį 4 t. b. l. 24-27. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Nuteistojo M. G. gynėjo advokato R. Dobrovolskio apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

10. Apeliaciniu skundu prokuroras iÅ¡ esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu dalyje dėl B. G. ir M. G. iÅ¡teisinimo pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, motyvuojant tuo, kad teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių, dėl ko netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Tuo tarpu nuteistojo M. G. gynėjas advokatas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria M. G. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir jį iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. O taip pat, netenkinus praÅ¡ymo dėl iÅ¡teisinimo, skundžiamÄ nuosprendį pakeisti, M. G. pritaikant BK 75 straipsnio nuostatas. Dėl iÅ¡teisinimo pagal BK 189 straipsnio 2 dalį 11. Remiantis BPK nuostatomis, teigtina, kad baudžiamojo proceso metu siekiama Å¡ių tikslų:

1) nustatyti, ar buvo padaryta nusikalstama veika;

2) nustatyti, kas tÄ veikÄ padarė;

3) nustatyti, kas dėl nusikalstamos veikos patyrė žalos. Å ių tikslų siekiama įstatymo nustatyta tvarka renkant, fiksuojant, patikrinant ir vertinant duomenis, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. vykdant įrodinėjimo procesÄ .

12. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams (duomenims), kuriais turi bÅ«ti pagrįstos teismo iÅ¡vados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal Å¡io straipsnio nuostatas įrodymai gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

13. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-483-976/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-314-693/2018).

14. BK 189 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia iÅ¡ anksto nepažadėto svetimo žinomai nusikalstamu bÅ«du gauto turto įgijimu, naudojimusi juo arba realizavimu. Taigi, taikant BK 189 straipsnį, bÅ«tina nustatyti, kad kaltininko įgytas, naudotas ar realizuotas turtas iki patekimo pas jį kito asmens yra gautas nusikalstamu bÅ«du (padarius vagystę, plėšimÄ , turto prievartavimÄ , sukčiavimÄ ar kitÄ nusikalstamÄ veikÄ ), o kaltininkas žinojo apie nusikalstamÄ jo gavimo bÅ«dÄ .

Konstatuojant tyčinį veikos pobÅ«dį, nebÅ«tina, kad kaltininkas tiksliai žinotų nusikalstamos veikos, iÅ¡ kurios gautas turtas, aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie nusikalstamÄ jo kilmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-217/2010, 2K-362/2013, 2K-267/2014, 2K-79-895/2015, 2K-145-697/2017, 2K-56-788/2019, 2K-84-719/2021). Tais atvejais, kai nusikalstamu bÅ«du įgyto turto vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ ar kai Å¡is turtas yra didelės mokslinės, istorinės ar kultÅ«rinės reikÅ¡mės, nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 189 straipsnio 2 dalį.

15. Patikrinus skundžiamÄ teismo sprendimÄ teisės taikymo aspektu, atsižvelgiant į bylos medžiagÄ ir apeliacinių skundų argumentus, konstatuotina, kad apeliacine tvarka apskųstame teismo nuosprendyje netinkamai atliktas įrodymų vertinimas ir jų sugretinimas tarpusavyje, ko pasėkoje, buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas iÅ¡teisinant B. G. ir M. G. pagal BK 189 straipsnio 2 dalį.

16. AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad vertinant tiek B. G., tiek M. G. veiksmus pavieniui, jų nesujungiant į vientisÄ loginę veiksmų sekÄ , apylinkės teismui galėjo susidaryti tokia nuomonė, kad jie nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 2 dalyje, tačiau teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, susipažinusi su apeliacinių skundų argumentais, ir siekdama iÅ¡samiai patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , iÅ¡naudojusi (duomenys neskelbtini) straipsnio 6 dalyje numatytÄ procesinę galimybę ir atlikusi papildomÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje pasitvirtino prokuroro kaltinime nurodyta B. G. ir M. G. nusikalstama veika, numatyta BK 189 straipsnio 2 dalyje.

17. Kaip ir minėta, vertinant nusikalstamos veikos modelį ir jos įgyvendinimÄ , aukÅ¡tesnysis teismas analizuoja nusikaltimÄ nuo pat pirmųjų iÅ¡teisintojo B. G. veiksmų iki pat M. G. automobilio realizavimo. Aplinkybė, kad B. G. įgijo didelės vertės žinomai nusikalstamu bÅ«du kito asmens (duomenys neskelbtini) gautÄ automobilį, žinodamas apie nusikalstamÄ Å¡io turto kilmę, pagrįsta Å¡iomis įrodymais patvirtintomis aplinkybėmis: 17.1. Pirma. Transporto priemonės AUDI Q7 pirkimo-pardavimo sutartys.

Išverstoje iš (duomenys neskelbtini) kalbos pirkimo - pardavimo sutartyje užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) K. A. A. H. pardavė automobilį AUDI Q7 B. G. už 400 000 (duomenys neskelbtini) kronų (1 t. b. l. 82). VĮ Regitra pateikta transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis, iš kurios matyti, kad sandoris sudarytas 2016 m. lapkričio 11 d. (duomenys neskelbtini), pardavėjas A. A. H., pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, automobilio kaina – 10 000 Eur (1 t. b. l. 66).

AiÅ¡kindamas Å¡iÄ aplinkybę, iÅ¡teisintasis B. G. nurodė, kad automobilio Lietuvoje nenorėjo registruoti, kadangi turi įsiskolinimų dėl iÅ¡laikymo vaikui, todėl nutarė pasinaudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugomis ir automobilį užregistruoti įmonės vardu, bei gauti iÅ¡ jos įgaliojimÄ dėl automobilio disponavimo. Å ioje vietoje pastebėtina aplinkybė, kad kaip nurodė iÅ¡teisintasis, anksčiau turėtus automobilius registravo savo Å¡eimos narių vardu, tačiau bÅ«tent šį automobilį sugalvojo registruoti įmonės vardu.

Kaip nurodo, kad jis (duomenys neskelbtini) sudarė pirkimo - pardavimo sutartį tiesiogiai bendraudamas su pardavėju, tačiau akivaizdu, kad jau VĮ Regitra pateikta pirkimo - pardavimo sutartis, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko automobilį tiesiogiai iš A. A. H. K., yra melaginga. Dar daugiau, sugretinus abi transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis, akivaizdžiai matosi, kad jose skiriasi pardavėjo A. A. H. parašai. Faktas, kad 2016 m. lapkričio 11 d. transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartyje A.

A. H. paraÅ¡as yra suklastotas nekvestionuotinas, tačiau svarbu ir tai, kad B. G. pateiktoje (duomenys neskelbtini) sudarytoje transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartyje A. A. H. paraÅ¡as taip pat akivaizdžiai skiriasi ir su (duomenys neskelbtini) bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje iÅ¡perkamosios nuomos sutartyje pasiraÅ¡ytu paraÅ¡u (1 t. b. l. 132-133). Kas leidžia manyti, kad jau galimai (duomenys neskelbtini) sudaryta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis buvo tik dėl automobilio pargabenimo į Lietuvos RespublikÄ . 17.2.

Antra. B. G. teigė, jog jis (duomenys neskelbtini) automobilį įsigijo už 400 000 (duomenys neskelbtini) kronų (apytiksliai 40 000 Eur) už savo lėšas, tačiau tokiai iÅ¡teisintojo versijai nepasitvirtinus, kadangi iÅ¡ byloje esančių jo ir jo draugės finansinę padėtį pagrindžiančių dokumentų akivaizdu, kad B. G. neturėjo tokių pajamų automobilio įgijimui, keitė parodymus, kad automobilio įsigijimui pinigų jam paskolino Å¡eimos nariai. Å ioje vietoje vėl gi kyla klausimas, tai kokiu tikslu jis automobilį registravo visiÅ¡kai su juo nesusijusios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, o ne savo, savo draugės ar Å¡eimos narių vardu, juo labiau, suvokiant, kad įregistravus automobilį UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, jis nebetenka savininko teisių į automobilį, nepaisant to, kad jis turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimÄ .

Akivaizdu, (duomenys neskelbtini) sudaryta viena transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis, Lietuvoje sudaryta kita transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis, buvo tik siekis, nuslėpti tikrÄ sias automobilio įsigijimo aplinkybes. IÅ¡ VÄ® Regitra raÅ¡tų ir pridėtų priedų matyti, kad praÅ¡ymÄ dėl automobilio AUDI Q7 registravimo Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) pateikė G. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, pagal 2016 m. lapkričio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus Å .

Å . (kuris pagal bylos duomenis nustatyta buvo tik statytinis, o ne realus įmonės direktorius) įgaliojimÄ , G. B. įmonės vardu nupirkti, parduoti ir užregistruoti transporto priemonę (1 t. b. 1. 60-77). Vien jau vadovaujantis protingumo principu nerealu, kad asmuo, sumokėjęs beveik 40 000 Eur už automobilį (savomis ir skolintomis lėšomis, kaip teigia B. G.), nerizikuotų automobilio perraÅ¡yti neaiÅ¡kios įmonės vardu. O be to, kaip teigė ir pats B. G., pamatė automobilį su užraÅ¡u, kad registruoja automobilius ir tuo pasinaudojo, neįsigilindamas į tikrÄ jÄ Ä¯monės veiklÄ . 17.3.

Trečia. IÅ¡ byloje esančių iÅ¡ (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų gautų duomenų, nekyla abejonių, kad automobilis (duomenys neskelbtini) gautas nusikalstamu bÅ«du - (duomenys neskelbtini) piliečiui A. A. H. įvykdžius sukčiavimÄ ((duomenys neskelbtini) prokuratÅ«ros pateiktuose dokumentuose nurodyta, kad A. A. H. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo – sunkaus nusikaltimo, dėl Å¡ioje byloje aptariamo automobilio). Kaip matyti, „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡perkamosios nuomos sutartis su A.

A. H. sudaryta (duomenys neskelbtini) ir jau 2016 m. spalio 10 d., kaip teigia B. G., (duomenys neskelbtini) A. H. parduoda automobilį G. už 400 000 (duomenys neskelbtini) kronų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad banko sutartyje automobilis įkainotas 383 000 (duomenys neskelbtini) kronų (1 t. b. l. 118), tuo tarpu B. G. automobilį nupirko už dar brangiau, nei bankas pardavė (duomenys neskelbtini) A. H.. Akivaizdu, kad kaip teigė pats B. G., kad deÅ¡imt metų gyvendamas (duomenys neskelbtini), turėjo suvokti Å¡ios nusikalstamos veikos modelį, galimai suvokė ir dėl to sudarė fiktyviÄ pirkimo - pardavimo sutartį, o be to, negalima ignoruoti ir tos aplinkybės, kad B.

G. Å . K. jau buvo teistas realia laisvės atėmimo bausme pagal 2014 m. birželio 25 d. sprendimÄ dėl prekybos vogtomis prekėmis. 17.4. Ketvirta. Automobilio registracija Lietuvoje. Aplinkybę, kad B. G. suvokė, kad automobilis (duomenys neskelbtini) gautas nusikalstamu bÅ«du, patvirtina VÄ® Regitra pateikti duomenys, kad 2016 m. lapkričio 15 d. G. B. VÄ® Regitra pateikus praÅ¡ymÄ registruoti automobilį, tÄ pačiÄ dienÄ automobilio registravimo nagrinėjimas buvo sustabdytas, nes buvo gauta informacija iÅ¡ Å .

K. (paieÅ¡kos sistemoje Eucaris) apie tai, kad Å¡iai transporto priemonei yra taikomi apribojimai ir tik 2016 m. lapkričio 16 d. automobilis buvo laikinai užregistruotas Lietuvos Respublikoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu be tapatumo nustatymo, iÅ¡duoti laikini valstybiniai numerio ženklai, o 2016 m. gruodžio 16 d. automobilis buvo automatiÅ¡kai iÅ¡registruotas (1 t. b. 1. 60-77). Kaip teigė pats B. G., registruojant automobilį jis buvo kartu su G. B., todėl viskÄ Å¾inojo ir kaip matyti, antrÄ kartÄ Ä¯ VI Regitra dėl automobilio registracijos nesikreipė.

Svarbu tai, kad net ir nesidomintis automobiliais asmuo suvokia, kad laikini automobilio valstybiniai numerio ženklai yra iÅ¡duodami tik ribotam terminui, iki tam tikrų aplinkybių pasitvirtinimo ir su jais negalima važinėti kaip su nuolatiniais. O be to, apeidamas privalomÄ jÄ VÄ® Regitra automobilių registravimo tvarkÄ , prieÅ¡ tai su juo kurį laikÄ neteisėtai naudodamasis, 2017 m. gegužės 24 d. automobilį pardavė M. G., vėl gi be jokių dokumentų įforminimo.

18. Kolegijos vertinimu, Å¡ių B. G. veiksmų analizė, leidžia neginčijamai teismui spręsti, kad B. G. suvokė neteisėtÄ automobilio įsigijimÄ nuo pat pradžių ir to siekė. Tęsiant B. G. automobilio pardavimo veiksmus, bÅ«tina įvertinti ir M. G. veiksmus šį automobilį įgyjant ir realizuojant. 18.1. Kaip matyti, M. G. taip pat kaip ir B. G., viso proceso metu neigė savo nusikalstamÄ veikÄ , tačiau jau nuo pat pradžių iÅ¡siskyrė iÅ¡teisintųjų parodymai dėl automobilio pirkimo – pardavimo vertės. B.

G., tiek duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, laikėsi pozicijos, kad automobilį norėjo parduoti už 33 000 Eur. Duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, M. G. nurodė, kad 8 000 Eur buvo tik pradinė suma, galutinės kainos nebuvo sutarę, tačiau kaip matyti iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu jo duotų parodymų, jis teigė, kad B. G. jam siÅ«lė automobilį pirkti už 10 000 Eur, tačiau nusiderėjo iki 8 000 Eur, kadangi automobilis buvo blogos bÅ«klės. Pirmosios instancijos teisme, aiÅ¡kindamas savo parodymų kitimÄ , M.

G. nurodė, kad pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ netiksliai buvo užduotas klausimas arba jis pats netiksliai suprato, tačiau tokie parodymai paneigtini byloje esančia medžiaga. 2017 m. gegužės 25 d. pareiÅ¡kime Å iaulių apskrities VPK M. G. nurodė, kad 2017 m. gegužės 24 d. pirko automobilį iÅ¡ asmens, kurio vardo ir pavardės nežino, bendravo tik telefonu ir (duomenys neskelbtini) paskyra, kuris galimai yra vogtas. Už automobilį sumokėjo 8 000 Eur (2 t. b. l. 14). Be to, 2017 m. rugpjūčio 4 d. akistatos metu B.

G. nurodė, kad sutarė automobilį parduoti už 33 000 Eur, M. G. nesutiko ir nurodė, kad už automobilį sutarė mokėti 8 000 Eur. B. G. nurodė, kad kartu su automobilio dokumentais perdavė ir automobilio pirkimo - pardavimo sutartį, kuri buvo nepilnai užpildyta su UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitais, M. G. nesutiko su tokiais B. G. parodymais (4 t. b. l. 24-27). Aplinkybę dėl automobilio kainos – 8 000 Eur patvirtina: B. G. ir M. G. susiraÅ¡inėjimas (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurio matyti, kad buvo susiraÅ¡inėjama „duosi už 8 000 Eur ir už kiek bÅ«tum (duomenys neskelbtini), jei taip, tada paimu“, t. y., kalbama visÄ automobilio įkainojimÄ 8 000 Eur suma, o ne jo dalį (3 t. b. l. 107).

Liudytojas G. Ž., kuris pirmosios instancijos teisme parodė, kad su M. G. ir G. P. važiavo pirkti automobilio AUDI Q7 už 8 000 Eur ir liudytojas G. P., kuris pirmosios instancijos teisme parodė, kad gali bÅ«ti, kad automobilį pirko už 10 000 Eur. Kadangi kaina pasirodė maža, todėl M. G. prašė jo, kad nufilmuotų, kad viskas bÅ«tų tvarkingai. Å ių duomenų analizė pagrindžia M. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodytÄ 8 000 Eur automobilio įsigijimo sumÄ siejant jÄ su kitais jų veiksmais ir tuo pačiu paneigia pirmosios instancijos teisme iÅ¡keltÄ naujÄ versijÄ , kad 8 000 Eur buvo tik pradinė suma. 18.2.

Dar viena aplinkybė, kurios negalima ignoruoti. 2017 m. gegužės 25 d. internetinės skelbimų svetainės Autoplius.lt duomenimis nustatyta, kad tuo metu parduodamų 2013 m. gamybos dyzelinių automobilių AUDI Q7 pardavimo kaina svyravo nuo 25 800 Eur iki 38 900 Eur (1 t. b. 1. 30). 2018 m. vasario 9 d. VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad vidutinė 2013 m. gamybos dyzelinių automobilių AUDI Q7 vertė su PVM yra 27 630 Eur (1 t. b. l. 198). Teisėjų kolegijai nustačius, kad pagal aplinkybes automobilis buvo parduotas už 8 000 Eur, t. y., daugiau nei 3 kartus mažesne nei rinkoje nustatyta kaina, akivaizdu, kad po to slypi nusikalstamos veikos motyvai.

Pažymėtina, kad kaip teigė B. G., jis automobilį įsigijo už 400 000 (duomenys neskelbtini) kronų (apytiksliai 40 000 Eur), Lietuvoje registruojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu kainÄ nurodė 10 000 Eur (nors kaip teigė B. G. ne jis nurodė 10 000 Eur sumÄ , tačiau jis visÄ laikÄ buvo kartu su G. B. VÄ® Regitra registruojant automobilį ir bÅ«tent jis buvo suinteresuotas jo įregistravimu, todėl tikrai turėjo žinoti pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytÄ 10 000 Eur sumÄ ) ir nepavykus automobilio įregistruoti VÄ® Regitra, 2017 m. gegužės 24 d. sutarė jį parduoti M.

G. už 8 000 Eur, t. y., daugiau nei tris kartus mažesne suma nei reali automobilio vertė. Tuo tarpu vertinant M. G. parodymus – automobilio pirkimo sumoje už 8 000 Eur, svarbu tai, kad kaip ir jis pats nurodė, daug metų užsiima automobilių pirkimo – pardavimo veikla, todėl turėjo suvokti, kad praÅ¡oma automobilio kaina yra neadekvati, juo labiau, tÄ pačiÄ dienÄ Å½. K. apgaule siÅ«lė kartu iÅ¡ G. Ž. įsigyti automobilį AUDI Q7, susidedant po 8 000 Eur, t. y. už 16 000 Eur, po ko, Ž.

K. atsisakė pirkti automobilį, nes suabejojo, kad už tokiÄ kainÄ gali bÅ«ti perkamas geras automobilis ir kad kažkas yra negerai su automobiliu. 18.3. M. G. pirmosios instancijos teisme iÅ¡kelta versija, kad automobilis turėjo trÅ«kumų ir, kad jį remontavo ir remontui iÅ¡leido 3 700 Eur atmetama, kaip nepatikima, kadangi jokių įrodymų (kvitų ar kitų dokumentų), kad automobilį remontavo nepateikė, o be to, tos pačios dienos vakare jau byloje minimÄ automobilį siekė iÅ¡keisti į kitus automobilius.

Vien jau vertinant laiko atžvilgiu, automobilio remontui, kuris kainuoja 3 700 Eur, kaip nurodė M. G., buvo reikėję daugiau laiko resursų ir tos pačios dienos vakare neįtikėtina, kad būtų pavykę suremontuoti ir dar bandyti parduoti. Juo labiau, nei vienas iš byloje apklaustų liudytojų nenurodė, kad automobilis buvo netvarkingas ir jį reikėjo remontuoti. Tiek liudytojas T. J., tiek liudytojas L. B., kuriems M. G. siūlė keisti automobilį AUDI Q7 į jų turimus, pirmosios instancijos teisme nurodė, kad automobilis buvo techniškai tvarkingas.

Liudytojas G. Ž., kuris važiavo kartu su M. G., pirmosios instancijos teisme parodė, kad maÅ¡ina buvo graži, atrodė tvarkinga. Tyrimo metu apklaustas B. G. parodė, kad maÅ¡ina buvo tvarkinga, o M. G. meluoja, kad jÄ dar tvarkė (3 t. b. l. 191-193, 195-196). 2018 m. vasario 9 d. transporto priemonės techninės bÅ«klės patikrinimo ir apžiÅ«ros protokole bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad automobilis AUDI Q7 iÅ¡oriÅ¡kai yra tvarkingas, sugadinimų ar įbrėžimų nėra, techninių reikalavimų neatitinka tik padangos (dėl protektoriaus gylio) bei automobilio Å¡viesos (netinkamai sureguliuotos).

Kitus techninius reikalavimus automobilis atitinka (1 t. b. 1. 194-197). Tokių aplinkybių visuma paneigia M. G. nurodytos automobilio vertės - 8 000 Eur, kainos pirkimo pagrindimÄ . 18.4. Dar viena svarbi aplinkybė yra ta, kad B. G. automobilį M. G. pardavė visiÅ¡kai be jokių dokumentų. Kaip nurodė B. G. apklausiamas pirmosios instancijos teisme, skelbimų apie parduodamÄ automobilį nedėjo, ieÅ¡kojo, kas perka automobilius. Su juo susisiekė M. G.. Dokumento, kad gavo 8 000 Eur nepasirašė, buvo žodinis susitarimas.

Nespėjo susitarti dėl termino galutiniam atsiskaitymui. M. G. be jo negalėjo parduoti ir iÅ¡registruoti automobilio. M. G. apklausiamas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad B. G. su juo susisiekė internetu, pasiÅ«lė įsigyti automobilį, susitarė susitikti (duomenys neskelbtini). Buvo sutarta, kad jis B. G. duos dalį pinigų, o likusius grÄ Å¾ins po įvykusio sandorio. Å ioje vietoje kyla pagrįstų abejonių dėl sudaryto sandorio realumo/teisėtumo. Pirma, pagal iÅ¡teisintųjų parodymus, jie vienas kito nepažinojo, nežinojo net anketinių duomenų, bendravo tik telefonu ir (duomenys neskelbtini) programa.

Antra, dėl automobilio pirkimo nesudarė jokios pirkimo – pardavimo sutarties, motyvuojant tuo, kad B. G. pasitikėjo M. G. ir perdavė automobilį tikėdamasis, kad likusius pinigus grÄ Å¾ins po automobilio pardavimo. Trečia, M. G. perdavė B. G. 8 000 Eur, pradžioje teigdamas, kad tai visa sutarta suma, vėliau, kad tai tik dalis, bet konkrečios automobilio kainos, taip ir nenurodė. Ketvirta, automobilis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir B. G. veikė tik pagal įgaliojimÄ kaip jis teigė, tačiau tai kažkodėl M.

G. nesukėlė jokių įtarimų, pinigus perdavė B. G. nepasiraÅ¡ydamas jokių tai patvirtinančių dokumentų. Dar viena atkreiptina aplinkybė, kuriÄ nurodė liudytojas G. P., kad kadangi kaina pasirodė maža, todėl M. G. prašė jo, kad nufilmuotų, kad viskas bÅ«tų tvarkingai, kas patvirtina, kad M. G. nepasitikėjo B. G., o be to, G. P. liepė filmuoti galimai dar ir dėl to, kad jei policijos pareigÅ«nai bÅ«tų sulaikę, bÅ«tų galėjęs pateikti kaip įrodymÄ , kad jis automobilį pirko, nors iÅ¡ vaizdo medžiagos ir nematyti, kad M.

G. bÅ«tų davęs B. G. pinigus. Å ių aplinkybių visuma neginčytinai patvirtina sandorio neteisėtumo egzistavimÄ , nes gyvenimiÅ¡koje situacijoje nerealu bÅ«tų, kad asmuo savo automobilį, dar vertinant jo vertę, parduotų visai nepažįstamam kitam asmeniui neįforminant jokių dokumentų ir atvirkščiai, asmuo mokėtų pinigus už automobilį svetimam žmogui, nepasiraÅ¡ant jokių dokumentų. 18.5. Dar viena svarbi detalė yra tai, kad M. G., dar prieÅ¡ nuperkant automobilį, t. y., (duomenys neskelbtini) val., skambino į VÄ® Regitra ir teiravosi, kodėl byloje aptariamo automobilio negali įregistruoti Lietuvoje.

VÄ® Regitra darbuotojas paaiÅ¡kino, jog gavę praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti minimÄ automobilį užklausė (duomenys neskelbtini) institucijas ir gavo neigiamÄ atsakymÄ . Net ir gavęs neigiamÄ atsakymÄ dėl automobilio registracijos, jis nuperka automobilį AUDI Q7, kaip ir nustatyta be jokių tai įforminančių dokumentų, bei siÅ«lant jį iÅ¡keisti L. B. ir T. J., vėl gi neturėjo jokių automobilio įsigijimÄ patvirtinančių dokumentų, o sandoriui įvykus pirkimo – pardavimo sutartį bÅ«tų sudaręs G.

Ž. vardu. Tokių duomenų visumai neginčytinai aukÅ¡tesniajam teismui leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tai buvo vieningas B. G. ir M. G. neteisėtas sandoris, tiek B. G. suvokė parduodantis neteisėtai įgytÄ automobilį, tiek M. G. suvokė perkantis iÅ¡ nusikalstamos veikos gautÄ automobilį, juo labiau, 2017 m. gegužės 25 d. teikdamas pareiÅ¡kimÄ policijai, M. G. nurodė, kad automobilis yra galimai vogtas. 18.6. Negalima neatkreipti dėmesio į automobilio valstybinius numerius. Kaip teigė pats M.

G., jis laikinus numerius pakeitė į švediškus, nes buvo kelios dienos kaip pasibaigęs jų galiojimas, tačiau akivaizdu, kad buvo ne kelios dienos, o keli mėnesiai, kaip anksčiau nustatyta, laikini numeriai galiojo iki 2020 m. gruodžio 16 d. Šioje vietoje vėl gi kyla abejonių dėl teisėto sandorio realumo. Automobilis registruotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, tačiau jį parduoda B. G.. Pinigai sumokami ir priimami be jokių tai įforminančių dokumentų. Numeriai negaliojantys, tačiau tai M.

G. nesukelia jokių abejonių ir jis juos pakeičia į Å¡vediÅ¡kus numerius. Akivaizdu, kad Å¡iuo sandoriu tęsėsi B. G. nusikaltimo, numatyto BK 189 straipsnio 2 dalyje, eiga, toliau jÄ darant M. G..

19. Vertinant tolesnius M. G. veiksmus, atkreiptinas dėmesys į kelias svarbias detales. Nusipirkęs automobilį iÅ¡ B. G., parsigabendamas jį į (duomenys neskelbtini), jis jau minimÄ automobilį siÅ«lė L. B., po ko, nuvažiavo į aikÅ¡telę kartu su G. Ž. ir pastarÄ jį L. B. ir T. J. nurodė, kaip automobilio savininkÄ . IÅ¡ asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matyti, kad liudytojas T. J. atpažino M. G. kaip asmenį, kuris siÅ«lė pirkti automobilį AUDI Q7 (2 t. b. 1. 149-151).

AiÅ¡kindamas Å¡ias aplinkybes liudytojas G. Ž. nurodė, kad bÅ«tų sudarę pirkimo – pardavimo sutartį jo vardu, tačiau kai mainai neįvyko, sutartį panaikino. Å ioje vietoje pastebėtina tai, kad nusipirkęs automobilį iÅ¡ B. G. už 8 000 Eur, tÄ patį vakarÄ M. G. šį automobilį sukčiavimo bÅ«du bandė iÅ¡keisti į kitus du automobilius, kurių vertė 25 800 Eur, kas vėl gi sustiprina aukÅ¡tesniojo teismo pozicijÄ , dėl M. G. suvokimo, darant nusikalstamÄ veikÄ . 19.1.

Aplinkybę, kad M. G. suvokė, kad automobilis gautas neteisėtu bÅ«du, patvirtina ir tai, kad apsikeitus automobiliais ir kitos dienos ryte L. B. su T. J. sužinojus, kad automobilis yra ieÅ¡komas (duomenys neskelbtini) ir L. B. pareikalavus grÄ Å¾inti jų automobilius, M. G. juos atvarė ir dar grÄ Å¾ino gautus pinigus už tarpininkavimÄ . Tačiau vietoje to, kad M. G. bÅ«tų kreipęsis į policijÄ , kaip kad jam neatidavus automobilių L. B. jam sakė, kad kreipsis į policijÄ , arba į B. G., kad pastarasis kreiptųsi į A.

A. H. dėl sandorio aplinkybių, M. G. toliau tęsė savo nusikalstamus veiksmus, toliau disponuodamas neteisėtai įgytu automobiliu, derindamas tolesnius veiksmus su kitu pažįstamu.

20. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomÄ jÄ vertę. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iÅ¡ pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimÄ , o per šį faktÄ â€“ ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veikÄ padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Ä®rodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali bÅ«ti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine. Ä®statymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinė nutartis Nr. 2K-287/2013).

21. Pažymėtina, kad BK 189 straipsnio dispozicijoje numatyti alternatyvÅ«s nusikalstami veiksmai - įgijimas, naudojimasis arba realizavimas nusikalstamu bÅ«du gautu turtu. Nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, t. y. nusikaltimas laikomas baigtu nuo nusikalstamu bÅ«du gauto turto įgijimo, naudojimosi juo arba jo realizavimo momento. Subjektyvioji nusikalstamu bÅ«du gauto turto įgijimo, naudojimo ar realizavimo pusė pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suprasti, jog įgyja nusikalstamu bÅ«du gautÄ turtÄ , juo naudojasi arba jį realizuoja, ir to norėti. Ä®gijimas yra bet kokios formos sandoris, kuriuo neteisėtu bÅ«du gautas turtas perduodamas kaltininkui.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog veikai kvalifikuoti pagal BK 189 straipsnį svarbu tai, kad kaltininkas žino, jog turtas, kurį jis įsigyja, yra gautas neteisėtu, nusikalstamu bÅ«du. Kaip jau buvo minėta, tÄ pagrindžia ir vieningai formuojama teismų praktika, įstatymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir nusikalstamÄ turto gavimo bÅ«dÄ , apie kaltės turinį sprendžiama ne vien tik iÅ¡ subjektyvių paties kaltininko paaiÅ¡kinimų, tačiau teismas vertina visus objektyvius bylos duomenis, atsižvelgia į kaltininkų atliktus veiksmus, jų tikslÄ ir pan.

Visos teismo nustatytos aplinkybės: automobilis AUDI Q7 įgytas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) piliečio A. A. H. Å . Karalystėje, kurio atžvilgiu (duomenys neskelbtini) buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo (sunkaus nusikaltimo) su galimai suklastota B. G. pirkimo – pardavimo sutartimi (sutartis neregistruota nei (duomenys neskelbtini) nei Lietuvoje), po ko, B. G. nepavykus priregistruoti automobilio Lietuvoje ne savo, bet UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pagal naujai sudarytÄ pirkimo – pardavimo sutartį tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A.

A. H. (sutarties suklastojimas neginčytinas), dar kurį laikÄ naudojosi automobiliu, iki kol sugalvojo jį parduoti nepažįstamam asmeniui - M. G., neįformindamas jokių tai patvirtinančių dokumentų (pirkimo – pardavimo sutartis, pinigų priėmimo faktas, asmens duomenų apsikeitimas). Tuo tarpu M. G. sugalvojo pirkti automobilį iÅ¡ nepažįstamo asmens už daugiau nei tris kartus mažesnę kainÄ nei rinkoje, negaudamas jokių automobilio teisėtÄ Ä¯gijimÄ patvirtinančių dokumentų, jo neformindamas savo vardu, po ko, siÅ«lydamas kitiems asmenims įsigyti šį automobilį jau labiau rinkos kainÄ atitinkančia pinigų suma, vėl gi, bandydamas įgyto automobilio savininku pristatyti kitÄ asmenį, tačiau nepavykus to automobilio nei parduoti nei iÅ¡keisti, toliau bandė įgyvendinti savo nusikalstamus veiksmus (galimai iÅ¡ardyti automobilį dalimis).

Esminis faktas, kad nei B. G., sužinojęs, kad automobilio negalima registruoti Lietuvoje, nei M. G., sužinojęs, kad automobilis ieÅ¡komas (duomenys neskelbtini), į teisėsaugos institucijas nesikreipė, suvokdami, kad automobilį įgijo nusikalstamu bÅ«du ir dėl to niekam negali reikÅ¡ti pretenzijų. Automobilis, įgytas (duomenys neskelbtini) ir atgabentas į LietuvÄ su visais paskesniais B. G. ir M. G. veiksmais, atitinka BK 189 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos dalyko požymius, yra teisiÅ¡kai pagrįsta ir nekelia jokių abejonių (analogiÅ¡kos praktikos laikosi ir kasacinis teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-788/2020).

Dėl nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį 23. Nuteistojo M. G. gynėjas advokatas apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria M. G. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir jį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Grįsdamas apeliacinio skundo argumentus, gynėjas nurodo, kad M. G. 2017 m. gegužės 25 d. pateikė prie pareiškimo ieškomų transporto priemonių registro duomenis iš kurių matyti, jog automobiliui AUDI Q7 jokie apribojimai nėra taikomi; sandoris neįvyko, nes automobiliai nebuvo užregistruoti, netapo jų nuosavybe.

24. Pirmosios instancijos teismo M. G. nuteistas už tai, kad siekdamas apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimÄ turtÄ , melagingai nurodė L. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui T. J., kad automobiliui AUDI Q7 nėra taikomi jokie apribojimai bei susitarė ir automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje įvykdė mainų sandorį – M. G. perdavė L. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį AUDI Q7, bei mainais gavo 25 800 Eur vertės turtÄ â€“ automobilį „(duomenys neskelbtini) ir „BMW 1er Reihe”, ir priklausantį L. B. bei tiksliai nenustatytÄ pinigų sumÄ , tačiau ne didesnę nei 1 000 Eur.

25. BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už sukčiavimÄ tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčias vertybes arba iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės, arba jÄ panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinės teisės pažeidimo ir darantis turto užvaldymÄ ar teisės į jį įgijimÄ neteisėtÄ , yra apgaulės naudojimas prieÅ¡ turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas.

Apgaulė sukčiavimo atveju turi bÅ«ti esminė, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas dėl kaltininko ketinimų turi turėti lemiamÄ Ä¯takÄ asmens apsisprendimui dėl sutarties sudarymo ir turto ar turtinės teisės perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtÄ ar turtinę teisę, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2011).

26. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengia turtinės prievolės arba jÄ panaikina. Sukčiavimo objektyvieji požymiai – 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės iÅ¡vengimas ir 3) turtinės prievolės panaikinimas – BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvÅ«s, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad bÅ«tų padaryta bent viena nurodytų veikų.

27. AukÅ¡tesnysis teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu M. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, vertinimu, pakartotinai įrodymų nekartoja, tačiau atkreipia dėmesį į pagrindines detales. 27.1. Pirma. Pats svarbiausias elementas Å¡ioje nusikalstamoje veikoje – M. G. pagrindinis tikslas, t. y., sukčiavimo bÅ«du, nuslepiant tikrÄ sias automobilio įsigijimo, priklausymo ir teisėtos registracijos aplinkybes, užvaldyti svetimÄ turtÄ â€“ L. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 28 500 Eur vertės automobilius.

Esminė aplinkybė, kad tiek L. B. tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas T. J. į automobilį AUDI Q7 iÅ¡keitė savo turėtus automobilius tikėdami M. G. žodžiais, kad su automobilio registracija yra viskas gerai. Svarbu tai, kad M. G. buvo užvaldęs automobilius, iÅ¡vyko iÅ¡ aikÅ¡telės, jais naudojosi, tačiau kitos dienos ryte L. B. pasikreipus į jį ir pareikalavus grÄ Å¾inti automobilius ir jei ne, bus kreipiamasi į policijÄ , M. G. automobilius grÄ Å¾ino. Esminis M. G. sumanymas buvo pasipelnyti iÅ¡ sukčiavimo bÅ«du gautų automobilių. 27.1.Aplinkybė, kad M.

G. grÄ Å¾ino automobilius L. B. pagrasinus dėl kreipimosi į policijÄ , pastarajam negrÄ Å¾inus automobilių, neÅ¡alina M. G. neteisėtų veiksmų sukčiaujant, nes jis apgaulės bÅ«du kurį laikÄ naudojosi L. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobiliais, o be to, jei ir bÅ«tų įvykęs sandoris iki galo, jis bÅ«tų įvykdytas ne jo, o G. Ž. vardu. Å ių duomenų analizė neginčijamai patvirtina M. G. neteisėtÄ sumanymÄ â€“ sukčiavimo bÅ«dų pasipelnyti iÅ¡ L.

B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Akivaizdu, kad žinodami, kad automobilis paieÅ¡komas (duomenys neskelbtini), jau sandorio dienÄ â€“ 2017 m. gegužės 24 d., L. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas T. J., nebÅ«tų apsimainę automobiliais, todėl akivaizdu, kad jie buvo M. G. suklaidinti, pateikiant jiems melagingÄ informacijÄ . 27.3. Atmetant M. G. gynėjo argumentÄ , kad M. G. prie pareiÅ¡kimo pridėta ieÅ¡komų transporto priemonių paieÅ¡ka registre patvirtina jo įgyto automobilio AUDI Q7 teisėtumÄ , pažymėtina, kad jau kaip nustatyta byloje, M.

G. dar iki važiuodamas pirkti automobilį, skambino į VÄ® Regitra ir tikslinosi dėl automobilio registravimo ir gavo neigiamÄ atsakymÄ . O be to, kaip matyti iÅ¡ pridėto dokumento, paieÅ¡ka atlikta 2017 m. gegužės 25 d. 22.03 val., tai yra, jau po policijos pareigÅ«nų automobilio sustabdymo, todėl toks gynėjo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

28. Atsižvelgdamas tiek į tiesioginius įrodymus, tiek ir į aptartÄ loginę įvykių sekÄ ir aptartas detales, vertindamas įrodymų visumÄ , apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad M. G. panaudojo apgaulę ir įgijo didelės vertės (28 500 Eur) svetimÄ turtÄ , jo nusikalstami veiksmai visiÅ¡kai įrodyti bylos medžiaga ir atitinka BK 182 straipsnio 2 dalį sudėtį.

29. Atmetant M. G. gynėjo advokato skundo argumentÄ dėl kriminalinės žvalgybos metu gautos informacijos kitame tyrime naudojimo Å¡ioje byloje teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad nevieÅ¡o pobÅ«džio nusikalstamų veikų tyrimo priemonių naudojimas yra nedraudžiamas ir jų rezultatais gali bÅ«ti remiamasi teismuose įrodinėjant asmens kaltę, tačiau tokių duomenų pripažinimui įrodymais keliami didesni teisėtumo užtikrinimo reikalavimai. 30. (duomenys neskelbtini) straipsnyje nurodytas informacijos apie privatų asmens gyvenimÄ , surinktos vienoje baudžiamojoje byloje taikant BPK nustatytas procesines prievartos priemones ikiteisminio tyrimo metu, panaudojimo kitoje baudžiamojoje byloje teisinis pagrindas – aukÅ¡tesniojo prokuroro nutarimas.

BPK nenustatytos duomenų, gautų atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimÄ , panaudojimo baudžiamojoje byloje sÄ lygos. Taigi, ar kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinkta informacija atitinka įrodymams keliamus reikalavimus, įtvirtintus BPK, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant, be kita ko, į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinė sesija yra konstatavusi, kad įstatymų pažeidimu paprastai nelaikytinos situacijos, kai atliekant operatyvinius veiksmus dėl galbÅ«t daromų vienos rÅ«Å¡ies nusikalstamų veikų atsiranda pagrindas manyti, kad gali bÅ«ti daromi ir kitos rÅ«Å¡ies ne mažiau pavojingi nusikaltimai, ir nusprendžiama atliekant operatyvinius veiksmus patikrinti ir naujai paaiÅ¡kėjusiÄ informacijÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-178/2012).

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinė sesija, spręsdama situacijÄ , kai atliekant slaptÄ telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę gaunami ir tam tikri duomenys, leidžiantys įtarti apie kitas asmens (asmenų) daromas nusikalstamas veikas, yra iÅ¡aiÅ¡kinusi, jog jeigu Å¡ios kitos nusikalstamos veikos pateko į kategorijÄ veikų, nurodytų Operatyvinės veiklos įstatymo (įstatymo, galiojusio operatyvinių veiksmų nagrinėjamoje byloje atlikimo metu) nuostatose ir sudarančių pagrindÄ pagal įstatymÄ atlikti operatyvinį veiksmÄ , tai dėl jų gauta informacija gali bÅ«ti kaip įrodymai naudojama ir kituose baudžiamuosiuose procesuose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-94-895/2015).

Pažymėtina, kad tokiais atvejais bÅ«tina patikrinti, ar buvo teisinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimÄ .

31. Bylos medžiagoje yra (duomenys neskelbtini) kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas. (duomenys neskelbtini) Å iaulių apygardos teismo nutartis dėl prokuroro K. Å . teikimo patenkinimo ir leidimo naudoti technines priemones specialia sankcionavimo tvarka M. G. atžvilgiu, kuri iÅ¡slaptina. Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro P. A. (duomenys neskelbtini) nutarimas, kuriuo nutarta baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) surinktÄ informacijÄ panaudoti baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi (duomenys neskelbtini) kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas apimtimi yra susijęs su (duomenys neskelbtini) M.

G. padaryta nusikalstama veika baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (5 t. b. l. 47-48, 50-51, 58-59). Å ie duomenys buvo pagarsinti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2018 m. rugsėjo 3 d. posėdžio metu. AukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad vyriausiojo prokuroro P. A. (duomenys neskelbtini) nutarimas, kuriuo nuspręsta kito ikiteisminio tyrimo metu vykdyto operatyvinio tyrimo (kriminalinės žvalgybos) metu gautus duomenis panaudoti Å¡ioje byloje, atitinka (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatas, todėl apylinkės teismas minėtų duomenų gavimo tvarkÄ ir teisėtumÄ tinkamai patikrino BPK 20 straipsnio 1, 4 dalių prasme ir pripažino juos įrodymais.

Dėl bausmių 32. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 42 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Bausmės paskirtis yra sÄ lygojama minėtų tikslų visuma. Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų minėtame straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiÅ¡kia, kad valstybės taikomos priemonės turi bÅ«ti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi, bausmės turi bÅ«ti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos. Teisingumo principas yra bendrasis, visoms teisės Å¡akoms bÅ«dingas principas, tačiau skiriant bausmes jis įgauna specifinių ypatumų, kuriuos nulemia bÅ«tinumas užtikrinti kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimÄ , kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį.

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir kaltininko asmenybę. Ä®statymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingÄ bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamÄ jÄ atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik iÅ¡imtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali iÅ¡eiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Å ie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje.

Paprastai švelnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis, BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis.

33. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, spręsdamas klausimÄ dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytos žalos dydį.

34. B. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ už nusikaltimÄ (duomenys neskelbtini), kas pripažįstama nusikalstamu recidyvu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). B. G. padarė vienÄ tyčinį apysunkį nusikaltimÄ veikdamas tiesiogine tyčia. Nusikalstama veika yra baigta. B. G. anksčiau Lietuvoje neteistas, tačiau 2014 m. liepos 16 d. teistas (duomenys neskelbtini) už prekybÄ vogtomis prekėmis, Å¡i paminėta aplinkybė rodo, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, už kurios padarymÄ yra teisiamas Å¡iuo nuosprendžiu, nebuvo atsitiktinė. Be to, baustas administracine tvarka. Atsižvelgiant į tai, į nusikalstamos veikos modelį, aukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad B. G. už nusikalstamos veikos padarymÄ skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas tos bausmės vidurkis.

35. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, apibÅ«dinančias padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , nuteistojo asmenybę, proceso trukmę yra pagrindas taikyti BK 75 nuostatas ir atidėti kaltinamajam B. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , nes jo asmenybės pavojingumas nėra toks, kad jis turėtų bÅ«ti izoliuotas nuo visuomenės. Bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus laisvės atėmimo.

36. Klausimo dėl BK 75 straipsnio taikymo išsprendimas priklauso nuo konkrečių byloje nustatytų aplinkybių teisinio vertinimo, kuris atliekamas įvertinus aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika (jos pavojingumo pobūdžiu ir laipsniu), tiek su nuteistojo asmenybe, jo asmeninėmis savybėmis, amžiumi, sveikatos būkle, šeimine padėtimi, darbine veikla ar mokslu, elgesiu iki ir po nusikalstamos veikos padarymo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-130-648/2016).

Ä®statymų leidėjas, numatydamas galimybę taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimÄ ir asmenims, nuteistiems net už sunkius nusikaltimus, kartu įtvirtino baudžiamosios atsakomybės Å¡velninimo prielaidas, nes netiesiogiai įpareigojo teismus neatimti laisvės teisiamiesiems, kai tai įmanoma pagal BK nuostatas, nustatančias reikalavimus skiriamai bausmei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-7-27-746/2015). Realus laisvės atėmimas yra ultima ratio priemonė, kuri turi bÅ«ti skiriama tik tais atvejais, kai yra bÅ«tinas nuteistojo izoliavimas, nes, prieÅ¡ingu atveju, visuomenei grėstų neginčijamas pavojus, nebÅ«tų matoma galimybės jos apsaugos užtikrinti niekaip kitaip, kaip tik realiai atėmus nuteistajam laisvę.

Šiuo atveju tokia kraštutinė situacija nėra nustatyta.

37. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, B. G. anksčiau Lietuvoje neteistas, skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu mokėsi profesinio rengimo centre, jo padaryta nusikalstama veika, priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Be to, kolegijos nuomone, Å¡ioje byloje vertinant B. G. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , atsižvelgtina ne tik į tai, kad padarytas apysunkis nusikaltimas, bet ir nusikaltimo dalykÄ , t. y., į tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas nusikaltimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams kategorijai, jais nepasikėsinta į svarbiausias baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes – gyvybę ar sveikatÄ .

Nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo nemažas laiko tarpas, tačiau byloje nėra duomenų, kad po jų B. G. bÅ«tų padaręs naujus nusikaltimus, baudžiamuosius nusižengimus ar administracinės teisės pažeidimus. IÅ¡dėstytos aplinkybės rodo pozityviÄ kaltinamojo elgesio kaitÄ ir vertintinos kaip apibÅ«dinančios kaltinamojo asmenybę dėl galimybės pasiekti bausmės tikslus be realaus jos atlikimo.

38. Kaltinamajam B. G. atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , teisėjų kolegija skiria pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktuose – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti, tęsti darbÄ arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje, bei neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

39. M. G. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir paskirtas laisvės atėmimas 3 metams. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡iuo nuosprendžiu apeliacinės instancijos teismas, M. G. pripažįsta padarius dar vienÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 189 straipsnio 2 dalyje, turi bÅ«ti peržiÅ«rima bendra galutinė bausmė.

40. M. G. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59, 60 straipsniai). Kaip matyti, M. G. padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijoms. M. G. anksčiau teistas, tačiau teistumas iÅ¡nykęs, baustas administracine tvarka, vykdantis individualiÄ veiklÄ , turintis neįgalumÄ . Nepaisant to, kad M. G. teistumas iÅ¡nykęs, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad anksčiau jis buvo teistas penkis kartus už nusikaltimus nuosavybei pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, o be to ir už analogiÅ¡kos nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 1 dalyje padarymÄ , kas rodo, kad M.

G. neigiama vertybių orientacija yra susiformavusi jau iÅ¡ ankščiau ir nusikalstamos veikos, dėl kurių jo atžvilgiu buvo priimtas Å¡is skundžiamas nuosprendis, nebuvo atsitiktinės ir įvykdytos nepalankiai susiklosčius aplinkybėms. Atsižvelgiant į tai, aukÅ¡tesnysis teismas mano, kad už BK 189 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , M. G. skirtina BK 50 straipsnyje numatyta terminuota laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas tos bausmės vidurkis.

Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu subendrintinos bausmių apėmimo būdu, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai.

41. IÅ¡ byloje esančių M. G. pateiktų medicinos dokumentų iÅ¡rašų matyti, kad jam nustatyta diagnozė - (duomenys neskelbtini). Å iaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartimi M. G. buvo paskirta teismo medicinos ekspertizė ir 2019 m. lapkričio 29 d. gautas valstybinės teismo medicinos tarnybos Å iaulių skyriaus ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad M. G. serga sunkia nepagydoma liga – (duomenys neskelbtini) (demielinizuojanti uždegiminė centrinės nervų sistemos liga, pasireiÅ¡kianti recidyvuojančiais ar nuolat progresuojančiais neurologinės disfunkcijos simptomais, sukeliančiais negaliÄ ).

Ligos eiga yra remituojanti recidyvuoijanti. Neatmetama galimybė, kad, atsižvelgiant į ligos eiga, jos remisijos metu M. G. galėtų dalyvauti teismo posėdžiuose ir duoti parodymus teismui. Ligos paÅ«mėjimo metu apie M. G. dalyvavimo teismo posėdžiuose galimybę turėtų spręsti gydytojų konsultacinė komisija. Nurodyta ir tai, kad M. G. nustatyta liga yra įtraukta į „Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma liga ar psichikos liga, sveikatos bÅ«klės patikrinimo apraÅ¡e“ nurodytÄ sunkių nepagydomų ligų sÄ raÅ¡Ä , patvirtintÄ Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d.

įsakymu Nr. 1R-308/V-1247 (6 t. b. l. 93-96).

42. Nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi BK 75 straipsnio 1 dalis (2015 m. kovo 24 d. straipsnio redakcija) numatė, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

43. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, apibÅ«dinančias padarytas nusikalstamas veikas, nuteistojo asmenybę, sveikatos bÅ«klę, proceso trukmę, elgesį po skundžiamo nuosprendžio priėmimo yra pagrindas taikyti BK 75 nuostatas ir atidėti nuteistajam M. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , nes jo asmenybės pavojingumas nėra toks, kad jis turėtų bÅ«ti izoliuotas nuo visuomenės. Bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus laisvės atėmimo.

44. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, nusikalstamas veikas M. G. įvykdė anksčiau teistas, tačiau teistumui iÅ¡nykus, užsiima individualia veikla, turi neįgalumÄ (nustatyta nepagydoma liga), augina mažametį sÅ«nų. Kolegijos nuomone, Å¡ioje byloje vertinant M. G. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ , atsižvelgtina ne tik į tai, kad padaryti apysunkis ir sunkus nusikaltimai, bet ir nusikaltimų dalykÄ , t. y., į tai, kad nuteistojo padaryti nusikaltimai priskiriami nusikaltimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams kategorijai, jais nepasikėsinta į svarbiausias baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes – gyvybę ar sveikatÄ .

Vertintina ir žala - automobilis Audi Q7 grÄ Å¾intas savininkui (bankui) (duomenys neskelbtini), liudytojai L. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas T. J. civilinių ieÅ¡kinių nepateikė, nes jiems taip pat grÄ Å¾inti automobiliai. Be to, po nusikalstamų veikų padarymo praėjo nemažas laiko tarpas, byloje nėra duomenų, kad po jų M. G. bÅ«tų padaręs naujus nusikaltimus, baudžiamuosius nusižengimus ar administracinės teisės pažeidimus. IÅ¡dėstytos aplinkybės rodo pozityviÄ nuteistojo elgesio kaitÄ ir vertintinos kaip apibÅ«dinančios nuteistojo asmenybę dėl galimybės pasiekti bausmės tikslus be realaus jos atlikimo.

45. Kolegijos nuomone, įvertinus veikų pavojingumÄ , nuteistojo asmenybę, jo amžių, sveikatos bÅ«klę, bei tai, kad laisvės atėmimo bausmė jam paskirta pirmÄ kartÄ (anksčiau taikytos bausmės, nesusijusios su realiu laisvės atėmimu), taip pat ir skirtinos laisvės atėmimo bausmės trukmę, yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl M. G. atžvilgiu yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d.

įstatymo XII-1554 redakcija) nuostatas ir skirtinos subendrintos ketverių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti trijų metų terminui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bausmės tikslai, įvardinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali bÅ«ti pasiekti nuteistajam taikant šį bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ , kurį mažinti, vertinant padarytus nusikaltimus ir sunkumo laipsnį bei nuteistojo asmenybę nėra teisinio pagrindo. Bausmės vykdymo atidėjimas savo esme mažiau varžo asmens teisinę padėtį nei realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas, paprastai užtikrina kaltininko teisėtÄ gyvenimo bÅ«dÄ , o tuo pačiu ir BK 41 straipsnio 2 dalyje keliamų tikslų įgyvendinimÄ .

46. Nuteistajam M. G. atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , teisėjų kolegija skiria pareigÄ , numatytÄ BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Taip pat skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 71 straipsnyje - įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ (pažymėtina, kad į Å¡iÄ Ä¯mokÄ Ä¯skaičiuotina Å iaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 26 d. nuosprendžiu paskirtos ir sumokėtos įmokos dalis ar visa įmoka, jei ji jau buvo sumokėta).

47. Pažymėtina, kas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu B. G. ir M. G. bus kontroliuojami bei prižiÅ«rimi kompetentingos institucijos bei privalės vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus, o tuo atveju, jeigu jie nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo jiems ir nevykdytų įpareigojimų, ar darytų teisės pažeidimus, Å¡ių asmenų priežiÅ«rÄ vykdanti institucija su teikimu turės teisę kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti nuteistiesiems bausmės vykdymo atidėjimÄ ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtas laisvės atėmimo bausmes.

48. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismo 2019 m. liepos 11 d. nuosprendžio dėstomojoje dalyje pasisakyta dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y., kad:

1. vokas Nr. 1 su G. P. telefone rasta informacija, CD diskai, 2 vnt. (3 t. b. 1. 56-58, 72, 73-78); automobilio Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. gruodžio 9 d. techninės apžiūros kortelė (1 t. b. 1. 194-208); kompaktinis diskas su garso įrašais (2018 m. gegužės 23 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo priedas) (5 t. b. l. 61), paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

2. Automobilis AUDI Q7, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. vasario 12 d. grÄ Å¾intas teisėtam automobilio savininkui - (duomenys neskelbtini) bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (2 t. b. 1. 1-2, 182-185) (nepažymėta, kad jis paliekamas neribotai teisėto savininko nuosavybei), tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje dėl daiktinių įrodymų visiÅ¡kai nepasisakyta. Atsižvelgiant į tai, aukÅ¡tesnysis teismas tikslina pirmosios instancijos teismo nuosprendį, iÅ¡spręsdamas daiktinių įrodymų klausimÄ .

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1 punktu, 329 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2019 m. liepos 11 d. nuosprendį pakeisti. Nuosprendžio dalį, kurioje B. G. ir M. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinti, panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį: B. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 2 dalį ir skirti laisvės atėmimÄ 2 (dviem) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo XII-1554 redakcija) paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dviem) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti, tęsti darbÄ , arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje, bei neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. M. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 2 dalį ir skirti laisvės atėmimÄ 2 (dviem) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 2 dalį ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtÄ bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, subendrinti bausmių apėmimo bÅ«du ir galutinę subendrintÄ bausmę M. G. paskirti laisvės atėmimÄ 3 (trims) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d.

įstatymo XII-1554 redakcija), M. G. paskirtos galutinės subendrintos 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 3 (trims) metams, įpareigojant M. G. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - 70 MGL (2 636,20 Eur) įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , įpareigojant jÄ sumokėti per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (esant įmokai sumokėtai pagal Å iaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 26 d. nuosprendį, ji įskaitytina Å¡iam nuosprendžiui).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. VokÄ Nr. 1 su G. P. telefone rasta informacija, CD diskus, 2 vnt., automobilio Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. gruodžio 9 d. techninės apžiÅ«ros kortelę, kompaktinį diskÄ su garso įraÅ¡ais (2018 m. gegužės 23 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo priedÄ ), palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

2. Automobilį AUDI Q7, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. vasario 12 d. grÄ Å¾intÄ teisėtam automobilio savininkui - (duomenys neskelbtini) bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, palikti neribotai teisėto savininko nuosavybei. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Teisėjai Nerijus Masiulis Laisvydas ZederÅ¡tremas Virginija Žindulienė