5cc07bf9-dc9b-4c3f-8f28-b5b2dc7f285d · Kauno apygardos teismas

Nr. ATP-1048-238/2015;Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00011-2015-2;Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 10 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. S. S. ir J. S. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutarimo E. S. S. administracinio teisės pažeidimo byloje, n u s t a t ė :

Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutarimu E. S. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 1241 straipsnio 8 dalį ir 1302 straipsnį galutine subendrinta administracine nuobauda – 1250 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) bauda su transporto priemonės – automobilio „SSangYongActyon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio J. S., konfiskavimu. Jis nubaustas už tai, kad 2014 m. gruodžio 14 d., 12.50 val., Klevų g. 24, Bubių k., Kauno r. sav., vairavo automobilį „SSangYongActyon“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus (2,9 promilių girtumas), neturėdamas teisės vairuoti, kai 2009-11-02 nutarimu buvo baustas pagal LR ATPK 126 straipsnio 1 dalį, taip pat nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo ir techninės apžiÅ«ros rezultatų kortelės ir Å¡iais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16 punkto reikalavimus.Apeliaciniame skunde E. S. S. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutarimÄ ir bylÄ jo atžvilgiu nutraukti.

Skunde nurodo, kad jis pažeidimo, numatyto LR ATPK 1302 straipsnyje, nepadarė, nutarimas yra nepagrįstas, o teismas vadovavosi nepatikimais įrodymais, jis yra nubaustas neteisėtai ir nepagrįstai, niekada ir niekur nepripažino vairavęs neblaivus. Apeliantui abejonių kelia faktinė aplinkybė, kodėl jis sulaikymo vietoje nebuvo patikrintas alkotesteriu, o buvo pristatytas į Priklausomybės ligų centrÄ , kur neblaivumas buvo patikrintas be alkotesterių kvitų ir iÅ¡vada dėl neblaivumo suformuluota negavus atsakymo iÅ¡ toksikologijos laboratorijos dėl kraujo tyrimo.

Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 1042 nėra duomenų apie tai, kad buvo paimta ir iÅ¡tirta tiriamoji medžiaga, taip pat nėra duomenų apie tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bÅ«tų atsisakęs duoti kraujo ir Å¡lapimo mėginį. Nesant neabejotinų įrodymų dėl asmens neblaivumo, jam negali bÅ«ti taikoma administracinė atsakomybė pagal LR ATPK 1302 straipsnį.Apeliantas teigia, kad pagal byloje esančius duomenis, jis Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutarimu už LR ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ buvo nubaustas 2100 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 25 mėnesiams (nuo 2009 m. lapkričio 2 d. iki 2011 m. gruodžio 1 d.) ir nurodo, kad teismas nepagrįstai netaikė nuobaudos senaties termino.

Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-8317-918/2015 nustatė, jog vykdomojoje byloje Nr. 0114/10/00804 dėl 2100 Lt baudos iÅ¡ E. S. S. iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutarimÄ Nr. A-3037-321/2009 iÅ¡ieÅ¡kotojo valstybės naudai, vykdymo senaties terminas suėjo 2011 m. lapkričio 3 d. Tiek Kauno apylinkės teismo nutartis civilinėje Nr. 2-8317-918/2015, tiek ir Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartyje Nr. 2S-1804-173/2015 yra nustatytas prejudicinę reikÅ¡mę Å¡ioje byloje turintis faktas, kad 2100 Lt baudos iÅ¡ E. S. S. iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutarimÄ Nr. A- 3037-321/2009 iÅ¡ieÅ¡kotojo valstybės naudai vykdžiusi antstolė Sonata Vaicekauskienė laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 13 d. iki 2014 rugpjūčio 7 d. neatliko vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0114/10/00804.

Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes teigtina, jog teismas apeliantui taikė pakartotinumo kriterijų suėjus nuobaudos, paskirtos Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutarimu Nr. A-3037-321/2009 iÅ¡ieÅ¡kotojo valstybės naudai, vykdymo senaties terminui (terminas suėjo 2011 m. lapkričio 3 d.), kas patvirtina nutarimo neteisėtumÄ .Apeliaciniame skunde teigiama, kad iÅ¡ esmės buvo vertinami tik valstybės institucijų - pareigÅ«nų ir gydytojos parodymai, jie buvo laikomi patikimais, jais nebuvo abejojama, kai tuo tarpu administracinėn atsakomybės patraukto asmens (apelianto), kaimyno E. S. bei sutuoktinės J.

S. parodymais, iÅ¡ esmės nepateikiant jokių argumentų dėl parodymų, nebuvo vadovaujamasi. Vien ta aplinkybė, kad J. S. yra apelianto sutuoktinė, o E. S. - apelianto kaimynas, jų parodymai negali likti nevertinti. Byloje nėra jokių duomenų, kad jų parodymai ir paaiÅ¡kinimai bÅ«tų melagingi. Visi trys nurodyti asmenys teisme davė parodymus po priesaikos. Teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė, kad parodymai yra melagingi. Vien ta aplinkybė, kad parodymus davė sutuoktinė ir kaimynas, nereiÅ¡kia, kad parodymai yra netikslÅ«s, neaiÅ¡kÅ«s, nelogiÅ¡ki, neatitinka bylos aplinkybių, neturi sÄ sajų su bylos aplinkybėmis.

Jie turėjo bÅ«ti vertinami iÅ¡dėstant jų turinį ir nurodant jų reikÅ¡mę. Objektyviai neįvertinus visų byloje esančių įrodymų, kurie, objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai, procesinis teismo sprendimas dėl apeliantui inkriminuojamo LR ATPK 1302 straipsnio priimtas nepagrįstai, todėl yra naikintinas. Apeliantas nesutinka su nutarime teismo nustatytu faktu, jog apelianto su jį sulaikiusiais policijos pareigÅ«nais nesieja jokie santykiai. Bylos nagrinėjimo metu tiek pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tiek ir liudiję pareigÅ«nai yra akcentavę, jog administracinėn atsakomybėn patrauktÄ asmenį pareigÅ«nai pažinojo, tarp jų buvo kilęs konfliktas 2009 metais, juos siejo konfliktiniai santykiai po E. S. S. sulaikymo 2009 metais, dėl ko apeliantui buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 2 metams ir 1 mėnesiui.

Vykdami pagal VPK budėtojo praneÅ¡imÄ pareigÅ«nai žinojo, kad bÅ«tent E. S. S. gali vairuoti transporto priemonę, pasitikrinę registre žinojo, kad tokios teisės apeliantas iki Å¡iol neturi, apie 15 minučių laukė prie E. S. S. namų, kol apeliantas pamatęs prie namų stovinčius policininkus pabÅ«go dėl galimai namuose įvykusios nelaimės, sėdo į kaimyno E. S. suremontuotÄ Å¾monos automobilį ir suskubo į namus. Dėl konflikto pareigÅ«nai V. P. ir D. D. nepagrįstai apkaltino apeliantÄ papirkimu, kas taip pat patvirtina, jog pareigÅ«nai V.

P. ir D. D. apeliantÄ apkalba. PareigÅ«nų prieÅ¡iÅ¡kÄ nusiteikimÄ apeliantui rodo ir daugelis Policijos patrulių veiklos instrukcijos pažeidimų, kuriuos pareigÅ«nai V. P. ir D. D. atliko vykdydami apelianto sulaikymÄ . IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog Å¡ių duomenų patruliai budėtojui nepranešė, telemetrinės įrangos jungiklį į reikiamÄ padėtį nenustatė, tuo sudarydami situacijÄ , kad byloje nebÅ«tų galima nustatyti tikslios įvykio vietos. Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, teigtina, jog pareigÅ«nų V.

P. ir D. D. liudijimai nėra ir negali bÅ«ti objektyvÅ«s dėl anksčiau nurodytų aplinkybių, apie kurias skundžiamÄ nutarimÄ priėmusiam teismui buvo žinoma.E. S. S. teisę vairuoti transporto priemones yra praradęs 2009 metais, teisės vairuoti transporto priemones nesusigrÄ Å¾ino, transporto priemonių nevairuoja. Tačiau bylos kontekste pažymi, jog pamatęs prie savo namų stovintį policijos automobilį labai sunerimo ir suskubo kuo greičiau grįžti į namus. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo supranta ir galisi, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės to daryti.

Apeliantas pažymi, kad J. S. nesuteikė teisės ir leidimo sutuoktiniui E. S. S. naudotis transporto priemone, kadangi jis neturi vairuotojo pažymėjimo ir negali vairuoti dėl silpnėjančios sveikatos bÅ«klės. J. S. niekaip nėra atsakinga už jos nuosavybės panaudojimÄ galimo pažeidimo padarymo metu, nes niekaip to neįtakojo ir negalėjo sukliudyti, nes nebuvo informuota apie transporto priemonę remontavusio E. S. veiksmus paliekant transporto priemonę vieÅ¡oje vietoje, taip pat nebuvo informuota apie apelianto ketinimÄ vairuoti J.

S. priklausančiÄ transporto priemonę. Nagrinėjamu atveju pagal bylos aplinkybes nustatytina iÅ¡skirtinė situacija, tai yra tai, kad transporto priemonė buvo paimta prieÅ¡ transporto priemonės savininkės J. S. valiÄ ir transporto priemone E. S. S. disponavo neteisėtai, todėl galima iÅ¡vada, kad J. S. neatsakinga už jos nuosavybės panaudojimÄ .Apeliantas taip pat nurodo, kad byloje pateiktas 2014-04-09 suraÅ¡ytas protokolas Nr. 20P-23090959-14, kuriame nepagrįsta inkriminuojamo pažeidimo pagal LR ATPK 1302 straipsnį sudėtis, nenurodyti asmens neblaivumÄ , įvykio pakartotinumÄ pagrindžiantys duomenys, protokole nurodyta pažeidimo vieta (Kauno r., Bubių k., KaÅ¡tonų g.) neatitinka bylos medžiagos.

Teigia, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo trÅ«kumai yra esminiai, bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas privalėjo grÄ Å¾inti protokolÄ suraÅ¡iusiai institucijai papildomai tirti, kad bÅ«tų suformuluotas aiÅ¡kus kaltinimas, pridėti kaltinimÄ pagrindžiantys leistini ir patikimi duomenys, tačiau to nepadarė. Tokiu bÅ«du bylÄ nagrinėjęs teismas neteisėtai apsunkino apelianto galimybę save ginti, pažeidė lygiateisiÅ¡kumo, rungtyniÅ¡kumo principus, prioritetÄ suteikdamas institucijai, suraÅ¡iusiai protokolÄ .

Apelianto manymu, institucija nepaneigė apelianto nekaltumo prezumpcijos dėl LR ATPK 1302 straipsnio pažeidimo.Apeliaciniame skunde suinteresuotas asmuo J. S. praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutarimo dalį ir panaikinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. S. S. paskirtÄ nuobaudÄ â€“ transporto priemonės „SSangYongActyon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimÄ , kitÄ nutarimo dalį palikti nepakeistÄ . Skundo motyvai analogiÅ¡ki apelianto E. S. S. apeliacinio skundo argumentų daliai dėl automobilio konfiskavimo.

Skunde nurodoma, kad J. S. nėra atsakinga už jos nuosavybės panaudojimÄ galimo pažeidimo padarymo metu, nes niekaip to neįtakojo ir sukliudyti negalėjo, kadangi nebuvo apie tai informuota. Transporto priemonę ji buvo palikusi suremontuoti E. S..Atsiliepimuose į E. S. S. ir J. S. apeliacinius skundus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos virÅ¡ininkas praÅ¡o E. S. S. ir J. S. apeliacinių skundų netenkinti. E. S. S. ir J. S. apeliaciniai skundai netenkinami.LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ LR ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai pripažino E. S. S. padariusį LR ATPK 1302 straipsnyje numatytÄ pažeidimÄ .Apeliaciniame skunde teigiama, kad nesant neabejotinų įrodymų dėl asmens neblaivumo, jam negali bÅ«ti taikoma administracinė atsakomybė pagal LR ATPK 1302 straipsnį.

Tačiau aukštesnysis teismas konstatuoja, kad byloje yra pakankamai neginčijamų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog E. S. S. 2014 m. gruodžio 14 d., 12.50 val., Klevų g. 24, Bubių k., Kauno r. sav., vairavo automobilį „SSangYongActyon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas sunkus (2,9 promilių) girtumo laipsnis. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 1042 konstatuota, kad E. S. S. alkotesteriu „Drager Alkotest 0688“ iškvepiamame ore pirmojo tyrimo metu nustatytas 2,87 promilių, o antrojo tyrimo metu – 2,90 promilių girtumo laipsnis, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį.

Vien tai, kad Å¡i iÅ¡vada suformuluota negavus atsakymo iÅ¡ toksikologijos laboratorijos dėl kraujo tyrimo, nedaro iÅ¡vados savaime negaliojančios ir tai nesudaro prielaidos nesivadovauti Å¡iuo svarbiu byloje esančiu įrodymu. Apeliantas nurodo, kad nėra duomenų apie tai, kad jis bÅ«tų atsisakęs duoti kraujo ir Å¡lapimo mėginį. Tačiau aukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad asmens girtumas gali bÅ«ti nustatinėjamas ir kitais bÅ«dais, kaip Å¡iuo atveju ir buvo padaryta. Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 1042 buvo pasiraÅ¡ytas gydytojos S. A., kuri iÅ¡kviesta liudyti teismo posėdyje paaiÅ¡kino, jog 2014-12-14, 14.25 val. policijos pareigÅ«nai atvežė E. S. S. į Priklausomybės ligų centrÄ .

Pacientas elgėsi netinkamai, jis Å¡Å«kavo, įžeidinėjo, grasino gydytojams teismais, žadėjo atleisti policininkus, kaiÅ¡iojo jiems Å¡pygas, vadino žaliais, nelabai orientavosi situacijoje, nežinojo, kokia diena, nesugebėjo nurodyti, kodėl jis buvo sulaikytas. Mėginius atliko ne visus, iÅ¡ iÅ¡orės veidas buvo paraudęs, spaudimas padidėjęs, eisena svyruojanti, kitų mėginimų neatliko, mėtė jį į Å¡onus, pirÅ¡tų-nosies mėginį atlikinėjo neteisingai. Vyzdžiai asmens buvo praplėsti, kas rodo, kad yra sunkus girtumas, reakcija į Å¡viesÄ buvo vangi.

Dėl to kÄ gėrė, aiÅ¡kino, kad tÄ dienÄ jis gėrė „snapsÄ â€œ, tačiau nei kiekio, nei gėrimo laiko jis nesugebėjo įrodyti. Dėmesys jo buvo iÅ¡blaÅ¡kytas, kalba buvo garsi, neaiÅ¡ki, liežuvis pynėsi, keikėsi necenzÅ«riniais žodžiais, gestikuliavo. Alkotesterio parodymai buvo 2,87 ir 2,90 promilių, kraujo-Å¡lapimo mėginio žmogus neatliko, nors jam buvo siÅ«lyta. Jis sutiko, kad duos kraujÄ , sesutė nusivedė, tada jis nusvirduliavo į kitÄ kabinetÄ ir pasakė, kad to nedarys, jam užteks alkotesterio.

AukÅ¡tesniojo teismo nuomone, Å¡ių duomenų visiÅ¡kai pakanka iÅ¡vadai, jog E. S. S., vairuodamas automobilį, kurį sustabdė policijos pareigÅ«nai, buvo neblaivus. Apeliantas taip pat ginčija liudytojų policijos pareigÅ«nų V. P. ir D. D. parodymus teigdamas, kad jie nėra ir negali bÅ«ti objektyvÅ«s, kadangi administracinėn atsakomybėn patrauktÄ asmenį pareigÅ«nai pažinojo, tarp jų buvo kilęs konfliktas, juos siejo konfliktiniai santykiai po E. S. S. sulaikymo 2009 metais, dėl ko apeliantui buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones.

Tačiau aukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad Å¡i aplinkybė nėra pakankama konstatuoti policijos pareigÅ«nų suinteresuotumo bylos baigtimi. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neneigė fakto, kad vairavo automobilį, tÄ patvirtino ir teismo posėdžio metu. Jo neblaivumo vairuojant automobilį faktÄ patvirtina tiek gydytojos S. A. parodymai, tiek Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 1042, o liudytojų V. P. ir D. D. parodymai neprieÅ¡tarauja jokioms byloje nustatytoms aplinkybėms.

Lieka visiškai neaišku, kokius šių liudytojų parodymus ginčija apeliantas, kadangi visos pareigūnų nurodomos svarbios aplinkybės (tai, kad apeliantas vairavo automobilį bei kad jis vairavimo metu buvo neblaivus) yra patvirtintos tiek paties E. S. S., tiek ir liudytojos S. A. parodymais, taip pat Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu. Nepaisant to, teismas nenustatė jokių aplinkybių, leidžiančių abejoti policijos pareigūnų parodymais, kadangi sulaikydami neblaivų asmenį, kuris vairavo transporto priemonę, jie tik vykdė savo tarnybines pareigas.

V. P. ir D. D. parodymai yra nuoseklÅ«s, neprieÅ¡tarauja nei jų pačių tarnybiniams praneÅ¡imams, nei kitai byloje esančiai medžiagai. Taigi nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog Å¡ie asmenys tyčia melagingai siekia apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį ir apkaltinti jį nebÅ«to administracinio teisės pažeidimo padarymu. 2014 m. gruodžio 14 d. administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 20P-23090959-14 nurodoma, kad E. S. S. pažeidimas, numatytas LR ATPK 1302 straipsnyje, buvo padarytas Kauno r. sav., Bubių k., KaÅ¡tonų g.

Iš teismo posėdyje apklaustų V. P. ir D. D. parodymų matyti, kad vieta, kur buvo sulaikytas E. S. S., yra ne Kaštonų g., o Klevų g.

24. AukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad tai nelaikytina esminiu administracinio teisės pažeidimo protokolo trÅ«kumu ir savaime nedaro teismo priimto nutarimo neteisėtu. Be to, pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytÄ pažeidimo padarymo vietÄ pagrįstai laikė raÅ¡ymo apsirikimu ir Å¡iÄ klaidÄ priimdamas nutarimÄ iÅ¡taisė. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bylos grÄ Å¾inimas institucijai, įgaliotai suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , turėtų bÅ«ti iÅ¡imtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryta esminių pažeidimų, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trÅ«kumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylÄ , pats iÅ¡taisyti negali (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr. N-444-3214/2008).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju pažeidimo padarymo vietos netikslumas, esantis administracinio teisės pažeidimo protokole, nelaikytinas esminiu pažeidimu, todėl grÄ Å¾inti bylÄ institucijai, suraÅ¡iusiai administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , pagrindo nėra.Apeliantas nurodo, kad jo veika buvo nepagrįstai kvalifikuota pagal LR ATPK 1302 straipsnį, kadangi teismas apeliantui taikė pakartotinumo kriterijų suėjus nuobaudos, paskirtos Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutarimu byloje Nr. A-3037-321/2009 iÅ¡ieÅ¡kotojo valstybės naudai, vykdymo senaties terminui (terminas suėjo 2011 m. lapkričio 3 d.).LR ATPK 1302 straipsnis numato, kad pakartotinis transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems <...>, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už Å¡io kodekso 1242 str. 3 d., 4 d., 126 str., 127 str. 3 d., 129 str. numatytus pažeidimus, užtraukia vairuotojams administracinę atsakomybę.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 1302 straipsnį bÅ«tina nustatyti:

1) pirmasis pažeidimas padarytas po 2008 m. sausio 1 d.;

2) toks pažeidimas patenka į LR ATPK 1302 straipsnyje minimų pažeidimų sÄ raÅ¡Ä (LR ATPK 126 str. 1, 4 ir 5 d., 127 str. 3 d., 129 str.);

3) už šį pažeidimÄ skirta nuobauda įsiteisėjusi naujai daromo pažeidimo metu ir nėra suėjęs LR ATPK 36 straipsnyje įtvirtintas terminas;

4) naujai padaryto pažeidimo sudėtis apima Å¡iuos objektyviuosius požymius – transporto priemonių vairavimÄ , esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų.LR ATPK 36 straipsnyje įtvirtintas terminas, numatantis, jog jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda.IÅ¡ iÅ¡raÅ¡o apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l.

14) matyti, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 2 d. nutarimu pripažino E. S. S. padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ LR ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, ir už tai jam skyrė 2100 Lt baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 1 mėnesiui (nuo 2009 m. lapkričio 2 d. iki 2011 m. gruodžio 1 d.). Kauno apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartimi antstolės Sonatos Vaicekauskienės atskirÄ jį skundÄ patenkino – panaikino Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡sprendė iÅ¡ esmės – atmetė pareiÅ¡kėjo E. S. S. skundÄ dėl antstolės Sonatos Vaicekauskienės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0114/10/00804.

Teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjui pervedus reikiamÄ sumÄ Ä¯ vykdomojoje byloje areÅ¡tuotÄ sÄ skaitÄ , buvo atliktas Å¡ių pinigų nuskaitymas ir vykdomoji byla baigta. Nutartyje taip pat nurodoma, kad po 2014 m. gruodžio 18 d. įvykusio pokalbio telefonu buvo pervesta 3000 Lt, taigi labiau tikėtina, kad Å¡ie pinigai buvo skirti padengti vykdomojoje byloje Nr. 0114/10/00804 iÅ¡ieÅ¡komas sumas, t. y. pareiÅ¡kėjas įvykdė antstolės reikalavimÄ sumokėti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutarimu paskirtÄ 2100 Lt baudÄ .

Å is pažeidimas, dėl kurio paduotas apeliacinis skundas, padarytas 2015 m. gruodžio 14 d., todėl, atsižvelgiant į LR ATPK 1302 straipsnio dispozicijÄ ir į LR ATPK 36 straipsnyje numatytÄ terminÄ , jis laikytinas padarytas tuo metu, kai E. S. S. turėjo galiojančių administracinių nuobaudų už LR ATPK 1242 str. 3 d., 4 d., 126 str., 127 str. 3 d., 129 str. numatytus pažeidimus, kadangi Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutarimu paskirta nuobauda buvo sumokėta, t. y. Å¡ios nuobaudos vykdymas pasibaigė tik 2014 m. gruodžio 18 d.Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad J.

S. nėra atsakinga už jos nuosavybės panaudojimÄ galimo pažeidimo padarymo metu, nes niekaip to neįtakojo ir sukliudyti negalėjo, kadangi nebuvo apie tai informuota. Transporto priemonę ji buvo palikusi suremontuoti E. S..LR ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis Å¡io daikto ir Å¡ių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatuota, jog vienas iÅ¡ nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtÄ taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to bÅ«tų padaryta žala. Å is draudimas iÅ¡lieka nepriklausomai nuo to, ar turtÄ valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Taigi, nors nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti.

Savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtÄ laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka Å¡io turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Tokį turtÄ konfiskavus dėl jo teisėto laikino valdytojo ar naudotojo padaryto administracinio teisės pažeidimo, savininko teisė iÅ¡reikalauti daiktÄ iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama. Todėl LR ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl ko savininkas praranda galimybę susigrÄ Å¾inti jį natÅ«ra.

Tačiau pastebėtina, kad nepaisant to, asmuo gali reikalauti iÅ¡ teisės pažeidimÄ padariusio daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalÄ . Toks teisinių santykių sureguliavimas ginčijamu įstatymu yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali bÅ«ti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, analizuodamas ATPK įtvirtintas normas bei pasiremdamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, yra konstatavęs, jog transporto priemonės konfiskavimas visgi gali bÅ«ti netaikomas, kai nustatoma iÅ¡skirtinė situacija, leidžianti daryti iÅ¡vadÄ , jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimÄ pažeidimo padarymo metu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-3213/2010;

Nr. N575-931/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-30-2013). Å iuo aspektu svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar konfiskuota transporto priemonė buvo užvaldyta prieÅ¡ jos teisėtos savininkės J. S. valiÄ . Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nenustatyta, jog automobilis buvo paimtas prieÅ¡ savininkės J. S. valiÄ ir juo E. S. S. disponavo neteisėtai, todėl negalima iÅ¡vada, kad J. S. neatsakinga už savo nuosavybės panaudojimÄ . Taigi nebuvo jokio pagrindo taikyti LR ATPK 301 straipsnio nuostatų ir nekonfiskuoti automobilio.

Pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda esant padarytiems tam tikriems LR ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Iš bylos duomenų matyti, kad automobilio savininkė J. S. yra pažeidėjo E. S. S. sutuoktinė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, vien tai, kad J.

S. teigia nežinojusi, kad sutuoktinis naudojasi jai priklausančiu automobiliu, nepatvirtina, jog ji ėmėsi tam tikrų priemonių jai priklausančio turto apsaugojimui nuo neteisėto pasinaudojimo juo. J. S. gyvena santuokoje su pažeidėju, todėl darytina iÅ¡vada, kad abu sutuoktiniai naudojo šį automobilį. Pažymėtina ir tai, kad E. S. S. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutarimu buvo nubaustas už tai, kad vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus, paskirta bauda pažeidimo padarymo metu nebuvo sumokėta, baudos iÅ¡ieÅ¡kojimas buvo pateiktas antstoliui, apie kÄ turėjo žinoti ir J.

S.. Vadovaujantis teismų praktika, transporto priemonės savininkas neturi bÅ«ti pasyvus saugodamas transporto priemonę nuo neteisėto panaudojimo. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 1 d. yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rÅ«pinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančiÄ transporto priemonę.Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje nebuvo nustatyta, jog automobilio savininkė – J. S. bÅ«tų ėmusis tam tikrų priemonių savo turtui apsaugoti nuo neteisėto jo pasinaudojimo, o automobilis bÅ«tų buvęs paimtas akivaizdžiai prieÅ¡ savininkės valiÄ , kas leistų skiriant nuobaudÄ E. S. S. svarstyti LR ATPK 301 straipsnio nuostatų taikymo galimumÄ ir spręsti apie susiklosčiusios situacijos iÅ¡skirtinumÄ (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N261-4604/2011).

Pažymėtina tai, kad transporto priemonės savininkė J. S., jeigu ji mano, kad buvo pažeistos jos civilinės teisės, gali ginti jas civilinio proceso tvarka ir kreiptis į teismÄ praÅ¡ydama iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ kalto asmens jai padarytÄ Å¾alÄ .AukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudÄ E. S. S., atsižvelgė į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ .

Pažymėtina, jog E. S. S., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, pakartotinai vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, t. y. padarė vienÄ pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, priskiriamų prie Å¡iurkščių pažeidimų kategorijos (LR ATPK 27 straipsnis). Nenustačius procesinių teisės normų pažeidimo, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas bylos duomenimis, todėl naikinti jį ar keisti pagal apeliacinių skundų argumentus įstatyminio pagrindo nėra, taigi E. S. S. ir J.

S. apeliaciniai skundai netenkinami.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė : E. S. S. ir J. S. apeliacinių skundų netenkinti, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėja                           Danguolė Å iugždinytė