5cc01d27-c349-4fc9-8778-e1ef5746bf0f · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2A-931-1092/2020 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00621-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.8.10; 2.6.16.9; 3.3.1.14 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 30 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Raimondos Andrulienės, Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Mariaus Dobrovolskio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 28 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-2244-639/2020 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ ieÅ¡kinį atsakovui S. R. (S. R.) dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kapitalo valda“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo S. R. 406,52 Eur skolos, 924,42 Eur delspinigių, 40,65 Eur baudos bei 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas. Atsakovui be pateisinamos priežasties nepateikus atsiliepimo į ieÅ¡kinį, prašė priimti sprendimÄ už akių.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad pradinė kreditorė UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovas S. R. 2007 m. liepos 5 d. sudarė iÅ¡perkamosios nuomos sutartį Nr. 707632962 (toliau – Sutartis), pagal kuriÄ atsakovas iÅ¡perkamosios nuomos bÅ«du įsigijo fotoaparatus „Sony W55-Konstantinas-719“ ir „Samsung S800-569“, taip pat korteles „SD 1GB-1036“ ir „MS1 GB-1036“ (toliau – Prekės). Atsakovas pagal Sutarties mokėjimo grafikÄ bei Å¡alių sutartas sÄ lygas su pradine kreditore tinkamai neatsiskaitė ir liko skolingas jai 406,52 Eur.

Pradinė kreditorė UAB „Ūkio banko lizingas“ 2009 m. kovo 4 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 09/03/04-1 perleido reikalavimo teisę į neįvykdytÄ atsakovo S. R. prievolę kartu su teise į netesybas naujajai kreditorei UAB „Kapitalo valda“. IeÅ¡kovė atsakovui Sutartyje nurodytu adresu iÅ¡siuntė praneÅ¡imÄ dėl reikalavimo perleidimo bei raginimÄ padengti įsiskolinimÄ , taip pat ėmėsi kitų ikiteisminių skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo priemonių, tačiau įsiskolinimo iÅ¡ieÅ¡koti nepavyko.

3. Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, tačiau atsakovas per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. balandžio 28 d. sprendimu už akių ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – priteisė iÅ¡ atsakovo S. R. 406,52 Eur skolos, 146,35 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas bei 17,90 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

5. Teismas nustatė, kad pagal tarp pradinės kreditorės UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovo S. R. sudarytos Sutarties sÄ lygas atsakovas nuo 2007 m. rugpjūčio 15 d. jokių įmokų už įsigytas Prekes nemokėjo. Pradinė kreditorė UAB „Ūkio banko lizingas“ ir ieÅ¡kovė UAB „Kapitalo valda“ pasirašė 2009 m. kovo 4 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/03/04-1, kuria UAB „Ūkio banko lizingas“ perleido, o UAB „Kapitalo valda“ įgijo reikalavimo teises į atsakovÄ pagal Sutartį ir iÅ¡ Sutarties kylančius reikalavimus.

Atsakovas Sutarties nenutraukė, Prekių negrÄ Å¾ino, neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų, su kreditore (nei pradine, nei naujÄ ja) nebendradarbiavo, tuo pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, iki ieÅ¡kinio teismui padavimo skolos negrÄ Å¾ino, atsiliepimo nepateikė ir savo prievolės ieÅ¡kovei neginčijo, įrodymų apie prievolės įvykdymÄ byloje nėra. Todėl teismas sprendė, kad iÅ¡ atsakovo S. R. ieÅ¡kovei UAB „Kapitalo valda“ priteistina 406,52 Eur skola.

6. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas savo prievolės nevykdė nuo 2007 m. rugpjūčio 15 d., pradinė kreditorė reikalavimo teisę ieÅ¡kovei perleido 2009 m. kovo 4 d., tačiau ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys teisme gautas tik 2020 m. sausio 28 d., t. y. po reikalavimo perleidimo praėjus daugiau kaip deÅ¡imt metų. Taigi, ieÅ¡kovė ypač ilgÄ laikÄ nesiėmė visų galimų veiksmų skolai iÅ¡ieÅ¡koti, bet už šį laikotarpį skaičiavo delspinigius, kurių suma kreipimosi į teismÄ dienai jau daugiau kaip du kartus virÅ¡ija pagrindinės skolos sumÄ .

IeÅ¡kovė teismui nenurodė jokių logiÅ¡kų, svarbių priežasčių ir nepateikė įrodymais pagrįstų paaiÅ¡kinimų, kodėl tiek metų nesikreipė į teismÄ dėl skolos priteisimo, o ieÅ¡kovės teiginiai, kad 2010 m. perdavė skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ (ikiteisminiu bÅ«du) skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo įmonei UAB „Sergel“ nepagrįsti įrodymais. Duomenų, kad atsakovas bÅ«tų ketinęs ieÅ¡kovei atsiskaityti ir dėl to bÅ«tų galima pateisinti ieÅ¡kovės delsimÄ , byloje nėra.

7. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovė yra bendrovė, kurios veikla susijusi su pradelstų piniginių sumų įgijimu iÅ¡ pradinių kreditorių ir Å¡ių sumų iÅ¡ieÅ¡kojimu iÅ¡ skolininkų, todėl toks ieÅ¡kovės elgesys, nepagrįstai ilgÄ laikÄ delsiant kreiptis į teismÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, negali bÅ«ti laikomas tinkamu įgyvendinant savo teises ir teisėtus interesus, o tokio elgesio pasekmės negali bÅ«ti perkeliamos vien atsakovui. Todėl nors ieÅ¡kovė savanoriÅ¡kai sumažino sutartyje numatytus delspinigius nuo 0,2 proc. iki 0,05 proc., praÅ¡oma priteisti delspinigių suma (924,42 Eur) palyginus su pagrindine skola (406,52 Eur) yra akivaizdžiai per didelė ir prieÅ¡tarauja protingumo, sÄ Å¾iningumo principams, suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai Å¡aliai bei pažeidžia teisėtus kitos Å¡alies interesus.

8. Teismas, atsižvelgęs į aukščiau iÅ¡dėstytus motyvus bei remdamasis Lietuvos apygardų teismų praktika analogiÅ¡kose bylose, nusprendė sumažinti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteistinus delspinigius, apskaičiuojant juos už 180 dienų, taikant Å¡alių Sutartimi nustatytÄ 0,2 proc. delspinigių normÄ , t. y. 146,35 Eur (406,52 Eur x 0,2 proc. x 180 d.).

9. Teismas taip pat atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo S. R. 10 proc. dydžio baudÄ nuo neiÅ¡pirktų Prekių vertės už Sutarties 5.2 ir 5.5 punktų pažeidimus. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ji pareikalavo pateikti dokumentus, susijusius su atsakovo finansine bÅ«kle ar turinčius reikÅ¡mės sutarties vykdymui, kaip tai numatyta Sutarties 5.2 punkte, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog pasikeitė atsakovo telefono numeris.

Be to, pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKÄ®) 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali bÅ«ti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ . Netesybos negali bÅ«ti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymÄ vartojimo kredito gavėjui negali bÅ«ti taikomi.

III. Apeliacinio skundo argumentai 10. IeÅ¡kovė UAB „Kapitalo valda“ apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 28 d. sprendimÄ už akių dalyje dėl delspinigių ir baudos priteisimo, priteisiant iÅ¡ atsakovo S. R. 924,42 Eur delspinigių, 40,65 Eur baudÄ bei atitinkamai patikslinant priteistinas metines procesines palÅ«kanas. IeÅ¡kovė taip pat praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti 18 Eur už apeliacinį skundÄ sumokėto žyminio mokesčio ir kitas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 10.1. IeÅ¡kovės vertinimu, teismas nepagrįstai pritaikė ieÅ¡kinio senatį praÅ¡omiems priteisti delspinigiams ir baudai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teismo teisė sumažinti netesybas nesuteikia teismui teisės, nesant Å¡alies reikalavimo, savo inciatyva taikyti ieÅ¡kinio senatį, kaip tai nustatyta CK 1.126 straipsnio 2 dalyje. Atsakovas praÅ¡ymo taikyti sutrumpintÄ ieÅ¡kinio senatį nėra pateikęs. 10.2.

Teismas taip pat klaidingai atsisakė priteisti baudÄ , motyvuodamas tuo, kad atsakovas yra vartotojas ir silpnesnioji Sutarties Å¡alis, turėjusi ribotas galimybes derėtis dėl Sutarties sÄ lygų. Tačiau Sutartis yra iÅ¡perkamosios nuomos sutartis, o ne vartojimo kredito sutartis, todėl teismas neturėjo pagrindo atsakovo laikyti vartotoju, o ieÅ¡kovės – kredito davėja, ir atitinkamai taikyti VKÄ® nuostatas. 10.3. IeÅ¡kovės manymu, visa atsakomybės dėl skolos padengimo naÅ¡ta negali bÅ«ti perkeliama vien tik kreditorei.

Pats atsakovas ilgÄ laikotarpį neatsiskaitė su kreditore, su ja nebendradarbiavo, nebuvo aktyvus, nesidomėjo skola, nesiekė taikaus ginčo iÅ¡sprendimo. Pats atsakovas nėra sÄ Å¾iningas ir jo piktybinis neveikimas negali bÅ«ti pateisinamas buvimu silpnesne Sutarties Å¡alimi. Teismo priteistas sumažintas delspinigių dydis yra per mažas, skatinantis tokius nesÄ Å¾iningus asmenis ir toliau nevykdyti prisiimtų įsipareigojimų, nebendradarbiauti nei su kreditore, nei su teismu. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :

Apeliacinis skundas netenkintinas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir iÅ¡vados Dėl bylos nagrinėjimo ribų 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis, tai yra, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Atsižvelgdamas į tai, kad Å¡alys savo argumentus yra iÅ¡dėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektÄ ir byloje esančiÄ medžiagÄ , apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra bÅ«tinas, o teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo tikslas Å¡iuo atveju gali bÅ«ti pasiektas ir raÅ¡ytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl ginčo esmės 13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovas S. R. 2007 m. liepos 5 d. sudarė Sutartį, pagal kuriÄ pradinė kreditorė nupirko iÅ¡ pardavėjos UAB „Avitelos prekyba“ Prekes ir jas perdavė atsakovui valdyti ir naudotis, o atsakovas įsipareigojo per 7 mėnesių terminÄ sumokėti Prekių kainÄ pagal Sutartyje numatytÄ mokėjimÄ grafikÄ bei sumokėti kitus Sutartimi numatytus mokesčius. Sutarties 5.2 punktu atsakovas įsipareigojo lizingo davėjai pareikalavus per 5 dienas pateikti visus dokumentus, susijusius su atsakovo finansine bÅ«kle ar turinčius reikÅ¡mės Sutarties vykdymui bei sudaryti sÄ lygas lizingo įmonės atstovams patikrinti kaip eksploatuojamos Prekės. Sutarties 5.5 punktu atsakovas taip pat įsipareigojo per 5 dienas informuoti pradinę kreditorę, jeigu pasikeičia atsakovo adresas, telefonas, faksas ar banko rekvizitai, keičiasi darbovietė, Prekių laikymo vieta.

Sutarties 11.1 punktu Å¡alys susitarė, kad pažeidus mokėjimo grafikÄ , vėluojant mokėti mokėjimus ar jų dalį, atsakovas įsipareigoja mokėti lizingo įmonei 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ . Sutarties 11.2 punktu Å¡alys taip pat susitarė, jog nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas Sutarties 5.2, 5.5 punktų reikalavimus, atsakovas sumoka lizingo įmonei 10 proc. neiÅ¡pirktų Prekių vertės dydžio baudÄ .

14. Atsakovas S. R. sumokėjo tik pirmÄ jÄ Ä¯mokÄ , bet tolimesnių Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nebevykdė ir liko skolingas pradinei kreditorei 406,52 Eur (1 403,62 Lt). Pradinė kreditorė UAB „Ūkio banko lizingas“ 2009 m. kovo 4 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 09/03/04-1 perleido reikalavimo teisę į neįvykdytÄ atsakovo S. R. prievolę kartu su teise į netesybas naujajai kreditorei UAB „Kapitalo valda“.

15. IeÅ¡kovė nurodo, jog apie reikalavimo teisės perleidimÄ atsakovui iÅ¡siuntė praneÅ¡imÄ kartu su raginimu padengti įsiskolinimÄ , bet atsakovui nereaguojant į ieÅ¡kovės raginimÄ perdavė skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo įmonei UAB „Sergel“ (ieÅ¡kovė nėra pateikusi tai pagrindžiančių raÅ¡ytinių įrodymų). Tačiau skolos iÅ¡ieÅ¡koti jai nepavyko. IeÅ¡kovė, vadovaudamasi VKÄ® 11 straipsnio 8 dalies nuostatomis, sumažino apskaičiuotÄ delspinigių dydį iki 0,05 procentų už laikotarpį nuo 2007 m. rugpjūčio 15 d. iki 2020 m. sausio 27 d., t. y. už 4 548 dienas, ir paskaičiavo 924,42 Eur delspinigių, kuriuos prašė priteisti iÅ¡ atsakovo. IeÅ¡kovė taip pat prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 40,65 Eur baudÄ už Sutarties 5.2, 5.5 punktų reikalavimų nevykdymÄ .

16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, be kita ko, konstatavo, jog ieÅ¡kovė nepagrįstai ilgÄ laikÄ nesiėmė galimų veiksmų skolai iÅ¡ieÅ¡koti, tačiau vis tiek atsakovui skaičiavo delspinigius už daugiau kaip 10 metų laikotarpį, kurių suma jau daugiau kaip du kartus virÅ¡ija pagrindinės skolos sumÄ . Atsižvelgęs į Å¡ias aplinkybes bei vadovaudamasis Lietuvos apygardų teismų praktika analogiÅ¡kose bylose, teismas nusprendė sumažinti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteistinus delspinigius, apskaičiuojant juos už 180 dienų, taikant Å¡alių Sutartimi nustatytÄ 0,2 proc. delspinigių normÄ , t. y. 146,35 Eur (406,52 Eur x 0,2 proc. x 180 d.).

17. IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, visų pirma argumentuodama, jog teismas nepagrįstai pritaikė ieÅ¡kinio senatį praÅ¡omiems priteisti delspinigiams ir baudai, nors pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį, 6.73 straipsnį ir 6.258 straipsnio 3 dalį teismas neturi teisės savo iniciatyva, nesant Å¡alies reikalavimo, taikyti ieÅ¡kinio senaties institutÄ . Teisėjų kolegija atmeta tokį ieÅ¡kovės argumentÄ kaip nepagrįstÄ .

18. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, teismas, prieÅ¡ingai nei nurodo ieÅ¡kovė, netaikė ieÅ¡kinio senaties delspinigiams ar baudai. Å iuo atveju teismas vadovavosi CK 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, kuriose įtvirtinta, kad jeigu netesybos aiÅ¡kiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iÅ¡ dalies įvykdyta, teismas gali jas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali bÅ«ti mažinamos tiek esant skolininko praÅ¡ymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2018, 80 p.).

19. Nustatant, ar netesybos, palyginus su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sÄ raÅ¡as nebaigtinis. SÄ vokos „aiÅ¡kiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatyme nėra sukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiÅ¡kiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį, ar nebuvo susitarimo taikyti iÅ¡imtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties Å¡alių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.).

20. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti 924,42 Eur delspinigių suma, paskaičiuota už 4 548 dienas, yra aiÅ¡kiai per didelė. Aplinkybės, kad praÅ¡oma priteisti delspinigių suma daugiau kaip du kartus virÅ¡ija pagrindinę skolÄ (406,52 Eur), Sutartis kilusi iÅ¡ vartojimo teisinių santykių, ieÅ¡kovė nepagrįstai ilgÄ laikÄ (daugiau kaip 10 metų) delsė kreiptis į teismÄ dėl skolos priteisimo, sudaro pagrindÄ spręsti, kad praÅ¡omų priteisti delspinigių sumažinimas iki 146,35 Eur atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus.

21. IeÅ¡kovė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovÄ laikė vartotoju ir taikė VKÄ® nuostatas, nes tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudaryta Sutartis buvo iÅ¡perkamosios nuomos sutartis, o ne vartojimo kredito sutartis.

22. Sandorio sudarymo metu galiojusioje CK 1.39 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta, kad vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ir paslaugų įsigijimo, kuriÄ fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, Å¡eimos, namų Å«kio poreikiams tenkinti. IÅ¡ esmės analogiÅ¡ka vartojimo sutarties samprata įtvirtinta ir Å¡iuo metu galiojančiame CK 6.2281 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog iÅ¡perkamosios nuomos sutartis, sudaryta tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo S. R..

Pagal įsigytų Prekių pobūdį (fotoaparatai su priedais) bei tai, kad Prekes įsigijo asmeniškai fizinis asmuo iš juridinio asmens, t. y. verslo subjekto, yra pagrindas spręsti, jog ginčo teisiniai santykiai kilę iš vartojimo teisinių santykių ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog stiprioji sandorio šalis yra kreditorius ir atitinkamai taikė vartotojų teisių apsaugos nuostatas.

23. Sandorio sudarymo metu galiojusioje CK 6.503 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad įstatymuose arba nuomos sutartyje gali bÅ«ti numatyta, kad iÅ¡nuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki Å¡io pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visÄ sutartyje numatytÄ kainÄ (iÅ¡perkamoji nuoma). CK 6.886 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad vartojimo kredito sutartimi taip pat laikoma pirkimo-pardavimo iÅ¡simokėtinai (iÅ¡perkamosios nuomos) ar kita panaÅ¡aus pobÅ«džio sutartis, kai daiktai, esantys sutarties dalyku, vartotojo nuosavybėn pereina per Å¡ioje sutartyje nustatytÄ terminÄ sumokėjus daikto kainÄ , kredito palÅ«kanas bei kitus sutartyje nustatytus mokesčius.

24. Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymÄ ir naudojimÄ si, o už daiktÄ užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos iÅ¡perkamÄ ja nuoma (ar kita panaÅ¡aus pobÅ«džio sutartimi, pavyzdžiui, pirkimu–pardavimu iÅ¡simokėtinai), kuriai, minėta, papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011). Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovÄ laikė vartotoju bei silpnesniÄ ja Å¡alimi.

25. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentais, kad Vartojimo kredito įstatymas nagrinėjamu atveju netaikytinas, nes įstatymo 49 straipsnyje nustatyta, kad įstatymas įsigalioja 2011 m. balandžio 1 d. ir šio įstatymo nuostatos netaikomos vartojimo kredito sutartims, sudarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo (49 straipsnio 4 dalis). Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nurodyto įstatymo nuostatų tiesiogiai ir netaikė, į jas atsižvelgė tik siekdamas nustatyti, ar prašomos priteisti netesybos nėra aiškiai per didelės, taip pat kokia netesybų suma galėtų būti laikoma teisinga ir protinga.

Pažymėtina, kad teismo teisė mažinti netesybų dydį yra numatyta ne tik Vartojimo kredito įstatyme, bet ir kituose įstatymuose. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas, atsižvelgdamas į teismų praktikoje pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl taikytinų kriterijų sprendžiant dėl netesybų mažinimo, taip pat CK 1.5 straipsnyje nustatytus teisingumo, sÄ Å¾iningumo bei protingumo principus. Be to, ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad praÅ¡omos priteisti netesybos atitinka jos nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumÄ ir dėl to negali bÅ«ti priteisiamos mažesnės (CK 6.258 straipsnio 3 dalis, 6.73 straipsnio 2 dalis).

26. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad teismas iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai nepagrįstai nepriteisė 40,65 Eur dydžio baudos. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovo S. R. 40,65 Eur baudÄ , t. y. 10 proc. nuo neiÅ¡pirktos Prekių vertės, nes ieÅ¡kovei atsakovo nurodytais kontaktiniais duomenimis su juo susisiekti nepavyko ir atsakovas nepranešė ne tik apie gyvenamosios vietos, bet ir telefono numerio pasikeitimÄ , taip pat nepateikė dokumentų, susijusių su savo finansine bÅ«kle, jos pasikeitimu, taip pažeisdamas Sutarties 5.2., 5.5. punktus.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ji pareikalavo atsakovÄ pateikti dokumentus, susijusius su atsakovo finansine bÅ«kle ar turinčius reikÅ¡mės sutarties vykdymui, kaip tai numatyta Sutarties 5.2 punkte, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog pasikeitė atsakovo telefono numeris, todėl Å¡ioje dalyje ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė.

27. Kaip jau minėta anksčiau, teismas turi teisę spręsti dėl netesybų, baudų, delspinigių priteisimo iÅ¡ vartotojo, kuris yra silpnesnioji Å¡alis vartojimo teisiniuose santykiuose. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, jog ieÅ¡kovei priteisti 146,35 Eur dydžio delspinigiai, teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovei papildomai priteisti baudÄ nėra pakankamo pagrindo – priteisti delspinigiai yra protinga ir pakankama sankcija už visus atsakovo padarytus Sutarties pažeidimus. Be to, ieÅ¡kovė nepateikė atsakovui siųstų ir neįteiktų laiÅ¡kų, neįteiktų raginimų ar panaÅ¡ių dokumentų.

Vadinasi, ieÅ¡kovė neįrodė, kad pareikalavo atsakovÄ pateikti dokumentus, susijusius su atsakovo finansine bÅ«kle. Nors iÅ¡ bylos medžiagos ir yra pagrindas daryti tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovas pakeitė gyvenamÄ jÄ vietÄ , tačiau ieÅ¡kovė, kaip minėta, nepateikė atsakovui siųstų ir neįteiktų laiÅ¡kų, neįteiktų raginimų ar panaÅ¡ių dokumentų, taip pat neįrodinėjo, kad dėl pasikeitusių kontaktinių duomenų patyrė su teismo procesu nesusijusių iÅ¡laidų, kurių teismo priteisti delspinigiai nekompensuoja.

28. Apibendrindama nustatytas faktines aplinkybes bei iÅ¡dėstytus motyvus, teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ procesinį sprendimÄ , kurio naikinti pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nėra teisinio pagrindo. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi esminės reikÅ¡mės sprendžiant nagrinėjamÄ ginÄÄ . Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 28 d. sprendimÄ už akių palikti nepakeistÄ . Teisėjai Raimonda Andrulienė Aurimas Brazdeikis Marius Dobrovolskis