5cbffb0c-ce73-4262-aba8-e2d0e0babf3e · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-4012-414/2015Proceso Nr. 3-62-3-01514-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 16 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Neringai Musinienei, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui G. I. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G.

I. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo, ir n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas G. I. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Skunde (b. l. 5-11) nurodė, kad nuo 2012 m. liepos 3 d. iki 2014 m. sausio 6 d., t. y. 552 dienas, Kauno tardymo izoliatoriuje buvo laikomas pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Jis buvo kalinamas kamerose Nr. 230, Nr. 163, Nr. 349, Nr. 223, Nr. 157, Nr. 346, Nr. 167, Nr. 207, Nr. 158, Nr. 237, kurių plotas nuo 14,55 kv. m. iki 21,50 kv. m. kartu su 3-4, 5-6 kalinamaisiais.

Apie 3 kv. m. užimdavo tualetas, prausykla, todėl kameros plotas sumažėdavo dar labiau ir jam buvo suteikta apie 2 kv. m. ploto. Savo pažymose Kauno tardymo izoliatorius sÄ moningai klaidina teismÄ , nes deklaruoja ne gyvenamuosius kamerų plotus, o pateikia ženkliai didesnius skaičius – gyvenamÄ jį kameros plotÄ sumuoja su gyvenamajam plotui nepriskiriamo sanitarinio mazgo plotu bei nepagrįstai įskaičiuoja neteisėtai įrengtų perteklinių gultų, baldų užimamus plotus. Jis buvo priverstas gyventi kamerose su rÅ«kančiais asmenimis ir kvėpuoti tabako dÅ«mais, nors pats yra nerÅ«kantis ir tai yra pažymėta asmens sveikatos istorijoje.

Apie esančias nerÅ«kančiųjų kameras įspėtas nebuvo, įstaigoje nėra įrengta patalpų rÅ«kantiems su tinkamu vėdinimu, parduotuvėje parduodamos cigaretės ir tabako gaminiai, atsakovo atstovas nepateikė nei vienos drausminės nuobaudos, susijusios su rÅ«kymu netinkamoje vietoje. Suteikimas tik vienÄ kartÄ per savaitę ir tik 15 minučių naudotis duÅ¡u yra tiesioginis kankinimo ir orumo bei garbės pažeminimo įrodymas, pažeidžiamos LR Konstitucijos 21 str. 2 ir 3 dalys, kitų teisės aktų reikalavimai ir taip įteisinamos antisanitarinės sÄ lygos.

Pagal LR higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 30.6 p., prie sporto salės turi bÅ«ti persirengimo kambarys, duÅ¡as, tualetas, patalpa valymo priemonėms. Treniruokliai yra įrengti Kauno tardymo izoliatoriaus pasivaikščiojimo kiemeliuose, todėl duÅ¡as turi bÅ«ti suteikiamas, kaip nustato higienos norma, po sporto mankÅ¡tos. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , atsirado nuolatinė emocinė depresija, prarado pasitikėjimÄ savimi, tapo dirglus, atsirado baimė aplinkai, žmonėms, patyrė orumo pažeminimÄ , nepatogumus, kilo pavojus susirgti kontakto bÅ«du perduodamomis infekcinėmis ligomis.

Pabrėžė, kad ieškinio senaties termino taikymas šioje byloje yra negalimas, nes nėra pasibaigęs bausmės atlikimo laikotarpis. Nurodė, kad pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnį, jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Prievolė šiuo atveju yra paskirtas laisvės atėmimo bausmės laikotarpis ir tik jam pasibaigus prasideda reikalavimo ieškinio senaties terminas.

Be to, ieÅ¡kinio senatis Å¡iuo atveju turi bÅ«ti netaikoma, nes ji netaikoma iÅ¡ asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams. PatirtÄ neturtinę žalÄ vertina: 10 000 Eur – dėl priverstinio laikymo uždaroje patalpoje, verčiant kvėpuot tabako dÅ«mais, 5 000 Eur – dėl gyvenamojo ploto trÅ«kumo, 5 000 Eur – dėl nepakankamai teikto Å¡ilto vandens asmeninei higienai palaikyti. Atsakovo atstovas Kauno tardymo izoliatorius su skundu nesutiko. Atsiliepime į skundÄ (b. l. 28-33) nurodė, kad pareiÅ¡kėjas G.

I. Kauno tardymo izoliatoriuje buvo laikomas 547 paras, iÅ¡ jų apie 71,5 proc. viso buvimo laiko jam teko daugiau nei teisės aktuose nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma. Kamerų įranga atitinka tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, reikalavimus. Pažymėjo, kad teisės aktai nenumato, jog skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ reikia atmesti kameros baldų ir įrangos užimamus plotus.

Pripažino, kad apie 8,8 proc. viso kalinimo laiko jam teko mažiau nei 3 kv. m. ploto, tačiau tai susiję su etapuojamų suimtųjų (nuteistųjų) skaičiumi ir suėmimo vykdymo rėžimo reikalavimais, t.y. objektyviomis aplinkybėmis, kurios nuo Kauno tardymo izoliatoriaus valios nepriklauso ir yra besÄ lygiÅ¡kai vykdomos. PareiÅ¡kėjo buvimas mažesnio ploto sÄ lygomis buvo pakankamai trumpalaikis, negalėjęs sukelti pasekmių jo fizinei ir psichinei sveikatai. Kauno tardymo izoliatoriuje yra penkios dušų patalpos, kuriose įrengta 13 dušų kabinų.

Atvykusiųjų sanitariniam Å¡varinimui Priėmimo-paskirstymo skyriuje įrengtos trys duÅ¡o kabinos. Ä®rengtų dušų kabinų kiekis leidžia vykdyti teisės aktų nuostatas, t. y. ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems suteikti galimybę pasinaudoti duÅ¡u. Pirminės gydytojų apžiÅ«ros metu pareiÅ¡kėjas nurodė, kad yra nerÅ«kantis, tačiau nei karto nesiskundė administracijai, kad yra laikomas su rÅ«kančiais, nėra kreipęsis dėl perkėlimo į kitÄ patalpÄ , skunde nenurodo, kas iÅ¡ kartu buvusių kameroje asmenų rÅ«kė ir nepaaiÅ¡kina, kodėl jiems rÅ«kant nedelsiant nesikreipė į pareigÅ«nus dėl pažeidimo nutraukimo.

PareiÅ¡kėjo sveikatos istorijos kopijoje nėra nurodyta nė vieno simptomo, kurio priežastis bÅ«tų pasyvus rÅ«kymas, todėl neįrodo, kad buvo laikomas su rÅ«kančiais. Naujai atvykusių suimtųjų, nuteistųjų priėmimų pas psichologÄ apskaitos žurnale yra įraÅ¡as, kad pareiÅ¡kėjas kameroje sutaria, psichine sveikata nesiskundžia, todėl minėtos aplinkybės prieÅ¡tarauja pareiÅ¡kėjo teiginiui, kad jis jautėsi irzlus, nervingas. IÅ¡reiÅ¡kė nuomonę, jog pareiÅ¡kėjo reikalavimo tikslas yra ne patirtos neturtinės žalos atlyginimas, o noras užsidirbti pinigų.

Prašė skundo reikalavimui taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir atsižvelgiant į tai, kad dėl per mažo jam tenkančio ploto, dėl kitų sÄ lygų kamerose atitikimo Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimams jis į įstaigos administracijÄ , Kauno visuomenės sveikatos centrÄ nesikreipė, pačios žalos padarymo fakto neįrodė, prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau – ir Kauno TI).Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas, jo nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2012 m. liepos 3 d. iki 2014 m. sausio 6 d. buvo laikomas Kauno TI (b. l. 25-26; 34).

Atsakovo atstovas praÅ¡o teismÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimams taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . PareiÅ¡kėjas praÅ¡o ieÅ¡kinio senaties termino netaikyti. Nurodo, kad pagal CK 1.127 straipsnį iÅ¡ prievolės, kuriai įvykdyti yra nustatytas terminas, atsirandančio reikalavimo ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Jis bausmės atlikimo laikotarpį prilygina prievolei kuri, anot jo, nėra pasibaigusi, todėl ieÅ¡kinio senaties terminas negali bÅ«ti taikomas.

Be to, ieÅ¡kinio senatis netaikoma iÅ¡ asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams, todėl ir jo reikalavimui neturi bÅ«ti taikoma.IeÅ¡kinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistÄ teisę pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ ir Å¡ių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. CK 1.125 straipsnio 8 dalis reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ .

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).

CK 1.127 straipsnio 2 ir 3 dalys numato ieÅ¡kinio senaties termino pradžios skaičiavimo taisykles, kai reikalavimas atsiranda iÅ¡ prievolinių teisinių santykių. Pagal CK 6.1 straipsnį prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena Å¡alis (skolininkas) privalo atlikti kitos Å¡alies (kreditoriaus) naudai tam tikrÄ veiksmÄ arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iÅ¡ skolininko, kad Å¡is įvykdytų savo pareigÄ . Pagal CK 6.2 straipsnį prievolės atsiranda iÅ¡ sandorių ar kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius teisinius santykius.

Civilinė atsakomybė yra dviejų rÅ«Å¡ių: sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 str. 2 d.). Žala, atsiradusi dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų pagal 6.271 straipsnį yra priskiriama deliktinei atsakomybei, kurios atlyginimas reglamentuojamas CK Å eÅ¡tosios knygos Trečiojo skirsnio normomis. Kadangi, nagrinėjamu atveju, sprendžiama dėl atsakovui taikytinos deliktinės atsakomybės, todėl pareiÅ¡kėjo nurodytos Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 2 ir 3 dalys, kurios taikomos reikalavimams atsirandantiems iÅ¡ prievolinių teisinių santykių negali bÅ«ti taikomos.Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. gruodžio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010 yra nurodęs, jog ieÅ¡kinio senatis netaikoma reikalavimams dėl asmeninių neturtinių teisių, kurios neturi ekonominio turinio, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytas iÅ¡imtis (CK 1.115 str., 1.134 str. 1 p.), tačiau iÅ¡ asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalÄ taikoma ieÅ¡kinio senatis, t. y. taikomas sutrumpintas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

Minėta pozicija atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotÄ praktikÄ , pagal kuriÄ reikalavimams dėl žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, atlyginimo taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas, o ne pareiÅ¡kėjo skunde akcentuojama CK 1.134 straipsnio 1 punkto nuostata, jog ieÅ¡kinio senatis netaikoma iÅ¡ asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams (žr., pvz., 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-784-858/2015; 2015 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2240-520/2015).Kadangi Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi dėl neturtinės žalos atlyginimo, o ne dėl neturtinių teisių (CK 1.114–1.115 straipsniai) gynybos, todėl yra pagrindas taikyti CK 1.125 straipsnio 8 dalies nuostatas.

Objektyvių nuo jo valios nepriklausančių termino praleidimo priežasčių pareiÅ¡kėjas nenurodė ir teismas tokių priežasčių nenustatė, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl senaties termino netaikymo atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas skundžiasi, kad jis buvo laikomas Kauno TI pažeidžiant teisės aktų reikalavimus laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 3 d. iki 2014 m. sausio 6 d. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nuo pat jo apgyvendinimo pataisos namuose pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dėl gyvenamojo ploto bei kitų kalinimo sÄ lygų į įstaigos administracijÄ .

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamÄ informacijÄ iÅ¡ Kauno TI administracijos. Å ios aplinkybės patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas, apie savo teisių pažeidimÄ , turėjo sužinoti nuo jo apgyvendinimo Kauno TI pradžios, t.y. nuo 2012 m. liepos 3 d., tačiau į teismÄ kreipėsi tik 2015 m. liepos 28 d. Remiantis iÅ¡dėstytu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgiant į teismų praktikÄ , nagrinėjamu atveju, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, praÅ¡ymas dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo tenkintinas ir daliai skundo reikalavimų taikytinas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.).

Atitinkamai pareiÅ¡kėjo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2012 m. liepos 3 d. iki 2012 m. liepos 27 d. atmestina kaip nepagrįsta (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.). Pritaikius trejų metų senaties terminÄ laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , yra reikÅ¡mingos ir analizuotinos pareiÅ¡kėjo laikymo Kauno TI sÄ lygos laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 28 d. iki 2014 m. sausio 6 d. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ patyrė dėl gyvenamojo ploto trÅ«kumo.Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto“ 1.3.1 punkte nurodyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pastebėtina, kad galiojantis teisinis reglamentavimas nenustato sanitarinio mazgo, tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ .Bylos duomenimis (b. l. 35-47) nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas G. I.:laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 28 d. iki 2012 m. lapkričio 28 d. buvo laikomas kameroje Nr. 230, kurios plotas – 16,04 kv. m., Å¡ioje kameroje maksimalus minėtu laikotarpiu laikytas asmenų skaičius 4, atlikus aritmetinius skaičiavimus (16,04/4), matyti, kad vienam nuteistajam tenkantis mažiausias gyvenamasis plotas buvo 4,01 kv. m.;laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 29 d. iki 2013 m. balandžio 18 d. buvo laikomas kameroje Nr. 163, kurios plotas – 16,40 kv. m., Å¡ioje kameroje laikotarpiais nuo 2012 m. lapkričio 29 d. iki 2012 m. gruodžio 10 d. (12 d.), nuo 2012 m. gruodžio 18 d. iki 2013 m. sausio 9 d. (23 d.), nuo 2013 m. vasario 4 d. iki 2013 m. vasario 11 d. (8 d.), nuo 2013 m. vasario 15 d. iki 2013 m. vasario 17 d. (3 d.), nuo 2013 m. vasario 22 d. iki 2013 m. vasario 27 d. (6 d.), taip pat 2013 m. kovo 6 d. (1 d.) ir nuo 2013 m. balandžio 4 d. iki 2013 m. balandžio 8 d. (5 d.) buvo laikoma daugiausiai po 5 asmenis, todėl vienam nuteistajam 58 dienas teko 3,28 kv. m. gyvenamojo ploto, o laikotarpiais nuo 2013 m. vasario 12 d. iki 2013 m. vasario 14 d. (3 d.), nuo 2013 m. vasario 18 d. iki 2013 m. vasario 21 d. (4 d.), nuo 2013 m. vasario 28 d. iki 2013 m. kovo 4 d. (5 d.) buvo laikoma po 6 asmenis, todėl vienam nuteistajam 12 dienų teko 2,73 kv. m. gyvenamojo ploto;laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 19 d. iki 2013 m. birželio 13 d. buvo laikomas kameroje Nr. 349, kurios plotas – 16,53 kv. m., Å¡ioje kameroje maksimalus minėtu laikotarpiu laikytas asmenų skaičius 4, todėl vienam nuteistajam tenkantis mažiausias gyvenamasis plotas buvo 4,13 kv. m.;laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 14 d. iki 2013 m. liepos 1 d. buvo laikomas kameroje Nr. 223, kurios plotas – 21,50 kv. m., kartu su juo minėtu laikotarpiu buvo laikomi 6 asmenys, todėl vienam nuteistajam 18 dienų teko 3,58 kv. m. gyvenamojo ploto; 2013 m. liepos 2 d. buvo laikomas kameroje Nr. 157, kurios plotas – 14,55 kv. m., kartu su juo buvo laikomi 5 asmenys, todėl vienam nuteistajam 1 d. teko 2,91 kv. m. gyvenamojo ploto; laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 3 d. iki 2013 m. liepos 8 d. buvo laikomas kameroje Nr. 346, kurios plotas – 16,30 kv. m., kartu su juo minėtu laikotarpiu maksimalus laikytų asmenų skaičius 4, todėl vienam nuteistajam teko mažiausiai 4,08 kv. m. gyvenamojo ploto;laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 9 d. iki 2013 m. liepos 14 d. buvo laikomas kameroje Nr. 167, kurios plotas – 15,23 kv. m., kartu su juo minėtu laikotarpiu buvo laikomi 4 asmenys, todėl vienam nuteistajam teko 3,81 kv. m. gyvenamojo ploto;laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 15 d. iki 2013 m. rugpjūčio 6 d. buvo laikomas kameroje Nr. 207, kurios plotas – 16,84 kv. m., kartu su juo minėtu laikotarpiu buvo laikomi 4 asmenys, todėl vienam nuteistajam teko 4,21 kv. m. gyvenamojo ploto;laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 7 d. iki 2013 m. rugsėjo 5 d. buvo laikomas kameroje Nr. 158, kurios plotas – 14,55 kv. m., Å¡ioje kameroje laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 7 d. iki 2013 m. rugsėjo 4 d. (29 d.), buvo laikoma daugiausiai 5 asmenys, todėl vienam nuteistajam 29 dienas teko 2,91 kv. m. gyvenamojo ploto;laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 10 d. iki 2013 m. rugsėjo 18 d. buvo laikomas kameroje Nr. 158, kurios plotas – 14,55 kv. m., Å¡ioje kameroje laikotarpiais nuo 2013 m. rugsėjo 10 d. iki 2013 m. rugsėjo 14 d. (5 d.), nuo 2013 m. rugsėjo 16 d. iki 2013 m. rugsėjo 18 d. (3 d.), buvo laikoma daugiausiai po 5 asmenis, todėl vienam nuteistajam 8 dienas teko 2,91 kv. m. gyvenamojo ploto; laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 19 d. iki 2014 m. sausio 6 d. buvo laikomas kameroje Nr. 237, kurios plotas – 16,2 kv. m., Å¡ioje kameroje laikotarpiais nuo 2013 m. rugsėjo 19 d. iki 2013 m. rugsėjo 26 d. (8 d.), nuo 2013 m. spalio 31 d. iki 2013 m. lapkričio 18 d. (19 d.), nuo 2013 m. lapkričio 22 d. iki 2013 m. lapkričio 28 d. (7 d.), nuo 2013 m. gruodžio 2 d. iki 2013 m. gruodžio 4 d. (3 d.) buvo laikoma daugiausiai 5 asmenys, todėl vienam nuteistajam 37 dienas teko 3,24 ploto, laikotarpiais nuo 2013 m. spalio 28 d. iki 2013 m. spalio 30 d. (3 d.) ir nuo 2013 m. lapkričio 19 d. iki 2013 m. lapkričio 21 d (3 d.) buvo laikoma daugiausiai 6 asmenys todėl vienam nuteistajam 6 dienas teko 2,70 kv. m. gyvenamojo ploto.Tardymo izoliatorių kamerų įrengimÄ reglamentuoja Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176. Kamerų aprÅ«pinimÄ reikiamais baldais, sanitarinio mazgo bei dušų įrengimÄ atsakovas iliustruoja į bylÄ pateiktomis nuotraukomis (b. l. 56, 57, 58, 60, 61, 62, 63, 64), iÅ¡ kurių galima daryti iÅ¡vadÄ , kad patalpos aprÅ«pintos inventoriumi ir baldais. Nors, kaip minėta, teisinis reglamentavimas nenustato kameros sanitarinio mazgo, baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , tačiau atsižvelgiant į tai, kad tam tikrais laikotarpiais vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma buvo pažeista ir joje esantys baldai, kiti įrenginiai jÄ dar labiau sumažino, įvertinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes bei jas patvirtinančius įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu laikotarpiu 169 dienas pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas teisės aktuose numatytas minimalus 3,6 kv. m. vienam asmeniui tenkantis kameros plotas (iÅ¡ jų 56 dienas vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m. ploto, 18 parų vienam asmeniui teko 3,58 kv. m., t. y. trÅ«ko tik 0,02 kv. m.).

Todėl konstatuotina, kad Kauno TI administracija pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti kalinamam kamerose, kuriose jam privalėjo bÅ«ti užtikrinta ne mažiau nei 3,6 kv. m. vienam asmeniui tenkanti kameros ploto norma. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ sieja su aplinkybe, kad jis buvo apgyvendintas kamerose su rÅ«kančiais, nors pats yra nerÅ«kantis, kad įstaigoje nėra įrengta patalpų rÅ«kantiems, o parduotuvėje parduodamos cigaretės ir tabako gaminiai. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2015 m. spalio 31 d.) toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnyje numatytas tabako gaminių vartojimo ribojimas. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru įtvirtintas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 14 punkte.

Taigi, pataisos įstaigos administracija turi pareigÄ užtikrinti, kad asmenys patalpose bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis, taip pat, kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad pagal Kauno TI direktoriaus įsakymu patvirtintos suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos apraÅ¡o 5.1 punktÄ suimtuosius ir nuteistuosius perkelti iÅ¡ vienos kameros į kitÄ galima esant žodiniam ar raÅ¡ytiniam suimtojo ar nuteistojo praÅ¡ymui.

Suimtųjų (nuteistųjų) atvykusių į Kauno TI praÅ¡ymai laikyti su nerÅ«kančiais priimami pateikti raÅ¡ytine forma. PareiÅ¡kėjas per visÄ jo kalinimo Kauno TI laikotarpį tokio praÅ¡ymo administracijai nepateikė. Å ia atsakovo atstovo nurodyta aplinkybe teismas neturi pagrindo abejoti, nes ir pats pareiÅ¡kėjas skunde nenurodo, jog bÅ«tų kreipęsis į atsakovÄ dėl perkėlimo į kitÄ patalpÄ ir toks jo praÅ¡ymas nebÅ«tų sprendžiamas. Be to, iÅ¡ į bylÄ pateiktos G. I. Asmens sveikatos istorijos (b. l. 48-54) matyti, kad atlikus rentgenologinius tyrimus, objektyvų sveikatos iÅ¡tyrimÄ , plaučių pieÅ¡inys, Å¡aknys, diafragma be patologijos, karkalų neiÅ¡klausoma, todėl atmestini pareiÅ¡kėjo nurodyti argumentai, kad dėl gyvenimo kartu su rÅ«kančiais jis patyrė kosulį, alergijÄ , plaučių pabrinkimÄ , dusulį, nes dėl Å¡ių skunde nurodytų negalavimų į Sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ pareiÅ¡kėjas nėra kreipęsis.

Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjas savo teiginiams pagrįsti jokių įrodymų, išskyrus deklaratyvius teiginius, nepateikė, todėl jo argumentai dėl kvėpavimo tabako dūmais užterštu oru atsiradusių pasekmių atmestini kaip neįrodyti (ABTĮ 57 str.). Taip pat pastebėtina, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-172, patvirtinto Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomo būtiniausių reikmenų asortimento 12 punkte nurodoma: cigaretės, papirosai, tabakas, degtukai, vienkartiniai žiebtuvėliai.

Todėl parduotuvėje prekiaujant cigaretėmis ir tabako gaminais galiojančių teisės aktų normos nepažeidžiamos.PareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti žalÄ kildina iÅ¡ leidimo tik vienÄ kartÄ per savaitę ir tik 15 minučių naudotis duÅ¡u, jo nuomone, tai yra kankinimo ir orumo bei garbės pažeminimo įrodymas.Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems turi bÅ«ti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba duÅ¡u, kirpėjo paslaugomis ir gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę bei apatinius rÅ«bus.

Asmenų, laikomų Kauno TI, prausimasis duÅ¡e organizuojamas vadovaujantis 2010 m. rugsėjo 13 d. Kauno TI direktoriaus įsakymu Nr. 1-88, patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi duÅ¡u tvarkos apraÅ¡o nuostatomis (b. l. 55). PareiÅ¡kėjas neneigia ir pats pripažįsta, kad jam buvo užtikrinama teisė ne rečiau kaip kartÄ per savaitę 15 minučių praustis po Å¡iltu duÅ¡u, todėl, konstatuotina, kad Kauno TI administracijos veiksmai, užtikrinant galimybę pareiÅ¡kėjui vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e, galiojančių teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

Minėtas ribojimas negali bÅ«ti traktuojamas kaip žeminantis garbę bei orumÄ ar virÅ¡ijantis suvaržymus, kurių intensyvumas neiÅ¡vengiamai bÅ«tinas atliekant bausmę pataisos įstaigose. PareiÅ¡kėjo nurodytos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 3.6 punkte reglamentuojama, jog prie sporto salės turi bÅ«ti persirengimo kambarys, duÅ¡as, tačiau prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėjas, nereglamentuojama, jog, pasinaudojus treniruokliais, esančiais pasivaikščiojimo kiemelyje, turi bÅ«ti suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u.

Todėl pareiÅ¡kėjo samprotavimai, kad po sporto mankÅ¡tos turi bÅ«ti suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u, atmestini kaip nepagrįsti. Pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Todėl likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Nors pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų jis patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , atsirado nuolatinė emocinė depresija, prarado pasitikėjimÄ savimi, tapo dirglus, atsirado baimė aplinkai, žmonėms, patyrė orumo pažeminimÄ , nepatogumus, kilo pavojus susirgti kontakto bÅ«du perduodamomis infekcinėmis ligomis, tačiau skunde nenurodė ir teismas bylos duomenimis nenustatė, kad jis dėl nurodytų sveikatos sutrikimų bÅ«tų kreipęsis į Sveikatos priežiÅ«ros ar Psichologinę tarnybas, todėl nurodytos aplinkybės vertintinos deklaratyviomis, nedetalizuotomis ir negali bÅ«ti vertinamos kaip netinkamų kalinimo sÄ lygų pasekmė.

Tačiau, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetÄ teismas daro iÅ¡vadÄ , jog atitinkamais periodais (įvertinus senaties terminÄ laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 28 d iki 2014 m. sausio 6 d.) pareiÅ¡kėjas Kauno TI buvo laikomas pažeidžiant teisės aktų reglamentuotÄ vienam asmeniui tenkančiÄ gyvenamojo ploto (3,6 kv. m.) normÄ ir dėl to patyrė neigiamų fizinių iÅ¡gyvenimų, nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ . Todėl teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų ir patirtų iÅ¡gyvenimų pareiÅ¡kėjas patyrė ir neturtinę žalÄ .

Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).

Todėl vertintina, kad, nagrinėjamu atveju, Kauno TI administracija ir darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, dėl to pareiÅ¡kėjas turi teisę į žalos atlyginimÄ . Aplinkybė, kad Kauno TI administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje minėtus teisės aktų reikalavimus, nėra pakankamas teisinis pagrindas atleisti atsakovÄ nuo vieÅ¡osios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , numatančiÄ , jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ , pažymėjo, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009).CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė (moralinė) žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.Taigi pritaikius trejų metų senaties terminÄ laikytina, jog neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėja patyrė laikant jį Kauno TI teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis kalinimo sÄ lygomis (iÅ¡ viso 169 paras; iÅ¡ jų 56 paras, laikant pareiÅ¡kėjÄ kamerose, kuriose vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m. gyvenamojo ploto, 18 parų vienam asmeniui teko 3,58 kv. m., t. y. trÅ«ko tik 0,02 kv. m.).

Teismui pripažinus, kad pareiÅ¡kėjo teisė į tinkamas kalinimo sÄ lygas Kauno TI buvo pažeista, atsižvelgus į pažeidimo pobÅ«dį ir trukmę spręstina, kad nagrinėjamu atveju, pats teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiÅ¡kėjui atlyginti už patirtÄ neturtinę žalÄ . Todėl, įvertinus Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 850 Eur suma.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti G. I. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 850 (aÅ¡tuoni Å¡imtai penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                                               Rimantas Giedraitis