2016-01-14 Nr. AB-1194-3-62-3-01471-2014-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2648-756/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01471-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 16.4; 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl įsakymų panaikinimo ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. G. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 6–11), prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Kauno RAAD) direktoriaus 2014 m. balandžio 2 d. įsakymą Nr. P-64 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. G.“; 2) panaikinti 2014 m. balandžio 2 d. įsakymą Nr. P-65 „Dėl A. G. atleidimo iš pareigų“ ir 2014 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. P-221 „Dėl A. G. atleidimo iš užimamų pareigų“; 3) priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš valstybės tarnybos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Nurodė, kad Kauno RAAD direktorius 2014 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. P-64 pripažino jį padarius tarnybinį nusižengimą ir paskyrė tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų, tos pačios dienos įsakymu Nr. P-65 atleido pareiškėją iš Kauno RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (toliau – ir GGAI) vyriausiojo specialisto A lygio 10 kategorijos valstybės tarnautojo pareigų, o 2014 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. P-221 patikslino atleidimo iš pareigų datą, nurodydamas 2014 m. rugsėjo 5 d. ir nuo 2014 m. rugsėjo 5 d. dienos atleido pareiškėją iš minėtų pareigų. Pažymėjo, jog 2014 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. P-64 buvo grindžiamas tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos 2014 m. kovo 3 d. išvados Nr. NSR-2/2014 (toliau – ir Išvada) rekomendacijomis atleisti pareiškėją iš valstybės tarnybos. Vadovaujantis šiuo įsakymu buvo priimti ir kiti du ginčijami Kauno RAAD direktoriaus įsakymai. Nurodė, jog su šiais įsakymais nesutinka, nes jie priimti pažeidžiant pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą, todėl yra neteisėti.

Paaiškino, jog tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad jis, kaip Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiasis inspektorius, pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2004 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. D 1-559 patvirtintų Administracinių teisės pažeidimų protokolų ir nutarimų dokumentų blankų apskaitos bei administracinių teisės pažeidimo bylų registravimo ir tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 31 punkto reikalavimus, nes sąmoningai neatidavė administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 36/2013 registruoti nustatytu terminu (2013 m. gruodžio 5 d.) ir tuo sutrukdė S. V. 2013 m. gruodžio 4 d padaryto administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą, kuris buvo paskirtas 2013 m. gruodžio 10 d. bei pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 282 straipsnio reikalavimus.

Išvadoje teigiama, jog jis 2013 m. gruodžio 4 d. S. V. surašyto protokolo Nr. 36/2013 registracijai neperdavė bei, norėdamas nuslėpti šio asmens padarytą teisės pažeidimą, 2014 m. gruodžio 11 d. perdavė protokolo Nr. 36/2013 tuščią blanką GGAI vyriausiajai specialistei I. M., kad ši perduotų protokolą surašiusiam neetatiniam inspektoriui V. G., o šiam atsisakius priimti tuščią protokolo blanką, pareiškėjas jam grasino atleidimu iš pareigų. Išvadoje nurodoma ir aplinkybė, kad GGAI vyresnioji specialistė R. K. po to, kai 2014 m. gruodžio 9 d. paskambino S. V. ir paklausė ar atvykti į administracinės bylos nagrinėjimą, pareiškėjo darbo kabinete matė ant jo darbo stalo padėtą 2013 m. gruodžio 4 d. surašytą protokolą Nr. 36/2013.

Nurodoma, kad pareiškėjas iš savanaudiškų paskatų siekė suklastoti dokumentus idant nuslėptų administracinio nusižengimo faktą ir demonstruodamas visišką abejingumą ir nepagarbą valstybės tarnybai pakenkė institucijos reputacijai visuomenės atstovo, šiuo atveju – neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus, akivaizdoje. Komisija padarė išvadą, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. Dl-69 patvirtintų Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų etikos taisyklių reikalavimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 patvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, Taisyklių 31 punkto, Lietuvos Respublikos aplinkos valstybės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1, 3–6 dalių, 12 straipsnio 15 punkto, Kauno RAAD direktoriaus 2006 m. spalio 24 d.

įsakymu Nr. V-78 patvirtintų Kauno RAAD vidaus tvarkos taisyklių 28 punkto, Kauno RAAD direktoriaus 2010 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-46 patvirtinto Kauno RAAD GGAI vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 7.2, 7.4 ir 7.9 punktų reikalavimus. Remdamasi tuo, komisija nustatė, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimus, nes piktnaudžiaudamas tarnyba nesilaikė šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, o konstatuotas tarnybinis nusižengimas yra šiurkštus.

Pareiškėjo teigimu, tarnybinis patikrinimas ir 2014 m. kovo 3 d. surašyta Išvada neatitinka faktinių aplinkybių, yra tendencinga, joje neatsižvelgta į pareiškėjo pateiktą aplinkybių vertinimą.

Pareiškėjas nurodė, jog 2013 m. gruodžio 4 d. jis pavadavo GGAI viršininką, tačiau apie rengiamą reidą prie Nevėžio upės sužinojo tik po to, kai reidui vadovavęs GGAI vyresnysis specialistas A. M., jau nuvykus į vietą, jam apie tai pranešė telefonu. Paaiškino, jog pagal Taisyklių 18 punktą pareigą pildyti Bylų registravimo žurnalą turėjo būtent už reidą atsakingas A. M., o ne pareiškėjas. Teigė, kad paaiškėjus, jog yra dingęs administracinio teisės pažeidimo protokolas, pareiškėjas nurodė A. M. išsikviesti pažeidėją S. V. ir surašyti naują protokolą, tačiau tai nebuvo padaryta iki to momento, kuomet šią situaciją ėmė tirti GGAI direktoriaus sudaryta komisija, kuri, patikėjusi A. M., M. T., J. V. ir V. G. paaiškinimais, pareiškėjo atžvilgiu pradėjo tarnybinį patikrinimą. Pareiškėjo teigimu, minėtai komisijai pradėjus veiklą kiekvienas asmuo, kurį lietė ši situacija, pasirinko poziciją, vadovaudamasis savo interesais. Pažymėjo, jog „nerašytos taisyklės“, neva tik pareiškėjo nurodymu yra registruojami administracinių teisės pažeidimo protokolai, egzistavimas nebuvo nustatytas.

Pareiškėjas nurodė, kad Išvadoje visiškai be pagrindo konstatuota, jog tarnybinį nusižengimą jis padarė esant atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms – pažeidžiant viešąjį interesą ir dėl savanaudiškų paskatų. Aplinkybių, patvirtinančių pareiškėjo siekį gauti materialinės naudos, įgyti teisę į turtą arba išvengti materialinių išlaidų, nenustatyta. Tarnybinis nusižengimas yra galimas tik valstybės tarnyboje, tai yra veiką apibūdinantis požymis, negalintis būti atsakomybę sunkinančia aplinkybe, todėl šiuo atveju viešojo intereso buvimo siejimas su veikos padarymu valstybės tarnyboje bei neetatinio gamtos apsaugos inspektoriaus akivaizdoje yra nepagrįstas. Neetatinių gamtos apsaugos inspektorių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d įsakymu Nr. 294 patvirtintas Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių funkcijų atlikimo tvarkos aprašas (toliau – ir NAAI veiklos aprašas), esantis valstybinės tarnybos, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, sudėtine dalimi. Teigė, jog nėra duomenų, kad nagrinėjama situacija būtų kaip nors nušviesta masinės informacijos priemonėse ir sukeltų kokią nors piliečių reakciją.

Pareiškėjas tvirtino, jog jis pažeidimo nepadarė ir drausminė nuobauda jam neturi būti paskirta. Maža to, jam paskirta pati griežčiausia drausminė nuobauda, nors alternatyvios švelnesnės tarnybinės nuobaudos paskyrimas net nebuvo svarstytas. Skiriant nuobaudą nebuvo įvertintos pareiškėją teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, nebuvo atsižvelgta į suformuotą teismų praktiką skiriant tarnybines nuobaudas.

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu (b. l. 22–32) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų – pareiškėjui paskirta už tarnybinį nusižengimą – valstybės tarnautojo pareigų neatlikimą dėl valstybės tarnautojo kaltės, pasireiškiantį tuo, kad pareiškėjas nuslėpė Kauno RAAD neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus V. G. 2013 m. gruodžio 4 d. S. V. surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 36-2013, tyčia neatiduodamas jo GGAI vyresniajai specialistei R. K. registruoti nustatyta tvarka ir terminu (2013 m. gruodžio 5 d.) į administracinių teisės pažeidimų bylų registrą, tuo sutrukdydamas S. V. 2013 m. gruodžio 4 d. padaryto administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą, ir inicijavo neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams skirtų administracinių teisės pažeidimų protokolų sukeitimą, siekdamas suklastoti dokumentus. Teigė, jog pareiškėjas, siekdamas nuslėpti administracinį teisės pažeidimą, padėti pažeidėjui išvengti administracinės atsakomybės už padarytus veiksmus, išvengti atlyginti gamtai padarytą žalą neteisėtai žvejojus, piktnaudžiavo jam suteiktais aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno įgalinimais, nevykdė Kauno RAAD direktoriaus 2010 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-46 patvirtinto GGAI vyriausiojo specialisto aprašymo 7.2, 7.4 ir 7.9 punktuose numatytų funkcijų ir neužtikrino GGAI viršininko pareigų vykdymo jo ligos metu. Taip pat, minėtų tarnybinių nusižengimų tyrimo metu, darė psichologinį spaudimą GGAI specialistams ir atliko veiksmus pažeidžiančius pavaldžių darbuotojų konstitucines teises, žemino darbuotojų orumą. Tokiais veiksmais pareiškėjas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą – diskreditavo valstybės tarnybą, žemino žmogaus orumą, piktnaudžiavo tarnyba, tyčia šiurkščiai nusižengė valstybės tarnautojo pareigoms ir valstybės tarnautojo etikos principams.

Atsakovas nurodė, jog pareiškėjo tarnybinį nusižengimą įrodo GGAI specialistų A. M., M. T., R. K., D. J., taip pat Kauno RAAD nebedirbančios I. M. ir Kauno RAAD Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vyresniųjų specialisčių D. U. bei S. B. paaiškinimai, taip pat GGAI neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus V. G. paaiškinimai. Papildomai nurodė, jog S. V. 2014 m. sausio 23 d. buvo pakartotinai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir 2014 m. sausio 28 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 17/3Ž AM103634 už 2013 m. gruodžio 4 d. žvejybą draudžiamu žvejoti užkabinamuoju būdu Užliedžių k. Kauno r. Nevėžio upėje paskirta 450 Lt bauda už pažeidimą, numatytą ATPK 87 straipsnio 1 ir 3 dalyse. Baudą pažeidėjas geranoriškai sumokėjo 2014 m. birželio 3 d.

Atsakovas teigė, jog skundžiamas Kauno RAAD direktoriaus 2014 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. P-64 buvo priimtas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių nuostatų. Kauno RAAD direktoriaus sudarytos komisijos Išvada yra motyvuota, priimta išsamiai ištyrus faktines nusižengimo padarymo aplinkybes bei pilnai atskleidus tarnybinio nusižengimo sudėtį. Ji, priešingai nei teigia pareiškėjas, kurio pozicija neatitinka nuoseklių ir vienodų Kauno RAAD darbuotojų paaiškinimų, nėra tendencinga.

Teigė, jog pareiškėjas minėtą nusižengimą padarė esant jo atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms. Nurodė, kad Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštajame skyriuje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-9-00344-14. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus 2014 m. birželio 11 d. raštu Nr. 20-65-3-S-6525 Kauno RAAD informuotas, kad 2014 m. gegužės 14 d. pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje (trys veikos) ir 300 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), yra pateiktas pareiškėjui A. G., o 2014 m. birželio 6 d. pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 229 straipsnyje, 228 straipsnio 2 dalyje (trys veikos) ir 300 straipsnio 1 dalyje – A. G.. Pažymėjo, kad ši informacija metų laikotarpiu ne kartą buvo nušviesta laikraštyje „Kauno diena“ ir tai sukėlė neigiamą piliečių reakciją apie Kauno RAAD GGAI darbą.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 28 d. sprendimu (b. l. 105–119) pareiškėjo A. G. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė, jog nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Kauno RAAD direktoriaus priimtų 2014 m. balandžio 2 d. įsakymų Nr. P-64 ir Nr. P-65 bei 2014 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. P-221, t. y. dėl pareiškėjo atleidimo iš užimamų pareigų, teisėtumo. Vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika bylose dėl tarnybinių nusižengimų ir tarnybinių nuobaudų skyrimo, ir pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriame įvardijamas konkretus tarnybinis nusižengimas, apibrėžiamos kaltinimo, nuo kurio pareigūnas gali gintis, ribos ir apimtis, nurodoma kaltės forma, taip pat, jog būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Padarė išvadą, kad spręsdamas ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo pareiškėjui, teismas turi analizuoti, ar Išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis vertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą.

Teismas vertino Išvados turinį, faktines aplinkybes bei liudytojų parodymus, taip pat pažymėjo, jog liudytojų parodymais netikėti nėra pagrindo, nes jie patvirtinti surinktais tyrimo metu rašytiniais įrodymais, t. y. pažeidimų registracijos duomenimis, S. V. surašyto protokolo kopija. Vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno RAAD direktoriaus 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. V-68 patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių pareigūnų inspekcinės veiklos organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 10 ir 13 punktais, NAAI veiklos aprašo 6.3, 6.5 ir 122 punktais, Taisyklių 16, 31 ir 44 punktais, taip pat ATPK 282 straipsnio nuostatomis. Nustatė, jog 2013 m. gruodžio 4 d. reidas vykdytas ir reidų registravimų žurnale užregistruotas laikantis Aprašo 10 ir 13 punktų reikalavimų, taip pat, kad laikantis nustatytų reikalavimų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 36/2013 S. V. ir perduotas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams, tačiau jis neužregistruotas Bylų registravimo žurnale kitą dieną po jo surašymo, tuo pažeidžiant Taisyklių 16.3, 16.5 ir 31 punktus. Pažymėjo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 36/2013 originalas tyrimo metu nebuvo rastas. Atsižvelgęs į teismo posėdžio metu duotus parodymus, byloje surinktus rašytinius įrodymus, į tai, kad 2013 m. gruodžio 4 d. vykdyto reido metu pažeidėjas S. V. teigė pažįstantis GGAI viršininką A. G., vyr. specialistą A. G., o šiam pažeidėjui surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 36/2013, padėtas ant A. G. stalo, vėliau nerastas, taip pat į tai, kad vyr. specialisčių I. M. ir R. K. paaiškinimuose teigiama, kad per jas buvo bandoma perduoti tuščią administracinio teisės pažeidimo protokolo blanką neetatiniam aplinkos apsaugos inspektoriui V. G., teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas netinkamai vykdė jam pavestas pareigas. Pareiškėjo teiginį, kad liudytojų parodymais nėra pagrindo vadovautis, nes jie duodami siekiant apginti savo (t. y. parodymus duodančio asmens) pozicijas nagrinėjamojoje situacijoje, teismas, įvertinęs visas aplinkybes ir įrodymus esančius byloje, laikė nepagrįstu.

Atsižvelgęs į A. M., D. J. ir M. T. paaiškinimuose pateiktą informaciją bei Aplinkos apsaugos agentūros atlikto Kauno RAAD GGAI patikrinimo metu surinktus įrodymus (A. G. pažymėtų administracinių teisės pažeidimų protokolų kopijas), pirmosios instancijos teismas pagrįstais pripažino teiginius dėl A. G. atliekamos neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių surašytų administracinių teisės pažeidimų protokolų peržiūros ir patikrinimo, prieš registruojant juos administracinių teisės pažeidimų bylų registre. Nors teisės aktuose nereglamentuota, kad prieš registruojant administracinių teisės pažeidimų protokolus Bylų registravimo žurnale, juos privalo peržiūrėti pareigūnai ar GGAI viršininkas, teisės aktuose nenustatytas ir draudimas juos peržiūrėti. Tačiau Taisyklių 25 punkte nustatyta, kad pildant administracinio teisės pažeidimo protokolą negalima jo taisyti, tad nei GGAI viršininkas, nei kiti pareigūnai ar asmenys neturi teisės taisyti administracinių teisės pažeidimų protokolų.

Išanalizavęs rašytinius bylos įrodymus bei taikytinus teisės aktus, teismas konstatavo, kad pareiškėjo argumentai, kuriais jis tvirtina, kad tarnybinė nuobauda jam paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, neatsižvelgiant į jo paaiškinimus, jog jis nepadarė pažeidimo, atmestini. Pareiškėjo kaltė padarius pažeidimą yra įrodyta, byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas, suprasdamas savo veiksmų esmę, darė priešingus teisei veiksmus, už kuriuos tikėjosi išvengti atsakomybės. Tai, kad pareiškėjas žinojo apie S. V. surašytą protokolą byloje patvirtinta liudytojos R. K. parodymais, kuri paaiškino, jog ieškodama protokolo užėjo į pareiškėjo kabinetą ir ant jo darbo stalo pamatė ieškomą protokolą, todėl skambino pareiškėjui ir klausė ar gali protokolą registruoti, tačiau jai buvo atsakyta, kad ji nesirūpintų, viskas bus gerai. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas žinojo apie protokolo buvimą, protokolas rastas ant jo darbo stalo, tačiau pareiškėjas nesiėmė veiksmų, kad protokolas būtų įregistruotas pagal nustatytą tvarką. Kitai darbuotojai siekiant tai padaryti, jis tam kliudė, siekdamas jog pažeidėjas nebūtų nubaustas. Dėl to protokolas nebuvo įregistruotas ir apskritai dingo. Konstatavo, jog pareiškėjo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis ir visi nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė. Pareiškėjas tyčia, suvokdamas galimas savo veiksmų pasekmes ir pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi, siekė nuslėpti jam nepalankią informaciją, vėliau teikė prieštaringus paaiškinimus, siekdamas išvengti atsakomybės. Tokiais savo veiksmais jis suteikė pagrindą visuomenei manyti, kad valstybės tarnyboje galima elgtis lengvabūdiškai, nevykdyti teisės aktų reikalavimų. Teismo vertinimu atlikto tarnybinio patikrinimo metu buvo iki galo ištirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės. Išvadoje pareiškėjo kaltė dėl tarnybinio nusižengimo padarymo grindžiama konkrečiais faktais, pateiktas teisinis pareiškėjo veikos įvertinimas, nurodyta kaltės forma.

Įvertinęs Išvados turinį, teismas nepagrįstu laikė ir pareiškėjo teiginį, kad nebuvo įvertintos aplinkybės dėl jo darbe pasiektų rezultatų ir paskatinimų. Vadovavosi VTĮ 29 straipsnio nuostatomis, teismų praktika dėl tarnautojų veiksmų, laikytinų diskredituojančiais valstybės tarnybą ir pažymėjo, jog įstatymo leidėjas nėra numatęs, kad už tarnybą žeminančius veiksmus imperatyviai skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų. Prieš atleidžiant valstybės tarnautoją iš pareigų, tarnybinio patikrinimo išvadoje, arba įsakyme dėl tarnybos santykių nutraukimo turi būti pasisakoma, kodėl atleidžiamam valstybės tarnautojui skiriama pati griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų.

Pažymėjo, jog pagal VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktų nuostatas, pareiškėjas tarnybines pareigas atliko netinkamai. Vadovaudamasis VTĮ 29 straipsnio 6 dalimi ir 2 straipsnio 13 dalimi, pripažino, kad Išvadoje tinkamai atskleistas ir įvertintas pareiškėjo padaryto pažeidimo padarymo faktas, nustatyti GGAI vyriausiojo specialisto A. G. tarnybiniai veiksmai, atskleistos pasekmės ir priežastys dėl padarytos veikos. Konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimus (nesilaikė šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, piktnaudžiavo tarnyba). Pagal vyraujančią teismų praktiką valstybės institucijų atsakingiems pareigūnams (šiuo atveju pareiškėjas vykdė GGAI viršininko pareigas) yra taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniams pareigūnams ir visuomenė turi pagrįstų lūkesčių, kad minėti valstybės pareigūnai yra aukštesnių moralės normų ir tarnybinės etikos principų. Įvertinęs pareiškėjo veiksmus, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas, būdamas valstybės institucijos pareigūnas, turintis teisę taikyti teisines sankcijas, siekdamas, kad pažeidėjas išvengtų atsakomybės, pažeidė atsakomybės neišvengiamumo principą, tokiu savo elgesiu jis kartu pažemino ir Kauno RAAD aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų ir neetatinių aplinkos apsaugos pareigūnų reputaciją, autoritetą, pažeidėjui leidžiant suvokti, kad padarius pažeidimą galima išvengti atsakomybės, pažemino pareigūno vardą, o tokie jo veiksmai prieštarauja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos reikalavimams. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo ir tai, jog informacija apie įvykį ne kartą buvo nušviesta laikraštyje „Kauno diena“, tuo sukeliant tam tikrą piliečių reakciją ir suformuojant neigiamą nuomonę apie GGAI darbą. Taip pat teismas nustatė, jog pareiškėjas tarnybinio nusižengimo tyrimo metu darė psichologinį spaudimą GGAI specialistams, siekdamas išvengti atsakomybės, siekė jog liudytojai duotų jam palankius parodymus.

III. Pareiškėjas A. G. apeliaciniu skundu (b. l. 121–125) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, be kita ko, GGAI darbuotojų ir liudytojų S. V. ir A. G. parodymus.

2. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog administracinėse bylose, kuriose ginčijamas viešojo administravimo subjekto privačiam subjektui paskirtos sankcijos teisėtumas, įrodymų pakankamumo standartas turėtų būti panašus į taikomą baudžiamosiose bylose, todėl, pareiškėjo teigimu, jam neigiant tarnybinio pažeidimo padarymą bei esant kitų asmenų parodymų prieštaravimams, visos kylančios abejonės turėtų būti vertinamos atsakomybėn traukiamo asmens, t. y. pareiškėjo, naudai.

3. Vykdant reidą buvo nesilaikyta Aprašo 19 punkto reikalavimų, o pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog pagal Aprašo 55 punktą nagrinėjamu atveju už bylos registravimą atsakingas buvo A. M., o ne pareiškėjas, vietoj to remdamasis liudytojų nurodyta „nerašyta taisykle“, neva administracinių teisės pažeidimų protokolai buvo registruojami tik pareiškėjo nurodymu. Taigi teiginys, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, tyčia neatiduodamas S. V. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo GGAI vyresniajai specialistei R. K. registruoti nustatyta tvarka ir terminu į administracinių teisės pažeidimų bylų registrą, nesant teisės aktuose numatytos tokios pareigos, akivaizdžiai nepagrįstas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas pažeidė Taisyklių 31 punktą.

4. Liudytoja R. K., ant pareiškėjo stalo pamačiusi ieškomą protokolą, būdama atsakinga už Bylų registro žurnalo tvarkymą, turėjo visas galimybes ir pareigą jį užregistruoti, tačiau to nepadarė.

5. Minėta „nerašyta taisyklė“ neegzistuoja. Tai patvirtina liudytojo A. G. parodymai bei tai, jog pareiškėjas, kaip GGAI vyriausiasis specialistas, neturi jokių valdingų įgaliojimų kitų institucijos pareigūnų atžvilgiu ir kiti pareigūnai atlikdami savo pareigas visų pirma turėtų vadovautis jų pareigas nustatančiais teisės aktais.

6. Aplinkybę, jog pareiškėjas nesiekė nuslėpti administracinio teisės pažeidimo fakto ir to, kad S. V. išvengtų administracinės atsakomybės patvirtina ir tai, kad S. V. po protokolo surašymo ne kartą skambino į Kauno RAAD GGAI, teiraudamasis kada bus nagrinėjama byla dėl jo pažeidimo, kas patvirtina, jog jis nevengė administracinės atsakomybės.

7. Tarnybinio patikrinimo išvadoje be pagrindo konstatuota, kad neva nustatytą tarnybinį nusižengimą pareiškėjas padarė pažeisdamas viešąjį interesą ir dėl savanaudiškų paskatų (t. y. esant sunkinančioms aplinkybėms). Byloje nėra jokių duomenų ar įrodymų apie pareiškėjo siekį gauti materialinės naudos ar realų materialinės naudos gavimą. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad susiklosčiusi situacija (įskaitant ikiteisminių tyrimų dėl GGAI darbuotojų veiklos pradėjimą) buvo ne kartą nušviesta laikraštyje „Kauno diena“ ir tai sukėlė neigiamą piliečių reakciją apie GGAI darbą, atsižvelgiant į tai, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta 2014 m. balandžio 2 d. įsakymu, t. y. anksčiau nei apie tai paskelbta informacija žiniasklaidoje, negali būti laikoma įrodymu vertinant 2014 m. balandžio 2 d. pareiškėjui paskirtos nuobaudos teisėtumą.

8. Nagrinėjamu atveju, S. V. atlyginus padarytą žalą, niekam jokios didelės žalos ar apčiuopiamų neigiamų pasekmių nekilo.

9. Pareiškėjui nepagrįstai paskirta griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų. Pagal VTĮ 29 straipsnio 4 dalį ir LVAT praktiką, minėta teisės norma neįpareigoja visais atvejais atleisti iš valstybės tarnybos, kai tarnautojas padaro šiurkštų tarnybinį nusižengimą, o tik suteikia tokią galimybę, be to, įpareigoja pasisakyti, kodėl atleidžiamam valstybės tarnautojui skiriama pati griežčiausia nuobauda. Nagrinėjamu atveju priimant tokį sprendimą nebuvo atsižvelgta į nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes.

10. Tyrimo metu buvo pažeistos pagrindinės procedūros – tyrimas nebuvo sustabdytas iki kol bus išnagrinėta dėl to paties įvykio pareiškėjui iškelta baudžiamoji byla (t. y. nesilaikyta VTĮ 30 straipsnio 4 dalies nuostatų). Tokią veiksmų seką rekomendacijose nurodė ir Aplinkos apsaugos agentūra. Nagrinėjamu atveju, nesant galimybės pareiškėjo veikos, dėl kurios jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda, atriboti nuo galimai padarytos nusikalstamos veikos ir įvertinti tai, kaip savarankišką tarnybinį nusižengimą, taip pat šiuo metu nesant baigtam baudžiamajam procesui, baudžiamosios bylos išnagrinėjimo rezultatai neabejotinai turėtų esminės reikšmės tarnybinio nusižengimo tyrimui.

Atsakovas Kauno RAAD su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu (b. l. 129–134) prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia argumentais, iš esmės atitinkančiais nurodytuosius atsiliepime į pareiškėjo skundą. Taip pat nurodo šiuos argumentus:

1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi liudytojų parodymais, kadangi jie buvo nuoseklūs bei patvirtinti byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Tai taip pat leidžia laikyti nepagrįstu pareiškėjo argumentą, neva liudytojai byloje yra pasirinkę pozicijas, vadovaudamiesi savo interesais.

2. Nėra pagrindo vadovautis pareiškėjo nurodytų liudytojų – S. V. ir A. G. parodymais, nes bylos medžiaga patvirtina jų melagingumą, taip pat glaudžius pareiškėjo ir šių asmenų ryšius.

3. Bylos medžiaga patvirtina ir minėtos „nerašytos taisyklės“, jog neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių surašyti protokolai pateikiami peržiūrėti pareiškėjui, egzistavimą, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pagrįstai įvertino šią aplinkybę bei konstatavo, jog pareiškėjas tyčia neatidavė registruoti S. V. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo.

4. Pagal Taisyklių nuostatas liudytoja R. K. nėra atsakinga už administracinių teisės pažeidimų bylų registro tvarkymą.

5. Tai, kad S. V. po administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo paskambino į Kauno RAAD, teiraudamasis kada ir kur bus nagrinėjama administracinė byla dėl jo pažeidimo, dar neįrodo, kad pareiškėjas nesiekė nuslėpti administracinio teisės pažeidimo faktą.

6. Duomenų ar įrodymų apie pareiškėjo siekį gauti materialinės naudos ar realų materialinės naudos gavimą byloje nebuvimas neįrodo, kad pareiškėjas, siekdamas neduoti eigos S. V. surašytam administracinio teisės pažeidimo protokolui, neturėjo kitokių savanaudiškų tikslų, pvz., pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi, nuslėpti pažįstamo asmens padarytą administracinį teisės pažeidimą, suklastoti dokumentus, kad būtų neišaiškintas administracinio teisės pažeidimo faktas.

7. Nesutiktina su pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybe, kad, S. V. 2014 m. sausio 23 d. pakartotinai surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nutarimu nubaudus už 2013 m. gruodžio 4 d. žvejybą draudžiamu žvejoti užkabinamuoju būdu, niekam jokios didelės žalos ar apčiuopiamų neigiamų pasekmių nekilo. Be to, pakartotinai protokolas surašytas ne pareiškėjo pavedimu, o liudytojo A. M. iniciatyva.

8. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu Kauno RAAD direktoriaus sudaryta komisija tyrė pareiškėjo, kaip aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno veiksmus, susijusius su jo tarnybine veikla, tuo tarpu Aplinkos apsaugos agentūra, ištyrusi 2014 m. sausio 13 d. skundą dėl galimai neteisėtų GGAI pareigūnų veiksmų ir priėmusi sprendimą perduoti surinktą medžiagą Kauno apygardos prokuratūrai, tyrė pareiškėjo veiksmus kaip galimą administracinį (baudžiamąjį) teisės pažeidimą. Taigi šie tyrimai buvo vykdomi skirtingais atsakomybės taikymo pagrindais. LVAT praktikoje yra išaiškinta, jog tarnybinė atsakomybė taikoma neatsižvelgiant į baudžiamosios atsakomybės taikymą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje yra kilęs tarnybinis ginčas dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. P-64 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. G.“, 2014 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. P-65 Dėl A. G. atleidimo iš pareigų bei 2014 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. P-221 „Dėl A. G. atleidimo iš užimamų pareigų“ teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo jo naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš valstybės tarnybos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Pareiškėjui tarnybinė nuobauda atleidimas iš pareigų paskirta už šiurkštų tarnybinį nusižengimą: netinkamą valstybės institucijos pareigūno pareigų vykdymą, diskredituojantį valstybės tarnybą dėl valstybės tarnautojo kaltės, pasireiškiantį tuo, kad vykdydamas GGAI viršininko pareigas jo ligos metu (nuo 2013 m. lapkričio 6 d. iki – 2013 m. gruodžio 10 d.) netinkamai organizavo GGAI darbą, siekė nuslėpti administracinio teisės pažeidimo faktą, nuslėpė Kauno RAAD neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus V. G. 2013 m. gruodžio 4 d. surašytą S. V. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 36/2013, tyčia neatiduodamas jo registruoti Kauno RAAD GGAI vyresniajai specialistei R. K. nustatyta tvarka ir terminu į administracinių teisės pažeidimų bylų registrą 2013 m. gruodžio 5 d., tuo sutrukdydamas S. V. 2013 m. gruodžio 4 d. padaryto administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą ir inicijavo neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams skirtų administracinio teisės pažeidimų protokolų sukeitimą, siekdamas suklastoti dokumentus. Pareiškėjas, siekdamas nuslėpti administracinį teisės pažeidimą, padėti pažeidėjui išvengti administracinės atsakomybės už padarytus veiksmus, išvengti atlyginti gamtai padarytą žalą neteisėtai žvejojus ir kitais veiksmais piktnaudžiavo jam suteiktais aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno įgalinimais, nevykdė Kauno RAAD GGAI vyriausiojo specialisto aprašyme, patvirtintame Kauno RAAD direktoriaus 2010 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-46 7.2, 7.4 ir 7.9 punktuose numatytų funkcijų ir neužtikrino Kauno RAAD GGAI viršininko pareigų vykdymo jo ligos metu. Be anksčiau išvardintų tarnybinių nusižengimų nustatyta, kad tyrimo metu pareiškėjas darė psichologinį spaudimą Kauno RAAD GGAI specialistams ir atliko veiksmus, pažeidžiančius pavaldžių darbuotojų konstitucines teises, žeminančius darbuotojų orumą.

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 28 d. sprendimu pareiškėjo A. G. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs faktines bylos aplinkybes bei įvertinęs surinktų įrodymų visumą, konstatavo, kad pareiškėjo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis ir visi nusižengimo sudėties elementai: pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė. Teismas pripažino, kad pareiškėjas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija, dėl, jo nuomone, neteisingo byloje surinktų įrodymų vertinimo, prieštaringų liudytojų parodymų, nepagrįstai paskirtos jam griežčiausios tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš tarnybos. Pareiškėjo manymu, atsakovas tyrimo metu pažeidė ir Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 4 dalies nuostatas, kadangi nesustabdė tarnybinio patikrinimo kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla, pradėta dėl to paties įvykio.

Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 81 straipsnyje nustatytą bylos nagrinėjimo apimtį, patikrinęs bylos faktinių aplinkybių nustatymo bei tyrimo objektyvumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas teisingam padaryto pažeidimo kvalifikavimui. Todėl, remdamasi ABTĮ 136 straipsniu apeliacinės instancijos teismui suteiktomis instancinės teismų kontrolės teisėmis ir vadovaudamasi anksčiau minėta Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, teisėjų kolegija nekartoja pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų motyvų dėl faktinių aplinkybių vertinimo, o tik, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Taip pat pažymėtina, kad pagal ABTĮ 86 straipsnio 2 dalį, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas. Pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas iš esmės minėtas nuostatas atitinka.

Patikrinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad priešingai, nei nurodo apeliantas, atsakovas pagrindė savo išvadas dėl pareiškėjo padarytų pažeidimų jam netinkamai vykdant pavestas tarnybines funkcijas. Atsakovo išvadas, užfiksuotas Komisijos išvadoje dėl A. G. tarnybinio nusižengimo, be kita ko, patvirtina ir teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų V. G., R. K., M. T., A. M., I. M., D. U., S. B., D. J. parodymai, kuriuos visumoje su byloje surinktais rašytiniais įrodymais (Reidų registravimo žurnale, Administracinių teisės pažeidimų bylų registre užfiksuotais duomenimis, į bylą pateiktomis administracinių teisės pažeidimų protokolų, surašytų neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių, kopijomis ir kt. bylos duomenimis) pakankamai išsamiai išanalizavo ir teisingai įvertino pirmosios instancijos teismas. Teismas sprendime argumentuotai pasisakė kodėl netiki liudytojo A. G. parodymais ir juos atmeta. Gi liudytoju apklausto S. V. parodymai, kad jis kelis kartus skambino į AAD ir teiravosi kada bus nagrinėjama jo byla dėl administracinio teisės pažeidimo, byloje nustatytų faktinių aplinkybių dėl pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo, nepaneigia.

Pareiškėjas A. G., iš esmės neigdamas paties tarnybinio nusižengimo padarymo faktą, pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, paneigiančių atsakovo išvadas, o tik išreiškė objektyviais įrodymais nepagrįstus savo prieštaravimus atsakovo argumentams. Todėl apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl pareiškėjo padaryto nusižengimo kvalifikavimo. Nustatyti pažeidimai, kuriuos pakankamai išsamiai aptarė pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai ir pagrįstai įvertinti šiurkščiais, kadangi pareiškėjas tarnybinio nusižengimo patikrinimo išvadoje ir atsakovo įsakyme nurodytais veiksmais šiurkščiai pažeidė valstybės tarnybos bei kitų atsakovo įsakyme nurodytų valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančių norminių teisės aktų nuostatas, piktnaudžiavo tarnyba ir ją diskreditavo. Atsakovo skirta pareiškėjui griežčiausia nuobauda – atleidimas iš tarnybos (Valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 3 d. 4 p., 4 d.), atsižvelgus į jo padarytų pažeidimų pobūdį, sunkumą, pažeidimų padarymo aplinkybes, šiuo atveju proporcingumo principui neprieštarauja.

Atsakydama į apeliacinio skundo motyvą, kad atsakovas tarnybinį patikrinimą turėjo sustabdyti kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla, pradėta dėl to paties įvykio, teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl pareigūno (nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnu) tarnybinės atsakomybės, jo veiksmų teisėtumo vertinimas nėra tapatus tų pačių veiksmų vertinimui pagal baudžiamąją teisę. Administracinę bylą dėl tokio asmens patraukimo tarnybinėn atsakomybėn nagrinėjantis teismas vertina nurodytus veiksmus nagrinėjamam administraciniam ginčui aktualiais aspektais, t. y. tarnybinę atsakomybę tarnybinių pareigų atlikimą reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu, pagal administracinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo A. G. atleidimo iš tarnybos faktas siejamas ne su baudžiamosios atsakomybės jam taikymu, o su pareiškėjo veiksmais, kuriais buvo pažeisti pareiškėjo tarnybą, jo, kaip aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno, statusą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, ir šie pareiškėjo veiksmai pagrįstai buvo įvertinti kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tarnybinis nusižengimas nuo baudžiamojo nusikaltimo ar administracinio teisės pažeidimo atribojamas pagal vieną iš pažeidimo sudėties elementų – objektą, nes tarnybinė atsakomybė pareigūnui taikoma už jo tarnybą bei statusą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus. Šie pažeidimai gali būti vertinami nepriklausomai nuo atliekamo tyrimo baudžiamojoje ar administracinio teisės pažeidimo byloje. Neturi reikšmės ir aplinkybė, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu vertinami tie patys faktai bei juos patvirtinantys duomenys, kurie šiuo atveju nagrinėjami ir ikiteisminio tyrimo byloje. Toks vertinimas negali būti traktuojamas kaip asmens nekaltumo prezumpcijos pažeidimas, nes tarnybinio patikrinimo metu nėra sprendžiama dėl asmens baudžiamosios ar administracinės atsakomybės, sprendžiama tik dėl pareigūno padarytų jo tarnybą bei statusą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų. Kai skiriasi tarnybinio nusižengimo sudėties objektyvioji pusė, pažeidimo objektas, administracinės bylos stabdymui dėl nagrinėjamos baudžiamosios bylos nėra pagrindo, nes baudžiamosios bylos baigtis neturės prejudicinės reikšmės nagrinėjamai administracinei bylai (žr., pvz., 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-526/2013).

Iš 2014 m. gegužės 14 d. pranešimo apie įtarimą baudžiamojoje byloje Nr. 65-1-00323-12 matyti, kad A. G., be kita ko, įtariamas ir piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi bei oficialaus dokumento suklastojimu, t. y. nusikaltimų, numatytų Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Gi pareiškėjo ginčijamame Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 2 d. įsakymu pripažinta, kad A. G. padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą.

Tarnybinio nusižengimo patikrinimo išvadoje pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo kaltės forma – tyčia. Objektyviais įrodymais nustatyta tarnybinio nusižengimo sudėties elementų visuma, tarp jų ir esminis tarnybinio nusižengimo sudėties elementas – pažeidimo padarymo faktas.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad be pagrindo sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta, jog tarnybinį nusižengimą jis padarė pažeisdamas viešąjį interesą ir dėl savanaudiškų paskatų (Valstybės tarnybos įstatymo 301 str. 2 d. 5 p.). Komisijos 2014 m. kovo 3 d. išvadoje „Dėl A. G. tarnybinio nusižengimo“ ir Kauno regiono AAD direktoriaus 2014 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. P-64 tik konstatuota, kad pareiškėjo tarnybinę atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad tarnybinis nusižengimas padarytas pažeidžiant viešąjį interesą ir dėl savanaudiškų paskatų, tačiau jokie motyvai, su kuriais konkrečiai siejamas minėtų sunkinančių aplinkybių buvimas, nenurodyti. Pirmosios instancijos teismas sprendime dėl tokių aplinkybių buvimo (ar nebuvimo) taip pat nepasisakė. Todėl teisėjų kolegija iš kaltinimo pareiškėjui anksčiau nurodytų tarnybinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimą šalina. Tačiau šių aplinkybių pašalinimas nevertintinas esminiu tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros pažeidimu, kadangi lemiamos įtakos objektyviam visų aplinkybių įvertinimui, padaryto tarnybinio nusižengimo kvalifikavimui ir atsakovo priimto sprendimo pagrįstumui neturi.

Peržiūrėjusi bylą ir patikrinusi pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje nustatytas taisykles, ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Irmantas Jarukaitis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė