5cbed09d-64a7-4f04-975d-d158c63a3ced · Panevėžio apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-750-425/2021. Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15470-2021-2. Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.; (S) 3.3.2.5 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 22 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas MisiÅ«nas, veikdamas Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Svaras“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-24145-615/2021, kuria tenkintas ieÅ¡kovės UAB „Muzita“ praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „Muzita“ pirmosios instancijos teismui pateikė praÅ¡ymÄ iki ieÅ¡kinio atsakovei UAB „Svaras“ pateikimo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones:

1) sustabdyti bet kokius atsakovės veiksmus, miške, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ha plote, susijusius su medienos kirtimu, ruošimu bei išvežimu;

2) areÅ¡tuoti atsakovės turtÄ ir pinigines lėšas ne didesnei nei 35 000 Eur sumai.

2. PraÅ¡ydama taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ieÅ¡kovė nurodė, kad 2021-05-06 tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės buvo sudaryta medienos (stataus miÅ¡ko) pirkimo - pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis). Pagal sutarties 4 punktÄ , ieÅ¡kovė įsipareigojo už atsakovei priklausantį statųjį miÅ¡kÄ (medienÄ ), esantį miÅ¡ke, kadastro numeris: (duomenys neskelbtini) sumokėti 35 000 Eur, į Å¡iÄ sumÄ Ä¯skaitant visus atsakovei privalomus mokėti mokesčius.

IeÅ¡kovė po sutarties pasiraÅ¡ymo, kaip numatyta sutarties 4 punkte, atsakovei 2021-05-07 sumokėjo 30 000 Eur, o likusius 5 000 Eur turėjo sumokėti išėmus leidimus miÅ¡kui kirsti bei po atsakovės pateikto notarinio įgaliojimo ieÅ¡kovei (sutarties 2.1.4. punktas). IeÅ¡kovė apie iÅ¡imtÄ leidimÄ ir notarinį įgaliojimÄ sužinojo tik 2021-09-21, gavus praneÅ¡imÄ apie vienaÅ¡aliÅ¡kÄ sutarties nutraukimÄ . Atsakovė, neįgyvendinusi sutartyje numatytų sÄ lygų, 2021 m. rugsėjo 6 d. pateikė ieÅ¡kovei PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , kurioje nepagrįstai prašė ieÅ¡kovės sumokėti 42 350 Eur (įskaitant PVM).

Sutarties 4.1. punkte nurodoma, kad į sutarties kainÄ 35 000 Eur įeina visi atsakovei privalomi mokėti mokesčiai. IeÅ¡kovė, gavusi PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , kreipėsi į atsakovę, informuodama dėl siųstoje PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje esančių klaidų iÅ¡taisymo, tačiau atsakovė, nepaisydama Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtintų reikalavimų, 2021-09-21 atsiuntė nepagrįstÄ praneÅ¡imÄ apie vienaÅ¡aliÅ¡kÄ sutarties nutraukimÄ nuo 2021-09-21.

Kadangi Å¡alių sudarytoje sutartyje nėra aptartos sÄ lygos dėl jos nutraukimo, todėl privaloma vadovautis CK numatytomis sÄ lygomis. Atsakovė, norėdama vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį, privalėjo detaliai pateikti esminius suinteresuotos Å¡alies padarytus pažeidimus, dėl kurių bÅ«tų galimas vienaÅ¡alis sutarties nutraukimas per įstatyme numatytus terminus. Atsakovė nesilaikė CK 6.217 straipsnyje nustatyto trisdeÅ¡imties dienų termino įspėti kitÄ Å¡alį apie sutarties nutraukimÄ .

Dėl atsakovės netinkamo elgesio, rengiantis pradėti procesÄ dėl neteisėto vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo ieÅ¡kovės turtui yra daroma negrįžtama žala, kadangi atsakovės savavaliÅ¡kais veiksmais ieÅ¡kovei priklausanti mediena yra kertama, ruoÅ¡iama bei iÅ¡vežama iÅ¡ miÅ¡ko. IeÅ¡kovė yra įvykdžiusi visus įsipareigojimus, numatytus sutartyje t.y. yra sumokėjus visÄ sutarties kainÄ 35 000 Eur, kas savo ruoÅ¡tu taip pat keliÄ pagrįstų abejonių, ar neiÅ¡saugojus parduoto miÅ¡ko ir pareikalavus grÄ Å¾inti sumokėtÄ sumÄ , atsakovė turės ir bus pajėgi Å¡iuos pinigus gražinti, nes nors ji ir pranešė apie sutarties nutraukimÄ 2021-09-21, tačiau sumokėti pinigai taip ir liko pas atsakovę, todėl ieÅ¡kovė praÅ¡o taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir sustabdyti neteisėtus atsakovės veiksmus, susijusius su medienos kirtimu, ruoÅ¡imu ar iÅ¡vežimu, bei taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones areÅ¡tuojant ieÅ¡kovės turtÄ ir pinigines lėšas, ne daugiau, kaip 35 000 Eur sumai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mai 2021 m. spalio 6 d. nutartimi tenkino ieÅ¡kovės UAB „Muzita“ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; sustabdė bet kokius atsakovės UAB „Svaras“ veiksmus, miÅ¡ke, sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ha plote, susijusius su medienos kirtimu, ruoÅ¡imu bei iÅ¡vežimu; taip pat nutarė areÅ¡tuoti atsakovės UAB „Svaras“ nekilnojamÄ jį ir/ar kilnojamÄ jį turtÄ , o jo nesant ar esant nepakankamai, areÅ¡tuoti atsakovei priklausančias pinigines lėšas ir/ar turtines teises, esančias bankuose ir kitose kredito įstaigose, o taip pat pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, už bendrÄ 35 000 Eur (trisdeÅ¡imt penkių tÅ«kstančių eurų 0 ct) sumÄ ; areÅ¡tavus atsakovės pinigines lėšas, uždraudė disponuoti jai priklausančiomis piniginėmis lėšomis, tačiau leido areÅ¡tuotas pinigines lėšas naudoti darbo užmokesčio mokėjimui darbuotojams, privalomiems mokėjimams valstybės biudžetui, įmokoms į valstybinio socialinio draudimo fondÄ bei atsiskaitymui su ieÅ¡kove.

Surasti ir apraÅ¡yti areÅ¡tuojamÄ turtÄ pavedė ieÅ¡kovės pasirinktam antstoliui. Nutartį pavedė vykdyti ieÅ¡kovės pasirinktam antstoliui, kuris privalo nustatyti konkrečiÄ lėšų sumÄ , kuri per vienÄ kalendorinį mėnesį gali bÅ«ti panaudota darbuotojų darbo užmokesčiui, mokesčiams valstybės, savivaldybės ir socialinio draudimo biudžetams. Taip pat iÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovei, kad jeigu nesikreipiama į antstolį ir nepatikslinami areÅ¡tuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja 14 (keturiolika dienų) nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos.

4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju sutiktina su ieÅ¡kovės argumentu, kad jei atsakovė ir toliau kirs miÅ¡kÄ (jo kirtimo faktÄ patvirtina pateiktas Å¡alių susiraÅ¡inėjimas), dėl kurio yra kilęs ginčas, gali nebelikti sutarties ir ginčo dalyko – medienos. Todėl, įvertinus ir tai, kad atsakovė vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukusi sutartį, ieÅ¡kovei piniginių lėšų (35 000 Eur) negrÄ Å¾ino, taip pat įvertinus bÅ«simÄ ieÅ¡kinio sumÄ , kuri yra santykinai didelė (35000 Eur), teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iÅ¡ esmės yra pagrįstas, dėl ko yra pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nes, jų netaikius, tikėtinai ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali bÅ«ti apsunkintas arba tapti neįmanomas (CPK 144 straipsnis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 5. Atsakovė UAB „Svaras“ atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį. 5.1. Nurodo, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog ieÅ¡kinys yra tikėtinai pagrįstas. Å iuo atveju po Sutarties sudarymo Å¡alys žodiniu susitarimu pakeitė Sutarties kainÄ t.y. sutarė, jog prie Sutarties nurodytos kainos pridedamas ir PVM, kas sÄ lygojo, jog bendra Sutarties objekto kaina yra 35000 Eur + PVM = 42 350 Eur. IeÅ¡kovė konkliudentiniais veiksmais patvirtino t.y. suteikė atsakovei pagrindÄ manyti, jog laikysis žodiniu susitarimu patikslintos (padidintos) kainos (42 350 Eur) ir bÅ«tent priėmė (akceptavo) sandorio kainos padidėjimÄ .

Tik 2021 m. rugsėjo 20 d. (t.y. po 14 dienų nuo PVM sÄ skaitos faktÅ«ros iÅ¡siuntimo) ieÅ¡kovė el. laiÅ¡ku nurodė, jog nesutinka su PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodyta suma. 5.2. Neatsižvelgiant į atsakovės raginimus sumokėti trÅ«kstamÄ sumÄ , ieÅ¡kovė taip ir nesumokėjo nei sutartos (42 350 Eur), nei Sutartyje nurodytos (35 000 Eur) sumos kuriÄ turėjo sumokėti 2021 m. rugpjūčio 24 d. t.y. išėmus leidimus. 2021 m. rugsėjo 21 d. atsakovė iÅ¡siuntė praneÅ¡imÄ ieÅ¡kovei apie nutrauktÄ Sutartį dėl esminių Sutarties pažeidimų. 5.3.

Å iuo atveju tarp Å¡alių tarp Å¡alių kilo ginčas iÅ¡ esmės dėl nuosavybės teisės į kirstinÄ medienÄ . IeÅ¡kovė pradėjo vykdyti aktyvius veiksmus (siekė užkirsti keliÄ disponuoti mediena, trukdė realizuoti turtines teises) turinčius tiesioginės įtakos atsakovės nuosavybei bei vykdomai Å«kinei veiklai, kas sÄ lygoja ir nuostolių atsiradimÄ dėl neteisėtų ieÅ¡kovės veiksmų. 5.4. Be to, reikÅ¡minga ir tai, kad bankinį pavedimÄ ieÅ¡kovė 2021 m. spalio 1 d. atliko jau žinodama ir suvokdama, jog Sutartis yra nutraukta, o mediena realizuojama (kertama) atsakovės 10 dienų (nuo 2021 m. rugsėjo 22 d.).

Taip pat ieÅ¡kovė aiÅ¡kiai suprato, jog apie praneÅ¡imÄ dėl atliko pavedimo atsakovė sužinos tik po darbo valandų prieÅ¡ pat savaitgalį, t.y. kartu su 17 val. 36 min. iÅ¡siųstu 2021 m. spalio 1 d. praneÅ¡imu. Taigi, ieÅ¡kovė aiÅ¡kiai manipuliavo situacija, tiek siekdama pati iÅ¡sikirsti medienÄ , tiek siekdama iÅ¡kreiptÄ situacijÄ pateikti teismui. 5.5. Taigi, iÅ¡ susiraÅ¡inėjimo akivaizdu, jog tarp Å¡alių kilo ginčas, kieno nuosavybė yra žemės sklype esanti ir leidimų pagrindu kirstina mediena.

Tačiau tai nepatvirtina atsakovės nesÄ Å¾iningumo, kas yra viena iÅ¡ esminių sÄ lygų siekiant taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones bei kurios nagrinėjamoje byloje neįrodė ieÅ¡kovė. 5.6. Å iuo atveju ieÅ¡kovė ne tik tikėtinai nepagrindė galimo ieÅ¡kinio, tačiau ir nepateikė jokių reikÅ¡mingų argumentų, pagrindžiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumÄ . Be to, ieÅ¡kovė visiÅ¡kai nepagrindė atsakovės nesÄ Å¾iningumo, kas yra bÅ«tina atsižvelgiant į Å¡iuo klausimu formuojamÄ teismų praktikÄ .

Atsakovė nuosavybės teise valdo daug nekilnojamojo turto objektų, turimos turto masės nemažina, veiklÄ vykdo 16 metų, o tai rodo, jog pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nėra. Itin akcentuotina, jog ieÅ¡kovė pirmosios instancijos teismui pateikė melagingus duomenis, kurių pagrindu ir buvo priimta skundžiama nutartis.

6. IeÅ¡kovė UAB „Muzita“ atsiliepimu praÅ¡o atsakovės atskirÄ jį skundÄ atmesti ir palikti skundžiamÄ nutartį nepakeistÄ . 6.1. Nurodo, kad jokio žodinio ar raÅ¡ytinio susitarimo dėl Sutartyje numatytos kainos padidinimo tarp Å¡alių nebuvo, ieÅ¡kovė jokių kainos padidinimo aplinkybių su atsakove neaptarinėjo, atsakovei niekada nebuvo perduoti leidimai bei notariniai įgaliojimai kirsti miÅ¡kÄ . Be to, Å¡iuo konkrečiu atveju UAB „Svaras“ nutraukdama Sutartį nuo praneÅ¡imo pateikimo momento, nesilaikydama įstatymo nustatytų terminų, pažeidė imperatyvias įstatymo normas, dėl ko Sutarties nutraukimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. 6.2.

Nagrinėjamu atveju atsakovė gudravo, slapukavo, elgėsi nesÄ Å¾iningai ir neprotingai. Atsakovė, pažeisdama imperatyvias įstatymo normas, Sutarties sÄ lygas, savavaliÅ¡kais veiksmais padarė negrįžtamÄ Å¾alÄ ieÅ¡kovei priklausančiam turtui neteisėtai ir nepagrįstai nutraukė Sutartį, taip pasisavindama sumokėtas pinigines lėšas bei pirkimo – pardavimo sutarties objektÄ . Todėl akivaizdu, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos pagrįstai ir teisingai, kadangi atsakovės elgesys rodo jos nesÄ Å¾iningumÄ ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti nebeįmanomas.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡skyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas iÅ¡imtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinis teismas nenustatė pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

8. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas taikė laikinÄ sias apsaugos priemones iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas byloje kilusį ginÄÄ , pirmiausia pažymi tai, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir jeigu nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tiek nepareiÅ¡kus ieÅ¡kinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje nustatyta tvarka (CPK 144 straipsnio 2 dalis).

Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti keliÄ aplinkybėms, galinčioms pasunkinti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumÄ . Tais atvejai, kai ieÅ¡kinys dėl pateisinamų priežasčių negali bÅ«ti paduotas iÅ¡ karto, teismas gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu raÅ¡ytiniu suinteresuoto asmens praÅ¡ymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieÅ¡kinio teismui pareiÅ¡kimo dienos (CPK 147 straipsnio 3 dalis).

Pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį paduodamas tokį praÅ¡ymÄ , pareiÅ¡kėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieÅ¡kinys nebuvo pareikÅ¡tas kartu su Å¡iuo praÅ¡ymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiÅ¡kėjo interesams.

10. Taigi Å¡ios priemonės gali bÅ«ti taikomos nustačius, kad ieÅ¡kinys dėl pateisinamų priežasčių negali bÅ«ti paduotas iÅ¡ karto, įrodymais yra patvirtinta grėsmė pareiÅ¡kėjo teisėtiems interesams bei teismas turi nustatyti Å¡iam civilinio proceso institutui taikyti bÅ«tinÄ sias sÄ lygas – turi įvertinti, ar yra grėsmė, kad ieÅ¡kovui galbÅ«t palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų bÅ«ti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas dėl atsakovo nesÄ Å¾iningų veiksmų, nukreiptų iÅ¡vengti bÅ«simo teismo sprendimo vykdymo. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo siekiama užtikrinti, kad ieÅ¡kovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesÄ , o atsakovui nebÅ«tų sudarytos sÄ lygos iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų bÅ«simo galimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymÄ ar padidintų žalÄ .

11. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju esant galimybei atsakovei toliau kirsti miÅ¡kÄ , kurį savo nuosavybe iÅ¡ esmės laiko abi Å¡alys, yra pagrindas vertinti, kad galimai ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įgyvendinimas gali bÅ«ti neįmanomas ar sunkiai įgyvendinamas.

12. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad ieÅ¡kovė, kreipdamasi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo nurodžiusi, kad reikÅ¡ (o civilinės bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu jau yra pareiÅ¡kusi) ieÅ¡kinį dėl ieÅ¡kovės nuomone neteisėto vienaÅ¡alio 2021 m. gegužės 6 d. Å¡alių sudarytos medienos (stataus miÅ¡ko) pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo bei sumokėtų piniginių lėšų negrÄ Å¾inimo. Å alys neginčijo, jog pagal 2021 m. gegužės 6 d. sudarytÄ Sutartį ieÅ¡kovė atsakovei sumokėjo 35 000 Eur, tačiau atsakovė ieÅ¡kovei 2021 m. rugsėjo 6 d. iÅ¡rašė PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ pagal Å¡alių sudarytÄ sutartį 42 350 Eur sumai įskaitant V. I. nesutikus apmokėti nurodytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , atsakovė vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė sutartį, dėl ko ieÅ¡kovė, nurodo netekusi ne tik pagal Sutartį numatyto sutarties objekto, tačiau ir piniginių lėšų.

13. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nagrinėjamu atveju susiklosčiusiÄ situacijÄ , o taip pat tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ , pirmiausia pažymi tai, kad praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones buvo pareikÅ¡tas iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo, todėl pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės neturėjo faktinės galimybės įvertinti preliminaraus ieÅ¡kinio pagrįstumo. Tačiau praÅ¡yme taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iÅ¡dėstytos aplinkybės, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, nesudarė pagrindo vertinti, kad ieÅ¡kovės reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas.

14. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo iÅ¡vadai, kad kyla reali grėsmė bÅ«simo galimai ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieÅ¡kinio pagrįstumas (pirmoji sÄ lyga), bet ir realios grėsmės bÅ«simam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sÄ lyga), kuriÄ privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, praÅ¡antis taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014).

Tai reiÅ¡kia, kad ir tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sÄ raÅ¡o, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Å is klausimas gali bÅ«ti teisingai iÅ¡spręstas tik iÅ¡analizavus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikÅ¡ti turtinio pobÅ«džio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui gali bÅ«ti reikÅ¡minga ir ieÅ¡kinio suma, ir atsakovo turtinė padėtis bei jos pokyčių perspektyvos, ir atsakovo elgesys iki bylos iÅ¡kėlimo ir jos nagrinėjimo metu, ir kitos panaÅ¡ios aplinkybės. Tačiau kiekvienu atveju jas vertinant bei nusprendžiant dėl jų pakankamumo iÅ¡vadai, jog yra grėsmė ieÅ¡kovo interesams, turi bÅ«ti atsižvelgiama į paminėtų aplinkybių visumÄ , nesuteikiant iÅ¡skirtinės reikÅ¡mės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1700-464/2018).

15. Pirmosios instancijos teismas atsakovės nesÄ Å¾iningumo iÅ¡ esmės neanalizavo ir nevertino. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neįrodė egzistuojant atsakovės nesÄ Å¾iningumui. IeÅ¡kovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė jokių objektyvių duomenų ar aplinkybių, liudijančių apie atsakovės galimÄ nesÄ Å¾iningumÄ , t. y. apie jos ketinimÄ paslėpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar pinigines lėšas, turint tikslÄ eliminuoti bet kokiÄ galimybę ateityje iÅ¡ Å¡io turto ar piniginių lėšų įvykdyti ieÅ¡kovės naudai priimtÄ teismo sprendimÄ .

Pažymėtina, kad norint taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, asmens nesÄ Å¾iningumas turi bÅ«ti vertinamas ir įrodytas praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo metu. Todėl ieÅ¡kovės nurodomos aplinkybės dėl atsakovės galimai neteisėtų veiksmų, nutraukiant Sutartį, neturi įtakos sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ atsakovės nesÄ Å¾iningumo aspektu nagrinėjamoje byloje. Pastebėtina, jog sutarties nesilaikymas, vienaÅ¡alis nutraukimas bei sutarties vykdymo aspektai iÅ¡ esmės yra sutartinės atsakomybės bei tarp Å¡alių susiklosčiusių sutartinių santykių klausimas, tačiau vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo faktas savaime nepagrindžia sutarties Å¡alies nesÄ Å¾iningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu.

16. Teismų praktikoje ne kartÄ pasisakyta, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas, suponuoja Å¡io instituto taikymo iÅ¡imtinumÄ , todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį praÅ¡ymÄ , tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo bÅ«tinumÄ . Vien tik kreipimasis į teismÄ ir reikalavimų pareiÅ¡kimas nesuteikia pranaÅ¡umo kitos Å¡alies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, o teiginiai dėl grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui, nepagrįsti leistinais įrodymais, nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises.

17. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , visais atvejais turi atidžiai tirti ir vertinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi bÅ«tinumÄ , bei spręsti, ar Å¡is praÅ¡ymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai Å¡aliai priemonė. PrieÅ¡ingu atveju (t. y. pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus iÅ¡kils pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui), bÅ«tų iÅ¡kreipta laikinųjų apsaugos priemonių esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių turėtų bÅ«ti imamasi iÅ¡ esmės kiekvienoje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1700-464/2018).

18. Be kita ko, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad finansinis neiÅ¡galėjimas įvykdyti sprendimÄ ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis iÅ¡vengti vykdymo) yra visiÅ¡kai skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų bÅ«ti taikomi disponavimo turtu ir/ar piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieÅ¡kinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimÄ Ä¯vykdyti teismo sprendimÄ lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017).

19. Nagrinėjamu atveju byloje esančiuose dokumentuose – leidime kirsti miÅ¡kÄ , Å¡alių sudarytoje Sutartyje, atsakovės direktoriaus įgaliojime, nurodyta, kad miÅ¡kas nuosavybės teise priklauso atsakovei. Be to, pagal vieÅ¡ai prieinamus duomenis ((duomenys neskelbtini)) atsakovė, kaip įmonė, veikia daugiau nei 16 metų, o 2020 m. pardavimo pajamos bei grynasis pelnas gerokai virÅ¡ijo ieÅ¡kinio sumÄ . Visa tai, nesant konkrečių duomenų apie atsakovės veiksmus tyčia slepiant, perleidžiant ar mažinant savo turtÄ , neleidžia vertinti, jog egzistuoja pakankamas pagrindas spręsti apie atsakovės nesÄ Å¾iningÄ elgesį.

Kartu pažymėtina ir tai, jog pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė reikalauja pripažinti atsakovę neteisėtai nutraukus Sutartį ir Å¡alis grÄ Å¾inti iki Sutarties nutraukimo buvusiÄ padėtį. Taigi ieÅ¡kovė nereikalauja grÄ Å¾inti jos sumokėtų lėšų, o pagal Å¡iuo metu teismo turimus duomenis, atsakovė miÅ¡ko kirtimo darbus vykdė jai nuosavybės teise priklausančiame miÅ¡ke. Visa tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovės nesÄ Å¾iningumas bei grėsmė bÅ«simam galimai ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvo įrodyti, dėl to darytina iÅ¡vada, kad nebuvo visų sÄ lygų taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

20. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , taikant tokias varžančias procesines priemones, kaip turto areÅ¡tas, egzistuoja poreikis nepažeisti proceso Å¡alių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principo. Proporcingumas yra vienas iÅ¡ bendrųjų teisės principų. Å io principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ , reiÅ¡kia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienai iÅ¡ Å¡alių nesuteikti nepagrįsto pranaÅ¡umo.

Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1313-302/2021).

21. Taigi, atsižvelgdamas į visas pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ , todėl priėmė nepagrįstÄ procesinį sprendimÄ . Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas yra tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iÅ¡spręstinas iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės UAB „Muzita“ praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

22. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Nagrinėjamu atveju kartu su atskiruoju skundu atsakovė pateikė dokumentus – leidimus kirsti miÅ¡kÄ elektroninius laiÅ¡kus, atsakymÄ Ä¯ pretenzijÄ , pavedimo kopijÄ , įgaliojimÄ ir kt. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo į ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o taip pat kad patektuose dokumentuose užfiksuota informacija yra svarbi Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimui bei, kad ieÅ¡kovė su aptariamais dokumentais galėjo susipažinti bei nurodyti savo pozicijÄ pateikdama atsiliepimÄ , priima atsakovės kartu su atskiruoju skundu pateiktus naujus raÅ¡ytinius įrodymus-dokumentus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. spalio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės UAB „Muzita“ praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atmesti. Teisėjas Laimantas MisiÅ«nas