5cbec4e5-0525-469b-844f-d2c4e8b6cb0b · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1S-705-579/2020 Teisminio proceso Nr. 1-04-4-00010-2017-0 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14.2.; 2.5.19. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 30 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės Giačaitės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir ArÅ«no PaÅ¡tuolio, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo V. V. skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrame sektoriuje 2020 m. liepos 31 d. priimto nutarimo Nr. 93-176 netaikyti nuteistajam V. V. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. V. V. nuteistas 2018 m. lapkričio 29 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį, pritaikant BK 54 straipsnio 3 dalį, galutine subendrinta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme. 2019 m. gegužės 8 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nuosprendis pakeistas, nustatant V. V. galutinę subendrintÄ 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę.

2. Bausmės pradžia – 2019 m. birželio 28 d., bausmės pabaiga – 2023 m. birželio 27 d. 3. 2020 m. liepos 31 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-176 nutarta netaikyti nuteistajam V. V. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra, motyvuojant tuo, kad nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesilaikė vidaus tvarkos taisyklių, buvo baustas drausmine nuobauda dėl uždraustų daiktų gaminimo, įsigijimo ar laikymo, kas neigiamai charakterizuoja V. V. ir sustiprina iÅ¡vadÄ , kad jis, bÅ«damas laisvėje, negebės laikytis visiems privalomų elgesio taisyklių. Be to, nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų, kurių dar nėra pilnai padengęs. Taip pat iÅ¡lieka svarbÅ«s ir reikÅ¡mingi pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ didinantys kriminogeniniai veiksniai: turi skolų, negeba atpažinti problemų. Padaryta iÅ¡vada, jog bausmės tikslai dar nėra pasiekti.

4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi atmetė nuteistojo V. V. skundÄ , nurodydamas, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sÄ lygomis už apysunkio, sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymÄ . Bausmės atlikimo metu jis nesielgė nepriekaiÅ¡tingai, t. y. vienÄ kartÄ buvo baustas už uždraustų daiktų gaminimÄ , įsigijimÄ ar laikymÄ , Å¡i nuobauda panaikinta prieÅ¡ terminÄ . Nors nuobauda Å¡iuo metu nebegalioja, tačiau tai atitinkamai charakterizuoja nuteistÄ jį bei rodo jo neigiamÄ požiÅ«rį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymÄ si, taip pat rodo, kad nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje nebuvo nepriekaiÅ¡tingas, o tai leidžia abejoti pakankama jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ ir neleidžia pagrįstai tikėtis įstatymų atitinkančio elgesio laisvėje.

Pagal OASys metodikÄ V. V. nustatyta žema – 25 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taÅ¡kų suma yra 5 balai, o dinaminių net 20 balų, todėl nuteistasis Å¡iÄ rizikÄ ne tik gali, bet ir privalo mažinti.

5. Skunde aukÅ¡tesnės instancijos teismui nuteistasis V. V. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra. 5.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas savo sprendimÄ netaikyti jam lygtinio paleidimo iÅ¡ esmės grindė negaliojančios ir anksčiau laiko už gerÄ elgesį panaikintos drausminės nuobaudos paskyrimu, nevertino ir neatsižvelgė į kitas lygtinio paleidimo taikymui reikÅ¡mingas aplinkybes.

Teismo padarytos išvados paneigia įstatymų leidėjo įtvirtinto teisinio reguliavimo tikslus ir paskirtį, taip pat klaidingai įvertintas visuomenės poreikis. Be to, teismas neįvertino ir nepasisakė dėl jo skunde išdėstytų argumentų bei pateiktų įrodymų. 5.2. Skundo autorius atkreipia dėmesį, kad drausminė nuobauda jam buvo paskirta tik atvykus į pataisos namus (po 1 mėnesio), tai yra trumpas laiko tarpas nuo atvykimo, kai jis dar objektyviai nebuvo pripratęs ir susigyvenęs su galiojančiomis vidaus tvarkos taisyklėmis bei režimu.

Be to, Å¡i nuobauda paskirta prieÅ¡ metus laiko, po jos paskyrimo jis neturėjo daugiau jokių drausminių nuobaudų. VisÄ likusį laikotarpį elgėsi pavyzdingai ir stropiai, buvo keturis kartus skatinamas už gerÄ elgesį. Pažymima ir tai, kad pataisos įstaigos administracija, demonstruodama pasitikėjimÄ nuteistuoju, perkėlė jį į lengvÄ jÄ grupę, suteikė teisę iÅ¡vykti ir gyventi be sargybos už pataisos įstaigos ribų. 5.3. Skunde praÅ¡oma įvertinti Å¡ias aplinkybes: kad V.

V. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, jis bausmės atlikimo metu nepriekaiÅ¡tingai dirba, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, nepalaiko kriminalinės kultÅ«ros ir subkultÅ«ros, dvejus metus nuo nusikalstamos veikos padarymo iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios gyveno laisvėje ir nepadarė jokių nusikalstamų veikų, yra iÅ¡silavinęs, turintis galiojantį darbo pasiÅ«lymÄ , nepraradęs reikiamos kvalifikacijos ir kompetencijos įgÅ«džių, turi mylinčiÄ Å¡eimÄ , mažamečius vaikus, su kuriais palaiko glaudžius ryÅ¡ius, be to, jis ypatingai kritiÅ¡kai vertina savo veiksmus, gailisi, jo nusikalstama veika padaryta iÅ¡ gyvenimiÅ¡kos patirties stokos, neteisingai įvertinus pačių veikų pavojingumÄ . 5.4.

Nuteistojo teigimu, apylinkės teismas neįvertino jo argumentų, kad nebuvo informuotas apie nuobaudos paskyrimÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 143 straipsni 9 dalimi, apie nuobaudos paskyrimÄ nuteistajam turėjo bÅ«ti paskelbiama pasiraÅ¡ytinai, o nutarimo, kuriuo nuteistajam paskirta nuobauda, kopija įteikta nuteistajam. V. V. apie prieÅ¡ metus paskirtÄ nuobaudÄ sužinojo tik iÅ¡ Komisijos priimto nutarimo. Apie paskirtÄ nuobaudÄ nebuvo žinoma net ir nuteistojo auklėtojai – resocializacijos skyriaus specialistei K.

M., kuri į bylÄ yra pateikusi iÅ¡imtinai teigiamÄ nuteistojo įvertinimÄ . Kadangi nuteistasis nebuvo supažindintas su paskirta nuobauda, jis prarado galimybę ginti savo teises ir skųsti paskirtÄ nuobaudÄ . Nuteistajam nėra aiÅ¡ku net už kÄ tiksliai buvo paskirta Å¡i nuobauda. Todėl remtis Å¡ia nuobauda teismas apskritai negalėjo. 5.5. Skundo autoriaus vertinimu, teismas nemotyvavo, kodėl Å¡iuo metu taikant jam lygtinį paleidimÄ bÅ«tų pažeistas visuomenės interesas arba kodėl yra atliktas per trumpas paskirtos laisvės atėmimo bausmės laikas.

Teismas formaliai vertino, kad nusikaltimas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, neanalizuodamas nei pačio nusikaltimo, nei jo padarymo aplinkybių, pavojingumo, nuteistojo charakteristikos. IÅ¡ tiesų, jis nėra pavojingas visuomenei ir nekelia grėsmės aplinkiniams, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmÄ kartÄ , nusikalstama veika nebuvo padaryta žala visuomenei, nėra nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kinių, be to, jis jau atlygino ir sumokėjo Lietuvos apeliacinio teismo paskirtÄ 3000 Eur baudÄ , kuria atlygino valstybės patirtÄ Å¾alÄ .

Nuteistasis yra teigiamai charakterizuojamas ir pačios pataisos įstaigos darbuotojų, jis neturi priklausomybių ir nevartoja alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų. PrieÅ¡ingai nei nurodo teismas, ilgas buvimas pataisos namuose ir atitinkamų asmenų aplinkoje gali asmeniui daryti labiau neigiamÄ nei teigiamÄ poveikį. Nuteistojo laikymas pataisos įstaigoje kainuoja tiek valstybei, tiek mokesčių mokėtojams. 5.6. Teismas priimtÄ nutartį taip pat grindžia tuo, kad V. V. turi skolų, tačiau Å¡is argumentas nuteistajam visiÅ¡kai nesuprantamas.

Komisijos posėdžio metu jis pats pasisakė, kad į laisvę siekia iÅ¡eiti, nes reikia dengti įmokas dėl bÅ«sto paskolos, Å¡eimos automobilio lizingo, o taip pat turi likusiÄ kelių tÅ«kstančių skolÄ , kuri yra ir buvo mokama kiekvieno mėnesio įmokomis tiek prieÅ¡ patenkant į pataisos namus, tiek ir buvimo pataisos įstaigoje metu, už nuteistÄ jį skolÄ moka jo Å¡eima. Pažymima, kad baudžiamojo proceso metu teko padengti advokato iÅ¡laidas, sumokėti paskirtÄ 3000 Eur baudÄ , kas tikrai buvo nemaža finansinė naÅ¡ta.

Teismui buvo pateikti įrodymai, kad turimai skolai padengti nuteistojo vardu kiekvienÄ mėnesį įmokas atlieka jo sugyventinė V. Č.. Nuo 2020 m. kovo mėnesio iki liepos mėnesio buvo padengta 900 Eur skolos, kas sudaro beveik pusę visos likusios skolos. Tai patvirtina, kad jis atsakingai žiÅ«ri į finansinius įsipareigojimus ir nevengia savo įsipareigojimų vykdymo. 5.7. Skundo autoriaus teigimu, priimant nutarimÄ , Komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, sprendimas turėjo bÅ«ti priimtas nuteistojo naudai.

Jam nepalankus nutarimas buvo priimtas pagal Komisijos posėdžio pirmininko balsavimÄ , tačiau tokia situacija, kai galutinį balsavimo rezultatÄ lemia formalus taisyklės taikymas, o ne visapusiÅ¡kas reikÅ¡mingų aplinkybių įvertinimas, paneigia lygtinio paleidimo instituto esmę ir tikslus. Å iuo atveju reikia vadovautis principu, jog visos abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai. Be to, nagrinėjamu atveju Komisijos pirmininkas posėdyje nedalyvavo, balsavimo rezultatus lėmė Komisijos pirmininko pavaduotojos balsas.

Tuo tarpu visi Komisijos nariai, kurie su juo yra bendravę, pasisakė už jo lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. 5.8. Nuteistojo nuomone, teismas visiÅ¡kai nevertino argumento, kad jis iki pat patekimo į pataisos namus, daugiau nei dvejus metus nuo nusikalstamos veikos padarymo, gyveno laisvėje, dirbo administracinį darbÄ (vadovaujančiose pareigose), rÅ«pinosi savo Å¡eima, iÅ¡laikė jÄ finansiÅ¡kai. Dirbdamas atlygino žalÄ valstybei. Per šį laikotarpį jis nepadarė naujų nusikalstamų veikų, kritiÅ¡kai vertino savo veiksmus ir gailėjosi dėl savo veiksmų nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios.

Asmeniui, pirmÄ kartÄ susidÅ«rusiam su teisėsauga ir nusikalstamÄ veikÄ padariusiam iÅ¡ nežinojimo ir nesuvokimo, jau pats baudžiamasis procesas leido suprasti ir įvertinti savo veiksmų pasekmes bei atliko baudžiamÄ jį poveikį. Pataisos įstaigoje jis dirba bibliotekininko pareigose, darbo pareigas atlieka kruopščiai, atsakingai ir tinkamai. Be Å¡ių pareigų, papildomai savanoriÅ¡kai prisideda pataisos namų administracijai organizuojant vidinius renginius (vedė sporto renginius, viktorinas).

Taigi, jo elgesys yra tinkamas ir pavyzdingas, vertas pasitikėjimo. Be to, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuosekliai mažėja (nuo 33 iki 25 balų), todėl nėra pagrindo abejoti, kad jis ir ateityje laikysis teisės aktų reikalavimų ir nenusikals. 5.9. Skunde pažymima, kad nuteistasis buvo nuteistas už tai, kad disponavo psichotropine medžiaga – modafiniliu, kuri yra mažiau pavojinga nei kitos psichotropinės medžiagos. Modafinilis yra įtrauktas į receptinių vaistų sÄ raÅ¡Ä ir Lietuvoje naudojamas medicininiais tikslais.

Pačios nusikalstamos veikos padarymÄ sÄ lygojo tai, kad jis nežinojo apie Å¡ios medžiagos priskyrimÄ prie draudžiamų medžiagų, siuntė Å¡iÄ medžiagÄ paÅ¡tu. Å i medžiaga tik nuo 2016 m. liepos 1 d. (jo sulaikymas įvyko 2017 m. sausio mėnesį) buvo įtraukta į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas. Dėl Å¡ios medžiagos klydo net Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, kuri savo raÅ¡te nurodė, kad modafinilis nėra įtrauktas į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sÄ raÅ¡us.

Pirmosios instancijos teismas jam skyrė netgi su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę, tuo tarpu Lietuvos apeliacinis teismas, nors ir pakeitė jam bausmės rūšį, tačiau pripažino, jog veikos buvo daugiau atsitiktinio pobÅ«džio, sÄ lygotos iÅ¡ esmės ekonominės nuteistojo padėties bei lengvabÅ«diÅ¡ko požiÅ«rio į įstatymo saugomas vertybes.

6. Nuteistojo V. V. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytÄ bausmės dalį.

8. IÅ¡ aukščiau aptarto teisinio reglamentavimo matyti, jog BVK nustatyti du formalieji bei du materialieji pagrindai (sÄ lygos), kuriems egzistuojant nuteistajam gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos. Formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra:

a) nuteistojo praÅ¡ymo Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai pateikimas; ir b) nuteistasis turi bÅ«ti atlikęs minimaliÄ Ä¯statyme įtvirtintÄ laisvės atėmimo bausmės dalį. Materialieji pagrindai lygtiniam paleidimui yra:

a) nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas; ir b) pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ar akivaizdi pažanga jÄ mažinant. Taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos galima tik esant nurodytų pagrindų visumai.

9. Nors V. V. teigia atitinkantis visus BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus, tačiau teisėjų kolegija gali pritarti tik tam, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja formalieji kriterijai taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra, kadangi jis yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra, ir yra pateikęs Komisijai praÅ¡ymÄ paleisti jį lygtinai. Tačiau abi materialiosios sÄ lygos nėra tenkinamos, t. y. V. V. tinkamai nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių (yra baustas drausmine tvarka), taip pat jo daroma pažanga nesudaro pagrindo manyti, kad jis, paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals.

10. Ä®vertinus skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ , abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje Nr. 62-4204 nurodoma, jog V. V. reguliariai palaiko socialinius ryÅ¡ius su Å¡eimos nariais, pataisos namuose jis sutiko dirbti administracijos pasiÅ«lytÄ mokamÄ darbÄ ir iki Å¡iol dirba bibliotekininko pareigose, be to, jis nesilaiko kriminalinės subkultÅ«ros tradicijų, aktyviai dalyvauja bÅ«rio ir įstaigos renginiuose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, yra keturis kartus paskatintas už gerÄ elgesį ir sÄ Å¾iningÄ darbÄ .

Teigiamai vertinama ir tai, kad nuteistasis pripažįsta kaltę dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, prisiima atsakomybę už savo veiksmus ir nemažina savo vaidmens, t. y. jis gailisi dėl savo poelgio ir nesiteisina. Visos Å¡ios aplinkybės neabejotinai turi bÅ«ti ir yra vertinamos nuteistojo V. V. naudai, svarstant galimybę jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo institutÄ . Tačiau, sprendžiant klausimÄ dėl asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iÅ¡ esmės teigiamai jį bei jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, taip pat veiksniai, mažinantys jo pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę, tačiau atsižvelgiama į visų nuteistojo asmenybę apibÅ«dinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visumÄ , kuri, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar nėra pakankama konstatuoti, jog V.

V. daro akivaizdžiÄ ir įtikinančiÄ pažangÄ mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ .

11. Grįsdamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , apygardos teismas pažymi, jog apie nuteistojo pažangÄ , mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , sprendžiama vertinant jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių ir programų įtakÄ nuteistojo kriminogeniniams veiksniams. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, Å¡iÄ pažangÄ akivaizdžiai atspindi jos rizikos vertinimo rezultatas, atliekamas pagal OASys metodikÄ ir iÅ¡reiÅ¡kiamas statiniais bei dinaminiais balais.

Å iuo atveju skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga patvirtina, kad V. V. yra nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 25 balai, iÅ¡ kurių 5 balus sudaro statiniai (nekintantys) svertiniai taÅ¡kai ir 20 balų sudaro dinaminiai taÅ¡kai. Taigi, pavyzdingu elgesiu galimų koreguoti balų suma yra keturis kartus didesnė nei nekintančių balų, kas patvirtina, jog nuteistasis aktyviai nustatytos rizikos nusikalsti nemažina. Nuo paskutinio vertinimo (2020 m. gegužės 27 d.) Å¡i rizika sumažėjo trimis balais nuo 28 iki 25 balų pagal OASys metodikÄ .

12. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmÄ kartÄ , tačiau tai nėra jo pirmasis teistumas. 2017 m. jis buvo teistas dėl dokumentų klastojimo ir apgaulingos buhalterijos apskaitos tvarkymo 36 MGL dydžio bauda. Å iuo metu bausmę atlieka už kelių nusikalstamų veikų padarymÄ , tame tarpe ir dėl labai sunkaus nusikaltimo įvykdymo. Pažymėtina, jog apkaltinamÄ jį nuosprendį priėmęs Klaipėdos apygardos teismas bei šį nuosprendį pakeitęs Lietuvos apeliacinis teismas iÅ¡samiai įvertino visas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, jų pavojingumÄ , pobÅ«dį, padarymo mechanizmÄ ir kitus reikÅ¡mingus duomenis, dėl kurių visumos nuspręsta taikyti V.

V. atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti jam bausmę, Å¡velnesnę nei numatyta įstatymų leidėjo. Tai, jog pirmosios instancijos teismas paskyrė nuteistajam laisvės apribojimo bausmę, o apeliacinės instancijos teismas – terminuotÄ laisvės atėmimÄ , nėra niekaip susiję su nagrinėjamu lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimu. Ä®siteisėjęs nuosprendis yra privalomai vykdomas, o aplinkybės, susijusios su nusikalstamos veikos dalyku (skundo argumentai apie tai, jog buvo disponuota mažiau sveikatai pavojinga psichotropine medžiaga, kuri neseniai įtraukta į draudžiamų medžiagų sÄ raÅ¡Ä ), nėra Å¡ios nutarties nagrinėjimo dalykas.

Sprendžiant lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , svarbiausios yra tos aplinkybės, kurios parodo nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, o ne iki bausmės vykdymo pradžios, todėl skundo teiginiai, kad V. V. iki sulaikymo dirbo vadovaujančiose pareigose, puoselėjo Å¡eiminius ryÅ¡ius su sugyventine ir mažamečiais vaikais, taip pat neturi lemiamos įtakos lygtinio paleidimo instituto taikymui.

13. Apygardos teismui pateiktoji medžiaga liudija, kad nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sÄ lygomis (skunde nepagrįstai teigiama, jog bausmę apeliantas atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis), bausmės atlikimo metu V. V. buvo vienÄ kartÄ baustas drausmine tvarka dėl uždraustų daiktų gaminimo, įsigijimo arba laikymo, Å¡iuo metu minėta nuobauda yra nebegaliojanti, t. y. ji 2019 m. spalio 23 d. panaikinta prieÅ¡ terminÄ . Nuteistasis skunde teigia, kad drausminė nuobauda jam buvo paskirta tik atvykus į pataisos namus, kai jis dar objektyviai nebuvo pripratęs ir susigyvenęs su galiojančiomis vidaus tvarkos taisyklėmis bei režimu.

Be to, apie Å¡iÄ nuobaudÄ jis sužinojo tik iÅ¡ 2020 m. liepos 31 d. Komisijos nutarimo. Apie paskirtÄ nuobaudÄ nebuvo žinoma net ir jo auklėtojai – resocializacijos skyriaus specialistei K. M.. Nuteistojo teigimu, jam nėra aiÅ¡ku už kÄ tiksliai buvo paskirta Å¡i nuobauda, kurios jis netgi neturėjo galimybės skųsti įstatymų nustatyta tvarka. Å iame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog V. V. neneigia padaręs drausminį nusižengimÄ , tačiau teigia nieko nežinojęs apie gautÄ drausminę nuobaudÄ , apie kÄ neva nežinojo net jį prižiÅ«rintys darbuotojai.

Teisėjų kolegija, nesutikdama su šiais nuteistojo teiginiais, pažymi, jog Resocializacijos skyriaus specialistė K. M. išvadoje apie V. V. individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus (b. l.

31) yra nurodžiusi, kad per plano vykdymo laikotarpį nuteistasis vienÄ kartÄ buvo baustas drausmine nuobauda, kuri Å¡iuo metu yra negaliojanti. Taigi, K. M. neabejotinai buvo žinoma apie V. V. padarytÄ nusižengimÄ , kÄ ji aiÅ¡kiai pažymėjo minėtoje iÅ¡vadoje. Teisėjų kolegija sprendžia, jog apie padarytÄ nusižengimÄ turėjo bÅ«ti žinoma ir pačiam nuteistajam. Nors pateiktoje medžiagoje nėra duomenų apie tai, ar V. V. buvo pasiraÅ¡ytinai supažindintas su gauta nuobauda, tačiau paskirtos nuobaudos rÅ«Å¡is (nustatyta tvarkyti pataisos įstaigos patalpas ir teritorijÄ be eilės) leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistasis suprato, jog nusižengė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklėms, prieÅ¡ingu atveju jam nebÅ«tų skirtos papildomos neatlygintinos pareigos.

Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis skunde net kelis kartus akcentuoja, jog yra keturis kartus paskatintas už gerÄ elgesį ir sÄ Å¾iningÄ darbÄ , tuo tarpu pirmasis paskatinimas ir pasireiÅ¡kė 2019 m. liepos 29 d. gautos nuobaudos panaikinimu prieÅ¡ terminÄ , taigi, akivaizdu, jog V. V. teiginiai apie nežinojimÄ , jog buvo baustas drausmine tvarka, yra gynybiniai, siekiant save pateikti labiau iÅ¡ teigiamos pusės. Nors nuobauda gauta bausmės atlikimo pradžioje, tačiau padarytas nusižengimas yra pakankamai Å¡iurkÅ¡tus, kas leidžia teigti, kad nuteistasis prasižengė sÄ moningai, o ne dėl taikomo režimo taisyklių neiÅ¡manymo.

14. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog V. V. skunde yra ir daugiau klaidingų teiginių, pavyzdžiui, nurodoma, jog nuteistajam pataisos įstaigos administracija yra suteikusi be sargybos teisę, tačiau teismui pateiktoje medžiagoje Å¡i aplinkybė neatsispindi. Pažymėtina, jog be sargybos (vykimo be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų) teisė asmeniui paprastai suteikiama už nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį kaip paskatinimo priemonė, tačiau V. V. yra skatintas visiÅ¡kai kitais bÅ«dais – 2020 m. sausio 31 d. jam buvo suteiktas papildomas ilgalaikis pasimatymas, o 2020 m. balandžio 24 d. ir 2020 m. liepos 28 d. padidintas didžiausios pinigų sumos, už kuriÄ gali per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, dydis.

Duomenų, ar po skundžiamos apylinkės teismo nutarties priėmimo (2020 m. rugsėjo 9 d.) V. V. buvo taikytos kokios nors skatinamosios priemonės, teisėjų kolegija neturi, tačiau net jeigu Å¡iuo metu nuteistajam be sargybos teisė ir yra suteikta, tai jos taikymo laikas yra per trumpas iÅ¡vados darymui, jog nuteistasis gali taisytis ir Å¡velnesnėmis priežiÅ«ros sÄ lygomis.

15. Nors V. V. nepripažįsta, jog turimi skoliniai įsipareigojimai galėtų trukdyti jo sėkmingai probacijai, tačiau teisėjų kolegija pritaria Komisijos ir apylinkės teismo padarytai išvadai, kad turimos skolos išieškojimo perdavimas antstoliams tik patvirtina, jog susitvarkyti su finansiniais įsipareigojimais nuteistasis negeba, šiuo metu jo turimas skolas dengia šeimos nariai, nors kiekvienas asmuo privalo individualiai prisiimti atsakomybę už savo neapgalvotus veiksmus. Tai, jog artimieji palaiko V.

V. ir jam padeda, neabejotinai yra svarbus resocializacijai veiksnys, vis dėlto, Å¡eimos nariai negali „iÅ¡pirkti“ nuteistojo kaltės ar atsakyti už jo veiksmus. Atkreiptinas dėmesys, kad nusikaltimai, už kurių padarymÄ V. V. Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, buvo padaryti siekiant greitos materialinės naudos, taigi, finansinis aspektas nuteistajam yra itin svarbus, todėl turimos skolos didina jo galimybę pakartotinai nusikalsti. Teisėjų kolegija įvertina ir kitÄ nuteistajam nustatytÄ kriminogeninį veiksnį – negebėjimÄ atpažinti problemų, iÅ¡ tiesų, negebant identifikuoti turimų problemų, nėra ir galimybių jų efektyviai spręsti.

Pažymėtina, jog V. V. privalo aktyviai dalyvauti ne tik laisvalaikio praleidimo užsiėmimuose (tritaÅ¡kių ir baudų turnyre, smiginio turnyre ir kt.), tačiau ir socialinės reabilitacijos programose, nes tik tokiu bÅ«du yra ugdoma asmenybė, plečiamas mÄ stymas bei koreguojamas ydingas elgesys.

16. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymÄ , nėra pagrindo. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas visapusiÅ¡kai įvertinus V. V. asmenybę, jo pataisos procesÄ pataisos namuose charakterizuojančiÄ medžiagÄ bei anksčiau jam taikytų poveikių priemonių menkÄ efektyvumÄ (ankstesnis teistumas nesulaikė nuo pakartotinio prieÅ¡ingo teisei veikimo).

Pakankamai motyvuotas minėtų aplinkybių įvertinimas nuteistojo skundÄ nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad V. V. vis dar neatitinka visų BVK nustatytų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygų, o jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Å ios iÅ¡vados nepaneigia ir Komisijos narių po lygiai pasiskirstę balsai (trys „už“ ir trys „prieš“). Apylinkės teismas pagrįstai iÅ¡aiÅ¡kino, jog Komisijos posėdyje teisėtai dalyvavo Å¡eÅ¡i nariai, o pasiskirsčius balsams po lygiai balsavimo rezultatÄ nulėmė Komisijos pirmininko pavaduotojos balsas.

Teigti, jog šis balsavimas buvo formalus, neteisėtas ar nepagrįstas, nėra jokio pagrindo, nes jis pilnai atitinka Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 237 d. įsakymu Nr. V-107 patvirtintus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatus. Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo V.

V. skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį. Å i nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai Danutė Giačaitė Evaldas Gražys ArÅ«nas PaÅ¡tuolis