2021-08-09 Nr. AB-15504-4-49-3-00114-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3686-662/2021

Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00114-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ryčio Krasausko,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant užsienietei S. M.,

užsienietės atstovui advokatui R. J.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,

vertėjams T. T., Y. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) pilietės S. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. birželio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimą dėl (duomenys neskelbtini) pilietės S. M. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir pareiškėjas, Centras) teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas iki 2021 m. rugsėjo 18 d. sulaikyti Centre (duomenys neskelbtini) pilietę S. M. (toliau – ir užsienietė) (toliau – ir Teikimas).

2. Teikime nurodyta, kad 2021 m. birželio 7 d. apie 13.12 val. Vilniaus pasienio rinktinės Švenčionių pasienio užkardos veikimo teritorijoje, pasienio ruože Švenčionių r., Strūnaičio sen., Zboniškių k., iš Baltarusijos Respublikos pusės pėsčiomis į Lietuvos Respubliką neteisėtai neteisėtu būdu, neleistinoje vietoje, kirsdami Lietuvos Respublikos išorinę valstybės sieną sulaikyti 4 asmenys. Asmens tapatybę bei pilietybę patvirtinančių dokumentų sulaikyti asmenys nepateikė. Tolesniam įvykio aplinkybių išsiaiškinimui asmenys pristatyti į Adutiškio pasienio užkardą.

Vienas iš jų pasivadino kaip (duomenys neskelbtini) pilietė S. M., gim. (duomenys neskelbtini). Užsienietė 2021 m. birželio 7 d. pateikė prašymą Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) Prieglobsčio skyriui suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. 2021 m. birželio 10 d. po pirminių prieglobsčio prašymo apklausos veiksmų asmenys pristatyti į Centrą. Migracijos departamentas 2021 m. birželio 11 d. priėmė sprendimą prašymą suteikti prieglobstį nagrinėti iš esmės skubos tvarka, apgyvendinti prieglobsčio prašytoją Centre.

Vadovaujantis užsienietės pirminės apklausos informacija, nustatyta, kad ji 2020 m. gruodžio mėnesį išvyko iš (duomenys neskelbtini) lėktuvų į (duomenys neskelbtini), tada lėktuvu į Maskvą. Maskvoje, oro uoste kaukėti, civiliais apsirengę asmenys sulaikė juos ir nuvežė į pastatą, kur buvo laikomi 5 mėnesius, o paskui vieną rytą buvo išvežti ir paleisti, nurodžius eiti miško keliu. Tokiu būdu užsieniečiai ėjo pėsčiomis apie 13–14 valandų. Užsienietės pasas liko Maskvoje. Užsienietė nurodė, kad jai išvykti iš kilmės valstybės padėjo artimieji.

Paklausta į kokią konkrečią valstybę keliavo, nurodė, kad jos konkretus tikslas Prancūzija, nes ten gyvena jos broliai. Migracijos departamentas 2021 m. birželio 16 d. raštu pateikė nuomonę, apie tai, kad užsienietė nesiekia teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, tačiau tikėtina pasinaudodama nelegalios migracijos į Lietuvos Respubliką organizuojančių asmenų paslaugomis, kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną miško ruožu, taip pat ji paliko savo asmens dokumentus Maskvoje, tokiu būdu apsunkino jos tapatybės ir teisinės padėties nustatymą.

Šios aplinkybės, Migracijos departamento vertinimu, pagrindžia prielaidą, jog vengdama galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos užsienietė gali pasislėpti ar net nesulaukdama sprendimo dėl jos teisinės padėties išvykti iš Lietuvos Respublikos.

3. Centras, atsižvelgdamas į tai, kad užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, taip pat ji sąmoningai paliko savo asmens dokumentą kitoje šalyje, vertina, kad užsienietė nelinkusi bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis, kadangi palikdama savo asmens dokumentą taip bandė suklaidinti arba nuslėpti savo tapatybę bei apsunkinti jos teisinės padėties nustatymą Lietuvos Respublikoje, šiuo metu jos prieglobsčio prašymas nagrinėjamas skubos tvarka. Tai, kad Lietuvos Respublika nebuvo užsienietės tikslo valstybė, suponuoja prielaidą, kad Lietuvos Respublika yra kaip tranzitinė šalis, per kurią ji neteisėtai planavo patekti į kitas Europos Sąjungos valstybes. Kaip tikslo valstybę užsienietė nurodė Prancūziją. Atsižvelgus į Migracijos departamento pateiktą nuomonę, darytina išvada, kad nesulaikius užsienietės, išlieka pagrindas, kad užsienietė, nesulaukusi galutinio sprendimo jos prieglobsčio byloje, gali bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos arba pasislėpti.

4. Užsienietė pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad ji paprašė Lietuvoje prieglobsčio, nenori būti grąžinta į savo šalį.

5. Užsienietės atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje prašė užsienietės nesulaikyti, nes ji yra prieglobsčio prašytoja, jos prašymas dar nėra išnagrinėtas. Prašė svarstyti galimybę skirti užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalies 5 punktu. Nurodė, kad sulaikymas Centre prilygsta kalinimui.

II. 6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2021 m. birželio 20 d. sprendimu Teikimą patenkino ir sulaikė užsienietę Centre iki 2021 m. rugsėjo 18 d.

7. Teismas nustatė, kad 2021 m. birželio 7 d. apie 13.12 val. Vilniaus pasienio rinktinės Švenčionių pasienio užkardos veikimo teritorijoje, pasienio ruože Švenčionių r., Strūnaičio sen., Zboniškių k., iš Baltarusijos Respublikos pusės pėsčiomis į Lietuvos Respubliką neteisėtai neteisėtu būdu, neleistinoje vietoje, kirsdami Lietuvos Respublikos išorinę valstybės sieną, sulaikyti 4 asmenys. Asmens tapatybę bei pilietybę patvirtinančių dokumentų sulaikyti asmenys nepateikė. Tolesniam įvykio aplinkybių išsiaiškinimui asmenys pristatyti į Adutiškio pasienio užkardą. Vienas iš jų pasivadino kaip (duomenys neskelbtini) pilietė S. M., gim. (duomenys neskelbtini). Užsienietė 2021 m. birželio 7 d. pateikė prašymą Migracijos departamento Prieglobsčio skyriui suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Centro nurodytas aplinkybes patvirtina tarnybiniai pranešimai, prieglobstininkų perdavimo-priėmimo aktas, Migracijos departamento raštas bei kita bylos medžiaga. Užsienietė šiuo metu yra prieglobsčio prašytoja, galutinis sprendimas dėl jos prašymo nėra priimtas.

8. Teismas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų kontekste, atsižvelgdamas į tai, kad prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, sprendė, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punkte nustatyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai (siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius) bei, įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos)).

9. Teismas pažymėjo, kad nors sulaikymas yra griežčiausia priemonė, taikyti šiuo metu alternatyvių sulaikymui priemonių nėra teisinio pagrindo.

III. 10. Užsienietė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. birželio 20 d. sprendimą ir pritaikyti jai alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

11. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad užsienietės tapatybė yra nustatyta. Migracijos departamentas priėmė užsienietės prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, ji yra registruota Užsieniečių registre. Užsienietė bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, dalyvauja visose procedūrose, geranoriškai teikia informaciją apie save ir savo prašymą. Ji yra nurodžiusi priežastis, dėl ko jai reikalingas prieglobstis, todėl iš savo pusės yra įvykdžiusi visas pareigas jos prieglobsčio prašymo motyvams atskleisti. Todėl laikytina, kad prašymo motyvai yra išaiškinti. Yra pagrindas užsienietei skirti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą alternatyvią sulaikymui priemonę. Pritaikius šią priemonę, užsienietė galėtų judėti Centro teritorijoje, laikantis Centro tvarkos. Tokiu būdu jos judėjimo ribojimas būtų mažiau pažeidžiantis jos, kaip prieglobsčio prašytojos, interesus, be to, užtikrintų užsienietės buvimą šalies teritorijoje. Teismo taikyta priemonė – sulaikymas – yra pati griežčiausia asmens laisvės ribojimo priemonė ir jos taikyti užsienietės atžvilgiu nėra poreikio ir būtinumo. Užsienietė nėra pažeidusi Lietuvos Respublikos įstatymų, nėra bandžiusi išvykti ar slėptis. Šiuo metu nėra jokių ženklų, kad užsienietė galėtų pažeisti Centro tvarką. Centras, prašydamas sulaikyti užsienietę, remiasi tik prielaidomis, o ne objektyviomis aplinkybėmis, įrodymais.

12. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

13. Pareiškėjas be Teikime nurodytų aplinkybių akcentuoja, kad 2021 m. birželio 24 d. į Centrą buvo pristatyta siunta su dokumentais: gimimo liudijimu, išduotu S. M. vardu, asmens identifikavimo kortele ir 35 lapai dokumentų kopijų. Dokumentų kopijos perduotos Migracijos departamentui. Migracijos departamentas 2021 m. liepos 8 d. sprendimu nesuteikė užsienietei prieglobsčio ir nusprendė išsiųsti ją į kilmės šalį. Šį sprendimą užsienietė apskundė. Užsienietės pateikti dokumentai nepaneigia aplinkybės, kad ji atvyko be jokio tapatybę patvirtinančio dokumento, siekdama nebūti išsiųsta atgal į kilmės šalį. Įvertinus tai, kad užsienietė neteisėtai kirto Lietuvos sieną, neturėjo jokių dokumentų, jos prieglobsčio prašymą Migracijos departamentas išnagrinėjo skubos tvarka, nes užsienietė pateikė informaciją, kuri nėra svarbi, nekyla jokių abejonių dėl to, kad užsienietė piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir jos metu prieglobsčio prašytojui teikiamomis garantijomis. Užsienietės piktnaudžiavimo faktas yra akivaizdus ir realus. Tokio elgesio negalima vadinti bendradarbiavimu su valdžios institucijomis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu. Nėra pagrindo skirti užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę, nes yra pagrindo manyti, kad užsienietė, siekdama išvengti galimo jos išsiuntimo iš Lietuvos, gali pakartotinai bandyti išvykti ir pasislėpti, tuo trukdydama išsiaiškinti jos prašymo suteikti prieglobstį motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio byloje. Užsienietei yra suteiktos visos garantijos į teisminę gynybą nacionaliniame teisme.

14. Užsienietė apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė apeliacinį skundą tenkinti, papildomai akcentuodama, kad save laiko pažeidžiamu asmeniu. Savo kilmės šalyje buvo ištekėjusi, tačiau kelionės organizatorius liepė šią informaciją slėpti. Kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl vizos išdavimo šeimos sujungimo pagrindu, tačiau jos prašymas buvo atmestas. Šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, esant būtinybei, gali pateikti. Nesiekia išvykti iš Lietuvos Respublikos.

15. Užsienietės atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais.

16. Pareiškėjo atstovė apeliacinės instancijos teismo posėdyje palaikė Teikimą ir prašė apeliacinį skundą atmesti atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais motyvais. Papildomai akcentavo, kad pažeidžiamų asmenų prašymai dėl prieglobsčio suteikimo yra nagrinėjami ne skubos tvarka. Užsienietė nėra pripažinta pažeidžiamu asmeniu Įstatymo kontekste, todėl jos prašymas buvo nagrinėjamas skubos tvarka. Užsienietės po prašymo dėl prieglobsčio suteikimo padavimo pateikti dokumentai nekeičia Migracijos departamento sprendimo nesuteikti užsienietei prieglobsčio esmės. Užsienietė, būdama sulaikyta ir iš karto nepateikdama savo asmens dokumentų, siekė nebūti identifikuota. Nurodytos aplinkybės suponuoja sulaikymo skyrimo užsienietei tikslingumą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta laikinai sulaikyti užsienietę Centre iki 2021 m. rugsėjo 18 d., teisėtumas ir pagrįstumas.

18. Pirmosios instancijos teismas sulaikė užsienietę Centre, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktais, 5 dalies 1–3, 8 ir 10 punktais, t. y. siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jos tapatybę ir (arba) pilietybę bei išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jos prašymas suteikti prieglobstį, bei įvertinęs tai, kad užsienietė gali pasislėpti, siekdama išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Užsienietės atžvilgiu nėra pagrindo taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės.

19. Užsienietės apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad užsienietė Lietuvos Respublikoje turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, jos tapatybė yra nustatyta, ji bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, svarstant jos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, ji nėra padariusi jokių pažeidimų, todėl pakankama ir proporcinga priemonė yra užsienietės apgyvendinimas Centre, netaikant judėjimo ribojimų.

20. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad niekas negali būti savavališkai sulaikytas arba laikomas suimtas. Niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (liet. kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

21. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja minėtas Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Įstatymo 7 skyrius reglamentuoja užsieniečių judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje. Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečių judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

22. Byloje nustatyta, kad užsienietė yra pateikusi prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Migracijos departamento 2021 m. birželio 28 d. sprendimu užsienietei nebuvo suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, nuspręsta išsiųsti užsienietę į kilmės šalį, uždraudžiant atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus. Nagrinėjamu atveju galutinis sprendimas dėl užsienietės prašymo dar nėra priimtas. Taigi užsienietė šiuo metu yra prieglobsčio prašytoja. Tačiau sulaikymas užsienietei gali būti taikomas taip pat ir tuo atveju, kai ji yra pateikusi prašymą prieglobsčiui suteikti, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai.

23. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas, kai jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad prieglobsčio prašytojas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu gali būti sulaikytas siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.). Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, nagrinėjamu atveju įvertinamos, be kita ko, šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.

24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad užsienietė buvo sulaikyta, neturėdama asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Migracijos departamento duomenimis, pirminės apklausos metu užsienietė nurodė, kad atvyko iš (duomenys neskelbtini) per Maskvą, jos pasas liko Maskvoje, todėl egzistavo pagrindas sulaikyti užsienietę tikslu nustatyti ir (arba) patikrinti jos tapatybę ir (arba) pilietybę (Įstatymo 113 str. 4 d. 1 p.). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme Centras atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad 2021 m. birželio 24 d. į Centrą buvo pristatyta siunta su užsienietės tapatybę, kilmę ir pilietybę patvirtinančiais dokumentais, šie dokumentai buvo perduoti Migracijos departamentui, kuris juos įvertino 2021 m. birželio 28 d. priimdamas sprendimą dėl prieglobsčio užsienietei nesuteikimo. Atsižvelgiant į šias naujai paaiškėjusias aplinkybes, išnyko pirmosios instancijos teismo nustatytas 113 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtintas sulaikymo pagrindas.

25. Atsižvelgiant į tai, kad nėra įsiteisėjęs užsienietės atžvilgiu priimtas sprendimas dėl prieglobsčio jai nesuteikimo, išlieka pirmosios instancijos teismo nurodytas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintas užsienietės sulaikymo pagrindas.

26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad užsienietė valstybės sieną kirto ne per pasienio kontrolės punktą, t. y. neteisėtai, o prašymą suteikti prieglobstį pateikė po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų. Migracijos departamento 2021 m. birželio 28 d. sprendimu užsienietei prieglobstis Lietuvos Respublikoje nesuteiktas. Byloje nėra duomenų, kad užsienietė atvyko su šeima, turi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, legalų pragyvenimo šaltinį.

27. Užsieniečio alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kt. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2021 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3540-525/2021).

28. Migracijos departamento rašte „Dėl nuomonės pateikimo“, be kita ko, nurodyta, kad užsienietė (kartu su kitais rašte įvardytais prieglobsčio prašytojais) nesiekė teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, o, tikėtina, pasinaudojant nelegalios migracijos į Lietuvos Respubliką organizuojančių asmenų patarimais ar paslaugomis, kirto Lietuvos Respublikos išorės sieną miško ruožu, savo kelionės dokumentus paliko Rusijoje, tokiu būdu siekdama apsunkinti tapatybės ir teisinės padėties nustatytą. Migracijos departamento vertinimu, tokios aplinkybės pagrindžia užsienietės piktnaudžiavimą migracine sistema bei pagrindžia prielaidą, kad užsienietė gali pasislėpti ar, net nelaukdamas sprendimo dėl jos teisinės padėties nustatymo, išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Šengeno valstybes, todėl egzistuoja sulaikymo pagrindas, numatytas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte.

29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2771-261/2021).

30. Užsienietė apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad ji yra pažeidžiamas asmuo, todėl į tai turi būti atsižvelgta sprendžiant dėl alternatyvios sulaikymui priemonės jai skyrimo tikslingumo. Nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų apie užsienietės pažeidžiamumą, jos priskyrimą pažeidžiamų asmenų grupei Įstatymo 2 straipsnio 182 dalies kontekste. Centro atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad užsienietė nėra pažeidžiamas asmuo, todėl jos prašymas dėl prieglobsčio suteikimo buvo išnagrinėtas skubos tvarka. Užsienietės apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodyti argumentai dėl kreipimosi į (duomenys neskelbtini) dėl vizos išdavimo neturi reikšmės sprendžiant užsienietės sulaikymo klausimą.

31. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes ir su jomis susijusį teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas nagrinėjamu atveju nėra galimas, nes išlieka tikimybė, jog taikant alternatyvią sulaikymui priemonę, Įstatymo tikslas nebus pasiektas. Užsienietės elgesys nepaneigia rizikos, kad, nebūdama sulaikyta, ji sieks pabėgti ir išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl jos sulaikymas yra objektyviai reikalingas ir tai yra proporcinga priemonė byloje nustatytoms aplinkybėms dėl sulaikymo pagrindų. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Užsienietės (duomenys neskelbtini) pilietės S. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Rytis Krasauskas