2020-02-19 Nr. AB-3951-3-63-3-00214-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-177-261/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00214-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS REPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo viešosios įstaigos „Gargždų švara“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gegužės 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. I. K. skundą atsakovui viešajai įstaigai „Gargždų švara“ (trečiasis suinteresuotas asmuo – R. J.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja M. I. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į teismą, prašydama panaikinti atsakovo viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Gargždų švara“ (toliau – ir atsakovas) 2018 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. GŠ-(1.5)-64 „Dėl vietinės rinkliavos perskaičiavimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą per keturiolika kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perskaičiuoti jai taikomos vietinės rinkliavos dydį.

2. Pareiškėja nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso 46/100 dalies gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Gargždai. Likusią gyvenamojo namo dalį nuosavybės teise valdo trečiasis suinteresuotas asmuo – R. J. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo). 2017 m. gruodžio 12 d. buvo įteiktas atsakovo siųstas priminimas Nr. SK-188 (toliau – ir Priminimas), kuriame nurodyta, kad pareiškėjai apskaičiuotas 221,72 Eur įsiskolinimas už vietinę rinkliavą, kurį pareiškėja privalo sumokėti per 20 kalendorinių dienų. Iš Priminimo turinio matyti, kad atsakovas pareiškėjai vietinę rinkliavą apskaičiavo už visą nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai.

3. Nesutikdama su atsakovo Sprendimu skaičiuoti jai vietinę rinkliavą kaip viso gyvenamojo namo savininkei, pareiškėja kreipėsi į atsakovą su prašymu perskaičiuoti vietinės rinkliavos dydį. Atsakovas Sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą ir vietinės rinkliavos dydžio neperskaičiavo. Pareiškėjos nuomone, atsakovo veiksmai prieštarauja Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T11-295 patvirtintiems Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatams (toliau – ir Nuostatai).

4. Pareiškėja atkreipė dėmesį į tai, kad Nuostatų 1 priedo 3 punkte numatyta, jog individualūs namai apmokestinami pagal parametrą turto vienetas t. y. nustatytas pastovus vietinės rinkliavos dydis – 45,00 Eur, kintamas – 0,80 Eur. Atsakovas, skaičiuodamas vietinės rinkliavos dydį, nepagrįstai nesivadovavo Nuostatuose numatyta vietinės rinkliavos skaičiavimo metodika, todėl yra teisinis pagrindas naikinti Sprendimą ir įpareigoti atsakovą vietinę rinkliavą skaičiuoti pagal Nuostatuose numatytus vietinės rinkliavos dydžius.

5. Atsakovas VšĮ „Gargždų švara“ atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui vietinė rinkliava už nekilnojamojo turto objektą adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai, nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. skaičiuojama pritaikius Nuostatų 1 priedo 1 eilutėje nustatytą vietinės rinkliavos parametrą – viena namų valda mieste. Minėtoje eilutėje nurodoma, jog vienbutis gyvenamasis namas – pastatas, skirtas gyventi vienai šeimai, kurių visas naudingasis plotas, didžioji jo dalis ar bent pusę naudingojo ploto yra gyvenamosios patalpos. Minėtą nekilnojamąjį daiktą bendrosios dalinės nuosavybės teisės pagrindu valdo pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo.

7. Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas juridinis faktas – nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu naudojimosi tvarka pagal 2005 m. spalio 10 d. mainų sutartį Nr. M-13481. Minėtoje sutartyje nustatyta, jog gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai, bendraturčiai S. K. ir trečiasis suinteresuotas asmuo susitarė, kad patalpomis, pažymėtomis plane, kas sudaro 46/100 dalis, naudosis S. K., kitomis patalpomis, pažymėtomis plane, kas sudaro 54/100 dalis, naudosis trečiasis suinteresuotas asmuo. Atsakovo nuomone, remiantis nurodyta mainų sutartimi, galima spręsti, kad gyvenamojo namo bendraturčiai pasidalino pastate esančias patalpas su tikslu jas valdyti ir naudoti kaip atskirus turto vienetus.

8. Atsakovo darbuotojai 2017 m. birželio 28 d. atliko patikrą vietoje ir nustatė, kad adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai, yra 1,5 aukšto mūrinis gyvenamosios paskirties pastatas. Iš gatvės pusės pastato dešinėje yra įėjimas į gyvenamąjį namą, patikros vietoje metu ties šiuo įėjimu buvo išstumtas komunalinių atliekų konteineris jo turinio išvežimui. Antras įėjimas į gyvenamąjį namą yra pastato kairėje pusėje, ties įvažiavimu į namo kiemą prie gatvės buvo išstumtas komunalinių atliekų konteineris jo turinio išvežimui. Įvertinus patikros vietoje metu nustatytas faktines aplinkybes, konstatuota, kad minėtame gyvenamajame name gyvenantys asmenys naudojasi dviem atskirais komunalinių atliekų konteineriais, kurie išduoti naudotis atskiruose nekilnojamojo turto vienetuose gyvenantiems vietinės rinkliavos mokėtojams.

9. Nekilnojamojo turto registre gyvenamasis namas įregistruotas kaip vieno buto pastatas, tačiau įvertinus bendraturčių susitarimą dėl gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos, bendraturčių naudojamus du atskirus komunalinių atliekų konteinerius, du atskirus įėjimus į pastatą, galima teigti, kad pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo naudojasi atskirais nekilnojamojo turto objektais, kurie nėra suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Atsakovo nuomone, įvertinus minėtas faktines aplinkybes buvo priimtas pagrįstas sprendimas tiek pareiškėjai, tiek trečiajam suinteresuotam asmeniui skaičiuoti vietinę rinkliavą kaip už atskirą nekilnojamojo turto vienetą, kadangi yra dvi atskiros namų valdos bei du taršos šaltiniai.

10. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad Nuostatai suteikia teisę atsakovui, atsižvelgiant į patikros vietoje metu nustatytas faktines aplinkybes, į vietinės rinkliavos mokėtojų registrą įtraukti patalpų savininkus kaip atskirus vietinės rinkliavos mokėtojus ir nustatyti vietinės rinkliavos tarifą.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. gegužės 21 d. sprendimu pareiškėjos M. I. K. skundą tenkino iš dalies, t. y.: 1) panaikino Sprendimo dalį dėl atsisakymo perskaičiuoti vietinę rinkliavą laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.; 2) įpareigojo atsakovą perskaičiuoti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.; 3) kitą pareiškėjos M. I. K. skundo dalį atmetė.

12. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Sprendimo, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjos 2018 m. vasario 2 d. prašymą perskaičiuoti vietinės rinkliavos dydį, pagrįstumo ir teisėtumo.

13. Teismas nurodė, kad komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 31 p., Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

14. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo nuostatomis (2 str. 3 d., 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 1–2 p.), nurodė, kad savivaldybės, atsižvelgdamos į atitinkamus komunalinių atliekų tvarkymo ypatumus savivaldybės teritorijoje, teisės aktuose nustatytose ribose, pačios sprendžia dėl tinkamiausio šios sistemos organizavimo modelio. Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2011 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. T11-672 4 punktu patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (2012 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T11-415; 2014 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T11-92; 2014 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. T11-494; 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T11-295; 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. T11-402 su vėlesniais pakeitimais redakcijos) o vietinės rinkliavos sumokėjimo, permokų grąžinimo ir skolų išieškojimo administravimą pavedė vykdyti komunalinių atliekų tvarkymo administratoriui, kuriuo yra viešoji įstaiga „Gargždų švara“. Atsižvelgęs į aplinkybę, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl vietinės rinkliavos dydžio pagrįstumo, kurią atsakovas pareiškėjai apskaičiavo 2017 m. gruodžio 12 d., teismas konstatavo, jog bylai aktuali Nuostatų redakcija, patvirtinta Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T11-295 (galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 28 d.).

15. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, kad pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

16. Teismas, remdamasis Nuostatais (14 p., 15 p., 19., 1 priedas), taip pat bylos medžiaga (valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, registro Nr. 50/108739) nurodė, kad, vertinant Priminimo ir 2017 m. gruodžio 12 d. vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimo Nr. 10045228 turinį, nustatyta, kad atsakovas pareiškėjai apskaičiavo 221,72 Eur dydžio vietinę rinkliavą pagal Nuostatų 1 priedą už visą individualų gyvenamąjį namą ir neatsižvelgė į aplinkybę, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklauso tik 46/100 nekilnojamojo daikto dalis. Pareiškėja, nesutikdama su atsakovo apskaičiuotos vietinės rinkliavos dydžiu, 2018 m. vasario 2 d. atsakovui pateikė prašymą įvertinti aplinkybę, kad ji nėra viso gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai, savininkė ir perskaičiuoti vietinę rinkliavą proporcingai jai priklausančiai nekilnojamojo turto daliai. Atsakovas Sprendimu nutarė pareiškėjos prašymo netenkinti. Sprendime teigiama, kad, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pareiškėjai nuosavybės teise priklauso dalis vieno buto gyvenamojo namo. Atlikus patikrą vietoje nustatyta, jog adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai, yra vieno aukšto su mansarda gyvenamasis namas, kuriame gyvena dvi atskiros šeimos ir naudojasi atskirais komunalinių atliekų bei antrinių žaliavų konteineriais, todėl atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes nutarta vietinę rinkliavą apskaičiuoti taikant Nuostatų 1 priedo 1 eilutėje nurodytą vietinės rinkliavos administravimo parametrą – viena namų valda mieste, kurios pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji.

17. Įvertinęs Nuostatų 26, 28, 35 punktus, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas pareiškėjai vietinės rinkliavos dydį, atsižvelgdama į 2017 m. birželio 28 d. atliktos patikros vietoje užfiksuotas aplinkybes, apskaičiavo už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Atsakovas nei patikros vietoje išvadoje Nr. VI-2017-61, nei Sprendime nenurodė kokiu teisiniu ar faktiniu pagrindu konstatavo, jog 2017 m. birželio 28 d. nustatytos faktinės aplinkybės, egzistavo jau nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. Atsakovas atsiliepime į skundą akcentavo, kad aplinkybes, jog faktiškai nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. gyvenamajame name gyvena dvi šeimos, patvirtina 2005 m. spalio 10 d. S. K. ir trečiojo suinteresuoto asmens sudarytoje mainų sutartyje numatyta gyvenamojo namo valdymo ir naudojimosi tvarka. Mainų sutarties 7.1 punkte teigiama, kad patalpomis, plane pažymėtomis: 1-6, 1-7, 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, R-1, R-3, R-4 ir R-5, kas sudaro 46/100 dalis, bendras plotas – 64,49 kv. m., naudosis S. K.. Minėtos sutarties 7.2 punkte nuodyta, kad patalpomis, plane pažymėtomis: 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5 ir R-2, kas sudaro 54/100 dalis, bendras plotas – 76,40 kv. m., naudosis R. J.

18. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad jos neįrodo, jog jau nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. gyvenamajame name buvo nustatyti du taršos šaltiniai. Teismas pažymėjo, kad pagal Nuostatų 32 punktą rinkliavos mokėtojų registras gali būti papildytas duomenimis apie naudojamus nekilnojamojo turto registre neįregistruotus nekilnojamojo turto objektus, ne pagal paskirtį naudojamus nekilnojamojo turto objektus ir naudojamus nekilnojamojo turto objektus, kurių paveldėjimo dokumentai nesutvarkyti, vadovaujantis gauta informacija iš Savivaldybės administracijos, seniūnijų seniūnų, sodininkų ir garažų bendrijų pirmininkų, fizinių ir juridinių asmenų bei kitų šaltinių. Iš šio teisinio reguliavimo seka, kad pareiga savalaikiai įrašyti į registrą rinkliavos mokėtojus bei pastoviai atnaujinti registro duomenis, tenka pareiškėjui. Todėl įrodymų vertinimo prasme, apibendrinęs minėtas faktines aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovas (pirmosios instancijos teismo nurodytas žodis „pareiškėjas“ laikytinas rašymo apsirikimu) atsakovas) įrodė, jog nekilnojamasis daiktas – vieno buto gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai, 2017 m. birželio 28 d. faktiškai buvo eksploatuojamas kaip dvibutis gyvenamasis namas, kuriame gyvena dvi atskiros šeimos, tačiau faktiniais duomenimis nepagrindė, jog minėtas objektas buvo eksploatuojamas kaip dviejų butų gyvenamasis namas ir jame yra du taršos šaltiniai nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d.

19. Teismas pažymėjo, kad pagal Nuostatų 40.1 papunktį nekilnojamojo turto objektų (išskyrus sodų, poilsio paskirties) savininkams ar įgaliotiems asmenims mokėjimo pranešimai pateikiami iki vasario 28 d. Todėl įvertinęs anksčiau paminėtas aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovui 2017 m. birželio 28 d. patikros vietoje aktu Nr. VI-2017-61 konstatavus jog gyvenamasis namas yra eksploatuojamas kaip dviejų butų ir yra du taršos šaltiniai, atsakovas vietinę rinkliavą kaip už du savarankiškus vietine rinkliava apmokestinamus objektus turėjo teisę skaičiuoti pradedant nuo 2017 m. sausio 1 d.

III. 20. Atsakovas VšĮ „Gargždų švara“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gegužės 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

21. Atsakovas pažymi, kad 2013 m. birželio 4 d. S. K. pateikė VšĮ „Gargždų švara pranešimą (Reg. Nr. B-2013-1084) dėl vietinės rinkliavos perskaičiavimo. Pranešime jis nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai, yra du savininkai: S. K. ir R. J., tai yra dvi atskiros šeimos, du atskiri elektros įvadai, du atskiri abonentai, atskiri kiti inžinieriniai tinklai. S. K. pranešime nurodė, kad namas yra dvibutis. Šiame pranešime S. K. pats patvirtino faktines aplinkybes, kad gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini), Gargždų m. yra dviejų butų (atskirų turto vienetų), kurie naudojasi atskirais elektros įvadais, inžinieriniais tinklais, disponuoja atskiromis namo dalimis kaip atskirais turto vienetais, vadinasi, yra atskiri taršos šaltiniai, už kuriuos atskirai skaičiuojama vietinė rinkliava pritaikius vietinės rinkliavos administravimo parametrą - viena namų valda mieste. Be to, VšĮ „Gargždų švara“ darbuotojai 2014 m. sausio 15 d. komunalinių atliekų surinkimo dieną buvo nuvykę prie gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai ir fotonuotraukomis užfiksavo, kad prie šio gyvenamojo namo yra du atskiri įvažiavimai į namo kiemą, prie kiekvieno įvažiavimo gatvėje išstumti ištuštinimui atskiri komunalinių atliekų surinkimo konteineriai. Tai dar kartą patvirtina, kad gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai, kuris VĮ Registrų centras registruotas kaip vieno buto gyvenamasis namas, savininkų S. K. ir R. J. nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. faktiškai naudojamas kaip dviejų butų gyvenamasis namas ir naudojasi atskirais komunalinių atliekų surinkimo konteineriais. Šie įrodymai atsakovo nebuvo pateikti pirmos instancijos teismui dėl objektyvių priežasčių, nes S. K. 2013 m. birželio 4 d. pranešimas, 2014 m. sausio 15 d. fotofiksacijos duomenys buvo patalpinti į VšĮ „Gargždų švara“ archyvą, kuriems rasti reikėjo skirti papildomo laiko bei žmogiškųjų ištekliu.

22. Atsakovas pažymi, kad iki vietinės rinkliavos Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje įvedimo, t. y. iki 2012 m. rugpjūčio 1 d., iš nekilnojamojo turto objekto adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai, UAB „Gargždų komunalinės paslaugos“ pagal paslaugų teikimo sutartis rinko komunalines atliekas. UAB „Gargždų komunalinės paslaugos“ pateikė dokumentus dėl buitinių atliekų išvežimo mokesčių už 2011 m. gruodžio mėn., 2012 m. liepos mėn., 2012 m. rugpjūčio mėn. Minėtuose dokumentuose nurodyta, kad S. K. už buitinių atliekų išvežimą iš nekilnojamojo turto objekto adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai, atsiskaitė su UAB „Gargždų komunalinės paslaugos“ kaip atskiras abonentas, kurio atsiskaitymo knygelės Nr. 0000732, šio nekilnojamojo turto bendrasavininkė R. J. už buitinių atliekų išvežimą iš šio objekto taip pat atsiskaitė su UAB „Gargždų komunalinės paslaugos“ kaip atskiras abonentas, kurio atsiskaitymo knygelės Nr. 0005327. Šie dokumentai patvirtina, kad nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. nekilnojamojo turto objekte adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai, buvo du taršos šaltiniai, iš kurių komunalinės atliekos buvo renkamos komunalinių atliekų konteineriais, išduotais UAB „Gargždų komunalinės paslaugos“ S. K. ir R. J. kiekvienam atskirai pagal paslaugų teikimo sutartį. Sutarčių dėl buitinių atliekų išvežimo, sudarytų tarp UAB „Gargždų komunalinės paslaugos“ ir S. K., R. J., nėra galimybės pateikti, nes 2017 m. rugsėjo 21 d. UAB „Gargždų komunalinės paslaugos“ aktu Nr. 21 minėtus dokumentus sunaikino suėjus dokumentų saugojimo terminui.

23. Atsakovas pažymi, kad, vadovaujanti Nuostatų 15.2 papunkčiu, 18 punktu, I priedo 1 eilute, faktinėmis aplinkybėmis (Mainų sutartis, 2013 m. birželio 4 d. S. K. pranešimas, 2014 m. sausio 15 d. fotofiksacija, UAB „Gargždų komunalinės paslaugos“ dokumentai apie buitinių atliekų išvežimo mokestį), galima teigti, kad nekilnojamojo turto objektas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai, kuris priklauso pareiškėjai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui, nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. eksploatuojamas kaip dviejų butų gyvenamasis namas ir jame yra du taršos šaltiniai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjos 2018 m. vasario 2 d. prašymą perskaičiuoti vietinės rinkliavos dydį, pagrįstumo ir teisėtumo.

25. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

26. Atsakovas VšĮ „Gargždų švara“ pateikė papildomus įrodymus – S. K. 2013 m. birželio 4 d. (reg. Nr. GK-111) pranešimą, 2014 m. sausio 15 d. fotofiksaciją, duomenis iš UAB „Gargždų komunalinės paslaugos“ apie buitinių atliekų išvežimo mokestį už 2011 m. gruodžio mėn., 2012 m. liepos mėn. ir 2012 m. rugpjūčio mėn.

27. Pareiškėja nepateikė atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą ir nepateikė prieštaravimo dėl naujų įrodymų prijungimui prie bylos. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo nurodytos priežastys yra pagrįstos, todėl šio Sprendimo 26 punkte paminėti įrodymai pridedami prie bylos ir toliau vertinami.

28. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas įrodė, jog nekilnojamasis daiktas – vieno buto gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai, 2017 m. birželio 28 d. faktiškai buvo eksploatuojamas kaip dvibutis gyvenamasis namas, kuriame gyvena dvi atskiros šeimos, tačiau faktiniais duomenimis nepagrindė, jog minėtas objektas buvo eksploatuojamas kaip dviejų butų gyvenamasis namas ir jame yra du taršos šaltiniai nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d., konstatavo, jog Sprendimo dalis dėl atsisakymo perskaičiuoti vietinę rinkliavą laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., naikintina kaip nepagrįsta ir įpareigojo atsakovą perskaičiuoti pareiškėjai vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., proporcingai jos Nekilnojamojo turto registre nurodytai valdomai gyvenamojo namo daliai.

29. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad atsakovo nurodomi įrodymai pagrindžia jo poziciją, kad nekilnojamojo turto objektas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai, kuris priklauso pareiškėjai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui, nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. eksploatuojamas kaip dviejų butų gyvenamasis namas ir jame yra du taršos šaltiniai.

30. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Taigi, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 1-2 p., 16 str. 2 d.).

31. Nagrinėjamu atveju pareigą mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą tiesiogiai nustato Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimas Nr. T11-672, detalizuoja – šiuo sprendimu patvirtinti Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (su vėlesniais pakeitimais). Nuostatų 3 punktas vietinės rinkliavos mokėtojus apibrėžia kaip komunalinių atliekų turėtojus Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Iš minėto teisinio reguliavimo darytina išvada, jog asmuo aptariamos vietinės rinkliavos mokėtoju gali būti pripažintas tik tuo atveju, jei atitinkamu laikotarpiu jis valdė, naudojosi ir (ar) kitaip disponavo atitinkamu turtu Nuostatų prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4227-968/2019).

32. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis (išrašas Nr. 50/108739) matyti, kad pareiškėja bendrosios dalinės nuosavybės teisės pagrindu valdo 46/100 dalį pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai). Likusią objekto 54/100 dalį valdo trečiasis suinteresuotas asmuo.

33. Iš byloje pateiktų įrodymų (Mainų sutarties) aiškiai matyti, kad jau nuo 2005 m. spalio 10 d. (t. y. nuo Mainų sutarties sudarymo), bendrasavininkai siekė pastatą (daikto pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai)), esantį (duomenys neskelbtini), Gargždai, valdyti ir naudoti kaip du atskirus turto vienetus, bei nuo šios datos naudojosi minėtu pastatu kaip dviem atskirais turto vienetais. Iš kitų įrodymų (S. K. 2013 m. birželio 4 d. (reg. Nr. GK-111) pranešimo, 2014 m. sausio 15 d. fotofiksacijos, duomenų iš UAB „Gargždų komunalinės paslaugos“ apie buitinių atliekų išvežimo mokestį už 2011 m. gruodžio mėn., 2012 m. liepos mėn. ir 2012 m. rugpjūčio mėn., 2017 m. birželio 28 d. atliktos patikros vietoje) matyti, kad toks pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Gargždai valdymo būdas buvo tęstinis ir išliko iki ginčo laikotarpio pabaigos. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo laikotarpiu (nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) pareiškėja buvo atskiras vietinės rinkliavos mokėjimo subjektas, todėl atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Nuostatų 35 punktu ir Nuostatų I priedo 1 eilute, paskaičiavo pareiškėjas vietinės rinkliavos dydį kaip už atskirą teršimo šaltinį.

34. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės aktų nuostatas, dėl ko priimtas sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjos M. I. K. skundą atmesti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovo viešosios įstaigos „Gargždų švara“ apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gegužės 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos M. I. K. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius