AS-822-609-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS822-609/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01729-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija 67; 79.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. rugsėjo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Tours Vilnius“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Tours Vilnius“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarnybai ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims – uždarajai akcinei bendrovei „Eturas“, uždarajai akcinei bendrovei „700LT“, uždarajai akcinei bendrovei „AAA Wrislit“, uždarajai akcinei bendrovei „Aljus ir KO“, uždarajai akcinei bendrovei „Aviaeuropa“, uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Clipper“, uždarajai akcinei bendrovei „Daigera“, uždarajai akcinei bendrovei „Ferona“, uždarajai akcinei bendrovei „Freshtravel“, uždarajai akcinei bendrovei „Grand Voyage“, uždarajai akcinei bendrovei „Guliverio kelionės“, uždarajai akcinei bendrovei „Gustus vitae“, uždarajai akcinei bendrovei „Kalnų upė“, uždarajai akcinei bendrovei „Keliautojų klubas“, uždarajai akcinei bendrovei „Kelionių akademija“, uždarajai akcinei bendrovei „Kelionių gurmanai“, uždarajai akcinei bendrovei „Kelionių laikas“, uždarajai akcinei bendrovei „Litamicus“, uždarajai akcinei bendrovei „Megaturas“, uždarajai akcinei bendrovei „Neoturas“, uždarajai akcinei bendrovei „Smaragdas travel“, uždarajai akcinei bendrovei „Top Travel“, uždarajai akcinei bendrovei „Travelonline Baltics“, uždarajai akcinei bendrovei „Tropikai“, uždarajai akcinei bendrovei „Vestekspress“, uždarajai akcinei bendrovei „Vipauta“, uždarajai akcinei bendrovei „Vistus“, uždarajai akcinei bendrovei „Visveta“, uždarajai akcinei bendrovei „Zigzag Travel“, uždarajai akcinei bendrovei „ZIP Travel“ dėl nutarimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. UAB „Baltic Tours Vilnius“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Konkurencijos tarybos (toliau – ir atsakovas) 2012 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. 2S-9 (toliau – ir Nutarimas) rezoliucinės dalies 1 punktą, kuriuo pareiškėjas pripažintas pažeidęs Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus, bei rezoliucinės dalies 2 punktą, kuriuo pareiškėjui paskirta 112 000 Lt dydžio bauda, tokia apimtimi, kiek minėti punktai yra taikomi pareiškėjui; 2) nustačius, kad pareiškėjas vis dėlto pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies arba Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus, ir, nepanaikinus Konkurencijos tarybos 2012 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. 2S-9, tokia apimtimi, kiek jis yra taikomas pareiškėjui, – sumažinti pareiškėjui paskirtą 112 000 Lt dydžio baudą.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti Konkurencijos tarybos 2012 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. 2S-9 rezoliucinės dalies 1 ir 2 punktų galiojimą pareiškėjo atžvilgiu, o, teismui nusprendus, kad nėra pagrindo sustabdyti Nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkto galiojimo visa apimtimi, sustabdyti šio punkto galiojimą ta apimtimi, kiek pažeidimo konstatavimas gali riboti dalyvavimą viešųjų pirkimų konkursuose.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 18 d. nutartimi pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkino.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog tai, kad pareiškėjas, sumokėjęs baudą, neišvengiamai gali pakenkti ne tik sau, bet ir viešajam interesui, t. y. galima neigiama ginčijamo nutarimo įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai, negali būti laikoma ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad, sumokėjus baudą, gali reikšmingai pablogėti jo finansinė padėtis. Teismas taip pat pažymėjo, kad kitos pareiškėjo nurodytos aplinkybės (nurodyti teisiniai pagrindai dėl Nutarimo nepagrįstumo ir neteisėtumo, apribojamos galimybės dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose, jau patirta žala dėl dalykinės reputacijos pablogėjimo, taip pat kad skundžiamas nutarimas gali sukelti nepataisomas teisines pasekmes ir griežtesnę administracinę atsakomybę naujo tyrimo pareiškėjos atžvilgiu atveju) nėra pakankamos ir išskirtinės, jog įrodytų, kad, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, o realus bei veiksmingas iki skundžiamo nutarimo priėmimo buvusios padėties atkūrimas taptų nebeįmanomas. Teismas pabrėžė, kad reikalavimo užtikrinimo priemonė taikoma siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, o ne apsaugoti suinteresuotą asmenį nuo galimų neigiamų skundžiamo Nutarimo padarinių. Šiuo atveju pareiškėjas iš esmės remiasi asmeniniais nepatogumais, dėl kurių negali būti imtasi veiksmų reikalavimui užtikrinti.

II. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (b. l. 182-192), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria netenkintinas pareiškėjo prašymas takyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir pareiškėjo prašymą tenkinti.

Pareiškėjas remiasi iš esmės analogiškais argumentais, pateiktais pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo:

1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

Teismas nevertino, ar yra reali grėsmė, jog, priėmus sprendimą panaikinti Nutarimą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (2009 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-354/2009, 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-527/2009).

Apeliacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad jei iš bylos medžiagos galima daryti pagrįstą prielaidą, jog, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, administracinis aktas gali realiai sukelti neigiamų pasekmių, kurių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, būtų neįmanomas arba sudėtingas, reikalavimo užtirinimo priemonė turėtų būti taikoma (2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-527/2009). Reikalavimo užtikrinimo priemonė taikytina ir tuo atveju, kai Konkurencijos tarybos nutarimo vykdymas, nesulaukus, kol bus išspręsta administracinė byla, sukeltų didesnių neigiamų padarinių nei laikinas atsakovo nutarimo nevykdymas (2006 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS2-272/2006).

2. Pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo pateiktų įrodymais pagrįstų argumentų ir motyvų.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjas nepateikė išsamių duomenų apie tai, kad, sumokėjus baudą, gali reikšmingai pablogėti jo finansinė padėtis. Pareiškėjas skunde pateikė išsamius duomenis apie veiklą (vidutines mėnesines mokėtinas sumas 2012 m., dalyvavimą viešųjų pirkimų konkursuose, atitinkamas pajamas), taip pat išsamiai paaiškino, kodėl reikia taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas nepaaiškino, kodėl pareiškėjo pateikti argumentai ir įrodymai gali būti vertinami tik kaip „asmeniniai nepatogumai“.

3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino pareiškėjo argumentų apie tai, kad byloje pateikti prima facie teisiniai pagrindai, pagrindžiantys Nutarimo neteisėtumą ir nepagrįstumą.

Pareiškėjas teismui nurodė, kad atsakovo atlikto tyrimo metu nesurinkta jokių pareiškėjo dalyvavimą pažeidime patvirtinančių įrodymų, bylai reikšmingos teisės normos pritaikytos neteisingai. Atsakovas pažeidė esmines procedūras. Nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-752/2011.

Baudos sumokėjimas gali neišvengiamai pakenkti pareiškėjui ir viešajam interesui (darbuotojų užmokestis, socialinio draudimo įmokos). Priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas. Šiuo klausimu nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-527/2009.

Ginčijamą Nutarimą teismui apskundė daug ūkio subjektų, kai kurių iš jų atžvilgiu buvo pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Patenkinus tik keleto pareiškėjų prašymus, pasikeitė šalių interesų pusiausvyra ir proporcingumas.

Pareiškėjas jau patyrė žalos dėl dalykinės reputacijos pablogėjimo. Tai patvirtinantys įrodymai pateikti byloje.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Megaturas“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą. Nurodo, kad sutinka su atskirajame skunde išdėstytomis nuostatomis ir argumentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėjas iš esmės kelia ginčą dėl atsakovo 2012 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. 2S-9 teisėtumo ir pagrįstumo, kuriuo pareiškėjas pripažintas pažeidęs Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus bei kuriuo pareiškėjui paskirta 112 000 Lt dydžio bauda.

Nagrinėjamoje byloje atskirąjį skundą padavęs pareiškėjas prašė iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje sustabdyti atsakovo 2012 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. 2S-9 rezoliucinės dalies 1 ir 2 punktų galiojimą pareiškėjo atžvilgiu, o, teismui nusprendus, kad nėra pagrindo sustabdyti Nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkto galiojimo visa apimtimi, sustabdyti šio punkto galiojimą ta apimtimi, kiek pažeidimo konstatavimas gali riboti dalyvavimą viešųjų pirkimų konkursuose.

Iš bylos medžiagos matyti (t. I, b. l. 32-82), jog teismui skundžiamo Nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte buvo nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus, o rezoliucinės dalies 2 punktu pareiškėjui paskirta 112 000 Lt dydžio bauda.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nusprendė, kad byloje nėra pateikta įtikinamų įrodymų dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Pareiškėjas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, taigi nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija turi įvertinti, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas, o, atsižvelgiant į tai, kas paminėta, ir realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokių neigiamų pasekmių, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., administracines bylas Nr. AS5-155/2005, AS5-230/2005). Tad tuo atveju, jei iš bylos medžiagos galima daryti pagrįstą prielaidą, kad, nesiėmus užtikrinimo priemonių, administracinis aktas realiai gali sukelti neigiamų pasekmių, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas arba sudėtingas, yra pagrindas svarstyti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad, net ir nustačius galimą teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS16-528/2007).

Pažymėtina, jog, remiantis Konkurencijos įstatymo 33 straipsnio 3 dalimi, skundo padavimas nesustabdo Konkurencijos tarybos nutarimų vykdymo, jei Vilniaus apygardos administracinis teismas nenusprendžia kitaip. Teisėjų kolegija nurodo, kad, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-174/2009), sprendžiant ginčijamo Nutarimo galiojimo laikino sustabdymo klausimą, būtina nustatyti išskirtines aplinkybes, kurios rodytų, jog, nepritaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog būtent asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad tokių priemonių taikymas yra būtinas, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-801/2011). Teisėjų kolegija nurodo, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje konkrečioje byloje paprastai būna individualus.

Kiek yra susiję su pareiškėjo prašymu laikinai sustabdyti Konkurencijos tarybos Nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkto, kuriuo pareiškėjas pripažintas pažeidęs Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus, galiojimą, teisėjų kolegija nurodo, jog ši skundžiamo Nutarimo dalis yra konstatuojamojo pobūdžio.

Pareiškėjas prašymą taikyti šią reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės grindžia Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punktu ir nurodo, jog, nesustabdžius ginčijamo Nutarimo 1 dalies galiojimo pareiškėjo atžvilgiu, nuo atsakovo Nutarimo priėmimo dienos rengiamuose viešuose pirkimuose tiekėjo pasiūlymai gali būti atmetami, t. y. būtų reikšmingai apribotos pareiškėjo galimybės dalyvauti viešuose konkursuose (t. I, b. l. 25-26).

Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytus pareiškėjo argumentus, pateiktus įrodymus dėl pareiškėjo dalyvavimo viešųjų pirkimų konkursuose (t. I, b. l. 112), pažymi, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių tikslas – garantuoti, kad teismo sprendimas dėl jau priimtų teisės aktų galės būti įvykdytas, o ne prevenciškai apsaugoti pareiškėją nuo galimų jo teisių pažeidimų ateityje. Prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų akivaizdžiai neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą ir viešąjį interesą. Negalima daryti išvados, jog, teismui tenkinus pareiškėjo skundo reikalavimus, padėties, buvusios iki teismo sprendimo priėmimo, atkūrimas taptų negalimas arba labai sudėtingas, atitinkamai teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų negalimas. Tokia pozicija atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., 2011 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-135/2011, 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-159/2012). Be to, pažymėtina, jog, priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą dėl Nutarimo panaikinimo, pareiškėjas turėtų teisę dėl kilusios žalos dėl nesudarytų viešųjų pirkimų sutarčių, kurios nebūtų pasirašytos, motyvuojant pareiškėjo neatitikimu Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punktu ir grindžiant skundžiamo Nutarimo rezoliucinės dalies 1 punktu, kreiptis į teismą bendra įstatymų nustatyta tvarka.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikinai nesustabdė atsakovo Nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkto, kuriuo pareiškėjas pripažintas pažeidęs Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus, galiojimo.

Kiek tai yra susiję su pareiškėjo prašymu laikinai sustabdyti atsakovo Nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkto, kuriuo pareiškėjui paskirta 112 000 Lt dydžio bauda, galiojimą, teisėjų kolegija nurodo, jog pareiškėjas iš esmės šios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą grindžia tuo, kad pareiškėjo pelningumas, palyginti su 2011 m., yra sumažėjęs, didelė bauda, nesustabdžius ginčijamo atsakovo Nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkto galiojimo, apsunkintų pareiškėjo atsiskaitymus su darbuotojais, kontrahentais, būtų sudėtinga toliau tęsti veiklą, t. y. laiku nesumokėjus įmokų į Tarptautinės oro transporto asociacijos IATA administruojamą aviabilietų rezervavimo sistemą BSP, būtų stabdoma aviabilietų rezervavimo veikla. Be to, pažymėjo, kad pareiškėjas yra suplanavęs šiais metais veiklos plėtrą ir paslaugų eksportą bei atitinkamai planuoja sukurti papildomų darbo vietų Lietuvoje. Pareiškėjas, pagrįsdamas argumentus dėl savo finansinės būklės, pateikė įrodymus apie savo pagrindines išlaidas (t. I, b. l. 111), pelno (nuostolių) ataskaitą (t. I, b. l. 113), 2011 m. gruodžio 29 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą (t. I, b. l. 114).

Teisėjų kolegija nurodo, jog neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, kad teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-103/2009), nors susiklosčiusi sunki ekonominė situacija ir jos metu kylantys finansiniai sunkumai gali būti pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-206/2010). Nuosekli Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, jog teismas, analizuodamas asmenų, prašančių taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, finansinę padėtį, vertina jų apyvartinių lėšų kiekį, pajamas, šių pajamų pokyčius, turimus įsiskolinimus, kreditorinius reikalavimus, vykdomą ūkinę veiklą, skirtų baudų dydžius, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-130/2011, 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-527/2009, 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-675/2011, 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-487/2011, 2011 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-459/2011). Papildomai pastebėtina, jog, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas ginčija Konkurencijos tarybos nutarimą, kuriuo jis įpareigotas sumokėti baudą, nėra pagrindas teigti, kad tokio įpareigojimo vykdymas nėra tikslingas, neišsprendus kilusio ginčo (žr., pvz., 2009 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-369/2009). Tačiau taip pat pabrėžtina, jog kiekvieną kartą, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimo, atsižvelgiama į konkrečią bylos medžiagą bei faktinę situaciją, įvertinami proceso šalių pateikti argumentai, įrodymai.

Teisėjų kolegija pabrėžia, jog šiuo atveju pareiškėjas būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindžia mažėjančiu pareiškėjo pelningumu, tačiau išsamių įrodymų apie savo finansinę padėtį nepateikė. Iš pareiškėjo pateiktos pelno (nuostolių) ataskaitos (t. I, b. l. 113) bei pareiškėjo sudarytos pažymos apie mėnesinius įsipareigojimus (t. I, b. l. 111) negalima daryti išvados, jog pareiškėjas, sumokėjęs Nutarimu paskirtą baudą, neturės apyvartinių lėšų savo veiklai vykdyti, susidurs su finansiniais sunkumais, dėl kurių net ir palankaus teismo sprendimo atveju pareiškėjo grąžinimas į iki tol buvusią padėtį būtų apsunkintas. Pateikti dokumentai taip pat nerodo, jog pareiškėjo veiklos finansiniai rodikliai būtų blogi, pareiškėjas turėtų nemažų įsiskolinimų, jo veikla būtų nuostolinga, ir jog paskirtos baudos sumokėjimas reikšmingai apsunkintų jo finansinę padėtį. Nagrinėjamu atveju nepateikta aktualių, išsamių ir visapusiškų duomenų, patvirtinančių pareiškėjo finansinę padėtį (pajamos, išlaidos, turimi įsiskolinimai, kreditoriniai reikalavimai ir kt.), kuriuos įvertinus būtų galima spręsti apie realią Nutarimu keliamų neigiamų padarinių grėsmę.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą (ABTĮ 71 str. 1 d.). Taigi pareiškėjas turi teisę pateikti motyvuotą (pagrįstą faktinėmis aplinkybėmis bei įrodymais) prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo bet kurioje proceso stadijoje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio, reglamentuojančio Konkurencijos tarybos paskirtų baudų išieškojimą, 1 dalyje nustatyta, jog ūkio subjektas privalo sumokėti Konkurencijos tarybos paskirtą baudą į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo nutarimo paskelbimo Konkurencijos tarybos interneto svetainėje dienos. Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, esant motyvuotam ūkio subjekto prašymui, Konkurencijos taryba turi teisę baudos ar jos dalies mokėjimą atidėti iki šešių mėnesių, jeigu sumokėti baudos laiku ūkio subjektas negali dėl objektyvių priežasčių.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi bei įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, taip pat teismui pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju negalima daryti išvados, jog byloje yra pagrindas taikyti pareiškėjo nurodomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl atskirasis skundas yra atmestinas ir pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Tours Vilnius“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė