5cb8acc3-56fe-48fc-b298-e9733bb5f65c · Regionų administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-18-621/2017Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01310-2016-0Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.; 55.1.3. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 6 d.Å iauliaiÅ iaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Žanas Kubeckas,sekretoriaujant Palmirai BerberauÅ¡ienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui D. B.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.

B. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ ,n u s t a t ė:PareiÅ¡kėjas D. B. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (2 b. l.) ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Å iaulių TI), 3000 Eur neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad Å iaulių TI buvo laikomas nuo 2013-01-30 iki 2016-05-23 (skundo suraÅ¡ymo dienos), pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Atvykstant ar iÅ¡vykstant etapu, pareiÅ¡kėjas turėdavo nusirengti iki apatinių rÅ«bų, o kartais ir nuogai. Buvo tikrinamas metalo detektoriumi, kurio pareigÅ«nai prieÅ¡ tai nedezinfekuodavo. Nebuvo sudarytos galimybės skalbti ir džiovinti rÅ«bų. Kamerose turėdavo praustis Å¡altu vandeniu. Atvykus į Å iaulių TI nebuvo sudarytos galimybės iÅ¡simaudyti.Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patirdavo didelį diskomfortÄ , gėdÄ , fizinius nepatogumus, jautėsi žeminamas, buvo pažemintas jo orumas.Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas patvirtino skunde nurodytas aplinkybes ir papildomai paaiÅ¡kino, kad jam nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti duÅ¡e atvykus į Å iaulių TI laikotarpiu nuo 2013-01-31 iki 2013-11-11.

VirÅ¡utinius rÅ«bus skalbė vienÄ kartÄ ir už skalbimÄ susimokėjo, tačiau jam buvo per brangu, todėl daugiau nebeskalbė. Å iaulių TI nemokamai jam rÅ«bų neskalbė. Apatinius rÅ«bus skalbykloje skalbė vienÄ kartÄ , daugiau skalbėsi pats. Dėl apatinių rÅ«bų skalbimo Å iaulių TI administracijai pretenzijų neturi. PraÅ¡o skundÄ tenkinti.Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Å iaulių TI atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (94-98 b. l.) prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime nurodė, kad atvykstantiems ir išvykstantiems suimtiesiems ir nuteistiesiems visa asmens krata įstaigoje pareiškėjo buvimo laikotarpiu buvo atliekama administracinės teritorijos pastato rūsyje esančioje apžiūros ir daiktų patikrinimo patalpoje. Priėmimo paskirstymo skyriuje pažeidimų dėl švaros ir dezinfekcijos nenustatyta.Teisės aktai nereglamentuoja džiovyklų įrengimo gyvenamosiose kamerose dėl pačių kalinamųjų saugumo. Pagal higienos normos reikalavimus laisvės atėmimo vietos kameros tipo patalpos sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema.

Teisės aktai nenumato, kad laisvės atėmimo vietose kalinamiesiems bÅ«tų sudarytos sÄ lygos skalbtis ir džiovintis rÅ«bus jų gyvenamosiose kamerose. Å iaulių tardymo izoliatoriuje tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis duÅ¡u reglamentuojančios teisės normos.Å iaulių TI akcentavo, kad pareiÅ¡kėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimÄ sÄ lygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nebÅ«tinai sÄ lygotus laikymo sÄ lygų, kurių nepagrindžia jokiais įrodymais.

PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių TI sÄ lygomis. Remdamasis Å¡iomis aplinkybėmis, Å iaulių TI manė, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. Papildomai nurodė, kad Å iaulių TI pagal galimybes įgyvendino ir siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus, nagrinėjamu atveju nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto iÅ¡imtinai prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , pareiÅ¡kėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikÅ¡mis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas D.

B. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam neturtinės 3000 Eur žalos atlyginimÄ už laikotarpį nuo 2013-01-30 iki 2016-05-23. Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ .

Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais. PareiÅ¡kėjas nurodo kad laikotarpiu nuo 2013-01-31 iki 2013-11-11 atvykus į Å iaulių TI jam nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti po duÅ¡u.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (Žin., 2009, Nr. 68-2782) (toliau – Taisyklės) 106 punkte numatyta, kad „Naujai atvykusiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems atliekamas sanitarinis švarinimas. Tardymo izoliatorių personalui draudžiama reikalauti, kad suimtieji nusikirptų plikai, jeigu nėra medicinos specialisto rašytinio patvirtinimo, kad tai reikalinga dėl sveikatos ar higienos“. Šiaulių TI pateiktoje pažymoje (119 b.l.) nurodyta, kad per laikotarpį nuo 2013-01-31 iki 2013-11-11 pareiškėjas į Šiaulių TI atvyko devynis kartus (2013-01-31, 2013-02-14, 2013-03-07, 2013-04-12, 2013-05-15, 2013-06-25, 2013-09-09, 2013-10-07, 2013-11-11).

Iš pažymų dėl sanitarinio švarinimo atlikimo / atsisakymo (128-146 b.l.) matyti, kad pareiškėjas 2013-11-11 atsisakė sanitarinio švarinimo, todėl jo teiginiai dėl nesudarytos galimybės 2013-11-11 atvykus į Šiaulių TI nusiprausti po dušu atmestini, kaip nepagrįsti. Tačiau atsakovas nepaneigė pareiškėjo teiginių dėl jam nesudarytos galimybės nusiprausti po dušu atvykus į Šiaulių TI 2013-01-31, 2013-02-14, 2013-03-07, 2013-04-12, 2013-05-15, 2013-06-25, 2013-09-09, 2013-10-07 dienomis.

Atsakovas nepateikė įrodymų, kad Å¡iomis dienomis pareiÅ¡kėjui buvo atliktas sanitarinis Å¡varinimas. Teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, konstatuoja, kad Å iaulių TI neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.PareiÅ¡kėjas nurodė, jog neturėjo galimybės iÅ¡siplauti ir džiovinti savo asmeninius rÅ«bus. Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta 2015-08-03 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-908, kuri įsigaliojo nuo 2015-11-01 (toliau – HN 134:2015).

Iki 2015-10-31 galiojo Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta 2010-03-30 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-241 (toliau – HN 76:2010). Pagal HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 64 punktÄ , laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius. Pagal HN 134:2015 40 punktÄ , laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprÅ«pinami Å¡variais apatiniais ir virÅ¡utiniais drabužiais.

Å iaulių TI direktoriaus 2012-11-20 įsakymu Nr. 1/01-236 patvirtintas „Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) virÅ¡utinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos apraÅ¡as (toliau – ApraÅ¡as), kuris reglamentuoja virÅ¡utinių rÅ«bų skalbimo tvarkÄ . ApraÅ¡o 3 punkte numatyta, kad Å iaulių TI esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) virÅ¡utinių rÅ«bų skalbinių skalbimo bei cheminio valymo paslaugos teikiamos už suimtųjų (nuteistųjų) asmeninėse sÄ skaitose esančius pinigus.

ApraÅ¡o 13 ir 14 punktai numato skalbinių nepriėmimo procedÅ«rÄ , jei suimtasis (nuteistasis) neturi ar turi nepakankamai lėšų savo asmeninėje sÄ skaitoje sumokėti už skalbimo paslaugas. Taip pat numatyta galimybė suimtiesiems (nuteistiesiems) skalbti virÅ¡utinius rÅ«bus, jei jie neturi lėšų. Byloje nėra duomenų, kad Å iaulių TI atsisakė priimti skalbimui pareiÅ¡kėjo virÅ¡utinius rÅ«bus, pareiÅ¡kėjas nesikreipė į Å iaulių TI administracijÄ su praÅ¡ymu skalbti jo virÅ¡utinius rÅ«bus, neteikė skundų dėl atsisakymo skalbti jo rÅ«bus, pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių konkrečių duomenų kada ir kokiomis aplinkybėmis Å iaulių TI atsisakė sudaryti galimybę pareiÅ¡kėjui iÅ¡siskalbti virÅ¡utinius rÅ«bus.

PareiÅ¡kėjas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių kada jam nebuvo sudarytos galimybės skalbtis apatinius rÅ«bus. Be to, pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2013-01-30 iki 2014-12-31 savo sÄ skaitoje turėjo 4579,18 litų (1326,22 Eur) bei laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-05-23 641,44 Eur (120-123 b.l.). PareiÅ¡kėjo teiginiai, kad jam buvo per brangu mokėti už skalbimo paslaugas, atmestini, kaip nepagrįsti. Atsakovas pateikė uždarosios akcinės bendrovės „Juvidė“ kainininkÄ (155-165 b.l.).

Pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių duomenų, kodėl jis mano, kad nustatytos kainos neatitinka rinkos kainos ir kad šios kainos yra didesnės, nei kitų įmonių šiame regione teikiančių analogiškas paslaugas, nustatytos kainos. Todėl įvertinus paminėtas aplinkybes konstatuotina, kad atsakovo neteisėtų veiksmų nenustatyta.Pareiškėjas nurodė, kad atvykstant ar išvykstant etapu, pareiškėjas turėdavo nusirengti iki apatinių rūbų, o kartais ir nuogai. Buvo tikrinamas metalo detektoriumi, kurio pareigūnai prieš tai nedezinfekuodavo.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-09-10 įsakymu Nr. V-362 patvirtintos „Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos“ (TAR, 2014-09-12, Nr. 12286) (toliau – Instrukcija) VIII skyrius (148 – 174 punktai) reglamentuoja kratų ir apžiÅ«rų atlikimÄ laisvės atėmimo vietose. 148 punkte numatyta, kad siekiant surasti ir paimti suimtiesiems ir nuteistiesiems draudžiamus turėti daiktus, aptikti pabėgimui rengiamas vietas, surasti laisvės atėmimo vietų teritorijoje besislapstančius suimtuosius arba nuteistuosius, atliekamos suimtųjų ir nuteistųjų, laisvės atėmimo vietų teritorijų ir patalpų kratos bei apžiÅ«ros.

Suimtojo arba nuteistojo krata – suimtojo arba nuteistojo drabužių, avalynės, turimų daiktų ir kÅ«no apieÅ¡kojimas siekiant patikrinti, ar jis neturi draudžiamų turėti daiktų (151 punktas). Suimtųjų ir nuteistųjų krata skirstoma į visuminę (iÅ¡rengiant) ir dalinę (neiÅ¡rengiant). JÄ atlieka tos pačios lyties kaip suimtasis ar nuteistasis asmuo. ApieÅ¡kodami suimtojo ar nuteistojo kÅ«nÄ ir maisto produktus, kratÄ atliekantys pareigÅ«nai privalo mÅ«vėti pirÅ¡tines (152 punktas).

Suimtiesiems ir nuteistiesiems visuminė krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietÄ , taip pat iÅ¡vykstant iÅ¡ jos (153.1. punktas). Pagal 156 punktÄ atliekant dalinę asmens kratÄ galima panaudoti technines priemones. Teisės aktai detaliai nereglamentuoja metalo detektorių naudojimo atliekant asmens dalinę kratÄ . Atvykus į Å iaulių TI atsakovas privalėjo atlikti pareiÅ¡kėjo visuminę kratÄ , todėl pareiÅ¡kėjui pagrįstai buvo nurodoma nusirengti iki apatinių rÅ«bų.

Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjui Å iaulių TI pareigÅ«nai bÅ«tų liepę nusirengti nuogai. Taip pat byloje nėra duomenų, kad tikrinant pareiÅ¡kėjÄ metalo detektoriumi, Å iaulių TI pareigÅ«nai bÅ«tų iÅ¡purvinę ar kitaip sugadinę jo rÅ«bus. PareiÅ¡kėjas dėl Å¡ių aplinkybių Å iaulių TI administracijai skundų neteikė, nors pareiÅ¡kėjas rašė skundÄ dėl pareigÅ«nų veiksmų atliekant kratÄ , tačiau Å¡iame skunde nenurodė anksčiau paminėtų aplinkybių (jog jam nurodė nusirengti nuogai ar buvo iÅ¡purvinti pareiÅ¡kėjo rÅ«bai).

Ä®vertinus paminėtas aplinkybes, konstatuotina, jog nenustatyta, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, o pareiÅ¡kėjo argumentai dėl jo teisių pažeidimų atliekant kratas, atmestini, kaip nepagrįsti.Teismas pažymi, kad pagal EŽTT jurisprudencijÄ , teismo pareiga motyvuoti priimtÄ spendimÄ nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ pareiÅ¡kėjo argumentÄ (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk prieÅ¡ Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle prieÅ¡ SuomijÄ ir kt.).

Tokiai praktikai pritaria ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., LVAT 2014-10-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1352/2014 ir kt.).Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Teismas atsižvelgia į tai, kad pareiÅ¡kėjas Å iaulių TI, buvo kalinamas sÄ lygomis, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų, į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ , todėl teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ .

Tačiau nagrinėjamu atveju pažeidimas nebuvo intensyvus, pareiÅ¡kėjui nebuvo sudaryta galimybė aÅ¡tuonis kartus nusiprausti po duÅ¡u atvykus į Å iaulių TI, tačiau pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta teisė praustis po duÅ¡u ne rečiau, kaip vienÄ kartÄ per savaitę (pareiÅ¡kėjas Å¡ių aplinkybių neginčija, nenurodo, jog Å¡i teisė buvo pažeista). Byloje nenustatyta, jog Å iaulių TI bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Kartu pabrėžtina, kad pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikimai, dėl kalinimo sÄ lygų Å iaulių TI, nenustatyti. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė.Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Å . prieÅ¡ UAB, Nr. 3K-7-2/2008) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-2162/2014, 2015 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1050-442/2015 ir kt.) Teismas, atsižvelgdamas į formuojamÄ EŽTT ir aktualiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę ir intensyvumÄ , konstatuoja, kad minėti byloje nustatyti pažeidimai nelaikytini intensyviais ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui.

Todėl Å¡iuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiÅ¡kėjo patirtÄ skriaudÄ , tai atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus.Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies, pripažįstant, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas,n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo D. B. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo D. B. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas buvo pažeista.PareiÅ¡kėjo D. B. reikalavimÄ dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais, atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ .Teisėjas                                                                                 Žanas Kubeckas