5cb8a75c-1bb0-43db-8287-8e4635be83fe · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-4435-968/2015Proceso Nr. 3-61-3-03533-2014-4Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1, 15.2.3.2, 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 17 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskassekretoriaujant Astai Statkevičienei,dalyvaujant Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos, atstovei Neringai Pėtnyčytei, trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei Vidai Gagienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos J.

V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas, VÄ® Dubravos eksperimentinė mokomoji miÅ¡kų urėdija) dėl žalos atlyginimo.IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismasn u s t a t ė:1. PareiÅ¡kėja J. V. padavė teismui skundÄ (b. l. 1–3), praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 6 760,34 Lt turtinės žalos ir 5 000,00 Lt neturtinės žalos.2.

PareiÅ¡kėja skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Kauno apskrities virÅ¡ininko 2008-10-13 sprendimu Nr. 52/23916 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo vietovėje“ bei tos pačios dienos įsakymu Nr. 02-05-11470 „Dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo (duomenys neskelbtini)“ A. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko K. K. nuosavybės teisėmis valdytÄ 0,12 ha žemės sklypÄ , buvusį (duomenys neskelbtini), ir 0,39 ha miÅ¡ko sklypÄ , buvusį (duomenys neskelbtini), perduodant neatlygintinai nuosavybėn tris žemės sklypus – 0,51 ha ploto žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), 0,58 ha ploto žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) ir 0.45 ha ploto žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini).

R. L., atstovaujantis A. K., 2008-12-08 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1-762 0,58 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) pardavė Å . G. Å . G. ir D. G. 2010-07-08 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2-2812 0,58 ha bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) pardavė M. V. M. V. 2011-05-31 dovanojimo sutartimi Nr. RK-2227 padovanojo J. V. 0,58 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini). Kauno apygardos administracinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ Nr. I-379-505/2012, priėmė 2012-10-02 sprendimÄ , kuriuo panaikino Kauno apskrities virÅ¡ininko 2008-10-13 įsakymo Nr. 02-05-11470 „Dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo (duomenys neskelbtini)“ dalį, kuria atkurtos nuosavybės teisės ir grÄ Å¾inta A.

K. nuosavybės teise 0,05 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko ploto 0,58 ha sklype (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo sklypas); Kauno apskrities virÅ¡ininko 2008-10-13 sprendimo Nr. 52/23916 „Dėl nuosavybės teisės atkÅ«rimo kaimo vietovėje“ dalį, kuria atkurtos nuosavybės teisės ir grÄ Å¾inta A. K. nuosavybės teise 0,05 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko ploto 0,58 sklype (duomenys neskelbtini). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

Kauno apylinkės teismas 2014-02-10 sprendimu pripažino negaliojančia 2008-12-08 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 7625 dalį, kuria A. K. pardavė Š. G. 0,05 ha valstybinės reikšmės miško ploto 0,58 ha sklype (duomenys neskelbtini); pripažino negaliojančia 2008-12-08 sutarties dėl nekilnojamojo turto priėmimo-perdavimo nuosavybėn Nr. I-7626 dalį, kuria A. K. perdavė Š. G. 0,05 ha valstybinės reikšmės miško ploto 0,58 sklype (duomenys neskelbtini); pripažino negaliojančia 2010-07-08 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-2812 dalį, kuria Š.

G. ir D. G. pardavė M. V. 0,05 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko ploto 0,58 ha sklype (duomenys neskelbtini); pripažino negaliojančia 2011-05-31 dovanojimo sutarties Nr. RK-2227 dalį, kuria M. V. padovanojo J. V. 0,05 valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko ploto 0,58 ha sklype (duomenys neskelbtini); taikė vienaÅ¡alę restitucijÄ natÅ«ra ir įpareigojo J. V. grÄ Å¾inti 0,05 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko ploto 0,58 ha sklype (duomenys neskelbtini) valstybei.Valstybės institucijos Å¡iuo atveju neveikė taip, kaip privalėjo veikti, dėl to priėmė neteisėtus sprendimus, kurie vėliau teismų buvo panaikinti.

PareiÅ¡kėja prarado 0,05 ha žemės sklypÄ , kuris, pritaikius restitucijÄ , iÅ¡ jos neatlygintinai buvo paimtas valstybei. J. V. įpareigojus grÄ Å¾inti valstybei 0,05 ha žemės sklypo dalį, kuriÄ ji buvo gavusi dovanų iÅ¡ savo sÅ«naus, jai buvo padaryta 4 310,34 Lt turtinė žala. Be to, pareiÅ¡kėja gindama savo teises bei tikėdamasi iÅ¡saugoti nuosavybę, kreipėsi į advokatÄ , kuriam sumokėjo 2 400,00 Lt, taip pat sumokėjo 50,00 žyminio mokesčio. PareiÅ¡kėja dėl neteisėtų valstybės institucijų veiksmų patyrė 6 760,34 Lt turtinę žalÄ , kuri turi bÅ«ti atlyginta.PareiÅ¡kėja žemės sklypÄ nuosavybėn įsigijo 2011 metais ir jį valdė 3 metus.

Per šį laikÄ ginčo žemės sklypas buvo pakeistas, jo bÅ«klė pagerinta, atlikti kadastriniai matavimai. Valdydama ginčo žemės sklypo dalį, pareiÅ¡kėja turėjo teisėtų lÅ«kesčių valdyti jį toliau ir plėtoti jau pradėtÄ kaimo turizmo veiklÄ . Dėl to, ir dėl ilgo teismo proceso, kuris sukėlė nepatogumus, stresÄ , pareiÅ¡kėja patyrė nervinę įtampÄ , kuri nebuvo vienkartinė ar trumpalaikė, dėl žemės sklypo dalies, kurioje pareiÅ¡kėja tikėjosi susikurti tinkamÄ gyvenimo aplinkÄ praradimo, dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių visam priklausančiam sklypui (ne ginčo sklypo daliai) pareiÅ¡kėja patyrė 5 000,00 Lt neturtinę žalÄ .

PareiÅ¡kėja ir jos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laikÄ ir vietÄ jai praneÅ¡ta tinkamai.3. Atsakovės atstovas atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 35–39). Savo pozicijÄ grindžia Å¡iais argumentais:Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinus sandorį negaliojančiu taikoma restitucija. PareiÅ¡kėja, manydama, kad Kauno apylinkės teismui 2014-02-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2376-584/2014 pritaikius vienaÅ¡alę restitucijÄ valstybės padėtis pagerėjo, nes valstybė sklypo dalį gavo neatlygintinai, ir dėl tokio restitucijos bÅ«do taikymo buvo pažeisti pareiÅ¡kėjos interesai, turėjo teisę šį Kauno apylinkės teismo sprendimÄ skųsti apeliacine tvarka, tačiau Å¡ia teise nepasinaudojo.

Tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėja sutiko, kad teismas teisingai iÅ¡sprendė restitucijos klausimÄ , todėl pareiÅ¡kėjos argumentai, kad valstybė įgijo pranaÅ¡umÄ pareiÅ¡kėjos atžvilgiu nagrinėjamoje byloje neturėtų įrodomosios galios.Kauno apskrities virÅ¡ininko priimti neteisėti aktai dėl 0,05 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko ploto 0,58 ha sklype (duomenys neskelbtini), patys savaime nepagrindžia žalos atsiradimo fakto. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžta, kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų neteisėtų veiksmų.PareiÅ¡kėja praÅ¡o priteisti 6 760,34 Lt turtinei žalai atlyginti, tačiau nepateikia žalos dydį patvirtinančių dokumentų, nors pareiga įrodyti žalos dydį tenka pareiÅ¡kėjai.

PareiÅ¡kėja nurodo, kad iÅ¡ sÅ«naus dovanų gautÄ Å¾emės sklypÄ sutarties Å¡alys įvertino 50 000,00 Lt. Tačiau dokumentų, patvirtinančių kokiu vertinimu remiantis pareiÅ¡kėja 0,58 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), įvertina 50 000,00 Lt suma byloje nėra. Pagal 2011-05-31 dovanojimo sutarties Nr. RK-2227 2.2 punktÄ indeksuota 0,58 ha žemės sklypo vertė yra 643,00 Lt, o vidutinė rinkos vertė 3 200,00 Lt. Å ie duomenys nustatyti vadovaujantis VÄ® Registrų centro Kauno filialo pažyma Nr. 44-3410808 ir pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo straipsnį nuo jų įraÅ¡ymo laikomi teisingais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Be to, kaip matyti iÅ¡ Kauno apylinkės teismo 2014-02-10 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2376-584/2014, 2008-12-08 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. I-7625 A. K. 0,58 ha sklypÄ (duomenys neskelbtini), Å . G. pardavė už 5 000,00 Lt. Å . G. šį žemės sklypÄ 2010-07-08 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2-2812 M. V. pardavė už 5 000,00 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėja nepateikė įrodymų dėl turto vertės, praÅ¡ymas dėl 4 310,34 Lt turtinės žalos atmestinas kaip neįrodytas.

PareiÅ¡kėja 2 400,00 Lt turtinei žalai pagrįsti pateikia 2012-10-12 pinigų priėmimo kvitÄ Nr. 606394 ir nurodo, kad gindama savo teises bei tikėdamasi iÅ¡saugoti nuosavybę, samdėsi advokatÄ , kuriam privalėjo mokėti ir dėl to patyrė 2 400,00 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Å ios pareiÅ¡kėjos iÅ¡laidos nėra pagrįstos teisės aktų nustatyta tvarka, kadangi nėra pateiktas iÅ¡laidų apskaičiavimas, be to, iÅ¡ pateikto 2012-10-12 pinigų paėmimo kvito Nr. 606394 negalima nustatyti, kad 2012-10-12 pinigų paėmimo kvitas Nr. 606394 yra už teisines paslaugas administracinėje byloje Nr. I-379-505/2012.PareiÅ¡kėja iÅ¡ Lietuvos valstybės praÅ¡o priteisti ir 5 000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti, tačiau tik abstrakčiais teiginiais nurodo, kad dėl teismo proceso patyrė nepatogumus, stresÄ , nervinę įtampÄ .

Pažymėtina, kad rÅ«pesčiai ginant savo teises yra neiÅ¡vengiama objektyvi bÅ«sena. Atsižvelgiant į tai, kad nei 5 000,00 Lt, nei pats neturtinės žalos padarymo faktas byloje nėra pagrįsti objektyviais įrodymais, valstybei nekyla pareiga atlyginti pareiÅ¡kėjai neturtinę žalÄ . Nors pareiÅ¡kėja nurodo, kad per 3 metus, kuomet valdė žemės sklypÄ nuosavybės teise, ginčo sklypas buvo pakeistas, jo bÅ«klė pagerinta, pradėta plėtoti kaimo turizmo veikla, tačiau tai patvirtinančių dokumentų pareiÅ¡kėja nepateikia.

PareiÅ¡kėja 2011-05-31 dovanojimo sutarties Nr. RK-2227 pagrindu nuosavybės teise įgijo 0,58 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ , todėl jos teiginiai, kad ji džiaugėsi turėdama miÅ¡kÄ , ir įgijo teisėtus lÅ«kesčius jį valdyti, prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams. PareiÅ¡kėja iÅ¡ neatlygintinai įgyto 0,58 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypo 0,05 ha, t. y. tik nedidelį žemės plotÄ grÄ Å¾inus valstybei, visos sÄ lygos naudoti jai priklausantį žemės sklypÄ pagal jo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iÅ¡liko, todėl panaikinus Kauno apskrities virÅ¡ininko administracinius aktus jokia žala pareiÅ¡kėjai realiai nebuvo padaryta.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė, remdamasi iÅ¡ esmės analogiÅ¡kais atsiliepimuose iÅ¡dėstytiems motyvais, prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ , praÅ¡o atmesti skundÄ kaip nepagrįstÄ (b. l. 125–128). Nurodo, kad pareiÅ¡kėja 2 400,00 Lt žalai pagrįsti pateikia 2012-10-12 pinigų priėmimo kvitÄ Nr. 606394 ir nurodo, kad gindama savo teises samdėsi advokatÄ , kuriam privalėjo mokėti ir dėl to patyrė 2 400,00 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.

PareiÅ¡kėjos nurodyta 2 400,00 Lt suma nėra teisės aktų nustatyta tvarka pagrįsta, kadangi nėra pateiktas iÅ¡laidų apskaičiavimas. Pagal 2012-10-12 pinigų paėmimo kvitÄ Nr. 606394 negalima nustatyti kokioje byloje (administracinėje byloje Nr. I-379-505/2012 ar civilinėje byloje Nr. 2-2376-584/2014) yra apmokėtos teisinės paslaugos. PareiÅ¡kėja iÅ¡ Lietuvos valstybės praÅ¡o priteisti 5 000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti, tačiau tik abstrakčiai teigia, kad dėl teismo proceso patyrė nepatogumus, stresÄ , nervinę įtampÄ , t. y. jokiais įrodymais nepagrindžia, kad jai padaryta 5 000,00 Lt neturtinė žala.

PareiÅ¡kėja nepateikė jokių objektyvių įrodymų dėl praÅ¡omos priteisti žalos dydžio ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, todėl skundas atmestinas.Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovė, remdamasi iÅ¡ esmės analogiÅ¡kais atsiliepime iÅ¡dėstytiems motyvais, prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .5. Trečiasis suinteresuotas asmuo VÄ® Dubravos eksperimentinė mokomoji miÅ¡kų urėdija atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ , praÅ¡o nagrinėti skundÄ teismo nuožiÅ«ra (b. l. 120), jo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai.Teismaskonstatuoja:PareiÅ¡kėjos skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.1.

Å ioje byloje ginčas kilo dėl pareiÅ¡kėjos teisės į 6 760,34 Lt turtinės ir 5 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ . Žalos atsiradimÄ pareiÅ¡kėja kildina iÅ¡ neteisėtų Kauno apskrities virÅ¡ininko 2008-10-13 sprendimo Nr. 52/23916 ir įsakymo Nr. 02-05-11470, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės, inter alia, į 0,05 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko ploto 0,58 ha sklype (duomenys neskelbtini), kurį Kauno apylinkės teismas 2014-02-10 sprendimu pritaikęs vienaÅ¡alę restitucijÄ natÅ«ra, įpareigojo J.

V. grÄ Å¾inti valstybei.2. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Reikalavimas dėl žalos (inter alia, turtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

Siekiant nustatyti neteisėtumÄ pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai; kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Å iame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.3. Remiantis proceso Å¡alių ir jų atstovų paaiÅ¡kinimais, dokumentais ir kitais raÅ¡ytiniais įrodymais byloje nustatytos Å¡ios bylai reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės:

Kauno apskrities viršininko 2008-10-13 įsakymu Nr. 02-05-11470 (b. l. 85–86) ir 2008-10-13 sprendimu Nr. 52/23916 (b. l.

89) A. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės, inter alia, į (duomenys neskelbtini) esantį 0,58 ha sklypÄ (b. l. 88), kurį A. K. 2008-12-08 pardavė už 5 000,00 Lt Å . G., o Å . G. ir D. G. 2010-07-08 sutartimi pardavė M. V. (b. l. 40–46); M. V. 2011-05-31 dovanojimo sutartimi Nr. RK-2227 šį 0,58 ha sklypÄ (duomenys neskelbtini) perdavė neatlygintinai motinai J. V. asmeninės nuosavybės teise (b. l. 24–26); Kauno apygardos administracinis teismas 2012-10-02 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-379-505/2012, pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros praÅ¡ymÄ , panaikino Kauno apskrities virÅ¡ininko 2008-10-13 įsakymo Nr. 02-05-11470 dalį, kuria atkurtos nuosavybės teisės ir grÄ Å¾inta A.

K. nuosavybės teise 0,05 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko ploto 0,58 ha sklype (duomenys neskelbtini) (b. l. 68–72), o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2013-03-28 nutartimi Kauno apygardos administracinio teismo 2012-10-02 sprendimÄ paliko nepakeistÄ (b. l. 59–66); Kauno apylinkės teismas 2014-02-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2376-584/2014 pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros ieÅ¡kinį, pripažino negaliojančia, inter alia, 2011-05-31 dovanojimo sutarties Nr. RK-2227 dalį, kuria M.

V. padovanojo savo motinai J. V. 0,05 valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko ploto 0,58 ha sklype (duomenys neskelbtini), ir, be kita ko, taikė vienaÅ¡alę restitucijÄ natÅ«ra, įpareigodamas J. V. grÄ Å¾inti 0,05 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko valstybei (b. l. 52–56).Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes nagrinėjamai administracinei bylai aktualiu aspektu, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja jai nuosavybės teise priklausančio 0,05 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko grÄ Å¾ino valstybei, nes tai padaryti ji buvo įpareigota Kauno apylinkės teismo 2014-02-10 sprendimu dėl to, kad įsiteisėjusiais Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi Kauno apskrities virÅ¡ininko 2008-10-13 įsakymo Nr. 02-05-11470 ir 2008-10-13 sprendimo Nr. 52/23916 dalys, kuriomis buvo atkurtos nuosavybės teisės į Å¡iÄ Å¾emės sklypo dalį, kuriÄ vėliau sudarytos sutarties pagrindu įsigijo pareiÅ¡kėja, buvo pripažinta neteisėta; taigi Kauno apskrities virÅ¡ininkas priimdamas neteisėtus 2008-10-13 įsakymÄ Nr. 02-05-11470 ir sprendimÄ Nr. 52/23916 atliko neteisėtus veiksmus.4.

IÅ¡ pareiÅ¡kėjos skundo turinio matyti, kad jos nurodytÄ 6 760,34 Lt turtinę žalÄ , sudaro: – 4 310,34 Lt suma, kuria ji įvertino 0,05 ha ginčo sklypÄ ;– 2 400,00 Lt teismo iÅ¡laidos, kurias ji patyrė samdydama advokatÄ , ir 50,00 Lt žyminio mokesčio nagrinėjant administracinę bylÄ , kurioje buvo priimti Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, kuriais Kauno apskrities virÅ¡ininko 2008-10-13 įsakymo Nr. 02-05-11470 dalis, kuria buvo atkurtos nuosavybės teisės į Å¡iÄ Å¾emės sklypo dalį, kuriÄ vėliau sudarytos sutarties pagrindu įsigijo pareiÅ¡kėja, buvo pripažinta neteisėta.4.1.

Sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjos skunde iÅ¡dėstyto praÅ¡ymo atlyginti 4 310,34 Lt dydžio turtinę žalÄ , kuriÄ ji kildina iÅ¡ 0,05 ha žemės sklypo dalies vertės, pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismas 2014-02-10 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-2376-584/2014 pritaikė vienaÅ¡alę restitucijÄ natÅ«ra, įpareigodamas J. V. valstybei grÄ Å¾inti 0,05 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko, esančio 0,58 ha sklype (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismas konstatavo, kad „atsižvelgiant į tai, kad J.

V. turtÄ , kuriam taikoma restitucija yra gavusi dovanojimo sutarties pagrindu, t. y. neatlygintinai, atsakovės atstovo nurodoma 5000-6000 Lt suma kaip restitucijos taikymo pasekmė jai iÅ¡ valstybės nėra priteistina“. Å iame kontekste pažymėtina, kad LVAT praktikoje aiÅ¡kinant analogiÅ¡kus teisinius santykius yra konstatuota, kad pareiÅ¡kėjai, iÅ¡ kurių turtas natÅ«ra grÄ Å¾intinas valstybei, turi teisę reikalauti iÅ¡ valstybės atlyginti prarasto turo vertę, tačiau tai turi bÅ«ti atliekama pagal restitucijos taisykles – atlyginant patirtas turto įsigijimo iÅ¡laidas, kurios neturi virÅ¡yti sandorių sudarymo metu parduodamo turto rinkos kainos, t. y. atlyginamos turto įsigijimo iÅ¡laidos, jų dydį ribojant parduodamo turto rinkos kaina, kuri buvo sandorio sudarymo metu (žr., pvz., LVAT   2013-02-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-120/2013).

Ä®vertinus nustatytas faktines aplinkybes, Å¡ios bylos kontekste aktualiÄ LVAT praktikÄ , konstatuotina, kad J. V. 0,05 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko, esančio 0,58 ha sklype (duomenys neskelbtini), kuriam pritaikyta restitucija yra gavusi dovanojimo sutarties pagrindu, todėl nėra patyrusi jokių Å¡io turto įsigijimo iÅ¡laidų; taigi 4 310,34 Lt dydžio turtinė žala, kuriÄ ji kildina iÅ¡ 0,05 ha ginčo sklypo vertės, pareiÅ¡kėjai nėra atsiradusi. Vadinasi, pareiÅ¡kėjos skunde iÅ¡dėstytas praÅ¡ymas atlyginti 4 310,34 Lt dydžio turtinę žalÄ atmestinas nenustačius vienos iÅ¡ trijų bÅ«tinųjų turtinės žalos atlyginimo sÄ lygų – žalos.4.2.

Sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjos skunde iÅ¡dėstyto praÅ¡ymo atlyginti 2 400,00 Lt teismo iÅ¡laidas ir 50,00 Lt žyminio mokesčio, pažymėtina, kad Å¡ios iÅ¡laidos tiesiogiai susijusios su dėl atsakovo neteisėtų veiksmų kilusia civiline atsakomybe, todėl atsakovas yra atsakingas už Å¡ių iÅ¡laidų atsiradimÄ . Pagrįsdama Å¡ias iÅ¡laidas pareiÅ¡kėja pateikia pinigų priėmimo kvitÄ (b. l.

27) ir žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimÄ sumokėjimÄ pagrindžiančius dokumentus (b. l. 28). IÅ¡ Å¡ių dokumentų analizės matyti, kad pareiÅ¡kėja teisines paslaugas advokatui sumokėjo 2400,00 Lt. Å iuo atveju pažymėtina, kad administracinėje byloje Nr. I-379-505/2012, kurioje buvo sprendžiamas Kauno apskrities virÅ¡ininko 2008-10-13 sprendimo Nr. 52/23916 ir įsakymo Nr. 02-05-11470 dalių pripažinimo neteisėtomis klausimas, pareiÅ¡kėjai, kuri Å¡ioje administracinėje byloje buvo trečiuoju suinteresuotu asmeniu, remiantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) taisyklėmis, turėtos bylos vedimo iÅ¡laidos negalėjo bÅ«ti patenkintos, kadangi ji palaikė atsakovo pozicijÄ , o Kauno apskrities virÅ¡ininko 2008-10-13 sprendimas Nr. 52/23916 ir įsakymas Nr. 02-05-11470 dalyse buvo pripažinti negaliojančiais.

Tačiau žalos atlyginimo instituto taikymo prasme, Å¡ios iÅ¡laidos pripažintinos žala, kuriÄ turi atlyginti atsakovas, nes Å¡ios žalos atsiradimas yra priežastiniame ryÅ¡yje su atsakovo neteisėtais veiksmais, pastarajam priėmus neteisėtÄ administracinį aktÄ .IÅ¡ Å¡ioje byloje surinktos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančios informacijos nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos atstovas advokatas M. V. dalyvavo nagrinėjant administracinę bylÄ Nr. I-379-505/2012, pareiÅ¡kėja Å¡ioje byloje teikė apeliacinį skundÄ , todėl teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėja patyrė teisines iÅ¡laidas sumokėjusi 50,00 Lt žyminį mokestį už apeliacinio skundo pateikimÄ .

Taip pat pareiÅ¡kėja patyrė 2 400,00 Lt teismo iÅ¡laidų, advokato pagalbai apmokėti, kurios nevirÅ¡ija maksimaliai leistino tokių iÅ¡laidų dydžio, nustatyto teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamas paslaugas maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatyto 8 punkte.Ä®vertinus Å¡ioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, Å¡ios bylos kontekste aktualiÄ LVAT praktikÄ , aktualų Administracinių bylų teisenos įstatymo, CPK, Rekomendacijose įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ , teismas konstatuoja, kad yra pagrindas pareiÅ¡kėjai iÅ¡ atsakovės priteisti 2 450,00 Lt (709,57 Eur) turtinės žalos.5.

PareiÅ¡kėja, be kita ko, praÅ¡o priteisti 5 000,00 Lt neturtinės žalos.Teismų praktikoje (žr., pvz., LVAT 2007-06-26 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008-04-16 LVAT sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); LVAT 2010-06-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) yra konstatuota, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma.

Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali bÅ«ti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Ä®rodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

Tokiais atvejais bylÄ nagrinėjantis teismas turi vadovautis Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrÄ ja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstu visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos iÅ¡tyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais. Taip pat teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis; neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamÄ poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu (žr., pvz., 2006-05-17 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007-11-15 LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).PareiÅ¡kėja skunde nurodo, kad neturtinę žalÄ ji patyrė dėl to, kad: sklypÄ nuosavybėn įsigijo 2011 metais ir jį valdė 3 metus, per šį laikÄ ginčo žemės sklypas buvo pakeistas, jo bÅ«klė pagerinta, atlikti kadastriniai matavimai; valdydama ginčo žemės sklypo dalį, pareiÅ¡kėja turėjo teisėtų lÅ«kesčių valdyti jį toliau ir plėtoti jau pradėtÄ kaimo turizmo veiklÄ ; ilgas teismo procesas sukėlė nepatogumus, stresÄ , pareiÅ¡kėja patyrė nervinę įtampÄ , kuri nebuvo vienkartinė ar trumpalaikė, dėl žemės sklypo dalies, kurioje pareiÅ¡kėja tikėjosi susikurti tinkamÄ gyvenimo aplinkÄ praradimo, dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių visam priklausančiam sklypui (ne ginčo sklypo daliai).Ä®vertinus pareiÅ¡kėjai tiek Å¡ios bylos, tiek minėtų administracinės ir civilinės bylų nagrinėjimu sukeltus nepatogumus (stresas, įprastinio gyvenimo ritmo sutrikimas, nulemtas poreikio ginti savo pažeistas teises) darytina iÅ¡vada, kad yra pagrindas konstatuoti buvus neturtinę žalÄ .

Ä®vertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, inter alia sÄ lyginai trumpÄ laikotarpį, kurį pareiÅ¡kėja naudojosi ginčo turtu tenkindama savo interesus, remdamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas pareiÅ¡kėjai iÅ¡ atsakovo priteisti 1 000 Lt (289,62 Eur) neturtinės žalos.6. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus pareiÅ¡kėjos skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. IÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, pareiÅ¡kėjai priteistina: 709,57 Eur turtinei žalai atlyginti ir 289,62 Eur neturtinei žalai atlyginti.Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismasn u s p r e n d ž i a:SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjai J.

V. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, priteisti 709,57 Eur (septynis Å¡imtus devynis eurus, 57 ct) turtinei žalai atlyginti ir 289,62 Eur (du Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devynis eurus, 62 ct) neturtinei žalai atlyginti. KitÄ pareiÅ¡kėjos skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                      Rytis Krasauskas