2020-12-02 Nr. AB-22913-3-61-3-02479-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2784-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02479-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas A. D. 2019 m. liepos 3 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas teigė, kad, nuo 2013 metų atlikdamas bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K; teisių perėmėjas – Vilniaus PN), jis neturėjo galimybės gauti ilgalaikius pasimatymus su artimaisiais, tokiu būdu pažeidžiant Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnio nuostatas, diskriminuojant nuteistųjų, paliktų dirbti Lukiškių TI-K arba bausmę atliekančių ne kalėjimo sąlygomis, atžvilgiu. Tvirtino, kad dėl tokių bausmės atlikimo sąlygų jis ir jo sutuoktinė patyrė žalą fizinei ir psichinei sveikatai, santykiams šeimoje ir kt.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė šį skundą atmesti.

4. Atsakovas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K neturėjo duomenų apie registruotus pareiškėjo prašymus dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo. Pareiškėjas ginčą kelia dėl galbūt ydingo teisinio reglamentavimo, tačiau jis nepatenka į subjektų, turinčių teisę kreiptis į administracinį teismą su prašymu ištirti norminio akto teisėtumą, ratą. Atsakovo vertinimu, skundas grindžiamas ne įrodymais, bet samprotavimais, pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 1 d. sprendimu atmetė pareiškėjo A. D. skundą.

6. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, teismų praktiką ir pažymėjo, kad laisvės atėmimo įstaiga neprivalo trumpalaikius ar ilgalaikius pasimatymus asmenims, kurių laisvė suvaržyta, skirti ex officio (pagal pareigas, savo iniciatyva). Ginčo laikotarpiu pareiškėjas nesikreipė į Lukiškių TI-K administraciją, prašydamas suteikti jam galimybę pasinaudoti ilgalaikio pasimatymo teise. Nesant duomenų, kad pareiškėjo teisė į ilgalaikius pasimatymus buvo kaip nors suvaržyta, šie skundo argumentai atmestini. Pastebėta, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse, be ilgalaikių pasimatymų, yra įtvirtintos ir kitos nuteistųjų ryšių su šeima ir socialinių ryšių palaikymo formos: trumpalaikiai pasimatymai, pokalbiai telefonu, teisė gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, teisė gauti smulkiuosius paketus. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas siekė kitomis priemonėmis palaikyti socialinius ryšius su savo žmona. Be to, skundo argumentai apie pareiškėjo diskriminaciją kitų suimtųjų ir nuteistųjų atžvilgiu yra deklaratyvūs, nepagrindžiantys konkrečių jo teisių pažeidimo, o paremti tik subjektyviu egzistuojančio teisinio reguliavimo interpretavimu. Teismas padarė išvadą, kad byloje nenustatyta viena iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų – atsakovo (jo atstovo) neteisėti veiksmai, todėl reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą netenkintinas.

III. 7. Pareiškėjas A. D. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 1 d. sprendimą ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

8. Pareiškėjui neaišku, kodėl teismas iš proceso dalyvių pašalino Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją. Teismas turėjo vertinti ne tik Lukiškių TI-K, bet ir Teisingumo ministerijos veiksmus (dėl įstatymo nevykdymo). Be to, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas nepalaiko ryšių su savo sutuoktine. Pareiškėjo teigimu, jis ir jo sutuoktinė, kuri atlieka bausmę Panevėžio moterų pataisos namuose, vienas kitam siunčia po 2 laiškus per savaitę, kas 2 mėnesius vyksta į asmeninius pasimatymus, rūpinasi vienas kitu finansiškai.

9. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo šį apeliacinį skundą atmesti.

10. Atsakovo nuomone, pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, jo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, jis neįrodė patirtos neturtinės žalos. Teismas tinkamai ištyrė bylos aplinkybes ir objektyviai įvertino situaciją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 11. Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog jam, dėl to, kad jis kalinamas kalėjimo rėžimu, skirtingai nei kitiems suimtiesiems ir nuteistiesiems, kurie nėra kalinami kalėjimo rėžimu, nesuteikti ilgalaikiai pasimatymai.

12. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė teisinį reglamentavimą, kuriuo remiantis nuteistiesiems, atliekantiems bausmę, suteikiami ilgalaikiai pasimatymai, todėl teisėjų kolegija nekartoja teisės aktų nuostatų.

13. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką tokio pobūdžio bylose, yra išaiškinęs, kad ilgalaikių pasimatymų suteikimo ar nesuteikimo klausimas yra teisės į privataus asmens gyvenimą ribojimo klausimas. Teisė į ilgalaikius pasimatymus yra viena iš nuteistųjų teisių, glaudžiai besisiejančių su Konvencijos 8 straipsnyje garantuojama teise į šeimos gyvenimo gerbimą bei padedančių palaikyti santykius su artimais žmonėmis, ir šiuo atveju nuo kiekvieno konkretaus asmens priklauso, ar jis pasinaudos šia teise ir kaip jis ja naudosis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-889/2013). Taigi, nuteistųjų teisės į pasimatymą realizavimas yra siejamas su asmens, kurio laisvė suvaržyta, valios išraiška tokį pasimatymą gauti.

14. Byloje neįrodyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją, prašydamas suteikti jam galimybę pasinaudoti ilgalaikio pasimatymo teise. Nesant duomenų, kad pareiškėjo teisė į ilgalaikius pasimatymus buvo kaip nors suvaržyta, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjimo administracija veikė neteisėtai, taigi nėra ir sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti (Civilinio kodekso 6.246 str. 1 d.).

15. Tai, ar pareiškėjas palaiko ryšius su savo sutuoktine, neturi esminės reikšmės vertinant Lukiškių TI-K administracijos veiksmų teisėtumą anksčiau nurodytų faktinių aplinkybių kontekste. Tai būtų reikšminga, jei būtų nustatyta, kad administracija pareiškėjo prašymo suteikti ilgalaikį pasimatymą netenkintų tuo pagrindu, kad pareiškėjas nepalaiko ryšių su savo sutuoktine. Šiuo atveju, kaip minėta, pareiškėjas apskritai neišreiškė valios, kad toks pasimatymas būtų suteiktas.

16. Dėl Teisingumo ministerijos. Pareiškėjas skundu prašė priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Šios kategorijos bylose valstybei atstovauja įkalinimo įstaiga, o ne ministerija, todėl Vilniaus pataisos namai yra tinkamas atsakovo atstovas. Teisingumo ministerijai jokie reikalavimai byloje nėra pareikšti.

17. Dėl nurodytų argumentų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius