2022-11-16 Nr. AB-27950-3-61-3-03070-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-664-789/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03070-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų S. A. ir R. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. A. ir R. A. skundą atsakovui Teisėjų etikos ir drausmės komisijai dėl norminio akto teisėtumo, rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai S. A. ir R. A. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu (toliau – ir skundas) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Teisėjų etikos ir drausmės komisijos (toliau – ir Komisija) nuostatų, patvirtintų Teisėjų tarybos 2019 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 13P-10-(7.1.2) „Dėl Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatų patvirtinimo (toliau – ir Nuostatai) 24 punkto dalį, kurioje nustatyta, kad „Priimti sprendimai neskundžiami“, panaikinti Komisijos narės J. Č., atliekančios Komisijos pirmininko funkcijas, 2022 m. birželio 23 d. atsakymą Nr. 17P-83-(7.4.8) „Dėl jūsų teikimo“ (toliau – ir Raštas) bei perduoti Komisijai artimiausiame posėdyje kolegialiai spręsti dėl teikimo nagrinėjimo Komisijos posėdyje priimtinumo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. liepos 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų S. A. ir R. A. skundą, kadangi skundas nenagrinėjamas administraciniame teisme (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teismas įvertino pareiškėjų skundo priimtinumą subjekto, kuriam pareikšti reikalavimai, aspektu ir pažymėjo, kad Komisija yra teismų savivaldos institucija, sprendžianti drausmės bylų teisėjams iškėlimo klausimus, konsultuojanti teisėjus etikos klausimais. Komisijos kompetencija nustatyta Nuostatuose. Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-520-696/2013 suformuotą praktiką, teismas darė išvadą, kad teismo pareigūnų priimti įvairaus pobūdžio raštai, atsakymai į asmenų paklausimus dėl su teisingumo vykdymu nesusijusios teismo veiklos paprastai nėra pripažįstami ginčo administraciniuose teismuose objektu.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai ginčijo Komisijos Raštą, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjų kreipimąsi, bei prašė panaikinti Nuostatų 24 punkto dalį, kuri nustato, kad „Priimti sprendimai neskundžiami“.

Įvertinęs pareiškėjų keliamo ginčo pobūdį, argumentus, teismas darė išvadą, kad pareiškėjų inicijuotas ginčas dėl atsakymo ir Nuostatų dalies panaikinimo negali būti pripažintas ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje, todėl negali būti nagrinėjamas teismų administracinio proceso tvarka. Skunde pareiškėjai nenurodė teisiškai pagrįstu argumentų, kurie leistų teigti, jog ginčas dėl skundžiamo atsakymo ir su juo susijusio reikalavimo – panaikinti Nuostatų 24 punkto dalį – yra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjų siekiamos teisinės pasekmės pagal savo esmę yra susijusios su Komisijos veiksmais, kurie nagrinėjamu atveju nepriskirtini viešojo administravimo sričiai. Teismas konstatavo, kad administracinis teismas neturi kompetencijos vertinti nei ginčijamo Rašto teisėtumo, nei atitinkamai imti tirti norminio teisės akto (Nuostatų) dalies teisėtumą (išvestinis reikalavimas) bei įpareigoti Komisiją iš naujo spręsti dėl pareiškėjų kreipimosi.

III. Pareiškėjai S. A. ir R. A. atskirajame skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 27 d. nutartį; 2) nagrinėti pareiškėjų skundą ir panaikinti Nuostatų 24 punkto dalį, kuri nustato, kad „Priimti sprendimai neskundžiami“ bei panaikinti Komisijos Raštą ir perduoti Komisijai artimiausiame posėdyje kolegialiai spręsti dėl teikimo nagrinėjimo Komisijos posėdyje priimtinumo.

Pareiškėjai akcentuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nenurodė, kad gavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavedimą nagrinėti bylą. Pareiškėjai pažymi, kad skundas buvo pateiktas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Pareiškėjų nuomone, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas motyvuota nutartimi neatsisakė priimti skundą ir tuo išsprendė jo priėmimo klausimą.

Pareiškėjų įsitikinimu, aplinkybės, kurias prašo išnagrinėti, negali pažeisti ir nepažeidžia teisėjų nepriklausomumo principo. Pareiškėjai reikalauja išnagrinėti visas teikime nurodytas aplinkybes bei dėl jų pasisakyti ir priimti dėl jų sprendimą Nuostatų nustatyta tvarka.

Pareiškėjai mano, kad Raštas priimtas vienasmeniškai, jis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Anot pareiškėjų, Rašte nėra jokių duomenų, kad Komisijos narė, priimdama sprendimą dėl teikimo priimtinumo 23.2 papunktyje nustatytu atveju, gavo ne mažiau kaip 4 Komisijos narių pritarimą. Pareiškėjai akcentuoja, kad 2022 m. birželio 13 d. teikimu jie, be kita ko, siūlė Komisijos pirmininkei S. J. nusišalinti nuo sprendimų priėmimo, perduoti Komisijai artimiausiame posėdyje kolegialiai spręsti dėl teikimo nagrinėjimo Komisijos posėdyje priimtinumo. Rašte nebuvo pasisakyta dėl visų 2022 m. birželio 13 d. teikime nurodytų aplinkybių, be to Rašte nepagrįstai nurodyta, kad teikimo priimtinumas buvo išspręstas Komisijoje balsų dauguma. Pareiškėjų nuomone, neaišku, kada įvyko Komisijos posėdis, kas jame dalyvavo. Pareiškėjai pabrėžia, kad, pagal Nuostatų 47 punktą, sprendimą turėjo pasirašyti visi Komisijos nariai, be to, jis turėjo būti paskelbtas Nacionalinės teismų administracijos internetinėje svetainėje.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 27 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų S. A. ir R. A. skundą, kadangi jis nenagrinėtinas administraciniame teisme (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą, nustatęs, kad Komisijos veiksmai nagrinėjamu atveju nepriskirtini viešojo administravimo sričiai, todėl administracinis teismas neturi kompetencijos vertinti nei ginčijamo Komisijos priimto Rašto teisėtumo, nei atitinkamai imti tirti norminio teisės akto (Nuostatų) dalies teisėtumą (išvestinis reikalavimas) bei įpareigoti Komisiją iš naujo spręsti dėl pareiškėjų kreipimosi.

Pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, prašo ją panaikinti, prašo Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismo išnagrinėti pareiškėjų skundą.

Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tai reiškia, kad kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Administracinės bylos nagrinėjimo dalyku gali būti tik toks reikalavimas, kuriuo siekiama išspręsti administracinį ginčą ir kurio patenkinimas reikštų pažeistų teisių ar interesų apsaugą.

Įvertinusi bylos medžiagą, be kita ko, pareiškėjo skundą bei pirmosios instancijos teismo nutartį, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pasisakęs, jog Teisėjų etikos ir drausmės komisijai, kuri yra teismų savivaldos institucija, nėra priskirtos vykdomosios valdžios funkcijos, todėl šioje srityje susiklostančiuose teisiniuose santykiuose Teisėjų etikos ir drausmės komisija ABTĮ taikymo prasme nėra viešojo administravimo subjektas (pvz. žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-79-556/2018). Atsižvelgiant į tai, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisija nėra viešojo administravimo subjektas ABTĮ taikymo prasme, konstatuotina, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai bei teisėtai 2022 m. liepos 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundo reikalavimus dėl Komisijos priimto Rašto teisėtumo bei atsakovo įpareigojimo nagrinėti pareiškėjų teikimą iš naujo.

Pareiškėjai skunde taip pat prašo panaikinti Komisijos Nuostatų 24 punkto dalį, kurioje nustatyta, kad „Priimti sprendimai neskundžiami“. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai formuluoja prašymą ištirti norminio aktų teisėtumą. Nagrinėjamu atveju šis prašymas turi būti vertinamas ne kaip skundo reikalavimas, o kaip procesinio pobūdžio prašymas, todėl jo suformulavimas skunde nelemia to, kaip teismas išspręs skundo priėmimo klausimą. Šio procesinio pobūdžio prašymo išsprendimas būtų aktualus tik priėmus pareiškėjų skundą.

Be kita ko, pareiškėjai nurodo, kad pirmiausia skundas buvo paduotas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir 2022 m. liepos 25 d. raštu persiųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti pagal kompetenciją, tokiu būdu buvo išspręstas skundo priėmimo klausimas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie pareiškėjų teiginiai yra nepagrįsti ir laikytini subjektyviu aplinkybių vertinimu bei teisinio reglamentavimo interpretavimu. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra apeliacinė instancija (ABTĮ 21 str. 1 d. 1 p.), todėl, siekiant užtikrinti pareiškėjų teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas skundas buvo persiųstas pirmosios instancijos teismui pagal kompetenciją, kuris vertino skundo priimtinumo klausimą ABTĮ 33 straipsnio nustatyta tvarka ir priėmė skundžiamą nutartį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atskirajame skunde pateikiama ir daugiau argumentų, tačiau jie susiję su skundo pagrįstumu. Pažymėtina, kad nagrinėjant skundo priimtinumo klausimą, argumentai, susiję su skundo pagrįstumu, nevertinami, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų S. A. ir R. A. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė