2016-04-19 Nr. AB-8600-3-61-3-02535-2014-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-634-492/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02535-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 2.3.1.; 2.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja) teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų T. K., L. (L.) J. ir A. J. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus visuomenės sveikatos centrui, uždarajai akcinei bendrovei „Biodegra“ dėl išvados panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai T. K., L. J. ir A. J. (toliau – ir pareiškėjai) 2014 m. gegužės 2 d. kreipėsi į teismą su skundu, (I t., b. l. 1–2) ir patikslintu skundu (I t., b. l. 7–19), prašydami panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir atsakovas, ir Vilniaus RAAD) 2014 m. kovo 24 d. galutinę atrankos išvadą dėl uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo poveikio aplinkai vertinimo Nr. (38-4)-VR-1.7-1299 (toliau – ir Galutinė išvada).

Pareiškėjai nurodė, kad Galutinė išvada yra nemotyvuota ir neaiški, neatitinka administraciniam aktui keliamų reikalavimų, yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina. Pareiškėjai paaiškino, kad žemės sklype, esančiame „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Žemės sklypas) UAB „Biodegra“ (toliau – ir Bendrovė) užsiima ūkine veikla (taip pat ir atliekų tvarkymo veikla), kurią šiuo metu plečia. Remiantis Galutine išvada, šiuo metu Bendrovė vykdo šią ūkinę veiklą: biologiškai skaidžių atliekų kompostavimas biologiniu būdu, naftos produktais užteršto grunto ir vandens, naftos mišinių valymas biologiniu ir fizikiniu būdais, komunalinių atliekų rūšiavimas, eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, maistinio aliejaus perdirbimas, kitų atliekų (elektronikos, šaldytuvų, baterijų ir kt.) sandėliavimas (toliau – ir Ūkinė veiklą).

Pagal Vilniaus RAAD pateiktą informaciją Ūkinė veikla Žemės sklype vykdoma nuo 2003 m. gruodžio 30 d. Su Ūkine veikla susijusios poveikio aplinkai vertinimo (toliu – ir PAV) procedūros atliktos 2011 m., priimant 2011 m. gruodžio 22 d. atrankos išvadą dėl UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos išplėtimo poveikio aplinkai vertinimo Nr. VR-1.7-2205 (toliau – ir atrankos išvada Nr. VR-1.7-2205), ir 2014 m., Galutinę išvadą. Dėl vykdomos Ūkinės veiklos vietos gyventojai patiria didžiulę smarvę ir kitus nuolatinius nepatogumus, susijusius su gyvenamosios aplinkos kokybės pablogėjimu.

Vilniaus RAAD 2014 m. sausio 8 d. atrankos išvadoje dėl UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo poveikio aplinkai vertinimo“ Nr. (38-4)-VR-1.7-88 (toliau – ir atrankos išvada Nr. (38-4)-VR-1.7-88) ir Galutinėje išvadoje nurodyta, kad UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimui PAV neprivalomas. Pareiškėjų manymu, Vilniaus RAAD ir Vilniaus visuomenės sveikatos centras (toliau – ir Vilniaus VSC) savo nemotyvuotuose sprendimuose PAV atrankos institutą pavertė tik formalių reikalavimų atitikimo procedūra, pagal kurią jokios realios motyvuotos atrankos neatlikinėjo, o tiesiog konstatavo PAV neprivalomumą pagal formaliai deklaruojamus planuojamos ūkinės veiklos mastus.

Galutinė išvada neaiški, daugeliu aspektų neišsami ir nemotyvuota, pagrįsta Bendrovės pateikta neišsamia ir klaidinančia informacija. PAV atranka atlikta tik Ūkinės veiklos daliai, t. y. planuojamam išplėtimui, o pačiai Ūkinei veiklai, kompostavimo aikštelėms privalomos PAV procedūros niekada nebuvo atliktos. Be to, neaišku, kokia tiksliai Ūkinė veikla vykdoma šiuo metu, koks yra planuojamas Ūkinės veiklos pakeitimas, kuriam atlikta PAV atranka. Atliekant PAV atranką ir priimant Galutinę išvadą, nebuvo pateikti ir įvertinti duomenys apie reikšmingus Ūkinės veiklos ir aplinkos veiksnius.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į skundą, prašydamas skundą atmesti.

Mano, kad pareiškėjai skundą grindžia abstrakčiais motyvais, konkrečiai nenurodo, kaip ir į kokius Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 7 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punkte bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-665 patvirtintų Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodinių nurodymų (toliau – ir Metodiniai nurodymai) 2 priede nurodytus aspektus neatsižvelgė Vilniaus RAAD. Pažymėta, kad pareiškėjai nėra susipažinę su Atrankos medžiaga, kurią vertino Vilniaus RAAD.

Pažymėta, kad pareiškėjai turėjo teisę per 20 darbo dienų nuo pirminės atrankos išvados paskelbimo dienos teikti Vilniaus RAAD pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą ir persvarstymo metu išsamiai susipažinti su planuojama ūkine veikla, tačiau šia teise nepasinaudojo ir planuojamos ūkinės veiklos PAV atrankos procese nedalyvavo. Nepagrįstas ir pareiškėjų argumentas dėl strateginio poveikio aplinkai vertinimo (toliau – ir SPAV): pareiškėjai klaidina teismą, teigdami, jog PAV procedūros negali būti vykdomos, kol nėra atliktos SPAV procedūros.

Akcentavo, kad šiuo požiūriu minėtos procedūros nėra susijusios. Pareiškėjai klaidingai teigia, kad atliekų tvarkymui adresu: „(duomenys neskelbtini)“, niekada nebuvo atliktos PAV procedūros, o 2014 m. balandžio 9 d. Vilniaus RAAD priimta PAV atrankos išvada tik dėl atliekų išplėtimo. Pažymėjo, kad 2002 m. UAB „Chitinas“ („(duomenys neskelbtini)“) atliko PAV procedūras dėl organinių kompostuojamų atliekų perdirbimo ir trąšų gamybos. Vilniaus RAAD 2002 m. sausio 24 d. raštu Nr. 131 priėmė atrankos išvadą, kad planuojamai ūkinei veiklai PAV ataskaitos rengimas neprivalomas. 2006 m. tuo pačiu adresu UAB „Stiebas“ atliko PAV procedūras dėl statybinių atliekų perdirbimo. 2006 m. birželio 23 d. raštu Nr. 1.7-1782 priimta PAV atrankos išvada, kad PAV neprivalomas. 2008 m.

UAB „Chitinas“ atliko PAV procedūras dėl biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aikštelės modernizavimo bei pajėgumų padidinimo. Vilniaus RAAD 2008 m. vasario 20 d. rašte Nr. 1.7-600 priėmė atrankos išvadą, kad PAV neprivalomas. Pažymėta, kad reorganizavus UAB „Chitinas“ ir UAB „Stiebas“, nuo 2011 m. veiką perėmė UAB „Biodegra“. Atsižvelgiant į tai, kad PAV procedūros jau buvo atliktos 2002 m., 2006 m. ir 2008 m., UAB „Biodegra“ 2011 m. ir 2014 m. atliko PAV atranką tik dėl tvarkomų atliekų plėtimo. 2014 m.

PAV atrankos medžiagoje įvertinti tiek esami tvarkomų atliekų pajėgumai, tiek planuojamų didinti atliekų pajėgumai. Pažymėjo, kad rengiant atrankos išvadą, teisės aktai nenustato prievolės pateikti informaciją apie praeityje buvusias procedūras. 2014 m. teikiant PAV atranką buvo išplėstas naftos produktais užterštų atliekų sąrašas bei kiekiai. Išplėtus atliekų sąrašą buvo detalizuotas šių atliekų tvarkymas ir atskirti bei detalizuoti biologinis ir fizikinis atliekų valymo būdai. Detalūs atliekų tvarkymo būdai aprašyti PAV atrankos medžiagoje, su kuria suinteresuota visuomenė PAV procedūrų metu galėjo susipažinti bei teikti savo pasiūlymus.

Pagal Vilniaus RAAD išduoto TIPK leidimo Nr. VR-4.7-V-02-Šv-1 sąlygas (TIPK leidimas išduotas vadovaujantis 2011 m. PAV atrankos medžiaga) šiuo metu Bendrovė turi teisę vykdyti šias veiklas: biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo veiklą; eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardymo veiklą; naftos produktais užteršto grunto ir vandens valymo veiklą; komunalinių atliekų rūšiavimo veiklą; aliejaus, riebalų perdirbimo veiklą; kitų atliekų sandėliavimo veiklą. Pagal TIPK leidime Nr. VR-4.7-V-02-Šv-l nustatytas sąlygas Bendrovė turi teisę, o ne prievolę, tvarkyti išvardytas atliekas.

Pabrėžta, kad 2014 m. PAV atrankoje visos veiklos išliko tokios pačios, tik Bendrovė atsisakė eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardymo. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus RAAD nesiima spręsti Vilniaus VSC išvadų teisingumo, t. y. motyvų, kuriais remdamiesi PAV subjektai priima sprendimus, ar PŪV reikalinga atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Vilniaus RAAD nėra kompetentingas spręsti PAV subjektų, ypač atsakingų už sveikatos, priešgaisrinę, kultūros paveldo apsaugą, veiklos srities klausimų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus visuomenės sveikatos centras atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodė, kad pagal Įstatymo 7 straipsnio 13 dalį atsakinga institucija (šiuo atveju – Vilniaus RAAD), išnagrinėjusi visų poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas, per 5 darbo dienas priima galutinę motyvuotą atrankos išvadą, ar privaloma atlikti PAV. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus VSC dėl galutinės poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvados pasisakyti negali, kadangi tai nėra Vilniaus VSC kompetencija, taip pat prašė pareiškėjų skundo spręsti teismo nuožiūra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Biodegra“ atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, kad Galutinė išvada yra teisėta, priimta vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, todėl jos naikinti nėra jokio pagrindo, prašė skundą atmesti, pateikė iš esmės tokius argumentus: 1) Bendrovė vykdo veiklą Lietuvoje 15 m.: surenka, perdirba ir tvarko biodegraduojančias atliekas, maistinį aliejų, pavojingas atliekas, komunalines atliekas, statybines atliekas, eksploatuoti netinkamas transporto priemones (ENTP); 2) Bendrovė turi visus leidimus, reikalingus vykdomai veiklai (TIPK leidimą Nr. VR-4.7-V-02-Šv-1LR; Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išduotą pavojingų atliekų tvarkymo licenciją Nr. 000525), yra įregistruota Aplinkos ministerijos atliekas tvarkančių įmonių registre, o veikloje taikomos technologijos atitinka Europos Sąjungos standartus; 3) Vilniaus RAAD atliekant PAV atranką, Bendrovė laikėsi visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų, teikė visą būtiną informaciją.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu pareiškėjų T. K., L. J. ir A. J. skundą tenkino. Panaikino Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2014 m. kovo 24 d. galutinę atrankos išvadą dėl UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo poveikio aplinkai vertinimo Nr. (38-4)-VR-1.7-1299.

Teismas nustatė, kad Vilniaus RAAD išdavė UAB „Biodegra“ koreguotą TIPK leidimą Nr. VR-4.7-V-02-Šv-01 Bendrovės ūkinei veiklai „(duomenys neskelbtini)“, šis TIPK leidimas atnaujintas 2009 m. gruodžio 31 d., koreguotas 2012 m. birželio 22 d. (t. 1, b. l. 42). Remiantis viešai skelbiama informacija internete apie pavojingų atliekų licencijavimą (http://atliekos.gamta.lt/cms/index?rubricId=7956c8f2-f1ec-4b38-8005-1fadb271a5b1), 2011 m. kovo 16 d. UAB „Biodegra“ išduota pavojingų atliekų tvarkymo licencija Nr. 000525. Vilniaus RAAD 2011 m. gruodžio 22 d. atrankos išvadoje dėl UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos išplėtimo poveikio aplinkai vertinimo Nr. VR-1.7-2205 (adresuotoje Bendrovei, VšĮ „Aplinkos vertinimo projektai“, Širvintų r. savivaldybės administracijai, Vilniaus VSC, Širvintų priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritoriniam padaliniui) dėl Bendrovės PŪV – atliekų tvarkymo veiklos išplėtimo, kurios planuojama vieta – „(duomenys neskelbtini)“, priėmė atrankos išvadą, jog Bendrovės atliekų tvarkymo veiklos išplėtimui PAV neprivalomas (t. 1, b. l. 20–21).

Atrankos išvada Nr. VR-1.7-2205 priimta remiantis šiais pagrindiniais motyvais: veiklą planuojama plėsti teritorijoje, kurioje jau vykdomas atliekų tvarkymas; pavojingų skysčių išsiliejimui bus naudojami pjuvenos, smėlis ir universalūs sorbentai; naujų stacionarių oro taršos šaltinių nebus; Bendrovė vykdo požeminio vandens monitoringą, be to, konstatuota, jog PŪV teritorija nepatenka į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritoriją. Vilniaus RAAD 2014 m. sausio 8 d. atrankos išvadoje dėl UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo poveikio aplinkai vertinimo“ Nr. (38-4)-VR-1.7-88 (adresuotoje Bendrovei, VšĮ „Aplinkos vertinimo projektai“, Širvintų r. savivaldybės administracijai, Vilniaus VSC, Vilniaus apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai, Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritoriniam padaliniui) dėl Bendrovės PŪV – atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo, kurios planuojama vieta – teritorija, esanti „(duomenys neskelbtini)“, priėmė atrankos išvadą, jog Bendrovės atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimui PAV neprivalomas, nurodydamas, kad ši atrankos išvada dėl PAV galioja 3 m. nuo atrankos išvados viešo paskelbimo dienos (t. 1, b. l. 52–54, 119–120, 138–140).

Atrankos išvada Nr. (38-4)-VR-1.7-88) priimta, remiantis šiais pagrindiniais motyvais: – veiklą planuojama plėsti teritorijoje, kurioje jau vykdomas atliekų tvarkymas, veiklos technologijų keitimas neplanuojamas, planuojamas tik tvarkomų atliekų kiekių ir sąrašo išplėtimas; naftos produktais užteršto vandens, mišinių valymas, komunalinių atliekų rūšiavimas, aliejų perdirbimas, kitų atliekų sandėliavimas vykdomi uždarose patalpose; – gamybinių, buitinių nuotekų dėl PŪV padidėjimas nenumatomas; siekiant išvengti aplinkos taršos nuotekomis, PŪV metu susidarančios buitinės ir gamybinės nuotekos, prieš išleidžiant į aplinką, yra valomos, paviršinės nuotekos surenkamos ir nuvedamos į paviršinių nuotekų valymo įrenginius, iš kurių išleidžiamos į šalia objekto esančią kūdrą;

– PŪV metu naujų stacionarių oro taršos šaltinių nenumatoma; – Bendrovės teritorijoje pradėtas vykdyti taršos šaltinių išmetamų / išleidžiamų teršalų monitoringas ir poveikio aplinkai monitoringas; požeminio vandens monitoringas vykdomas nuo 2007 m.

Vilniaus VSC 2014 m. sausio 22 d. rašte Nr. 12(12.37)-2-743 „Dėl motyvuoto prašymo persvarstyti atrankos išvadą“ kreipėsi į Vilniaus RAAD, nurodydamas, jog nepritaria Vilniaus RAAD 2014 m. sausio 8 d. atrankos išvadai Nr. (38-4)-VR-1.7-88, kadangi: nepateikta informacija, kaip bus koreguojamos esamos ūkinės veiklos SAZ ribos dėl tvarkomų atliekų veiklos išplėtimo, papildant tvarkomų atliekų sąrašą ir didinant Bendrovėje laikomų atliekų kiekius; nepateikta informacija apie su PŪV susijusį kvapo poveikį artimiausių gyvenamųjų teritorijų gyventojams (t. 1, b. l. 22, 141).

Rašte Nr. 12(12.37)-2-743 taip pat nurodyta, jog dėl Bendrovės vykdomos veiklos buvo nagrinėti gyventojų skundai, todėl galimas gretimų teritorijų gyventojų nepasitenkinimas dėl PŪV, galimi konfliktai, bei prašoma pagal Vilniaus VSC, kaip PAV subjekto, motyvuotą prašymą persvarstyti PAV atrankos išvadą (t. 1, b. l. 22, 124, 141). Vilniaus RAAD Poveikio aplinkai vertinimo skyrius 2014 m. vasario 10 d. rašte Nr. (38-4)-VR-1.7-747 „Dėl atrankos išvados persvarstymo“ (adresuotame Bendrovei, VšĮ „Aplinkos vertinimo projektai“, Širvintų r. savivaldybės administracijai, Vilniaus VSC, Vilniaus apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai, Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritoriniam padaliniui), vadovaudamasis Įstatymo 7 straipsnio 11 dalimi, pakvietė 2014 m. vasario 18 d. 10 val. atvykti į Vilniaus RAAD dalyvauti persvarstant atrankos išvadą Nr. (38-4)-VR-1.7-88, taip pat nurodė, kad, nusprendus nedalyvauti persvarstyme, prašo iki persvarstymo dienos pateikti išvadą raštu dėl atrankos išvados Nr. (38-4)-VR-1.7-88 (t. 1, b. l. 125).

Širvintų r. savivaldybės administracija 2014 m. vasario 17 d. rašte Nr. (6.12)-13-454 „Dėl atrankos išvados persvarstymo“ Vilniaus RAAD nurodė, kad pastabų dėl atrankos išvados Nr. (38-4)-VR-1.7-88 neturi (t. 1, b. l. 126). Remiantis Vilniaus RAAD Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus 2014 m. vasario 19 d. atrankos išvados dėl UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo poveikio aplinkai vertinimo aptarimo protokolu Nr. VR-4.7-3, svarstyta atrankos išvada Nr. (38-4)-VR-1.7-88, kurioje nurodyta, jog PAV neprivalomas, ir nutarta:

PAV dokumentų rengėjas Vilniaus VSC pateikia papildomą medžiagą apie planuojamą ūkinę veiklą; gavus Vilniaus VSC išvadas dėl PŪV galimybių, galutinę atrankos išvadą dėl Bendrovės atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo priima atsakinga institucija, t. y. Vilniaus RAAD (t. 1, b. l. 127–128). VšĮ „Aplinkos vertinimo projektai“ (direktorius A. N.), t. y. informacijos atrankai dėl PAV Bendrovės atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimui „(duomenys neskelbtini)“, rengėjas, 2014 m. kovo 5 d. pateikė Vilniaus VSC prašymą dėl Bendrovės PAV atrankos persvarstymo (t. 1, b. l. 142) su papildoma informacija (t. 1, b. l. 143–200–t. 2, b. l. 1–37).

Vilniaus VSC 2014 m. kovo 10 d. rašte Nr. Nr. 12(12.37)-2-3038 „Dėl išvados, ar privaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą“ pritarė atrankos išvadai Nr. (38-4)-VR-1.7-88, nurodė, kad: Vilniaus VSC 2014 m. kovo 5 d. pateikta papildoma medžiaga, kurioje nurodyta informacija, jog šiuo metu vyksta PŪV sanitarinės apsaugos zonų ribų nustatymo ir tvirtinimo procedūros, jog didžiausia leidžiama kvapo koncentracijos ribinė vertė (8 OUE/m-3) dėl PŪV nebus viršyta nei PŪV teritorijoje, nei artimiausios gyvenamosios aplinkos ore ir atitiks HN 121:2010 reglamentuojamas ribines vertes;

įvertinęs papildomai pateiktą informaciją, Vilniaus VSC pateikė išvadą, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą atlikti neprivaloma (t. 1, b. l. 27, 129; t. 2, b. l. 38).

Vilniaus RAAD 2014 m. kovo 24 d. priėmė galutinę atrankos išvadą dėl UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo poveikio aplinkai vertinimo Nr. (38-4)-VR-1.7-1299, jog Bendrovės atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimui PAV neprivalomas (t. 1, b. l. 23–26, 130–131). Galutinėje išvadoje, be kita ko, nurodyta: Peržiūrima atrankos išvada Nr. (38-4)-VR-1.7-88, pagal kurią planuojamai ūkinei veiklai PAV neprivalomas (1 punktas). Apie priimtą atrankos išvadą buvo paskelbta: respublikinėje spaudoje – 2014 m. sausio 10 d. laikraštyje „Lietuvos žinios“; rajoninėje spaudoje – 2014 m. sausio 11 d. laikraštyje „Širvintų kraštas“; 2014 m. sausio 9 d.

– Jauniūnų seniūnijos skelbimų lentoje (11 punktas). PŪV užsakovas – UAB „Biodegra“, PŪV pavadinimas – Bendrovės atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimas, planuojama PŪV vieta – teritorija, esanti „(duomenys neskelbtini)“ (2, 3, 4 punktai). Trumpas PŪV aprašymas (5 punktas). PŪV planuoajam plėsti „(duomenys neskelbtini)“. Iš vakarinės pusės Bendrovę supa žemdirbystės laukai, rytuose – žali plotai, iš pietų pusės riboja 200 m – 250 m pločio miško juosta. PŪV vieta nepatenka į saugomas ar Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“, kultūros paveldo teritorijas ir su jomis nesiriboja.

Artimiausia saugoma teritorija – Bartkuškio telmologinis draustinis, nuo PŪV teritorijos nutolęs 5,5 km vakarų kryptimi. Artimiausias nekilnojamojo kultūros paveldo objektas – Juodės dvaro sodybos fragmentai – nuo PŪV vietos nutolęs 2,5 km atstumu šiaurės-rytų kryptimi. Pagal pateiktą informaciją atrankai nuo PŪV iki artimiausių esamų gyvenamųjų namų yra apie 340 m pietų kryptimi. Šiuo metu Bendrovėje vykdoma veikla: biologiškai skaidžių atliekų kompostavimas biologiniu būdu, naftos produktais užteršto grunto ir vandens, naftos mišinių valymas biologiniu ir fizikiniu būdais, komunalinių atliekų rūšiavimas, eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, maistinio aliejaus perdirbimas, kitų atliekų (elektronikos, šaldytuvų, baterijų ir kt.) sandėliavimas.

Bendrovėje gali būti perdirbama 133 331 t įvairių organinių biodegraduojančių atliekų per metus, neviršijant bendro 101 151 t/m biodegraduojančių atliekų kiekio (iš jų: 69 971 t/m – bioskaidžios atliekos ir 31 180 t/m – dumblas). Per metus naftos produktais užteršto vandens, grunto, dumblo, naftos mišinių išvaloma iki 1 900 t. Nuo naftos produktų išvalytas vanduo naudojamas valomam gruntui drėkinti. Išvalytas gruntas naudojamas teritorijų išlyginimui, kelių sankasoms, vejų įrengimui ir t. t. Valymas vykdomas naudojant vandens ir grunto valymą biologiniu būdu technologiją arba, esant didesnei naftos angliavandenilių koncentracijai, – fizikiniu valymo būdu, kur naftos produktai gali būti pakartotinai panaudojami.

Naftos produktais užteršto vandens, mišinių valymas, komunalinių atliekų rūšiavimas, aliejų perdirbimas, kitų atliekų sandėliavimas vykdomi uždarose patalpose. PŪV metu papildomai į kompostą planuojama įtraukti nepavojingas atliekas – lakiuosius durpių ir neapdorotos medienos pelenus (100 t/m). Bendrovėje galės būti perdirbama 133 431 t įvairių organinių biodegraduojančių atliekų per metus, neviršijant bendro 101 151 t/m biodegraduojančių atliekų kiekio, iš kurių: 69 971 t/m – bioskaidžios atliekos, 31 180 t/m – dumblas.

Taip pat planuojama praplėsti tvarkomų naftos produktais užterštų, naftos, naftos mišinių, naftos produktų atliekų sąrašą ir didinti Bendrovėje tvarkomų ir planuojamų tvarkyti naftos produktais užteršto grunto, vandens, dumblo, naftos mišinių ir kitų naftos produktų atliekų, įvairių tirpiklių kiekius (nuo 1 900 t/m iki 10 700 t/m) bei vienu metu laikomų atliekų kiekius (nuo 500 t/m iki 1 600 t/m). Planuojama, jog naftos produktais užterštų atliekų tvarkymo metu susidarys neišvalomi naftos produktų mišiniai (pavojingi aplinkai), netinkami pakartotiniam naudojimui ar perdirbimui, kurių Bendrovėje vienu metu bus laikoma iki 10 t.

Šias atliekas planuojama perduoti atliekas tvarkančioms įmonėms. Taip pat Bendrovė nevykdys eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardymo veiklos. Pagal pateiktą informaciją atrankai šiuo metu vyksta sanitarinių apsaugos zonų (toliau – ir SAZ) ribų nustatymo dokumentų derinimo ir tvirtinimo procedūros. PŪV metu naujų stacionarių oro taršos šaltinių neplanuojama, triukšmas neviršys leistinų normų. Bendrovėje sunaudojama apie 38 000 kWh elektros energijos per metus, papildomos energijos sąnaudos neplanuojamos. Gamybinių, buitinių nuotekų dėl PŪV padidėjimas neplanuojamas, kadangi naftos, naftos mišinių ir kt. atliekos bus tvarkomos uždarame cikle.

Bendrovės teritorijoje įrengta vietinė nuotekų surinkimo ir valymo sistema, išvalytos nuotekos išleidžiamos į aplinką. Paviršinės nuotekos surenkamos ir nuvedamos į paviršinių nuotekų valymo įrenginius, iš kurių išleidžiamos į šalia objekto esančią kūdrą. Vandens poreikiams tenkinti naudojamas nuosavo gręžinio vanduo. Bendrovės patalpos aprūpintos gesintuvais ir kitomis pirminio gaisro gesinimo priemonėmis, Bendrovės teritorijoje įrengta priešgaisrinė kūdra. Išsiliejusiems skysčiams surinkti numatomos švarios pjuvenos, skudurai, sorbentai.

PŪV teritorija nepatenka į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritoriją (51 punktas). Vilniaus VSC rašte Nr. 12(12.37)-2-743 kreipėsi į Vilniaus RAAD, prašydamas persvarstyti atrankos išvadą Nr. (38-4)-VR-1.7-88, kadangi: nepateikta informacija, kaip bus koreguojamos esamos ūkinės veiklos SAZ ribos dėl tvarkomų atliekų veiklos išplėtimo, papildant tvarkomų atliekų sąrašą ir didinant Bendrovėje laikomų atliekų kiekius; nepateikta informacija apie su PŪV susijusį kvapo poveikį artimiausių gyvenamųjų teritorijų gyventojams; galimas gretimų teritorijų gyventojų nepasitenkinimas dėl PŪV, galimi konfliktai (6 punktas).

Poveikio aplinkai vertinimo dalyviai, dalyvavę peržiūrint atrankos išvadą Nr. (38-4)-VR-1.7-88 (7 punktas) Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas, Vilniaus VSC atstovai. Širvintų rajono savivaldybės administracija 2014 m. vasario 17 d. rašte Nr. (6.12)-13-454 informavo, kad pastabų dėl Bendrovės atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo neturi, atrankos išvados persvarstyme nedalyvaus. Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio atstovai į pasitarimą neatvyko, savo išvadų iki 2014 m. vasario 18 d., kaip reikalauta Vilniaus RAAD 2014 m. vasario 10 d. rašte Nr. (3 8-4)-VR-1.7-747, nepateikė.

Pastabos, pasiūlymai (8 punktas) Persvarstymo metu Vilniaus VSC atstovai paprašė pateikti papildomą medžiagą apie PŪV. Susipažinęs su papildoma informacija, Vilniaus VSC išvadoje (2014 m. kovo 10 d. raštas Nr. 12(12.37)-2-3038) informavo, jog šiuo metu vyksta PŪV sanitarinės apsaugos zonų ribų nustatymo ir tvirtinimo procedūros, jog didžiausia leidžiama kvapo koncentracijos ribinė vertė (8 OUE/m-3) dėl PŪV nebus viršyta nei PŪV teritorijoje, nei artimiausios gyvenamosios aplinkos ore ir atitiks HN 121:2010 reglamentuojamas ribines vertes, jog įvertinus papildomai pateiktą informaciją, PŪV poveikio aplinkai vertinimo atlikti neprivaloma.

Pagrindiniai motyvai, kuriais remtasi priimant Galutinę išvadą PAV subjektas Širvintų r. savivaldybės administracija pastabų dėl Bendrovės atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo neturi (9.1 punktas). PAV subjektas Vilniaus VSC, įvertinęs papildomą informaciją apie PŪV, pasisakė dėl neprivalomo PŪV poveikio aplinkai vertinimo (9.2 punktas). Veiklą planuojama plėsti teritorijoje, kurioje jau vykdomas atliekų tvarkymas. Veiklos technologijų keitimas neplanuojamas, planuojamas tik tvarkomų atliekų kiekių ir sąrašo išplėtimas.

Naftos produktais užteršto vandens, mišinių valymas, komunalinių atliekų rūšiavimas, aliejų perdirbimas, kitų atliekų sandėliavimas vykdomi uždarose patalpose (9.3 punktas). Gamybinių, buitinių nuotekų dėl PŪV padidėjimas neplanuojamas. Siekiant išvengti aplinkos taršos nuotekomis, PŪV metu susidarančios buitinės bei gamybinės nuotekos, prieš išleidžiant į aplinką, yra valomos. Paviršinės nuotekos surenkamos ir nuvedamos į paviršinių nuotekų valymo įrenginius, iš kurių išleidžiamos į šalia objekto esančią kūdrą (9.4 punktas).

PŪV metu nauji stacionarūs oro taršos šaltiniai neplanuojami (9.5 punktas). Bendrovės teritorijoje pradėtas vykdyti taršos šaltinių išmetamų / išleidžiamų teršalų monitoringas ir poveikio aplinkai monitoringas. Požeminio vandens monitoringas vykdomas nuo 2007 m. (9.6 punktas). Didžiausia leidžiama kvapo koncentracijos ribinė vertė (8 OUE/m-3) dėl PŪV nebus viršyta nei PŪV teritorijoje, nei artimiausios gyvenamosios aplinkos ore ir atitiks HN 121:2010 reglamentuojamas ribines vertes (9.7 punktas). Šiuo metu vyksta PŪV sanitarinės apsaugos zonų ribų nustatymo ir tvirtinimo procedūros (9.8 punktas).

Visuomenė apie atrankos išvadą buvo informuota pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakyme Nr. D1-370 „Dėl visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatytą tvarką. Suinteresuotos visuomenės pasiūlymų persvarstyti atrankos išvadą per 20 d. d. nuo atrankos išvados paskelbimo dienos nesulaukta (9.9 punktas). Galutinė išvada galioja 3 m. nuo jos viešo paskelbimo dienos. Užsakovas ar PAV rengėjas turi raštu informuoti atsakingą instituciją apie pranešimo paskelbimą visuomenei Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos apraše nurodytose visuomenės informavimo priemonėse.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatytas atrankos tikslas – nustatyti, ar privaloma atlikti konkrečios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, Įstatymo 7 straipsnio 4 dalimi, pagal kurią atranka atliekama remiantis planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateikta informacija apie vietą, kurioje numatoma planuojama ūkinė veikla, bei informacija, apibūdinančia planuojamą ūkinę veiklą (veiklos mastas, naudojamos technologijos bei medžiagos, gamtinių išteklių naudojimas, pavojingų medžiagų naudojimas, atliekų susidarymas, jų tvarkymas, tarša ir trukdžiai, galima sąveika su kita planuojama ūkine veikla, avarijų tikimybė ir jų prevencija).

Taip pat Įstatymo 7 straipsnio 5 dalimi (2011 m. birželio 9 d. įstatymo Nr. XI-1433 redakcija), pagal kurią atsakinga institucija, atsižvelgdama į planuojamos ūkinės veiklos mastą, pobūdį ar vietos ypatumus, gali pareikalauti iš planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo papildomos informacijos, reikalingos atrankai atlikti. Įstatymo 7 straipsnio 6 dalimi, pagal kurią atsakinga institucija atlieka atranką ir priima išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, remdamasi šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyta informacija bei atsižvelgusi į vietovės, kurią planuojama ūkinė veikla gali paveikti, jautrumą aplinkosaugos požiūriu, ekosistemos savybes, kraštovaizdį, žemėnaudos pobūdį, vietovės infrastruktūrą, gamybos objektų sutelkimą, santykinį gamtinių išteklių kiekį, kokybę ir regeneracijos galimybes, natūralios aplinkos atsparumą, ypatingą dėmesį atkreipdama į saugomas teritorijas, taip pat į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos gamtosauginius tikslus, tankiai apgyvendintas teritorijas, pelkes, miškus, apsaugines zonas, vykdytos aplinkos stebėsenos duomenų analizę, teritorijas, kuriose jau viršytas leistinas užterštumo lygis ar kurios vertingos istoriniu, kultūriniu arba archeologiniu aspektu (1 punktas); galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, gyvūnijai, augalijai, dirvožemiui, vandeniui, orui, klimatui, kraštovaizdžiui, materialinėms vertybėms, kultūros paveldui ir visų šių veiksnių sąveikai, ypatingą dėmesį atkreipdama į galimą poveikio mastą, tarpvalstybinį poveikį, poveikio kompleksiškumą, jo tikimybę, trukmę, dažnumą ir grįžtamumą bei teritorijos ir populiacijos dydį (2 punktas).

Remdamasis nurodytu teisiniu reguliavimu teismas sprendė, kad atsakovas, priimdamas atrankos išvadą, privalo ne tik atsižvelgti į planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateiktą informaciją apie vietą, kurioje numatoma planuojama ūkinė veikla, bei informaciją, apibūdinančią planuojamą ūkinę veiklą, tačiau taip pat išanalizuoti bei įvertinti minėtą informaciją bei išanalizuoti daugelį kitų veiksnių, nurodytų Įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje, identifikuojant galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį įvairiems saugomiems gėriams inter alia visuomenės sveikatai.

Teismas pabrėžė, kad jis nesutinka su pareiškėjų skunde dėstomais argumentais (skundo 2.1 punktas), esą, yra būtinybė atlikti PAV procedūras visai ūkinei veiklai. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatytas atrankos tikslas – nustatyti, ar privaloma atlikti konkrečios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju buvo numatytas tik UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimas, iš esmės tuo tikslu ir buvo atlikta atranka. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalį atranka yra pradinė procedūra, kurios eigoje yra nustatoma, ar reikia atlikti poveikio aplinkai vertinimą, todėl šioje administracinėje byloje nėra reikšmingi pareiškėjų papildomi argumentai (skundo 2.2 punktas) dėl kitokių procedūrų (antai, strateginio pasekmių aplinkai vertinimo), nenustatytų Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme.

Teismas sutiko su pareiškėjų argumentacija (skundo 2.3–2.5 punktai), kad Galutinė išvada nėra tinkamai argumentuota, nėra aiškūs kriterijai, kuriais remiantis padaryta išvada, jog nebūtina atlikti poveikio aplinkai vertinimo. Pirmiausiai teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Galutinėje išvadoje nėra jokių motyvų apie tai, kodėl pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedą UAB „Biodegra“ planuojama ūkinė veikla nepatenka į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą.

Atliekant atranką ir priimant skundžiamą išvadą, iš esmės pripažįstama, kad UAB „Biodegra“ planuojama ūkinė veikla patenka į Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedą, pavyzdžiui, „Nepavojingų atliekų <...> šalinimas“ (Įstatymo 2 priedo 11.2 punktas), tačiau atsakovas galutinėje išvadoje neaptarė, kad UAB „Biodegra“ atlieka ne tik nepavojingų, bet ir pavojingų atliekų tvarkymą (2011 m. kovo 16 d. UAB „Biodegra“ išduota pavojingų atliekų tvarkymo licencija Nr. 000525).

Pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakyme Nr. 684 „Dėl Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklių tvirtinimo“ patvirtintose Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklėse nustatyta, kad naftos produktais užterštos atliekos yra pavojingos, o būtent jų, t. y. „naftos produktais užteršto grunto, vandens, dumblo, naftos mišinių ir kitų naftos produktų atliekų, įvairių tirpiklių“ (žr. skundžiamą išvadą), tvarkymo kiekiai padidėja daugiau negu 5 kartus, t. y. nuo 1 900 t/metus iki 10 700 t/metus (žr. skundžiamą išvadą).

Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014 m. kovo 10 d. rašte Nr. 12(12.37)-2-3038 „Dėl išvados, ar privaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą“ pateikta išvada (t. 1, b. l.

27) yra be jokių rimtų motyvų, nes jame nurodomi faktai tik apie kvapus, taip pat nurodoma, kad sanitarinės apsaugos zonų ribos net nėra galutinai nustatytos – jų nustatymo ir tvirtinimo procedūros vyksta. Pabrėžė, kad pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakyme Nr. V-586 „Dėl Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių tvirtinimo“ patvirtintų Sanitarinės apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių priede nustatyta, kad atliekų perdirbimo veiklai, net neatliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimo, yra numatytas 500 metrų atstumas (22.2 punktas); tuo tarpu skundžiamoje išvadoje nurodoma, kad artimiausias gyvenamasis namas yra 340 m atstumu. Vadinasi, skundžiama išvada ir šiuo aspektu yra neargumentuota, nes grindžiama nemotyvuota Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014 m. kovo 10 d. rašte Nr. 12(12.37)-2-3038 „Dėl išvados, ar privaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą“ pateikta išvada.

Ginčijama Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2014 m. kovo 24 d. galutinė atrankos išvada dėl UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo poveikio aplinkai vertinimo Nr. (38-4)-VR-1.7-1299 vertinta kaip nemotyvuota ir nepagrįsta teisės aktais, dėl šios priežasties negali būti laikoma teisėta (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2014 m. kovo 24 d. galutinė atrankos išvada dėl UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo poveikio aplinkai vertinimo Nr. (38-4)-VR-1.7-1299 panaikinta.

III. Atsakovas Vilniaus RAAD pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.

Atsakovas nesutinka su teismo sprendimo argumentu, kad Galutinė išvada nėra paknakamai motyvuota. Nurodo, kad išsamūs motyvai yra pateikti išvados 9 punkte. Pažymi, kad ši išvada priimta atsižvelgiant į tai, kad PAV subjektas (Širvintų rajono savivaldybės administracija) pastabų dėl UAB “Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo neturėjo, Vilniaus VSC, įvertinęs papildomą informaciją, pasisakė dėl neprivalomo PŪV poveikio aplinkai vertinimo. Nurodo, kad planuojamoje ūkinėje veikloje nebuvo numatomas veiklos technologijų keitimas, gamybinių buitinių nuotekų padidėjimas, nauji stacionarūs oro taršos šaltiniai. Siekiant išvengti aplinkos taršos, naftos produktais užteršto vandens, mišinių valymas, komunalinių atliekų rūšiavimas, atliekų perdirbimas, kitų atliekų sandėliavimas vykdomi tik uždarose patalpose, PŪV metu susidarančios buitinės bei gamybinės nuotekos, prieš išleidžiant į aplinką, yra valomos, paviršinės nuotekos surenkamos ir nuvedamos į paviršinių nuotekų valymo įrenginius, iš kurių išleidžiamos į kūdrą. Įmonės teritorijoje pradėtas vykdyti taršos šaltinių išmetamų/išleidžiamų teršalų ir poveikio aplinkai monitoringas, o požeminio vandens monitoringas vykdomas jau nuo 2007 m., taip pat nurodyta, jog didžiausia leistina kvapo koncentracijos ribinė vertė dėl PŪV nebus viršyta nei pačioje PŪV teritorijoje, nei artimiausios gyvenamosios aplinkos ore ir atitiks teisės aktuose imperatyviai įtvirtintas ribines vertes. Visi šie argumentai suponavo išvadą dėl neprivalomo PAV. Pažymi, kad Galutinė išvada rengiama pagal formą, patvirtintą Aplinkos ministro 2006 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. D1-311 ir nurodo, kad išvadoje pateikta tik koncentruota informacija apie PŪV.

Akcentuoja, kad Įstatymo 1 priedo 9.6 punkte yra įtvirtintas tik pavojingų atliekų šalinimas jas deginant ar apdorojant cheminiu būdu arba jų šalinimas pavojingų atliekų sąvartyne, 2011 m. teikiant informaciją atrankai buvo numatytas naftos produktais užteršto grunto, vandens bei dumblo, užteršto naftos produktais, valymas biologiniu būdu, todėl UAB „Biodegra“ PŪV nepateko į PŪV, kurios poveikis aplinkai turi būti vertinamas, sąrašą. 2014 m. teikiant PAV atranką buvo išplėstas naftos produktais užterštų atliekų sąrašas bei kiekiai, buvo detalizuotas šių atliekų tvarkymas ir atskirti bei detalizuoti biologinis ir fizikinis atliekų valymo būdai, kurie aprašyti PAV medžiagoje, su kuria suinteresuota visuomenė PAV procedūrų metu galėjo susipažinti ir teikti pasiūlymus. Vadovaujantis Vilniaus RAAD TIPK leidimo Nr. VR-4.7-V-02Šv-1 sąlygomis šiuo metu UAB „Biodegra“ turi teisę vykdyti biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo, eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardymo, naftos produktais užteršto grunto ir vandens valymo, komunalinių atliekų rūšiavimo, aliejaus, riebalų perdirbimo ir kitų atliekų sandėliavimo veiklą. Pabrėžia, kad 2014 m. PAV atrankoje visos veiklos išliko tos pačios, išskyrus atsisakymą eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardymą.

Apeliantas pažymi, kad neturi kompetencijos spręsti dėl Vilniaus VSC veiklos sričiai priskirtų klausimų, todėl, priimdamas galutines išvadas atsižvelgia į šio subjekto išvadas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 „Dėl sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių patvirtinimo“ SAZ gali būti normatyvinė arba nustatoma poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metu, kurį atlieka Vilniaus VSC.

Pareiškėjai pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydami šį skundą atmesti.

Pareiškėjai mano, kad apeliacinis skundas pateiktas praleidus įstatyme nustatytą terminą, todėl apeliacinis procesas nutrauktinas.

Pareiškėjai mano, kad atsakovas neatliko realios atrankos dėl PŪV, o atsakomybę dėl galimo poveikio aplinkai vertinimo nepagrįstai perkėlė PAV subjektams bei PŪV organizatoriui. Tokia atsakovo pozicija yra nesuderinama su nacionaliniu teisiniu reguliavimu ir Vilniaus RAAD, kaip atsakingos institucijos, paskirtimi ir funkcijomis PAV procese. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-2102/2014. Teigia, kad PAV atranka atlikta nesiremiant Įstatymo 7 straipsnio 4, 5, 6 dalių nuostatomis, 2011 m. gruodžio 13 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES III priede įtvirtintais kriterijais. Galutinėje išvadoje remiamasi tik PŪV organizatoriaus deklaruojamais ūkinės veiklos mastais, tačiau nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad buvo įvertinti kiti ūkinės veiklos ir aplinkos veiksniai, taip pat galimas poveikis aplinkai. Pareiškėjams akivaizdu, kad vykdoma ir planuojama vykdyti ūkinė veikla sukelia tam tikrus aplinkos pokyčius, tačiau jie išvadoje nėra aptarti ir įvertinti. Iš Galutinės išvados nėra aišku, kokiai PŪV atlikta PAV atranka.

Nėra aišku, koks konkrečiai yra planuojamų tvarkyti atliekų sąrašas, kokių naftos mišinių, kitų naftos produktų atliekų ir kitokių tirpiklių kiekiai yra didinami. Nėra žinoma vienu metu planuojamų laikyti atliekų kiekiai. Nėra aišku, kokiu būdu bus perdirbama 133431 t/m atliekų, neviršijant bendro 101151 t/m atliekų kiekio. Nėra aišku, kokią ūkinę veiklą Bendrovė vykdo šiuo metu, kadangi 2011 m. ir 2014 m. vykdytų PAV atrankų duomenys, taip pat TIPK leidimų ir Vilniaus RAAD rašto duomenys skiriasi, todėl apelianto poziciją, kad PAV atrankoje visos veiklos išliko tokios pačios laiko deklaratyvia.

Galutinėje išvadoje neįvertintas suminis poveikis aplinkai vietovės, kuriai ūkinė veikla gali daryti poveikį. Pažymi, kad tame pačiame žemė sklype ilgą laiką (nuo 2003 m.) vykdoma ūkinė veikla, kurios poveikis aplinkai nebuvo tiriamas, esamas teritorijos užterštumo lygis ir jautrumas aplinkosaugos požiūriu nenustatytas. Tvirtina, kad PAV atranka buvo atlikta remiantis neteisinga ūkinės veiklos organizatoriaus pateikta informacija. Pažymi, kad iki artimiausių gyvenamųjų namų pietų kryptimi yra mažiau nei 300 m., o ne apie 340, kaip teigiama Galutinėje išvadoje.

Galutinėje išvadoje nėra jokių duomenų apie ūkinės veiklos sukeliamus kvapus ir oro taršą bei šių veiksnių sumažinimo priemones. Pažymi, kad reikšmingą įtaką kvapams ir galimam oro kokybės blogėjimui daranti biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo veikla nėra vykdoma uždarose patalpose ir šiai veiklai turi būti nustatytos poveikio aplinkai mažinimo priemonės. Galutinėje išvadoje nenurodytas bendras ūkinės veiklos metu susidarančių pavojingų atliekų kiekis, laikomas vienu metu, taip pat susidarantis per metus.

Mano, kad gamybinės ir buitinės nuotekos išleidžiamos į aplinką, jų padidėjimas yra objektyvi ir būtina pasekmė plečiant ūkinę veiklą. Galutinėje išvadoje nėra numatyta jokių poveikį aplinkai mažinančių priemonių, nėra pateikta duomenų apie vykdomo monitoringo rezultatus. Nėra jokių duomenų apie Žemės sklype esančius taršos šaltinius ir įrenginius, kurių pagalba vykdoma ūkinė veikla, faktinius šių įrenginių pajėgumus. Nėra žinoma ar Bendrovė turi tinkamas technines galimybės vykdyti ūkinę veiklą. Galutinėje išvadoje nėra duomenų apie, tai, kokios atliekos yra kompostuojamos ir, ar kompostavimo aikštelės atitinka teisės aktų reikalavimus, joms atliktos PAV procedūros, kadangi ūkinės veiklos pajėgumai nuo 2003 m.

ženkliai keitėsi. Vykdant PAV nebuvo gauta Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos išvada dėl PŪV poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms.

Galutinėje išvadoje nėra motyvų apie tai, kaip ir kodėl yra kvalifikuojama Bendrovės vykdoma veikla pagal Įstatymo ir Direktyvos 1 ir 2 priedų sąrašus. Pažymi, kad 2011 m. PAV atrankos išvadoje buvo nurodytas naftos produktais užterštų produktų valymas biologiniu būdu, Galutinėje išvadoje yra nurodytas dar ir fizikinis valymo būdas, kuris negali būti laikomas valymo būdo detalizavimu. Tai yra esminis technologinis ūkinės veiklos pakeitimas.

Pareiškėjai pažymi, kad būtent galutinė atrankos išvada sukelia konkrečias galutines materialines teisines pasekmes, Įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje nurodytų aplinkybių, įskaitant ir galimą poveikį visuomenės sveikatai, vertinimas patenka į atsakingos institucijos, priimančios galutinę atrankos išvadą kompetenciją, būtent ši institucija atsakinga už tinkamą minėtų aplinkybių įvertinimą, jai tenka pareiga argumentuoti atskirus vertinimo aspektus bei motyvuoti galutinę atrankos išvadą. Mano, kad Vilniaus VSC išvada buvo priimta neįvertinus ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai, todėl ir Galutinė išvada yra naikintina kaip nemotyvuota.

Pareiškėjams kyla pagrįstų abejonių, ar tokio masto ūkinė veikla yra leistina pasirinktoje vietoje, kadangi į vykdomai ūkinei veiklai teisės aktuose nustatytus normatyvinius SAZ dydžius patenka gyvenamieji namai. Pažymi, kad SAZ nustatymas suponuoja draudimą žmonėms gyventi tokioje teritorijoje, kadangi joje gyvenamoji aplinka yra potencialiai kenksminga žmonių sveikatai. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju ūkinei veiklai nustatomi SAZ dydžiai yra įtvirtinti Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu patvirtintose Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygose. Į normatyvinę SAZ patenka gyvenamieji namai, o kitokio dydžio SAZ ūkinei veiklai iki šiol nėra nustatyti.

Pareiškėjai nesutinka su teismo argumentu, kad nėra būtinybės atlikti PAV visai ūkinei veiklai. Pažymi, kad aktualioje vietoje ūkinė veikla vykdoma nuo 2003 m. ir daliai ūkinės veiklos PAV procedūros niekada nebuvo atliktos. Mano, kad tokia situacija yra nepateisinama. Šiuo aspektu remiasi LVAT 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A822-989/2013.

Pareiškėjai nesutinka su teismo argumentu, kad tik PAV eigoje yra nustatoma, ar reikia atlikti strateginį pasekmių aplinkai vertinimą. Mano, kad ši procedūra turi būti vykdoma pradinėje ūkinės veiklos planavimo stadijoje, kol nėra atliktos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo procedūros, negali būti atliekamas PAV, kadangi PAV atrankos metu nėra įgyvendinami SPAV reikalavimai. Mano, kad SPAV nagrinėjamu atveju turėjo būti atliktas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus visuomenės sveikatos centras pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas spręsti bylą teismo nuožiūra.

Pažymi, kad 2014 m. kovo 5 d. pateiktoje papildomoje medžiagoje buvo pateikti duomenys, kad didžiausia leidžiamo kvapo koncentracijos ribinė vertė nebus viršyta nei ūkinės veiklos teritorijoje, nei artimiausios gyvenamosios aplinkos ore ir atitiks Higienos normos HN 121:2010, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. V-885 reglamentuojamas ribines vertes, taip pat pateikti duomenys, kad vyksta PŪV sanitarinės apsaugos zonų ribų nustatymo ir tvirtinimo procedūros ir tik įsitikinus, kad PŪV sąlygos atitinka visuomenė sveikatos apsaugos teisės aktų reikalavimus Vilniaus VSC pritarė galutinei išvadai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Biodegra“ pateikė apeliacinės instancijos teismui rašytinius paaiškinimus, apeliacinį skundą prašė tenkinti, pridėjo papildomus įrodymus – Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. (12-32)12.32-7 „Dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių“, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Širvintų skyriaus 2013 m. rugpjūčio 9 d. raštą Nr. 4455-(14.44.104.)-341 „Dėl specialiojo plano derinimo“, Vilniaus visuomenės sveikatos centro Širvintų skyriaus Teritorijų planavimo dokumentų vertinimo 2013 m. liepos 30 d. pažymą Nr. 22(22-3-6)-22.3.11-33, Širvintų rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo 2013 m. rugpjūčio 20 d. protokolą Nr. A2-30, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2013 m. rugsėjo 25 d. raštą Nr. (23.2)-2D-15334 „Dėl teritorijų planavimo dokumento tikrinimo“, Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo 2013 m. rugsėjo 25 d. aktą Nr. TP1-2484 bei UAB „Biodegra“ sanitarinės apsaugos zonos ribų planą, UAB „COWI Lietuva“ 2013 m. parengtą poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą „Atliekų tvarkymo pajėgumų didinimas ir atliekų tvarkymo veiklos plėtra „(duomenys neskelbtini)““.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2014 m. kovo 24 d. Galutinės atrankos išvados dėl UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo poveikio aplinkai vertinimo Nr. (38-4)-VR-1.7-1299 teisėtumas ir pagrįstumas.

Galutine išvada buvo peržiūrėta Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2014 m. sausio 8 d. priimta atrankos išvada Nr. (38-4)-VR-1.7-88 dėl UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo poveikio aplinkai vertinimo, kuria buvo konstatuota, kad planuojamai ūkinei veiklai PAV neprivalomas. Galutine atrankos išvada taip pat buvo konstatuota, kad UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimui poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

Pirmosios instancijos teismas nusprendė panaikinti Galutinę atrankos išvadą, sprendime nurodė, kad Galutinė išvada nėra tinkamai argumentuota, nėra jokių motyvų apie tai, kodėl planuojama ūkinė veikla nepatenka į PŪV, kurios poveikis aplinkai turi būti vertinamas, rūšių sąrašą, pažymėjo, kad bendrovė atlieka ne tik nepavojingų, bet ir pavojingų atliekų, t. y. „naftos produktais užteršto grunto, vandens, dumblo, naftos mišinių ir kitų naftos produktų atliekų, įvairių tirpiklių“, tvarkymą, tvarkymo kiekiai padidėja daugiau negu 5 kartus. Taip pat pažymėjo, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014 m. kovo 10 d. rašte Nr. 12(12.37)-2-3038 „Dėl išvados, ar privaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos vertinimą“ pateikta išvada yra nemotyvuota, nes nurodomi tik faktai apie kvapus, bei kad sanitarinės apsaugos zonų ribos nėra galutinai nustatytos; teismas pabrėžė, kad atliekų perdirbimo veiklai yra numatytas 500 m atstumas, tuo tarpu artimiausias gyvenamasis namas yra 340 m atstumu. Galutinėje išvadoje nėra argumentų, kodėl ji grindžiama nemotyvuota visuomenės sveikatos centro išvada.

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad poveikio aplinkai vertinimo objektas yra planuojama ūkinė veikla, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai. Reikšmingas poveikis aplinkai – numatomas aplinkos pokytis, kurio poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ar jo padariniams likviduoti būtina numatyti atitinkamas priemones (Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 str. 8 d.). Atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo atliekama planuojamai ūkinei veiklai, įrašytai į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą (2 priedas), ir tais atvejais, kai poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai to reikalauja pagal šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalį ir atsakinga institucija nusprendžia, kad reikia atlikti atranką (Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 str. 1 d.).

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar planuojamai ūkinei veiklai turi būti atliekamas poveikio aplinkai vertinimas, turi patikrinti, ar tokia veikla patenka į planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą (PAV įstatymo 1 priedas). Kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinamas nepatenka į įstatymo priede esantį sąrašą, jo privalomumą nulemia aplinkybės, kad planuojama ūkinė veikla dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, nustatymas. Poveikio aplinkai reikšmingumas nustatomas remiantis poveikio aplinkai vertinimo subjektų – valstybės ir savivaldybių institucijų, nagrinėjančių poveikio aplinkai vertinimo programas bei ataskaitas, pagal kompetenciją teikiamomis išvadomis (Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 str. 6 d.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendime nurodoma abejonė, kad bendrovė atlieka ne tik nepavojingų, bet ir pavojingų atliekų, t. y. „naftos produktais užteršto grunto, vandens, dumblo, naftos mišinių ir kitų naftos produktų atliekų, įvairių tirpiklių“, tvarkymą, tvarkymo kiekiai padidėja daugiau negu 5 kartus, nėra pakankamai motyvuota ir pagrindžianti argumentą, kad planuojamai ūkinei veiklai turi būti atliekamas poveikio aplinkai vertinimas.

PAV įstatymo 1 priedo „Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašas“ 9.6. punkte numatyta pavojingų atliekų šalinimas jas deginant ar apdorojant cheminiu būdu arba jų šalinimas pavojingų atliekų sąvartyne; 9.7 punkte numatyta nepavojingų atliekų naudojimas energijai gauti arba jų šalinimas jas deginant ar apdorojat cheminiu būdu (kai numatoma naudoti arba šalinti 100 ir daugiau tonų per parą atliekų); be to, 10 punkte numatyta, kad planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą įrašytos planuojamos ūkinės veiklos pakeitimas ar išplėtimas tais atvejais, kai toks pakeitimas ar išplėtimas atitinka šiame priede nustatytus ribinius dydžius, jei jie yra nustatyti.

Administracinėje byloje pateikiami duomenys, jie nurodyti ir teismo sprendime, kad šiuo metu Bendrovėje vykdoma veikla: biologiškai skaidžių atliekų kompostavimas biologiniu būdu, naftos produktais užteršto grunto ir vandens, naftos mišinių valymas biologiniu ir fizikiniu būdais, komunalinių atliekų rūšiavimas, eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, maistinio aliejaus perdirbimas, kitų atliekų (elektronikos, šaldytuvų, baterijų ir kt.) sandėliavimas. Bendrovėje gali būti perdirbama 133 331 t įvairių organinių biodegraduojančių atliekų per metus, neviršijant bendro 101 151 t/m biodegraduojančių atliekų kiekio (iš jų: 69 971 t/m – bioskaidžios atliekos ir 31 180 t/m – dumblas). Per metus naftos produktais užteršto vandens, grunto, dumblo, naftos mišinių išvaloma iki 1 900 t. Valymas vykdomas naudojant vandens ir grunto valymą biologiniu būdu technologiją arba, esant didesnei naftos angliavandenilių koncentracijai, – fizikiniu valymo būdu, kur naftos produktai gali būti pakartotinai panaudojami. PŪV metu papildomai į kompostą planuojama įtraukti nepavojingas atliekas – lakiuosius durpių ir neapdorotos medienos pelenus (100 t/m). Bendrovėje galės būti perdirbama 133 431 t vairių organinių biodegraduojančių atliekų per metus, neviršijant bendro 101 151 t/m biodegraduojančių atliekų kiekio, iš kurių: 69 971 t/m – bioskaidžios atliekos, 31 180 t/m – dumblas. Taip pat planuojama praplėsti tvarkomų naftos produktais užterštų, naftos, naftos mišinių, naftos produktų atliekų sąrašą ir didinti Bendrovėje tvarkomų ir planuojamų tvarkyti naftos produktais užteršto grunto, vandens, dumblo, naftos mišinių ir kitų naftos produktų atliekų, įvairių tirpiklių kiekius (nuo 1 900 t/m iki 10 700 t/m) bei vienu metu laikomų atliekų kiekius (nuo 500 t/m iki 1 600 t/m). Planuojama, jog naftos produktais užterštų atliekų tvarkymo metu susidarys neišvalomi naftos produktų mišiniai (pavojingi aplinkai), netinkami pakartotiniam naudojimui ar perdirbimui, kurių Bendrovėje vienu metu bus laikoma iki 10 t. Šias atliekas planuojama perduoti atliekas tvarkančioms įmonėms. Taip pat Bendrovė nevykdys eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardymo veiklos.

Minėti duomenys apie įmonės vykdomą ūkinę veiklą ir planuojamą vykdyti ūkinę veiklą patvirtina, kad planuojamos ūkinės veiklos rūšys nepatenka PAV įstatymo 1 priedo „Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašas“ 9.6, 9,7 bei 10 punktus, nes nėra numatytas pavojingų atliekų šalinimas jas deginant ar apdorojant cheminiu būdu bei nepavojingų atliekų naudojimas energijai gauti arba jų šalinimas jas deginant ar apdorojat cheminiu būdu. Taip pat nėra duomenų, kad planuojamos ūkinės veiklos išplėtimas viršys teisės aktuose nustatytus ribinius dydžius. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija pirmosios instancijos abejones, kad Galutinėje išvadoje turėtų būti argumentai apie tai, kodėl planuojama ūkinė veikla nepatenka į PŪV, kurios poveikis aplinkai turi būti vertinamas, rūšių sąrašą, pripažįsta teisiškai nepagrįstomis. Nagrinėjamoje byloje būtinumas atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą sietinas su reikšmingo poveikio aplinkai nustatymu remiantis poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadomis.

Esminiai reikalavimai atrankai, kuri atliekama planuojamai ūkinei veiklai, yra nustatyti Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnyje bei Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodiniuose nurodymuose, kurie patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-665.

Pareiškėjai, ginčydami Galutinę išvadą, jos parengimo procedūros trūkumu nurodė, kad atranka turėjo būti atlikta visai vykdomai ir planuojamai veiklai, teigė, kad pagrindinei veikla – kompostavimo aikštelėms PAV procedūros niekada nebuvo atliktos, skundo argumentą, kad Galutinė išvada yra nemotyvuota ir neaiški, grindė teiginiais, kad aplinkinių teritorijų gyventojai kenčia smarvę, o Vilniaus visuomenės sveikatos centras nemotyvuotai nurodė, kad poveikio aplinkai vertinimo planuojamai ūkinei veiklai atlikti nereikia.

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjų argumentus, kad atranka turėjo būti atlikta visai vykdomai ir planuojamai veiklai, pagrįstai rėmėsi PAV įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi, kuri nustato, kad atranka siekiama nustatyti, ar privaloma atlikti konkrečios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą. Be to, remiantis atsakovo į bylą pateikta informacija, 2002 m. UAB „Chitinas“ („(duomenys neskelbtini)“) atliko PAV procedūras dėl organinių kompostuojamų atliekų perdirbimo ir trąšų gamybos. Vilniaus RAAD 2002 m. sausio 24 d. rašte Nr. 131 priėmė atrankos išvadą, kad planuojamai ūkinei veiklai PAV ataskaitos rengimas neprivalomas. 2006 m. tuo pačiu adresu UAB „Stiebas“ atliko PAV procedūras dėl statybinių atliekų perdirbimo. 2006 m. birželio 23 d. rašte Nr. 1.7-1782 priimta PAV atrankos išvada, kad PAV neprivalomas. 2008 m. UAB „Chitinas“ atliko PAV procedūras dėl biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aikštelės modernizavimo bei pajėgumų padidinimo. Vilniaus RAAD 2008 m. vasario 20 d. rašte Nr. 1.7-600 priėmė atrankos išvadą, kad PAV neprivalomas. Reorganizavus UAB „Chitinas“ ir UAB „Stiebas“, nuo 2011 m. veiką perėmė UAB „Biodegra“. Atsižvelgiant į tai, kad PAV procedūros jau buvo atliktos 2002 m., 2006 m. ir 2008 m., UAB „Biodegra“ 2011 m. ir 2014 m. atliko PAV atranką tik dėl tvarkomų atliekų plėtimo. 2014 m. atliktoje PAV atrankoje išliko visos įmonės iki šiol vykdytos veiklos, išskyrus netinkamų transporto priemonių ardymas (šios veiklos įmonė atsisakė), atrankos medžiagoje įvertinti tiek esami tvarkomų atliekų pajėgumai, tiek planuojamų didinti tvarkomų atliekų pajėgumai.

PAV įstatymo 7 straipsnio 13 dalis nustato, kad atsakinga institucija, išnagrinėjusi visų poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas, per 5 darbo dienas priima galutinę motyvuotą atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą.

Remiantis Metodiniais nurodymais, atsakinga institucija, remdamasi planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateikta informacija, atlikusi atrankos informacijos argumentuotą įvertinimą (Metodikos 11 p., 2 priedas), priima Atrankos išvadą, ar privaloma atlikti konkrečios veiklos poveikio aplinkai vertinimą, ir nurodo pagrindinius motyvus, kuriais buvo remiamasi priimant šią išvadą. Tais atvejais, kai atsakinga institucija kartu su poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviais persvarsto Atrankos išvadą pagal planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo), poveikio aplinkai vertinimo subjektų motyvuotus prašymus ar suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, ji parengia galutinę Atrankos išvadą (12 p.). Atsakinga institucija, rengdama galutinę Atrankos išvadą, pakartotinai išnagrinėja planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateiktą Atrankos informaciją, 2 priedą ir prireikus jį patikslina, įvertina Atrankos išvados persvarstymo išvadas ir poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas (jeigu tokios pateiktos).

Teisėjų kolegija, įvertinusi PAV atrankos procedūrai keliamus PAV įstatymo 7 straipsnio 13 dalies reikalavimus motyvuoti priimamą galutinę atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, atkreipia dėmesį, kad Galutinės išvados motyvavimas neturėtų būti suprantamas kaip visų poveikio aplinkai vertinimo subjektų atrankos metu nustatytų duomenų detalus išdėstymas. Atsižvelgiant į teisės aktų atrankos procedūrai keliamus reikalavimus, vertinamų duomenų apimtis, Galutinės išvados motyvavimas turi būti suprantamas kaip pateikimas apibendrintų duomenų, kurių patikimumą ir pagrįstumą turėtų patvirtinti pagal Metodikos reikalavimus atrankos metu surinkta ir įvertinta informacija bei poveikio aplinkai vertinimo subjektų parengtos išvados. Tai reiškia, kad Galutinėje išvadoje nurodyti argumentai turi būti nesunkiai patikrinami susipažinus su atrankos medžiaga, todėl teismas, spręsdamas dėl tokio pobūdžio administracinio akto tinkamo argumentavimo ir jo motyvavimo, neturi apsiriboti pačia Galutine išvada, bet privalo įvertinti, ar ją pagrindžiantys ir teisės aktų reikalavimus atitinkantys duomenys yra atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo atliekamai planuojamai ūkinei veiklai medžiagoje.

Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad Galutinė išvada dalyje yra nemotyvuota, nes nurodomi tik faktai apie kvapus, bei kad sanitarinės apsaugos zonų ribos nėra galutinai nustatytos, pabrėžė, kad atliekų perdirbimo veiklai yra numatytas 500 m atstumas, tuo tarpu artimiausias gyvenamasis namas yra 340 m atstumu, netyrė, ar Galutinės atrankos išvadoje nurodomame Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014 m. kovo 10 d. rašte Nr. 12(12.37)-2-3038 „Dėl išvados, ar privaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos vertinimą“ pateikta išvada, kad PŪV poveikio aplinkai vertinimas yra neprivalomas, nes didžiausia leidžiama kvapo koncentracijos ribinė vertė dėl PŪV nebus viršyta nei veiklos teritorijoje, nei artimiausios gyvenamosios aplinkos teritorijoje ir atitiks Lietuvos higienos normos HG 121:2010, yra pagrįsta, parengta atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus. Apeliantas pagrįstai nurodo, kad, remiantis PAV įstatymo 7 straipsnio 12 punktu, neturi kompetencijos vertinti poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadų dėl poveikio aplinkai vertinimo atlikimo privalomumo pagrįstumo. Pažymėtina, kad pareiškėjų skundo reikalavimas dėl Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014 m. kovo 10 d. rašte Nr. 12(12.37)-2-3038 pateiktos išvados panaikinimo buvo nepriimtas nagrinėti kaip savarankiškas, konstatuojant, kad jos teisėtumas turės būti įvertintas sprendžiant dėl Galutinės išvados (I t., b. l. 71-72, 95-100).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu „Dėl sanitarinių apsaugos zonų nustatymo ir režimo taisyklių patvirtinimo“ numatyta, kad SAZ gali būti normatyvinė arba nustatoma poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metu. Minėta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus, tarp jų UAB „Biodegra“ sanitarinės apsaugos zonos ribų planą, UAB „COWI Lietuva“ 2013 m. parengtą poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą „Atliekų tvarkymo pajėgumų didinimas ir atliekų tvarkymo veiklos plėtra „(duomenys neskelbtini)““.

Aplinkybė, ar Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014 m. kovo 10 d. rašte Nr. 12(12.37)-2-3038 išdėstyta išvada dėl didžiausių leidžiamų kvapo koncentracijos ribinių verčių dėl PŪV atitikimo patvirtintai higienos normai yra pagrįsta, laikytina esmine nagrinėjamoje byloje, jos nustatymas yra vienas iš pagrindų išvadai, ar planuojama ūkinė veikla turės reikšmingą poveikį aplinkai PAV įstatymo 2 straipsnio 8 dalies aspektu byloje, taigi ir sprendimo dėl būtinumo atlikti poveikio aplinkai vertinimą aspektu. Pirmosios instancijos teismas, neištyręs pastarosios aplinkybės, neatskleidė bylos esmės, tai lėmė netinkamą ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų taikymą ir Galutinės išvados panaikinimą formaliu pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas negali tirti aplinkybių, kurios nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme, be to, pateikti papildomi įrodymai, kurie gali būti reikšmingi priimant galutinį procesinį sprendimą, todėl tokio sprendimo priėmimas apeliacinės instancijos teisme galėtų apriboti proceso šalies galimybę pasinaudoti apeliacijos teise. Remdamasi aptartais argumentais, teisėjų kolegija apeliacinį skundą tenkina iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimą naikina ir grąžina bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 142 str. 1 d., 143 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė