2020-07-22 Nr. AB-14802-3-62-3-02172-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1561-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02172-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 37.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovams Alytaus pataisos namams, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. rugsėjo 28 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN) 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą Nr. 49-3793 (toliau – ir Nutarimas) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. 2S-3126 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjo nuomone, nuobauda – draudimas vieną mėnesį pirkti maisto produktus ir pusę metų naudotis asmeniniu kompiuteriu jam skirta neteisėtai, kadangi Nutarime nenurodyta jokio Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) numatyto pažeidimo sudėtis, nenustatytas pažeidimo faktas, jo aplinkybės, pažeidimo padarymo laikas. Paaiškino, jog pataisos įstaigoje darytas nuotraukas, kurios aptiktos pareiškėjo asmeniniame nešiojamame kompiuteryje, jam teisėtai perdavė sūnus. Nuotraukos kompiuteryje buvo jau jį perduodant pareiškėjui (nustatyta nuotraukų įkėlimo data – 2017 m. gruodžio 20 d., kompiuterio perdavimo pareiškėjui data – 2018 m. birželio 26 d.), o perdavimo metu Alytaus PN pareigūnai kruopščiai nepatikrino kompiuterio. Pareiškėjo įsitikinimu, jam galbūt kerštaujama už savo teisių gynimą, siekiama sukliudyti rengti skundus, pasinaudoti galimybe būti paleistu lygtinai. Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį į nepagrįstai ilgą jo skundų tyrimą.

3. Atsakovas Alytaus pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Alytaus PN paaiškino, kad nuobauda – draudimas vieną mėnesį pirkti maisto produktus pareiškėjui skirta už tai, jog, 2018 m. rugpjūčio 1 d. patikrinus jam priklausantį asmeninį nešiojamąjį kompiuterį, aptiktos pataisos įstaigoje darytos nuotraukos. Tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 112 straipsnio 4 dalies ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės), 18 priedo nuostatas. Pareiškėjui itin piktybiškai pažeidus režimą, buvo pakankamas pagrindas jam skirti nuobaudą.

5. Atsakovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6. Departamentas tvirtino, kad, išnagrinėjęs pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 12 d. skundą dėl Nutarimo panaikinimo, nustatė, jog nuobauda jam skirta pagrįstai ir teisėtai. Pareiškėjo padarytas režimo reikalavimų pažeidimas tinkamai atskleistas ir užfiksuotas su nuobaudos skyrimu susijusioje dokumentinėje medžiagoje, nuobauda skirta neviršijant įgaliojimų, tinkamai įvertinus pažeidimo padarymo aplinkybes. Pareiškėjo padaryto pažeidimo faktą patvirtino Alytaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai, surašę 2018 m. rugpjūčio 1 d. protokolą Nr. 7.39-2/5452.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. vasario 25 d. sprendimu atmetė pareiškėjo A. Ž. skundą.

8. Teismas nustatė, kad ginčijamu Alytaus PN direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. 49-3793 pareiškėjas buvo nubaustas nuobauda – draudimu vieną mėnesį pirkti maisto produktus už tai, jog 2018 m. rugpjūčio 1 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, t. y. 13.50 val. patikrinus jam priklausantį asmeninį nešiojamą kompiuterį „Toshiba“, pastebėta, kad kompiuteryje įkeltos pataisos įstaigoje darytos nuotraukos. Konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 112 straipsnio 4 dalies, Taisyklių 18 priedo reikalavimus.

9. Alytaus PN direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. 7.20-185-144K iš pareiškėjo paimtas nešiojamas kompiuteris „Toshiba“ šešiems mėnesiams už tai, jog pastebėta, kad kompiuteryje yra įkeltos pataisos įstaigoje darytos nuotraukos.

10. Pareiškėjas, nesutikdamas su paskirta nuobauda, kreipėsi į Departamentą, tačiau Departamentas ginčijamu 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. 2S-3126 netenkino jo skundo, pripažinęs, jog paskirta nuobauda yra adekvati padaryto pažeidimo pobūdžiui.

11. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 3 d. pasiaiškinime nurodė, jog jo kompiuteryje esančios nuotraukos buvo padarytos 2013 metais, kai buvo 18 būryje, už jų laikymą jis jau buvo nubaustas. Skunde pareiškėjas nepripažino padaręs bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą 2018 m. rugpjūčio 1 d. ir teigė, jog jo kompiuteryje rastos nuotraukos padarytos 2013 metais, dėl padaryto pažeidimo pareiškėjas prisipažino ir jam už tai buvo paskirta nuobauda. Kompiuteris „Toshiba“ jam buvo perduotas tik 2018 m. birželio 26 d. po pasimatymo, o nustatytu pažeidimo padarymo metu (nuotraukos įkeltos 2017 m. gruodžio 20 d.) kompiuteris buvo pas pareiškėjo artimuosius Vilniuje ir pareiškėjas negalėjo į jį nieko įkelti.

12. Teismas iš Alytaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialisto V. M. ir jaunesniojo specialisto J. Z. 2018 m. rugpjūčio 1 d. protokolo Nr. 7-39-2/5952 nustatė, jog 2018 m. rugpjūčio 1 d. apie 13.50 val. buvo patikrintas pareiškėjo (62 brg.) asmeninis nešiojamas kompiuteris „Toshiba“. Patikrinimo metu pastebėta, kad kompiuteryje įkeltos pataisos įstaigoje darytos nuotraukos su pareiškėju. Teismo vertinimu, Alytaus PN 2018 m. sausio 2 d. raštas Nr. 8-16 patvirtina, jog kompiuteris „Toshiba“ pareiškėjui buvo perduotas 2018 m. birželio 26 d., t. y. tą pačią dieną ir buvo patikrintas prieš jį perduodant nuteistajam, todėl akivaizdu, jog pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 112 straipsnio 4 dalies ir Taisyklių 18 priedo reikalavimus, kuriais nėra leidžiama naudotis daiktu, kuriame įmontuoti vaizdo ir garso įrašymo, ryšio įrenginiai laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, bei paneigia pareiškėjo teiginius, jog jis 2013 metais jau buvo nubaustas už šių nuotraukų įkėlimą.

13. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas, turėdamas daiktą, kuris nenumatytas leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 112 straipsnio 4 dalies, Taisyklių 18 priedo reikalavimus, todėl Alytaus PN direktorius Nutarimu teisėtai ir pagrįstai skyrė jam drausminę nuobaudą – draudimą vieną mėnesį pirkti maisto produktus. Atsižvelgiant į Alytaus PN 2018 m. lapkričio 7 d. pažymos apie nuteistojo nuobaudas ir paskatinamus duomenis (pažeidimų pobūdis ir kiekis), pripažinta, jog paskirta nuobauda atitinka pažeidimo pobūdį ir negali būti laikoma per griežta atsakomybės priemone, skirta motyvuoti pareiškėją teisės aktus atitinkančiam elgesiui. Alytaus PN skyrė pareiškėjui nuobaudą neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas pateikė rašytinį paaiškinimą dėl pažeidimo, taigi jo teisė žinoti kokiu nusižengimu jis įtariamas bei teisė pasiaiškinti nebuvo pažeistos. Alytaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialisto V. M. ir jaunesniojo specialisto J. Z. protokolas surašytas 2018 m. rugpjūčio 1 d., pareiškėjo pasiaiškinimas parašytas 2018 m. rugpjūčio 3 d., o drausminė nuobauda paskirta 2018 m. rugpjūčio 7 d. (Nutarimu), todėl drausminė nuobauda pareiškėjui paskirta nepažeidžiant BVK 143 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto dešimties parų termino.

14. Teismo vidiniu įsitikinimu, Departamentas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl Nutarimo pagrįstumo, todėl nėra pagrindo panaikinti Sprendimą.

15. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo skundas yra atmestinas, netenkino ir jo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą atlyginimą.

III. 16. Pareiškėjas A. Ž. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 25 d. sprendimą ir tenkinti jo skundo reikalavimus.

17. Pareiškėjas mano, kad jo skundas atmestas visiškai neįsigilinus į bylos aplinkybes, teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, neatsakius į esminius klausimus. Atkreipia dėmesį į tai, kad analogiškoje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas palaikė jo poziciją. Pareiškėjas pakartoja, jog jam inkriminuojamas pažeidimas nebuvo tinkamai užfiksuotas, nenustatyta nuotraukų padarymo vieta, laikas ir kitos aplinkybės. Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl Nutarimo panaikinimo, pažeidė 20 dienų terminą (BVK 183 str. 2 d.). Pareiškėjas taip pat pakartotinai pabrėžia, jog nustatyta nuotraukų įkėlimo data – 2017 m. gruodžio 20 d., tačiau jis ginčo kompiuteriu nesinaudojo iki 2018 m. birželio 26 d., todėl niekaip negalėjo padaryti pažeidimo. Šiuo atveju turėjo būti vertinami Alytaus PN pareigūnų, tikrinusių kompiuterį priėmimo metu (2018 m. birželio 26 d.), ir tų pačių pareigūnų, vėliau atlikusių tyrimą ir nustačiusių, jog nuotraukos įkeltos 2017 m. gruodžio 20 d., veiksmai (neveikimas). Pareiškėjas tvirtina, jog, priešingai nei pripažino teismas, teisės aktai nedraudžia turėti pataisos įstaigoje darytas nuotraukas. Daugelis nuteistųjų turi nuotraukų, darytų pataisos įstaigoje pagal jų prašymus (už asmenines lėšas fotografuojama renginių, sporto varžybų ir kt. metu), o ir kiekvienas televizorius turi programų įrašymo funkciją, nuteistieji dažnai įsirašo televizijos laidas apie pataisos namus. Pareiškėjas taip pat pastebi, jog teismas netyrė, kad netinkamai nustatytas pats pažeidimo faktas, jo aplinkybės, pažeisti senaties terminai (terminą skaičiuojant nuo nuotraukų įkėlimo datos – 2017 m. gruodžio 20 d.), padarytas pakartotinis baudimas. Ginčo nuotraukos buvo padarytos 2013 metais, kai pareiškėjas buvo fotografuojamas sporto varžybų metu (jis turi televizijos laidos įrašą ir daug „stop kadrų“) bei kai neteisėtai naudojosi išmaniuoju telefonu. Pareiškėjas akcentuoja, jog jis ne pirmą kartą nepagrįstai nubaustas, dėl to jis patiria neigiamas pasekmes, tarp jų – finansinius praradimus (mokėjo žyminį mokestį, tačiau jo neatgavo laimėjęs bylą).

18. Atsakovas Alytaus pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

19. Alytaus PN vertinimu, teismas tinkamai ištyrė bylos medžiagą. Toliau atsiliepime į apeliacinį skundą pateikiami argumentai dėl nesutikimo, kad pareiškėjui būtų priteistas žalos atlyginimas.

20. Atsakovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

21. Departamento įsitikinimu, teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o pareiškėjas nepateikė tai paneigiančių aplinkybių.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nuobaudos – draudimo vieną mėnesį pirkti maisto produktus skyrimo pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

24. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nuteistiesiems apskundus sprendimą dėl nuobaudos paskyrimo, bylą nagrinėjančiam teismui turi būti pateikiami išsamūs įrodymai, jog šie asmenys iš tiesų atliko teisės aktais draudžiamą veiką; be to, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos taisyklę asmens kaltę turi įrodyti būtent nuobaudą skirianti institucija, o pagal bendrąjį in dubio pro reo (bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) principą visi neaiškumai traktuojami asmens, kuriam inkriminuojami pažeidimai, naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1233/2014). Sprendžiant dėl nuobaudų, nustatytų BVK 142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus; asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2891-575/2016, 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1238-756/2019).

25. Nagrinėjamu atveju Alytaus PN direktorius Nutarimu (b. l. 17) skyrė pareiškėjui nuobaudą – draudimą pirkti maisto produktus vienam mėnesiui, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 1 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, t. y. 13.50 val. patikrinus jam priklausantį nešiojamąjį kompiuterį pastebėta, jog kompiuteryje įkeltos pataisos įstaigoje darytos nuotraukos, tuo pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 112 straipsnio 4 dalies, Taisyklių 18 priedo reikalavimus.

26. BVK 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (1 p.). To paties kodekso 112 straipsnio 4 dalyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija) įtvirtinta, kad nuteistiesiems, išskyrus šio Kodekso 91 ir 152 straipsniuose numatytus atvejus, leidžiama su savimi turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kurių sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės; rasti nuteistųjų pataisos įstaigoje turimi pinigai ir vertingi daiktai motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu paimami ir perduodami į pataisos įstaigos socialinės paramos nuteistiesiems fondą; maisto produktai, būtiniausi reikmenys ir kiti daiktai, kurie nenumatyti leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, taip pat maisto produktai, kurių tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka sunaikinami. Minėtų Taisyklių 18 priede išdėstytas Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas, kurio 4.2 papunktyje minimi atvirukai, nuotraukos, asmeniniai užrašai ir kiti smulkūs asmeniniai daiktai (išskyrus smurtą ar žiaurumą propaguojančius, taip pat pornografinius leidinius; kartu žr. BVK 93 str. 3 d.), o 5.2 papunktyje – nešiojamasis kompiuteris. Kartu pastebėtina, jog galimybę pataisos įstaigose turėti nuotraukas (neišskiriant jų į atskiras kategorijas, pvz., nuotraukas, darytas pataisos įstaigoje) patvirtina Taisyklių nuostatos, pavyzdžiui, reglamentuojančios vokų turinį (91 p., 93 p.), fotonuotraukų kabinimą (73.9 p.). Atkreiptinas dėmesys taip pat į tai, kad Departamento direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-125 patvirtinto Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo 8 punkte, be kita ko, nurodyta, kad elektros prietaisai neturi turėti galimybių prisijungti prie interneto ir naršyti internete, taip pat neturi turėti kitų ryšio priemonių bei vaizdo ir garso įrašymo galimybių.

27. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše (Taisyklių 18 priedas) nėra numatyta, kad nuteistiesiems leidžiama turėti pataisos įstaigoje darytas fotonuotraukas, todėl nuobauda pareiškėjui buvo skirta teisėtai ir pagrįstai. Teismas nepaaiškino, kodėl šiuo atveju Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašo 4.2 papunktyje minimi kiti daiktai ir reikmenys, tarp jų – „nuotraukos“, „smulkūs asmeniniai daiktai“, neapima nuotraukų, darytų pataisos įstaigoje, ir už tokių nuotraukų laikymą gali būti skiriama nuobauda.

28. Nagrinėjamu atveju nuobauda pareiškėjui buvo skirta išskirtinai už tai, kad 2018 m. rugpjūčio 1 d. jo asmeniniame nešiojamame kompiuteryje buvo aptiktos nuotraukos, darytos pataisos įstaigoje (byloje nėra ginčo dėl nuotraukų padarymo vietos). Byloje pateiktos dvi nuotraukos, kurios, manytina, ir buvo aptiktos pareiškėjo kompiuteryje (b. l. 42). Šiose nuotraukose matyti pozuojantis asmuo (tikriausiai pareiškėjas), po viena iš jų nurodyta padarymo data – 2017 m. gruodžio 20 d. Departamentas, tirdamas Nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat konstatavo, jog nustatyta nuotraukų įkėlimo data – 2017 m. gruodžio 20 d.

Pabrėžtina, kad pareiškėjui nėra inkriminuojami pažeidimai, susiję su nuotraukų padarymu ar neteisėtai padarytų nuotraukų laikymu (apie pareiškėjo paaiškinimus, jog ginčo nuotraukos buvo darytos 2013 metais, fiksuojant jo atvaizdą televizijos laidų įrašuose bei fotografuojant neteisėtai turimais įrenginiais, užsimenama tik Sprendime (b. l. 7–8), bet Nutarime nuotraukų kilmė ar teisėtumas nebuvo analizuojami), nebuvo nustatyta, kad kompiuteris „Toshiba“ buvimo Alytaus PN laikotarpiu turėjo vaizdo ir garso įrašymo, ryšio perdavimo galimybes, o ginčijamame Nutarime akcentuojama tik tai, kad nuotraukos darytos pataisos įstaigoje.

Alytaus PN ir Departamentas neišreiškė pozicijos, jog pareiškėjo kompiuteryje aptiktos nuotraukos kelia grėsmę tinkamam ir saugiam laisvės atėmimo bausmės vykdymo organizavimui ar pan., o byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo pagrįstai nurodyta pašalinti iš kompiuterio šias nuotraukas, bet jis neįvykdė teisėto pataisos įstaigos administracijos reikalavimo (BVK 110 str. 1 d. 2 p.). Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjo kompiuteryje aptiktos nuotraukos buvo slepiamos, sudėtingai pasiekiamos, todėl, pataisos įstaigos pareigūnams rūpestingai ir atidžiai atliekant savo funkcijas, galėjo būti neiškart pastebėtos, arba kad perduodamą elektros prietaisą patikrinę pareigūnai (Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo 22, 23 p.) buvo įspėję pareiškėją, jog kompiuteryje esančių nuotraukų turėjimas nėra suderinamas su pataisos įstaigoje nustatyta tvarka.

Kaip minėta, Alytaus PN Nutarime konstatavo, jog pareiškėjas savo veiksmais pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 112 straipsnio 4 dalies, Taisyklių 18 priedo reikalavimus, nes asmeniniame nešiojamame kompiuteryje laikė pataisos įstaigoje darytas nuotraukas, tačiau, priešingai nei vertino Alytaus PN, Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše (Taisyklių 18 priedas) yra įvardytos nuotraukos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nebuvo teisinio pagrindo skirti pareiškėjui nuobaudą.

29. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Alytaus PN Nutarime ir Departamento Sprendime, kuriame buvo patikrintas Nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas, neteisėtais laikomi skirtingi pareiškėjo veiksmai. Nutarime BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto (vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus), 112 straipsnio 4 dalies („Nuteistiesiems, išskyrus šio Kodekso 91 ir 152 straipsniuose numatytus atvejus, leidžiama su savimi turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kurių sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.<...>)“, Taisyklių 18 priedo reikalavimų pažeidimu laikoma tai, kad pareiškėjui priklausančiame nešiojamame kompiuteryje 2018 m. rugpjūčio 1 d. buvo laikomos nuotraukos, darytos pataisos įstaigoje. Departamento Sprendime daroma išvada, jog kadangi pareiškėjas įkėlė į savo asmeninį nešiojamąjį kompiuterį ginčo nuotraukas (nustatyta nuotraukų įkėlimo data – 2017 m. gruodžio 20 d.), manytina, kad pareiškėjas naudojosi daiktu, kuriame įmontuoti vaizdo ir garso įrašymo, ryšio įrenginiai (kaip minėta anksčiau, Taisyklių 18 priede, kurį Sprendime akcentuoja Departamentas, yra tiesiogiai įvardytas nešiojamasis kompiuteris ir nėra draudimo turėti daiktą, kuriame įmontuoti vaizdo ir garso įrašymo, ryšio įrenginiai. Toks draudimas įtvirtintas kitame teisės akte – Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos apraše, kuris nėra minimas nei Nutarime, nei Sprendime). Departamentas Sprendime visiškai nepasisakė dėl Nutarime konstatuoto pažeidimo – kompiuteryje įkeltos pataisos įstaigoje darytos nuotraukos – pagrįstumo, nors būtent tai buvo Nutarimo ir išnagrinėto pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 12 d. skundo (b. l. 58–59) esmė, ir, atlikęs savarankišką ginčo aplinkybių teisinį vertinimą, nustatė kitą pažeidimą – taip nesudarydamas galimybės pareiškėjui pateikti savo poziciją dėl tokio kito pažeidimo kvalifikavimo.

30. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos Sąjungos Bendrojo Teismo jurisprudencija kaip teisės aiškinimo šaltinis yra svarbi ir Lietuvos teisės aiškinimui bei taikymui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. spalio 31 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-638-492/2017 nurodė, kad teisė būti išklausytam per bet kokią procedūrą yra įtvirtinta ne tik Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – ir Chartija) 47 ir 48 straipsniuose, pagal kuriuos užtikrinamas teisės į gynybą ir teisės į teisingą kiekvieno teismo procesą paisymas, bet ir jos 41 straipsnyje, pagal kurį užtikrinama teisė į gerą administravimą. Šio 41 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė į gerą administravimą apima, be kita ko, kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę.

31. Kartu pažymėtina, kad pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją teisės būti išklausytam turi būti paisoma, net jei taikytinuose teisės aktuose tokio formalumo aiškiai nenumatyta. Teisė būti išklausytam turi leisti administracijai ištirti bylos medžiagą taip, kad priimtų sprendimą žinodama visas bylos aplinkybes, ir jį tinkamai pagrįsti, kad suinteresuotasis asmuo prireikus galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę pateikti skundą (pagal analogiją žr. 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimo Boudjlida, C‑249/13, EU:C:2014:2431, 59 p.). Vienoje iš paskesnių savo bylų Teisingumo Teismas (2019 m. sausio 10 d. sprendimas RY prieš Komisiją, T-160/17, EU:T:2019:1) pripažino, kad Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai skundžiamo sprendimo 210 punkte nusprendė, jog „ieškovės teisė į gynybą buvo pažeista, todėl reikia panaikinti ginčijamą sprendimą, nes ieškovė pakankamai įrodė ne tai, kad jei nebūtų šio procedūrinio pažeidimo, ginčijamo sprendimo turinys būtų buvęs kitoks, bet tai, kad ji galėjo turėti kad ir nedidelę galimybę užtikrinti geresnę savo gynybą (šiuo klausimu žr. 2011 m. spalio 25 d. sprendimo Solvay prieš Komisiją, C‑109/10 P, EU:C:2011:686, 57 p.)“.

32. Apibendrinant Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją teisės išklausyti aspektu pažymėtina, kad šios teisės turinys yra nuosekliai atskleidžiamas ją plėtojant papildomais aspektais. Viena vertus, teisė išklausyti reiškia užtikrinti, kad asmuo turėtų deramą, realią, veiksmingą nuomonės, informacijos pateikimo galimybę iki sprendimo priėmimo, nepaisant to, ar minimas reikalavimas įtvirtintas teisės aktuose, ar ne, kita vertus, tai leidžia administracijai ištirti bylos medžiagą taip, kad priimtų sprendimą žinodama visas bylos aplinkybes, jog suinteresuotasis asmuo prireikus galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę pateikti skundą, užtikrinti geresnę savo gynybą.

33. Pažymėtina, kad anksčiau Teisingumo Teismo bylose nurodyti teisės būti išklausytam turinio elementai atsispindi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1316-1062/2019).

34. Pirmiau nurodytos Teisingumo Teismo jurisprudencija ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, susijusi su pareiga viešojo administravimo subjektui užtikrinti teisės būti išklausytam įgyvendinimą, taikoma ir nagrinėjamu atveju. Atsižvelgiant į šio Sprendimo 29 – 34 punktus, konstatuotina, kad nebuvo tinkamai užtikrinta pareiškėjo teisė būti išklausytam.

35. Pabrėžtina ir tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių objektyvių dokumentų, kuriuose būtų užfiksuota, kad pareiškėjo asmeniniame nešiojamame kompiuteryje „Toshiba“ laikotarpiu, kai pareiškėjas jį turėjo Alytaus PN, buvo veikiantys vaizdo ir garso įrašymo, ryšio įrenginiai. Tokios išvados nepagrindžia ir Departamento teiginiai, kad pareiškėjas pats įkėlė nuotraukas į kompiuterį, kadangi, viena vertus, nebuvo paneigtas pareiškėjo tvirtinimas, jog jis kompiuterį gavo tik 2018 m. birželio 26 d. ir jame jau buvo įkeltos ginčo nuotraukos (tai, kad kompiuteris pareiškėjui perduotas 2018 m. birželio 26 d., patikrintas prieš perduodant, pažymėta ir Alytaus PN 2019 m. sausio 2 d. rašte Nr. 8-16, b. l. 69), kita vertus, neaišku, ar šios nuotraukos negalėjo būti įkeltos iš informacijos laikmenos, kurios yra leidžiamos turėti (Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašo 4.16 p.), nebuvo nustatyta, ar galėjo būti nuotraukos padarytos kompiuteryje esančiu vaizdo įrašymo įrenginiu, kuris buvo pašalintas iki kompiuterį perduodant į Alytaus PN pareiškėjui. Departamentas neatliko išsamesnio tyrimo, siekdamas išsiaiškinti kaip, iš kur ir kas įkėlė ginčo nuotraukas į pareiškėjo asmeninį nešiojamą kompiuterį. Taigi, Sprendime pareiškėjui inkriminuojamo pažeidimo faktinis pagrindas nėra pagrįstas objektyviais įrodymais.

36. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo skirta tik viena nuobauda – draudimas vieną mėnesį pirkti maisto produktus, paskirta ginčijamu Alytaus PN 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. 49-3793. Pareiškėjo asmeninio nešiojamojo kompiuterio paėmimas šešiems mėnesiams nėra nuobauda BVK 142 straipsnio prasme, ir šie veiksmai pareiškėjo atžvilgiu buvo atlikti remiantis Alytaus PN 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. 7.20-185-144K (b. l. 39), dėl kurio pareiškėjas šioje administracinėje byloje nesuformulavo jokių materialiųjų reikalavimų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nevertina nešiojamojo kompiuterio paėmimo iš pareiškėjo teisėtumo ir pagrįstumo.

37. Akcentuotina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Teisėjų kolegijos vertinimu, konstatavus aplinkybes, sudarančias pakankamą pagrindą pareiškėjo prašomus panaikinti administracinius aktus pripažinti neteisėtais, likę bylos proceso šalių argumentai neturi esminės reikšmės nagrinėjamos bylos baigčiai, todėl plačiau nenagrinėjami.

38. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl nepagrįstai nenustatė pagrindo panaikinti ginčijamus Nutarimą ir Sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo A. Ž. apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo A. Ž. skundą tenkinti.

Panaikinti Alytaus pataisos namų 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą Nr. 49-3793 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. 2S-3126 „Dėl skundo išnagrinėjimo“.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ramutė Ruškytė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė