5cb30c58-fe7e-4faf-a3e0-c01a1edfd2f3 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-41-627/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23903-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.1; 1.1.7.1; 1.1.8.1.1; 1.2.3.1.1; 1.2.3.1.2.8; 2.1.7.3; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.3; 2.1.7.4.4; 2.1.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.4.5.2.1; 2.4.6.4.4; 2.4.6.5.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Evaldo Pašilio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aivos Survilienės,

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,

dalyvaujant prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei,

išteisintajam D. M. ir jo gynėjui advokatui Sauliui Kučiui,

išteisintajam M. B. ir jo gynėjai advokatei Renatai Janušytei,

nukentėjusiųjų atstovui advokatui Irmantui Ruželei,

ekspertui Narimantui Ratkui,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka miÅ¡riu bÅ«du, tiesiogiai ir naudojant informacines ir elektroninių ryÅ¡ių technologijas, iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės ir nukentėjusiųjų V. V. Ž. ir nukentėjusiosios K. Ž. atstovo advokato Irmanto Ruželės apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. ir D. M. iÅ¡teisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , jiems nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių.

Civilinių ieškovų V. V. Ž., P. Ž., K. Ž., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 1 d. nuosprendžiu Panevėžio apygardos teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nuosprendis buvo panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis:

D. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , nustatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta laisvės atėmimo 8 (aÅ¡tuoneriems) metams bausmė;

M. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , nustatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 9 (devyneriems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė bausmių apėmimo bÅ«du subendrinta su Plungės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme ir M. B. paskirta galutinė laisvės atėmimo 9 (devyneriems) metams bausmė.

V. V. Ž. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jai solidariai iš M. B. ir D. M. priteista 1 748 Eur turtinei žalai ir 12 720 Eur neturtinei žalai atlyginti.

P. Ž. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jam solidariai iš M. B. ir D. M. priteista 743,79 Eur turtinei žalai ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

K. Ž. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jai solidariai iš M. B. ir D. M. priteista 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

S. K. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai ir nukentėjusiajai G. Ž. solidariai iÅ¡ M. B. ir D. M. priteista 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, Å¡ias lėšas uzufrukto teise pavedant valdyti nukentėjusiosios atstovei pagal įstatymÄ S. K..

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš M. B. ir D. M. solidariai priteista 874,88 Eur turtinei žalai atlyginti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 1 d. nuosprendis buvo panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,

nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. B. ir D. M. buvo kaltinami ir Panevėžio apygardos teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu iÅ¡teisinti dėl to, kad jie 2018 metais, laikotarpyje nuo gegužės 19 d. 22.00 val. iki gegužės 20 d. 00.53 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, name, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe, matydami vienas kito veiksmus ir jiems pritardami, elgdamiesi įžūliai, be jokios dingsties nukentėjusiajam A. Ž. bendrais veiksmais sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau kaip keturis smÅ«gius į veido sritį ir ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį į krÅ«tinės sritį bei du smÅ«gius į deÅ¡inio dilbio nugarinį pavirÅ¡ių, taip nukentėjusiajam padarydami krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį kraujosruva krÅ«tinės minkÅ¡tuosiuose audiniuose deÅ¡inėje pusėje ir deÅ¡inės pusės II-III-IV Å¡onkaulių lūžiais, deÅ¡inio dilbio linijinio pobÅ«džio odos nubrozdinimus bei galvos sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį muÅ¡tinėmis žaizdomis apatinėje lÅ«poje ir pasmakrėje, odos nubrozdinimais nosies nugarėlėje, deÅ¡inės akies virÅ¡utiniame voke, deÅ¡iniame skruoste, virÅ¡utinėje lÅ«poje, kraujosruva po sausgysliniu Å¡almu pakauÅ¡io kairėje pusėje, kraujo iÅ¡siliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu deÅ¡iniame pusrutulyje, po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais deÅ¡inio pusrutulio smilkininėje skiltyje, į galvos smegenų skilvelius ir galvos smegenų medžiagoje, dėl ko nukentėjusysis mirė nuo galvos sumuÅ¡imo, iÅ¡siliejus kraujui po kietuoju galvos smegenų dangalu, po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais, į galvos smegenų skilvelius ir galvos smegenų medžiagoje, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, tokiu bÅ«du bendrais veiksmais dėl chuliganiÅ¡kų paskatų tyčia nužudė A. Ž.. Å ie iÅ¡teisintųjų M. B. ir D. M. veiksmai buvo kvalifikuojami kaip nusikaltimas, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

2. IÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 1 d. nuosprendžiu Panevėžio apygardos teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nuosprendis buvo panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis: D. M. ir M. B. nuteisti už tai, kad jie 2018 metais, laikotarpyje nuo gegužės 19 d. 22.00 val. iki gegužės 20 d. 00.53 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, name, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe, matydami vienas kito veiksmus ir jiems pritardami, nukentėjusiajam A. Ž. bendrais veiksmais sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau kaip keturis smÅ«gius į veido sritį ir ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį į krÅ«tinės sritį bei du smÅ«gius į deÅ¡inio dilbio nugarinį pavirÅ¡ių, taip nukentėjusiajam padarydami krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį kraujosruva krÅ«tinės minkÅ¡tuosiuose audiniuose deÅ¡inėje pusėje ir deÅ¡inės pusės II-III-IV Å¡onkaulių lūžiais, deÅ¡inio dilbio linijinio pobÅ«džio odos nubrozdinimus bei galvos sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį muÅ¡tinėmis žaizdomis apatinėje lÅ«poje ir pasmakrėje, odos nubrozdinimais nosies nugarėlėje, deÅ¡inės akies virÅ¡utiniame voke, deÅ¡iniame skruoste, virÅ¡utinėje lÅ«poje, kraujosruva po sausgysliniu Å¡almu pakauÅ¡io kairėje pusėje, kraujo iÅ¡siliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu deÅ¡iniame pusrutulyje, po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais deÅ¡inio pusrutulio smilkininėje skiltyje, į galvos smegenų skilvelius ir galvos smegenų medžiagoje, dėl ko nukentėjusysis mirė nuo galvos sumuÅ¡imo, iÅ¡siliejus kraujui po kietuoju galvos smegenų dangalu, po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais, į galvos smegenų skilvelius ir galvos smegenų medžiagoje, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, tokiu bÅ«du bendrais veiksmais tyčia nužudė A. Ž. ir padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje.

2.1. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, konstatavo, kad apygardos teismas atsietai vertino byloje surinktus įrodymus, ignoruodamas jų visumÄ , bei pripažino, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

2.2. Teismas nustatė, jog, baudžiamojoje byloje surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais paneigus versijÄ , kad nukentėjusysis įvykio vakarÄ susižalojo pats, 2018 m. gegužės 19 d. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis prieÅ¡ A. Ž. smurtavo iÅ¡teisintieji M. B. ir D. M.. Teismui paÅ¡alinus iÅ¡teisintiesiems inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojančiÄ aplinkybę – chuliganiÅ¡kas paskatas, M. B. ir D. M. veika kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 1 d. nuosprendis buvo panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

3.1. IÅ¡nagrinėjus bylÄ kasacine tvarka, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartyje konstatuota, jog apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl nuteistųjų D. M. ir M. B. kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje, nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 331 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir neįvykdė BPK 305 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų reikalavimų, dėl Å¡ių priežasčių apeliacinės instancijos teismo nuosprendis buvo panaikintas, o byla perduota iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

3.2. Kasacinės instancijos teismas pripažino, jog, darydamas išvadas dėl nuteistųjų kaltės, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes. Teismas išdėstė ne visus proceso metu surinktus bylai išspręsti reikšmingus įrodymus, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, neįvertino, ar visi duomenys atitinka įrodymams keliamus reikalavimus, vertindamas įrodymus, darė klaidų dėl jų turinio, dėl to iš skundžiamo nuosprendžio neaišku, kokiais įrodymais remiantis nustatytos atskiros faktinės aplinkybės ir kokiais įrodymais remdamasis šis teismas padarė išvadas dėl nuteistųjų kaltės.

3.3. Teismas pabrėžė, jog apeliacinės instancijos teismas nenustatinėjo bendrininkavimo požymių ir nepagrindė jų buvimo. Be to, pripažino, jog nuteistųjų veika inkriminuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį tinkamai nenustačius nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų šios veikos požymių, neišanalizavus nusikalstamų veikų mechanizmo, tyčios susiformavimo momento ir kiekvieno iš nuteistųjų veiksmų dėl fizinio smurto panaudojimo.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė V. Chodorcevičienė (toliau – ir prokurorė) apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį: D. M. pripažinti kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir skirti jam 11 metų laisvės atėmimo bausmę; M. B. pripažinti kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir skirti jam 11 metų laisvės atėmimo bausmę, kuriÄ , vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, subendrinti su Plungės apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti M. B. galutinę subendrintÄ 11 metų laisvės atėmimo bausmę, į kuriÄ Ä¯skaityti pagal Plungės apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. nuosprendį atliktos bausmės laikÄ ; nukentėjusiųjų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus civilinius ieÅ¡kinius tenkinti.

4.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo išvados padarytos neįvertinus visų reikšmingų duomenų, klaidingai pasisakant dėl atskirų įrodymų turinio ar įrodymų tarpusavio ryšio, esant nepašalintiems esminiams prieštaravimams tarp išteisintųjų ir liudytojos A. T. parodymų, be to, neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

4.2. Apeliaciniame skunde, cituojant Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto iÅ¡vadÄ Nr. M 182/2018(05) ir jÄ pateikusio eksperto Narimanto Ratkaus paaiÅ¡kinimus teisme, nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas dėl Å¡ių įrodymų nepateikė jokių įtikinamų argumentų, o dėl Å¡onkaulių lūžio vertino tik atskirus eksperto teiginius.

4.3. Prokurorė pažymi, kad teismas nuosprendyje citavo Vilniaus teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akto Nr. EKM 45/2019(01) iÅ¡vadas, tačiau nevertino jų visumos, nelygino su minėta specialisto iÅ¡vada bei su kitais bylos duomenimis, be to, praleido 3 punktÄ , kuriame nurodyta, kad A. Ž. nustatyti galvos ir krÅ«tinės sužalojimai buvo padaryti 2019 m. gegužės 19 d. vakare, per trumpÄ laiko tarpÄ . Prokurorės teigimu, teismas klaidingai įvertino specialisto iÅ¡vadoje ir ekspertizės akte pateiktas iÅ¡vadas dėl nukentėjusiojo galimybės atlikti aktyvius veiksmus laikotarpiu nuo kelių valandų iki paros. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 182/2018(05) nurodyta, kad tikėtina, jog po sužalojimų padarymo, iki įvykstant galvos smegenų suspaudimui ir iÅ¡nykstant sÄ monei, A. Ž. galėjo atlikti savarankiÅ¡kus veiksmus, gyventi po galvos sužalojimo nukentėjusysis galėjo iki 24 valandų. Galėjimas po sužalojimų atlikti aktyvius veiksmus ir galėjimas gyventi, prokurorės vertinimu, nėra tapatÅ«s procesai. Be to, ekspertizės akte Nr. EKM 45/2019(01) nurodyta, kad neatmetama galimybė, jog po patirtų sužalojimų kelių valandų laikotarpyje A. Ž. galėjo judėti ir atlikinėti kitokius aktyvius veiksmus.

4.4. Å ie duomenys, prokurorės teigimu, paneigia teismo keliamas abejones, kad A. Ž. jam nustatytus sužalojimus galėjo patirti griÅ«damas. Darydamas tokiÄ prielaidÄ , teismas nepagrįstai vadovavosi D. M. gynėjos pateikta konsultacine iÅ¡vada. Vertinant specialiųjų žinių pagrindu pateiktas prieÅ¡taringas iÅ¡vadas, bÅ«tina, kad ekspertai tirtų tÄ pačiÄ pirminę medžiagÄ , taikytų tapačius tyrimo metodus ir procedÅ«ras bei atsakytų į tuos pačius klausimus. Å iuo atveju tai nebuvo padaryta – iÅ¡vada pateikta, nesusipažinus su bylos medžiaga, ekspertas nebuvo įvykio vietoje. Be to, bylos nagrinėjimo teisme metu esamiems prieÅ¡taravimams paÅ¡alinti buvo paskirta komisinė teismo medicinos ekspertizė, kurios iÅ¡vados paneigė konsultacinės iÅ¡vados teiginius.

4.5. Skunde pažymima, kad kaltinimas M. B. bei D. M. buvo grindžiamas M. B. D. M. siųsto laiÅ¡ko turiniu. IÅ¡ gaunamų – siunčiamų laiÅ¡kų tikrinimo protokolo matyti, kad M. B. kito asmens vardu parašė laiÅ¡kÄ D. M., kuriame nurodinėjo, kaip jam elgtis. LaiÅ¡kas pradedamas žodžiais: „kas tau yra, gal rimtai su galva nedraugauji, prisimink, kÄ aÅ¡ tau sakiau ir kÄ kalbėjau važiuojant į Panevėžį“. IÅ¡ to, prokurorės teigimu, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad kartu vykstant buvo tariamasi, kokius parodymus reikėtų duoti. Taip pat iÅ¡ laiÅ¡ko turinio matyti, kad M. B. yra susirÅ«pinęs dėl to, kad D. M. kitiems asmenims per daug pasakoja apie bylÄ : „pats mažiau visiems kalbėk apie tÄ bylÄ ir apie A.. Negali kalbėti visiems asmenims, taip negali daryti, nes taip, D., bėdÄ gali prisiÅ¡aukti“, „...BÅ«k ramus dėl manęs“. LaiÅ¡ke kalbama apie du asmenis: „tu save žinai, aÅ¡ save žinau ir bÅ«kim ramus“, „Ir dėl visko aÅ¡ net nesijaučiu kaltas esu ramus, kad tiek tu, tiek aÅ¡ nieko nepadarėm.“ Jeigu iÅ¡teisintieji nebÅ«tų smurtavę, prokurorės manymu, jie neturėtų bijoti kalbėti apie bylÄ ar įtikinėti vienas kitÄ , kad nieko nėra padarę.

4.6. Skunde nurodoma, kad teismas, vertindamas elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu užfiksuoto pokalbio tarp A. T. ir nežinomo asmens turinį, padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad jokių teiginių ar užuominų apie galimai buvusius nusikalstamus veiksmus, taip pat ir A. Ž. atžvilgiu, Å¡io pokalbio stenogramoje nėra. IÅ¡ stenogramos turinio matyti, kad nežinomas asmuo A. T. nurodė, kad skambina nuo M. B., taip pat, kad jis girdėjo, kaip D. M. sakė: „jei dar nors žodį ant manęs leptels, aÅ¡ netylėsiu, jis ir ant tavęs biÅ¡ki pavarė“, „jis vakar kaip man užvėmė saka kodėl kaltinimai pareikÅ¡ti man ir saka ir ir tipo M. sako kodėl A. sako nepareikÅ¡ti? Sako iÅ¡ kur jie žino, kad A. praeidama į ...jam neįspyrė supranti?“. Å io pokalbio turinys leidžia teigti, kad visi asmenys, buvę įvykio metu, slepia tikrÄ sias įvykio aplinkybes. Byloje yra duomenys, kad D. M. ir A. T. 2018 m. gegužės 20 d., apie 12.00 val., susiraÅ¡inėjo SMS žinutėmis – D. M. rašė: „labas, ar viskas gerai“, į kÄ A. T. atsakė: „labas, kol kas taip, namie užsirakinęs bÅ«na“, toliau D. M. rašė: „tai gerai, aÅ¡ irgi neinu, nevažiuoju, neskambinu“. IÅ¡ Å¡ios frazės, prokurorės teigimu, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad D. M. nevažiuoja, neskambina, neina žiÅ«rėti, kaip ten laikosi sužalotas A. Ž..

4.7. Prokurorės teigimu, teismas, konstatavęs prieÅ¡taravimus tarp iÅ¡teisintųjų ir liudytojos A. T. parodymų, nepagrįstai vadovavosi D. M. ir A. T. parodymais dėl A. Ž. griuvimo. Apibendrinus iÅ¡teisintųjų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jie dėl esminių aplinkybių nesutampa, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tiek iÅ¡teisintieji, tiek liudytoja duoda neteisingus parodymus. IÅ¡teisintieji ir liudytoja yra nurodę, kad įvykio metu jie buvo kartu vienoje patalpoje – virtuvėje, tokiu atveju jų parodymai dėl esminių aplinkybių turėtų sutapti. Apie tai, kad A. Ž. aukÅ¡tielninkas griuvo virtuvėje, kaip teigė A. T., ikiteisminio tyrimo metu neparodė nei M. B., nei D. M.. PrieÅ¡ingai, D. M. parodė, kad jis spėjo sulaikyti ir nukentėjusysis nenugriuvo. M. B. tvirtino, kad A. Ž. kruvinu veidu jis nematė, kad pastarasis sužalotas nebuvo. Tik iÅ¡klausęs A. T. parodymus teisme, D. M. ėmė teigti, kad A. Ž. nugriuvo jam už nugaros. Esant tokiems prieÅ¡taravimams dėl esminių įvykio aplinkybių, teismas nepagrįstai vadovavosi bylos baigtimi suinteresuotų asmenų parodymais, nelygino jų su specialisto bei komisinės ekspertizės iÅ¡vadomis. A. T. yra M. B. sugyventinė, todėl ji yra suinteresuota bylos baigtimi. Liudytoja, nors ir buvo blaivi, negalėjo prisiminti, kuriuo metu A. Ž. buvo išėjęs į laukÄ . Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja negalėjo paaiÅ¡kinti, kokiu bÅ«du A. Ž., eidamas į priekį, nukrito aukÅ¡tielninkas, kuomet jos rodomoje vietoje įvykio metu sėdėjo D. M..

4.8. Kaip matyti iš 2018 m. gegužės 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolo, toje vietoje, kur sėdėjo D. M., stovėjo fotelis ir, pirmiausia, nukentėjusysis turėjo užgriūti ant D. M.. Kad A. Ž., eidamas į priekį, apsisuktų ir nukristų ant nugaros, kaip teigė A. T., įvertinus įvykio vietoje išsidėsčiusius daiktus, buvo neįmanoma. Jeigu A. Ž. ir griuvo taip, kaip nurodė liudytoja, tai tik tuo atveju, jeigu jam buvo suduotas smūgis. Ši išvada yra siejama su eksperto N. Ratkaus pateikta specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad buvo suduoti smūgiai į galvos sritį, po to, nukentėjusysis krito ir atsirado sužalojimas pakaušyje. 

4.9. Prokurorės vertinimu, teismas, vadovaudamasis liudytojo D. K. parodymais, padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡io liudytojo parodymai iÅ¡ dalies patvirtina D. M. bei liudytojos A. T. nurodomas aplinkybes apie A. Ž. išėjimÄ Ä¯ laukÄ panaÅ¡iu metu. Å is liudytojas gulinčio asmens veido nematė ir atpažinti jo negalėjo, ar tai buvo kaimynas A. Ž., negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti. Tuo pačiu metu jis pro A. Ž. virtuvės langÄ matė dviejų vyrų, sėdėjusių nugara į jį, siluetus, ar tarp jų buvo A. Ž., nurodyti negalėjo. Pirminiuose parodymuose Å¡is liudytojas buvo nurodęs, kad pro langÄ matė sėdintį asmenį, panašų į kaimynÄ A. Ž., o lauke gulintis asmuo buvo apie 30 metų amžiaus, kas neatitinka A. Ž. amžiaus. Be to, liudytoja A. T. negalėjo tiksliai nurodyti, kuriuo metu A. Ž. buvo išėjęs į laukÄ . Jeigu lauke ir bÅ«tų gulėjęs A. Ž., tai, prokurorės teigimu, nereiÅ¡kia, kad jam nustatytus sužalojimus jis patyrė nugriuvęs lauke. IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolų matyti, kad kraujo nei lauke, nei tualete rasta nebuvo.

4.10. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nors Å¡ioje byloje konkrečiai nenustatyta, kiek kiekvienas iÅ¡ iÅ¡teisintųjų ir į kurias kÅ«no vietas sudavė smÅ«gių, tačiau laikytina, kad jie bendrininkavo konkliudentiniais veiksmais. Å iuo atveju smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį naudojo abu iÅ¡teisintieji, o kadangi, kaip teigiama komisinės teismo ekspertizės iÅ¡vadose, bet kuris smÅ«gis į galvos sritį arba atsitrenkimas į grindis galėjo sukelti nukentėjusiojo mirtį, daroma iÅ¡vada, kad už kilusius padarinius turi atsakyti abu iÅ¡teisintieji. Nukentėjusiajam A. Ž. buvo suduoti 7 smÅ«giai, iÅ¡ kurių ne mažiau kaip 4 smÅ«giai į galvos sritį. Kaip teigia ekspertai, visi nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai buvo padaryti vienu metu. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad visi asmenys visÄ laikÄ buvo vienoje patalpoje, kas reiÅ¡kia, kad iÅ¡teisintieji matė vienas kito veiksmus ir jiems pritarė. PrieÅ¡ nukentėjusįjį naudoto smurto pobÅ«dis, tai, kad smÅ«giai buvo suduoti į gyvybiÅ¡kai svarbius organus – galvÄ ir krÅ«tinę, prokurorės vertinimu, rodo iÅ¡teisintųjų tyčiÄ nužudyti bei abejingumÄ pasekmėms. IÅ¡teisintieji suvokė savo veiksmų pavojingumÄ Å¾mogaus gyvybei, numatė, kad nukentėjusysis gali mirti, sÄ moningai leido kilti padariniams, buvo visiÅ¡kai abejingi sumuÅ¡to nukentėjusiojo likimui, juos tenkino bet kokios kilsiančios pasekmės.

4.11. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad M. B. pas nukentėjusįjį ruošėsi keletÄ dienų slapstytis, tačiau iÅ¡vyko tÄ patį vakarÄ ir bylos nagrinėjimo metu įtikinamai nepaaiÅ¡kino, kodėl neliko pas A. Ž.. Teigiama, jog teismas nepagrįstai vadovavosi byloje esančiomis psichofiziologinio tyrimo iÅ¡vadomis, kadangi tyrimas poligrafu negali bÅ«ti veiksniu, lemiančiu ar darančiu įtakÄ teismo sprendimui, nes poligrafas yra žmogaus emocinę bÅ«senÄ fiksuojantis prietaisas, atliekantis įvairių su žmogaus emocijomis susijusių fiziologinių rodiklių registravimÄ , o ne nustatantis ar atskleidžiantis bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-147-697/2017).

5. Nukentėjusiųjų K. Ž. ir V. V. Ž. atstovas advokatas Irmantas Ruželė (toliau – ir nukentėjusiųjų atstovas, apeliantas) apeliaciniuose skunduose praÅ¡o Panevėžio apygardos teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį: M. B. ir D. M. pripažinti kaltais pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , paskiriant su realiu laisvės atėmimu susijusias bausmes; tenkinti K. Ž. ir V. V. Ž. civilinius ieÅ¡kinius; priteisti iÅ¡ M. B. ir D. M. atstovavimo iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme.

5.1. Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinius reikalavimus, netinkamai aiškino baudžiamojo įstatymo nuostatas, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, dėl ko nuosprendis yra neteisėtas.

5.2. Apelianto teigimu, kaltinimas Å¡ioje byloje iÅ¡ esmės yra grindžiamas ekspertų nustatytais smurtinių veiksmų padariniais, o iÅ¡teisintiesiems neigiant bet kokį smurtinį veiksmÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, teisingai nurodoma, jog padarinius sukėlė abu iÅ¡teisintieji, bendrai veikdami ir turėdami vieningÄ tyčiÄ .

5.3. Apelianto manymu, liudytojo D. K. parodymai nėra informatyvūs, o liudytoja A. T. yra suinteresuota bylos baigtimi, jos parodymai baudžiamojo proceso metu nebuvo nuoseklūs, todėl turi būti vertinami kritiškai. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi psichofiziologinio tyrimo išvadomis.

5.4. Apeliaciniuose skunduose nesutinkama su pirmosios instancijos teismo prielaidomis, kad A. Ž. susižalojo pats. Cituojant Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto iÅ¡vadÄ Nr. M 182/2018(05) ir eksperto N. Ratkaus paaiÅ¡kinimus, teigiama, kad iÅ¡teisintųjų versijos apie A. Ž. griuvinėjimÄ dėl girtumo yra neįtikinamos. Ekspertas nurodė, kad iÅ¡ esmės mirtį sÄ lygojęs sužalojimas pakauÅ¡yje padarytas esant stipriam smÅ«giui, kai kÅ«nas krenta ne tik savo svoriu, o turėdamas kitos jėgos suteiktÄ pagreitį. Apeliantas pažymi, kad sužalojamas pakauÅ¡yje nustatytas kairėje galvos pusėje, tuo tarpu ant veido sužalojimai nustatyti deÅ¡inėje pusėje, kas reiÅ¡kia, kad paÅ¡aline jėga veikiant deÅ¡inę priekinę galvos sritį, kÅ«nas buvo bloÅ¡kiamas atgal ir krentant smÅ«gis teko kairiajai galvos pusei. PaÅ¡alinės jėgos buvimÄ rodo ne tik pakauÅ¡io sužalojimo sunkumas, bet ir ant veido nustatytų sužalojimų pobÅ«dis, kuris bÅ«dingas bÅ«tent suduodant smÅ«gius, nes sužalojimai yra neatsikiÅ¡usiose veido srityse. Be to, sužalojimas pakauÅ¡yje padarytas atsitrenkiant į platų pavirÅ¡ių, kas paneigia versijÄ dėl galimo kritimo ant laiptų ar tualete, nes čia pavirÅ¡iai yra riboti.

5.5. Apeliantas kritikuoja byloje esančiÄ konsultacinę iÅ¡vadÄ , kadangi specialistui nebuvo pateikta visa bylos medžiaga, iÅ¡vadose yra nutylimos svarbios aplinkybės, kad sužalojimai yra nustatyti neatsikiÅ¡usiose veido srityse. Cituodamas Vilniaus teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės aktÄ Nr. EKM 45/2019(01) ir eksperto JanuÅ¡o (JanuÅ¡) Rybalko paaiÅ¡kinimus, apeliantas nurodo, kad A. Ž. nustatyti sužalojimai buvo padaryti 2018 m. gegužės 19 d. per trumpÄ laiko tarpÄ . Eksperto teigimu, kraujas po kietuoju dangalu iÅ¡silieja tada, kai galvai suteikiamas staigus judesys ir bet kuris iÅ¡ trauminių poveikių į galvÄ , taip pat ir 4 smÅ«giai į veido sritį, galėjo sukelti kraujavimÄ po kietuoju smegenų dangalu. Taip pat ekspertas patvirtino, kad II-IV Å¡onkaulių lūžiai nebÅ«dingi griuvimui, o deÅ¡inės rankos dilbyje nustatytas sužalojimas yra padarytas ne pačiam griÅ«nant, o tai muÅ¡imui bÅ«dingas sužalojimas, greičiausiai, spyriui dėl lokalizacijos ir sužalojimo pobÅ«džio. Ekspertas J. Rybalko patvirtino ir eksperto N. Ratkaus iÅ¡vadas, kad tokie sužalojimai kaip lÅ«poje, pasmakrėje nėra bÅ«dingi pačiam griÅ«nant. Å ie duomenys, apelianto teigimu, paneigia teismo prielaidas, kad A. Ž. susižalojo griÅ«damas pats.

5.6. Apeliaciniuose skunduose atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad iÅ¡teisintųjų susiraÅ¡inėjimas nepagrindžia jų kaltės, nes jame nėra duomenų apie nagrinėjamÄ Ä¯vykį. Vis dėlto, teismas neatskleidė visos reikÅ¡mingos informacijos, be to, asmenys bendravo slaptai, kas reiÅ¡kia, kad nėra jokio pagrindo tikėtis, kad bus tiesiogiai kalbama apie nusikaltimÄ . SusiraÅ¡inėjimo turinys patvirtina, kad iÅ¡teisintieji drÄ sino vienas kitÄ laikytis bendros pozicijos.

5.7. Apelianto teigimu, Å¡iuo atveju svarbu yra ir tai, kad D. M. su nukentėjusiuoju buvo pažįstami, bendraudavo, nustatyta, kad ir iki Å¡io įvykio D. M. yra prieÅ¡ jį smurtavęs, tačiau iÅ¡teisintasis tokias aplinkybes neigia, kas reiÅ¡kia, kad jis neigs ir Å¡io įvykio aplinkybes. Tai, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡teisintieji buvo ne kartÄ raginami laikytis tvarkos, apelianto vertinimu, apibÅ«dina juos, kaip agresyvius, nepaisančius nusistovėjusių elgesio ir moralės taisyklių. Be to, iÅ¡teisintieji pas nukentėjusįjį atvyko slapstytis, tačiau savo ketinimų neįgyvendino, negalėdami logiÅ¡kai paaiÅ¡kinti to priežasčių, kas, apelianto manymu, reiÅ¡kia, kad jie iÅ¡vyko bÅ«tent dėl panaudoto smurto prieÅ¡ nukentėjusįjį.

6. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu iÅ¡teisintieji D. M. ir M. B. bei iÅ¡teisintųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistÄ . Prokurorė ir nukentėjusiųjų atstovas palaikė apeliacinius skundus, prašė juos tenkinti visa apimtimi.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Prokurorės, nukentėjusiųjų K. Ž. ir V. V. Ž. atstovo apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

7. Nustačius, kad įrodymai pirmosios instancijos nuosprendyje yra įvertinti nesilaikant BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, o nuosprendis suraÅ¡ytas nesilaikant BPK 301, 305 straipsnių nuostatų, pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl D. M. iÅ¡teisinimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis: D. M. pripažįstamas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 2 punktas).

8. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, neperžengdama apeliacinių skundų ribų, patikrinusi skundžiamÄ nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , apeliacinių skundų ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentus, atlikusi įrodymų tyrimÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių, priimtos visapusiÅ¡kai neįvertinus byloje surinktų įrodymų visumos, jų patikimumo ir pakankamumo aspektais, nepatikrinus kiekvieno jų sÄ sajumÄ , tarpusavio ryšį bei įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę tiek atskirai, tiek atsižvelgus į surinktų įrodymų visumÄ . Analizuodamas byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas nenustatė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, vertinant įrodymus darė klaidų dėl jų turinio, nepalygino jų kartu su iÅ¡ kitų įrodymų Å¡altinių gautais duomenimis, iÅ¡vadas grindė nepatikimais įrodymais, ignoruojant reikÅ¡mingas bylai iÅ¡spręsti teisingai aplinkybes. Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas nuosprendyje padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas dėl D. M. nekaltumo bei nusikaltimo požymių nebuvimo.

Dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamos veikos padarymo faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, jog vienas iÅ¡ tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tai, kad byloje turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ , po ko galima daryti apibendrinančias iÅ¡vadas, kurios turi bÅ«ti vienareikÅ¡mės, tikslios ir logiÅ¡kos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-458/2014, 2K-96-697/2017, 2K-67-699/2018). Vadinasi, teismas privalo teismo baigiamÄ jį aktÄ suraÅ¡yti taip, kad iÅ¡ jo turinio bÅ«tų aiÅ¡ku, jog yra nustatytos visos toje byloje įrodinėtinos aplinkybės, o tuo atveju, kai paÅ¡alinti tam tikrų abejonių dėl reikÅ¡mingų aplinkybių nepavyksta, turi bÅ«ti konstatuota, kad visos įmanomos įrodinėjimo priemonės yra iÅ¡naudotos ir kad iÅ¡vados dėl byloje nustatytų aplinkybių yra tinkamai argumentuotos, t. y. padarytos įvertinus tai aplinkybei nustatyti svarbius, teismo proceso metu tinkamai iÅ¡tirtus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385-507/2016, 2K-84-489/2017, 2K-180-689/2018).

10. Skundžiamu nuosprendžiu M. B. ir D. M., kaltinami pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , buvo iÅ¡teisinti pirmosios instancijos teismui nustačius, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina kaltinamųjų kaltės. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, t. y. iÅ¡teisintųjų D. M., M. B., liudytojų A. T., D. K. parodymus, specialisto iÅ¡vadÄ bei ekspertizės aktÄ pateikusių ekspertų parodymų fragmentus, pripažino, kad byloje liko nepaÅ¡alintų abejonių dėl nukentėjusiojo A. Ž. mirties aplinkybių, jog nustatytus sužalojimus, be kita ko, ir sukėlusius jo mirtį, nukentėjusysis galėjo patirti griÅ«damas. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, atlikusi įrodymų tyrimÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad įrodymai pirmosios instancijos nuosprendyje yra įvertinti nesilaikant BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, o teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog nukentėjusysis jam nustatytus smurtinio pobÅ«džio sužalojimus, atsižvelgiant į jų lokalizacijÄ , kiekį, galėjo patirti griÅ«damas, neveikiant pastarojo paÅ¡alinių jėgų, t. y., nedalyvaujant iÅ¡teisintajam. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai neįvertino apklaustų proceso dalyvių parodymų įrodomosios reikÅ¡mės; pastarųjų parodymų, specialistų iÅ¡vados, ekspertizės akto ar konsultacinės iÅ¡vados negretino su kitais byloje esančiais įrodymais, taigi visapusiÅ¡kai neįvertino byloje surinktų įrodymų visumos, nepatikrino kiekvieno jų sÄ sajumÄ , tarpusavio ryšį bei įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, tokiu bÅ«du tinkamai nenustatė tarpinių faktų, jų nesusiejo su kitais byloje esančiais įrodymais, dėl ko padarė nemotyvuotas iÅ¡vadas dėl iÅ¡teisintojo kaltės, o bÅ«tent:

10.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo byloje esančių iÅ¡teisintųjų D. M., M. B. bei liudytojos A. T. parodymų prieÅ¡taravimus, kurie nulemti tiesioginio pastarųjų suinteresuotumo, juos siejusių draugystės ar partnerystės santykių (A. T. pripažino, jog pažinojo D. M. geriau nei M. B. (t. 2, b. l .71), o su M. B. veda bendrÄ Å«kį (t. 1, b. l. 80)), be kita ko, kurių turinys iliustruoja ir akivaizdų parodymų derinimÄ su bylos medžiaga – prieÅ¡ingai nei nurodoma pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, iÅ¡teisintasis D. M. nenurodė analogiÅ¡kų įvykio aplinkybių apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ar parodymų patikrinimo vietoje metu, o esmines įvykio aplinkybes pakeitė pirmosios instancijos teisme. D. M. supažindinus su baudžiamosios bylos medžiaga, iÅ¡teisintasis pakeitė dalį savo parodymų, vėlesnėje proceso stadijoje Å¡iuos papildydamas naujomis aplinkybėmis, kurios buvo derinamos su liudytojos A. T. nurodytomis aplinkybėmis bei kita bylos medžiaga. Apygardos teismas nepaÅ¡alino aptartų prieÅ¡taravimų, neanalizavo proceso dalyvių parodymų kaitos ar to priežasčių bei Å¡ių proceso dalyvių parodymų įrodomosios reikÅ¡mės, Å¡iems neatitinkant įrodymų patikimumo savybės – leistinumo kriterijaus, dėl ko nebuvo pagrindo pripažinti, jog proceso dalyviai pasakojo visÄ , kas jiems žinoma apie aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti, taigi, ir remtis Å¡iais parodymais, kaip savarankiÅ¡ku įrodymų Å¡altiniu bei jų pagrindu daryti kategoriÅ¡kas iÅ¡vadas – pastaraisiais remiamasi tik tiek, kiek juos patvirtina kita bylos medžiaga.

10.2. Vertindamas byloje esančius: specialisto iÅ¡vadÄ , ekspertizės aktÄ ir konsultacinę iÅ¡vadÄ , pirmosios instancijos teismas ignoravo specialistų nustatytas aplinkybes, susijusias su nukentėjusiajam nustatytais sužalojimais, kurių trauminė kilmė dėl jų lokalizacijos ir kiekio negali bÅ«ti paaiÅ¡kinama griuvimu, o susiformavo nuo trauminių poveikių kietais bukais daiktais; nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų tarp byloje esančių iÅ¡vadų; darydamas kategoriÅ¡kas iÅ¡vadas, negretino jų su byloje esančiais įrodymais, o analizuodamas ekspertų parodymus rėmėsi tik jų parodymų fragmentais, tokiu bÅ«du vertindamas įrodymus padarė klaidų dėl jų turinio, nenustatė visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių.

10.3. Remdamasis iÅ¡teisintojo D. M. ir liudytojos A. T. iÅ¡kelta griuvimo lauke versija, pirmosios instancijos teismas neanalizavo liudytojų parodymų, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolų ir reikÅ¡mingų ekspertų paaiÅ¡kinimų, remiantis kuriais nukentėjusiojo griuvimas turėjo bÅ«ti paveiktas iÅ¡orinių jėgų – pagreičio, smÅ«gio, nors: 1) liudytojo D. K. nurodoma lauke prie nukentėjusiojo namo aptikto gulinčio asmens vieta nepagrindžia galimo griuvimo nuo laiptų (su pagreičiu) versijos (liudytojo apibÅ«dinama vieta neatitinka galimo griuvimo trajektorijos, yra Å¡alia laiptų, be to, liudytojas teigė, jog tuo metu nukentėjusįjį galimai matė viduje); 2) be to, ir pats pagrindas – minkÅ¡ta žolė lauke, neatitinka bÅ«tino kieto buko pavirÅ¡iaus, galinčio sukelti ekspertizės akte nustatytus sužalojimus, savybių, konstatuotų ekspertų iÅ¡vadose. Remdamasis griuvinėjimo versija, apygardos teismas taip pat nepagrįstai ignoravo ir nuoseklius ekspertų paaiÅ¡kinimus, jog tokius sužalojimus galėjo sukelti iÅ¡ esmės tik nevienkartinis griuvinėjimas, kuris turėjo atsispindėti įvykio vietoje, tačiau tam bÅ«dingų kraujo žymių nebuvo rasta įvykio vietoje: nei lauke, nei pakeliui į iÅ¡teisintųjų ar liudytojos A. T. nurodoma vietÄ â€“ virtuvę, į kuriÄ Å¡is, pastarųjų teigimu, atėjo kraujuodamas.

10.4. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti ir tai, jog pirmosios instancijos teismas, nors ir iÅ¡dėstė proceso metu surinktus bylai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingus įrodymus, tačiau įvertino tik Å¡ių įrodymų dalį, nepalygino jų kartu su iÅ¡ kitų įrodymų Å¡altinių gautais duomenimis, nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų, esančių tarp byloje apklaustų asmenų parodymų ir jų neatitikimo su kita bylos medžiaga. Byloje nebuvo įvertinti visi byloje esantys įrodymai – tiek specialisto iÅ¡vada ir ekspertizės aktas bei juose nustatyti nukentėjusiojo sužalojimai, padaryti suduodant kietais, bukais daiktais ne mažiau kaip keturis smÅ«gius į veido sritį ir ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį į krÅ«tinės sritį bei du smÅ«gius į deÅ¡inio dilbio nugarinį pavirÅ¡ių, analizuojant tik mirtį sukėlusiÄ galvos traumÄ ; tiek specialisto iÅ¡vada, remiantis kuria ant iÅ¡teisintojo D.

M. drabužių buvo rastas kraujas, nors ekspertizės akte nustatyta, jog nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai, trauminės kilmės, yra padaryti kietais bukais daiktais, tai yra, pavyzdžiui, suduodant kumščiu, įspiriant. Be to, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog nukentėjusiojo A. Ž. namuose paÅ¡alinių asmenų nebuvo, remdamasis iÅ¡teisintojo D. M. teiginiu, kad jam su M. B. bei A. T. iÅ¡vykstant iÅ¡ A. Ž. namų, pastarasis pats atsikėlė bei užsidarė namo duris, neatsižvelgė į apžiÅ«ros protokole užfiksuotÄ aplinkybę, jog raktai buvo likę spynoje iÅ¡ lauko pusės;

į liudytojų parodymus, jog lauko Å¡viesa degė keletÄ dienų, po D. M., M. B. ir A. T. iÅ¡vykimo; į specialistų iÅ¡vadose nustatytÄ galimÄ nukentėjusiojo mirties laikÄ . Nustatęs, jog A. Ž. lavonas buvo rastas gulintis ant pilvo (t. 1 b. l. 14-34), įvertinus tai, jog nukentėjusiojo mirties priežastimi buvo pripažintas pastarojo griuvimas aukÅ¡tielninku, t. y., nugara, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Å¡ios aplinkybės „tik sustiprina abejones, kad A. Ž. jam nustatytus sužalojimus galėjo patirti griÅ«damas, taip pat ir nebesant kaltinamiesiems“, kadangi bÅ«tent pastaroji aplinkybė iliustruoja tai, jog analogiÅ¡ko pobÅ«džio vėlesnis kritimas, t. y., veidu žemyn, nelėmė nukentėjusiojo mirties priežasties, kas iÅ¡ dalies patvirtina nepagrįstai ignoruota eksperto Narimanto Ratkaus iÅ¡vadÄ , jog griuvimas aukÅ¡tielninku, lėmęs mirties priežastį, turėjo bÅ«ti nulemtas paÅ¡alinių jėgų – paprastas nevalingas kritimas be pagreičio nesukelia (ir nagrinėjam atveju nesukėlė) nustatytų sužalojimų, lėmusių nukentėjusiojo mirtį.

11. Nagrinėjamoje byloje atlikus 2018 m. gegužės 21 d. įvykio vietos apžiÅ«ros metu rasto nukentėjusiojo A. Ž. lavono (t. 1, b. l. 14-35) tyrimÄ , Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 182/2018(05) nustatyta, jog A. Ž. mirė nuo galvos sumuÅ¡imo, iÅ¡siliejus kraujui po kietuoju galvos smegenų dangalu, po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais, į galvos smegenų skilvelius ir galvos smegenų medžiagoje. A. Ž. lavono tyrimo metu nustatyti Å¡ie sužalojimai:

a) galvos sumušimas, pasireiškęs muštinėmis žaizdomis apatinėje lūpoje ir pasmakrėje, odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje, dešinės akies viršutiniame voke, dešiniame skruoste, viršutinėje lūpoje, kraujosruva po sausgysliniu šalmu pakaušio kairėje pusėje, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu dešiniame pusrutulyje, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinio pusrutulio smilkininėje skiltyje, į galvos smegenų skilvelius ir galvos smegenų medžiagoje.

Sužalojimai susiformavo nuo mažiausiai keturių trauminių poveikių kietais bukais daiktais, galimai laikotarpyje nuo keleto valandų iki paros, į kÄ nurodo iÅ¡reikÅ¡tų gijimo požymių nebuvimas žaizdų srityse, kreÅ¡ulys po dangalu purus, prie jo neprisitvirtinęs, histologinio tyrimo metu kraujo kreÅ¡ulyje iÅ¡ po kietojo galvos smegenų dangalo nustatyti nepakitę eritrocitai, fibriniai siÅ«lai, masyvios kraujosruvos sausgysliniame Å¡alme (aponeurozėje), į veido sritį suduodant kumščiu, įspiriant ar panaÅ¡iai, po to kritus aukÅ¡tielninkam ir pakauÅ¡io sritimi atsitrenkus į kietÄ pagrindÄ .

Gyviems asmenims dėl tokio sužalojimo sveikata sutrikdoma sunkiai;

b) KrÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs kraujosruva minkÅ¡tuosiuose audiniuose deÅ¡inėje pusėje ir deÅ¡inės pusės II-III-IV Å¡onkaulių lūžiais. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu kieto buko daikto trauminiu poveikiu, galimai tuo pačiu metu kaip ir galvos sumuÅ¡imas, suduodant kumščiu, įspiriant ar panaÅ¡iu bÅ«du. Gyviems asmenims dėl tokio sužalojimo sveikata sutrikdoma nesunkiai;

c) Poodinė kraujosruva deÅ¡inės alkÅ«nės sÄ nario srityje. Sužalojimas susiformavo nuo mažiausiai vieno trauminio poveikio kietu buku daiktu, galimai griuvimo aukÅ¡tielninkam metu, sumuÅ¡ant alkÅ«nės sritį į kietÄ pagrindÄ ar panaÅ¡iai. Mirčiai Å¡is sužalojimas jokios įtakos neturėjo, gyviems asmenims dėl tokio sužalojimo sveikata sutrikdoma nežymiai;

d) Odos nubrozdinimai deÅ¡iniame ir kairiame dilbiuose, deÅ¡inėje ir kairėje blauzdose, odos įdrėskimai deÅ¡iniame dilbyje. Å ie sužalojimai susiformavo nuo mažiausiai aÅ¡tuonių trauminių poveikių kietais bukais ir bukabriauniais daiktais, gailimai atsitiktinio kontakto su jais metu 3-5 d. iki mirties, į kÄ nurodo tamsiai rudos spalvos Å¡aÅ¡ai Å¡ių sužalojimų srityse. Mirčiai Å¡ie sužalojimai jokios įtakos neturėjo, gyviems asmenims dėl tokių sužalojimų sveikata sutrikdoma nežymiai (t. 1, b. l. 89-95).

12. AnalogiÅ¡ki sužalojimai A. Ž. kÅ«ne buvo nustatyti ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. EKM 45/2019 (01), tačiau komisijos, pateikusios iÅ¡vadÄ vertinimu, prieÅ¡ingai nei nurodoma Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 182/2018(05), odos nubrozdinimai abiejuose dilbiuose yra Å¡vieži, atitinka kitų sužalojimų padarymo laikÄ , o du odos nubrozdinimai deÅ¡iniame dilbyje buvo padaryti nukentėjusiajam prisidengiant nuo smÅ«gių (t. 8, b. l. 40).

Ekspertas JanuÅ¡as Rybalko, apklaustas pirmosios instancijos teisme, paaiÅ¡kino, jog fotonuotraukose matomi odos nubrozdinimai abiejuose dilbiuose yra Å¡vieži, t. y. atitinkantys kitų sužalojimų padarymo laikÄ , nes odos nubrozdinimai dilbiuose yra padengti apdžiÅ«vusiu krauju ir ties jais yra balkÅ¡vas epidermis, dėl ko, prieÅ¡ingai nei specialisto N. Ratkaus iÅ¡vadoje, du odos nubrozdinimai deÅ¡iniajame dilbyje pripažinti kaip padaryti nukentėjusiajam prisidengiant nuo smÅ«gių. Ekspertizės akte buvo remtasi tuo, kad paminėtas odos nubrozdinimas irgi buvo analogiÅ¡ko pobÅ«džio, kaip ir tie nubrozdinimai, kurie buvo dilbio srityje, kadangi tuos odos nubrozdinimus dilbio srityje priskyrė prie sužalojimų, padaromų smÅ«gio sudavimo bÅ«du.

Ekspertas pabrėžė, jog nubrozdinimai dilbyje buvo iÅ¡sidėstę taisyklingų puslankių formos plotuose, vienas paskui kitÄ . Tokie odos nubrozdinimai nėra padaromi griuvimo ir atsitrenkimo į kietÄ bukÄ pavirÅ¡ių metu. Jie bÅ«tų paaiÅ¡kinti spiriant batu (t. 8, b. l. 57-59). Å iuo aspektu pastebėtina tai, jog apeliacinės instancijos teisme apklaustas ekspertas N. Ratkus, pateikęs specialisto iÅ¡vadÄ , (t. 9, b. l. 53-54) iÅ¡ esmės neprieÅ¡taravo ekspertizės akte konstatuotų sužalojimų trauminiam pobÅ«džiui, nustatytam jų susidarymo laikotarpiui, o komisinę ekspertizę atlikę ekspertai įvertino visÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ , t. y., tiek specialisto iÅ¡vadÄ , tiek dokumentus – fotonuotraukas, kuriuose užfiksuoti nukentėjusiojo sužalojimai, dėl ko teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, jog nukentėjusiajam buvo nustatyti Å¡ie trauminės kilmės sužalojimai: krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs kraujosruva krÅ«tinės minkÅ¡tuosiuose audiniuose deÅ¡inėje pusėje ir deÅ¡inės pusės II-III-IV Å¡onkaulių lūžiais, deÅ¡inio dilbio linijinio pobÅ«džio odos nubrozdinimai bei galvos sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs muÅ¡tinėmis žaizdomis apatinėje lÅ«poje ir pasmakrėje, odos nubrozdinimais nosies nugarėlėje, deÅ¡inės akies virÅ¡utiniame voke, deÅ¡iniame skruoste, virÅ¡utinėje lÅ«poje, kraujosruva po sausgysliniu Å¡almu pakauÅ¡io kairėje pusėje, kraujo iÅ¡siliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu deÅ¡iniame pusrutulyje, po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais deÅ¡inio pusrutulio smilkininėje skiltyje, į galvos smegenų skilvelius ir galvos smegenų medžiagoje.

13. Remiantis nagrinėjamoje byloje esančiais įrodymais, byloje neginčytinai nustatyta, jog nukentėjusysis A. Ž. jam nustatytus sužalojimus patyrė 2018 m. gegužės 19 d. vakare – 2018 m. gegužės 20 d. naktį. Tai patvirtina byloje esanti specialisto iÅ¡vada bei ekspertizės aktas, ekspertų J. Rybalko bei N. Ratkaus, liudytojų, tarp kurių ir A. T., parodymai; Å¡ių aplinkybių iÅ¡ esmės neneigė ir iÅ¡teisintasis D. M. ar M. B.. Antai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 182/2018(05) nurodyta, jog A. Ž. mirtis galėjo įvykti 1,5-2 paros iki lavono tyrimo pradžios 2018 m. gegužės 22 d., 08.40 val. (t. 1, b. l. 89-95). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. EKM 45/2019 (01) nurodoma, kad A. Ž. nustatyti galvos ir krÅ«tinės sužalojimai buvo padaryti 2019 m. gegužės 19 d. vakare, per trumpÄ laiko tarpÄ (t. 8 b. l. 35-40). Ekspertas J. Rybalko, apklaustas pirmosios instancijos teisme, paaiÅ¡kino, jog A. Ž. nustatyti galvos ir krÅ«tinės sužalojimai morfologiniais požymiais buvo padaryti 2018 m. gegužės 19 d. vakare, 2018 m. gegužės 20 d. naktį per trumpÄ laiko tarpÄ , tuo metu mirtis įvyko 2018 m. gegužės 20 d. ryte. Sprendžiant pagal alkoholio eliminacijÄ , eksperto teigimu, nuo alkoholio vartojimo pabaigos iki mirties galėjo praeiti maždaug 6–7 valandos (t. 8, b. l. 57-59).

14. Å ios ekspertų iÅ¡vadose nustatytos aplinkybės atitinka ir proceso dalyvių parodymus. Liudytoja I. V. parodė, kad 2018 gegužės 19 d. apie 17.00 val. pas jÄ atėjo A. Ž., jo veide sumuÅ¡imo žymių nematė, niekuo nesiskundė, buvo linksmas. 2018 m. gegužės 21 d. apie 10.30 val. atbėgo V. J. ir pasakė, kad A. Ž. negyvas ir prašė kviesti policijÄ (t. 2, b. l. 50-52, 49; t. 7, b. l. 90-91). Liudytojas V. J., A. Ž. matęs, 2018 m. gegužės 19 d. apie 18.00 val., Å¡iems kartu pjaunant žolę, taip pat nenurodė matęs ant A. Ž. kokių nors sužalojimų bei patvirtino, jog 2018 m. gegužės 21 d. A. Ž. namo kambaryje aptiko jo lavonÄ gulintį ant pilvo (t. 2, b. l. 55; t. 7, b. l. 60-61). Liudytojas D. K. parodė (t. 2, b. l. 58-61; 62-63), jog 2018 m. gegužės 20 d. apie 08.00 val. pastebėjo, jog virÅ¡ A. Ž. namo durų iÅ¡ lauko pusės degė Å¡viesa, kuri degė visÄ sekmadienį, liudytojai I. V. bei V. J. taip pat patvirtino, jog Å¡iems atbėgus į nukentėjusiojo A. Ž. namus 2018 m. gegužės 21 d. lauke toliau degė Å¡viesa, o durys buvo atrakintos (t. 2, b. l. 50-52, 49, 55; t. 7, b. l. 60-61, 90-91). Taigi, remiantis liudytojų parodymais, iki D. M., M. B. ir A. T. atvykimo 2018 m. gegužės 19 d., nukentėjusysis A. Ž. nebuvo sužalotas, o po Å¡ių iÅ¡vykimo A. Ž. niekas nematė, jo namo kieme kelias dienas degė Å¡viesa iki kol jis buvo rastas negyvas namo kambaryje.

15. Å ias aplinkybes įrodo ir iÅ¡teisintųjų M. B., D. M. bei liudytojos A. T. parodymai, remiantis kuriais, Å¡iems atvykus 2018 m. gegužės 19 d., jokių sužalojimų pas A. Ž., jo veide, kÅ«ne nepastebėjo, tačiau parodė, jog matė A. Ž. sužeistÄ jų iÅ¡gertuvių metu. D. M. (t. 4, b. l. 95-96, 82-83, 89; t. 7, b. l. 92-95), A. T. (t. 7, b. l. 23-26) teigė, jog jiems atvykus, nukentėjusysis niekuo nesiskundė, jokių sužalojimų nebuvo, tačiau nukentėjusįjį matė kruvinÄ , jiems kartu su D. M. bei M. B. vartojant alkoholį. D. M. teigimu, A. Ž. atėjo visas kruvinas, iÅ¡ nosies bėgo kraujas, rieÅ¡kučiomis gaudė kraujÄ . M. B. (t. 5, b. l. 57-58, 51-53, 61-65; t. 7, b. l. 91-92) nurodė, jog nuvykus pas A. Ž., jokių sužalojimų jo veide, kÅ«ne nepastabėjo, kita vertus, prieÅ¡taraudamas kartu buvusių įvykio liudytojos A. T., ar iÅ¡teisintojo D. M. parodymams, pastarasis iÅ¡ esmės neigė matęs, kokio nors pobÅ«džio sužalojimus pas nukentėjusįjį. Aptartų įrodymų visuma suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog objektų tyrimo metu A. Ž. nustatyti sužalojimai buvo padaryti specialisto iÅ¡vadoje bei ekspertizės akte nurodomu laikotarpiu 2018 m. gegužės 19 d. vakare – 2018 m. gegužės 20 d. naktį, kas iÅ¡ esmės atitinka proceso dalyvių – D. M., A. T. nurodomÄ laikotarpį, t. y., nukentėjusysis sužalojimus patyrė tuo metu, kai jo namuose buvo iÅ¡teisintieji D. M., M. B. ir liudytoja A. T.. Visi Å¡ie asmenys patvirtino, kad kitų paÅ¡alinių asmenų tuo metu nebuvo.

16. Analizuojant galimÄ nukentėjusiajam A. Ž. nustatytų sužalojimų susidarymo mechanizmÄ , matyti tai, jog byloje apklausti iÅ¡teisintieji bei liudytoja A. T., tiesiogiai suinteresuota bylos baigtimi, iÅ¡kėlė prieÅ¡taringas įvykio versijas, be kita ko, prieÅ¡taraujančias ir tarpusavyje. Remiantis baudžiamosios bylos duomenimis, iÅ¡teisintasis M. B. iÅ¡ esmės neigė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, net ir tas, kurias nurodė tiesioginiai įvykio liudytojai A. T. ar D. M.. Liudytojos A. T. parodymų, Å¡ios nurodomais aspektais nepatvirtina kiti bylos duomenys. D. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, buvo prieÅ¡taringi tiek dėl nukentėjusiojo apsvaigimo, tiek dėl nukentėjusiojo nukritimo aplinkybių, taip pat nebuvo nuoseklÅ«s – vėlesnėse proceso stadijose D. M. nuolat keitė savo parodymus, keldamas vis naujas versijas ir nurodydamas vis naujas aplinkybes, kurių neprisiminė iÅ¡ karto po nagrinėjamo įvykio, tačiau kurie iÅ¡ dalies atitiko baudžiamosios bylos medžiagoje užfiksuotas aplinkybes, su kuriomis pastarasis buvo supažindintas, bylÄ perduodant į teismÄ (t. 6, b. l. 31-36). Taigi, nėra pagrindo pripažinti parodymus, kurie buvo nenuoseklÅ«s proceso metu, vėlesnėse apklausose nurodant aplinkybes pagal byloje pateikiamus duomenis, keičiant – pildant savo pirmesnius parodymus, patikimais. Sugretinus Å¡ių proceso dalyvių nurodomas aplinkybes su byloje esančiais objektyviais įrodymais, konstatuotina, jog D. M. bei A. T. nurodomos aplinkybės yra niekuo nepagrįstos gynybinės versijos, nurodomos, siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, o nukentėjusiajam nustatytų smurtinių sužalojimų mechanizmÄ paaiÅ¡kina specialisto iÅ¡vada bei byloje esantis ekspertizės aktas, kurių iÅ¡vadas patvirtina byloje esantys ekspertų parodymai, apžiÅ«ros protokolai bei liudytojų parodymai.

17. IÅ¡teisintasis M. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 5, b. l. 57-58, 51-53), parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 5, b. l. 61-65), pirmosios instancijos teisme (t. 7, b. l. 91-92), teigė, jog 2018 m. gegužės 19 d. ieÅ¡kojo, kur permiegoti, kadangi jo ieÅ¡kojo policijos pareigÅ«nai. A. T. susisiekė su D. M., kuris nurodė, jog jo draugas (A. Ž.) leidžia permiegoti jo namuose. Pastarojo namuose iÅ¡gėrė vienÄ butelį degtinės, D. M. paprašė A. T., kad paskolintų jam pinigų, ir iÅ¡važiavo nupirkti dar vieno butelio ir cigarečių. Jis su A. Ž. pasiliko namuose. Jis įjungė televizorių, žiÅ«rėjo krepÅ¡inį, kalbėjosi. Grįžus A. T. ir D. M., gėrė toliau. IÅ¡teisintojo teigimu, A. Ž. nebuvo nugriuvęs ir susižalojęs (t. 7, b. l. 91-92).

18. Išteisintasis D. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog A. Ž. galėjo susižaloti pats, patvirtino, jog kol buvo pas A. Ž., buvo jis, M. B. ir A. T., pašalinių nebuvo. Iš A. Ž. namų išvažiavo 2018 m. gegužės 19 d. apie 24.00 val. Prieš pusvalandį iki jų išvažiavimo, A. Ž. jis buvo palydėjęs į kambarį, esantį šalia virtuvės (t. 4, b. l. 95-96, 82-83, 89). D. M. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 4, b. l. 99-101), pabrėždamas, jog visų girtumas buvo „normalus“, nė vienas stipriai išgėręs nebuvo, niekas negriuvinėjo.

Nurodė, jog, begeriant antrÄ degtinės butelį, A. Ž. nuėjo į tualetÄ , kuriame iÅ¡girdo griuvimo garsÄ , po ko iÅ¡ tualeto A. Ž. grįžo kruvina nosimi ir rankomis. D. M. pirmosios instancijos teisme (t. 7, b. l. 92-95) parodė, jog, kai A. Ž. nuėjo į tualetÄ , iÅ¡girdo galvos trenksmÄ Ä¯ sienÄ ir žmogaus griuvimÄ . Po minutės atėjo A. Ž. visas kruvinas, iÅ¡ nosies bėgo kraujas. Kai iÅ¡girdo atsitrenkimo galva garsÄ , visi buvo virtuvėje. Tikslindamas įvykio aplinkybes, iÅ¡teisintasis parodė ir naujas aplinkybes, kurių nenurodė nei pirminių apklausų įtariamuoju, nei parodymų patikrinimo vietoje metu: iÅ¡teisintasis nurodė, jog A.

Ž. nuolat bandydavo atsistoti ir eiti kažkur. Vienu momentu jis atstojo ir nugriuvo jam už nugaros. Pastebėtina, jog parodymų patikrinimo metu iÅ¡teisintasis teigė, jog nė vienas nebuvo stipriai iÅ¡gėręs ir negriuvinėjo, kas iÅ¡ dalies atitinka ir M. B. parodymus, jog iÅ¡gertuvių metu A. Ž. buvo atsikėlęs paimti maisto iÅ¡ Å¡aldytuvo, užplikyti A. T. arbatos (t. 7, b. l. 91-92). Å iuo aspektu atsižvelgtina ir į tai, jog, tikslindamas nagrinėjamo įvykio aplinkybes, be kita ko, Å¡ias derindamas prie nukentėjusiajam baudžiamosios bylos medžiagoje užfiksuotų sužalojimų, iÅ¡teisintasis nurodo nepagrįstas aplinkybes dėl konkrečios nukentėjusiojo susižalojimo srities, antai, iÅ¡teisintojo teigimu, jis, bÅ«damas kitame kambaryje, sugebėjo tiksliai identifikuoti, kuria kÅ«no dalimi (galva) nukentėjusysis trenkėsi į sienÄ , nors akivaizdu, jog kritimo-atsitrenkimo garsas savaime nėra pakankamas konkrečios kritimo metu veikiamos kÅ«no srities indentifikavimui.

19. IÅ¡teisintojo D. M. teigimu, pakėlęs nukentėjusįjį, pastarajam nugriuvus virtuvėje, iÅ¡ virtuvės palydėjo jį į lovÄ , pridarė duris, ir sėdo toliau vartoti alkoholį. Po ko, praneÅ¡us A. Ž., kad jie iÅ¡važiuoja, A. Ž. atsistojo ir pasakė, kad palauktų, nes iÅ¡teisintojo D. M. telefonas yra kambaryje. Atsikeldamas iÅ¡ lovos, A. Ž. paėmė jo telefonÄ , padavė jam ir iÅ¡lydėjo pro koridoriaus duris. Nukentėjusiajam liepė užsirakinti duris, atsisveikino. Pastebėtina, jog, detalizuodamas nukentėjusiojo kritimo aplinkybes, iÅ¡teisintasis taip pat nurodė ir prieÅ¡taringas aplinkybes, jog nukentėjusysis iÅ¡ tualeto ne iÅ¡ karto atėjo į virtuvę, kaip teigė ankstesnių apklausų metu (po minutės atėjo A. Ž. visas kruvinas, iÅ¡ nosies bėgo kraujas), o išėjo į laukÄ . Nuo atsitrenkimo galva į sienÄ iki to momento, kai jis pasirodė virtuvėje, praėjo kelios minutės, gal iki 5 minučių. D. M., teigdamas, jog nukentėjusysis vis dėlto buvo išėjęs į laukÄ , taip pat kaip ir liudytoja A. T. nurodė, kad ant A. Ž. marÅ¡kinėlių buvo prilipusi sudžiÅ«vusi žolė, nors tokių detalių aplinkybių Å¡is nė karto nenurodė pirminių apklausų metu, Å¡ios paaiÅ¡kėjo tik pirmosios instancijos teisme, pastarÄ jį supažindinus su baudžiamosios bylos medžiaga, po ko iÅ¡teisintojo parodymų turinys iÅ¡ dalies atitiko liudytojos A. T. parodymus. Parodymų kaitÄ D. M. paaiÅ¡kino tuo, jog jį „iÅ¡balansavo pareigÅ«nai“, nors su ankstesnių protokolų turiniu pastarasis sutiko, be kita ko, protokoluose nurodė papildomas pastabas, tačiau pretenzijų dėl galimo poveikio nenurodė.

20. Parodymų derinimo su baudžiamosios bylos duomenimis faktÄ patvirtina ir byloje užfiksuota aplinkybė, jog iÅ¡teisintojo D. M. gynėjui pirmosios instancijos teisme iÅ¡kėlus klausimÄ dėl byloje esančių telefoninių pokalbių suvestinių duomenų (t. 8, b. l. 41), D. M. tik apeliacinės instancijos teisme parodė (t. 9, b. l. 52), jog jis su nukentėjusiuoju bendravo kitÄ dienÄ po jų iÅ¡vykimo – skambino dienÄ , apie pietus, ir klausė, kÄ jis veikia, o nukentėjusysis atsakė: „nieko, kad girtas pagiriojasi“. Kaip nurodė pats iÅ¡teisintasis: „yra užfiksuota ir tokie duomenys yra byloje, t. y., iÅ¡klotinės“ (t. 9, b. l. 52-53). Akivaizdu, jog iÅ¡teisintasis negalėjo neprisiminti Å¡ių esminių bylai reikÅ¡mingų aplinkybių ne kartÄ apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ar pirmosios instancijos teisme, be kita ko, nurodydamas kitas jau aptartas iÅ¡ esmės naujai paaiÅ¡kėjusias aplinkybes, kita vertus, svarbu bÅ«tent tai, jog Å¡ios prieÅ¡tarauja objektyviems bylos duomenims. Kaip matyti iÅ¡ D. M. priklausiusio mobiliojo ryÅ¡io abonentinio numerio iÅ¡klotinės analizės, 2018 m. gegužės 20 d. jis A. Ž. skambino tris kartus – 15.12 val., 15.13 val., 15.32 val., užfiksuota pirmųjų dviejų kontaktų trukmė – 5 sek., trečiojo – 2 sek. (t. 3, b. l. 171). Å iuo aspektu visų pirma pabrėžtina tai, jog vien nustatyta pokalbių trukmė rodo tai, jog pokalbis tarp abonentų iÅ¡ esmės neįvyko – iÅ¡teisintasis negalėjo per 5 sek. ne tik užduoti klausimÄ nukentėjusiajam, tačiau ir iÅ¡girsti jo atsakymÄ . Antra, remiantis telefoninių pokalbių iÅ¡klotinių duomenimis, A. Ž. mobiliojo ryÅ¡io telefono „Nokia“ skambučių registre paskutiniai pokalbiai su D. M. užfiksuoti tik 2018 m. gegužės 19 d. 17.34 val., 17.39 val., 18.02 val. (t. 2, b. l. 178), t. y., prieÅ¡ jo atvykimÄ . Nuo 2018 m. gegužės 19 d. 18.04 val. A. Ž. savo naudojamu abonentiniu numeriu nebendravo nei pokalbiais, nei SMS žinutėmis (t. 2 , b. l. 180).

21. IÅ¡ D. M. priklausiusio mobiliojo ryÅ¡io abonentinio numerio iÅ¡klotinės analizės matyti ir tai, jog jis A. Ž. skambino ir 2018 m. gegužės 21 d. 17.37 val., nurodyta ir ilgiausia kontakto trukmė – 12 sek. (t. 3, b. l. 173), vis dėlto, byloje nustatyta, kad 2018 m. gegužės 21 d. 10.51 val. jau buvo gautas praneÅ¡imas, jog buvo rastas A. Ž. lavonas (t. 1, b. l. 1). 2018 m. gegužės 21 d. 12.15 val. buvo pradėta įvykio vietos apžiÅ«ra, 14.30 val. apžiÅ«ra užbaigta. Jos metu A. Ž. kiÅ¡enėje buvo rastas iÅ¡jungtas jo telefonas „Nokia“ (t. 1, b. l. 14-16). Taigi, byloje esantys įrodymai paneigia iÅ¡teisintojo D. M. parodymus, jog Å¡is su A. Ž. bendravo 2018 m. gegužės 20-21 d., nes byloje nustatyta, jog nukentėjusysis jau nuo 2018 m. gegužės 19 d. 18.04 val. nesinaudojo savo mobiliojo ryÅ¡io telefonu, o vėlesniu užfiksuotų skambučių metu nukentėjusysis jau buvo rastas negyvas. Tuo metu užfiksuoti kelių sekundžių telekomunikaciniai įvykiai, remiantis „T.“ Verslo užtikrinimo ir transformacijos padalinio vadovo praneÅ¡imu „Dėl informacijos pateikimo“, paaiÅ¡kinami automatiniu tinklo praneÅ¡imu apie abonento nepasiekiamumÄ â€“ telefono savininkas galėjo girdėti automatinį tinklo praneÅ¡imÄ apie kito numerio nepasiekiamumÄ arba balso paÅ¡to praneÅ¡imÄ , todėl minėti įvykiai atvaizduojami skambučio iÅ¡klotinėje (t. 9, b. l. 95). IÅ¡teisintasis D. M. taip pat teigė, jog nukentėjusysis po jų iÅ¡vykimo telefonu bendravo su savo broliu, tačiau, remiantis A. Ž. abonentinio numerio iÅ¡klotinės duomenimis, A. Ž. su savo broliu D. Ž. bendravo dienÄ prieÅ¡, t. y., 2018 m. gegužės 18 d. 21.20 val. (t. 2 , b. l. 180). Nukentėjusysis D. Ž. patvirtino, jog po Å¡io pokalbio A. Ž. skambino dvi dienas iÅ¡ eilės, tačiau nukentėjusiojo telefonas buvo iÅ¡jungtas (t. 2, b. l. 26-28). Tokiu bÅ«du byloje esančiais įrodymais paneigta D. M. iÅ¡kelta versija, jog A. Ž. po jo iÅ¡vykimo atliko kokio nors pobÅ«džio savarankiÅ¡kus veiksmus, be kita ko, nukentėjusysis nebendravo su iÅ¡teisintuoju D. M. telefonu.

22. Tiesioginė įvykio liudytoja A. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. gegužės 19 d., apie 18.00 val., ji, D. M. ir M. B. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimÄ pas A. Ž., kur kelias dienas M. B. turėjo slapstytis nuo policijos pareigÅ«nų. Užėję į A. Ž. namÄ , A. Ž., D. M. ir M. B. pradėjo gerti D. M. atsivežtÄ degtinę. PirmÄ butelį A. Ž., D. M. ir M. B. gėrė maždaug iki 21 val. Kai iÅ¡gėrė pirmÄ butelį degtinės, su D. M. nuvažiavo antro. Parduotuvėje buvo apie 21.45 val., kadangi parduotuvė dirba iki 22.00 val. Grįžus, M. B., D. M. ir A. Ž. pradėjo gerti antrÄ degtinės butelį. Pradėjus gerti antrÄ butelį degtinės, A. Ž. išėjo į kiemÄ , tuo metu D. M. ir M. B. liko virtuvėje. A. Ž. kieme užtruko apie 10 minučių, į vidų iÅ¡ kiemo grįžo kruvina nosimi, kruvinu veidu ir kruvinomis rankomis. Ant A. Ž. nugaros matė prilipusios sausos žolės, iÅ¡ to suprato, kad A. Ž. kieme buvo nugriuvęs. Begeriant A. Ž. kelis kartus bandė keltis nuo kėdės, tačiau dėl girtumo jam sunku buvo staiga atsikelti, vis svirdavo į priekį, tačiau nugriÅ«ti veidu į grindis neleido jam D. M.. Vienu momentu A. Ž. atsistojo nuo kėdės ir nugriuvo ant nugaros. A. Ž. nuo grindų pakėlė D. M. ir nuvedė į kambarį. Po to D. M. grįžo į virtuvę, toliau gėrė su M. B. (t. 2, b. l. 80-84, 70-77).

23. Pastebėtina, jog liudytoja A. T. pirmosios instancijos teisme negalėjo nurodyti tikslaus laikotarpio, kada nukentėjusysis grįžo sužalotas, t. y., ar prieÅ¡ iÅ¡važiuojant į (duomenys neskelbtini), begeriant pirmÄ butelį, ar jis išėjo geriant antrÄ butelį. Å iuo aspektu atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nei D. M. pirminių apklausų metu, nei M. B. iÅ¡ esmės nepatvirtino nurodomų griuvinėjimo aplinkybių. Analizuojant aptartas griuvinėjimo apsvaigus aplinkybes, D. M. teigė, jog nė vienas stipriai iÅ¡gėręs nebuvo, niekas negriuvinėjo. Tuo metu M. B. nurodė, jog A. Ž. iÅ¡gertuvių metu rÅ«pinosi svečiais – įjungė pastarajam televizorių, buvo atsikėlęs paimti maisto iÅ¡ Å¡aldytuvo, A. T. arbatos užplikyti. Taigi, pastarieji iÅ¡ esmės paneigė griuvimo virtuvėje aplinkybes, nors, A. T. teigimu, A. Ž. griuvo virtuvėje, prie krosnies, ant grindų, tai matant D. M. ir M. B.. Po ko D. M. pakėlė jį, nuvedė į kambarį, paguldė.

24. Sugretinus pastarųjų (D. M., M. B., A. T.) parodymus matyti ir tai, jog proceso dalyviai nurodė prieÅ¡taringas iÅ¡vykimo aplinkybes, kurios laikytinos esminėmis, kadangi matyti tai, jog bÅ«tent D. M., nuvedęs nukentėjusįjį į kitÄ kambarį, paskutinis turėjo tiesioginį kontaktÄ su nukentėjusiuoju bei nurodė, jog po to nukentėjusysis atsisveikino su D. M. bei kitais, tačiau Å¡ių aplinkybių nepatvirtino nei A. T., nei M. B.. D. M. teigė, jog atsisveikino su A. Ž., Å¡is jam grÄ Å¾ino jo paliktÄ mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , tačiau A. T. nurodė, jog, kad iÅ¡važiuoja, A. Ž. nesakė, o Å¡is jų nelydėjo; M. B. parodė, kad su A. Ž. net neatsisveikino (t. 5, b. l. 57-58, 51-53). Be to, D. M. apeliacinės instancijos teisme taip pat nurodė, jog nukentėjusysis A. Ž. atsikėlė ir priėjo prie lauko durų, iÅ¡nešė jo telefonÄ , o nukentėjusiajam nurodžius: „Viso gero, A., užsirakink“, jis išėmė raktÄ (iÅ¡ spynos). Tuo metu byloje apklausti liudytojai nuosekliai teigė, jog nuo nagrinėjamo įvykio iÅ¡vakarių nematė A. Ž., o jo kieme degė Å¡viesa tiek 2018 m. gegužės 20 d., tiek 2018 m. gegužės 21 d. Ä® įvykio vietÄ atėjus liudytojui V. J., durų raktas buvo lauke, durys buvo atrakintos. Liudytojo nurodomas aplinkybes patvirtina ir įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, remiantis kuriuo, apžiÅ«rint namo duris, buvo rastas su ant žiedo esančiu mėlynu pakabuku raktas (t. 1, b. l. 14-35). Taigi, aptartų prieÅ¡taringų D. M. parodymų apie nukentėjusiojo atliktus savarankiÅ¡kus veiksmus, prieÅ¡ jiems iÅ¡vykstant, nepatvirtina ne tik tiesioginiai įvykio liudytojai, tačiau ir paneigia objektyvÅ«s bylos duomenys.

25. Å iuo aspektu atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog dar pirminės apklausos metu liudytoja A. T. nurodė, jog, D. M. nuvedus A. Ž. į kitÄ kambarį, ji iÅ¡girdo, kad tame kambaryje, kur buvo A. Ž., kažkas „pliumptelėjo“ ant grindų. Apie tai pasakė D. M., kuris nėjo pasižiÅ«rėti, pasakė, jog A. Ž. savo namuose ir jam nieko neatsitiks (t. 2, b. l. 72). Apklausiama pirmosios instancijos teisme (t. 7, b. l. 23-26) patvirtino, jog, kai D. M. nuvedė A. Ž. į kitÄ kambarį, girdėjo, kad kažkas griuvo. Buvo „bumbtelėjimas“, bet nėjo nė vienas žiÅ«rėti. Å iÄ aplinkybę patvirtino ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje, patikslindama, jog, kai D. M. nuvedė nukentėjusįjį paguldyti, iÅ¡girdo bumbtelėjimÄ , bet ar jis krito, nežino. Sugretinus liudytojos A. T. parodymus su iÅ¡teisintųjų D. M. bei M. B. parodymais, matyti tai, jog pastarieji Å¡ių aplinkybių nepatvirtino. M. B. teigimu, kai jie iÅ¡vyko, A. Ž. buvo virtuvėje, nors D. M. ir A. T. nuosekliai teigė, jog nukentėjusįjį D. M. nuvedė į kitÄ kambarį. D. M., pripažindamas, jog nuvedė nukentėjusįjį į kitÄ kambarį, nei pirminių, nei vėlesnių apklausų metu, nurodydamas naujas aplinkybes, nepatvirtino A. T. parodymų apie nukentėjusiojo griuvimÄ kitame kambaryje, nors A. T. teigimu, apie tai ji tiesiogiai informavo D. M.. Å iuo aspektu svarbu tai, jog D. M. vienintelis proceso dalyvis teigęs, jog matė nukentėjusįjį prieÅ¡ iÅ¡vykstant – atsisveikino su pastaruoju, detalizavo ir mobiliojo ryÅ¡io telefono perdavimo aplinkybes, tuo metu Å¡ių detalių aplinkybių nenurodė nei A. T., nei M. B.. Pastarųjų teigimu, nukentėjusysis jų nelydėjo, namo durų neuždarė – jos buvo paliktos atidarytos. IÅ¡ aptarto seka, jog paskutinis asmuo, turėjęs tiesioginį kontaktÄ su nukentėjusiuoju buvo D. M., Å¡iam iÅ¡vedus nukentėjusįjį į kitÄ kambarį, liudytoja girdėjo griuvimo garsÄ , kurį apibÅ«dino, kaip „bumbtelėjimÄ â€œ, po ko nukentėjusiojo A. Ž., be D. M., kuris nurodė prieÅ¡taringas aplinkybes, niekas nematė.

26. Svarbu ir tai, jog liudytoja A. T. apklausų metu taip pat paneigė ir D. M. versijÄ dėl nukentėjusiojo griuvimo tualete – pažymėjo, jog ji asmeniÅ¡kai buvo tualete, tačiau kraujo ten nematė, o nukentėjusįjį matė kruvinÄ , tik kai jis grįžo iÅ¡ lauko, jo rankos aukščiau plaÅ¡takų buvo kruvinos, nosį buvo prasiskėlęs (t. 7, b. l. 23-26). A. T. apeliacinės instancijos teisme taip pat patvirtino jau užfiksuotÄ aplinkybę, jog nukentėjusiojo A. Ž. namo duris, kai išėjo, paliko neužrakintas, laukė degė Å¡viesa, kÄ aptiko 2018 m. gegužės 21 d. liudytojai I. V. bei V. J..

27. Liudytoja A. T. savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 86-90), tačiau nurodytos versijos, kaip A. Ž. ėjo ir nugriuvo ant nugaros virtuvėje, A. T. parodyti negalėjo. Å iuo aspektu bÅ«tina pabrėžti ir tai, jog liudytoja, nurodydama galimas kritimo aplinkybes, pabrėžė, jog nukentėjusysis griuvo Å¡alia krosnies, kas, jos teigimu, jai sukėlė nerimÄ , kadangi nukentėjusysis vos nekliudė krosnies galva, tačiau liudytoja, iliustruodama aptarto kritimo aplinkybes, paguldė manekenÄ Å¡alia krosnies pagrindo, kuris yra iÅ¡sikišęs už krosnies ribų bei iÅ¡kilęs, t. y., krosnies pagrindas įrengtas aukščiau name esančių plokščių grindų pavirÅ¡iaus, kurio briauna yra iÅ¡sikiÅ¡usi už krosnies ribų bei yra iÅ¡kilusi aukščiau plokščio grindų pavirÅ¡iaus (2018 m. rugpjūčio 21 d. vaizdo įraÅ¡o 06:55 – 07:10 min. su liudytojos A. T. parodymų patikrinimu vietoje). Tai matyti ir iÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo, kuriame užfiksuotas virtuvės vaizdas (t. 1, b. l. 22). Taigi, nustatytas paÅ¡alinis riboto ploto objektas – smaili briauna, turėjęs palikti specifinius pėdsakus nukentėjusiojo kaklo-pakauÅ¡io srityje, neatitinka specialistų iÅ¡vadose nustatyto kieto, buko neriboto pavirÅ¡iaus pagrindo, bÅ«tino sukelti nukentėjusiajam nustatytus sužalojimus, atsitrenkiant pakauÅ¡io sritimi, kurie detalizuoti specialisto iÅ¡vadoje, ekspertizės akte bei konsultacinėje iÅ¡vadoje, savybių.

28. Nustatant sukeltų sužalojimų mechanizmÄ , Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 182/2018(05) (t. 1, b. l. 89–91) konstatuota, kad nukentėjusysis A. Ž. mirė nuo galvos sumuÅ¡imo, iÅ¡siliejus kraujui po galvos smegenų dangalais, į galvos smegenų skilvelius ir galvos smegenų medžiagoje, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu. IÅ¡vadoje nurodyta, kad A. Ž. kÅ«ne nustatyti sužalojimai, t. y. galvos sumuÅ¡imas susiformavo nuo mažiausiai keturių trauminių poveikių kietais bukais daiktais, į veido sritį suduodant kumščiu, įspiriant ar panaÅ¡iai, po to kritus aukÅ¡tielninkam ir pakauÅ¡io sritimi atsitrenkus į kietÄ pagrindÄ , o krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imas padarytas mažiausiai vienu kieto buko daikto trauminiu poveikiu, suduodant kumščiu, įspiriant ar panaÅ¡iu bÅ«du. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. pM 182/2018(05) (t. 1, b. l. 92–101) patikslinta, kad galimybė A. Ž. susižaloti pačiam griÅ«nant yra mažai tikėtina – tam prieÅ¡tarauja sužalojimų lokalizacija ir jų pobÅ«dis.

29. Ä®gyvendinant iÅ¡teisintųjų teisę į gynybÄ , byloje buvo tiriama pateikta teismo medicinos gydytojo P. P. konsultacinė iÅ¡vada (t. 7, b. l. 157–166), kurioje konstatuota analogiÅ¡ka mirties priežastis, tačiau nurodytas prieÅ¡ingas sužalojimų susidarymo mechanizmas – galvos trauma, bÅ«dinga griuvimui, galėjo bÅ«ti patirta ir griÅ«nant aukÅ¡tielninku virtuvėje; veido sužalojimai, iÅ¡sidėstę atsikiÅ¡usiose veido dalyse, griÅ«nant ir Å¡iomis veido sritimis atsitrenkiant į kietus bukus ribotus pavirÅ¡ius ar daiktus. KrÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inės pusės II-III-IV Å¡onkaulių lūžiai padaryti kietu buku daiktu, turinčiu ribotÄ pavirÅ¡ių ir galėjo bÅ«ti padaryti užkrentant ant kokio tai daikto, turinčio minėtas savybes, tarp jų ir atsitrenkiant į laiptų pakopos kampÄ . Žaizdos A. Ž. veido deÅ¡inėje (apatinės lÅ«pos bei pasmakrės) padarytos kietais bukais daiktais ir galėjo bÅ«ti padarytos tiek suduodant smÅ«gius kumščiu, tiek ir griÅ«nant.

30. Nustačius esminius prieÅ¡taravimus tarp specialisto iÅ¡vados, remiantis kuria nustatyti sužalojimai buvo smurtinio pobÅ«džio, nukentėjusįjį veikiant kietu, buku daiktu, pavyzdžiui suduodant smÅ«gius kumščiu ar įspiriant, bei pateiktos konsultacinės iÅ¡vados, remiantis kuria visi sužalojimai galėjo bÅ«ti patirti griuvinėjant, byloje buvo paskirta komisinė teismo medicinos ekspertizė. Pabrėžtina, jog komisinę ekspertizę atlikusi ekspertų komisija vertino ne tik jiems pateiktÄ bylos ikiteisminio tyrimo medžiagÄ , bet visus byloje esančius duomenis, iÅ¡ jų – ir konsultacinę iÅ¡vadÄ , lavono tyrimo duomenis. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. EKM 45/2019 (01) nurodoma, kad: A. Ž. mirties priežastis – galvos trauma, pasireiÅ¡kusi iÅ¡oriniais sužalojimais veide ir pakauÅ¡yje su kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virÅ¡ deÅ¡inio smegenų pusrutulio, tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu; A. Ž. nustatyta kraujosruva pakauÅ¡io srityje galėjo bÅ«ti padaryta nukentėjusiajam nugriuvus ir atsitrenkus į kietÄ bukÄ pavirÅ¡ių. Kitus galvos sužalojimus nukentėjusysis galėjo patirti nuo suduodamų keturių smÅ«gių kietu buku riboto pavirÅ¡iaus daiktu, pvz. kumščiu ar spiriant. KrÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inės pusės sumuÅ¡imas paaiÅ¡kinamas vienu smÅ«giu kietu buku riboto pavirÅ¡iaus daiktu, pvz. kumščiu ar spiriant. Kaip jau buvo minėta, komisijos vertinimu, odos nubrozdinimai deÅ¡iniame dilbyje buvo padaryti nukentėjusiajam prisidengiant nuo smÅ«gių (t. 8, b. l. 35-40).

31. Taigi, atlikus paskirtÄ komisinę medicinos ekspertizę, pasitvirtino specialisto iÅ¡vadoje Nr. M182/2018(05) nustatytas smurtinis kÅ«no sužalojimų (veido, krÅ«tinės, deÅ¡inio dilbio srityse), konstatuojant, jog, prieÅ¡ingai nei nurodoma konsultacinėje iÅ¡vadoje, Å¡ie sužalojimai nėra paaiÅ¡kinami griuvimu ar griuvinėjimu – padaryti septynių smÅ«gių sudavimu kietu buku riboto pavirÅ¡iau daiktu, pvz. kumščiu (t. 8, b. l. 40). Tačiau sutinkamai su konsultacine iÅ¡vada, nebuvo patvirtina specialisto iÅ¡vadoje nustatyta trauminė A. Ž. galvos sumuÅ¡imo kilmė, t. y., kraujosruva pakauÅ¡io srityje (minkÅ¡tuose audiniuose), kuri galėjo bÅ«ti padaryta A. Ž. nugriuvus aukÅ¡tielninkam ir atsitrenkus į kietÄ bukÄ pavirÅ¡ių, konstatuojant, jog nustatyti, ar griuvimÄ lėmė suduotas smÅ«gis į veido ar krÅ«tinės sritį, ar nukentėjusiojo sunkus girtumas, nėra galimybės.

32. Analizuojamo sužalojimų susidarymo mechanizmo aspektu, apklaustas specialisto iÅ¡vadÄ Nr. M182/2018(05) pateikęs ekspertas Narimantas Ratkus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog nei galimas griuvimas tualete, nei griuvimas prie stalo iÅ¡ sėdinčios padėties arba besistojant, neatitinka nustatytos sužalojimų lokalizacijos skirtingose kÅ«no pusėse, sužalojimų gausumo. Pabrėžė, jog tyrimo metu galvos srityje buvo nustatytos muÅ¡tinės žaizdos apatinėje lÅ«poje ir pasmakrėje, kas prieÅ¡tarauja proceso dalyvių parodymams dėl nurodyto kraujavimo iÅ¡ nosies. Ekspertas paaiÅ¡kino, jog sužalojimus, kuriems padaryti reikėjo bent 2 trauminių poveikių, pasidaryti griÅ«vant tualete maža tikimybė. Konstatuotus odos nubrozdinimus nosies nugarėlėje, deÅ¡inės akies virÅ¡utiniame voke, deÅ¡iniame skruoste, virÅ¡utinėje lÅ«poje, griuvimu sunku paaiÅ¡kinti, kadangi tam turėjo bÅ«ti traumuojanti paÅ¡alinė jėga. Ekspertas pripažino, jog kraujosruvos, kurios nustatytos pakauÅ¡io srityje, galėjo atsirasti ir be smÅ«gių į veidÄ , krentant, tačiau tokiu atveju turi bÅ«ti kritimas su pagreičiu arba kritimas ne iÅ¡ savo kÅ«no aukščio, o iÅ¡ aukščiau. Pabrėžė, jog po sausgysliniu Å¡almu kraujosruva susiformavo nuo kontakto su plačiu pavirÅ¡iumi, ne su ribotu, kas bÅ«dinga krentant su pagreičiu ir atsitrenkiant į kietÄ pagrindÄ , kas paprastai bÅ«na po stipraus pastÅ«mimo arba smÅ«gio į veido sritį, kam neprieÅ¡tarauja ir sužalojimai veido srityje. Vertindamas galimÄ griuvimÄ nuo laiptų, ekspertas nurodė, jog Å¡iuo atveju nebuvo nustatyta jokių nubrozdinimų pakauÅ¡io srityje, kas turėtų bÅ«ti nuo laiptų griÅ«vant, atsitrenkiant į Å¡iurkÅ¡tų pavirÅ¡ių. Ekspertas taip pat pabrėžė, jog buvo nustatyta kraujosruva krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inės pusės minkÅ¡tuosiuose audiniuose III-IV-to Å¡onkaulių projekcijoje 6×5 cm dydžio ir II-III-IV Å¡onkaulių lūžiai vienoje linijoje, kas rodo, jog trauminis poveikis buvo padarytas su ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiu lokaliu kontaktu, t. y., buvo vienoje linijoje. Tai galėjo bÅ«ti padaryta tik įspiriant, kumščiu (t. 7, b. l. 95-96).

33. Pastebėtina, jog, prieÅ¡ingai nei konstatuota konsultacinėje iÅ¡vadoje – sužalojimai, kokie buvo nustatyti nukentėjusiajam, pvz., nubrozdinimas nosies nugarėlės virÅ¡utinėje dalyje, nubrozdinimas deÅ¡inės akies virÅ¡utiniame voke, prieÅ¡tarauja griuvimo metu susidarantiems sužalojimams. Eksperto N. Ratkaus teigimu, kiaurinė žaizda A. Ž. lÅ«poje ir pasmakrėje nėra bÅ«dinga griuvimui ir atsitrenkimui į kietÄ bukÄ pavirÅ¡ių, kadangi nosies nugarėlė aukščiau, akies vokas duobėje, dėl ko kontaktuojant su plokščiu pavirÅ¡iumi neįmanoma taip nusibrozdinti, griÅ«nant paprastai nubrozdinamas smakras ar nosies galas. Tuo metu prie griuvimo ant laiptų sužalojimai bÅ«na grubesnio pobÅ«džio, nubrozdinimai gilesni, platesni. Ekspertas taip pat patikino, jog, jeigu nukentėjusysis kristų ant žolės nuo laiptelių, nustatyti sužalojimai neatsirastų, kadangi žolė yra minkÅ¡tas pagrindas. Sutinkamai su A. T. parodymais, jog tualete nebuvo kraujo pėdsakų, ekspertas N. Ratkus taip pat nurodė, jog sužalojimai nukentėjusiojo veide bÅ«dingi daugiau smÅ«giavimui, o sužalojimas pakauÅ¡io srityje, kraujosruva po sausgysliniu Å¡almu ir kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju bei minkÅ¡taisiais dangalais su didesne tikimybe galima tvirtinti, kad griuvimo metu, kritus ir atsitrenkus į kietÄ pagrindÄ . Jeigu, kaip teigia D. M., nukentėjusysis bÅ«tų slydęs tualete ir kritęs ar ant bakelio, ar ant klozeto, iki bakelio yra per mažas aukÅ¡tis, kad sukelti tokias pasekmes, o jeigu ant klozeto, maža tikimybė, kad bÅ«tų tokie Å¡onkaulių sužalojimai (t. 7, b. l. 95-96).

34. N. Ratkus apeliacinės instancijos teisme patvirtino savo iÅ¡vadas, jog griÅ«vant iÅ¡ savo kÅ«no aukščio be jokio paÅ¡alinio poveikio mažai tikėtinos tokios traumos susiformavimo aplinkybės, nes kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju smegenų dangalu paprastai stiprios traumos rezultatas ir vien griÅ«vant iÅ¡ savo kÅ«no aukščio tokios traumos pasitaiko retai, todėl didesnė tikimybė, kad buvo paÅ¡alinės jėgos poveikis, juo labiau tam neprieÅ¡tarauja visų kitų lavono tyrimo metu nustatytų sužalojimų visuma. Ekspertas nuosekliai teigė, jog buvo pagreitis, nes tam neprieÅ¡tarauja kiti lavono tyrimo metu nustatyti požymiai, o bÅ«tent muÅ¡tinės žaizdos lÅ«pos srityje, pasmakrėje, kurios yra prieÅ¡ingoje galvos pusėje. Analizuojant A. T. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įraÅ¡Ä , ekspertas taip pat nurodė, kad painokai atrodo tas griuvimas, apsisukimas, dėl ko mažai tikėtina tokia versija (t. 9, b. l. 53-54).

35. Å iuo aspektu įvertintina ir jau nustatyta aplinkybė, jog, remiantis A. T. nurodoma griuvimo versija, nukentėjusysis griuvo aukÅ¡tielninkas ne į neriboto ploto pavirÅ¡ių, tačiau galvos sritimi kaklu, pakauÅ¡iu į ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiÄ smailiÄ briaunÄ , jos kampÄ . Taigi, teismo medicinos konsultacinėje specialisto iÅ¡vadoje Nr. 0191/19 (t. 7, b. l. 157-166) nurodoma A. Ž. mirties priežastis, bÅ«dinga A. T. apibÅ«dintam griuvimui, kuri galėjo bÅ«ti patirta griÅ«nant aukÅ¡tielninku virtuvėje (t. 7, b. l. 166), neatitinka ne tik nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau ir konsultacinėje iÅ¡vadoje aptartos „Skrybėlės taisyklės“, kuri galioja tik sužalojimams, patirtiems nuo smÅ«gių ir griÅ«vant ant lygaus pavirÅ¡iaus; nugriuvus ant atsikiÅ¡usių daiktų galimi kiti sužalojimai (t. 7, b. l. 164).

36. Analizuojant konsultacinės iÅ¡vados įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę nagrinėjamoje byloje matyti tai, jog Å¡i neatitinka patikimumo savybės, kadangi iÅ¡vadoje remtasi neteisingais pirminiais duomenimis, ignoruojami kiti byloje esantys įrodymai. Taigi, bÅ«tent pradinių duomenų neteisingumas, medžiagos iÅ¡tyrimo nevisapusiÅ¡kumas lėmė tai, jog pastaroji neatitinka įrodymų leistinumo kriterijaus. PrieÅ¡ingai nei nustatyta bylos duomenimis, konsultacinėje iÅ¡vadoje teigiama, jog sužalojimai iÅ¡sidėstę atsikiÅ¡usiose veido dalyse, nors sužalojimų lokalizacija rodo tai, kad pastarieji padaryti arba įdubusiose veido dalyse, arba aukščiau kritimo veikiamų sričių, kas paneigia galimybę padaryti juos griÅ«nant (t. 7, b. l. 165). Konsultacinėje iÅ¡vadoje teigiama, kad A. Ž. esant gyvam, jo kraujyje buvo virÅ¡ 3 promilių alkoholio, ko pasekoje buvo sunkÅ«s orientacijos sutrikimai, svirduliavimai, didėjantis apsvaigimas iki sÄ monės praradimo, tačiau byloje apklausti ekspertai teigė, jog tai yra individualu, kuo remiantis prieita Å¡ios iÅ¡vados neaiÅ¡ku. Tuo metu byloje apklaustas D. M. nurodė, jog A. Ž. nebuvo labai girtas, nesvirduliavo, kÄ iÅ¡ dalies patvirtino ir M. B., nurodydamas, jog iÅ¡gertuvių metu A. Ž. galėjo pasirÅ«pinti atvykusiais svečiais, pavyzdžiui, užplikydamas arbatos liudytojai, įjungė televizorių iÅ¡teisintajam ir kt. Pastebėtina ir tai, jog ir komisinę teismo medicinos ekspertizę atlikęs ekspertas J. Rybalko kategoriÅ¡kai teigė, kad konsultacinėje iÅ¡vadoje nurodomi daugybiniai griuvinėjimai yra neįtikėtini, tiek remiantis sužalojimų lokalizacija, tiek aplinkybe, kad įvykio vietoje nebuvo nustatyti tai patvirtinantys požymiai – kraujo žymės (t. 8, b. l. 57-59). Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi konsultacinėje iÅ¡vadoje nustatytomis aplinkybėmis, neanalizavo prieÅ¡taravimų tarp byloje atliktų tyrimų iÅ¡vadų lėmusių priežasčių, be kita ko, ignoravo bylai reikÅ¡mingas aplinkybes – griuvinėjimu nepaaiÅ¡kinamus sužalojimus, kurių lokalizacija ir kiekis rodo akivaizdų iÅ¡orinį trauminį poveikį, nukentėjusįjį veikiant kietu, buku daiktu.

37. Atsižvelgiant į tai, jog komisinėje iÅ¡vadoje neatmetama galimybė, kad kraujosruva pakauÅ¡io srityje galėjo bÅ«ti padaryta nukentėjusiajam nugriuvus ir dėl pastarojo girtumo, byloje buvo apklaustas komisinę iÅ¡vadÄ pateikęs ekspertas J. Rybalko. Ekspertas, apklaustas pirmosios instancijos teisme, paaiÅ¡kino, jog kraujas po kietuoju dangalu iÅ¡silieja tada, kada galvai suteikiamas staigus judesys. SmÅ«gis, suduotas į veido sritį ar į galvos Å¡oninį pavirÅ¡ių, ar griuvimas atsitrenkiant pakauÅ¡iu, gali sÄ lygoti tarpinės kraujagyslės, jungiančios galvos smegenų pavirÅ¡ių su kietuoju smegenų dangalu, nutrÅ«kimÄ ir kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju smegenų dangalu. J. Rybalko nurodė, jog eksperto P. P. konsultacinėje iÅ¡vadoje visi sužalojimai priskirti griuvinėjimams, bet kraujo pėdsakų nebuvimas rodo tai, kad sužalojimai negalėjo bÅ«ti padaryti griuvinėjant. Be to, nustatyta kiaurinė žaizda lÅ«poje nėra bÅ«dinga griuvimui ir atsitrenkimui į kietÄ bukÄ pavirÅ¡ių. Tas pats pasisakyta ir apie žaizdÄ pasmakrėje. Analizuodamas P. P. konsultacinę iÅ¡vadÄ , kad Å¡onkaulių lūžiai galimi atsitrenkiant į laiptų pakopos kampÄ , ekspertas parodė, kad asmeniui griÅ«nant dažniausiai lūžta tie Å¡onkauliai, kurie randasi ties Å¡onkaulių lanku, t. y. VI-VII Å¡onkauliai, o čia lūžę II-IV Å¡onkauliai. Kad su ta vieta kas nors atsitrenktų ir jam lūžtų Å¡onkauliai, tai yra nebÅ«dinga ir nepaaiÅ¡kinama (t. 8, b. l. 57-59).

38. Taigi, paneigęs konsultacinę iÅ¡vadÄ , ekspertas J. Rybalko, prieÅ¡ingai nei N. Ratkus, neatmeta galimybės, kad kraujosruva pakauÅ¡io minkÅ¡tuose audiniuose ir kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju smegenų dangalu galėjo bÅ«ti sukelti nugriuvus dėl girtumo, kita vertus, neneigė ir aplinkybės, jog Å¡ie padaromi ir nuo pastÅ«mimo ar nuo smÅ«gių sudavimo. Ekspertas J. Rybalko apeliacinės instancijos teisme parodė, kad patirti tokį sužalojimÄ , kokį patyrė nukentėjusysis A. Ž., t. y. pakauÅ¡io sumuÅ¡imÄ , bÅ«tina sÄ lyga, kad nukentėjusysis turi nugriÅ«ti aukÅ¡tielninkas ir atsitrenkti pakauÅ¡iu į kietÄ bukÄ pavirÅ¡ių. Ar jis krenta su pagreičiu, t. y., pastumtas ar po suduoto smÅ«gio į veido sritį, ar dėl girtumo, tai antraeilis dalykas, tačiau pabrėžė, jog nuo vieno kritimo negalėjo bÅ«ti padaryti visi sužalojimai, kurie nustatyti nukentėjusiajam. GriÅ«nant galima bÅ«tų paaiÅ¡kinti tik kraujosruvÄ pakauÅ¡yje minkÅ¡tuose audiniuose. Kiti sužalojimai nėra paaiÅ¡kinami vienu griuvimu, net modeliuojant, kad jis galėjo nugriÅ«ti kieme, į laiptus, į briaunas, ar tualete (t. 9, b. l. 54-57).

39. Aptarti ekspertų paaiÅ¡kinimai bei jų iÅ¡vadose užfiksuotos aplinkybės kategoriÅ¡kai paneigė pirmosios instancijos teismo nustatytÄ griuvinėjimo versijÄ . Kita vertus, kaip matyti iÅ¡ skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, konsultacinėje iÅ¡vadoje nurodyta griuvinėjimo versija buvo paremta ir liudytojo D. K. parodymais, remiantis kuriais, 2018 m. gegužės 18 d. iÅ¡vakarėse, jis matė prie A. Ž. namų lauke gulintį asmenį, ir kurie, apygardos teismo vertinimu, patvirtino D. M. bei A. T. parodymus, jog A. Ž. nukrito lauke. Vis dėlto, kaip minėta, D. M. nenurodė, jog A. Ž. susižalojo lauke, pastarojo teigimu, nukentėjusysis nukrito tualete, tačiau Å¡iÄ versijÄ paneigė liudyta A. T., teigdama, jog nukentėjusysis grįžo kruvinas iÅ¡ lauko. Nepaisant to, apklausti ekspertai iÅ¡ esmės paneigė tiek griuvimo tualete, tiek lauke versijas – nenustatyti tam bÅ«dingi požymiai: įvykio vietoje nėra kraujo pėdsakų, minkÅ¡ta žolė – neatitinka kieto, buko pavirÅ¡iaus požymių. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog liudytojo D. K. nurodoma nenustatyto gulinčio asmens vieta atmeta ir galimo griuvimo nuo laiptų su galimu pagreičiu versijÄ .

40. Liudytojas D. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. gegužės 19 d. apie 22.00 val., A. Ž. namo kieme matė stovintį automobilį ir prie namo laiptų gulintį ant Å¡ono, nugara į jį, vyrÄ apie 30 metų, vidutinio kÅ«no sudėjimo, apie 185 cm Å«gio, jis vilkėjo tamsios spalvos Å¡ortus, ir Å¡viesios spalvos trumpomis rankovėmis marÅ¡kinėlius. Pro virtuvės langÄ matėsi prie stalo du vyrai. Vienas iÅ¡ sėdinčių prie stalo vyrų panaÅ¡us į A. Ž., kitas vyras sėdėjo nugara į langÄ ir jo veido nesimatė, jo plaukai buvo Å¡viesios spalvos, trumpai kirpti, apie 40 metų amžiaus, stambaus kÅ«no sudėjimo (t. 2, b. l. 58-63). Liudytojas D. K. teisme nurodė, jog 2018 m. gegužės 19 d. apie 22.00 val. matė A. Ž. kieme stovinčiÄ maÅ¡inÄ , kambaryje degė Å¡viesa, lauke Å¡viesa nedegė. Kieme gale maÅ¡inos gulėjo vyras, jo neatpažino. Buvo lygtai su juodais Å¡ortais, baltais marÅ¡kinėliais. Kambaryje sėdėjo vienas stambus žmogus, trumpais plaukais, kitas žemai sėdėjo, veido neįžiÅ«rėjo, moters nematė. Apeliacinės instancijos teisme paaiÅ¡kino, jog matė per langÄ kaip vienas žmogus sėdėjo iÅ¡ už nugaros, o kitas buvo A. Ž. ir tuo pačiu metu matė gulintį vyrÄ . Pabrėžė, jog nematė moters nei namo viduje, nei lauke.

41. Pastebėtina, jog liudytojas ne tik negalėjo identifikuoti gulėjusį asmenį, be kita ko, teigdamas, jog A. Ž. tuo metu galėjo bÅ«ti namie, tačiau nepatvirtino ir iÅ¡teisintųjų D. M., M. B. bei liudytojos A. T. nurodytų jų sėdėjimo aplinkybių (A. T. su M. B. sėdėjo fotelyje, arčiau lango buvo A. Ž., o tarp jų – D. M.. (t. 7, b. l. 23-26), kadangi liudytojas nuosekliai teigė, jog nematė moters, o, remiantis pastarųjų parodymais, A. T. visÄ laikÄ sėdėjo Å¡alia M. B.. Remiantis asmenų, esančių name, iÅ¡sidėstymo schema, sugretinus liudytojo D. K. parodymus su iÅ¡teisintųjų ir liudytojos A. T. parodymais, liudytojas nurodė analogiÅ¡kÄ D. M. sėdėjimo vietÄ , tačiau vietoje, kurioje, pastarųjų teigimu, sėdėjo M. B., nurodė, jog galimai sėdėjo A. Ž., pabrėždamas, jog moters ten nematė, nors, kaip minėta, D. M., M. B., A. T. teigimu, A. T. visÄ laikÄ sėdėjo Å¡alia M. B. (t. 2, b. l. 66). Taigi, vadovaujantis pastarųjų parodymais, D. K. apibÅ«dino viduje sėdinčius D. M. bei galimai A. Ž.. Be to, tiek iÅ¡ liudytojo parodymų, tiek iÅ¡ liudytojo apklausos priedo Nr. 1 matyti, kad vyras, gulėjęs ant deÅ¡inio Å¡ono, pavaizduotas toliau nuo laiptų, Å¡one; prieÅ¡ais laiptus pavaizduota stovinti transporto priemonė (t. 2, b. l. 65). Analizuojant Å¡ias aplinkybes, liudytojas taip pat paaiÅ¡kino, jog nusiridenti į jo nurodomÄ vietÄ neįmanoma, ten reikėtų nueiti (t. 7, b. l. 58-59), kas iÅ¡ esmės paneigia galimo kritimo nuo laiptų su pagreičiu galimybę.

42. Nagrinėjamoje byloje ekspertų išvadas dėl smurtinės nukentėjusiojo mirties lėmė tiek nustatytų sužalojimų kiekis ir jų lokalizacija, tiek svarbia pripažinta aplinkybė, jog įvykio vietoje nebuvo rasta kraujo pėdsakų, būdingų griuvinėjimui. Šiuo aspektu atsižvelgtina į tai, kad byloje nepasitvirtino ir galima versija, kad šie pėdsakai galėjo būti neaptikti ar pašalinti.

43. IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad 2018 m. gegužės 21 d. buvo apžiÅ«rėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). ApžiÅ«ra pradedama nuo laiptų, apžiÅ«rimos namo durys, rastas su ant žiedo esančiu mėlynu pakabuku raktas. Ant viryklės rasta ruda kepurė su dėmėmis, panaÅ¡iomis į kraujÄ , supakuota į vokÄ . IÅ¡ virtuvės yra durys į svetainę, už kurių galva į durų pusę, prie slenksčio, guli vyriÅ¡kos lyties lavonas. IÅ¡ lavono nosies, burnos pribėgę kraujo, skysčio.

Patalpose grumtynių žymių nesimato (t. 1, b .l. 14-35). ApžiÅ«rÄ atlikęs specialistas S. G. paaiÅ¡kino, jog rado kepurę su dėmėmis, panaÅ¡iomis į kraujÄ , ir biologinius pėdsakus prie paties lavono. ApžiÅ«rėjus patalpas, jokių kraujo pėdsakų nematė. Patalpos buvo tvarkingos, grumtynių pėdsakų nesimatė, tik kepurė buvo virtuvėje ir 2-3 lovos paklotos, paruoÅ¡tos miegui (t. 7, b. l. 188-189). Liudytojas S. G. apeliacinės instancijos teisme parodė, jog apžiÅ«rėjo ne tik nukentėjusiojo namus, bet ir laukÄ .

Vizualiai nustatė, kad tualete buvo ne kraujas. Apėjo namÄ ieÅ¡kodamas kraujo dėmių. Liudytojas A. R. taip pat parodė, jog buvo ieÅ¡koma pėdsakų ir namo viduje, ir lauke, tuo metu paÅ¡alinių asmenų nebuvo. Tikino, jog įėjimas į namÄ buvo apžiÅ«rėtas. Taigi, remiantis įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu bei apžiÅ«rÄ atlikusių pareigÅ«nų parodymais, pirminės apžiÅ«ros metu paÅ¡alinių asmenų įvykio vietoje nebuvo. Tuo metu buvo apžiÅ«rimas namo vidus bei laukas, tačiau kraujo pėdsakų nei prie namo laiptų (apžiÅ«ra pradėta nuo kiemo), nei namo viduje, t. y., ir tualete, kÄ nurodė ir liudytoja A.

T., nebuvo rasta. Å iuo aspektu svarbu ir tai, jog pagal D. M. bei A. T. parodymus, nukentėjusysis pakankamai intensyviai kraujavo grįždamas iÅ¡ lauko, dėl ko kraujo pėdsakai turėjo bÅ«ti palikti tiek ant namo laiptų, nuo kurių buvo pradėta pirminė apžiÅ«ra, tiek koridoriuje, kurie buvo apžiÅ«rėti į įvykio vietÄ atvykusių pareigÅ«nų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nukentėjusįjį aptikęs liudytojas V. J. taip pat nurodė, jog lauke, prie laiptų kraujo nebuvo, virtuvė buvo tvarkinga (t. 7, b. l. 60-61).

44. Nukentėjusioji V. V. Ž. parodė, kad 2018 m. gegužės 22 d., apie 12.00 val., nuvažiavo į nukentėjusiojo namÄ jo sutvarkyti, nes įvykio metu didžiajame kambaryje ant grindų, netoli slenksčio į virtuvę, matė kraujo dėmę. Atvažiavusi iÅ¡valė kraujo dėmę skuduru. Kituose kambariuose – virtuvėje, tualete, koridoriuje, ant laiptų, kieme kraujo nematė, nevalė (t. 1, b. l. 175-176). Nukentėjusioji V. V. Ž. pirmosios instancijos teisme parodė, jog, kai iÅ¡valė kraujo dėmę, skudurÄ atkirpo, didesnę dalį patiesė lauke, kad lietus iÅ¡lytų, o kitÄ nedidelę dalį padėjo, nes pagalvojo, kad gali bÅ«ti kokių nesklandumų dėl DNR. Ä® Å¡iukÅ¡lių kibirus nieko nedėjo. Daugiau niekur kraujo nebuvo (t. 6, b. l. 165-166; t. 8, b. l. 59-60). V. V. Ž. 2022 m. spalio 10 d., pakartotinai apklausta apeliacinės instancijos teisme, parodė, jog jai atvykus, pareigÅ«nai buvo įvykio vietoje. Ä®vykio vietÄ apžiÅ«rėjo ir ekspertas tÄ pačiÄ dienÄ . Kraujo patalpose niekur nematė. Lauke kraujo taip pat nebuvo. KitÄ dienÄ valė grindis tik ten, kur gulėjo sÅ«nus, niekur daugiau. Po burna buvo didelis kreÅ¡ulys, jį iÅ¡nešė į laukÄ . Namuose kraujo daugiau niekur nebuvo. Taigi, liudytoja patvirtino jau nustatytÄ aplinkybę, jog 2018 m. gegužės 21 d., atliekant įvykio vietos apžiÅ«rÄ , paÅ¡alinių asmenų nebuvo, o konkretizuotÄ kraujo dėmę, kuri buvo Å¡alia nukentėjusiojo A. Ž. (įvykio vietos apžiÅ«ros metu nustatyta, jog iÅ¡ lavono nosies, burnos pribėgę kraujo, skysčio (t 1., b. l. 14–35)), sutvarkė tik kitÄ dienÄ , t. y. 2018 m. gegužės 22 d. nuosekliai nurodydama, jog kitur kraujo nebuvo, kitų patalpų nevalė.

45. IÅ¡ papildomos įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad 2018 m. gegužės 23 d. buvo apžiÅ«rėta namo aplinka, įėjimas, laipteliai – dėmių, panaÅ¡ių į kraujÄ nerasta. Tualete rudos spalvos dėmės, turinčios Å¡lapimo kvapÄ . Klozeto bakelio dangtis suskaldytas, tačiau padengta dulkių ir purvo sluoksniu. Klozetas ir dangtis neplauti. Koridoriuje ar tualete dėmių, panaÅ¡ių į kraujÄ , neužfiksuota, virtuvėje, Å¡alia plautuvės vakarinio kraÅ¡to, rastas peilis, ant kurio rankenos yra rudos spalvos iÅ¡džiÅ«vusio skysčio dėmė, panaÅ¡i į kraujÄ â€“ paimtas pavyzdys, spintelėje po plautuve rastas baltos spalvos plastikinis kibiras su Å¡iukÅ¡lėmis, ant kurio virÅ¡utinio kraÅ¡to rasta raudonai rudos spalvos dėmė, panaÅ¡i į kraujÄ â€“ paimtas dėmės pavyzdys (t. 1, b. l. 36-68).

Liudytojas O. K. nurodė, jog papildomos apžiÅ«ros metu 2018 m. gegužės 23 d. nekilo abejonių, kad ant durų rankenos esanti dėmė tai dažai – spalva absoliučiai atitinka durų dažų spalvÄ . Skalpeliu bandė perbraukti ir nustatė, kad tos dėmės struktÅ«ra buvo tokia pat, kaip ir dažų. Nustatė, jog buvo skilęs klozeto bakelio dangtis, bet pagal purvÄ ant vidinių kraÅ¡tų tai padaryta anksčiau nei įvykio metu, kadangi suskaldymo briaunos padengtos dulkių ir purvo sluoksniu.

Liudytojas paaiÅ¡kino, jog rudos spalvos dėmės tualete ant grindų vizualiai nebuvo panaÅ¡ios į kraujo dėmes. Jos galėjo atsirasti dėl Å¡lapimo, nes tualete buvo aitrus Å¡lapimo kvapas. Kiek pamena, virtuvėje ant stalo gulinčio peilio plastikinės juodos spalvos rankenos buvo rudos spalvos dėmė, panaÅ¡i į kraujÄ , ir ant Å¡iukÅ¡lių kibiro, esančio spintelėje po kriaukle, ant iÅ¡orinio kraÅ¡to buvo dėmė, panaÅ¡i į kraujÄ . Tik tos dėmės vizualiai buvo panaÅ¡ios į kraujo dėmes.

Daiktų, panaÅ¡ių į rankÅ¡luostį, Å¡luostes, nerado (t. 7, b. l. 169-171). Liudytojas O. K. apeliacinės instancijos teisme parodė, jog pradžioje apžiÅ«rinėjo teritorijÄ aplink namÄ , tuo metu lietus nelijo. Kai apžiÅ«rinėjo namo vidines patalpas, galėjo lyti smulkus lietus. Patikino, jog žolė prie namo buvo nesenai nupjauta, apžiÅ«rint teritorijÄ grunto matomumas buvo geras.

46. Taigi, nustatyta, jog esminiai pėdsakai buvo nustatyti dar pirminės apžiÅ«ros metu, kuri buvo atlikta 2018 m. gegužės 21 d., aptikus nukentėjusiojo lavonÄ , nesant paÅ¡alinių asmenų – aptikta kepurė su kraujo dėmėmis bei biologiniai kraujo pėdsakai prie paties lavono, o Å¡ių patikimumui neturėjo įtakos ir paÅ¡aliniai veiksniai – nukentėjusioji V. V. Ž. Å¡alia lavono esančius kraujo biologinius pėdsakus, kurie buvo paimti dar pirminės apžiÅ«ros metu, iÅ¡valė kitÄ dienÄ po pirminės įvykio vietos apžiÅ«ros. Be to, remiantis 2021 m. balandžio 3 d. pažyma apie hidrometeorologines sÄ lygas 2018 m. gegužės 19-21 d. kritulių artimiausioje vietovėje nebuvo (t. 9, b. l. 78-79), taigi kraujo pėdsakai lauke taip pat negalėjo bÅ«ti panaikinti. Papildomos apžiÅ«ros metu naujų reikÅ¡mingų kraujo pėdsakų rasta nebuvo. Apeliacinės instancijos teisme pavedus atlikti objektų tyrimÄ , Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto iÅ¡vadoje Nr. S52/2023(01) nustatyta, jog ant kepurės, dėmės pavyzdyje, paimtame nuo kibiro, rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimÄ , gautas vieno vyriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su A. Ž. DNR profiliu. Dėmės pavyzdyje nuo peilio rankenos ar biologiniame pėdsake nuo rakto žmogaus kraujo nerasta. T. y., nukentėjusiojo kraujo pėdsakas buvo rastas dar pirminės apžiÅ«ros metu aptiktoje kepurėje, tuo metu papildomos apžiÅ«ros metu paimtuose objektuose kraujo pėdsakai rasti tik ant Å¡iukÅ¡lių kibiro. Å iuo aspektu atsižvelgtina į tai, kad pirminės apžiÅ«ros metu Å¡ie kraujo pėdsakai nebuvo nustatyti, o nukentėjusioji V. V. Ž. parodė, jog 2018 m. gegužės 22 d., t. y. dienÄ po pirminės apžiÅ«ros bei dienÄ prieÅ¡ papildomÄ apžiÅ«rÄ , iÅ¡valė prie nukentėjusiojo buvusiÄ kraujo dėmę, kas leidžia spręsti, jog ant kibiro virÅ¡utinio Å¡ono kraÅ¡to aptiktas kraujo pėdsakas buvo paliktas nukentėjusiosios, perneÅ¡ant kraujo pėdsakÄ , valymo metu.

47. Å iame kontekste atsižvelgiant į tai, kad ant kepurės buvo rastas A. Ž. kraujas, pastebėtina, jog kepurė buvo rasta apžiÅ«ros metu ant viryklės, virtuvėje (t. 1, b .l. 14-35), t. y., ne ant nukentėjusiojo ar Å¡alia jo kÅ«no. Apklausta liudytoja A. T. apeliacinės instancijos teisme parodė, jog nukentėjusysis beveik visÄ laikÄ sėdėjo su kepure. Jos manymu, D. M. matavosi Å¡iÄ kepurę. Apklausiamas M. B. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog iÅ¡gertuvių metu D. M. nurodė nusiimti kepurę A. Ž. (t. 7, b. l. 91-92). Å iuo aspektu svarbu ir tai, jog, kaip minėta, apklausti iÅ¡teisintieji bei liudytoja A. T. nuosekliai teigė, kad ant nukentėjusiojo jokių sužalojimų jiems atvykus nematė, taigi, neapibÅ«dino ir bylai reikÅ¡mingų kraujo dėmių ant nukentėjusiojo kepurės, kuriÄ Å¡is dėvėjo visÄ laikÄ , iki kol D. M. nurodė nusiimti iÅ¡gertuvių metu. Taigi, aplinkybė, kad A. Ž. kepurėje, kuriÄ Å¡is D. M. nurodymu nusiėmė dar iÅ¡gertuvių metu, liko nukentėjusiojo kraujo pėdsakų, patvirtina jau aukščiau nurodytÄ iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusysis sužalojimus patyrė jo namuose bÅ«nant D. M., M. B. bei A. T..

48. Byloje esančių įrodymų visuma, t. y., specialisto iÅ¡vada, ekspertizės aktu, ekspertų parodymais bei byloje esančiais apžiÅ«rios protokolais bei proceso dalyvių parodymais paneigus konsultacinėje iÅ¡vadoje nurodomus nevienkartinius griuvinėjimus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog byloje neginčytinai nustatyta, kad krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imas, galvos sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs muÅ¡tinėmis žaizdomis apatinėje lÅ«poje ir pasmakrėje, odos nubrozdinimais nosies nugarėlėje, deÅ¡inės akies virÅ¡utiniame voke, deÅ¡iniame skruoste, virÅ¡utinėje lÅ«poje padaryti septynių smÅ«gių sudavimu kietu buku riboto pavirÅ¡iau daiktu, nubrozdinimai deÅ¡iniame dilbyje padaryti nukentėjusiajam prisidengiant nuo smÅ«gių, o galimybė patirti tokius sužalojimus pačiam griÅ«nant paneigta objektyviais duomenimis, be kita ko, ir nustatytų sužalojimų kiekiu, lokalizacija bei susiformavimo mechanizmu.

49. Atsižvelgiant į tai, jog tiesioginiai įvykio liudytojai nurodė prieÅ¡taringas nukentėjusiojo kritimo aplinkybes, kurios buvo paneigtos byloje esančių įrodymų visuma, t. y., tiesioginiai įvykio liudytojai nuslėpė esmines įvykio aplinkybes, iÅ¡keldami prieÅ¡ingas kartu ir prieÅ¡taringas įvykio versijas, kas buvo nulemta jau nustatytu jų tiesioginiu suinteresuotumu: kaip minėta, D. M. nurodytÄ kritimo tualete versijÄ paneigia tiek liudytojos A. T. parodymai, remiantis kuriais jokių kraujo pėdsakų tualete nebuvo, kÄ patvirtina ir papildomos įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas – praėjus kelioms dienoms po įvykio, buvo atlikta ir tualeto apžiÅ«ra, kurios metu nustatyta, kad tualete dėmių, panaÅ¡ių į kraujÄ , neužfiksuota, o ant klozeto skilusio bakelio dangčio aptiktas purvas ir dulkių sluoksnis rodo tai, jog jokio kontakto, pavyzdžiui, D. M. nurodomo A. Ž. kritimo, nebuvo. Tuo metu A. T. nurodomÄ kritimÄ lauke paneigia kraujo pėdsakų nebuvimas, nebÅ«dingas sužalojimų susidarymo mechanizmas, nustatytos minkÅ¡tos dangos savybių neatitikimas kieto, buko pavirÅ¡iaus, pastarųjų savybių neatitikimas paneigia ir jau aptartÄ neįtikinamÄ versijÄ dėl nukentėjusiojo kritimo virtuvėje. Taip pat įvertinus tai, kad tiek D. M. pirminių apklausų metu, tiek M. B. iÅ¡ esmės paneigė nukentėjusiojo griuvimo dėl girtumo versijÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad A. Ž. nustatytÄ galvos sužalojimÄ pakauÅ¡io srityje, sÄ lygojusį nukentėjusiojo mirtį, t. y., kraujavimÄ po kietuoju smegenų dangalu, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu, lėmė trauminis poveikis į galvos sritį – griuvimas su atsitrenkimu pakauÅ¡io sritimi į kietÄ bukÄ pagrindÄ , kuris buvo nulemtas jam suduotų smÅ«gių į galvos sritį, kÄ liudija jau nustatyti trauminės kilmės daugybiniai sužalojimai veide, kas atitinka eksperto N. Ratkaus aptartÄ iÅ¡orinę jėgÄ â€“ smÅ«gių sudarytÄ pagreitį.

50. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti eksperto N. Ratkaus nuoseklia pozicija, jog kritimas aukÅ¡tielninku buvo nulemtas paÅ¡alinių jėgų, kadangi griuvimo dėl girtumo versija paneigia ne tik aptarta iÅ¡teisintųjų pozicija dėl A. Ž. „normalaus“ girtumo (žr., nuosprendžio 18, 23 punktus), nepatvirtinant nevalingų griuvinėjimų, tačiau ir ekspertų iÅ¡vadose nustatyta aplinkybė, jog tiek neginčijamai nustatyti sužalojimai veide, nulemti smÅ«gių kietu, buku daiktu, tiek sužalojimas pakauÅ¡io srityje, buvo padaryti vienu metu. Pripažinusi tiesioginių įvykių liudytojų, tiesiogiai mačiusių sužalotÄ nukentėjusįjį, iÅ¡keltas kritimo versijas nepagrįstomis bei nustačiusi, jog nukentėjusiojo atžvilgiu buvo smurtaujama – nustatyta, jog nukentėjusiajam buvo suduota ne mažiau septynių smÅ«gių kietu, buku riboto pavirÅ¡iaus daiktu. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, jog nukentėjusysis įvykio vietoje buvo rastas ant grindų gulintis ant pilvo, ant kairio žando (t. 1, b. l. 14-35), lavono tyrimo metu nenustatyta lavono pozicijos keitimo požymių (t. 1, b. l. 92), t. y., A. Ž. po galvos sužalojimo galėjęs gyventi laikotarpį iki 24 valandų (t. 1, b. l. 89-95), judėti ir atlikinėti veiksmus (t. 8, b. l. 40), suklupo svetainėje, prie slenksčio į virtuvę, Å¡iuo atveju griÅ«damas be pagreičio, tačiau veidu žemyn, ir Å¡is kritimas nesukėlė tokių padarinių, kurie buvo nustatyti Å¡iam kritus aukÅ¡tielninkam.

51. PrieÅ¡ingai nei ekspertas N. Ratkus, ekspertas J. Rybalko kategoriÅ¡kai nepatvirtino iÅ¡orinio poveikio, teigdamas, jog mirties priežastimi galėjo bÅ«ti ir apgirtusio asmens kritimas. J.  Rybalko apklaustas pirmosios instancijos tesime paaiÅ¡kino, jog kraujas po kietuoju dangalu iÅ¡silieja tada, kada galvai suteikiamas staigus judesys. Pažymėdamas, jog iÅ¡oriÅ¡kai tie sužalojimai neturi bÅ«ti sunkÅ«s, sužalojimai, kurie lydimi kaulų lūžiais, labai retai sukelia tokias pasekmes, kaip kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju smegenų dangalu. PrieÅ¡ingai – kuo iÅ¡oriÅ¡kai mažiau žymÅ«s sužalojimai, tuo gali bÅ«ti sunkesnės pasekmės. Å iuo gi atveju nustatyta, kad nukentėjusysis įvykio vietoje buvo rastas suklupęs, veidu žemyn, iÅ¡oriÅ¡kai Å¡ie sužalojimai iÅ¡ esmės nepasireiÅ¡kė, o atlikus lavono tyrimÄ buvo nustatyta, jog kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju smegenų dangalu lėmė bÅ«tent kritimas aukÅ¡tielninku. Remiantis laiku, per kurį žmogaus organizmas paÅ¡alina suvartotÄ alkoholį, ekspertas nustatė, jog nuo A. Ž. alkoholio vartojimo pabaigos iki mirties galėjo praeiti maždaug 6–7 valandos, per Å¡i laikotarpį nukentėjusysis nukrito ne mažiau dviejų kartų – aukÅ¡tielninkas bei suklupo veidu žemyn, Å¡ioje padėtyje buvo rastas liudytojų; abiejų kritimų atveju nukentėjusysis buvo apsvaigęs, krito namie, ant neriboto plataus, buko pavirÅ¡iaus – grindų, taigi, esminės aplinkybės yra analogiÅ¡kos, tačiau nustatyti sužalojimai savo sunkumu kategoriÅ¡kai skiriasi, kas kelia pagrįstų abejonių dėl griuvimo, sÄ lygoto tik apsvaigimo, versijos. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti kategoriÅ¡ka eksperto N. Ratkaus pozicija, jog kritimas aukÅ¡tielninku buvo nulemtas paÅ¡alinių jėgų, Å¡iuo atveju suduoto smÅ«gio į nukentėjusiojo veido sritį, kas sukėlė bÅ«tinÄ pagreitį kritimui, sukėlusį nustatytÄ kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju dangalu.

52. Pažymėtina, jog N. Ratkus pakartotinai apklaustas apeliacinės instancijos teisme parodė, jog sužalojimai nukentėjusiojo galvoje buvo iÅ¡sidėstę skirtingose galvos pusėse, ko negalima paaiÅ¡kinti vienkartiniu griuvimo metu susidariusiu sužalojimu. Pakartojo, jog tam, kad kristi aukÅ¡tielninku ir patirti tokius sužalojimus, buvo reikalingas pagreitis, nes masyvus kraujo iÅ¡siliejimas nėra bÅ«dingas griuvimui be pagreičio. Ekspertas pakartotinai paaiÅ¡kino, jog krentant ant laiptų, Å¡iurkÅ¡taus pagrindo, turėtų bÅ«ti atsiradę odos nubrozdinimai kontaktuojant su Å¡iurkščiu pavirÅ¡iumi, kurių nebuvo nustatyta. Be to, buvo lūžę trys Å¡onkauliai, o jeigu atsitrenkiama į briaunÄ , tai tikėtina, kad galėtų lūžti tik vienas Å¡onkaulis, nes kontaktinis pavirÅ¡ius yra ne platus. Atsakant į klausimÄ , ar nuo laiptų, jeigu krentant bÅ«tų užtekę to pagreičio ir atsitrenkiant pakauÅ¡iu į žolę, nurodė, kad neturėtų užtekti pagreičio, nes žolėtas pavirÅ¡ius suminkÅ¡tina kontaktinį pavirÅ¡ių ir sumažina traumos galimybę tuo pat metu. Nors, atsakant į klausimÄ , ar asmuo krisdamas tualete ir atsitrenkdamas į klozeto kraÅ¡tÄ galėjo susilaužyti Å¡onkaulius, ekspertas neatmetė tokios hipotetinės galimybės, Å¡iÄ nagrinėjamoje byloje paneigia jau aptartų įrodymų visuma.

53. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ekspertų išvados, vertinant kartu su kitomis nustatytomis aplinkybėmis, be kita ko, nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų lokalizacija ir kiekiu, leidžia teismui daryti kategoriškas išvadas dėl smurtinio nukentėjusiajam sukeltų sužalojimų pobūdžio, kadangi objektyvūs bylos duomenys patvirtina būtent eksperto N. Ratkaus specialisto išvadoje nustatytas aplinkybes, kartu paneigia konsultacinėje išvadoje bei proceso dalyvių parodymuose iškeltas versijas dėl nukentėjusiojo griuvinėjimo, įvertinus ir griuvimo metu, suklupus, patirtus sužalojimus.

Pastebėtina, kad proceso dalyviai nurodė ne tik prieÅ¡taringas aplinkybes dėl nukentėjusiojo apsvaigimo, t. y., teigdami, jog niekas negriuvinėjo, visi buvo „normalaus“ girtumo, o nukentėjusysis iÅ¡gertuvių metu rÅ«pinosi svečiais, vėlesnių apklausų metu nurodė, kad nukentėjusysis svirduliavo, ne kartÄ buvo nugriuvęs, tačiau jų nurodomas aplinkybes paneigia objektyvÅ«s bylos duomenys. Nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų pobÅ«dis – sužalojimai nustatyti ir neiÅ¡sikiÅ¡usiose kÅ«no dalyse (griÅ«nant yra traumuojama labiausiai atsikiÅ¡usi sritis), taigi, negalėjo bÅ«ti sukelti kritimu, kiekis ir lokalizacija – nustatytų sužalojimus skaičius, jų iÅ¡sidėstymas įvairiuose kÅ«no vietose (galvos, krÅ«tinės, rankų srityse), rodo tai, kad nukentėjusysis buvo veikiamas ne vienu trauminiu poveikiu, taigi, Å¡iems sužalojimams savaime nepakaktų vienkartinio nukritimo, tuo metu, apžiÅ«rėjus įvykio vietÄ , nenustatyta intensyvaus griuvinėjimo požymių – kraujo pėdsakų, nors pagal sužalojimų pobÅ«dį nukentėjusiojo žaizdos turėjo kraujuoti, kÄ iÅ¡ esmės patvirtino ir proceso dalyviai.

Taigi, atmestina kaip prieÅ¡taraujanti įrodymų visetui ir jais nustatytoms bylos aplinkybėms keliama įvykio versija, kad A. Ž. galėjo susižaloti pats, griuvinėdamas. Sužalojimų kiekis, jų pobÅ«dis ir lokalizacija ekspertams leido pagrįstai spręsti, jog A. Ž. sužalojimai buvo smurtiniai, o ne nulemti galimo intensyvaus, nevienkartinio nukentėjusiojo griuvinėjimo, kuris neatsispindėjo objektyvioje tikrovėje, kaip minėta, apžiÅ«rėjus įvykio vietÄ nebuvo rasta nei kraujo pėdsakų, nei kitų požymių, liudijančių nevalingÄ asmens daugkartinį griuvimÄ .

54. Nustačius, jog nukentėjusiojo A. Ž. mirtį sukėlė iÅ¡orinė jėga – smurtiniai veiksmai, nesant abejonių, kad sužalojimai buvo padaryti tuo metu, kai pas A. Ž. buvo D. M., M. B., A. T., nesant kitų paÅ¡alinių asmenų, be kita ko, ir tiesioginių įrodymų, atsižvelgtina į byloje esančių netiesioginių įrodymų visumÄ : pastaruosius siejusius tarpusavio santykius, galimus jų motyvus, pastarųjų atvykimo tikslus, be kita ko, kitus reikÅ¡mingus duomenis, kurie nebuvo įvertinti pirmosios instancijos teismo.

55. Remiantis iÅ¡teisintojo M. B. bei liudytojos A. T. parodymais, pastarieji 2018 m. gegužės 19 d. ieÅ¡kojo, kur kelias dienas M. B. galėtų pasislėpti, kadangi M. B. ieÅ¡kojo policijos pareigÅ«nai. A. T. susisiekė su D. M., kuris nurodė, jog jo draugas A. Ž. leidžia permiegoti jo namuose. Pastarieji nurodė, jog nepažinojo nukentėjusiojo, jų nesiejo jokie santykiai, kartu akivaizdu, jog M. B. bei A. T. nebuvo suinteresuoti konfliktuoti su nukentėjusiuoju, tai neatitiko ir jų atvykimo tikslo – pasislėpti nuo teisėsaugos institucijų. Tuo metu kartu su jais atvyko ir D. M.. ApibÅ«dindami iÅ¡teisintojo D. M. ir nukentėjusiojo A. Ž. bendravimo aplinkybes nagrinėjamo įvykio metu, M. B. parodė, jog D. M. iÅ¡gertuvių metu A. Ž. vadino: „asilu“, liepė nusiimti kepurę (t. 5, b. l. 14). Liudytoja A. T. parodė, kad iÅ¡gertuvių metu A. Ž. pasakojo apie ankstesnį jų konfliktÄ , kurio metu D. M. jį sumušė, teigdamas, kad D. M. buvo jį sumušęs taip, kad net žandikaulis buvo lūžęs (t. 7, b. l. 23-26).

56. Apie konfliktinius iÅ¡teisintojo D. M. bei nukentėjusiojo A. Ž. santykius paliudijo ir byloje apklausti liudytojai. Nukentėjusieji P. Ž., V. V. Ž. parodė, kad D. M. apgavo A. Ž., nesumokėdamas viso atlyginimo už darbÄ Norvegijoje, dėl ko tarp jų kildavo konfliktai, vieno iÅ¡ kurio metu D. M. sumušė A. Ž. (t. 1, b. l. 114-115; t. 7, b. l. 19-20). Liudytoja S. K. parodė, kad nukentėjusiojo A. Ž. dukra G. pasakė, kad jai bÅ«nant pas tėvÄ , atvažiavo D. M. ir begeriant pradėjo jį muÅ¡ti (t. 2, b. l. 3-5, 7-8; t. 6, b. l. 167-168). Liudytojas A. V. nurodė, jog kalbėjo telefonu su A. Ž., kuris pasakė, kad jį sumušė D. M.. Sakė, kad jis pats buvo labai girtas, D. M. pasakė ne tokį žodį, todėl ir sumušė (t. 7, b. l. 60). Liudytojas M. M. parodė, kad iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų ne kartÄ girdėjo, kad D. M. iÅ¡gėręs mėgsta smurtauti, o, sutikęs nukentėjusiojo brolį D. Ž., Å¡is pasakė, kad buvo atvažiavęs D. M., gėrė, po to sumušė A. Ž.. Liudytojas nurodė, jog ne kartÄ girdėjo, kad D. M. iÅ¡gėręs neprognozuojamas, t. y. jeigu jam žodis nepatinka, jis nieko nelaukia iÅ¡ karto kumščiu smÅ«giuoja į galvÄ (t. 2, b. l. 135-138; t. 7, b. l. 57-58). Tiesioginis ankstesnio konflikto liudytojas nukentėjusysis D. Ž. parodė, kad tarp D. M. ir A. Ž. virtuvėje prasidėjo grumtynės, kurių metu buvo sumuÅ¡tas nukentėjusysis (t. 2, b. l. 26-28; t. 7, b. l. 21-22). Tuo metu atvykusi greitosios medicinos pagalbos darbuotoja liudytoja D. K. patvirtino, kad A. Ž. veidas buvo stipriai sumuÅ¡tas, veide buvo kraujosruvos (t. 2, b. l. 129-131; t. 7, b. l. 56-57). Liudytojas S. J. taip pat patvirtino, jog jam A. Ž. nurodė, kad pas jį vis atvažiuodavo D. M. su draugais ir gerdavo alkoholį. Jam nepatiko, kad D. M. per dažnai pas jį atvažiuoja ir per ilgai bÅ«na, todėl D. M. su draugais bandė iÅ¡praÅ¡yti lauk. D. M. supyko ir pradėjo prieÅ¡ A. Ž. smurtauti (t. 2, b. l.105-107; t. 7, b. l. 61-62).

57. Å iuo aspektu apklausiamas D. M. pirmosios instancijos teisme neneigė, jog tarp jo ir nukentėjusiojo A. Ž. buvo konfliktas, tačiau teigė, kad fizinio smurto prieÅ¡ jį niekada nenaudojo. Vis dėlto, tai prieÅ¡tarauja ne tik aptartų liudytojų parodymams, tačiau ir paties iÅ¡teisintojo pozicijai. Sprendžiant klausimÄ dėl kardomosios priemonės – suėmimo, pratęsimo, teismo posėdžio metu D. M. patvirtino, jog prieÅ¡ metus laiko su A. Ž. susimušė (t. 4, b. l. 42). Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog buvo sudavęs smÅ«gius tiek A. Ž., tiek jo broliui D. Ž. (t. 4, b. l. 89). D. M. patvirtino, jog sumušė A. Ž. ir psichofiziologinio tyrimo metu (t. 4, b. l. 112). Atkreiptinas dėmesys, jog iÅ¡teisintojo D. M. impulsyvumÄ , polinkį smurtauti iÅ¡gėrus pabrėžė eilė byloje apklaustų liudytojų, be kita ko, ir iÅ¡teisintojo artimieji giminaičiai. Liudytojas M. M. teisme parodė, jog D. M., kaip boksininkas, smÅ«gius iÅ¡ karto suduoda į galvos sritį, tam užtenka žodinio konflikto. Pažymėjo, jog liudytojas ir jo tėvas taip pat bare „yra gavęs nuo jo“. Jam buvo suduotas smÅ«gis į krÅ«tinę (t. 7, b. l. 57-58). Žiaurų iÅ¡teisintojo D. M. elgesį pažymėjo ir liudytoja A. T. (t. 2, b. l. 73). Liudytojas V. M., iÅ¡teisintojo D. M. tėvas, pirmosios instancijos teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 7, b. l. 22-23), jog jo sÅ«nus D. M. lankė bokso treniruotes, treniruoklių salę, o bÅ«damas iÅ¡gėręs tampa agresyvus, su iÅ¡gėrusiu geriau neprasidėti, iÅ¡gėręs gali suduoti žmogui kumščiais (t. 2, b. l. 100-102).

58. D. M. bei A. Ž. konfliktinius santykius, kurių metu D. M. naudojo fizinį smurtÄ nukentėjusiojo atžvilgiu, patvirtina ir kiti iÅ¡vestiniai įrodymai. Liudytojas policijos pareigÅ«nas G. V. nurodė, jog sulaikė D. M. jo namuose, (duomenys neskelbtini). Jis į Panevėžio areÅ¡tinę buvo vežamas tarnybiniu automobiliu. Važiuojant D. M. pasakė vienÄ frazę, kuriÄ Ä¯rašė į tarnybinį praneÅ¡imÄ : „kiek muÅ¡iau, niekada neužmuÅ¡iau“. (t. 7, b. l. 115). Liudytoja L. J. taip pat nurodė, jog, kai D. M. sulaikė, automobilyje D. M. paminėjo: „šitiek kartų muÅ¡iau ir niekada neužmuÅ¡iau“, po ko: „matai, kaip blogai lankyti boksÄ â€œ (t. 7, b. l. 115-117).

59. Vertinant pastarųjų duomenų atitikimÄ Ä¯rodymų leistinumo reikalavimams, atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismų praktikoje pripažįstama, jog praktiÅ¡kai, kai asmenys sulaikomi nusikaltimo vietoje, užduodami pirminiai klausimai nusikalstamos veikos padarymu įtariamiems asmenims. Vertinimas, kad visais atvejais tai jau yra faktinė įtariamo asmens apklausa, nėra teisingas. Kiekvienu atveju svarbu iÅ¡samiai iÅ¡analizuoti visÄ susidariusiÄ situacijÄ , klausimų pobÅ«dį, bendravimo trukmę ir apimtį, pareigÅ«nų elgesį sulaikymo metu ir kitus kiekvienoje konkrečioje situacijoje reikÅ¡mingus veiksnius. Svarbu nustatyti, ar asmuo nebuvo kokiu nors bÅ«du verčiamas duoti parodymų, ar nebuvo klaidinamas dėl savo teisinės padėties ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. liepos 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-170-628/2022).

60. IÅ¡analizavus bylos duomenis, susijusius su D. M. sulaikymu bei sulaikyto asmens iÅ¡sakytomis frazėmis, nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, jog sulaikymÄ vykdę pareigÅ«nai vykdė sulaikyto ir įtariamo nusikalstamos veikos padarymu asmens apklausÄ . Nors D. M. buvo sulaikytas, taigi jis laikomas įtariamuoju (BPK 21 straipsnio 2 dalis), dėl to įgijo įtariamojo procesines teises ir pareigas, nurodytos epizodiÅ¡kos frazės iÅ¡ esmės neleidžia daryti iÅ¡vados, jog buvo atliekama sulaikyto įtariamojo apklausa. Byloje nėra duomenų, jog D. M. sulaikymo metu buvo daromas koks nors neteisėtas poveikis, ar jis verčiamas atsakinėti į klausimus. Å iÄ iÅ¡vadÄ aiÅ¡kiai pagrindžia nurodytų abstrakčių frazių turinys. Pokalbis nebuvo iÅ¡samus ar informatyvus, nebuvo nustatinėjamos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, iÅ¡sakytos bendro pobÅ«džio frazės, jų apimtis neleidžia daryti iÅ¡vados, kad tai buvo apklausa ar iÅ¡ esmės net pirminių klausimų uždavimas sulaikytam asmeniui. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog buvo vykdoma neformali sulaikytojo ir įtariamo nusikalstamos veikos padarymu asmens apklausa, o Å¡ie iÅ¡vestiniai įrodymai atitinka leistinumo kriterijų. Kita vertus, net ir eliminavus pastarÄ jį įrodymų Å¡altinį, aptartų ir įvertintų įrodymų visuma yra pakankama iÅ¡teisintojo D. M. ir A. Ž. konfliktiniams santykiams pagrįsti.

61. Akivaizdu, jog aptarti įrodymai, charakterizuojantys iÅ¡teisintÄ jį D. M., savaime negali patvirtinti Å¡io smurtavimo prieÅ¡ nukentėjusįjį A. Ž. fakto bylai reikÅ¡mingu laikotarpiu, tačiau pastarieji vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Byloje apklausti liudytojai nuosekliai pabrėžė agresyvų D. M. pobÅ«dį Å¡iam apsvaigus nuo alkoholio, tuo metu byloje nustatyta, jog įvykio metu D. M. gėrė alkoholį kartu su M. B. bei A. Ž.. Remiantis A. T. bei M. B. parodymais, iÅ¡gertuvių metu D. M. į A. Ž. kreipėsi įžeidžiančiai, vadino nukentėjusįjį asilu; liudytoja A. T. nurodė, jog nukentėjusysis iÅ¡gertuvių metu iÅ¡kėlė ankstesnio konflikto, kurio metu jis buvo sumuÅ¡tas D. M., klausimÄ . Aptartos aplinkybės rodo tai, jog iÅ¡gertuvių metu nebuvo iÅ¡vengta konfliktinių situacijų, kurių, remiantis liudytojų parodymais, iÅ¡ esmės pakaktų naujam konfliktui apsvaigusiam, impulsyvaus elgesio D. M..

62. Nagrinėjamu aspektu svarbu ir tai, jog, kaip minėta, byloje įrodyta, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai padaryti septyniais smÅ«giais kietu buku riboto pavirÅ¡iau daiktu, pvz. kumščiu. Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto iÅ¡vadoje Nr. S 206/2018(01) nustatyta, jog atlikus D. M. daiktų – pilkos spalvos „Nike“ Å¡ortų, juodos spalvos džemperio „Adidas“, juodos spalvos marÅ¡kinėlių, sportinių batų „Nike“, „Londsale“, tyrimÄ ant Å¡ortų su užraÅ¡u „Nike“ priekyje, ant kairės kleÅ¡nės 5,0 cm nuo apačios ir 14 cm nuo vidinės Å¡oninės siÅ«lės yra rausvas, pailgas, neintensyvus sutepimas – žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimÄ nustatyta, jog gautas vienas vyriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su D. M. DNR profiliu 99,9999999999999% tikimybe. Ant kitų D. M. ar M. B. daiktų žmogaus kraujo nerasta (t. 1, b. l. 76). D. M. patvirtino, jog pas A. Ž. buvo su „Nike“ Å¡ortais, juodais marÅ¡kinėliais su emblema ant krÅ«tinės, „Nike“ sportbačiais (t. 7, b. l. 92-95). A. T. taip pat nurodė, jog D. M. buvo su pilkos spalvos Å¡ortais (t. 2, b. l. 73). Liudytoja N. Č. parodė, kad 2018 m. gegužės 21 d. apie pietus paskambino D. M. ir paprašė jį nuvežti pas draugÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini). D. M. buvo apsirengęs juodos spalvos marÅ¡kinėlius, mÅ«vėjo pilkos spalvos Å¡ortus (t. 2, b. l. 94-97; t. 7, b. l. 59-60). Taigi, byloje atlikus surastų bei paimtų iÅ¡teisintųjų drabužių tyrimÄ , buvo nustatyta, jog ant D. M. pilkos spalvos „Nike“ Å¡ortų buvo rastas jo kraujas. D. M. bei liudytojai patvirtino, kad Å¡iuos Å¡ortus iÅ¡teisintasis vilkėjo nagrinėjamo įvykio metu.

63. Analizuojant galimas kraujo pėdsakų susidarymo aplinkybes, ekspertas J. Rybalko parodė, jog smÅ«giuojant kumščiu nukentėjusiajam į veidÄ , į kitas kÅ«no vietas, ant kaltininko krumplių galėjo nelikti jokių žymių. Pagal nustatytus sužalojimus ant kaltininko rÅ«bų kraujo dėmės galėjo likti, galėjo ir nelikti. Ekspertas taip pat parodė, jog muÅ¡tinė žaizda pradeda kraujuoti ne iÅ¡ karto, gal po minutės (t. 8, b. l. 57-59). Specialisto iÅ¡vadoje nustatyta, jog kraujo dėmė yra D. M. Å¡ortų priekyje, ant kairės kleÅ¡nės 5,0 cm nuo apačios ir 14 cm nuo vidinės Å¡oninės siÅ«lės, t. y., neintensyvus kraujo sutepimas yra Å¡ortų Å¡one, laisvai kontaktuojančiu su iÅ¡teisintojo rankomis, pavyzdžiui, sėdimoje pozicijoje. Byloje nustatyta, jog iÅ¡gertuvių metu D. M. sėdėjo prie stalo, prie Å¡io grįžo iÅ¡vedęs nukentėjusįjį A. Ž. į kitÄ kambarį, po ko pastarojo nei A. T., nei M. B. nematė. Ekspertas J. Rybalko paaiÅ¡kino, jog po smÅ«gio sudavimo žaizda pradeda kraujuoti ne iÅ¡ karto, t. y., D. M. sudavus smÅ«gius kumščiu nukentėjusiajam, kraujo pėdsakai galėjo neiÅ¡likti ant skirtingų objektų, tik ant jų pačių, praėjus laiko tarpui, kas paaiÅ¡kina, kodėl D. M. kraujo pėdsakai neiÅ¡liko ant A. Ž., ar A. Ž. ant D. M..

64. Baudžiamojoje byloje taip pat yra užfiksuotas 2018 m. birželio 20 d. nenustatyto asmens telefoninis pokalbis su liudytoja A. T.. Å is asmuo prisistatė skambinantis nuo M. B. ir ėmė pasakoti, kad jis „sėdėjo“ su D. M. ir kad pastarasis „grybÄ pjauna“, sako (D. M.): „jei dar žodį ant manęs leptels, aÅ¡ netylėsiu“, kiekvienÄ dienÄ po du kartus vaikÅ¡to pas „kriminalistus“. Nenustatytas asmuo nurodė pasakęs D. M., kad jis į tokius susitikimus neitų be advokatės, nes „prisipjaus grybo“. A. T. Å¡is asmuo įspėjo, kad jei ji paliks D. M. be priežiÅ«ros, bus „šakės“ (t. 3, b. l. 138–141). Byloje užfiksuotas pokalbis tarp nenustatyto asmens ir liudytojos A. T., įvertinus tai jau aptartų prieÅ¡taringų D. M. parodymuose iÅ¡keltų versijų kontekste, leidžia spręsti, jog D. M. baiminasi dėl kitų proceso dalyvių pozicijos, jų nurodomų aplinkybių, taigi, dėl savo atsakomybės, grasindamas, jog gali atkleisti reikÅ¡mingas aplinkybes (Å¡iuo atveju nebÅ«tinai susijusias ir su nagrinėjamu įvykiu).

65. Tokiu būdu, byloje nustatyta jog:

1) nukentėjusysis A. Ž. jam nustatytus sužalojimus patyrė 2018 m. gegužės 19 d. vakare – 2018 m. gegužės 20 d. naktį, t. y., nukentėjusysis sužalojimus patyrė tuo metu, kai jo namuose buvo išteisintieji D. M., M. B. ir liudytoja A. T.. Visi šie asmenys patvirtino, kad kitų pašalinių asmenų tuo metu nebuvo;

2) byloje apklausti išteisintieji bei liudytoja A. T., tiesiogiai suinteresuota bylos baigtimi, iškėlė prieštaringas įvykio versijas, kurios buvo paneigtos byloje esančių įrodymų visuma, t. y., tiesioginiai įvykio liudytojai nuslėpė esmines įvykio aplinkybes, iškeldami priešingas kartu ir prieštaringas įvykio versijas, kas buvo nulemta jau nustatytu jų tiesioginiu suinteresuotumu, paaiškinamu siekiu išvengti atsakomybės;

3) byloje esančių įrodymų visuma neginčytinai nustatyta, kad krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imas, galvos sumuÅ¡imas, padaryti septynių smÅ«gių sudavimu kietu buku riboto pavirÅ¡iau daiktu, pavyzdžiui, kumščiu, o mirties priežastis, sÄ lygota kritimo aukÅ¡tielninku, buvo nulemta paÅ¡alinių jėgų, Å¡iuo atveju smÅ«gių sudavimu kietu buku riboto pavirÅ¡iau daiktu į nukentėjusiojo veido sritį, kas sukėlė bÅ«tinÄ kritimo pagreitį, sukėlusį nustatytÄ kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju dangalu;

4) bÅ«tent nuteistÄ jį D. M. bei nukentėjusįjį A. Ž. siejo konfliktiniai santykiai – ankstesnio konflikto metu D. M. buvo panaudojęs fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, kurį, liudytojų teigimu, pastarasis naudoja ir kitų atžvilgiu iÅ¡gertuvių metu, kadangi pastarasis, bÅ«damas iÅ¡gėręs, yra impulsyvaus pobÅ«džio, nuolatos smurtauja;

5) byloje nustatyta, jog nagrinėjamo įvykio metu D. M. vartojo alkoholį, o iÅ¡gertuvių metu nebuvo iÅ¡vengta konfliktinių situacijų: nukentėjusysis buvo įžeidinėjamas D. M., be to, pastarasis iÅ¡kėlė ankstesnio konflikto aplinkybes, ko, įvertinus girtumo faktÄ bei konfliktinį iÅ¡teisintojo D. M. charakterį, pakanka naujam konfliktui;

6) paskutinis asmuo, turėjęs tiesioginį kontaktÄ su nukentėjusiuoju, buvo D. M., Å¡iam iÅ¡vedus nukentėjusįjį į kitÄ kambarį, bÅ«tent tuo metu liudytoja A. T. girdėjo griuvimo garsÄ , kurį apibÅ«dino, kaip „bumbtelėjimÄ â€œ, po ko nukentėjusiojo A. Ž., be D. M., kuris nurodė prieÅ¡taringas atsisveikinimo su nukentėjusiuoju aplinkybes, niekas nematė;

7) būtent ant D. M. drabužių, kuriuos jis vilkėjo nagrinėjamo įvykio metu, rasti kraujo pėdsakai, kurie galėjo susidaryti, suduodant smūgius rankomis;

8) ikiteisminio tyrimo metu D. M. baiminosi dėl kitų proceso dalyvių pozicijos, grasino atskleisti nenustatytas aplinkybes, byloje paliudijus jam nepalankias aplinkybes.

66. Ä®vertinusi byloje esančių tiesioginių, netiesioginių bei iÅ¡vestinių įrodymų visumÄ , susiejusi juos į vientisÄ grandinę, teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje esantys įrodymai sudaro nuosekliÄ bei logiÅ¡kÄ grandinę ir patvirtina D. M. kaltę – pastarajam kilusio tarpusavio konflikto metu, suduodant septynis smÅ«gius kietu buku riboto pavirÅ¡iaus daiktu, pavyzdžiui, kumščiu, kojomis, nukentėjusiajam į veido, krÅ«tinės bei rankų sritį, kas sukėlė krÅ«tinės lÄ stos bei galvos sumuÅ¡imus, be kita ko, kraujosruvÄ po sausgysliniu Å¡almu pakauÅ¡io kairėje pusėje, pasireiÅ¡kusiÄ kraujo iÅ¡siliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu deÅ¡iniame pusrutulyje, po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais deÅ¡inio pusrutulio smilkininėje skiltyje, į galvos smegenų skilvelius ir galvos smegenų medžiagoje, dėl ko nukentėjusysis mirė nuo galvos sumuÅ¡imo, iÅ¡siliejus kraujui po kietuoju galvos smegenų dangalu.

67. Å iame kontekste pažymėtina tai, jog kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad svarbÅ«s tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iÅ¡ pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimÄ , o per šį faktÄ â€“ ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Tiesioginiai įrodymai neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-597/2005, 2K-32/2010, 2K-224/2014, 2K-14-895/2015, 2K-343-719/2018). NusikaltimÄ padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad Å¡iais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje turi bÅ«ti sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019). Kartu pripažintina, kad įrodinėjimas ir sprendimas dėl įrodymų pakankamumo ir dėl jais grindžiamų iÅ¡vadų tikrumo yra sudėtingesni ir reikalaujantys daugiau kruopÅ¡tumo, nuoseklumo, tikslumo įtikinamai susiejant esamus įrodymus į loginę sekÄ , jeigu teismo iÅ¡vados iÅ¡ esmės grindžiamos netiesioginiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-571-976/2015, 2K-103-976/2016, 2K-275-976/2017, 2K-264-976/2019, 2K-15-976/2021).

68. Nagrinėjamoje byloje kaltinimas D. M. bei M. B. buvo pareikÅ¡tas inkriminuojant papildomÄ â€“ bendrininkavimo sudėtį, tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog kaltinimo formuluotė ir nusikalstamos veikos apraÅ¡ymas ne tik neleidžia įvertinti kiekvieno iÅ¡ nurodomo nusikaltimo bendrininko nusikalstamos veikos apimties, paties bendrininkavimo bei bendrininkų grupės buvimo, tačiau ir jokių įrodymų, patvirtinančių galimÄ M. B. ir D. M. bendrininkavimÄ darant nusikalstamÄ veikÄ , byloje nėra. PrieÅ¡ingai nei D. M. atveju, M. B. nesiejo konfliktiniai santykiai su nukentėjusiuoju A. Ž., pastarasis neturėjo ir jokių motyvų smurtauti prieÅ¡ nukentėjusįjį – atvyko pas pastarÄ jį tam, kad pasislėptų nuo teisėsaugos institucijų, taigi, jam nebuvo palankus konfliktas su nukentėjusiuoju. Be to, byloje nėra jokių kitų netiesioginių įrodymų, suteikiančių pagrindÄ spręsti apie iÅ¡teisintojo M. B. indėlį – atlikus lavono tyrimÄ nebuvo nustatyta nukentėjusiojo laikymo požymių, trauminių poveikių skaičius taip pat nesudaro pagrindo spręsti, jog Å¡iuos sukėlė asmenų grupė. Nėra įrodyta, kad smurtas buvo naudojamas bendrininkų akivaizdoje, todėl Å¡iuo atveju nėra pagrindo spręsti apie susitarimÄ dėl smurto panaudojimo. Kadangi nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad M. B. atliko veiksmus, priskiriamus objektyviesiems nužudymo požymiams, nenustatyti bendrininkavimo darant šį nusikaltimÄ požymiai. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. B. iÅ¡teisino, pastarajam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, dėl ko Å¡ioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas, o iÅ¡ iÅ¡teisintajam D. M. pareikÅ¡to kaltinimo Å¡alintinos aplinkybės susijusios su veikimu bendrininkų grupe.

69. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vadų dėl D. M. kaltės, padarius jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ , negali paneigti 2018 m. rugsėjo 18 d. specialisto iÅ¡vada Nr. 140-(4491)-ISI-5125, remiantis kuria, atlikus psichofiziologinį tyrimÄ , panaudojant poligrafÄ , tiriamasis D. M. į jam pateiktus tikrinamuosius klausimus: - Ar jÅ«s mušėte A. tÄ naktį? ( Tiriamojo atsakymas „Ne“); - Ar jÅ«s sudavėte smÅ«gius į galvÄ tam vyrui tÄ naktį? ( Tiriamojo atsakymas „Ne“); - Ar jÅ«s smÅ«giavote tam vyrui tÄ naktį tame name? ( Tiriamojo atsakymas „Ne“), sakė tiesÄ (t. 4 b. l. 105-113). Å iame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartÄ pasakyta, jog duomenys, gauti naudojant poligrafÄ , pagal BPK 20 straipsnio 1 dalies nuostatas negali bÅ«ti pripažinti įrodymais. Be to, pagal teismų praktikÄ poligrafas yra žmogaus emocinę bÅ«senÄ fiksuojantis prietaisas, atliekantis įvairių su žmogaus emocijomis susijusių fiziologinių rodiklių registravimÄ , o ne nustatantis ar atskleidžiantis bylos aplinkybes, todėl atliekant tyrimÄ poligrafu gauti duomenys neatitinka ir BPK 20 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų įrodymams keliamų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-31-511/2018, 2K-166-699/2018).

70. Teismo iÅ¡vadų dėl D. M. kaltės, nužudžius A. Ž., nepaneigia ir M. B. vardu D. M. raÅ¡yto laiÅ¡ko turinys. IÅ¡ siunčiamų ir gaunamų laiÅ¡kų tikrinimo protokolo matyti, kad D. M. M. B. vardu raÅ¡o E. L. ir liepia mažiau kalbėti (t. 3, b. l. 184-191), nurodo, jog: „ir dėl visko aÅ¡ net nesijaučiu kaltas, esu ramus, kad tiek tu, tiek aÅ¡ nieko nepadarėm“. Å is laiÅ¡kas buvo raÅ¡ytas iÅ¡teisintojo M. B., pasinaudojant kito asmens vardu bei pavarde, Å¡iam suvokiant, kad jis bus siunčiamas kitam įtariamajam į tardymo izoliatorių, taigi, numatant, jog jo turinys bus tikrinamas pareigÅ«nų, kas galėjo turėti tiesioginės įtakos jo turiniui, pavyzdžiui, sÄ moningai siekiant suklaidinti tiek tyrimÄ atliekančius ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, tiek teismÄ . Tai iÅ¡plaukia ir iÅ¡ paties laiÅ¡ko turinio, kuriuo mokoma, kaip turėtų bÅ«ti elgiamasi su tyrimÄ atliekančiais pareigÅ«nais, pavyzdžiui, raginama mažiau kalbėti apie bylÄ ir kt.

71. Apeliantų skunduose apeliuojama ir į elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu užfiksuotÄ pokalbį tarp A. T. ir nežinomo asmens. Teigiama, jog iÅ¡ pokalbio stenogramos turinio matyti, kad nežinomas asmuo A. T. nurodė, kad skambina nuo M. B., taip pat, kad jis girdėjo, kaip D. M. sakė: „jei dar nors žodį ant manęs leptels, aÅ¡ netylėsiu, jis ir ant tavęs biÅ¡ki pavarė“, „jis vakar kaip man užvėmė saka kodėl kaltinimai pareikÅ¡ti man ir saka ir ir tipo M. sako kodėl A. sako nepareikÅ¡ti? Sako iÅ¡ kur jie žino, kad A. praeidama į ...jam neįspyrė supranti?“ (t. 3, b. l. 137-141). Sutiktina, jog pokalbio turinys rodo tai, jog asmenys, buvę įvykio metu, slepia tikrÄ sias įvykio aplinkybes, vis tik Å¡i iÅ¡vada buvo padaryta remiantis pastarųjų parodymų turiniu, tačiau Å¡io įvykio aplinkybių nuslėpimas savaime negali pagrįsti iÅ¡teisintojo M. B. kaltės. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-529/2013, 2K-228-895/2018). Kaip minėta, byloje nėra jokių nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų, pagrindžiančių iÅ¡teisintojo M. B. kaltę, ar bent tarpinius faktus, jog Å¡is galėjo prisidėti prie nusikalstamos veikos padarymo.

72. Prokurorės skunde apeliuojama į žinučių turinį: 2018 m. gegužės 20 d. 11.53 val. D. M. teiraujasi A. T., ar viskas gerai, į kÄ A. T. atsako, jog: „labas kol kas taip namie užsirakines buna“. D. M. atsako: „Tai gerai aÅ¡ irgi neinu nevažiuoju neskambinu“ (t. 3, b. l. 28). Ä®vertinus byloje nustatytÄ kontekstÄ , minėtos žinutės taip pat nepagrindžia iÅ¡teisintojo M. B. kaltės. Byloje nustatyta, jog bylai reikÅ¡mingu laikotarpiu M. B. slapstėsi nuo teisėsaugos institucijų, dėl ko nėra objektyvaus pagrindo teigti, kad Å¡is bendravimas susijęs bÅ«tent su nukentėjusiuoju A. Ž., o ne M. B. slapstymosi faktu, D. M. vengiant kontakto su besislapstančiu M. B..

73. Nagrinėjamoje byloje D. M. inkriminuota nusikalstama veika buvo kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , t. y. inkriminuojant kvalifikuojantį požymį – chuliganiÅ¡kas paskatas. Pagal teismų praktikÄ chuliganiÅ¡kos paskatos reiÅ¡kiasi neiÅ¡provokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo nužudymu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo arba panaudojant menkavertę dingstį. Å ioms paskatoms bÅ«dinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-40-697/2017, 2K-121-697/2022, 2K-51-788/2022 ir kt.). Taigi, nužudymas nelaikomas padarytu dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, kai jis padaromas tarpusavio asmeninio konflikto ar nesutarimo metu. Byloje nustatyta, jog iÅ¡teisintÄ jį D. M. bei nukentėjusįjį A. Ž. siejo ankstesni konfliktiniai santykiai, nors byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie prieÅ¡ nukentėjusįjį A. Ž. panaudoto fizinio smurto priežastis, t. y., konkrečiÄ konflikto priežastį. Byloje įrodyta, kad tarp pastarųjų iÅ¡gertuvių metu įvyko konfliktas, taigi, byloje neįrodyta, jog D. M. paskatos reiÅ¡kėsi neiÅ¡provokuota agresija, panaudojant menkavertę dingstį, kas eliminuoja galimybę inkriminuoti nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojančiÄ aplinkybę – chuliganiÅ¡kas paskatas, dėl ko D. M. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

74. BK 129 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nužudė kitÄ Å¾mogų, t. y. tyčia neteisėtai atėmė kito žmogaus gyvybę. Nužudymas padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sÄ moningai ir suvokia, kad jo veika gali sukelti kito žmogaus mirtį. Tiesioginės tyčios atveju asmuo tokių padarinių nori, jų siekia, o netiesioginės – nors ir nesiekia, tačiau sÄ moningai leidžia jiems kilti. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimÄ kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryÅ¡ys. Nustatant priežastinį ryšį turi bÅ«ti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo bÅ«tina sÄ lyga mirčiai kilti, ar mirtis buvo dėsninga ir numatoma veikos pasekmė.

75. Pažymėtina, kad asmens kaltės turinys (tyčia, jos kryptingumas) atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos (motyvai) nulėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama (tikslas), bet ir įvertinant iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius, t. y. konkrečias byloje nustatytas nusikaltimo padarymo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, bÅ«dÄ , sužalojimų pobÅ«dį, situacijÄ , kuriai esant Å¡ie veiksmai buvo padaryti, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo ir kt.

Pagal byloje nustatytas aplinkybes, fizinio smurto pobÅ«dis, intensyvumas ir lokalizacija – D. M. smÅ«giavo į gyvybiÅ¡kai svarbias nukentėjusiojo kÅ«no vietas, t. y. rankomis ir kojomis suduodamas ne mažiau kaip keturis smÅ«gius į veido sritį ir ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį į krÅ«tinės sritį, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog jis, suduodamas smÅ«gius į gyvybiÅ¡kai svarbias kÅ«no vietas (galvÄ , krÅ«tinę), suvokė, kad Å¡iais veiksmais ne tik gali sutrikdyti nukentėjusiajam sveikatÄ , bet ir kėsinasi į jo gyvybę, t. y., suprato savo veiksmų pavojingumÄ kito žmogaus gyvybei, numatė, kad jie gali sukelti sunkius padarinius, ir nors nenorėjo atimti gyvybės nukentėjusiajam A.

Ž., tačiau sÄ moningai leido Å¡iems padariniams kilti, t. y. netiesiogine tyčia nužudė kitÄ Å¾mogų. Panaudoto fizinio smurto pobÅ«dis ir intensyvumas, nenoras iÅ¡vengti sunkesnių padarinių – pagalbos neiÅ¡kvietimas nukentėjusiajam – rodo abejingumÄ galintiems kilti padariniams, liudija apie netiesioginę tyčiÄ nužudyti.‏‏‎ Toks vertinimas grindžiamas nuostata, kad suaugęs, normalaus protinio iÅ¡sivystymo žmogus, kad ir vienÄ kartÄ visa jėga smÅ«giuodamas į kito žmogaus gyvybei svarbų organÄ , negali nesuprasti, kad nuo tokio pavojingo veikimo kitas žmogus gali pargriÅ«ti, pavojingai susitrenkti galvÄ ar kitaip susižaloti, patirti įvairių traumų ir komplikacijų, tarp jų ir tokių, kurios gali lemti jo mirtį.

Nukentėjusiajam mirus nuo tokio smÅ«gio sukeltų padarinių, net ir tuo atveju, kai kaltininkas to nenorėjo ir nesitikėjo, daroma iÅ¡vada, kad, pasirinkęs tokį pavojingÄ elgesio bÅ«dÄ , laiku nesusilaikęs nuo jo, kaltininkas parodė savo abejingumÄ dėl to, kad nukentėjusysis gali patirti mirtinÄ traumÄ , taigi sÄ moningai leido mirčiai kilti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. spalio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-241-788/2019).‏‏‎

76. Nustatant priežastinį ryšį tarp D. M. veiksmų ir nukentėjusiajam sukeltų sužalojimų, konstatuotina, jog tarp D. M. veiksmų, t. y. rankomis ir kojomis suduotų ne mažiau kaip keturių smÅ«gių į veido sritį, ne mažiau kaip vieno smÅ«gio į krÅ«tinės sritį ir dviejų smÅ«gių į deÅ¡inio dilbio nugarinį pavirÅ¡ių, ir kilusių padarinių – suduotais smÅ«giais nukentėjusiajam padarytų: dilbio, krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imo bei galvos sumuÅ¡imo, pasireiÅ¡kusio, be kita ko, kraujo iÅ¡siliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu deÅ¡iniame pusrutulyje, po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais deÅ¡inio pusrutulio smilkininėje skiltyje, į galvos smegenų skilvelius ir galvos smegenų medžiagoje, yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Pažymėtina, kad teismų praktikoje nužudymo bylose tais atvejais, kai dėl smÅ«gio į galvÄ nukentėjusysis griÅ«na ir atsitrenkia galva į grindinį, paprastai pripažįstama, kad galvos traumos gavimas yra tarpinė, bet dėsninga grandis tarp smÅ«gio į galvÄ ir nukentėjusiojo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-292-489/2015, 2K-7-74-788/2019, 2K-153-511/2020). Nagrinėjamoje byloje bÅ«tent smurtiniai D. M. veiksmai, nuo kurių padarymo A. Ž. krito ir patyrė jo mirtį sukėlusius galvos sužalojimus, yra pagrindinis veiksnys, dėsningai nulėmęs nukentėjusiojo mirtį, todėl egzistuoja teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas priežastinis ryÅ¡ys tarp D. M. veiksmų ir kilusių padarinių – nukentėjusiojo mirties. Å iame kontekste neturi reikÅ¡mės, jog nukentėjusiojo mirties laikas neatitinka iÅ¡teisintojo D. M. buvimo nukentėjusiojo namuose laiko – byloje esančiomis specialistų ir ekspertų iÅ¡vadomis bei paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad mirtinus sužalojimus nukentėjusysis patyrė tuo metu, kai jo namuose buvo D. M., o po mirtį lėmusio pakauÅ¡io sumuÅ¡imo A. Ž. galėjo gyventi iki paros laiko, galėjo judėti bei atlikti kokius nors savarankiÅ¡kus veiksmus, kol neprarado sÄ monės dėl galvos smegenų suspaudimo ir pabrinkimo. Taigi, byloje nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, nutraukusių priežastinį ryšį tarp smurtinių D. M. veiksmų ir nukentėjusiojo mirties.

77. Tokiu bÅ«du apeliacinės instancijos teisme pakartotinai sugretinus byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningÄ visumÄ , konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta tai, kad D. M. 2018 metais, laikotarpyje nuo gegužės 19 d. 22.00 val. iki gegužės 20 d. 00.53 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, name, esančiame (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam A. Ž. sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau kaip keturis smÅ«gius į veido sritį ir ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį į krÅ«tinės sritį bei du smÅ«gius į deÅ¡inio dilbio nugarinį pavirÅ¡ių, taip nukentėjusiajam padarydamas krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį kraujosruva krÅ«tinės minkÅ¡tuosiuose audiniuose deÅ¡inėje pusėje ir deÅ¡inės pusės II-III-IV Å¡onkaulių lūžiais, deÅ¡inio dilbio linijinio pobÅ«džio odos nubrozdinimus bei galvos sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį muÅ¡tinėmis žaizdomis apatinėje lÅ«poje ir pasmakrėje, odos nubrozdinimais nosies nugarėlėje, deÅ¡inės akies virÅ¡utiniame voke, deÅ¡iniame skruoste, virÅ¡utinėje lÅ«poje, kraujosruva po sausgysliniu Å¡almu pakauÅ¡io kairėje pusėje, kraujo iÅ¡siliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu deÅ¡iniame pusrutulyje, po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais deÅ¡inio pusrutulio smilkininėje skiltyje, į galvos smegenų skilvelius ir galvos smegenų medžiagoje, dėl ko nukentėjusysis mirė nuo galvos sumuÅ¡imo, iÅ¡siliejus kraujui po kietuoju galvos smegenų dangalu, po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais, į galvos smegenų skilvelius ir galvos smegenų medžiagoje, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, tokiu bÅ«du tyčia nužudė A. Ž. ir padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės

78. Vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Tai reiÅ¡kia, kad individualizuojant bausmę, bÅ«tina įvertinti BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumÄ , kaltės formÄ ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadijÄ , kaltininko asmenybę ir kt.). Pastebėtina, jog pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

79. Nagrinėjamoje byloje D. M. pripažįstamas kaltu padarius vienÄ tyčinį nusikaltimÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje, kurio straipsnio sankcijoje nenumatyta alternatyvių bausmių – už Å¡io nusikaltimo padarymÄ kaltininkas baudžiamas laisvės atėmimu nuo 7 (septynerių) iki 15 (penkiolikos) metų, taigi, Å¡is nusikaltimas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis).

80. Spręsdama dėl D. M. skirtinos bausmės rÅ«Å¡ies bei dydžio, teisėjų kolegija atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, pobÅ«dį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadijÄ â€“ padarytas vienas tyčinis labai sunkus nusikaltimas; nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia; pagal byloje nustatytas aplinkybes smurtinio pobÅ«džio nusikaltimas buvo padarytas kilus konfliktui iÅ¡gertuvių metu, suduodant ne mažiau kaip septynis smÅ«gius į gyvybiÅ¡kai svarbias kÅ«no vietas (veidÄ , krÅ«tinę), kas sukėlė neatkuriamus padarinius – nukentėjusiojo mirtį; nusikaltimas baigtas; vertinant kaltininko elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, nustatyta tai, jog D. M. nukentėjusiajam pagalbos nesuteikė, pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, kaltę dėl inkriminuojamos veikos kategoriÅ¡kai neigė viso proceso metu. Taigi, pagal byloje nustatytas faktines veikos padarymo aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo D. M. padaryto nusikaltimo vertinti kaip mažiau pavojingo už rÅ«Å¡inį BK 129 straipsnio 1 dalyje.

81. Baudžiamojoje byloje D. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad D. M. veikÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pastebėtina, jog asmens apsvaigimas nuo alkoholio nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis. Byloje neginčytinai nustatyta, jog nagrinėjamo įvykio metu D. M. vartojo alkoholį, Å¡iÄ aplinkybę patvirtino byloje apklausti M. B., A. T., alkoholio vartojimo fakto neneigė ir pats D. M., pastarojo teigimu, nagrinėjamo įvykio iÅ¡vakarėse buvo iÅ¡gėrę litrÄ degtinės ir gal po 1-2 stikliukus iÅ¡ antro butelio. Analizuojant liudytojų parodymus taip pat buvo nustatyta, jog bÅ«tent apsvaigimas turi tiesioginės įtakos D. M. impulsyviam bei agresyviam elgesiui – pastarasis, apsvaigęs nuo alkoholio, smurtauja kitų asmenų atžvilgiu, taigi teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kas sunkina kaltininko baudžiamÄ jÄ atsakomybę.

82. Teisėjų kolegija taip pat įvertina D. M. charakterizuojančius duomenis. Analizuojant kaltininkÄ charakterizuojančius duomenis, nustatyta, jog D. M. iÅ¡siskyręs, turi du vaikus, vienas iÅ¡ jų mažametis (t. 4, b. l. 162–163), D. M. ne kartÄ baustas administracine tvarka (t. 4, b. l. 172–176), ankščiau yra teistas du kartus, teistumas iÅ¡nykęs (t. 4, b. l. 180–182); duomenų, kad bÅ«tų gydęsis psichiatrijos ligoninėje ar kreipęsis į priklausomybės ligų centrÄ , nėra (t. 4, b. l. 195).

83. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytoms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė vienai iÅ¡ jų nesuteikiant prioriteto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-213-719/2020 ir kt.). Ä®vertinus iÅ¡dėstytų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , t. y., atsižvelgdama į kaltininko asmenybę neigiamai charakterizuojančius duomenis, pastarojo polinkį smurtauti, daryti teisės pažeidimus, padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį bei pobÅ«dį, kaltininko elgesį po nusikaltimo padarymo, be kita ko, užsitęsusio baudžiamojo proceso trukmę, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta D. M. skiriant baudžiamojo straipsnio sankcijoje numatytÄ terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę, kurios terminas artimas minimaliam – 8 (aÅ¡tuonerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių nuteistajam turėtų bÅ«ti taikomos Å¡velnesnės, nei įstatyme numatytos bausmės, o nuteistajam paskirta sankcijos vidurkio nesiekianti bausmė neprieÅ¡tarauja teisingumo ir proporcingumo principams, užtikrins bausmei keliamų tikslų įgyvendinimÄ bei negali bÅ«ti vertinama kaip aiÅ¡kiai per griežta.

84. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į D. M. paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas jo laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 1 d. nuosprendžiu, panaikintu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi, paskirtas ir atliktas bausmės laikas: D. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo sulaikytas 2018 m. gegužės 22 d. (t. 4, b. l. 33) ir iki 2019 m. birželio 21 d. jam buvo taikoma kardomoji priemonė – suėmimas (t. 8, b. l. 3); vykdant Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 1 d. nuosprendį D. M. buvo sulaikytas 2021 m. rugpjūčio 24 d. Taigi, D. M. laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2018 m. gegužės 22 d. iki 2019 m. birželio 21 d. iÅ¡bÅ«tas laikas, taip pat atliktos bausmės dalis nuo 2021 m. rugpjūčio 21 d. iki faktinio D. M. paleidimo iÅ¡ pataisos namų, vykdant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartį, įskaitytini į jam paskirtÄ bausmę.

85. Vadovaujantis BPK 139 straipsnio nuostatomis, D. M. paskirta kardomoji priemonė – dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimas, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Dėl turtinės ir neturinės žalos atlyginimo, kai civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas

86. Panaikinus nuosprendžio dalį dėl D. M. iÅ¡teisinimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir priėmus naujÄ nuosprendį: D. M. pripažinus kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria civilinių ieÅ¡kovų civiliniai ieÅ¡kiniai palikti nenagrinėti BPK 115 straipsnio 3 dalies pagrindu, pakeičiama – visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkinant pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius (BPK 115 straipsnio 1 dalis, 328 straipsnio 4 punktas).

87. Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji V. V. Ž. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 1 900 Eur dydžio turtinės žalos ir 15 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 188–189); nukentėjusysis P. Ž. byloje pareiÅ¡kė patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl 743,79 Eur dydžio turtinės žalos ir 15 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 129–134; t. 7, b. l. 20); nukentėjusioji K. Ž. byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 15 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 162–166); nukentėjusiosios G. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini)) atstovė pagal įstatymÄ S. K. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 5 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo (t. 6, b. l. 151); Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 874,88 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo (t. 6, b. l. 152–160; t. 11, b. l. 7)).

88. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas privalo iÅ¡spręsti civilinį ieÅ¡kinį (BPK 115 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 5 dalis, 307 straipsnio 6 dalies 1 punktas), t. y., remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). SprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. kovo 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-50-1073/2019).

89. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiųjų turtinę žalo sudaro nukentėjusiojo A. Ž. laidojimo iÅ¡laidos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.291 straipsnis nustato, kad jeigu nukentėjęs asmuo mirÅ¡ta, jo laidojimo iÅ¡laidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris atsakingas už žalÄ , susijusiÄ su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Byloje nustatyta, kad dėl D. M. nusikalstamų veiksmų buvo nužudytas A. Ž., pastarojo laidojimo iÅ¡laidos pagrįstos pateiktais dokumentais – nukentėjusysis P. Ž. nurodo patyręs iÅ¡ viso 743,79 Eur dydžio turtinę žalÄ . Tėvo A. Ž. laidojimo iÅ¡laidos sudaro 993,20 Eur dydžio (ritualinės paslaugos, fotonuotrauka su rėmeliu, maisto produktai, auka kunigui ir apmokėjimas laidotuvių giesmininkams (t. 1, b. l. 135–136)), nurodydamas galutinį turtinės žalos dydį, nukentėjusysis jį yra sumažinęs 304 Eur, kuriuos gavo kaip laidojimo paÅ¡alpÄ ; nukentėjusioji V. V. Ž. nurodo patyrusi 1 900 Eur turtinę žalÄ , kuriÄ sudaro sÅ«naus A. Ž. kapavietės sutvarkymo iÅ¡laidos (t. 7, b. l. 11-12) – senos kapavietės griovimas 400 Eur, pamatų liejimas ir bortelių statymas – po 500 Eur, paminklo statymas – 300 Eur, skaldelės uždėjimas – 200 Eur. Be to, nukentėjusysis P. Ž. nurodo patyręs 42,55 Eur dydžio iÅ¡laidas, susijusias su psichinės sveikatos sutrikimo gydymu (gydytojo konsultacija ir paskirti vaistai (t. 1, b. l. 138–140)) bei 12,04 Eur dydžio iÅ¡laidos už baudžiamojoje byloje esančių dokumentų kopijas (t. 7, b. l. 13–14).

90. Nukentėjusiųjų turtinė žala yra susijusi su artimo giminaičio netektimi, pastarojo laidojimo iÅ¡laidos, bei sveikatos priežiÅ«ros iÅ¡laidomis (P. Ž.), nulemtomis dvasinio sukrėtimo, Å¡i žala yra D. M. nusikalstamos veikos pasekmė, o tarp nusikalstamos veikos, dėl kurios D. M. pripažintas kaltu, ir atsiradusios žalos nustatytas priežastinis ryÅ¡ys. Nukentėjusiųjų civiliniai ieÅ¡kiniai dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįsti dokumentais, žalos dydis atitinka protingumo kriterijus, todėl priteistini iÅ¡ jÄ sukėlusio asmens – Å¡iuo atveju D. M.. Nustatant konkretų dydį, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, jog nukentėjusiojo P. Ž. iÅ¡laidos už baudžiamojoje byloje esančių dokumentų kopijų darymÄ yra priskiriamos proceso iÅ¡laidoms, dėl ko Å¡is klausimas bus iÅ¡spręstas analizuojant proceso iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ (žr., nuosprendžio 111 punktÄ ), atitinkamai praÅ¡omas priteisti turtinės žalos dydis yra sumažinamas Å¡ia suma (12,04 Eur), nukentėjusiajam P. Ž. iÅ¡ D. M. priteisiant 731,75 Eur (743,79 Eur - 12,04 Eur) turtinei žalai atlyginti. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajai V. V. Ž. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimu dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu Nr. (1.34)7R-7300 Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo administratoriaus sprendimu buvo kompensuota 152 Eur dydžio turtinė žala (t. 6, b. l. 145–147), praÅ¡omos priteisti 1 900 Eur turtinės žalos dydis mažintinas 152 Eur suma ir nukentėjusiajai iÅ¡ D. M. priteistina 1 748 Eur (1 900 Eur – 152 Eur) turtinei žalai atlyginti.

91. Civilinis ieÅ¡kovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 874,88 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo (t. 6, b. l. 152–160; t. 11, b. l. 7)). Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos neteisėtai iÅ¡mokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras iÅ¡mokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Valstybiniam socialinio draudimo fondui, privalo tÄ Å¾alÄ atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.290 straipsnio 3 dalis numato, kad draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalÄ padariusį asmenį. Civilinio ieÅ¡kovo iÅ¡laidas nagrinėjamoje byloje sudaro sumokėta naÅ¡laičių pensija nukentėjusiosioms G. Ž. ir K. Ž., taigi dėl nuteistojo D. M. nusikalstamos veikos Valstybiniam socialinio draudimo fondui buvo padaryta 874,88 Eur dydžio turtinė žala (nuostoliai), kuri yra pagrįsta dokumentais, patvirtinančiais naÅ¡laičių pensijos iÅ¡mokėjimÄ nukentėjusiosioms, taigi, patirti nuostoliai kaip tiesioginis neteisėto veiksmo rezultatas, atlyginti juos sukėlusio asmens – Å¡iuo atveju D. M.. Tad, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui iÅ¡ D. M. priteistina 874,88 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo.

92. Baudžiamojoje byloje nukentėjusieji V. V. Ž., P. Ž., K. Ž., nukentėjusiosios G. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini)) atstovė pagal įstatymÄ S. K. pareiÅ¡kė civilinius ieÅ¡kinius, praÅ¡ydami priteisti neturtinę žalÄ dėl artimo giminaičio A. Ž. netekties. IeÅ¡kiniuose dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodoma, jog juos siejo glaudus ir intensyvus emocinis ryÅ¡ys, artimas bendravimas, artimojo netektis sukėlė dvasinį sukrėtimÄ , iÅ¡gyvenimus.

93. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėse nutartyse ne kartÄ yra pažymėjęs, kad nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013). Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalÄ pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimÄ . Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).

94. Pabrėžtina ir tai, kad kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiÅ¡kintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiÅ¡kinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrÄ . Ä®statymų leidėjas neatskleidžia Å¡ių principų turinio, nes jų aiÅ¡kinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2011, 2K-331-976/2018, 2K-132-942/2021).

95. Nukentėjusioji V. V. Ž. civiliniame ieÅ¡kinyje nurodė, kad jÄ su A. Ž. siejo glaudus emocinis ryÅ¡ys, jie reguliariai lankydavosi vienas pas kitÄ , padėdavo vienas kitam buityje, dėl sÅ«naus netekties jaučia nuolatinį nerimÄ , suprastėjo jos emocinė bÅ«klė, ji tapo uždaresnė, dėl pablogėjusios sveikatos teko lankytis pas gydytojus. Dėl patirtų dvasinių iÅ¡gyvenimų nukentėjusioji praÅ¡o priteisti jai 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Remiantis baudžiamosios bylos duomenimis, nukentėjusioji rÅ«pinosi A. Ž. kapavietės įrengimu, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme nurodė, jog su A. Ž. bendraudavo reguliariai, padėdavo vienas kitam buityje, beveik kiekvienÄ dienÄ bendraudavo telefonu (t. 1, b. l. 175–176; t. 6, b. l. 165–166;). Glaudų pastarųjų ryšį bei nukentėjusiosios iÅ¡gyvenimus patvirtino ir nukentėjusysis P. Ž., teigdamas, jog tuo metu, kai sužinojo apie A. Ž. mirtį, su močiute negalėjo susikalbėti, jai buvo Å¡okas (t. 7, b. l. 20). Nukentėjusysis D. Ž. (t. 7, b. l. 21-22) patvirtino, jog sÅ«naus mirtis V. V. Ž. labai stipriai paveikė. PrieÅ¡ sÅ«naus mirtį ji buvo žvali, vaikščiojo, po jo mirties į parduotuvę reikia jam eiti, jÄ prižiÅ«ri, kaimynas veža pas medikus. AptartÄ aplinkybę patvirtina ir byloje esantys dokumentai – medicininiuose dokumentuose užfiksuota, kad nukentėjusioji skundžiasi padidėjusiu jautrumu, nerimu, prasta miego kokybe, pablogėjusia nuotaika, galvos skausmais, krentančiu svoriu, apsunkinta dėmesio koncentracija (t. 7, b. l. 51–53). V. V. Ž. buvo diagnozuoti potrauminio streso ir miego sutrikimai, nustatytas padidėjęs reaktyvaus nerimo lygis, lengvai iÅ¡reikÅ¡ti depresiÅ¡kumo požymiai, buvo skiriami vaistai.

96. Nukentėjusiosios G. Ž. atstovė pagal įstatymÄ S. K. dėl patirtų G. Ž. dvasinių iÅ¡gyvenimų praÅ¡o priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Remiantis G. Ž. atstovės pagal įstatymÄ S. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu, dukros santykiai su tėvu A. Ž. buvo geri, ji beveik kiekvienÄ dienÄ lankydavosi jo namuose, savaitgaliais likdavo nakvoti, kartu leisdavo laisvalaikį, tėvas vykdavo į tėvų susirinkimus dukters mokykloje, kai turėdavo galimybę, duodavo jai kiÅ¡enpinigių, iÅ¡ Norvegijos Karalystės atvežė dukrai dviratį ir saldainių. Dėl tėvo netekties G. Ž. yra sukrėsta, vis prisimena jį, jai sunku susikaupti, yra labiau iÅ¡siblaÅ¡kiusi (t. 2, b. l. 3–4; t. 6, b. l. 167-168).

97. Nukentėjusieji P. Ž. ir K. Ž. civiliniuose ieÅ¡kiniuose nurodė, kad jų santykiai su nukentėjusiuoju buvo artimi, daug bendravo; A. Ž. dalyvavo jų gyvenime, auklėjime; netektis sukėlė dvasinį sukrėtimÄ , iÅ¡gyvenimus. Dėl patirtų dvasinių iÅ¡gyvenimų nukentėjusieji praÅ¡o priteisti jiems po 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. ApibÅ«dindamas savo santykius su tėvu P. Ž. apklausų metu nurodė, jog susiskambindavo su tėvu, esant galimybei, aplankydavo. Po tėvo netekties patiria nuolatinį stresÄ , kankina nemiga, sapnuoja nemalonius sapnus, atsirado rankų drebėjimas (t. 7, b. l. 19–20).

Liudytojas S. J. (t. 7, b. l. 61-62) patvirtino, jog A. Ž. po tėvo žūties buvo Å¡oke, negalėjo pats vairuoti. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų, P. Ž. po tėvo mirties kreipėsi į gydytojÄ dėl atsiradusio rankų drebėjimo, jaučiamo nerimo, suprastėjusios miego kokybės, dėl ko jam buvo paskirti vaistai (t. 1, b. l. 138–140), kas pagrindžia nukentėjusiojo nurodomus dvasinius iÅ¡gyvenimus. Kita vertus, analizuojant pastarųjų ryšį nustatyta ir tai, kad iÅ¡siskyrus tėvams, jie su seserimi liko gyventi su mama ir tėvas jų neiÅ¡laikė, kadangi jis turėjo problemų su alkoholio vartojimu, mama iÅ¡laikymo iÅ¡mokų neprisiteisė, kad vaikams ateityje nereikėtų iÅ¡laikyti tėvo.

Nukentėjusysis pripažino, kad iki pilnametystės su tėvu bendraudavo retai, dažniausiai telefonu arba atsitiktinai susitikdavo mieste. Nukentėjusysis paskutinį kartÄ su tėvu bendravo telefonu 2018 m. gegužės 3 d., A. Ž. paskambino nukentėjusiajam P. Ž., norėdamas pasveikinti su gimtadieniu, tuo pačiu nurodė, jog į sÅ«naus vestuves, kurios įvyks 2018 m. rugpjūčio 18 d. neatvyks, nes neturi pinigų kostiumui. Nukentėjusysis nurodė, jog nuo tada su tėvu nei kalbėjo, nei buvo susitikę (t. 1, b. l. 114-116).

Detalizuodama savo santykius su nukentėjusiuoju A. Ž., K. Ž. nurodė, kad nepaisant to, jog ji augo su mama, tėvas pasiimdavo jÄ pas save į namus, nuveždavo į mokyklÄ , kartais ji kartu su juo važiuodavo į komandiruotes, pramogaudavo, per Å¡ventes dovanodavo vienas kitam dovanas. Iki 18 metų A. Ž. mokėjo alimentus, po to duodavo kiÅ¡enpinigius, kai įstojo į Medicinos universitetÄ , iÅ¡laikymo iÅ¡ tėčio neprisiteisė, jis pats padėjo iÅ¡laikyti kaip studentę. Iki Å¡iol labai sunkiai iÅ¡gyvena netektį.

K. Ž. su tėvu paskutinį kartÄ buvo susitikusi prieÅ¡ kelis mėnesius iki jo mirties (t. 1, b. l. 149–151; t. 6, b. l. 166–167).

98. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad D. M. nusikalstamais veiksmais visiems nukentėjusiesiems buvo padaryta neturtinė žala, visi žuvusiojo artimieji dėl A. Ž. nužudymo patyrė neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, Å¡okÄ , prarado galimybę puoselėti artimus ryÅ¡ius, jų gyvenimas pasikeitė negrįžtamai, todėl padaryta neturtinė žala turi bÅ«ti atlyginta.

99. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius ir nukentėjusiųjų duotus paaiÅ¡kinimus, sprendžia, jog nukentėjusiojo A. Ž. tarpusavio ryÅ¡ys glaudžiausias buvo su motina V. V. Ž. bei nepilnamete dukra G. Ž.. Bylos duomenimis nustatyta, jog A. Ž. reguliariai susitikdavo su savo motina V. V. Ž., pastarieji padėdavo vienas kitam buityje, po sÅ«naus netekties nukentėjusiajai sutriko sveikata. Mažametė dukra G. Ž. dažnai lankydavosi pas A. Ž., leisdavo kartu laikÄ savaitgaliais, A. Ž. dalyvavo mergaitės auklėjime, ja rÅ«pinosi. Taigi, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog pastaruosius siejo stiprus emocinis ryÅ¡ys, kurio praradimas sukėlė realius dvasinius iÅ¡gyvenimus tiek motinai, tiek mažametei dukrai, todėl kolegija sprendžia, jog nukentėjusiųjų praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, nukentėjusiosios G. Ž. atstovės pagal įstatymÄ S. K. civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai ir iÅ¡ D. M. G. Ž. priteisiama 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti Å¡ias lėšas uzufrukto teise pavedant valdyti nepilnametės nukentėjusiosios atstovei pagal įstatymÄ S. K.. Ä®vertinus tai, jog nukentėjusiajai V. V. Ž. Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo administratoriaus sprendimu buvo kompensuota 2 280 Eur dydžio neturtinė žala (t. 6, b. l. 145–147), nukentėjusiosios V. V. Ž. civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies ir jai iÅ¡ D. M. priteistina kompensuota suma sumažinta (15 000 Eur – 2 280 Eur) 12 720 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

100. Kiti žuvusiojo vaikai, nukentėjusieji P. Ž. ir K. Ž., taip pat palaikė ryšį su nukentėjusiuoju, tačiau jis buvo labiau epizodiÅ¡kas. K. Ž., P. Ž. tėvo netekties momentu buvo pilnamečiai, tėvams iÅ¡siskyrus jie gyveno atskirai, tėvas jų neiÅ¡laikė – jų teigimu, iÅ¡laikymo iÅ¡mokų neprisiteisė, kad ateityje nereikėtų iÅ¡laikyti tėvo. Abu nukentėjusieji su tėvu dažniau bendraudavo telefonu, P. Ž. po 2018 m. gegužės 3 d. telefoninio pokalbio su tėvu nekalbėjo, nebuvo ir susitikę, t. y., daugiau nei prieÅ¡ dvi savaites iki nukentėjusiojo nužudymo; K. Ž. su tėvu paskutinį kartÄ buvo susitikusi prieÅ¡ kelis mėnesius iki jo mirties. Taigi, nors nukentėjusieji palaikė ryÅ¡ius su žuvusiuoju, nėra pagrindo daryti iÅ¡vados dėl ieÅ¡kiniuose deklaruojamo itin gilaus ir nuolatine abipuse parama pagrįsto tarpusavio ryÅ¡io, dėl ko žuvusiojo netektis negalėjo sukelti analogiÅ¡ko dvasinio sukrėtimo, nustatyto kitų nukentėjusiųjų atveju. Nepaisant to, akivaizdu, kad nukentėjusieji yra emociÅ¡kai susiję, dėl tėvo netekties kilę iÅ¡gyvenimai juos lydės ir ateityje, nes pasekmės yra negrįžtamos, taigi, nukentėjusiųjų civiliniai ieÅ¡kiniai tenkintini iÅ¡ dalies ir K. Ž. bei P. Ž. iÅ¡ D. M. priteistina po 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

101. Nors nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens turtinė padėtis negali turėti lemiamos reikÅ¡mės dėl artimo asmens gyvybės atėmimo padarytos neturtinės žalos dydžiui nustatyti, be pirmiau iÅ¡dėstytų aplinkybių, įvertinus ir tai, kad D. M. yra individualios įmonės savininkas (t. 9, b. l. 97), turi nekilnojamojo turto (t. 4, b. l. 198–200), yra darbingo amžiaus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžiai užtikrina protingÄ balansÄ tarp kompensacijos už dvasinį skausmÄ ir nusikaltimÄ padariusio asmens turtinių galimybių taip pat teisingÄ nukentėjusiųjų ir kaltininko interesų pusiausvyrÄ , nenukrypstant ir nuo susiformavusios teismų praktikos neturtinės žalos atlyginimo klausimais. Nukentėjusiesiems priteisti neturinės žalos atlyginimo dydžiai atitinka dėl artimo giminaičio nužudymo bylose priteistus neturtinės žalos dydžius: nužudytojo tėvams vidutiniÅ¡kai priteisiama nuo 10 000 iki 30 000 Eur, vaikams nuo 15 000 iki 20 000 Eur (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88-788/2019, 2K-76-495/2021, 2K-175-942/2021, 2K-44-495/2022, 2K-126-387/2022). Priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis adekvatus padarytai tyčinei nusikalstamai veikai ir sukeltiems padariniams, atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus ir neprieÅ¡tarauja Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojamai praktikai panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose.

Proceso išlaidos ir jų atlyginimas

102. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo proceso iÅ¡laidas, iÅ¡skyrus iÅ¡laidas, skirtas mokėti vertėjui, o BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti; teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

103. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 21 d. nutartimi išteisintajam M. B. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas advokatas V. Baumila (t. 9, b. l. 12–13). Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad M. B. teiktos teisinės pagalbos išlaidos yra 408,06 Eur ir kad šios išlaidos priteistinos valstybei (t. 9, b. l. 69).

104. BPK 105 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis iÅ¡teisinamas, taip pat kai asmuo, iÅ¡ kurio turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotos proceso iÅ¡laidos, neiÅ¡gali mokėti, proceso iÅ¡laidos apmokamos iÅ¡ valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgdama į BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , kad tik pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, taip pat į prokurorės ir nukentėjusiųjų apeliacinių skundų iÅ¡nagrinėjimo rezultatÄ â€“ skundų dalis, kuria praÅ¡oma M. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, netenkinama, teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡iuo atveju antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos turi bÅ«ti apmokamos iÅ¡ valstybės lėšų, dėl to Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas už suteiktÄ valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ M. B. apeliacinės instancijos teisme netenkintinas.

105. Kaip minėta, pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Å ios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, tačiau Å¡iuo atveju, priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas.

106. Remiantis nagrinėjamos bylos duomenimis, nukentėjusioji K. Ž. už jos atstovavimÄ ikiteisminio tyrimo metu ir dokumento suraÅ¡ymÄ advokatui Rolandui VaitekÅ«nui sumokėjo 400 Eur (t. 7, b. l. 9–10). Pirmosios instancijos teisme Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Å¡iÄ nukentėjusiÄ jÄ atstovavo advokatė Regina Butnevičienė, vėliau advokatas I. Ruželė (t. 6, b. l. 130, 149–150; t. 7, b. l. 6, 8). Panevėžio apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kurioje nurodyta, kad K. Ž. teiktos teisinės pagalbos iÅ¡laidos yra 741,22 Eur ir kad Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos valstybei (t. 8, b. l. 108).

107. Ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme pagal atstovavimo sutartį Nr. 34a, sudarytÄ 2018 m. rugsėjo 12 d., nukentėjusiÄ jÄ V. V. Ž. atstovavo advokatas I. Ruželė (t. 6, b. l. 130). Už susipažinimÄ su baudžiamÄ ja byla, konsultavimÄ , patarimus, pagalbÄ renkant dokumentus, procesinių dokumentų rengimÄ , atstovavimÄ ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji V. V. Ž. Å¡iam advokatui sumokėjo 1 000 Eur (t. 8, b. l. 54–55).

108. Apeliacinės instancijos teisme Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais nukentėjusiÄ sias K. Ž. ir V. V. Ž. atstovavo advokatas I. Ruželė. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kurioje nurodyta, kad K. Ž. ir V. V. Ž. teiktos teisinės pagalbos iÅ¡laidos yra 599,40 Eur ir kad Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos valstybei (t. 9, b. l. 71).

109. GrÄ Å¾inus baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiÄ jÄ K. Ž. atstovavimo sutarties pagrindu atstovavo advokatas I. Ruželė (t. 11, b. l. 17-19). Remiantis atstovo pateikta pažyma dėl advokato pagalbai iÅ¡laidų apskaičiavimo, nukentėjusioji K. Ž. patyrė 600 Eur iÅ¡laidų, kurias sudarė teisinių paslaugų teikimas: susipažinimas su baudžiamosios bylos medžiaga, nukentėjusiosios konsultacija, atstovavimas apeliacinės instancijos teisme (t. 11, b. l. 19-21).

110. Ä®vertinęs baudžiamojo proceso trukmę ir sudėtingumÄ , teisinės pagalbos teikimo apimtį, be kita ko, nukentėjusiųjų įstatymais įtvirtintÄ teisę organizuoti savo teisių gynimÄ tiek ikiteisminio, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, įvertinęs Å¡ios baudžiamosios bylos dokumentų apimtį, bylos tyrimo ir nagrinėjimo ilgÄ trukmę; tai, kad nukentėjusiosioms tokia pagalba buvo bÅ«tina, siekiant ginti savo pažeistas teises, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nukentėjusiųjų patirtas iÅ¡laidas pirmosios instancijos teisme proporcingomis ir bÅ«tinomis. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiųjų apeliaciniuose skunduose buvo ginčijami klausimai, tiesiogiai veikiantys jų interesus byloje, Å¡ie buvo priversti kreiptis į advokatÄ profesionalios pagalbos, o jų apeliaciniai skundai tenkinami iÅ¡ dalies, laikytina, kad nukentėjusieji turi teisę į minėtų iÅ¡laidų atlyginimÄ ir apeliacinės instancijos teisme. Esant nurodytoms aplinkybėms, nukentėjusiajai K. Ž. iÅ¡ D. M. priteistina 1 000 Eur (400 Eur + 600 Eur), o V. V. Ž. – 1 000 Eur turėtų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti, taip pat iÅ¡ D. M. priteistina 1 340,62 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susidariusių už nukentėjusiųjų K. Ž. ir V. V. Ž. atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme bei nukentėjusiosios K. Ž. atstovavimÄ pirmosios instancijos teisme.

111. Pagal BPK 103 straipsnio 6 punktÄ proceso iÅ¡laidas sudaro ir kitos iÅ¡laidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso iÅ¡laidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo proceso iÅ¡laidas, iÅ¡skyrus iÅ¡laidas, skirtas mokėti vertėjui, ir iÅ¡laidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimÄ . Nukentėjusysis P. Ž. nurodo patyręs 12,04 Eur dydžio iÅ¡laidas už baudžiamojoje byloje esančių dokumentų kopijų darymÄ (t. 7, b. l. 13–14). Ä®vertinus tai, jog iÅ¡laidos už baudžiamosios bylos kopijų darymÄ buvo patirtos nukentėjusiajam organizuojant savo teisių gynimÄ , garantuojama įstatymu, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta Å¡ias iÅ¡laidos proceso iÅ¡laidomis bei atsižvelgęs į tai, jog patirtos iÅ¡laidos pagrįstos raÅ¡ytiniais įrodymais – pateiktos sÄ skaitos kopija bei sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡u, patvirtinančiu atliktÄ mokėjimÄ , sprendžia, jog nukentėjusysis turi teisė į kitų proceso iÅ¡laidų atlyginimÄ . Taigi, nukentėjusiajam P. Ž. iÅ¡ D. M. priteistina 12,04 Eur proceso iÅ¡laidų.

112. BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens iÅ¡teisinimo atveju teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimÄ dėl asmens patirtų bÅ«tinų ir pagrįstų iÅ¡laidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip Å¡io asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iÅ¡ valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

113. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gautas iÅ¡teisintojo D. M. gynėjo advokato S. Kučio praÅ¡ymas dėl iÅ¡laidų už suteiktas advokato paslaugas priteisimo, kuriuo praÅ¡oma priteisti 1 000 Eur suma už advokato suteiktas paslaugas, kuria sudaro kasacinio skundo parengimas bei gynyba Lietuvos Aukščiausiajame Teisme bei Lietuvos apeliaciniame teisme (t. 11, b. l. 122-124). Nagrinėjamoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal prokurorės ir nukentėjusiųjų atstovų apeliacinius skundu. Å iuo nuosprendžiu nuspręsta apeliacinius skundus tenkinti iÅ¡ dalies, panaikinant pirmosios instancijos teismo iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį ir priimant naujÄ â€“ apkaltinamÄ jį nuosprendį D. M. atžvilgiu. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad D. M. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatyta BK 129 straipsnio 1 dalyje, priteisti nuteistojo turėtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms, suteiktoms apeliacinės ir kasacinės instancijos teismo posėdžiuose, nėra teisinio pagrindo.

114. M. B. gynėja advokatė R. JanuÅ¡ytė pateikė praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡teisintojo M. B. patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų už teisinės pagalbos suteikimÄ apeliacinės instancijos teisme (t. 11, b. l. 75-80; 86-89) viso – 2 000 Eur sumai; taip pat Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus – sÄ skaitas faktÅ«ras, mokėjimo iÅ¡raÅ¡us. Teisėjų kolegija Å¡ioje byloje atsižvelgia į: apeliacinių skundų iÅ¡nagrinėjimo rezultatÄ (prokuroro ir nukentėjusiųjų apeliacinis skundas tenkinamas tik iÅ¡ dalies, iÅ¡teisintojo M. B. teisinė padėtis nepakito); bylos nagrinėjimo trukmę – byloje iÅ¡ viso įvyko 5 teismo posėdžiai, kita dalis neįvyko, nes teismo posėdyje nedalyvavo iÅ¡teisintasis M. B., buvo paskelbta pertrauka, pareiÅ¡kus nuÅ¡alinimÄ kolegijos primininkui ir pranešėjui; iÅ¡teisintojo gynėjo advokato darbo laiko sÄ naudas, bylos sudėtingumÄ ir apimtį – nagrinėjama viena nusikalstama veika, kuria buvo pasikėsinta į žmogaus gyvybę, bylÄ sudaro 11 tomų; aplinkybę, jog advokatė R. JanuÅ¡ytė iÅ¡teisintojo interesus jau ginė tiek apeliacinės instancijos teisme, tiek kasacinės instancijos teisme, taigi jai gerai buvo žinomos bylos aplinkybės, t. y., nagrinėjamoje byloje pateikti skundai buvo žinomi gynėjai, skunduose iÅ¡ esmės keliamas tik byloje esančių įrodymų vertinimas, keliami teisiniai klausimai nebuvo nauji ar reikalaujantys specialių žinių, taigi, iÅ¡teisintojo gynyba, be kita ko, parengiant baigiamÄ jÄ kalbÄ , neturėjo užimti daug laiko. Å ių motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad praÅ¡oma atlyginti 2 000 Eur proceso iÅ¡laidų suma mažintina iki 1 500 Eur dydžio, Å¡is dydis yra protingas ir pagrįstas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 4 punktu, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Panevėžio apygardos teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nuosprendį dalyje dėl D. M. iÅ¡teisinimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį.

D. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 8 (aÅ¡tuonerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo faktinio D. M. sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti D. M. laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2018 m. gegužės 22 d. iki 2019 m. birželio 21 d. taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 1 d. nuosprendžiu, panaikintu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi, paskirtÄ ir atliktÄ bausmės laikÄ .

D. M. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimÄ , palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria byloje pareikšti civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėtais:

Civilinės ieškovės V. V. Ž. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš D. M. 1 748 Eur turtinei žalai ir 12 720 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo P. Ž. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš D. M. 731,75 Eur turtinei žalai ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Civilinės ieškovės K. Ž. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš D. M. 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Civilinės ieÅ¡kovės atstovės S. K. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir nukentėjusiajai G. Ž. iÅ¡ D. M. priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, Å¡ias lėšas uzufrukto teise pavedant valdyti nepilnametės nukentėjusiosios atstovei pagal įstatymÄ S. K..

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jam iš D. M. 874,88 Eur turtinei žalai atlyginti.

K. Ž. iš D. M. priteisti 1 000 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

V. V. Ž. iš D. M. priteisti 1 000 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

P. Ž. iš D. M. priteisti 12,04 Eur turėtų kitų proceso išlaidų.

IÅ¡ D. M. valstybės naudai priteisti 599,40 Eur už nukentėjusiosioms K. Ž. ir V. V. Ž. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme ir 741,22 Eur už nukentėjusiajai K. Ž. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ pirmosios instancijos teisme.

LikusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

IÅ¡teisintajam M. B. priteisti iÅ¡ valstybės 1 500 Eur patirtų proceso iÅ¡laidų advokato darbui apmokėti atlyginimÄ .

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo atlyginti proceso išlaidas, patirtas dėl Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo išteisintajam M. B., netenkinti.

Teisėjai Jūratė Jakubonienė

Evaldas Pašilis

Aiva Survilienė