5cb0d295-0a67-4bdb-9795-499feb39c8c5 · Å iaulių apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-128-650/2017Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06138-2016-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.4.1.1; 2.4.2.5; 2.6.7; 3.2.3.1; 3.2.6.1; (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 27 d.Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo teisėja Alma Jurgelienė, sekretoriaujant Daivai Girdenienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokurorei Romai Timofejevienei,atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos atstovei Daliai Andraitienei,atsakovei E. M., trečiojo asmens VÄ® Å iaulių regiono keliai atstovams E. G., advokato padėjėjai Neringai Å ilinskei,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokurorės ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, E. M., L.

B., E. B., UAB „Parianas“, AB DNB bankui, trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų ieÅ¡kovo pusėje, VÄ® Å iaulių regiono keliai, trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų atsakovo pusėje, VÄ® Valstybės žemės fondui, dėl administracinių aktų dalių panaikinimo, sandorių dalių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo. Teismas n u s t a t ė: IeÅ¡kovė Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokurorė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ , praÅ¡ydama: Panaikinti Å iaulių apskrities virÅ¡ininko 2000 m. rugpjūčio 29 d.

įsakymo Nr. 1574 „Dėl Å iaulių rajono PakumulÅ¡ių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalį, kuria suprojektuotas valstybinės reikÅ¡mės kelias - rajoninis kelias Nr. 4026 Privažiuojamasis kelias prie PakumulÅ¡ių nuo kelio Å iauliai - Palanga 8 metrų pločio per PakumulÅ¡ių kaimÄ (atkarpa nuo 0,014 iki 0,938 km). Panaikinti Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos 1998 m. lapkričio 16 d. įsakymo Nr. 1356 „Dėl namų valdų žemės sklypų pardavimo Å iaulių rajone“ priedo „Šiaulių rajono privačių namų valdų savininkų, turinčių teisę pirkti žemės sklypus sÄ raÅ¡as“ V dalies „Kuršėnų kaimiÅ¡koji seniÅ«nija“ eilutę Nr. 2 dalyje, kuria į valstybinės reikÅ¡mės keliÄ - rajoninį keliÄ Nr. 4026 Privažiuojamasis kelias prie PakumulÅ¡ių nuo kelio Å iauliai - Palanga pateko 0,0072 ha 0,1977 ha žemės sklypo, unikalus XXX, kadastro Nr. AAA PakumulÅ¡ių k.v.. (duomenys neskelbtini) Pripažinti negaliojančia 1999 m. vasario 24 d.

Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. P91/99-0179 dalyje, kuria L. M. nuosavybės teise įgijo 0,0072 ha valstybinės reikÅ¡mės kelio - rajoninio kelio Nr. 4026 Privažiuojamasis kelias prie PakumulÅ¡ių nuo kelio Å iauliai - Palanga dalį, - 0,0072 ha 0,1977 ha žemės sklypo, unikalus XXX, kadastro Nr. AAA (duomenys neskelbtini) Pripažinti negaliojančiu 2000 m. balandžio 4 d. Paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal įstatymÄ , notarinio registro Nr. 3030, patvirtintÄ Å iaulių rajono 2 - ojo notaro biuro notarės B.

Å ., dalyje, kuria E. M. paveldėjo 0,0072 ha valstybinės reikÅ¡mės kelio - rajoninio kelio Nr. 4026 Privažiuojamasis kelias prie PakumulÅ¡ių nuo kelio Å iauliai - Palanga dalį, - 0,0072 ha 0,1977 ha žemės sklypo, unikalus Nr. XXXX, kadastro Nr. AAA (duomenys neskelbtini). Pripažinti negaliojančia 2015 m. rugsėjo 21 d. Pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 2967, patvirtintÄ Å iaulių rajono savivaldybės Kuršėnų seniÅ«nijos notaro biuro notarės V. J. - Birbilienės, kuria L.

B. ir E. B. nuosavybės teise įgijo 0,0072 ha valstybinės reikÅ¡mės kelio - rajoninio kelio Nr. 4026 privažiuojamasis kelias prie PakumulÅ¡ių nuo kelio Å iauliai - Palanga dalį, - 0,0072 ha 0,1977 ha žemės sklypo, unikalus Nr. XXXX, kadastro Nr. AAAA (duomenys neskelbtini) Pripažinti negaliojančiu 2016 m. balandžio 5 d. turto įkeitimo sandorį, notarinio registro Nr. NM-2226, patvirtintÄ Å iaulių miesto 4-ojo notarų biuro notarės N. M., hipotekos identifikavimo kodas Nr. Z, dalyje, kuria L.

B. ir E. B. UAB „Parianas" prievolei pagal 2016 m. balandžio 1 d. kredito linijos banko sÄ skaitoje sutartį Nr. 175802428-K1 užtikrinti įkeitė 0,0072 ha valstybinės reikÅ¡mės kelio - rajoninio kelio Nr. 4026 Privažiuojamasis kelias prie PakumulÅ¡ių nuo kelio Å iauliai — Palanga, t.y. 0,0072 ha 0,1977 ha žemės sklypo, unikalus Nr. XXXX, kadastro Nr. AAAA (duomenys neskelbtini). Taikyti restitucijÄ : įpareigoti L. B. ir E. B. grÄ Å¾inti natÅ«ra Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn 0,0072 ha valstybinės reikÅ¡mės kelio - rajoninio kelio Nr. 4026 Privažiuojamasis kelias prie PakumulÅ¡ių nuo kelio Å iauliai - Palanga dalį, - 0,0072 ha 0,1977 ha žemės sklypo, unikalus Nr. Nr. XXXX, kadastro Nr. AAAA Šiaulių r., priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės atsakovams L.

B. ir E. B. 37,15 Eur....IeÅ¡kinyje nurodyta, kad Å iaulių apskrities virÅ¡ininkas, priimdamas 1998 m. lapkričio 16 d. įsakymÄ Nr. 1356„Dėl namų valdų žemės sklypų pardavimo Å iaulių rajone“, kuriuo buvo leista parduoti privačių namų valdų žemės sklypus Å iaulių rajone, atlikus geodezinius matavimus pagal priedÄ , bei 2000 m. rugpjūčio 29 d. įsakymÄ Nr. 1574 „Dėl Å iaulių rajono PakumulÅ¡ių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, kuriuo valstybinės reikÅ¡mės kelio - rajoninio kelio Nr. 4026 Privažiuojamasis kelias prie PakumulÅ¡ių nuo kelio Å iauliai - Palanga atkarpoje 0,014 iki 0,938 km suprojektuotas 8 metrų pločio kelias, bei žemės reformÄ vykdantys žemėtvarkininkai nesiaiÅ¡kino Å¡io kelio reikÅ¡mės, nesivadovavo teisės aktų, reglamentuojančių kelių kategorijas bei suskirstymÄ , nuostatomis, todėl neteisingai įvertino kelio juostos, kuri yra valstybės žemė, plotį bei matmenis.

Todėl formuojant 0,1977 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. XXXX, kadastro Nr. AAAA Å iaulių r. sav., Å¡io žemės sklypo dalis 0,0072 ha pateko į valstybinės reikÅ¡mės KeliÄ Nr. 4026, į kurį nuosavybės teisės negalėjo bÅ«ti perleistos. IeÅ¡kovė teismo posėdžio metu prašė tenkinti ieÅ¡kinį visa apimtimi, teikdama iÅ¡ esmės tuos pačius argumentus, kurie nurodyti ieÅ¡kinyje. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos pateikė atsiliepimÄ (I t. 165-172 b.l.), nesutikdama su ieÅ¡kovės reikalavimais ir nurodė, kad iÅ¡ 0,1977 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. XXXX, kadastro Nr. AAAA Å iaulių r.), (toliau - Žemės sklypas) plano, parengto UAB „Korporacija matininkai“ matininko P. J. 1998 m. rugsėjo mėn., matyti, kad Žemės sklypas tarp ribų posÅ«kių taÅ¡kų Nr. 3 ir Nr. 4 ribojasi su keliu tik 25,02 metrų ilgio atkarpoje, todėl IeÅ¡kovo 1-ojo reikalavimo tenkinimas turėtų tiesioginės įtakos ne tik atsakovų L.

B., E. B. teisėms, bet ir kitiems asmenims, kurių žemės sklypai ribojasi su Keliu Nr. 4026 atkarpoje nuo 0,014 iki 0,938 km, ir kurie neįtraukti į civilinę bylÄ suinteresuotais asmenimis. IeÅ¡kovas arba turėtų patikslinti IeÅ¡kinio reikalavimÄ apibrėžti ribas konkrečioje kelio atkarpoje, arba praÅ¡yti įtraukti į nagrinėjamÄ civilinę bylÄ visus asmenims, kurių žemės sklypai ribojasi su keliu (atkarpoje nuo 0,014 iki 0,938 km) ir jų atžvilgiu bylos baigti gali sukelti teisines pasekmes.

Atsakovė nesutinka su ieÅ¡kovo teiginiais, kad Žemės sklypo dalyje yra kelio elementų, nes tokių elementų faktiÅ¡kai nėra. Projekto autorius, rengęs 2000 metų ProjektÄ , parengtame projekto brėžinyje per PakumulÅ¡ių gyvenvietę IeÅ¡kovo nurodytoje atkarpoje įbraižė 8 metrų pločio keliÄ . 2000 metais žemės reformos žemėtvarkos projektais nebuvo projektuojami valstybinės reikÅ¡mės keliai (projekto autorius galėjo projektuoti tik vietinės reikÅ¡mės kelius), valstybinės reikÅ¡mės keliai turėjo bÅ«ti įbraižomi žemės reformos žemėtvarkos projekte kitų teritorijų dokumentų pagrindu.

Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d, įsakymu Nr. 207 (redakcija galiojusi nuo 1998-05-09 iki 2000-04-15) 35 punkte buvo nustatyta, kad projektuojamus teritorinio tvarkymo elementus sudaro: vietinės reikšmės keliai, projektuojami žemės servitutai, nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuose planuose suprojektuoti keliai, gatvės, aikštelės, individualios statybos žemės sklypų ribos ir kiti infrastruktūros objektai, teritorijų planavimo dokumentuose numatomi statiniai ir įrenginiai, kurių išdėstymas turės įtakos žemės sklypų ribų formavimui.

Kokio teritorijų planavimo dokumento pagrindu buvo įbraižyta 8 metrų pločio kelio juosta toje vietoje, duomenų neturime, galimai buvo vadovautasi Pakumulšių gyvenvietės suplanavimo projektu, kuriame buvo pažymėti keliai ir namų valdoms skirti žemės sklypai. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, privačios namų valdos (o taip pat ir Žemės sklypas Šermukšnių g.

12) palei esamÄ keliÄ Projekte buvo pažymėtos tokių ribų, kokiomis 1999 metais buvo privatizuotos, t y. po namų valdos Žemės sklypo privatizavimo rengiamame Projekte nebuvo galimybės nurodyti 18 metrų pločio kelio, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarime Nr. 757 „Dėl Valstybinės reikÅ¡mės automobilių kelių sÄ raÅ¡o patvirtinimo“ (toliau - Nutarimas Nr. 757) patvirtinto V kelio kategorijai reikalaujamo kelio pločio. Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepime nurodoma, kad faktiÅ¡kai ginčo Kelio Nr. 4026 atkarpoje nebuvo galima nurodyti 18 metrų pločio, kadangi žemė buvo privatizuota jau iki Vyriausybės nutarimo Nr. 757 patvirtinimo, o taip pat ir iki Projekto patvirtinimo.

Suprojektuoti 18 metrų pločio keliÄ nagrinėjamoje kelio atkarpoje galima bÅ«tų tik paimant visuomenės poreikiams privačias namų valdų dalis, tinkamai atlyginant už žemę, sodinius, statinius. Ä® bylÄ IeÅ¡kovas nepateikė jokių teritorijų planavimo dokumentų, kuriuose bÅ«tų suprojektuotas 18 metrų kelias ir tuo pagrindu VÄ® „Šiaulių regiono keliai“ bÅ«tų galėję atlikti (užsakyti) Kelio Nr. 4026 kadastrinius matavimus, priskiriant Keliui 18 metrų pločio juostÄ .

Å iuo metu galiojančioje kelių įstatymo redakcijoje pateikiama platesnė kelio sÄ voka, su didesniu kiekiu elementų. Nuo 2000 metų, kuomet buvo patvirtintas Projektas iki Å¡ių dienų, kuomet buvo atlikti Kelio Nr. 4026 kadastriniai matavimai, kelio sÄ voka pasikeitė, iÅ¡siplėtė keliÄ sudarančių elementų skaičius. Atsiliepime taip pat teigiama, kad 2000 m. PakumulÅ¡ių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas buvo parengtas tinkamai, jame Žemės sklypo, kuris buvo privatus, pažymėti kitomis ribomis, nei kad buvo privatizuotas nebuvo teisinio pagrindo, todėl nesutinka, kad teismo bÅ«tų panaikinta Projekto, patvirtinto Å iaulių apskrities virÅ¡ininko 2000 m. rugpjūčio 29 d.

įsakymu Nr. 1574, dalis į kuriÄ patenka privažiuojamojo Kelio Nr. 4026 atkarpa nuo 0,014 iki 0,938 km. Nesant parengto naujo teritorijų suplanavimo dokumento, kuriuo bÅ«tų suformuotas mažesnis Žemės sklypas, ir nesant teritorijų planavimo dokumento, kuriame bÅ«tų suprojektuotas 18 metrų pločio kelias nagrinėjamoje vietoje PakumulÅ¡ių kaime, nebuvo pagrindo VÄ® „Šiaulių regiono keliai“ atlikti kelio kadastrinių matavimų, nurodant 18 metrų pločio juostÄ . Atsakovė be to nurodo, kad prokuroro pareiÅ¡kimu siekiama panaikinti administracinius aktus, kurių panaikinimas įtakotų privačių asmenų teises.

IeÅ¡kiniu į teismÄ buvo kreiptasi praėjus beveik 16 metų po 2000 metų Projekto patvirtinimo, o asmenys Žemės sklypÄ Ä¯sigijo dar iki Projekto patvirtinimo, todėl neabejotinai valstybinės žemės pirkėjai įgijo teisėtÄ lÅ«kestį, kad jų žemės sklypai galės bÅ«ti tokių ribų, kokių jie sklypÄ Ä¯sigijo. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, 0,1977 ha ploto Žemės sklypas buvo parduotas pagrįstai pagal parengtÄ Å½emės sklypo planÄ . IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o (registro Nr. 91/15098) matyti, kad gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiti pastatai buvo pastatyti 1976 metais, todėl buvo pagrindas privatizuoti faktiÅ¡kai naudojamÄ namų valdÄ su jai bÅ«dingais elementais (sodu, daržu, želdiniais, tvoromis ir kt.).

Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, nagrinėjamoje byloje dėl 1-ojo, 2-ojo ir 3-ojo ieÅ¡kinio reikalavimų turėtų bÅ«ti taikoma IeÅ¡kinio senatis. IeÅ¡kovo ieÅ¡kinio 4-7 reikalavimai yra iÅ¡vestiniai, todėl praÅ¡oma jų netenkinti tais pačiais pagrindais. IeÅ¡kiniu praÅ¡oma panaikinti privačiÄ asmenų nuosavybę į santykinai maÅ¾Ä Å¾emės plotÄ - 0,0072 ha, siÅ«lant atlyginimÄ 37,15 Eur, praėjus nuo žemės įsigijimo daugiau kaip 17 metų terminui, nesant parengto teritorijos suplanavimo dokumento, kuriame bÅ«tų suprojektuotas 18 metrų pločio kelias, todėl asmenų teisėti lÅ«kesčiai bÅ«tų pažeisti, sumažėtųjų pasitikėjimas valstybe.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nesutiko su ieÅ¡kiniu, prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties institutÄ , paaiÅ¡kino iÅ¡ esmės tas pačias aplinkybes, kurios nurodytos atsiliepime į ieÅ¡kinį. Atsakovė E. M. neteikė atsiliepimo į ieÅ¡kinį, teismo posėdyje nesutiko su ieÅ¡kiniu, tuo pačiu iÅ¡sakė pozicijÄ , kad teismas priimtų sprendimÄ savo nuožiÅ«ra, paaiÅ¡kino, kad abu su sutuoktiniu buvo sÄ Å¾iningi žemės sklypo įgijėjai, jiems buvo suteikta 15 arų žemės namo statybai, ir kai atsirado galimybė vėliau iÅ¡pirkti iÅ¡ valstybės namų valdÄ , jiems matininko buvo suformuotas didesnis sklypas – beveik 20 arų dėl tos priežasties, kad dalis žemės prie to kelio buvo visiÅ¡kai neprižiÅ«rima, apaugusi piktžolėmis.

Nei atsakovė, nei jos sutuoktinis neatliko jokių neteisėtų veiksmų, neturėjo savanaudiÅ¡kų paskatų ir nesitarė su tuometiniais žemėtvarkos specialistais dėl to sklypo ribų, taip pat nežinojo, kad per kaimÄ einantis kelias yra valstybinės reikÅ¡mės. Po sutuoktinio mirties jai buvo sunku vienai gyventi kaime, todėl namų valdÄ pardavė L. ir E. B., nebÅ«dama informuota apie galimas valstybės pretenzijas dėl žemės sklypo dalies. Atsakovai L. B., E. B., UAB „ Parianas“ neteikė atsiliepimų į ieÅ¡kinį, neatvyko į bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, bÅ«dami tinkamai informuoti apie teismo posėdžio vietÄ Â ir laikÄ .

Atsakovas AB DNB bankas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį (I t. 177-178 b.l.), nesutikdamas su ieÅ¡kinio reikalavimais, nurodydamas, kad atsakovas nebuvo ginčijamų administracinių aktų dalyvis, tačiau Å¡ios bylos kontekste yra sÄ Å¾iningas daiktinių teisių turėtojas, nes yra sÄ Å¾iningas įkeitimo teisės turėtojas. Mano, kad praėjus 15 metų nuo patvirtintų administracinių aktų kreipimasis į teismÄ juo ginčijant pažeidžia proporcingumo ir racionalumo principus ir atsakovo AB DNB bankas daiktines teises.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje, VĮ Šiaulių regiono keliai atsiliepime į ieškinį prašė jį tenkinti, nurodė aplinkybes, kad VĮ „Šiaulių regiono keliai“ priskirta patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti valstybinės reikšmės keliais, kurie pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė. 2006 m. vasario 1 d. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus įsakymu Dėl tik Valstybei nuosavybės teise priklausančio turto priskyrimo valstybės įmonei „Šiaulių regiono keliai“ Nr. V-29 VĮ „Šiaulių regiono keliai“ perduotas ir kelias Kuršėnai - Dirvonėnai - Raudėnai - Tryškiai, pažymėtas Nr. 4006 (toliau - Kelias Nr.4006).

Atsakovams Loretai ir E. B. nuosavybės teise priklausančio sklypo (unikalus numeris XXX, kadastrinis numeris AAA, esančio Å iaulių r. sav, 0,0072 ha ploto dalis patenka į minėtÄ Valstybinės reikÅ¡mės keliÄ (Kelio Nr. 4006), į kurio sÄ vokÄ Ä¯eina ir kelio juosta. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad minėtojo kelio atkarpa nuo 9,97-ojo jos kilometro iki 24,5-ojo kilometro priskirta bÅ«tent V kategorijai. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos kelių įstatyme nurodytÄ minimalų kelių juostos plotį (t.y. 18 m), buvo apskaičiuotas Atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, įsiterpiančio į Kelio Nr.4006 juostÄ , plotas, t.y. 0,0072 ha.

Kadangi į valstybinės reikÅ¡mės keliui priskirtinÄ plotÄ yra patekusi žemės sklypo, kuris pagal VÄ® Registrų centras“ administruojamus duomenis priskirtinas privačiai Atsakovų Loretos ir E. B. nuosavybei, dalis, Å¡i teisės normoms prieÅ¡taraujanti situacija turi bÅ«ti iÅ¡taisyta. Sutinka, kad Kelias Nr. 4006 buvo įteisintas, ir tokio pobÅ«džio kelių juostų numatytas minimalus plotis (18 m.) buvo dar iki tada, kada buvo leista parduoti privačių namų valdų žemės sklypus Å iaulių rajone (1998 m.).

Ginčijamų aktų priėmimo metu (1998-aisiais metais) galiojusio Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 10 str. numatė, kad V kategorijos kelių juostos minimalus plotis - 18 m. Tokia įstatymo nuostata iÅ¡likusi ir iki Å¡iol, todėl tokie aktai (ar jų dalys), kuriais (kuriomis) pažeidžiama Konstitucinė nuostata, jog Lietuvos Respublikai iÅ¡imtine nuosavybės teise priklauso keliai, yra naikintini. Dalis žemės, kurios savininkė Å¡iuo metu yra L. B., patenka į valstybinės reikÅ¡mės kelio juostÄ ir jos užimtÄ Å¾emę.

Ginčijamais aktais privačion nuosavybėn perduota valstybinės reikÅ¡mės kelio dalis, todėl, atmetus ieÅ¡kinio reikalavimus, visuomenė ir valstybė patirtų didelę žalÄ , nebÅ«tų užtikrinamas tinkamas naudojimasis keliu (I t. 143-146 b.l.). Trečiojo asmens atstovai E. G., advokato padėjėja Neringa Å ilinskė teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kinį tenkinti ir paaiÅ¡kino iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus atsiliepimui argumentus. Pateikė papildomÄ praÅ¡ymÄ teismui – taikyti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos atžvilgiu didesnę atsakomybę, įpareigojant jÄ savo lėšomis pagal teismo sprendimÄ parengti naujus žemės sklypo kadastrinius matavimus ir juos nustatyta tvarka įregistruoti, siekiant apsaugoti sÄ Å¾iningų žemės įgijėjų interesus.

Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų atsakovo pusėje, VĮ Valstybės žemės fondas atsiliepime į ieÅ¡kinį ( I t. 202-204 b.l.) nesutiko su ieÅ¡kiniu, nurodė, kad Valstybės žemės fondo Å iaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus specialistė - projekto autorė G. R. rengdama ProjektÄ vadovavosi Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodika (toliau - Metodika), patvirtinta Žemės ir miÅ¡kų Å«kio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d.

įsakymu Nr. 207 ,,Dėl žemės reformos projektu ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“. Tuo metu galiojančiame Metodikos 5 punkte buvo nustatyta, kokiÄ iÅ¡ rajono Žemėtvarkos skyriaus (dabar Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis skyrius) gavęs pradinę medžiagÄ projekto autorius pradeda rengti žemės reformos žemėtvarkos projektÄ . Vienas iÅ¡ pagrindinių dokumentų Projekto rengimo metu buvo Å iaulių rajono PakumulÅ¡ių kadastro vietovės žemėlapis, kuriame valstybinės reikÅ¡mės Kelias Nr. 4026 jau buvo ?braižytas 8 m. pločio, bei jame pažymėti privačioms namų valdoms skirti žemės sklypai.

Privačios namų valdos (taip pat ir ginčo žemės sklypas), palei esamÄ KeliÄ Nr. 4026 Projekte buvo pažymėtos tokiomis ribomis, kuriomis 1999 metais buvo privatizuotos. Projekto rengimo metu buvo projektuojami tik vietinės reikÅ¡mės keliai, o valstybinės reikÅ¡mės keliai galėjo bÅ«ti įbraižyti ar patikslinti tik gavus iÅ¡ rajono Žemėtvarkos skyriaus atitinkamÄ teritorijų planavimo dokumentÄ . Toks dokumentas projekto autorei pateiktas nebuvo. Projektas tuo metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka buvo suderintas be pastabų ir pateiktas Å iaulių apskrities virÅ¡ininkui tvirtinti, todėl nėra pagrindo teigti, kad parengto Projekto dalis į kuriÄ patenka privažiuojamojo Kelio Nr. 4026 atkarpa nuo 0,014 iki 0,938 km. parengta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir yra naikintina.

Trečiasis asmuo nurodė, kad kiti Ieškinio reikalavimai nėra susiję su Valstybės žemės fondu, todėl dėl jų Valstybės žemės fondas atsiliepime nepasisako. Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdį informuotas tinkamai. Ieškinys tenkintinas visiškai. Teismas nustatė:            Dėl ieškinio senaties             18 Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad prokurorės ieškinyje pareikšti dvejopi reikalavimai: civilinio ir administracinio pobūdžio.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba praÅ¡o byloje taikyti ieÅ¡kinio senatį, motyvuojant tuo, kad prokurorė praleido bendrÄ jį ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos CK 1.125 str. 1 d.. Atsakovės praÅ¡ymas laikytinas nepagrįstu. Konstatuotina, kad gindamas valstybės nuosavybės teises nuo pažeidimų (gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ ), prokuroras reiÅ¡kia ieÅ¡kinį ir nurodytÄ vieÅ¡Ä jį interesÄ gina turėdamas ieÅ¡kovo teises (CPK 50 straipsnio 1 dalis). Tai susiję ir su jo teisių apimčių ieÅ¡kinio senaties, kaip ginčo materialinio teisinio santykio sudėtinio teisinio (įstatymu nustatyto) elemento (CK 1.124, 1.126 straipsniai, 1.131 straipsnio 1 ir 2 dalys, 1.132 straipsnis), taikymo aspektu.

             19. Dėl administracinio pobÅ«džio reikalavimų nagrinėjamoje byloje pažymėtina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas kreiptis į teismÄ nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualus akto ar praneÅ¡imo apie veiksmÄ (neveikimÄ ) įteikimo suinteresuotai Å¡aliai dienos. Å iam ginčui yra aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, formuojama aiÅ¡kinant ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kai į teismÄ kreipiamasi ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Teismo praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į teismÄ (tiek bendrosios kompetencijos, tiek administracinį) kreipiamasi ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ , termino tokiam ieÅ¡kiniui (praÅ¡ymui) paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiÅ¡kėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas vieÅ¡asis interesas. Termino prokurorui kreiptis į teismÄ , ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ , eigos pradžios ypatumas, palyginus su savo subjektinę teisę ginančiais asmenimis, t. y. ne nuo administracinio akto gavimo, o nuo duomenų apie vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ surinkimo ar turėjimo juos surinkti, yra ne privilegija vieÅ¡Ä jį interesÄ ginančiam subjektui, o grindžiamas nuoseklia proceso įstatymų aiÅ¡kinimo logika.

Prokuroras nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių dalyvis.

20. Taigi prokurorui, ginančiam vieÅ¡Ä jį interesÄ , kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu (taip pat ir skundo dėl administracinio akto padavimo) senaties terminas gali bÅ«ti skaičiuojamas nuo tos dienos, kai buvo surinkta reikÅ¡minga medžiaga, sudaranti pagrindÄ teigti apie vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ , reikalinga pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį, atitinkantį CPK 135 straipsnio reikalavimus, turint omenyje, ar tai buvo atlikta per protingÄ terminÄ . Bylos raÅ¡ytiniais duomenimis nustatyta, kad informacija prokurorei apie galimÄ teisės pažeidimÄ Â buvo pateikta 2016 m. birželio 6 d. ( trečiojo asmens VÄ® Å iaulių regiono keliai 2016 m. birželio 3 d. pareiÅ¡kimas Nr.5-785 (7.35), o medžiaga, reikalinga padaryti iÅ¡vadai dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo ir kreiptis dėl to į teismÄ , buvo surinkta per vienÄ mėnesį ir ieÅ¡kinys teismui pateiktas 2016 m. liepos 5 d. (1-12 b. l.).

Todėl nėra teisinio pagrindo teigti, jog prokurorė, pareikÅ¡dama nurodytÄ ieÅ¡kinį dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, praleido pareiÅ¡kimo (skundo) dėl administracinių aktų ir iÅ¡ jų kilusių sandorių panaikinimo padavimo terminÄ . Dėl administracinių aktų ir sandorių prieÅ¡taravimo imperatyviosioms įstatymo normoms 21. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinės reikÅ¡mės keliai iÅ¡imtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Kelių įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad Lietuvos Respublikai iÅ¡imtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikÅ¡mės keliai, o turto patikėjimo teise juos valdo įgaliotos valstybės įmonės ar Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.

Iš paminėto seka, kad Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklausančių kelių įsigyti privatinei nuosavybei negalima. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pripažįstama ir išdėstytos principinės nuostatos įtvirtina, kad valstybinės reikšmės keliai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, kaip ir jų reikšmė, ir tai lemia tam tikrus nuosavybės teisės ribojimus ar suvaržymus (Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarime konstatavo, jog, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 2 dalis numato, kad nuosavybės teises saugo įstatymai. Å i nuostata įtvirtina ne tik privačios, bet ir valstybės, savivaldybės nuosavybės, įskaitant ir žemę, apsaugÄ .22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡ie iÅ¡ Konstitucijos kylantys imperatyvai suponuoja ir tai, kad valstybės nuosavybės teisių, pažeistų dėl neteisėtų valstybės tarnautojų veiksmų vykdant vieÅ¡ojo administravimo funkcijas, gynimo priemonės turi užtikrinti efektyvų vieÅ¡osios nuosavybės apsaugos mechanizmÄ .

Nuosavybės teisės į valstybės žemę perdavimas asmenims, kurie tokios teisės neturėjo (nagrinėjamo ginčo kontekste), reiÅ¡kia ne kÄ kitÄ , kaip valstybės institucijų, atliekančių įstatymu nustatytas žemėtvarkos funkcijas, prieÅ¡ingus teisei veiksmus, kuriais valstybės nuosavybės teisė į žemę (keliÄ ) be teisėto pagrindo perleidžiama asmenims privačios nuosavybės teise.23. Teismas sutinka su ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens VÄ® Å iaulių regiono keliai atstovų argumentais byloje, kad detaliai iÅ¡imtinės valstybės nuosavybės ir valstybinės reikÅ¡mės kelių reglamentavimo klausimai buvo nustatyti Kelių įstatymo straipsniuose, kituose norminiuose aktuose, kurie galiojo ginčo administracinių aktų priėmimo ir valstybės žemės pardavimo sandorio metu ir kad faktiÅ¡kai valstybės nuosavybė į žemę (keliÄ ) atsirado anksčiau nei privataus asmens nuosavybę į namų valdos sklypÄ . 24. 1991 m. spalio 8 d.

Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo Nr. I-1863 4 straipsnio 1 dalyje ( 1998-11-17 įstatymo Nr. VIII-923 redakcija) nustatyta, kad valstybinės reikÅ¡mės keliai yra Lietuvos valstybės nuosavybė. Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (1997 m. rugsėjo 25 d. įstatymo  Nr. VIII-426 redakcija) 2 straipsnį, kelias – tai inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui; keliÄ sudaro sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikÅ¡telės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, eismo reguliavimo priemonės. Pagal to paties įstatymo 3 straipsnį, keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumÄ , socialinę ir ekonominę jų reikÅ¡mę, skirstomi į valstybinės reikÅ¡mės kelius ir vietinės reikÅ¡mės kelius.

Taip pat įstatymo 10 straipsnyje numatyta, kad Žemės juostos, kurioje nutiestas arba tiesiamas kelias, minimalus plotis nustatomas:

1) automagistralių ir I kategorijos kelių – 39 metrai;

2) II kategorijos kelių – 28 metrai;

3) III kategorijos kelių – 22 metrai;

4) IV kategorijos kelių – 19 metrų; 5)V kategorijos kelių – 18 metrų. Be to remiantis pradiniu poįstatyminiu reglamentavimu ( 1992-10-09 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.751 ir jo pagrindu priimtu 1992 12-31 Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro įsakymu Nr. 550) prie Lietuvos Respublikos rajoninių (apskričių ) kelių buvo priskirtas kelias Nr. 4026 „Privažiavimas prie PakulmuÅ¡ių gyvenamosios vietovės nuo kelio Å iauliai-Palanga“. Taip pat  Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės kelių sÄ raÅ¡o patvirtinimo“ patvirtino valstybinės reikÅ¡mės kelių sÄ raÅ¡Ä , kurio Nr. 1109 nurodytas kelias Nr. 4026 „Privaž. prie PakumulÅ¡ių nuo kelio „Šiauliai- Palanga“, nuo 2005 m. kovo 20 d.

Kelio Nr. 4026 pavadinimas pakeistas į „Privažiuojamasis kelias prie PakumulÅ¡ių nuo kelio Å iauliai- Palanga. Nagrinėjamu ginčo atveju teismas vertina, kad ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens VÄ® Å iaulių regiono keliai pateikti įrodymai pagrindžia aplinkybes, kad valstybinės reikÅ¡mės kelio Nr. 4026 2, 6 km eksploatuojamo ruožo priklausė V kelio kategorijai, tokio kelio juostos plotis - 18 m, ir apie šį imperatyviai nustatytÄ kelio juostos plotį dar 1997-11-06 buvo informuota tuometinė už žemėtvarkos procedÅ«ras atsakinga institucija – Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Å iaulių rajono žemėtvarkos skyrius, kÄ patvirtina suderinimo spaudas ir skyriaus vedėjos R.

R. paraÅ¡as Å iaulių rajono kelių sÄ raÅ¡e ( 1 t., 17-18; 21-22; 25-31).25. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir teisės aktų nuostatas darytina iÅ¡vada, kad Å iaulių apskrities virÅ¡ininkas, priimdamas 1998 m. lapkričio 16 d. įsakymÄ Nr. 1356 „Dėl namų valdų žemės sklypų pardavimo Å iaulių rajone“, kuriuo buvo leista parduoti privačių namų valdų žemės sklypus Å iaulių rajone, atlikus geodezinius matavimus pagal priedÄ , bei 2000 m. rugpjūčio 29 d.

įsakymÄ Nr. 1574 „Dėl Å iaulių rajono PakumulÅ¡ių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, kuriuo valstybinės reikÅ¡mės kelio - rajoninio kelio Nr. 4026 Privažiuojamasis kelias prie PakumulÅ¡ių nuo kelio Å iauliai - Palanga atkarpoje 0,014 iki 0,938 km suprojektuotas 8 metrų pločio kelias, bei žemės reformÄ vykdančios institucijos nesiaiÅ¡kino Å¡io kelio reikÅ¡mės, nesivadovavo teisės aktų, reglamentuojančių kelių kategorijas bei suskirstymÄ , nuostatomis, todėl neteisingai įvertino kelio juostos, kuri yra valstybės žemė, plotį bei matmenis.

To pasekoje, formuojant 0,1977 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. XXXX, kadastro Nr. AAAA Å iaulių r. sav., Å¡io žemės sklypo dalis 0,0072 ha pateko į valstybinės reikÅ¡mės KeliÄ Nr. 4026, į kurį nuosavybės teisės negalėjo bÅ«ti perleistos, todėl Å iaulių apskrities virÅ¡ininko 1998 m. lapkričio 16 d. įsakymo Nr. 1356 „Dėl namų valdų žemės sklypų pardavimo Å iaulių rajone“ priedo „Šiaulių rajono privačių namų valdų savininkų, turinčių teisę pirkti žemės sklypus sÄ raÅ¡as“ V dalies „Kuršėnų kaimiÅ¡koji seniÅ«nija“ eilutės Nr. 2 dalis, kuria į valstybinės reikÅ¡mės keliÄ - rajoninį keliÄ Nr. 4026 Privažiuojamasis kelias prie PakumulÅ¡ių nuo kelio Å iauliai - Palanga pateko 0,0072 ha 0,1977 ha žemės sklypo, unikalus Nr. XXXX, kadastro Nr. AAAA Å iaulių r., 2000 m. rugpjūčio 29 d.

Å iaulių apskrities virÅ¡ininko įsakymo Nr. 1574 „Dėl Å iaulių rajono PakumulÅ¡ių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalis, kuria suprojektuotas valstybinės reikÅ¡mės kelias - rajoninis kelias Nr. 4026 Privažiuojamasis kelias prie PakumulÅ¡ių nuo kelio Å iauliai - Palanga 8 metrų pločio per PakumulÅ¡ių kaimÄ (atkarpa nuo 0,014 iki 0,938 km) priimti, bei 1999 m. vasario 24 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. P91/99-0179 dalis, kuria L.

M. nuosavybės teise įgijo 0,0072 ha valstybinės reikÅ¡mės kelio - rajoninio kelio Nr. 4026 Privažiuojamasis kelias prie PakumulÅ¡ių nuo kelio Å iauliai - Palanga dalį - 0,0072 ha 0,1977 ha žemės sklypo, unikalus Nr. XXXX, kadastro Nr. AAAA Å iaulių r., sudaryta pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ ir 2 dalį (1997 m. birželio 6 d. įstatymo Nr. VIII-315 redakcija), Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ (1997 m. liepos 2 d.

įstatymo Nr. VIII-370 redakcija), Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, 5 straipsnio 1 dalį (1998m. lapkričio 17 d. įstatymo Nr. VIII-923 redakcija), Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ , (1997 m. rugsėjo 25d įstatymo Nr. VU 1-426 redakcija), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimÄ Nr. 757„Dėl valstybinės reikÅ¡mės kelių sÄ raÅ¡o patvirtinimo“, 1964 m. Civilinio kodekso 981 straipsnio 2 dalį, ir turi bÅ«ti pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento (1964 m.

Civilinio kodekso 47 straipsnio 1 d. ir 59 straipsnio 1 d.)26. Dėl pirmiau nurodytų motyvų pripažintini nepagrįstais ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos atsikirtimai dėl to, jog ginčo žemės sklypas (L. M. namų valda, adresu Å iaulių r.) buvo suformuotas laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos. Konstatuotina, kad 1998 metais korporacijos „ Matininkai“ parengtame žemės sklypo plane, kurio pagrindas Å iaulių apskrities VirÅ¡ininko 1998-11-16 įsakymas Nr.1356“, nėra aiÅ¡kių nuorodų į valstybinės reikÅ¡mės keliÄ ir jo plotį, apsaugines zonas, ir sutiktina su ieÅ¡kovės bei trečiojo asmens VÄ® Å iaulių regiono keliai atstovų argumentais, kad vien atlikus aritmetinius paskaičiavimus pagal nurodytÄ mastelį, matyti, kad kelio plotis įbraižytas 8 metrų, paliekant 1,94-2,07 m atstumÄ iki sklypo ribų, kai tuo tarpu kitoje sklypo pusėje ties Å ermukÅ¡nių gatve, palikta net 5,97-6,13 m pločio valstybinės žemės zona, ir nė viena atsakinga valstybės institucija nepareiÅ¡kė pastabų, tikrindama planÄ ir jame uždėdama oficialias suderinimo žymas ( 1 t. 74 b.l.). BÅ«tent tokio ydingo žemės sklypo plano pagrindu buvo sudaryta 1999 m. vasario 24 d.

Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P91/99-0179, kuria L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise iÅ¡ valstybės įgijo 0,0072 ha valstybinės reikÅ¡mės kelio - rajoninio kelio Nr. 4026 „Privažiuojamasis kelias prie PakumulÅ¡ių nuo kelio Å iauliai – Palanga“ dalį, patenkančiÄ Ä¯ 0,1977 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. XXXX, kadastro Nr. AAAA Å iaulių r. ( I t. 50 b.l.). Taip pat Å¡io sklypo pagrindu Valstybinis žemėtvarkos institutas parengė kadastro duomenų bylÄ pagal PakulmuÅ¡ių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektÄ , kuriame kelio plotis įbraižytas 8 metrų., o vėliau minėtas planas buvo patvirtintas Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos 2000-08-29 įsakymu Nr. 1574 „Dėl Å iaulių rajono PakumulÅ¡ių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“.

Todėl Nacionalinė žemės tarnyba nepagrįstai ginče teigia, jog nėra pagrindo tenkinti prokurorės ieÅ¡kinio reikalavimų dėl administracinių aktų ir ginčo žemės pirkimo - pardavimo sandorio dalyje panaikinimo, nes žemės sklypas buvo suformuotas tinkamai ir pagal tuometinius vietovės kadastro duomenis, kuriuose ginčo kelias buvo pažymėtas kaip vietinės reikÅ¡mės kelias, ir suformuotame L. M. namų valdos sklype jokių kelio elementų (Å¡laitų, sankasų, griovio ir kt.) nebuvo, kÄ Ä¯rodo ir atsakovės pateiktos sklypo fotonuotraukos. Teismas ginÄÄ iÅ¡ esmės vertina niekinio sandorio aspektu ir daro iÅ¡vadÄ , kad prokurorė pagrįstai ieÅ¡kiniu ginčija minėtame projekte pateiktus duomenis, kurių pagrindu buvo priimami ir kiti sprendiniai, padarytas įraÅ¡as Nekilnojamojo turto kadastre, nes įgyvendinant žemės reformÄ ir vykdant žemėtvarkos procedÅ«ras, laikantis imperatyvių įstatymo reikalavimų, valstybinės reikÅ¡mės keliui turėjo bÅ«ti numatytas visai kito dydžio plotis.

Todėl visi kiti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepimo argumentai laikytini teisiškai nereikšmingais, dėl jų toliau nepasisakytina.27. Atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, konstatuotina, jog ginčo kelias yra išimtinė valstybės nuosavybė ir jo dalis negalėjo būti parduodama privačiai nuosavybei, o priimant administracinius aktus bei sudarant valstybinės žemės pardavimo sutartis buvo pažeistos imperatyvios įstatymų normos, todėl priimti Šiaulių apskrities viršininko įsakymai ir jų pagrindu sudaryti sandoriai yra neteisėti, niekiniai ir negalioja nuo jų sudarymo dienos ( 1964 m. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 47 str. 1 d., 59 str. 1 d., 2000 m.

CK 1.80 str. 1 d.).Dėl ginčo žemės įgijėjų sÄ Å¾iningumo ir restitucijos taikymo.28. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, panaikinus administracinį aktÄ dėl prieÅ¡taravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, turi bÅ«ti taikoma restitucija. Taigi administracinio akto panaikinimas dėl prieÅ¡taravimo imperatyviosioms įstatymo normoms sukelia tuos pačius padarinius kaip ir pripažinus sandorį niekiniu. Kadangi teismas restitucijÄ turi taikyti ir savo iniciatyva (ex officio) (CK 6.145 straipsnis), tai, atsižvelgdamas į restitucijos taikymÄ reglamentuojančias teisės normas, ypač į CK 6.147 straipsnio 1, 2 dalis, teismas turi nustatyti ir įvertinti visas taikytinai restitucijai (jos bÅ«dui) teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes.29.

Å ioje byloje nėra duomenų, kad atsakovė E. M. ir jos sutuoktinis L. M., kuriems neteisėtais administraciniais aktais, valstybinės žemės pirkimo sandoriu buvo perleistos nuosavybės teisės į valstybinės reikÅ¡mės kelio dalį, bÅ«tų darę kokiÄ nors įtakÄ valstybės institucijų sprendimams nustatant iÅ¡perkamo namų valdos žemės sklypo plotÄ bei suprojektuojant jo ribas; Å¡ie asmenys pasitikėjo valstybės institucijų kompetencija nustatyti konkrečius perkamos iÅ¡ valstybės žemės plotus.

Teismas pažymi, kad Å¡ių asmenų sÄ Å¾iningumas 1998-2000 metų žemėtvarkos procese nepaneigtas. Vien tai, kad Å¡ie asmenys, kuriems buvo suteikta teisė įteisinti turimÄ namų valdÄ , iÅ¡perkant nustatyta tvarka žemę iÅ¡ valstybės, bÅ«dami rÅ«pestingi ir atidÅ«s žemės teisinių santykių dalyviai, privalėjo žinoti, kad nuosavybės teisė į valstybinės reikÅ¡mės keliÄ negali bÅ«ti perleista, nes tai prieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, nėra pagrindas pripažinti juos nesÄ Å¾iningais, nes jie neturėjo kompetencijos priimti sprendimų dėl namų valdos žemės plotų nustatymo, be to, kaip minėta, nenustatyta, kad jie bÅ«tų darę kokiÄ nors neleistinÄ Ä¯takÄ valstybės institucijų sprendimams.

Atitinkamai byloje nenustatytas ir paskutiniųjų žemės sklypo įgijėjų - atsakovų L. B. ir E. B. nesÄ Å¾iningumas, sudarant 2015 m. pirkimo – pardavimo sandorį su atsakove E. M.; 2016 m. užtikrinant UAB „Parianas“ turtinę prievolę ir sudarant žemės sklypo įkeitimo sandorį su atsakovu AB DNB banku. Konstatuotina, kad notarus, tvirtinusius ginčo žemės sklypo perleidimo sandorius, taip pat nesieja jokie materialiniai teisiniai santykiai su sandorių Å¡alimis, ieÅ¡kinio pagrindu nenurodomi jokie notarų neteisėti veiksmai, dėl Å¡ios priežasties prokurorė pagrįstai neįtraukė notarų į procesÄ , ir teismas ginče nevertina Å¡ių asmenų teisių ir pareigų.30.

Pagal kasacinio teismo suformuotÄ praktikÄ , tokio pobÅ«džio ginčuose, konstatavus niekinį sandorį, susijusį su iÅ¡imtinės valstybės nuosavybės perdavimu privatiems asmenims, iÅ¡ esmės neginamos sÄ Å¾iningų įgijėjų teisės; pripažįstama valstybės institucijų neteisėtų veiksmų padarinių operatyvaus ir veiksmingo paÅ¡alinimo svarba, todėl restitucija taikoma valstybei ir paskutiniesiems turto įgijėjams, iÅ¡ kurių turtas natÅ«ra grÄ Å¾intinas valstybei, nes prieÅ¡ingu atveju Å¡ių turto įgijėjų padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, o valstybės – atitinkamai pagerėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012).

Taigi valstybė įpareigotina paskutiniesiems turto įgijėjams L. B. ir E. B., iÅ¡ kurių turtas natÅ«ra grÄ Å¾intinas valstybės iÅ¡imtinei nuosavybei, atlyginti jų patirtas Å¡io turto įsigijimo iÅ¡laidas, kurios neturėtų virÅ¡yti sandorių sudarymo metu parduodamo turto rinkos kainos. Byloje nustatyta, jog 2015-09-21 pirkimo-pardavimo sutartyje 0,1977 ha žemės sklypas buvo įkainotas skirtingai: indeksuota vertė – 549 Eur; žemės sklypo vertė -343 Eur; vidutinė rinkos vertė – 1020 Eur, kaip nurodyta ir 2016-06-2 8VÄ® Registrų centro pažymose ( 1 t.,54-66; 94-99 b.l.).

Tačiau Å¡iuo sandoriu buvo parduoti 9 nekilnojamieji daiktai už bendrÄ 33 000 Eur sumÄ , detaliai nenurodant kiekvieno daikto kainos, ir prokurorė praÅ¡o, taikant restitucijÄ , remtis bÅ«tent vidutine sklypo rinkos verte, ir pagal jÄ Ä¯kainoti 0,0072 ha grÄ Å¾inamo valstybei žemės dalį, t.y. 37,15 Eur suma. Teismo nuomone, toks grÄ Å¾inamos valstybei žemės kainos nustatymas neprieÅ¡tarauja sutarčių laisvės principui ir atitiko sutarčių Å¡alių valiÄ ; nagrinėjant bylÄ teisme atsakovai Å¡io grÄ Å¾inamo turto vertės taip pat neginčijo, todėl prokurorės reikalavimas dėl restitucijos taikymo visiÅ¡kai tenkinamas.

31. Teismas pažymi, kad tokiu bÅ«du taikant restitucijÄ , bÅ«tent valstybę atstovaujanti institucija - Nacionalinė žemės tarnyba įpareigotina atlyginti žemės vertę ir sumokėti 35,17 Eur atsakovams L. B. ir E. B.. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 248 „Dėl apskričių virÅ¡ininkų administracijų likvidavimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1787 „Dėl apskričių virÅ¡ininkų administracijų likvidacinių komisijų sudarymo ir veiksmų likviduojant apskričių virÅ¡ininkų administracijas“ pripažinimo netekusiu galios (Dėl apskričių virÅ¡ininkų administracijų likvidavimo)“ (Žin., 2010, Nr. 31-1434;

Žin., 2010, Nr. 54-2654) 5.2 punkte nustatyta, kad po to, kai bus likviduotos apskričių virÅ¡ininkų administracijos, kilus ginčų dėl apskričių virÅ¡ininkų priimtų sprendimų dėl valstybinės žemės sandorių, nuosavybės teisių į žemę, miÅ¡kus, vandens telkinius atkÅ«rimo, valstybei teismuose atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos. Valstybė turi prisiimti su restitucijos taikymu susijusius neigiamus padarinius, o atsakovams – fiziniams asmenims taikomi tokie minimaliai negatyvÅ«s turto sugrÄ Å¾inimo valstybės nuosavybėn padariniai, kokie nustatyti įstatyme.

Be to teismas pažymi, kad tokiu atveju, kai taikant restitucijÄ natÅ«ra asmenys įpareigojami grÄ Å¾inti neteisėtai įgytÄ turtÄ , tačiau yra patyrę su tuo turtu susijusių (pvz., su turto pagerinimu, turto priežiÅ«ra) iÅ¡laidų, jų atlyginimo klausimas gali bÅ«ti spendžiamas pagal iÅ¡laidas patyrusių asmenų ieÅ¡kinį, t.y. atsakovams (fiziniams asmenims) neužkertamas kelias vėliau atskirai kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu prieÅ¡ valstybę. Todėl tuo aspektu teismas vertina, kad nėra pagrindo iÅ¡eiti iÅ¡ prokurorės pateikto ieÅ¡kinio ribų, taikant restitucijÄ , nustatyti didesnes atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos atsakomybės ribas, kaip to prašė teismo posėdyje ieÅ¡kovo pusėje veikiantis trečiasis asmuo.32.

Teismas, sprendimu iÅ¡spręsdamas ginÄÄ , turi pareigÄ paskirstyti ir bylinėjimosi iÅ¡laidas Å¡alims. Konstatuotina, kad ginčas susijęs su vieÅ¡ojo intereso gynimo specifika, todėl pagal prokurorės ieÅ¡kinį iÅ¡ esmės atsakingi pagrindiniai atsakovai – valstybė, jÄ atstovaujanti institucija Nacionalinė žemės tarnyba. Kasacinio teismo praktikoje suformuotos nuostatos, kad nepriklausomai nuo to, jog ieÅ¡kinį byloje, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , pareiÅ¡kė prokuroras, o Nacionalinė žemės tarnyba įvardyta atsakovu, Å¡i procesinė situacija nepaneigia fakto, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra valstybės, kurios interesais pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys, atstovas, bet ne savarankiÅ¡kas atsakovas, kuriam galėtų bÅ«ti reiÅ¡kiamas materialinis teisinis reikalavimas, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybei iÅ¡ jos pačios atstovo tokiu atveju nepriteistinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012).

Atitinkamai teismas Å¡ioje byloje, remdamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, neturi pagrindo žyminio mokesčio ir kitų patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstyti tarp kitų atsakovų (fizinių asmenų) ir jas priteisti valstybės naudai (CPK 3 str. 7 d., 88 str. 1 d., 96 str. 1 d., 5 d.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kovės Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokurorės ieÅ¡kinio reikalavimus atsakovams tenkinti visiÅ¡kai.

Panaikinti Å iaulių apskrities virÅ¡ininko 2000 m. rugpjūčio 29 d. įsakymo Nr. 1574 „Dėl Å iaulių rajono PakulmuÅ¡ių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalį, kuria įbraižytas valstybinės reikÅ¡mės kelias - rajoninis kelias Nr. 4026 „Privažiuojamasis kelias prie PakumulÅ¡ių nuo kelio Å iauliai – Palanga“ 8 metrų pločio per PakumulÅ¡ių kaimÄ (atkarpa nuo 0,014 iki 0,938 km) ties žemės sklypu, unikalus Nr. XXXX, kadastro Nr. AAAA PakumulÅ¡ių k.v., esančiu Å iaulių r.

Panaikinti Å iaulių apskrities virÅ¡ininko 1998 m. lapkričio 16 d. įsakymo Nr. 1356 „Dėl namų valdų žemės sklypų pardavimo Å iaulių rajone“ priedo „ Å iaulių rajono privačių namų valdų savininkų, turinčių teisę pirkti žemės sklypus, sÄ raÅ¡as “ V dalies „ Kuršėnų kaimiÅ¡koji seniÅ«nija“ eilutę Nr.2 dalyje, kuria į valstybinės reikÅ¡mės keliÄ â€“ rajoninį keliÄ Nr. 4026 „Privažiuojamasis kelias prie PakumulÅ¡ių nuo kelio Å iauliai – Palanga“ pateko 0,0072 ha žemės 0,1977 ha žemės sklypo, unikalus Nr. XXXX, kadastro Nr. AAAA Å iaulių r.

Pripažinti negaliojančia 1999 m. vasario 24 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P91/99-0179 dalyje, kuria L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise įgijo 0,0072 ha valstybinės reikÅ¡mės kelio - rajoninio kelio Nr. 4026 „Privažiuojamasis kelias prie PakumulÅ¡ių nuo kelio Å iauliai – Palanga“ dalį, patenkančiÄ Ä¯ 0,1977 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. XXXX, kadastro Nr. AAAA Å iaulių r. Pripažinti negaliojančiu 2000 m. balandžio 4 d.

Paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal įstatymÄ , notarinio registro Nr.3030, patvirtintÄ Å iaulių rajono 2-ojo notaro biuro notarės B. Å ., dalyje, kuria E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) paveldėjo 0,0072 ha valstybinės reikÅ¡mės kelio – rajoninio kelio Nr.4026 „ „Privažiuojamasis kelias prie PakumulÅ¡ių nuo kelio Å iauliai – Palanga“ dalį, patenkančiÄ Ä¯ 0,1977 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. XXXX, kadastro Nr. AAAA Å iaulių r. Pripažinti negaliojančia 2015 m. rugsėjo 21 d.

Pirkimo -pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 2967, patvirtintÄ Å iaulių rajono savivaldybės Kuršėnų seniÅ«nijos notaro biuro notarės V. J. – Birbilienės, dalyje, kuria L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo 0,0072 ha valstybinės reikÅ¡mės kelio - rajoninio kelio Nr. 4026 „Privažiuojamasis kelias prie PakumulÅ¡ių nuo kelio Å iauliai – Palanga“ dalį, patenkančiÄ Ä¯ 0,1977 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. XXXX, kadastro Nr. AAAA PakumulÅ¡ių k.v., esantį Å iaulių r.

Pripažinti negaliojančiu 2016 m. balandžio 5 d. turto įkeitimo sandorį, notarinio registro Nr. NM-2226, patvirtintÄ Å iaulių miesto 4-ojo notarų biuro notarės N. M., hipotekos identifikavimo kodas Nr.20120160019382, dalyje, kuria L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) UAB „Parianas“ , juridinio asmens kodas 1758024228, prievolei pagal 2016 m. balandžio 1 d. kredito linijos banko sÄ skaitoje sutartį Nr. 175802428-K užtikrinti įkeitė 0,0072 ha valstybinės reikÅ¡mės kelio - rajoninio kelio Nr. 4026 „Privažiuojamasis kelias prie PakumulÅ¡ių nuo kelio Å iauliai – Palanga“ dalį, patenkančiÄ Ä¯ 0,1977 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. XXXX, kadastro Nr. AAAA Å iaulių r.

Taikyti restitucijÄ ir: įpareigoti atsakovus L. B. ir E. B. grÄ Å¾inti natÅ«ra Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn 0,0072 ha valstybinės reikÅ¡mės kelio - rajoninio kelio Nr. 4026 „Privažiuojamasis kelias prie PakumulÅ¡ių nuo kelio Å iauliai – Palanga“ dalį, patenkančiÄ Ä¯ 0,1977 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. XXXX, kadastro Nr. AAAA PakumulÅ¡ių k.v., esantį Å iaulių r.; priteisti iÅ¡ valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos (į. k. 188704927), L.

B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 37,15 Eur (trisdeÅ¡imt septynis eurus, 15 centų).Bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovų nepriteisti.Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                Alma Jurgelienė