5cb0b281-d0ab-4c75-9b8b-4ec00107966c · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-6256-402/2018 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01444-2018-8 Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2; 20.5; 37.2; 55.1.3. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 11 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Natalja Zelionkienė, sekretoriaujant JÅ«ratei Žvinklei, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K. V. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 20 000 Eur neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas skunde (b. l.

2) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016-08-05 iki 2018-07-06 jis atliko laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose kamerų tipo patalpose Nr. 8, 9, 10, 11, 6, 16, 17, 13 nežmoniÅ¡komis, kankinančiomis sÄ lygomis, pažeidžiant reglamentuotÄ vienam nuteistajam tenkančiÄ gyvenamojo ploto normÄ . Tvirtino, kad kamerose gyveno 5-7 asmenys. Laikino sulaikymo kamerose Nr. 8, 9, 10, 11 sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas. Nurodė, jog kamerose buvo netinkamas apÅ¡vietimas, nebuvo ventiliacijos, kaupėsi drėgmė.

Nurodė, jog buvo priverstas miegoti lovos antrame aukÅ¡te. Kalėdamas tokiomis sÄ lygomis patyrė didelių nepatogumų, emocinę depresijÄ , dvasinių iÅ¡gyvenimų, susirgo plaučių tuberkulioze t. y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertino 20 000 Eur ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovės. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų (toliau tekste – ir Marijampolės PN), atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko (b. l. 6-9). Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo patalpintas į kamerų tipo patalpas Nr. 6, 13, 16, 18.

Tvirtino, kad reglamentuota vienam nuteistajam tenkanti gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista. Marijampolės PN patalpos įrengtos bei aprÅ«pintos inventoriumi pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ . Pažymėjo, jog pagal galiojančių teisės aktų nuostatas, skaičiuojant vienam nuteistajam tenkančiÄ gyvenamojo ploto normÄ , neturi bÅ«ti atsižvelgiama į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . Marijampolės PN patalpų atitiktis higienos normų reikalavimams periodiÅ¡kai arba pagal nuteistųjų skundus tikrinama kompetentingų institucijų.

Patikrinimų metu pažeidimų nebuvo nustatyta. Pataisos namai neturi jokių duomenų dėl pareiÅ¡kėjo moralinių iÅ¡gyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeminimų, kurių priežastimi bÅ«tų kalinimo buitinės sÄ lygos ar patalpų užpildymas. Dėl buitinių sÄ lygų ar su tuo susijusių problemų pareiÅ¡kėjas nesikreipė į Psichologinę tarnybÄ , kurios darbuotojai turi reikiamÄ kompetencijÄ Ä¯vertinti asmens negatyvių psichinių iÅ¡gyvenimų apimtis ir siÅ«lyti direktoriui sprendimus dėl pagalbos tokiam asmeniui.

Todėl Marijampolės PN administracijos nuomone, nei nuteistojo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ , nei įvardinta Å¡ios žalos piniginė apimtis, neturi jokio realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo. Mano, kad Marijampolės pataisos namai veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Nenustačius bent vienos iÅ¡ trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų (neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ .

Prašė skundÄ atmesti. PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtÄ neturtinę žalÄ laikotarpiu nuo 2016-08-05 iki 2018-07-06, atliekant laisvės atėmimo bausmę kamerų tipo patalpose Nr. 8, 9, 10, 11, 6, 16, 17, 13, jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ teisės aktuose nustatyto vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto normos pažeidimo, jam atliekant bausmę kamerų tipo patalpose. Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 111.2 punkte nustatyta, kad minimalaus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m. pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose.

Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus gyvenamosios patalpos ploto norma, neįskaičiuoti joje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto, į tai atsižvelgiama tik vertinant pareiÅ¡kėjo situacijÄ pagal Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus minėto nacionalinio teisės akto pažeidimus (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017).

Kai asmeniui tenkantis plotas yra toks mažas, kad neatitinka EŽTT praktikoje taikomo 3 kv. m standarto, itin mažas faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas vertintinas kaip EŽTT formuojamų standartų pažeidimas. Atlikus pareiÅ¡kėjui tekusio ploto normos vertinimÄ pagal Konvencijos nuostatas ir jas aiÅ¡kinančiÄ EŽTT praktikÄ , sprendžiant Å¡io pobÅ«džio bylas, svarbu nustatyti, ar buvo laikytasi nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, nustatančių ploto normas. Atsakovės atstovė atsiliepime (b. l.

6) nurodė, kad pareiÅ¡kėjas kamerose Nr. 8, 9, 10, 11, 17 bausmės neatliko, pareiÅ¡kėjas neginčijo atsakovės atstovo pateiktų duomenų, todėl aplinkybės susijusios su Å¡iomis kameromis nebus nagrinėjamos. Atsakovės atstovas pateikė teismui duomenis, kad ginčo laikotarpiu, pareiÅ¡kėjas atliko bausmę kamerų tipo patalpose Nr. 6, 13, 16, 18 (b. l. 6, 46-47). Nuo 2016-08-26 – 5 paros KTP, paskirtas į 18 kamerÄ , jos plotas 12,14 kv. m., joje įrengtos 3 miegamosios vietos, kameroje viso buvo iki 3 nuteistųjų, ploto teko 4,04 kv. m.; nuo 2016-11-14 – 15 parų BI paskirtas į 6 kamerÄ , jos plotas 11,44 kv. m., joje įrengtos 3 miegamosios vietos, kameroje viso buvo iki 3 nuteistųjų, ploto teko 3,81 kv. m.; nuo 2016-12-19 – 15 parų BI paskirtas į 6 kamerÄ , jos plotas 11,44 kv. m., joje įrengtos 3 miegamosios vietos, kameroje viso buvo iki 3 nuteistųjų, ploto teko 3,81 kv. m.; nuo 2017-08-17 – 15 parų BI paskirtas į 6 kamerÄ , jos plotas 11,44 kv. m., joje įrengtos 3 miegamosios vietos, kameroje viso buvo iki 3 nuteistųjų, ploto teko 3,81 kv. m.; nuo 2017-08-25 perkeltas iÅ¡ 6 kameros į 13 kamerÄ , jos plotas 16,46 kv. m., joje įrengtos 4 miegamosios vietos, kameroje viso buvo iki 4 nuteistųjų, ploto teko 4,1 kv. m. (b. l. 10); nuo 2018-06-14 iki 2018-06-19 buvo patalpintas į kamerų tipo patalpas Nr. 16, jos plotas 20,20 kv. m., joje įrengtos 5 miegamosios vietos, kameroje viso buvo iki 5 nuteistųjų, ploto teko 4,04 kv. m. (b. l. 10, 46-47).

Ä® paminėtų kamerų plotÄ nepatenka kameroje įrengto sanitarinio mazgo plotas. Tai įrodo techninės apskaitos plano duomenys (b. l. 27). Taigi, neįskaitant sanitarinio mazgo užimamo ploto, kamerose Nr. 6, 13, 16, 18, pareiÅ¡kėjui teko nuo 3,81 kv. m. iki 4,1 kv. m. ploto ir konstatuotina, kad vienam asmeniui turinti tekti gyvenamojo ploto norma pažeista nebuvo, taigi nėra pagrindo atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų konstatavimui. PareiÅ¡kėjas neginčijo atsakovės atstovo pateiktų duomenų apie ginčo patalpų gyvenamÄ jį plotÄ , jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima abejoti atsakovės atstovo pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais apie gyvenamųjų patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu gyveno pareiÅ¡kėjas, plotÄ , jose gyvenusių nuteistųjų skaičių, todėl, vertinant pareiÅ¡kėjo reikalavimo pagrįstumÄ , vadovaujamasi atsakovės atstovo pateiktais duomenimis apie pareiÅ¡kėjo gyvenamÄ sias vietas, vertinamuoju laikotarpiu Å¡iose patalpose gyvenusių asmenų skaičių.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kamerose nebuvo ventiliacijos, drėgna, nebuvo tinkamo apÅ¡vietimo. PareiÅ¡kėjas į bylÄ nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl Marijampolės PN gyvenamųjų patalpų, kuriose jis buvo apgyvendintas, buvusios blogos ventiliacijos, apÅ¡vietos, drėgmės. Byloje nepateikta įrodymų, t. y. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, kurie suraÅ¡omi vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-606 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d.

įsakymo Nr. V-946 „Dėl tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintu reglamentu. Todėl teismas, vertindamas į bylÄ pateiktus dokumentus, negali vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad pareiÅ¡kėjas dėl kamerose buvusios blogos ventiliacijos, apÅ¡vietos, drėgmės galėjo patirti papildomus nepatogumus. Kita vertus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų praÅ¡ymus, praneÅ¡imus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems vieÅ¡ojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytÄ kontroliuojamų sričių sÄ raÅ¡Ä .

Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiÅ¡kėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl gyvenamosiose patalpose buvusios blogos ventiliacijos, apÅ¡vietos, drėgmės, laikytini nepagrįstais. Teismas pažymi, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu taip pat skundėsi tuo, jog kamerose tualetai buvo tupiami, neįrengti sėdimi unitazai. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (toliau – Aprūpinimo normos) 10.4 punkte nurodyta, kad kamerų tipo patalpų sanitariniame mazge turi būti įrengti klozetai, kurie gali būti tupiami, todėl šioje dalyje pareiškėjo argumentai laikytini teisiškai nepagrįstais.

Teismas pažymi, jog pareiškėjas nors ir reiškia pretenzijas dėl dviaukščių lovų buvimo Pataisos įstaigoje, tačiau pažymėtina, kad HN 134:2015 lovų įrengimo reikalavimai nenumatyti. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose įtvirtinta, jog gyvenamojoje patalpoje turi būti asmeniui skirta metalinė lova, tačiau kad lova turi būti vieno aukšto ir, kad negali būti dviaukštės lova, nenumatyta, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų.

Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į Pataisos įstaigos administracijÄ , kad negali miegoti lovos antrame aukÅ¡te. Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. pvz.,Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr. pvz.,Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri gali bÅ«ti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtÄ fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ , pažeminimus, reputacijos pablogėjimÄ ir kt. (CK 6. 250 str. 1 d.). Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktikÄ , yra konstatavęs, jog siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (žr., pvz., 2009 m. vasario 20 d.

Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A556 - 95/2009). Å ioje administracinėje byloje iÅ¡vardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalÄ , nenustatyta. Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų nepakanka. PaaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , jog skundo reikalavimas dėl 20 000 Eur neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiÅ¡kėjui sÄ moningai sukelti dvasinį sukrėtimÄ ir skriaudÄ (ABTÄ® 57 str.).

Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, nesant visų bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTÄ® 57 str., 88 str. 1 p.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsniu 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Natalja Zelionkienė