5cad6aa2-5ca4-4eea-9b82-e98ccf3e5256 · Vilniaus apygardos teismas

Byla Nr. 1A-84-626/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45606-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8.; 1.1.10.1.; 1.1.8.1.2.; 2.4.6.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 14 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jurgitos Mačionytės, Vitalijos NorkÅ«naitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ernesto RimÅ¡elio, sekretoriaujant Jolitai Žylienei, dalyvaujant prokurorui Remigijui Matevičiui, nuteistajam E. S. ir jo gynėjui advokatui Vidmantui MartyÅ¡iui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-30 nuosprendžio, kuriuo E. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 258 straipsnio 2 dalį 20 parų areÅ¡tu, BK 307 straipsnio 2 dalį – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrinus apėmimo bÅ«du E. S. paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, jÄ atliekant pataisos namuose.Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, nuspręsta iÅ¡ E. S. ir I. S. solidariai konfiskuoti (iÅ¡ieÅ¡koti) iÅ¡ nusikalstamos veikos gautus pinigus – 13 600 Eur.Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1-3 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamoj proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti 2016-10-11 kratos pas E. S. ir I.

S. gyvenamojoje vietoje bei 2016-10-11 E. S. asmens kratos metu rastus ir paimtus iÅ¡ viso 1 985 Eur, taip pat 2016-10-11 kratos metu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rastus ir paimtus iÅ¡ viso 270 Eur, ir Å¡ia suma sumažinti iÅ¡ nuteistųjų konfiskuotinÄ (iÅ¡ieÅ¡kotinÄ ) 13 600 Eur sumÄ bei laikyti, kad likusi konfiskuotina (iÅ¡ieÅ¡kotina) suma yra 11 345 Eur.Å iuo nuosprendžiu taip pat nuteista I. S., tačiau dėl jos skundai nepaduoti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

E. S. nuteistas pagal BK 307 straipsnio 2 dalį dėl neteisėto pelnymosi iÅ¡ kito asmens prostitucijos. O bÅ«tent už tai, kad jis iÅ¡ anksto susitaręs su I. S. ir veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslÄ gauti turtinės naudos iÅ¡ prostitucijos, nuo 2015 m. balandžio mėnesio vidurio, tiksliau tyrimo nenustatytos datos, iki 2016-10-11 organizavo bei pelnėsi iÅ¡ kito asmens prostitucijos, tai yra per internetines pažinčių svetaines bei kitais tyrimo metu nenustatytais bÅ«dais surasdami merginas ir, joms sutikus verstis prostitucija, organizavo ir vadovavo jų prostitucijai Vilniaus mieste, butuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), patalpindami skelbimus apie merginų teikiamas seksualines paslaugas interneto tinklapyje www.skelbiu.lt, iÅ¡ anksto nurodydami merginoms tikruosius Vilniuje klientams teikiamų seksualinių paslaugų įkainius, tai yra nuo 80 iki 100 Eur už valandÄ , už pusvalandį – nuo 60 iki 70 Eur, bei už tokias paslaugas gautų pinigų paskirstymo proporcijÄ , pagal kuriÄ kiekviena mergina gaudavo pusę uždarbio, vykdydami centralizuotÄ klientų skambučių priėmimÄ ir užsakymų paskirstymÄ , informuodami merginas apie kliento atvykimÄ , surinkdami iÅ¡ merginų pinigus – dalį sumos, gautos iÅ¡ klientų už prostitucijÄ , kuriuos tyrimo metu nenustatytomis dalimis pasidalindavo tarpusavyje.

Tokiu bÅ«du I. S. ir E. S. pelnėsi iÅ¡ V. K. prostitucijos nuo 2015 m. balandžio mėnesio iki 2015 m. rugsėjo mėnesio, tiksliau tyrimo metu nenustatytos datos, ir turėjo iÅ¡ to ne mažiau kaip 900 Eur dydžio pelnÄ ; iÅ¡ A. D. prostitucijos nuo 2016-02-05 iki 2016-10-11 ir turėjo iÅ¡ to ne mažiau kaip 5 700 Eur dydžio pelnÄ ; iÅ¡ V. M. prostitucijos nuo 2015-08-12 iki 2016-10-11 ir turėjo iÅ¡ to ne mažiau kaip 7 000 Eur pelnÄ , tai yra iÅ¡ viso turėjo ne mažiau kaip 13 600 Eur pelnÄ .Taip pat E. S. nuteistas pagal BK 258 straipsnio 2 dalį dėl neteisėto disponavimo neÅ¡aunamuoju ginklu.

O bÅ«tent už tai, kad jis, neteisėtai, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, įgijo civilinėje apyvartoje draudžiamÄ Å¡altÄ jį neÅ¡aunamÄ jį ginklÄ , tai yra pramoninės gamybos lenktinį peilį su automatiÅ¡kai atsilenkiančia ir užsifiksuojančia geležte bei užraÅ¡ais „Stainless U.S.A“, kurį neÅ¡iojo su savimi įsidėjęs į vyriÅ¡kÄ rankinę, pakabintÄ per petį, nuo 2016-10-11, 8 val., iÅ¡eidamas iÅ¡ savo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), vykdamas automobiliu VW GOLF (v. n. (duomenys neskelbtini) į automobilių techninės apžiÅ«ros centrÄ , esantį Gedmino g. 141, KaiÅ¡iadoryse, vėliau vykdamas į Vilnių, GariÅ«nų turgavietę, esančiÄ GariÅ«nų g. 70, Vilniuje, iki 2016-10-11, 15.25 valandos, kai grįžo minėtu automobiliu prie savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų, kurie jo asmens kratos metu, vyriÅ¡koje rankinėje, kabėjusioje per petį, rado ir paėmė minėtÄ Å¡altÄ jį neÅ¡aunamÄ jį ginklÄ .Apeliaciniu skundu nuteistasis E. S. praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-30 nuosprendžio dalį, taikyti nuteistojo E. S. atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos 2-jų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti, taikant nuteistajam E. S. papildomÄ baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigojimus.

Taip pat praÅ¡o panaikinti 2017-10-30 nuosprendžio dalį, dėl pinigų (11 345 Eur) konfiskacijos. Kratų metu rastų pinigų konfiskacijos mastÄ ir dydį sumažinti iki protingos ir patikimai nustatytos pinigų sumos. Pinigus, paimtus iÅ¡ jo 2016-10-11 asmens kratos metu ir skirtus atsiskaityti už automobilio remontÄ (1 320 eurų) grÄ Å¾inti tikrajai pinigų savininkei L. J..Skunde nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu konfiskuoto turto dydis nepagrįstas objektyviais duomenimis (neginčytinais įrodymais).

Pasak apelianto iÅ¡ baudžiamosios bylos objektyvių (faktinių) duomenų aiÅ¡kiai matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nepaÅ¡alino Å¡ioje baudžiamojoje byloje esančių prieÅ¡taravimų tarp įrodymų, lemiančių bylos objektyvių ir subjektyvių aplinkybių nustatymÄ , dėl ko neteisingai ir nekategoriÅ¡kai bei abejotinai buvo nustatyti konfiskuotino turto apimtys ir dydžiai bei jo socialiniai ryÅ¡iai ir darbas. Nurodo, kad iÅ¡ baudžiamojoje byloje esančių skundų bei prie skundų pridėtų raÅ¡ytinių dokumentų aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai matyti, kad 2016-10-11 jo asmens kratos metu paimti pinigai (1 200 Eur) priklauso jo sutuoktinės mamai (jo uoÅ¡vei) L.

J., kuriÄ sudaro 1 028,91 Eur jos gauti kaip 2016-09-14 eismo įvykyje patirtos žalos atlyginimas (Pagrindas. AB „Lietuvos draudimas“ praneÅ¡imas Nr. (duomenys neskelbtini)); prie gautos iÅ¡ draudimo bendrovės sumos jos pridėta trÅ«kstama pinigų suma (iki 1200 eurų). Pinigai jam duoti apmokėti meistrams, remontavusiems ir dažiusiems jos automobilį „BMW“ (v. n. (duomenys neskelbtini) Nurodo, kad jam pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė tapo kolektyvinės atsakomybės priemone, kuri pagal formuojamÄ kasacinės instancijos teismo praktikÄ , atsižvelgiant į EŽTT jurisprudencijÄ - mÅ«sų valstybėje negalima.Nurodo, kad jo gynyba teisme buvo ne reali, o formali, nes teismo posėdyje nebuvo apklausti pagrindiniai liudytojai:

V. K., A. D. ir V. M. dėl jam perduotų pinigų sumų, atsižvelgiant į jų pačių aktyvius ir suinteresuotus veiksmus, savanoriškai teikiant seksualinio pobūdžio paslaugas. Nesutinka su skundžiamame nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis, kad: jis vadybininku dirbo savo žmonos I. S. įmonėje; tėvo R. A. S. neįgalumas nėra patvirtintas oficialiais duomenimis; nepilnametis sūnus D. S. su juo negyvena (nuosprendžio 14 lapas, pirma pastraipa nuo viršaus). Nurodo, kad šie teiginiai niekuo negrįsti, neatsakingai pareikšti teismo baigiamajame procesiniame dokumente ir akivaizdžiai kerštingi, nes žmonos I.

S. įmonėje jis niekada (kaip ir sutuoktinė I. S.) nedirbo, nes tokios įmonės paprasčiausiai nebuvo ir nėra. Jie su sutuoktine dirbo samdytais darbuotojais uždaroje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)). Bendrovės vienintelė akcininkė yra ne sutuoktinė, o jo motina I. S.. Pažymi, kad jo sūnus D. S. auga ir gyvena su savo motina E. P., o jis sūnų visokeriopai išlaiko ir rūpinasi jo poreikiais bei ugdymu. Tėvo R.

A. S. ligos diagnozę - 2017-08-22 patirtÄ galvos smegenų infarktÄ , patvirtino iÅ¡raÅ¡ais iÅ¡ medicininių dokumentų (medicininius dokumentus dėl tėvo ligos ir dabartinės bÅ«klės pridedu prie Å¡io apeliacinio skundo).Apeliantas nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeistas rungimosi principas, numatytas BPK 7 straipsnyje, t. y. iÅ¡ jo gynėjo Vidmanto MartyÅ¡iaus atimta galimybė dalyvauti apklausiant liudytojÄ V. M. nuo 14,10 valandos iki 15,10 valandos, nes advokatas negalėjo bÅ«ti vienu metu dvejose apklausų vietose, nes nuo 13 val. iki 14.50 val. (+ 10 minučių užtruko protokolo pasiraÅ¡ymas) buvo apklausiama liudytoja A.

D. (apklausė teisėja L. T.). Pažymi, kad V. M. nebuvo apklausta ir nagrinėjant bylÄ teisme, nors gynyba tokios liudytojų apklausos teisme primygtinai prašė. Pažymėtina, kad be jo gynėjo apklausiama liudytoja V. M. (2016-10-13 apklausos protokole įvardinta, kaip liudytoja V. M.) į suinteresuoto Å¡ios bylos baigtimi prokuroro R. J. klausimÄ abejodama atsakė „...gali bÅ«ti, kad ir E. galėjau duoti 7000 eurų.“ (Su mano pastaba - galėjau tokios pinigų sumos ir neduoti...). Apelianto nuomone, tai rodo, kad byla iÅ¡nagrinėta nevisapusiÅ¡kai.

Mano, kad toks jo gynėjo teisių įgyvendinimo apribojimas ir kiti pažeidimai paveikė viso proceso teisingumÄ ir didžia dalimi lėmė, kad liudytojų: V. M., A. D. ir V. K. - abejotinų ir neparemtų objektyviais duomenimis - parodymų pagrindu buvo neteisėtai ir neteisingai (be objektyvių duomenų) apskaičiuota ir priteista solidariai iÅ¡ nuteistųjų (sutuoktinių - I. S. ir E. S.), konfiskuotina pinigų suma – 13 600 (trylika tÅ«kstančių Å¡eÅ¡i Å¡imtai) Eur, kurios suma kelia didelių abejonių dėl jos skaičiavimo bÅ«do, pasirinktos metodikos ir pagrįstumo objektyviais duomenimis.Nesutinka su apylinkės teismo sprendimu netaikyti BK 75 straipsnio ir neatidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

Mano, kad teismas buvusiam nuteistojo E. S. teistumui suteikė dominuojančiÄ reikÅ¡mę, o paminėjęs turimÄ vadybininko darbÄ UAB „(duomenys neskelbtini)", Å¡eimos padėtį (vedęs, iÅ¡laiko sÅ«nų D. S. a/k (duomenys neskelbtini) ir rÅ«pinasi didelių sveikatos problemų turinčiu tėvu R. A. S., bet neatskleidęs Å¡ioje byloje nustatyto konkretaus jų turinio, Å¡ias aplinkybes vertino ne kaip apibÅ«dinančias nuteistojo asmenybę galimybės pasiekti bausmės tikslus be realaus jos atlikimo kontekste, o kaip nesukliudžiusius daryti nusikalstamÄ veikÄ .

Pažymi, kad neiÅ¡nykęs teistumas, esant pakankamam pagrindui manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nėra kliÅ«tis atidėti bausmės vykdymo, nes atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iÅ¡ bÅ«tinų bausmės individualizavimo sÄ lygų.Skunde nors ir nepraÅ¡oma, tačiau pasisakoma dėl Å¡velnesnės negu įstatymo numatyta bausmės skyrimo pagal BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ . Nurodo, kad tėvas R. A. S. gyvena kaime, vienas (Elektrėnų savivaldybės SemeliÅ¡kių seniÅ«nijos 2017-11-13 pažyma Nr. 29/02-29 apie Å¡eimos sudėtį), jis iÅ¡situokęs, su buvusia sutuoktine nebendrauja, kitų vaikų ar artimųjų, kurie jį galėtų prižiÅ«rėti ar juo rÅ«pintųsi - neturi.

Jau keleri metai, kaip sergančiu tėvu visokeriopai rÅ«pinasi tik jis (nuperka, atveža ir pagamina maisto, nuprausia, sutvarko kambarius, iÅ¡skalbia rÅ«bus, pakuria krosnį, nuveža į gydymo ir reabilitacijos įstaigas, apmoka komunalinius ir ryÅ¡ių paslaugų mokesčius, atlieka visus kitus bÅ«tinus Å«kio darbus). Taip pat nurodo, kad 2017-08-22 tėvas patyrė galvos smegenų infarktÄ su ryÅ¡kiais invalidumo požymiais (iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ medicininių dokumentų (duomenys neskelbtini)), nuo 2017-09-04 tolesnį gydymÄ ir reabilitacijÄ praėjo VÅ Ä® „Senevita“ (2017-10-14 ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) nuoraÅ¡as), nuo 2017-10-14 iki 2017-12-22 (preliminariai 4 mėnesiams) perkeltas slaugai ir reabilitacijai į VÅ Ä® Å v.

Roko ligoninės slaugos skyrių (2017-11-15 medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡o nuoraÅ¡as). Pasak apelianto, akivaizdu, kad nuo 2017-12-22 (iÅ¡raÅ¡ius tėvÄ iÅ¡ ligoninės slaugos skyriaus) visi kasdieniniai tėvo globos ir visokeriopo aprÅ«pinimo klausimai namuose atitieks jam, tačiau jį suėmus be jokios pagalbos, namuose liks invalidas (praktiÅ¡kai nejudantis) jo tėvas, kuriam realiai grės pavojus gyvybei. Nurodo, kad procesinė seno, klasikinio aforizmo - visos abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai - esmė, kaip reta, aktuali jo baudžiamajai bylai, nes jo ir jo tėvo gyvenimo ir bÅ«ties likimas - Vilniaus apygardos teismo rankose.Atsiliepimai į apeliacinį skundÄ nepateikti.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundÄ tenkinti. Prokuroras prašė skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas netenkinamasApeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nėra ginčijamas nuteistojo E. S. kaltės klausimas, praÅ¡oma paskirti jam bausmę, Å¡velnesnę nei numatyta įstatyme, arba atidėti E. S. paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigojimus.

Taip pat praÅ¡oma sumažinti konfiskuojamų pinigų mastÄ iki protingos ir tinkamai nustatytos pinigus sumos, pinigus, paimtus iÅ¡ E. S. 2016-10-11 asmens kratos metu ir grÄ Å¾inti tikrajai pinigų savininkei L. J.. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė.

BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningÄ bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, kuriÄ paskirti yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija.

Pagal bendrÄ taisyklę teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais, t. y. pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadijÄ , kaltininko asmenybę, jo, kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumÄ ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiÅ¡kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcija). Ä®statymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingÄ bausmę, vadovaudamasis įstatymo, numatančio baudžiamÄ jÄ atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

Tik iÅ¡imtinais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali iÅ¡eiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Å ie atvejai numatyti BK 62 straipsnio ir 54 straipsnio 3 dalies nuostatose.Nagrinėjamoje byloje apeliantas praÅ¡o paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmės rūšį, BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, o savo praÅ¡ymÄ grindžia tuo, kad jis rÅ«pinasi savo tėvu R. A. S., kuris 2017-08-22 patyrė galvos smegenų infarktÄ su ryÅ¡kiais neįgalumo požymiais ir, kuris gyvena kaime, vienas, yra iÅ¡situokęs, su buvusia sutuoktine nebendrauja, kitų vaikų ar artimųjų, kurie jį galėtų prižiÅ«rėti ar juo rÅ«pintųsi – neturi, visi kasdieniniai tėvo globos ir visokeriopo aprÅ«pinimo klausimai namuose atitenka jam ir jį suėmus, likusiam be jokios pagalbos, praktiÅ¡kai nejudančiam, tėvui gali grėsti pavojus gyvybei. BK 62 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ gali paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jei byloje yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iÅ¡ dalies atlyginta ar paÅ¡alinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta ir egzistuoja bent viena iÅ¡ BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose įvardytų sÄ lygų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, sprendžiant BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo (ar netaikymo) klausimÄ , visų pirma turi bÅ«ti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-740/2006, Nr. 2K-424/2007, Nr. 2K-449/2007, Nr. 2K-123/2008, Nr. 2K-7–287/2009, Nr. 2K-650/2012, 2K-60/14,2K-576-699/2015 ir kt.). IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo E. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe kaltinimuose dėl pelnymosi iÅ¡ kitų asmenų prostitucijos ir neteisėto neÅ¡aunamojo ginklo įgijimo ir neÅ¡iojimo pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs Å¡ias baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi.

Nuteistojo prisipažinimas ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis vertinama kaip viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Nenustačius bent dviejų kaltininko atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nėra teisinio pagrindo taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų. Kita vertus, pažymėtina, kad pagal įstatymÄ Å¡velnesnės negu įstatymo numatytos bausmės paskyrimas, net ir esant BK 62 straipsnyje nustatytoms sÄ lygoms, yra teismo, nagrinėjančio bylÄ , teisė, bet ne pareiga.Pažymėtina, kad kai nėra galimybės skirti Å¡velnesnę bausmę, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis, tačiau, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui, Å¡velnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi.

BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę.Skundžiamu nuosprendžiu E. S. pripažintas kaltu padaręs vienÄ apysunkį (BK 307 straipsnio 2 dalis) ir vienÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ (BK 258 straipsnio 2 dalis). Už nusikaltimo, numatyto BK 307 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ baudžiamasis įstatymas numato tik vienos rÅ«Å¡ies bausmę – terminuotÄ laisvės atėmimÄ .

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui bausmes, kurių dydžiai – mažesni nei jų sankcijose numatyti vidurkiai, įvertino visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis), o bÅ«tent, kad nustatyta viena atsakomybę lengvinanti ir viena – sunkinanti aplinkybės, į kaltinamojo vaidmenį įvykdant nusikalstamÄ veikÄ , į tai, kad kaltinamasis anksčiau Lietuvoje teistas 8 kartus, Didžiojoje Britanijoje – du kartus, tačiau Å¡iuo metu dirba, turi Å¡eimÄ .Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam E. S. paskirtos bausmės yra teisingos, atitinka bausmės paskirtį ir neprieÅ¡tarauja teisingumo principui.

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismo E. S. paskirtos bausmės yra aiškiai per griežtos. Šios bausmės yra adekvačios (proporcingos) padarytoms nusikalstamoms veikoms.Taip pat apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas E. S. pagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas ir konkretus bausmės vykdymo atidėjimo termino nustatymas visada turi būti pagrįstas motyvuota teismo išvada, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Tam teismas turi atsižvelgti į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir kitas bylos aplinkybes. Spręsdamas šį klausimÄ teismas privalo įvertinti visas aplinkybes, lemiančias nusikalstamos veikos pavojingumÄ (nusikaltimo padarymo bÅ«dÄ , įrankius ir priemones, laikÄ , vietÄ , pasekmių sunkumÄ , kaltės formÄ , tikslÄ ir motyvÄ ), apibÅ«dinančias kaltininko asmenybę (ankstesnius nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, polinkį į girtavimÄ , narkotinių ar kitų svaiginamųjų priemonių vartojimÄ , vertybinę orientacijÄ , požiÅ«rį į darbÄ , asmens charakteristikÄ ir pan.), elgesį po nusikaltimo padarymo (atvykimÄ ir prisipažinimÄ , gailėjimÄ si, padėjimÄ iÅ¡aiÅ¡kinti nusikaltimÄ ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimÄ ir pan.).Kaip jau minėta, E. S. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už vienÄ apysunkį nusikaltimÄ ir vienÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ , už kuriuos jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.

Tai atitinka BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytas pirmÄ sias dvi sÄ lygas, kad bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus). Tačiau toje pačioje BK normoje suformuluota dar viena sÄ lyga, kad bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip jau minėta, pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ humaniÅ¡kumo principo reikalavimai turi bÅ«ti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus. IÅ¡ baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltÄ konfliktÄ su baudžiamuoju įstatymu paskiriant bausmę ar kitÄ baudžiamojo poveikio priemonę užtikrintų ne tik specialiÄ jÄ , bet ir bendrÄ jÄ prevencijÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012).Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti tik kaltininkui realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę, ir Å¡iÄ iÅ¡vadÄ tinkamai motyvavo.

Apylinkės teismas įvertino tai, kad E. S. padarė vienÄ tyčinį apysunkį nusikaltimÄ , į lengvinančios ir sunkinančios atsakomybę aplinkybių buvimÄ , į kaltininko asmenybę: iki BK 307 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo buvo teistas 7 kartus, teistumas neiÅ¡nykęs, 2008-12-23 nuosprendžiu ir 2006-03-17 baudžiamuoju įsakymu jam jau buvo taikytas BK 75 straipsnio nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės atidėtos, tačiau E. S. teismo pasitikėjimo nepateisino, dėl ko 2007-11-06 nuosprendžiu buvo pasiųstas realiai atlikti laisvės atėmimo bausmės. Išėjęs iÅ¡ pataisos namų E. S. kelis metus nenusikalto, tačiau nuo 2013 m. vėl sistemingai pradėjo daryti naujas nusikalstamas veikas, už kurias jam buvo skiriamos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu.

Paskutinį kartÄ E. S. buvo teisiamas už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , padarytÄ 2015-01-07, ir jam vėl buvo taikytas BK 75 straipsnis. Apylinkės teismas atkreipė dėmesį, kad inkriminuotÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 307 straipsnio 2 dalyje, E. S. darė nuo 2015 m. balandžio mėn. vidurio iki 2016 m. spalio 11 d., tuomet, kai jo atžvilgiu teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir Å¡i aplinkybė E. S. nesutrukdė toliau organizuoti ir vadovauti prostitucijai, net ir įsiteisėjus 2016-09-08 apkaltinamajam nuosprendžiui, laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpiu.

Nepaisydamas ir tÄ kartÄ teismo suteikto Å¡anso pasitaisyti, E. S. bausmės vykdymo atidėjimo metu buvo daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, ne visada tinkamai vykdė lygtinio paleidimo sÄ lygas – darė administracinės teisės pažeidimus, dėl ko teismas skyrė jam papildomas pareigas – nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų ir dalyvauti elgesio pataisos programoje. Be to teisme buvo nagrinėjamas nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos teikimas dėl E. S. skirtos laisvės atėmimo bausmės atidėjimo panaikinimo ir nors teismas atmetė teikimÄ , tačiau, tai rodo, kad E. S. į bausmės vykdymo atidėjimo institutÄ Å¾iÅ«rėjo neatsakingai ir atmestinai.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nusikalstamas E. S. elgesys nėra atsitiktinis, nusikalstamos veikos daromos sistemingai, ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės poveikio nepadarė, jis nekeičia savo elgesio ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, ir tai jį charakterizuoja kaip linkusį nusikalsti asmenį, todėl nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals ir, kad E. S. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. taikant BK 75 straipsnio nuostatas.

Tai reiÅ¡kia, kad trečios bÅ«tinos bausmės vykdymo atidėjimui sÄ lygos teismas nenustatė. Nesant nustatytai bent vienai iÅ¡ įstatyme numatytų bÅ«tinų sÄ lygų, įstatymas negali bÅ«ti taikomas. Taigi, paminėtų aplinkybių visuma patvirtina, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas apeliantui tik realiai atliekant jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę.Apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė medicininius dokumentus, įrodančius, kad jo tėvas – R.

A. S. sunkiai serga, jam nustatytas 25 procentų darbingumo lygis ir specialusis nuolatinės priežiÅ«ros (pagalbos) poreikis, kuris nustatomas asmenims, kuriems dėl labai didelių organizmo funkcijos sutrikimų reikalinga nuolatinė kito asmens priežiÅ«ra (pagalba) namuose, tvarkant asmeninį ir socialinį gyvenimÄ . Apygardos teismas pripažįsta, kad Å¡ios aplinkybės be abejo yra reikÅ¡mingos, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog į kaltininko asmenines, Å¡eimines aplinkybes teismas atsižvelgia skirdamas bausmę bei nustatydamas jos rūšį ir dydį, tačiau vien Å¡ios aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo daryti iÅ¡vados, kad įstatymo sankcijoje numatytos realios bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui.Atsižvelgusi į iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad įstatymo taikymo aspektu teismas, spręsdamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, įvertino visas tam reikÅ¡mingas aplinkybes ir pagrįstai neatidėjo E. S. laisvės atėmimo bausmės vykdymo.Apeliantas praÅ¡o panaikinti ginčijamo nuosprendžio dalį dėl pinigų (11 345 Eur) konfiskavimo, sumažinant kratų metu rastų pinigų konfiskacijos mastÄ ir dydį iki protingos ir tinkamai nustatytos pinigų sumos.

Pinigus, paimtus iÅ¡ jo 2016-10-11 asmens kratos metu ir skirtus atsiskaityti už automobilio remontÄ (1 320 eurų) grÄ Å¾inti tikrajai pinigų savininkei L. J..Ä®vertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus, neginčytinai nustatyta, jog kaltinamieji I. S. ir E. S. iÅ¡ prostitucijos turėjo iÅ¡ viso ne mažiau kaip 13 600 eurų pelnÄ ir Å¡i pinigų suma yra BK 307 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos rezultatas BK 72 straipsnio prasme, todėl konfiskavimas yra privalomas.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pas I. S. ir E. S. 2016-10-11 kratos jų gyvenamojoje vietoje metu buvo rasti ir paimti 665 eurai bei pas patį E. S. – 1 320 eurai , taip pat 2016-10-11 kratų metu Vilniuje, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo rasti ir paimti 270 eurai, kuriuos apylinkės teismas nusprendė konfiskuoti ir Å¡ia suma sumažinti iÅ¡ kaltinamųjų konfiskuotinÄ (iÅ¡ieÅ¡kotinÄ ) 13 600 eurų sumÄ ir laikyti, kad likusi iÅ¡ kaltinamųjų konfiskuotina (iÅ¡ieÅ¡kotina) suma yra 11 345 eurai.

E. S. savo skunde nurodė, kad jo asmens kratos metu paimti pinigai (1 200 eurų) priklauso jo sutuoktinės motinai L. J., iÅ¡ kurių dalį – 1 028,91 eurus - ji gavo už 2016-09-14 eismo įvykyje patirtÄ Å¾alÄ iÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“ ir pridėjusi dar dalį pinigų, davė jam 1 200 eurų, skirtų jos vardu registruoto automobilio BMW remontui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje nėra objektyvių duomenų, iÅ¡ kurių galima bÅ«tų spręsti, kad Å¡ie rasti pinigai bÅ«tų gauti ne iÅ¡ nusikalstamos veikos.

Iš bylos matyti, kad kaltinamieji jiems inkriminuojamu laikotarpiu oficialiai niekur nedirbo (E. S. dirbo tik šiek tiek daugiau nei mėnesį nuo 2016-02-25 iki 2016-04-01), abu pradėjo dirbti nuo 2016-11-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 3, b. l. 41, 86), užsiėmė prostitucijos organizavimu ir vadovavo jai, gaudavo iš to pajamų. Byloje nėra apelianto argumentus patvirtinančių duomenų, kad minėti pinigai priklausytų tretiems asmenims (kada AB „Lietuvos draudimas“ nustatyta draudiminė išmoka pervesta L.

J. į bankinę sÄ skaitÄ , kad L. J. atitinkamu laikotarpiu bÅ«tų nuėmusi nuo sÄ skaitos atitinkamÄ pinigų sumÄ ir pan.). Remiantis iÅ¡dėstytu, apelianto praÅ¡ymas sumažinti konfiskuotinÄ (iÅ¡ieÅ¡kotinÄ ) sumÄ 1 325 eurais yra nepagrįstas, todėl atmestinas.Ginčydamas nustatytos konfiskuotinos sumos dydį (13 600 eurų) apeliantas nurodo, kad Å¡i suma nustatyta abejonių keliančiu bÅ«du, nepagrįsta objektyviais duomenimis. Å is argumentas iÅ¡ esmės motyvuojamas tuo, kad teismas rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymais, iÅ¡ kurių viena - V.

M. buvo apklausta pažeidžiant rungimosi principÄ , t. y. nesudarant galimybės dalyvauti įtariamųjų gynėjui. Kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad buvo pažeistas rungimosi principas, numatytas BPK 7 straipsnyje, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo iÅ¡ jo gynėjo Vidmanto MartyÅ¡iaus atimta galimybė dalyvauti apklausiant liudytojÄ V. M. nuo 14.10 val. iki 15.10 val., kadangi advokatas negalėjo bÅ«ti vienu metu dvejose apklausų vietose, nes nuo 13 val. iki 14.50 val. buvo apklausiama liudytoja A. D..

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad 2016-10-13 liudytojos A. D. ir V. M. BPK 184 straipsnio tvarka buvo apklaustos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ : liudytoja A. D. – nuo 13.00 val. iki 14.50 val., (t. 1, b. l. 19-21), o V. M. – nuo 14.10 val. iki 15.10 val. (t.1, b. l. 55 – 57). 2016-10-13 liudytojos A. D. apklausos, atliktos ikiteisminio tyrimo teisėjos, protokole nurodyta, kad Å¡ios liudytojos apklausoje dalyvavo E. S. gynėjas advokatas V. MartyÅ¡ius. IÅ¡ 2016-10-13 liudytojos V. M. apklausos protokolo matyti, kad Å¡is gynėjas minėtos liudytojos apklausoje nedalyvavo.

IÅ¡ byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4 –ojo skyriaus praneÅ¡imo gynėjui advokatui V. MartyÅ¡iui dėl planuojamų liudytojų apklausų pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ matyti, kad buvo numatyta apklausti: liudytojÄ A. D. 2016-10-13, 13.00 val.; liudytojÄ V. M. – 2016-10-13, 13.30 val. (t.1, b. l. 14). Tačiau iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad liudytojos A. D. apklausa tęsėsi iki 14.50 val., o liudytoja V.

M. pradėta apklausinėti 14.10 val.. Taigi, E. S. gynėjas advokatas V. Martyšius neturėjo galimybės 2016-10-13, nuo 14.10 val. dalyvauti liudytojos V. M. apklausoje. Tačiau ši liudytojos V. M. apklausa tęsėsi iki 14.50 val., t. y. dar 20 minučių po liudytojos A. D. apklausos. Duomenų, kad gynėjui advokatui V. Martyšiui būtų neleidžiama dalyvauti pavėlavus liudytojos V. M. apklausoje, nėra. Taip pat nėra duomenų, kad gynėjas būtų prašęs pertraukos atliekant liudytojos A.

D. apklausÄ ir iÅ¡reiÅ¡kęs pageidavimÄ (praÅ¡ymÄ ) stabdyti liudytojos V. M. apklausÄ iki baigsis liudytojos A. D. apklausa, ar praÅ¡ymÄ atidėti liudytojos V. M. apklausÄ ir pan.. Atkreipiamas dėmesys, kad minėtų liudytojų apklausos vyko nors ir pas skirtingus ikiteisminio tyrimo teisėjus, tačiau tose pačiose patalpose - Vilniaus miesto apylinkės teisme, todėl gynėjas turėjo objektyvias galimybes realizuoti įstatymo jam garantuotas teises, jei iÅ¡ tiesų to bÅ«tų norėjęs ir siekęs. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , nėra pagrindo konstatuoti, kad E. S. gynėjui advokatui V.

MartyÅ¡iui buvo užkirstas kelias praÅ¡yti daryti pertraukÄ liudytojos A. D. apklausoje ir informuoti kitÄ ikiteisminio tyrimo teisėjÄ apie jo galimÄ vėlavimÄ Ä¯ V. M. apklausÄ ar praÅ¡yti jÄ atidėti. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad gynėjui advokatui V. MartyÅ¡iui nebuvo užkirstas kelias susipažinti su liudytojos V. M. duotais parodymais ir užduoti klausimus. Laikytina, kad gynėjui advokatui V. MartyÅ¡iui buvo sudaryta galimybė dalyvauti liudytojos V. M. ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamoje apklausoje, bet jis Å¡ia galimybe nepasinaudojo.

BPK 184 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad laisvėje esančio įtariamojo ar jo gynėjo neatvykimas į liudytojo apklausÄ netrukdo apklausÄ atlikti. Taigi, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad V. M., kaip ir kitų ikiteisminio tyrimo apklaustų liudytojų A. D. ir V. K. parodymai gauti nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo, todėl nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, teismui panaudojus visas įmanomas proceso suteiktas priemones iÅ¡kviesti Å¡ias liudytojas, Lietuvos Respublikos pilietes, gyvenančias Baltarusijos Respublikoje, tačiau neatvykus Å¡ioms liudytojoms, teismas turėjo pagrindÄ , vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamajame posėdyje pagarsinti jų ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus ir remtis jais, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai sutinka su pirmos instancijos nuosprendyje iÅ¡dėstytais teiginiais, kad byloje nėra nustatyta tiksli pinigų suma, kuriÄ kaltinamieji gavo iÅ¡ nusikalstamos veikos, kadangi tikslių duomenų, kuriais remiantis teismas galėtų apskaičiuoti tiksliÄ sumÄ , nėra. Tai, kad I. S. ir E. S. iÅ¡ nusikalstamos veiklos gavo ne mažiau kaip 13 600 eurų, apylinkės teismas nustatė pagal V. M., A. D. ir V. K. parodymus, atsižvelgdamas į užsiėmimo prostitucija laikotarpius, į seksualinių paslaugų įkainius, į klientų skaičių, į gautas iÅ¡ jų pinigų sumas, į tai, kad pusė iÅ¡ tų pinigų buvo atiduodama kaltinamiesiems.

Be to pats kaltinamasis E. S. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad jis per inkriminuojamÄ laikotarpį gavo iÅ¡ merginų galimai 13 600 eurų. Taigi, kaip matyti, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimÄ lėmė ne tik liudytojų V. M., A. D. ir V. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, o bylos įrodymų visuma, tame tarpe ir kaltinamojo E. S. parodymai. Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo E. S. skundÄ atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjai                                                                                                         Jurgita Mačionytė                                                                                                      Vitalija NorkÅ«naitė                                                                                 Ernestas RimÅ¡elis