2020-01-30 Nr. CB-1207-2-56-3-00055-2017-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-364/2020

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00055-2017-6 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. sausio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2020 m. sausio 23 d. gautu atsakovės E. K. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi (byloje pagal ieškovo R. N. ieškinį atsakovams V. K. ir E. K. dėl akcijų dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo) panaikinta Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nutartis patvirtinti taikos sutartį, pagal kurią atsakovė E. K. grąžino UAB „Babilonas LT“ akcijas atsakovui V. K., iš kurio ji buvo įgijusi akcijas pagal dovanojimo sutartį. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi nutarta netvirtinti taikos sutarties dėl to, kad šalys gali taikos sutartį sudaryti ir taikiai užbaigti bylą bet kurioje proceso stadijoje (CPK 140 straipsnio 3 dalis), tačiau teismas, spręsdamas taikos sutarties patvirtinimo klausimą, privalo patikrinti, ar ji neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, viešajam interesui. Teismas, nustatęs tokius prieštaravimus, šalių sudarytos taikos sutarties netvirtino (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Teismas nustatė, kad ginčo akcijoms Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartimi (kitoje civilinėje byloje Nr. e2-1606-273/2019, proceso Nr. 2-56-3-00372-2019-0, pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovams V. K. ir E. K. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo niekine ir nuosavybės teisės į dalį akcijų pripažinimo) pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudus atsakovei E. K. bendrovės akcijas perleisti kitiems asmenims, E. K. 2019 m. birželio 26 d. negalėjo pasirašyti aptarto turinio taikos sutarties, t. y. negalėjo šia sutartimi susitarti dėl bendrovės akcijų grąžinimo atsakovui V. K. Akcijų perleidimą draudė joms pritaikytas areštas, todėl šio draudimo nepaisanti taikos sutartis negalėjo būti teismo patvirtinta, nes tai prieštaravo imperatyviosioms įstatymų nuostatoms – CPK 675 straipsnio 1 daliai (CPK 42 straipsnio 2 dalis).

Atsakovė E. K. kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nutartį.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovės E. K. paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: kasaciniame skunde teigiama, kad akcijų turto areštas nelėmė atsakovei prievolės vykdyti įstatyminę pareigą sugrąžinti niekinio sandorio objektą ribojimo, nes atsakovė teisės disponuoti 2014 m. gegužės 28 d. akcijų dovanojimo sutartimi įforminto niekinio sandorio pagrindu įgytu turtu neįgijo. Niekinio sandorio objekto grąžinimo pareigos vykdymas tikrai nėra apriboto disponavimo turtu teisės vykdymas. Manytina, jog draudimas perleisti (disponuoti) akcijomis (nustatytas byloje kaip laikinoji apsaugos priemonė) taikytinas tik kitų trečiųjų asmenų, nei asmens, su kuriuo buvo įvykdytas niekinis sandoris (ir kurio atžvilgiu įvykdoma restitucija), atžvilgiu.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismas netinkamai taikė ir pažeidė teisės normas ir (ar) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtai teismo nutarčiai priimti.

Teisėjų atrankos kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, atsisako priimti atsakovės kasacinį skundą kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Janina Januškienė

Donatas Šernas