2021-10-20 Nr. AB-21673-4-49-3-00168-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4031-492/2021

Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00168-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) pilietei K. M. U., jos atstovei advokatei Audrai Lukaševičiūtei Krantz,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Edvinui Paškevičiui,

vertėjui Abdulmecit Zengin,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliete K. M. U. prisistatančio asmens apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (duomenys neskelbtini) piliete K. M. U. prisistatančiai užsienietei termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą dėl (duomenys neskelbtini) piliete K. M. U. prisistatančiai užsienietei (toliau – ir Užsienietė) skirtos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo termino pratęsimo.

2. Teikime pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. birželio 12 d. apie 14.20 val. Lenkijos Respublikos sienos apsaugos Lodzi užkardos pareigūnai keleivių aptarnavimo punkte šalies kelyje Nr. 8 sustabdė automobilį Toyota Corolla su Lenkijos Respublikos valstybiniais ženklais, kuriuo su kitais trimis nelegaliais migrantais vyko Užsienietė. Aiškinantis Užsienietės teisinę padėtį buvo nustatyta, kad pirmą kartą į Lietuvos Respubliką ji su savo sutuoktiniu ir vaikais neteisėtai atvyko 2021 m. gegužės 21 d. ir buvo sulaikyta, nes neturėjo jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. 2021 m. gegužės 31 d. Užsienietė pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) sprendimu buvo apgyvendinta Centre. 2021 m. birželio 12 d. sulaikyta Lenkijos Respublikos teritorijoje ji paaiškino, jog 2021 m. birželio 11 d. kartu su vyru su vaikais (vyras keliavo kitu automobiliu) pasišalino iš Centro ir atvyko į Lenkijos Respubliką, turėdama tikslą nuvykti į Vokietijos Federacinę Respubliką. 2021 m. birželio 13 d. Užsienietė buvo sulaikyta iki 48 val. ir grąžinta į Centrą. Užsienietė sulaikyta pasienyje, atvykusi į Centrą, atliekant pirminę prieglobsčio prašytojo apklausą buvo supažindinama su jos ir jos vaikų teisine padėtimi, taip pat jai buvo paaiškinta, kad prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu ji neturi teisės išvykti iš Lietuvos Respublikos, tačiau 2021 m. birželio 12 d. Užsienietė išvyko iš Centro ir, praėjus nustatytam 2 val. laikotarpiui, nesugrįžo, vėliau su kitais savo tautiečiais buvo sulaikyta Lenkijos Respublikoje.

3. Pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. gegužės 31 d. Užsienietei pateikus prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, išnagrinėjęs turimus duomenis ir prieglobsčio prašytojos bei jos šeimos narių parodymus Departamentas sprendė, kad prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje nebuvo ir nėra prieglobsčio prašytojo tikslas, ji pasinaudojo nelegalios migracijos į Lietuvos Respubliką organizuojančių asmenų paslaugomis atvykti į Europos Sąjungą ir 2021 m. birželio 29 d. priėmė sprendimą nesuteikti prieglobsčio Užsienietei bei jos šeimos nariams ir išsiųsti juos į kilmės valstybę.

4. Pareiškėjo teigimu, Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. birželio 14 d. sprendimu Užsienietė buvo sulaikyta Centre iki 2021 m. rugsėjo 12 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 19 d. nutartimi Užsienietės apeliacinis skundas dėl jos sulaikymo buvo patenkintas, teismas Užsienietei taikė alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendino Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2021 m. rugsėjo 12 d.

5. Anot pareiškėjo, Užsienietė yra linkusi ignoruoti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus iš trečiųjų šalių atvykstantiems asmenims ir nevykdyti prieglobsčio prašytojo pareigų, todėl, siekdama išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali bandyti savavališkai išvykti, tuo sukeldama nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės įgyvendinti Departamento sprendimą dėl jos šeimos išsiuntimo iš šalies.

6. Užsienietės atstovas teismo posėdžio metu prašė nenustatyti ribojimų judėti, kad ji galėtų nueiti į parduotuvę, paštą, banką, nuvesti vaikus į mokyklą.

II. 7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Centro teikimą tenkino, pratęsė (duomenys neskelbtini) Užsienietei ir jos nepilnamečiams vaikams, kurių vardai, pasak Užsienietės, yra B. H. S., gim. (duomenys neskelbtini), M. H., gim. (duomenys neskelbtini), D. H., gim. (duomenys neskelbtini), W. H., gim. (duomenys neskelbtini) ir globotiniui S., gim. (duomenys neskelbtini), skirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, taikymo terminą iki 2021 m. gruodžio 9 d.

8. Teismas nustatė, kad Užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, 2021 m. birželio 12 d. buvo sulaikyta Lenkijos Respublikos Sienos apsaugos Lodzi užkardos pareigūnų keleivių aptarnavimo punkte, kai bandė neteisėtai išvykti iš Lenkijos Respublikos į Vokietijos Federacinę Respubliką. 2021 m. gegužės 31 d. Užsienietė pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, kurį išnagrinėjęs, Departamentas 2021 m. birželio 29 d. priėmė sprendimą nesuteikti prieglobsčio Užsienietei ir jos šeimos nariams ir išsiųsti juos į kilmės valstybę. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. birželio 14 d. sprendimu Užsienietė buvo sulaikyta Centre iki 2021 m. rugsėjo 12 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 19 d. nutartimi Užsienietės apeliacinis skundas dėl jos sulaikymo buvo patenkintas, teismas Užsienietei taikė alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendino ją Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2021 m. rugsėjo 12 d.

9. Teismas nurodė, kad 2021 m. liepos 19 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi buvo konstatuota, jog Užsienietė yra priskiriama pažeidžiamų asmenų grupei. Teismas įvertinęs, jog pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 114 straipsnio 4 dalį pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus, ir tai, kad prieglobsčio prašytoja, grubiai ignoruodama aiškius draudimus, bandė be galiojančio kelionės dokumento išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendė, kad gali būti pagrindas apriboti jos judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje.

III. 10. Užsienietė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimą, t. y. pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietę Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

11. Apeliacinį skundą Užsienietė grindžia šiais argumentais:

11.1. Asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymi, kad sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatiško jų taikymo.

11.2. Apeliantė jau ilgą laiką gyvena faktinio sulaikymo sąlygomis, nors yra pažeidžiamas asmuo. Užsienietei nesuteikiamos sąlygos pasivaikščioti, apgyvendinimo vietoje yra daug užsieniečių. Laikotarpiu, kai jai buvo taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, apeliantė nepadarė jokių apgyvendinimo tvarkos pažeidimų. Apeliantė yra nusipelniusi teismo pasitikėjimo, nėra jokio objektyvaus būtinumo ir toliau riboti jos judėjimo laisvę, juolab atsižvelgiant į tai, kad ji yra pažeidžiamas asmuo – nepilnamečių vaikų motina.

11.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesvarstė galimybės taikyti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, nors to buvo prašoma posėdžio metu. Teismas neišnaudojo visų galimybių, kad kaip įmanoma mažiau suvaržytų prieglobsčio prašytojo, pažeidžiamo asmens judėjimo laisvę.

11.4. Pirmosios instancijos teismo taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė iš esmės prilygsta sulaikymui, kadangi apeliantės ir jos vaikų judėjimo laisvė yra ypatingai griežtai ribojama. Teismas nevertino ir nepasisakė, kaip Užsienietės sulaikymas užtikrins nepilnamečių vaikų interesus, kokiomis sąlygomis jie bus priversti gyventi. Vaikai būtų praktiškai sulaikyti – negalėtų bent trumpam pakeisti aplinkos, laisvai žaisti, pažinti aplinką. Užsienietės vaikai yra skirtingo amžiaus bei poreikių, todėl kokybiškos gyvenimo sąlygos, judėjimo laisvės nevaržymas yra labai svarbūs vaikų raidai ir socialinių įgūdžių formavimuisi.

11.5. Įstatymo keliamą tikslą galima pasiekti apgyvendinus Užsienietę Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Taikant šią alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų užtikrintas apeliantės buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu būtų ji būtų aprūpinta gyvenamąja vieta, maistu, būtų sudarytos sąlygos jai minimaliai judėti, išeiti apsipirkti ir nepagrįstai per daug nesuvaržyti apeliantės ir jos vaikų laisvės. Tokiu būdu jos judėjimo ribojimas būtų mažiau pažeidžiantis Užsienietės interesus. Prašoma taikyti priemonė būtų proporcinga, adekvati ir atitiktų tiek VSAT, Departamento, tiek apeliantės ir jos vaikų interesus naudotis asmens laisve.

12. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

13. Atsiliepimą į apeliacinį skundą Centras grindžia šiais argumentais:

13.1. Nurodo, jog apeliantė, būdama pilnamečiu ir veiksniu žmogumi, suvokė, kad vykstant į kitas užsienio valstybes reikalingas galiojantis kelionės dokumentas ir ji turi pareigą pateikti jį pareigūnams pasienio kontrolės punkte, tačiau šią prievolę ignoravo, todėl jos (ir jos vaikų) asmens tapatybę patvirtinančio dokumento neturėjimas atvykstant į Europos Sąjungą vienareikšmiai traktuotinas kaip nebendradarbiavimas su valstybės institucijomis.

13.2. Pabrėžia, kad apeliantė, siekdama pakliūti į Europos Sąjungą, iš kilmės šalies išvyko neatsižvelgusi į jos vaikų valią ir fiziologinius bei psichologinius poreikius (nuolat ir pakankamai maitintis, būti saugioje aplinkoje, gauti jų amžių atitinkantį išsilavinimą, medicininę priežiūrą ir pan.), nelegalios kelionės metu rizikuodama vaikų sveikata ir gerove, vien savo ir jos sutuoktinio sprendimu nelegaliu, pavojingu jai ir jos vaikams būdu, nelegalių migrantų grupėje iš Baltarusijos Respublikos kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Toks apeliantės elgesys akivaizdžiai nevertintinas kaip globėjiškas, apdairus ir saugus jos vaikams, todėl akivaizdu, kad dėl nepakankamos brandos mažamečiams apeliantės vaikams savarankiškai išvykus už jiems skirtos gyvenamosios vietos Užsieniečių registracijos centre ribų, jiems nedraugiška ir net pavojinga aplinka (neįprastai šaltas klimatas, nepažįstama vietovė, vietinių ar tarptautinių kalbų nemokėjimas, bendravimo įgūdžių neturėjimas ir pan.) keltų nepagrįstą riziką jų egzistencijai, t. y. prieštarautų esminėms Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms ir tikslams.

13.3. Pažymi, jog Užsienietė, kartu su sutuoktiniu, vaikais ir globotiniu savavališkai pasišalino iš jiems suteiktos gyvenamosios vietos, nors nuo pat sulaikymo momento buvo nuolat informuojami apie būtinybę laikytis nustatytos tvarkos, apie teisės aktų nustatytas prieglobsčio prašytojų pareigas bei teises ir atsakomybę už pasišalinimą iš gyvenamosios vietos. Nepaisant to, Užsienietė, elgdamasi neatsakingai – rizikuodama savo vaikų sveikata ir gerove, ėmėsi aktyvių veiksmų išvykti iš jos prašymą suteikti prieglobstį nagrinėjančios šalies. Savo tikslo nuvykti į Vokietijos Federacinę Respubliką nepasiekė tik dėl Lenkijos Respublikos teisėsaugos pareigūnų aktyvių veiksmų užkardant nelegalią migraciją šioje šalyje.

13.4. Teigia, kad jeigu apeliantei būtų taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, nesant galimybių užtikrinti jos ir jos vaikų tinkamos apsaugos (tuo sukeliant pavojų jų sveikatai ir, galimai, gyvybei), yra akivaizdi rizika, jog ji su savo vaikais pasišalins iš Centro, siekdama nelegaliai išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis ir tokiais savo veiksmais sukeldama ne tik nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos šalyse, bet ir keldama tiesioginį, realų pavojų vaikams – apeliantei iki šiol nepateikus jos ir vaikų tapatybę patvirtinančių dokumentų jų tapatybės neidentifikuotos, pragyvenimo šaltinio ir lėšų, socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje jie neturi, bendrauja tik kurdų kurmandži kalba.

13.5. Nurodo, kad nepriklausomai nuo apribotos galimybės laisvai judėti, apeliantei ir jos vaikams Centre užtikrinamos ir teikiamos visos socialinės paslaugos – apgyvendinimas šiltose patalpose, visavertis maitinimas, medicininė priežiūra, ugdymas, galimybės sportuoti, bendrauti su savo kilmės šalies bendraamžiais, organizuojami laisvalaikio renginiai, todėl apeliantės teiginiai, kad tik visiškai neribojant jos laisvės ji turės galimybę tinkamai pasirūpinti savo vaikais neatitinka tikrovės.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 14. Byloje ginčas kilo dėl sprendimo pratęsti Užsienietei K. M. U. skirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, taikymo terminą iki 2021 m. gruodžio 9 d.

15. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 115 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 5 dalimi, tenkino Centro teikimą ir pratęsė Užsienietei ir jos nepilnamečiams vaikams bei globotiniui skirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, taikymo terminą.

16. Užsienietės apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismo taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė yra neproporcinga ir pernelyg griežta priemonė. Užsienietės laisvės apribojimas neužtikrina jos vaikų interesų. Prašoma taikyti alternatyvi sulaikymui priemonė būtų proporcinga ir adekvati.

17. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikoma tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Užsienietė su nepilnamečiais vaikais 2021 m. gegužės 21 d. buvo sulaikyta Lietuvos Respublikoje neteisėtai kirtusi Baltarusijos-Lietuvos valstybės sieną. Užsienietė pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. 2021 m. birželio 29 d. Departamentas priėmė sprendimą Nr. 12PR-142 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį“. Šį sprendimą Užsienietė apskundė teismui, byla dar nėra išnagrinėta. Taigi konstatuotina, kad Migracijos departamento sprendimas nesuteikti Užsienietei prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir įsiteisėjus sprendimui išsiųsti Užsienietę į kilmės šalį dar nėra įsiteisėjęs, todėl Užsienietės, kaip prieglobsčio prašytojos, teisinis statusas nėra pasikeitęs, todėl egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatyti sulaikymo pagrindai.

19. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktas nustato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

20. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑2771‑261/2021; 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑3729‑968/2021).

21. Išnagrinėjęs Centro teikimą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Užsienietės sulaikymo pagrindas, numatytas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, nėra išnykęs ar pasikeitęs.

22. Užsienietė apeliacinį skundą grindžia esminiu argumentu, jog Užsienietei pritaikius alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų būtų užtikrintas Užsienietės buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, būtų sudarytos sąlygos jai ir vaikams išeiti apsipirkti ir pasivaikščioti, laisviau jaustis. Prašoma taikyti priemonė būtų proporcinga, adekvati ir labiau atitiktų VSAT, Departamento ir Užsienietės, prieglobsčio prašytojos ir motinos bei jos nepilnamečių vaikų ir globotinio interesus naudotis asmens laisve.

23. Pirmosios instancijos teismas pratęsdamas alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – taikymo terminą, atsižvelgė į tai, jog Užsienietė buvo pabėgusi iš Centro teritorijos. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtas įvykis įvyko dar prieš paskelbiant sprendimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo termino pratęsimo, be kita ko, būtina atsižvelgti į Užsienietės elgesį alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo laikotarpiu. Byloje nenustatyta, kad minėtu laikotarpiu Užsienietė būtų ketinusi pabėgti iš Centro teritorijos ar pažeidusi Centro vidaus tvarkos taisykles. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartas aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Užsienietės elgesį alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo laikotarpiu, nepilnamečių vaikų ir Užsienietės globotinio interesus ir nepagrįstai netaikė Užsienietei švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

24. Nesant duomenų apie Užsienietės šiuo metu keliamą grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, net esant rizikai, jog Užsienietė gali bandyti nelegaliai išvykti iš Lietuvos Respublikos, pritaikytos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – pratęsimas negalėtų būti pripažintas proporcinga priemone, kadangi tinkamas nepilnamečių vaikų interesų bei poreikių užtikrinimas yra nepalyginamai svarbesnis tikslas, kuris gali būti užtikrinamas paskyrus Užsienietei Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietę Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši alternatyvi sulaikymui priemonė yra pakankama ir proporcinga nagrinėjamoje individualioje situacijoje.

25. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neatsižvelgė į byloje nustatytas faktines aplinkybes, todėl Užsienietės apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, paskiriant švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, kuria bus labiau užtikrinti nepilnamečių vaikų ir Užsienietės globotinio interesai ir pasiekti įstatymų nustatyti tikslai – Užsienietei skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre, kartu apgyvendinant ir jos nepilnamečius vaikus ir globotinį, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, iki 2021 m. gruodžio 9 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jų teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliete K. M. U. prisistatančio asmens apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimą.

Apgyvendinti K. M. U., jos nepilnamečius vaikus B. H. S., gim. (duomenys neskelbtini), M. H., gim. (duomenys neskelbtini), D. H., gim. (duomenys neskelbtini), W. H., gim. (duomenys neskelbtini) ir globotinį S., gim. (duomenys neskelbtini), Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, iki 2021 m gruodžio 9 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jų teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė