5ca2cd1a-14be-4222-9da4-0db4b253d24f · Panevėžio apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-260-531/2015Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00067-2013-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 11 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno (pirmininkaujantysis), Algirdo Gapučio ir Prano Šimkaus, sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei,dalyvaujant prokurorui Ričardui Juozainiui,gynėjams advokatams Vytautui Kupcikevičiui, Daivai Gadliauskienei, Mantvydui Šivickui,nuteistiesiems R.

G., J. L., K. S.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. G. gynėjo advokato Vytauto Kupcikevičiaus, nuteistojo K. S. gynėjo advokato Mantvydo Å ivicko, nuteistojo J. L. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-06-04 nuosprendžio, kuriuo:- R. G. pripažintas kaltu pagal BK 180 str. 2 d. ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams; vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d. Å¡i bausmė dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinta su 2014-07-30 Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bei neatlikta bausme ir R.

G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;- J. L. pripažintas kaltu pagal BK 180 str. 2 d. ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose;- K. S. pripažintas kaltu pagal BK 180 str. 2 d. ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 m. 4 mėn.; vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d. ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2014-12-12 Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, kuris iš dalies pakeistas 2015-03-03 Panevėžio apygardos nuosprendžiu, paskirta bei neatlikta 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausme ir K.

S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.Šiuo teismo nuosprendžiu priteista iš R. G. 193,08 Eur R. R. ir A. R. turtinės žalos atlyginimui, o jų civilinio ieškinio dalis dėl 20,27 Eur turtinės žalos atlyginimo palikta nenagrinėta; taip pat priteista iš R. G., J. L. ir K. S.: solidariai R. R. 2000 Eur, o A. R. – 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimui, bei iš kiekvieno po 68,20 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybės naudai, bei po 18,73 Eur proceso išlaidų valstybės naudai.Taip pat šiuo nuosprendžiu R.

G. ir K. S. iÅ¡teisinti iÅ¡ kaltinimų pagal BK 187 str. 3 d., o J. L. – iÅ¡ kaltinimų pagal BK 187 str. 3 d. ir BK 159 str., jiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d.), be to, nuosprendžiui įsiteisėjus, jiems iÅ¡keltinos administracinio teisės pažeidimo bylos pagal ATPK 50 str.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė:R. G. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. vasario 27 d. apie 18.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su J.

L. ir K. S., turint bendrÄ tikslÄ ir numačius bendrÄ nusikaltimo rezultatÄ , panaudojant fizinį ir psichologinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusius R. ir A. R. bei jų mažamečius vaikus R. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. R., gim. (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimÄ turtÄ , t.y. iÅ¡ anksto susitarus su J. L. ir K. S., sudarius nusikalstamos veikos planÄ ir nurodžius J. L. ir K. S. veiksmus, kuriuos jie turės atlikti, davus jiems nusikaltimo įrankius – pirÅ¡tines, radijo ryÅ¡io priemones, lipniÄ juostÄ , ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ Å¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ dujinį revolverį, jo vairuojamu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu automobiliu „Ford Mondeo“ atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) namo ir liko laukti automobilyje, kol J.

L. su K. S. nuėjo į nukentėjusiųjų butÄ , K. S. iÅ¡ vidaus užrakinus buto duris ir nukreipus Å¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ dujinį revolverį R. R. į galvÄ jos mažamečio sÅ«naus R. R., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, liepiant tylėti ir grasinant užmuÅ¡ti, tuo metu J. L. sudavus du smÅ«gius nukentėjusiam A. R. į veidÄ mažametės dukros A. R., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, ir tuo padarius A. R. muÅ¡tinę žaizdÄ kaktoje, poodinės kraujosruvas kairės akies vokuose, kairiame skruoste ir smakre, nosies ir kairio skruosto minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imÄ , kraujosruvas kairės akies obuolio junginėje, apatinio žandikaulio kairės pusės, kairio skruostikaulio, virÅ¡utinio žandikaulio ančio priekinės ir iÅ¡orinės sienelių bei akiduobės apatinės sienelės lūžius, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , tuo tarpu K.

S. tęsiant savo veiklÄ bauginti ir demonstruoti R. R. Å¡aunamÄ jį ginklÄ , J. L. kraustė spintÄ ieÅ¡kodamas pinigų. Be to, tęsiant nusikalstamus veiksmus, t.y. K. S. toliau demonstruojant ginklÄ R. R. jos mažamečių vaikų akivaizdoje, įremiant ginklÄ R. R. ir po to jos mažamečiui sÅ«nui į kaktÄ bei žodžiais grasinant panaudoti ginklÄ , J. L. kartu su K. S. reikalaujant perduoti nukentėjusiųjų turimus pinigus, tokiu bÅ«du palaužiant nukentėjusiųjų valiÄ prieÅ¡intis, bendrais veiksmais pagrobė svetimÄ , R.

R. ir A. R. priklausantį turtÄ â€“ pinigus 2000 Lt, kuriuos J. L. su K. S. grįžus į automobilį „Ford Mondeo“, jam atidavė J. L..J. L. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. vasario 27 d. apie 18.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su R. G. ir K. S., turint bendrÄ tikslÄ ir numačius bendrÄ nusikaltimo rezultatÄ , panaudojant fizinį ir psichologinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusius R. ir A. R. bei jų mažamečius vaikus R. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir A.

R., gim. (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimÄ turtÄ , t.y. R. G. vairuojamu automobiliu „Ford Mondeo“ atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) namo, kur R. G. liko laukti, o jis kartu su K. S. nuėjo į nukentėjusiųjų butÄ , kur K. S. iÅ¡ vidaus užrakinus buto duris ir nukreipus Å¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ dujinį revolverį R. R. į galvÄ jos mažamečio sÅ«naus R. R. akivaizdoje, liepiant tylėti ir grasinant užmuÅ¡ti, sudavė du smÅ«gius nukentėjusiam A. R. į veidÄ mažametės dukros A.

R. akivaizdoje, tuo padarydamas A. R. muÅ¡tinę žaizdÄ kaktoje, poodinės kraujosruvas kairės akies vokuose, kairiame skruoste ir smakre, nosies ir kairio skruosto minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imÄ , kraujosruvas kairės akies obuolio junginėje, apatinio žandikaulio kairės pusės, kairio skruostikaulio, virÅ¡utinio žandikaulio ančio priekinės ir iÅ¡orinės sienelių bei akiduobės apatinės sienelės lūžius, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , bei K. S. tęsiant savo veiklÄ bauginti ir demonstruoti R.

R. Å¡aunamÄ jį ginklÄ , kraustė spintÄ ieÅ¡kodamas pinigų. Be to, tęsiant nusikalstamus veiksmus, t.y. K. S. toliau demonstruojant ginklÄ R. R. jos mažamečių vaikų akivaizdoje, įremiant ginklÄ R. R. ir po to jos mažamečiui sÅ«nui į kaktÄ bei žodžiais grasinant panaudoti ginklÄ , jis kartu su K. S. reikalavo perduoti nukentėjusiųjų turimus pinigus, tokiu bÅ«du palaužiant jų valiÄ prieÅ¡intis, bendrais veiksmais pagrobė svetimÄ , R. R. ir A. R. priklausantį turtÄ - pinigus 2000 Lt, kuriuos jis su K.

S. grįžus į automobilį „Ford Mondeo“ atidavė R. G..K. S. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. vasario 27 d. apie 18.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su R. G. ir J. L., turint bendrÄ tikslÄ ir numačius bendrÄ nusikaltimo rezultatÄ , panaudojant fizinį ir psichologinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusius R. ir A. R. bei jų mažamečius vaikus R. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. R., gim. (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimÄ turtÄ , t.y. atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) namo R.

G. vairuojamu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu automobiliu „Ford Mondeo“, kur R. G. liko laukti, o jam kartu su J. L. nuėjus į nukentėjusiųjų butÄ , kuriame jis iÅ¡ vidaus užrakino buto duris ir nukreipė Å¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ dujinį revolverį R. R. į galvÄ jos mažamečio sÅ«naus R. R. akivaizdoje, liepė tylėti ir grasino užmuÅ¡ti, tuo metu J. L. sudavus du smÅ«gius nukentėjusiam A. R. į veidÄ mažametės dukros A. R. akivaizdoje, tuo padarant A. R. muÅ¡tinę žaizdÄ kaktoje, poodinės kraujosruvas kairės akies vokuose, kairiame skruoste ir smakre, nosies ir kairio skruosto minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imÄ , kraujosruvas kairės akies obuolio junginėje, apatinio žandikaulio kairės pusės, kairio skruostikaulio, virÅ¡utinio žandikaulio ančio priekinės ir iÅ¡orinės sienelių bei akiduobės apatinės sienelės lūžius, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , toliau tęsė savo veiklÄ bauginant ir demonstruojant R.

R. Å¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ dujinį revolverį, kol J. L. kraustė spintÄ ir ieÅ¡kojo pinigų. Be to, tęsiant nusikalstamus veiksmus, t.y. toliau demonstravo ginklÄ R. R., jos mažamečių vaikų akivaizdoje, įrėmė jį R. R. ir po to jos mažamečiui sÅ«nui į kaktÄ , žodžiais grasino panaudoti ginklÄ , kartu su J. L. reikalavo perduoti nukentėjusiųjų turimus pinigus, tokiu bÅ«du palaužiant jų valiÄ prieÅ¡intis, bendrais veiksmais pagrobė svetimÄ , R. R. ir A. R. priklausantį turtÄ â€“ pinigus 2000 Lt, kuriuos su J.

L. grįžęs į automobilį „Ford Mondeo“ atidavė R. G..Be to, R. G., J. L. ir K. S. iÅ¡teisinti iÅ¡ kaltinimų tuo, kad jie, bendrais veiksmais, siekiant iÅ¡vengti, kad nukentėjusieji nekviestų pagalbos, K. S. paėmus iÅ¡ nukentėjusiųjų mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia“ 60 Lt vertės su SIM kortele „Tele 2 Pildyk“ 5 Lt vertės, o J. L. paėmus nuo stalo R. R. priklausantį mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia X2“ 120 Lt vertės su SIM „Tele 2 Pildyk“ 5 Lt vertės ir atminties 20 Lt vertės kortelėmis ir abu telefonus iÅ¡metus į klozetÄ ir taip juos sugadinus – sunaikino nedidelės vertės svetimÄ â€“ R.

R. priklausantį 210 Lt bendros vertės turtÄ .J. L. iÅ¡teisintas iÅ¡ kaltinimo tuo, kad jis 2014-02-26 ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, prie (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, žinodamas, kad K. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametis, R. G. siÅ«lymu bendrininkaujant grupėje vykdyti nusikalstamÄ veikÄ ir rasti nusikalstamos veikos bendravykdytojÄ , pakvietė K. S. dalyvauti nusikalstamojoje veikloje – vykti su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu R. G. vairuojamu automobiliu „Ford Mondeo“, kuriame K.

S. buvo pasiÅ«lyta dalyvauti R. ir A. R. Å¡eimos turto apiplėšime ir tokiu bÅ«du įtraukė vaikÄ â€“ nepilnametį K. S. į nusikalstamÄ veikÄ .Nuteistojo R. G. gynėjas advokatas V. Kupcikevičius apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-06-04 nuosprendį ir perduoti bylÄ prokurorui. Mano, kad Å¡is nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų tiriant ir nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ , o taip pat dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

Teigia, kad nepagrįstu ir neteisėtu prokuroro sprendimu dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo V. D. atžvilgiu eliminavus nusikalstamos veikos organizatorių, jo veiksmai nepagrįstai ir dirbtinai buvo perkelti nuteistajam R. G.. Gynėjo manymu, nepagrįstas ir neteisėtas prokuroro sprendimas sukliudė iÅ¡samiai atskleisti bendrininkų padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , tinkamai suraÅ¡yti kaltinamÄ jį aktÄ , apibrėžusį kaltinimo teisme ribas, o tai savo ruožtu sukliudė teismui tinkamai pritaikyti baudžiamÄ jį įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padarę asmenys bÅ«tų teisingai nubausti.

Teigia apie BPK 1 str. 1 d., 2 str., 7 str., 20 str., 218 str. 1 d., 219 str. 3 p. bei kt. pažeidimus, netinkamÄ Ä¯rodymų vertinimÄ . Mano, kad teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo neiÅ¡samiai ir Å¡aliÅ¡kai, nes nepagrįstai atsisakė prie bylos pridėti J. L. parodymus apie V. D. psichologinį spaudimÄ pakeisti parodymus patvirtinantį garso įraÅ¡Ä , kuris nors ir buvo padarytas ne įstatymo nustatyta tvarka, tačiau jis gautas teisėtu bÅ«du ir jį galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais – apklausomis, ekspertiniu tyrimu.

Pažymi, kad analogiÅ¡kai padaryto garso įraÅ¡o priėmimo kaip įrodymo klausimas teismų praktikoje buvo sprendžiamas teigiamai – garso įraÅ¡as priimamas ir vertinamas leistinu įrodymu (Panevėžio apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-28-491/2014). Gynėjo manymu, galimÄ teismo Å¡aliÅ¡kumÄ sÄ lygojo ir ta aplinkybė, kad dar iki perduodant bylÄ nagrinėti teismui posėdyje, ta pati teisėja atliko ir ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas, nes sprendė dėl suėmimo termino pratęsimo įtariamajam R.

G.. Gynėjo teigimu, apylinkės teismas be kita ko netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Teigia, kad R. G. nepadarė jokių veiksmų, sudarančių BK 180 str. 2 d. sudėties objektyvinę pusę, dėl to baudžiamoji atsakomybė jam, kaip vykdytojui, negalėjo bÅ«ti taikoma. Bylos duomenimis R. G. galėtų bÅ«ti pripažintas tik padėjėju, nes bÅ«tent padėjėjui bÅ«dingus veiksmus jis yra atlikęs, todėl jo atžvilgiu galėtų bÅ«ti taikomi tik padėjėjo baudžiamÄ jÄ atsakomybę nustatantys įstatymai – BK 24 str. 6 d., 180 str. 2 d.Nuteistojo K.

S. gynėjas advokatas M. Å ivickas apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-06-04 nuosprendį ir skirti K. S. mažesnį laisvės atėmimo terminÄ bei sumažinti priteistÄ neturtinės žalos dydį. Mano, kad Å¡is nuosprendis iÅ¡ dalies nepagrįstas dėl per griežtos bausmės ir netinkamai iÅ¡spręsto civilinio ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos priteisimo, todėl Å¡ioje dalyje keistinas (BPK 328 str. 2 p.). Skunde keliamas klausimas dėl K. S. paskirtos griežtesnės bausmės nei J.

L. motyvų. Gynėjas pažymi, kad K. S. nukentėjusiųjų atžvilgiu neatliko jokių smurtinių veiksmų, naudojo tik psichologinį smurtÄ , ir jei ne J. L. panaudotas fizinis smurtas, civilinis ieÅ¡kinys taip pat bÅ«tų mažesnis. Nors teismas nurodė, kad K. S. teisiamas trečiÄ kartÄ , tačiau jam iki Å¡ioje byloje nagrinėtos nusikalstamos veikos padarymo nebuvo taikytos jokios kriminalinės bausmės. Aplinkybės, jog po Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo, jis padarė kitas nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus, neturėjo lemti to, kad jam paskirta griežtesnė bausmė nei J.

L.. Gynėjas pažymi, kad K. S. nusikalto neturėdamas teistumo ir bÅ«damas nepilnametis, įtakotas kitų kaltinamųjų. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad K. S. akivaizdžiai trÅ«ksta socialinės brandos, nes nusikalstamÄ veikÄ jis padarė spontaniÅ¡kai, vedinas tÄ akimirkÄ jį apėmusių emocijų ir norų. Jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, atlygino dalį žalos. Gynėjo manymu, siekiant įgyvendinti nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus K.

S. tikslinga taikyti mažesnį laisvės atėmimo terminÄ , kuris leistų siekti BK 80 str. 1 d. nurodytų tikslų, kartu įgyvendinant BK 41 str. 2 d. nurodytus bausmės tikslus. Taip pat gynėjas mano, kad vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgiant į teismų praktikÄ priteista suma neturtinės žalos atlyginimui yra per didelė, nes toks piniginės kompensacijos priteisimas K. S. yra kaip papildoma bausmė. Be to, K. S. jokio vertingo turto ar santaupų neturi.Nuteistasis J.

L. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-06-04 nuosprendį – pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, savo noru iÅ¡ dalies atlygino padarytÄ Å¾alÄ (BK 59 str. 1 d. 2 p., 2 d.); jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 180 str. 2 d. į BK 180 str. 1 d. ir skirti sankcijoje numatytÄ Å¡velnesnę bausmę – areÅ¡tÄ , savo trukme mažesnę, nei įstatymu nustatytas vidurkis; atsisakius perkvalifikuoti – sumažinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį ir skirti minimaliÄ laisvės atėmimo bausmę arba jai artimÄ bei taikyti BK 75 str. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti; taip pat sumažinti nukentėjusiems R.

R. ir A. R. priteistas pinigines sumas neturtinei žalai atlyginti; panaikinti nuosprendžio dalį, administracinio teisės pažeidimo bylos J. L. iÅ¡kėlimo pagal ATPK 50 str. Mano, kad jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra iÅ¡ dalies nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas netinkamai pritaikius baudžiamÄ jį ir baudžiamojo proceso įstatymus, vadovaujantis prielaidomis ir spėjimais, nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotos vienodos teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikos.

Nuteistasis mano, jog teismas pažeidė BPK 20 str., 305 str. 1 d., ginčija teismo atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , nesutinka su liudytojo V. D. parodymų vertinimu ir nurodo savo versijÄ dėl V. D. įtakos nusikaltimo padaryme. Mano, kad ikiteisminio tyrimo organai dėl nežinomų priežasčių yra suinteresuoti, kad V. D. nebÅ«tų nubaustas už padarytas nusikalstamas veikas, kÄ patvirtina ir tyrėjos A. C. teisme duoti parodymai. Pažymi, kad teismas visiÅ¡kai nepasisakė apie K. S. duotus parodymus dėl pinigų davimo V.

D. po nusikaltimo, juos atitinkančius liudytojos D. S. parodymus apie pinigus, taip pat apie liudytojų D. L., N. L. parodymus, bei apie jo – J. L. teisiamojo posėdžio metu pateiktÄ garso įraÅ¡Ä .Nuteistasis skunde teigia iki patenkant į R. butÄ apie ginklÄ nežinojęs, jokių sÄ sajų su ginklu neturėjęs ir nematęs, kai K. S. iÅ¡sitraukė ginklÄ , kÄ patvirtino ir nukentėjusioji R. R. bei jo pasiÅ¡alinimas iÅ¡ buto pamačius ginklÄ . Tai akivaizdžiai patvirtina, jog jis nepritarė tokiems K.

S. veiksmams ir jam buvo nepriimtinas toks pinigų užvaldymo bÅ«das panaudojant ginklÄ , t.y. jo tyčia neapėmė ginklo panaudojimo. Objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kurie paneigtų jo teisme duotus parodymus nėra, tokių nuosprendyje nenurodė ir teismas. Todėl teismas ginklo panaudojimÄ Å¡ioje byloje turėjo vertinti kaip vykdytojo ekscesÄ ir jo veikÄ perkvalifikuoti pagal BK 180 str. 1 d.Nuteistasis J. L. nesutinka su teismo iÅ¡vada dėl jo parodymų nenuoÅ¡irdumo, nenuoseklumo ir siekimo padėti iÅ¡vengti atsakomybės bendrininkui R.

G.. Pažymi, kad teismas neteisingai nurodė, jog jis neigė sudavęs nukentėjusiajam A. R. du smÅ«gius į veidÄ . Nuteistojo manymu, jam nepagrįstai nepripažintos atsakomybę lengvinančios aplinkybės dėl prisipažinimo ir nuoÅ¡irdaus gailesčio bei dėl dalinio žalos atlyginimo. Teigia nuo pat tyrimo pradžios prisipažinęs dėl plėšimo įvykdymo, davęs iÅ¡samius parodymus, nuoÅ¡irdžiai galėjosi, siekė suÅ¡velninti nusikaltimo pasekmes, pagal galimybes atlygino nukentėjusiesiems padarytÄ turtinę žalÄ , taip pat atlygino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui padarytÄ Å¾alÄ dėl nukentėjusiojo A.

R. laikino nedarbingumo, atsiprašė nukentėjusiųjų A. R. bei A. R. ir jie jo atsipraÅ¡ymÄ priėmė bei jam atleido.Taip pat nuteistojo J. L. manymu, teismas skirdamas jam savo trukme artimesnę sankcijoje nustatytam vidurkiui bausmę ir tokio savo sprendimo nepagrindęs, nesilaikė BK VIII skyriuje numatytų bausmės skyrimo taisyklių bei pažeidė teisingumo principÄ . Mano, kad jam paskirtoji bausmė yra per griežta. Pažymi, kad yra neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, mokosi ir pagal mokslo vietÄ yra charakterizuojamas teigiamai.

Teigia, kad pripažinus dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, teismas turėjo pakankamÄ ir pagrįstÄ pagrindÄ jam paskirti Å¡velnesnę bausmę, t. y. įstatymu nustatytÄ minimaliÄ laisvės atėmimo bausmę arba jai artimÄ , jos vykdymÄ atidedant pagal BK 75 str. Tai, kad jis padarė baigtÄ tyčinį sunkų nusikaltimÄ , praeityje buvo teisiamas, administracine tvarka baustas, nedraudžia taikyti BK 75 str. Mano, kad jo praeityje padarytus nusikaltimus vertino atskirai nuo kitų aplinkybių ir nepakankamai vertino jį teigiamai charakterizuojančius duomenis, neatsižvelgė į tai, kad jis turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , yra vedęs ir Å¡eimoje augina mažametę dukrÄ , tuo pažeidė BPK 20 str. 5 d. ir netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .Apelianto J.

L. manymu, neteisingai iÅ¡spręstas ir neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems klausimas, nes nesivadovauta teismų praktika bei neatsižvelgta į jo turtinę, Å¡eiminę padėtį, taip pat į kitų nuteistųjų turtinę bei Å¡eiminę padėtis. Nurodo, kad jis neturi jokio turto ir yra jokių pajamų negaunantis moksleivis, vedęs ir Å¡eimoje augina mažametę dukrÄ . Mano, kad teismas priteisė per dideles kompensacijas nukentėjusiesiems patirtai neturtinei žalai atlyginti, dydžiai mažintini mažiausiai per pusę.

Nuteistasis taip pat mano, kad teismo sprendimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos pagal ATPK 50 str. iškėlimo jam yra nepagrįstas, be to, ATPK 35 str. 4 d. neleidžia skirti administracinės nuobaudos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau kaip 2 metai.Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė tenkinti kiekvieno jų apeliacinius skundus, o prokuroras prašė visus apeliacinius skundus atmesti.Nuteistojo R. G. gynėjo advokato V. Kupcikevičiaus, nuteistojo K. S. gynėjo advokato M.

Å ivicko, nuteistojo J. L. apeliaciniai skundai atmetami. Dėl nuteistojo R. G. gynėjo advokato V. Kupcikevičiaus apeliacinio skundo Skunde teigiama apie netinkamÄ baudžiamojo įstatymo taikymÄ nuteistojo R. G. atžvilgiu bei įvairius procesinius pažeidimus, nuteistojo gynėjo manymu, įpareigojančius naikinti skundžiamÄ teismo nuosprendį ir perduoti bylÄ prokurorui. Tačiau teisėjų kolegija neįžvelgia tokius nuteistojo gynėjo V. Kupcikevičiaus teiginius patvirtinančių duomenų, todėl skundÄ atmeta.Skunde keliamas klausimas dėl Å¡ioje byloje liudytoju apklausto V.

D. atsakomybės ir jo atžvilgiu prokuroro priimto procesinio sprendimo teisėtumo, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 255 str. 1 d. įtvirtintos nagrinėjimo teisme ribos draudžia spręsti baudžiamosios atsakomybės klausimÄ dėl asmenų ir nusikalstamų veikų, dėl kurių byla neperduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Be to, skunde minimas V. D. atžvilgiu prokuroro priimtas procesinis sprendimas yra įsiteisėjęs ir revizuoti jo apeliacinės instancijos teismas Å¡iuo atveju neturi teisės. Todėl teisėjų kolegija dėl skundo teiginių apie V.

D. veiksmus, jam taikytinÄ atsakomybę nepasisako ir nevertina.Apeliaciniame skunde ginčijamas įrodymų vertinimas, kurio pagrindu konstatuotas R. G. dalyvavimas kvalifikuoto plėšimo padaryme. Teigiama, jog jo nuteisimÄ jam pareikÅ¡to kaltinimo apimtyje lėmė prokuroro procesinis sprendimas V. D. atžvilgiu, ginčijamas R. G. priskirtas bendrininko vaidmuo, teigiant apie galimÄ jo patraukimÄ atsakomybėn tik už padėjimÄ Ä¯vykdyti plėšimÄ . Tačiau teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylos medžiagÄ pagal nuteistojo R.

G. gynėjo apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindo abejoti apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir iÅ¡vadomis dėl Å¡ių nusikaltimų aplinkybių. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių duomenų pakanka pripažinti R. G. kaltu padarius inkriminuotÄ nusikaltimÄ viso kaltinimo apimtyje.Nuteistajam R. G. inkriminuotas nusikaltimas pagal BK 180 str. 2 d., kuris numato atsakomybę tam, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpÄ arba panaudojęs neÅ¡aunamÄ jį ginklÄ , peilį ar kitÄ specialiai žmogui sužaloti pritaikytÄ daiktÄ .

Nuteistasis R. G. teigia, kad jo vaidmuo jam inkriminuotame plėšime pasireiÅ¡kė iÅ¡ esmės tik K. S. ir J. L. nuvežant savo automobiliu į įvykio vietÄ ir parvežant iÅ¡ jos, tačiau byloje esančių įrodymų visuma patvirtina jį atlikus ne tik jo paminėtus, bet ir kitus jam pateiktame kaltinime nurodytus nusikalstamus veiksmus.Apylinkės teismas, pripažindamas R. G. kaltu dėl kaltinime nurodytų jam inkriminuotų veiksmų pagal BK 180 str. 2 d., rėmėsi Å¡iais įrodymais: liudytojų V.

D., A. J., V. K., E. M., M. P. parodymais, iÅ¡ dalies ir kitų nuteistųjų parodymais, taip pat kitais duomenimis. Apylinkės teismas nuosprendyje nuosekliai iÅ¡dėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, iÅ¡analizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas, jog R. G. kaltė padarius jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ yra įrodyta. Teisėjų kolegija visiÅ¡kai pritaria tokiam apylinkės teismo įrodymų vertinimui bei iÅ¡vadai.

Ta aplinkybė, kad nuteistojo R. G., jo gynėjo subjektyviai pateikiami faktai įvertinti kitaip, nei jie mano esant teisinga, nereiÅ¡kia, kad Å¡is vertinimas neatitinka tai reglamentuojančių BPK 20 str. 5 d. nuostatų.Europos Žmogaus Teisių Teismo ir suformuotoje teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieÅ¡ SuomijÄ ).Apylinkės teismas skundžiamame sprendime detaliai ir iÅ¡samiai pasisakė dėl esminių nuteistojo R.

G. gynėjo apeliaciniame skunde keliamų klausimų. Jokių naujų, skundžiamame teismo nuosprendyje dar neįvertintų aplinkybių, turinčių nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir nuteistojo R. G. kaltei apeliaciniame skunde nenurodoma, jų nėra ir baudžiamojoje byloje. Todėl, pritardama pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytiems motyvams, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad reikÅ¡mingos veikos kvalifikavimui faktinės bylos aplinkybės buvo nustatytos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai, nepaliekant jokių esminių prieÅ¡taravimų ar abejonių, ir tai leido teismui tinkamai iÅ¡spręsti nuteistojo R.

G. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 180 str. 2 d. klausimÄ . Todėl iÅ¡teisinti R. G. iÅ¡ jo ar Å¡iÄ veikÄ perkvalifikuoti į BK 24 str. 6 d., 180 str. 2 d., taip pat perduoti bylÄ prokurorui nėra jokio pagrindo.Å ios iÅ¡vados nekeičia nuteistojo R. G. gynėjo teiginiai apie, jo manymu, nepagrįstÄ V. D. veiksmų perkėlimÄ nuteistajam R. G., kÄ paneigia byloje esančių objektyvių įrodymų visuma, bei J. L. pateikto garso įraÅ¡o nepripažinimÄ tinkamu įrodymu. Beje, praÅ¡ymas dėl garso įraÅ¡o prijungimo, apylinkės teismo buvo iÅ¡spręstas tinkamai, motyvuotai, nurodant iÅ¡samius argumentus, kuriems nepritarti teisėjų kolegija neturi pagrindo.Teisingai kvalifikavęs nuteistojo R.

G. nusikalstamus veiksmus, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, teisingai paskyrė jam bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Skirdamas jam bausmę ir parinkdamas jos rūšį, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į bausmės paskirtį bei bausmės skyrimo pagrindus, tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Taip pat apylinkės teismas tinkamai iÅ¡sprendė turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimus.Nuteistojo R.

G. gynėjas, kritikuodamas teismo atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ ir reikÅ¡damas nepritarimÄ dėl jo ginamojo nuteisimo, teigia apie teismo Å¡aliÅ¡kumÄ , tačiau Å¡ie teiginiai nepagrįsti, todėl atmestini. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nuteistajam R. G. nepalankus įrodymų vertinimas bei apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimas nereiÅ¡kia, kad buvo pažeista teisė į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ . Duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ turėjo iÅ¡ankstinę nuomonę dėl R.

G. kaltės, byloje nėra. Taip pat nėra duomenų, kad Å¡iÄ bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismo teisėjas negalėjo dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje iÅ¡vardytų priežasčių. Skunde minimos aplinkybės dėl to, kad iki perduodant bylÄ nagrinėti teismui posėdyje ta pati teisėja atliko ir ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas, nes sprendė dėl suėmimo termino pratęsimo R. G. nepagrįstos. Bylos duomenys patvirtina, kad byla su kaltinamuoju aktu teisme gauta 2014-07-25 (t. 7, b.l. 3), ji paskirta nagrinėti teisėjai D.

Vaidachavičienei, o sutinkamai su BPK 127 str. 9 d. – kai byla perduota teismui, suėmimo termino pratęsimo klausimÄ sprendžia teismas, kÄ teisėja ir padarė.Kaip nepagrįsti atmestini ir nuteistojo R. G. gynėjo formalÅ«s, deklaratyvÅ«s teiginiai apie, jo manymu, kitus baudžiamojo proceso pažeidimus, nes teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant nuteistojo R. G. baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , įrodymų vertinimo ar jam įstatymų garantuotų teisių pažeidimų, kurie galėtų bÅ«ti pripažinti turėjusiais esminės reikÅ¡mės iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisėtÄ bei pagrįstÄ nuosprendį jo atžvilgiu, nepadaryta.

Dėl nuteistojo K. S. gynėjo advokato M. Å ivicko apeliacinio skundo Skundu keliami bausmės individualizavimo ir civilinio ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos iÅ¡sprendimo klausimai, praÅ¡oma mažinti laisvės atėmimo bausmės terminÄ bei neturtinės žalos dydį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs nuteistojo K. S. gynėjo apeliacinį skundÄ , skundžiamÄ teismo nuosprendį bei baudžiamÄ jÄ bylÄ konstatuoja, kad apylinkės teismas teisingai parinko ir paskyrė nuteistajam K.

S. bausmę, nustatė jos dydį, taip pat nustatė tinkamÄ priteistinos neturtinės žalos dydį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti apylinkės teismo sprendimÄ ir mažinti skundžiamu teismo nuosprendžiu nustatytÄ priteistinÄ neturtinės žalos dydį bei K. S. paskirtÄ bausmę, nes ji paskirta nepažeidžiant BK 54 str. įtvirtintų bausmės skyrimo pagrindų.Skunde lyginamos nuteistiesiems K. S. ir J. L. paskirtos bausmės, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės yra individualizuojamos atsižvelgiant ne tik į nusikalstamÄ veikÄ apibÅ«dinančius požymius, bet ir asmenybių ypatumus, todėl toks palyginimas ar bausmių santykio nustatymas prieÅ¡tarautų pačiai teisingumo esmei.Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas K.

S. bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos padarymo tikslÄ bei stadijÄ â€“ padarytas vienas tyčinis, sunkus, baigtas, smurtinio pobÅ«džio, naudojant ginklÄ , bendrininkų grupėje nusikaltimas ne tik suaugusiųjų, bet ir mažamečių atžvilgiu. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta ir nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veika padaryta bendrininkų grupėje.

Teismas tinkamai įvertino K. S. asmenybę – inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas nepilnametis, neteistas, administracine tvarka baustas, besimokantis, gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas patenkinamai, o mokymosi vietoje – neigiamai. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. S. turi elgesio ir emocijų sutrikimų, yra konfliktuojantis, grubus, tėvai bei mokykla nepajėgia teigiamai įtakoti jo netinkamo elgesio. Kaip matyti iÅ¡ bylos, po Å¡iuo teismo nuosprendžiu inkriminuoto nusikaltimo, jis padarė ir kitų nusikalstamų veiksmų.Atsižvelgęs į Å¡ias bei kitas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, apylinkės teismas K.

S. paskyrė realiÄ sankcijoje numatytÄ vidurkio nesiekiančiÄ laisvės atėmimo bausmę. TokiÄ bausmę laikyti per griežta bei neteisinga nėra pagrindo. Kokių nors iÅ¡imtinių aplinkybių, dėl kurių K. S. turėtų bÅ«ti skiriama Å¡velnesnė bausmės rÅ«Å¡is ar paskirtoji bausmė Å¡velninama, byloje nenustatyta. Naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės skiriamos bausmės rÅ«Å¡iai ar dydžiui baudžiamojoje byloje nėra.

Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl fizinio smurto nevartojimo ir nuteistojo K. S. vartoto psichologinio smurto, atsakomybės nemažina bei nesÄ lygoja bausmės Å¡velninimo. Todėl labiau Å¡velninti bausmę nuteistajam K. S. nėra pagrindo.Kaip nepagrįsti atmestini K. S. teiginiai apie jo prisipažinimÄ ir gailėjimÄ sį. BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė gali bÅ«ti pripažįstama tik tuomet, kai kaltininkas savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų pripažįsta esmines bylos aplinkybes bei nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamÄ jÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį ir stengiasi suÅ¡velninti nusikaltimo pasekmes.

Gi Å¡iuo atveju iÅ¡ bylos matyti, kad nors K. S. formaliai ir nurodė pripažįstantis savo kaltę, tačiau bylos duomenys rodo, kad prisipažinimas buvo sÄ lygotas objektyvių aplinkybių. Be to, jis pripažino tik dalį nuosprendžiu nustatytų nusikalstamos veikos aplinkybių, o kitas aplinkybes pateikė savaip interpretuodamas, iÅ¡kreipdamas. Todėl apylinkės teismas tai pagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe.Taigi konstatuotina, kad nuteistajam K. S. Å¡velninti bausmę nėra pagrindo.Skundu nesutinkama ir su nukentėjusiesiems priteistais neturtinės žalos dydžiais, praÅ¡oma juos sumažinti, tačiau toks praÅ¡ymas nepagrįstas, todėl atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, neturtinės žalos atlyginimo klausimas skundžiamu teismo nuosprendžiu iÅ¡spręstas teisingai, neperžengiant civilinio ieÅ¡kinio ribų, nepažeidžiant procesinių ir materialinių teisės normų, iÅ¡ nuteistųjų priteisiant žalos atlyginimÄ vadovautasi tai reglamentuojančiais teisės aktais, teismų praktika, kokių tai pažeidimų priteisiant žalÄ ir nustatant jos dydį nenustatyta, todėl keisti teismo sprendimÄ Å¡ioje dalyje nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose bÅ«na skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas, atsižvelgęs į bendrai nuteistųjų smurtinių veiksmų pobÅ«dį, jų kaltę, kaltės formÄ , turtinę padėtį, nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, įvertinęs nukentėjusiųjų patirtÄ baimę, emocinę įtampÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus ir kt., taip pat atsižvelgęs į CK 6.260 str.

įtvirtintus kriterijus, nukentėjusiajai iÅ¡ nuteistųjų solidariai priteisė 2000 eurų, o nukentėjusiajam – 4000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija iÅ¡ pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių sprendžia, kad nuteistojo K. S. gynėjo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai neduoda pagrindo teigti, jog apylinkės teismas, spręsdamas civilinių ieÅ¡kinių dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , netinkamai taikė materialinės teisės normas ar nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos bei konstatuoja, jog priteisti neturtinės žalos atlyginimai nukentėjusiesiems yra proporcingi ginamoms vertybėms, atitinka teisingumo, sÄ Å¾iningumo bei protingumo kriterijus.

Dėl nuteistojo J. L. apeliacinio skundo Apeliantas J. L. iÅ¡ esmės neneigia įvykdęs paprastÄ plėšimÄ (BK 180 str. 1 d.), tačiau neigia įvykdęs kvalifikuotÄ - BK 180 str. 2 d. numatytÄ plėšimÄ , nes teigia dėl ginklo panaudojimo plėšimo metu nesitaręs, apie jį sužinojęs tik bute K. S. jį iÅ¡sitraukus, todėl manantis, kad jis trauktinas atsakomybėn pagal BK 180 str. 1 d. Tačiau tokie teiginiai nepagrįsti.Bylos duomenys neginčytinai patvirtina, kad J. L. su bendrininkais darant plėšimÄ buvo panaudotas ginklas.

Nuteistieji K. S., R. G. parodė, kad ginklas K. S. buvo paduotas prieÅ¡ pat einant į numatytÄ apiplėšti butÄ , matant J. L., kas atitinka paties J. L. ikiteisminio tyrimo metu 2014-01-27 duotus parodymus. Be to, prieÅ¡ingai apelianto teiginiams, nukentėjusiosios R. R. parodymai rodo, kad J. L. matė K. S. turint rankoje ginklÄ , tuo nesistebėjo ir tam neprieÅ¡taravo, kÄ patvirtinta ir tolesni pastarųjų bendri veiksmai bute bei pasiÅ¡alinimas iÅ¡ jo. Vertinant byloje esančių, skundžiamame teismo nuosprendyje nurodytų įrodymų visumÄ , nėra pagrindo abejoti, kad nuteistojo J.

L. tyčia apėmė ir ginklo panaudojimÄ bendrininkų grupės vykdytame plėšime. Todėl apelianto praÅ¡ymu perkvalifikuoti jo veiksmus į BK 180 str. 1 d. nėra pagrindo.Apeliaciniame skunde ginčijamas įrodymų vertinimas, teigiama apie nuosprendžio grindimÄ prielaidomis, netinkamÄ baudžiamojo įstatymo taikymÄ , baudžiamojo proceso pažeidimus, nukrypimÄ nuo teismų praktikos. Tačiau teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylos medžiagÄ pagal apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindo abejoti apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir iÅ¡vadomis dėl J.

L. kaltės, kurios prieÅ¡ingai apelianto teiginiams, yra pagrįstos teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų visumos analize bei atitinka teismų praktikÄ . Teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, pritaria apylinkės teismo motyvams ir konstatuoja, kad tokia teismo iÅ¡vada dėl J. L. nuteisimo pagal BK 180 str. 2 d. yra teisinga, įrodymų vertinimo ar jam įstatymų garantuotų teisių pažeidimų, kurie galėtų bÅ«ti pripažinti turėjusiais esminės reikÅ¡mės iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisėtÄ bei pagrįstÄ nuosprendį jo atžvilgiu, nenustatyta.

Apylinkės teismas skundžiamame sprendime detaliai ir išsamiai pasisakė dėl esminių apeliaciniame skunde keliamų klausimų. Jokių naujų, skundžiamame teismo nuosprendyje dar neįvertintų aplinkybių, turinčių nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir nuteistojo J. L. kaltei skunde nenurodoma, jų nėra ir baudžiamojoje byloje.Skunde keliami klausimai dėl šioje byloje liudytoju apklausto V. D. atsakomybės, jo veiksmų vertinimo vadovaujantis BPK 255 str. 1 d. nenagrinėtini, o klausimas dėl J.

L. pateikto garso įraÅ¡o nepripažinimo tinkamu įrodymu argumentuotai bei teisingai iÅ¡spręstas apylinkės teismo teisminio nagrinėjimo metu ir tam nepritarti teisėjų kolegija neturi pagrindo. Kaip nepagrįsti atmestini ir nuteistojo J. L. teiginiai apie, jo manymu, ikiteisminio tyrimo subjektų Å¡aliÅ¡kumÄ minėto V. D. atžvilgiu. Vien tai, kad Å¡is asmuo Å¡ioje byloje nėra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nereiÅ¡kia, kad ikiteisminis tyrimas nuteistojo J. L. atžvilgiu atliktas Å¡aliÅ¡kai, kadangi byloje yra surinkta pakankamai jo kaltės dėl inkriminuoto nusikaltimo įrodymų.Apeliantas nesutinka ir su jam paskirtÄ ja bausme, praÅ¡o pripažinti dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sutrumpinti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminÄ ir bausmės vykdymÄ atidėti.

Tačiau teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo tenkinti Å¡iuos nuteistojo J. L. praÅ¡ymus.Nuteistasis J. L. teigia nuo pat pradžių pripažinęs savo kaltę, gailėjęsis, be to, proceso metu jis atlygino dalį žalos. BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė gali bÅ«ti pripažįstama tik tuomet, kai kaltininkas savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų pripažįsta esmines bylos aplinkybes bei nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo – laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamÄ jÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį ir stengiasi suÅ¡velninti nusikaltimo pasekmes.

Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nemato pagrindo konstatuoti, jog J. L. pripažino visas esminę reikÅ¡mę turinčias aplinkybes, todėl apylinkės teismas tai pagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe.Dėl dalinio žalos atlyginimo taip pat pažymėtina, kad nors BK 59 str. 2 d. nedraudžia teismui pripažinti atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę tais atvejais, kai kaltininkas atlygina tik dalį nuostolių ar paÅ¡alina dalį žalos, tačiau tai yra ne teismo pareiga, bet teisė.

Kaip matyti iÅ¡ bylos, nuteistasis J. L. atlygino dalį turtinės žalos tik bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (8 t., 9-10 b.l.), kas leidžia J. L. pastangas atlyginti padarytÄ Å¾alÄ vertinti kaip sÄ lygotas surinktų bylos duomenų. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas pagrįstai dalinio žalos atlyginimo nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Beje, į Å¡iÄ aplinkybę – dalinį žalos atlyginimÄ , nukentėjusiojo atsipraÅ¡ymÄ apylinkės teismas atsižvelgė skirdamas J.

L. bausmę.Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo teismo nuosprendžio, skirdamas J. L. bausmę ir parinkdamas jos rūšį, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į BK 41 str. numatytÄ bausmės paskirtį bei BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus, tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. J. L. padarė vienÄ baigtÄ , tyčinį, sunkų, smurtinio pobÅ«džio nusikaltimÄ , jį padarė bÅ«damas neteistas, administracine tvarka nebaustas, besimokantis, mokymo įstaigos charakterizuojamas teigiamai, o pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ â€“ patenkinamai, jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę ir lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ .

Be to, J. L. buvo anksčiau teisiamas du kartus už tyčinių nusikalstamų veikų padarymÄ , jam buvo taikyti Å¡velnesni įstatymai, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės bei skiriant įvairius įpareigojimus, tačiau tai jo nesulaikė nuo vėlesnių nusikalstamų veiksmų. Nors teistumo J. L. nusikaltimo padarymo metu neturėjo, Å¡ios aplinkybės be kita ko apibÅ«dina nuteistojo asmenybę. Atsižvelgęs į Å¡ias bei kitas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, apylinkės teismas J.

L. paskyrė realiÄ sankcijoje numatyto vidurkio nesiekiančiÄ laisvės atėmimo bausmę. TokiÄ bausmę laikyti per griežta bei neteisinga nėra pagrindo. Kokių nors iÅ¡imtinių aplinkybių, dėl kurių apeliantui turėtų bÅ«ti skiriama Å¡velnesnė bausmės rÅ«Å¡is ar paskirtoji bausmė Å¡velninama, byloje nėra. Naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės skiriamos bausmės rÅ«Å¡iai ar dydžiui byloje nėra taip pat.

Todėl labiau Å¡velninti bausmę nuteistajam J. L. nėra pagrindo. Nors nuteistasis J. L. praÅ¡o taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ , tačiau bausmės vykdymo atidėjimas gali bÅ«ti taikomas nuteistam asmeniui tik esant pagrįstai motyvuotai teismo iÅ¡vadai, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pastaroji sÄ lyga yra privalomoji, todėl nesant jos, bausmės vykdymo atidėjimas negali bÅ«ti taikomas. Be to, bausmės vykdymo atidėjimo taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga.

Tuo tarpu apelianto J. L. padarytos nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumas, jo vaidmuo joje, taip pat už ankstesnių jo padarytų nusikalstamų veikų taikytų švelnesnių įstatymų neveiksmingumas, neleidžia pagrįstai manyti, jog bausmės tikslai J. L. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, ir todėl BK 75 str. numatytas bausmės vykdymo atidėjimas jam negali būti taikomas.Skundu nesutinkama ir su nukentėjusiesiems priteistais neturtinės žalos dydžiais, prašoma juos sumažinti, tačiau toks prašymas nepagrįstas, todėl atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, neturtinės žalos atlyginimo klausimas skundžiamu teismo nuosprendžiu iÅ¡spręstas teisingai, neperžengiant civilinio ieÅ¡kinio ribų, nepažeidžiant procesinių ir materialinių teisės normų, iÅ¡ nuteistųjų priteisiant žalos atlyginimÄ vadovautasi tai reglamentuojančiais teisės aktais, teismų praktika, kokių tai pažeidimų priteisiant žalÄ ir nustatant jos dydį nenustatyta, todėl keisti teismo sprendimÄ Å¡ioje dalyje nėra teisinio pagrindo.

Apeliantas J. L. taip pat praÅ¡o panaikinti nuosprendžio dalį dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iÅ¡kėlimo jo atžvilgiu, tačiau toks praÅ¡ymas nepagrįstas, todėl atmetamas. Byloje esantys duomenys patvirtina J. L. tyčia sugadinus nukentėjusiosios R. R. turtÄ , tačiau sugadinto turto vertė leidžia spręsti tik dėl administracinės atsakomybės taikymo. Todėl apylinkės teismas pagrįstai pasisakė dėl bÅ«tinybės iÅ¡kelti administracinio teisės pažeidimo bylÄ jam, taip pat ir kitiems nuteistiesiems, kurių tyčia sutinkamai su bylos duomenimis irgi apėmė minėto turto sugadinimÄ .

Tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad apylinkės teismas, teisingai nuosprendyje nurodęs tyčinio turto sugadinimo veiksmus, suklydo netiksliai nurodydamas ATPK straipsnį (vietoj ATPK 503 str. nurodytas 50 str.), kuris nekeičiant skundžiamo nuosprendžio tikslintas ne tik J. L., bet kitų nuteistųjų atžvilgiu.Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantas J. L. nepagrįstai teigia apie administracinės atsakomybės taikymo negalimumÄ pagal ATPK 35 str., nes Å¡io straipsnio 2 dalis numato, kad priėmus iÅ¡teisinamÄ jį teismo nuosprendį, jei atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo požymių, administracinė nuobauda gali bÅ«ti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo iÅ¡teisinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Atkreiptinas dėmesys, kad apelianto minimas ATPK 35 str. 4 d. įtvirtintas dviejų metų terminas Å¡iuo atveju sietinas ne su administracinio teisės pažeidimo padarymo diena, o su naujos BK 190 str. 1 d. redakcijos įsigaliojimu 2015-01-01, kuomet nedidelės turto vertės pasikeitimas sÄ lygojo atitinkamų nusikalstamų veikų dekriminalizavimÄ bei bÅ«tinybę taikyti administracinę atsakomybę. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a : Nuteistojo R. G. gynėjo advokato Vytauto Kupcikevičiaus, nuteistojo K.

S. gynėjo advokato Manvydo Šivicko, nuteistojo J. L. apeliacinius skundus atmesti.Patikslinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-06-04 nuosprendį nurodant, kad nuosprendžiui įsiteisėjus R. G., J. L., K. S. iškeltinos administracinio teisės pažeidimo bylos ne pagal ATPK 50 str., o pagal ATPK 503 str. Teisėjai                                                                  Valdas Ciesiūnas                                                                  Algirdas Gaputis                                                                  Pranas Šimkus