2021-01-20 Nr. AB-1272-3-62-3-01731-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-196-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01731-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 15.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui B. N. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėja R. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) Varėnos skyriaus 2018 m. gegužės 21 d. raštą Nr. 3SD-3199-(14.3.104) „Dėl pakartotinio prašymo nagrinėjimo“ ir NŽT 2018 m. liepos 20 d. raštą Nr. 1SS-1449-(8.5.) „Dėl paaiškinimo pateikimo“ bei įpareigoti NŽT Varėnos skyrių suformuoti žemės sklypą prie pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Varėnos r.

2. Pareiškėja paaiškino, kad 2018 m. nuosavybės teise įsigijo pastatus, esančius Varėnos rajone, kurie pastatyti ant valstybinės žemės, todėl kreipėsi į NŽT, kad aplink pastatus būtų suformuotas ir jai išnuomotas žemės sklypas statiniams eksploatuoti. NŽT Varėnos skyrius 2018 m. gegužės 21 d. rašte nurodė, kad negali suprojektuoti ir jai išnuomoti žemės sklypo, nes, patikrinus faktinius duomenis vietoje, teritorijoje nerasta funkcionuojančių statinių; be to, Varėnos rajono apylinkės teismas 2009 m. birželio 23 d. sprendime nustatė, jog paruošų supirkimo ir perdirbimo įmonės punktas, kurio baigtumas 6 proc., patenka į kitam asmeniui suformuotą žemės sklypą. Pareiškėja, nesutikdama su šiuo raštu, kreipėsi į NŽT, tačiau atsakovas 2018 m. liepos 20 d. raštu jos skundą atmetė. Pareiškėjos nuomone, NŽT turėtų vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 31 punktu, nes pareiškėja pateikė pastato registraciją patvirtinančius dokumentus, todėl šiuo pagrindu turėtų būti suformuotas žemės sklypas prie pastato. Pastatų savininkai turi įstatymo garantuotą ir ginamą teisę ne aukciono tvarka nuomoti ar pirkti pastatais užstatytą žemės sklypą.

3. Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad pagal galiojančius teisės aktus žemės sklypo nuoma be aukciono siejama su konkrečios paskirties statinio naudojimu vykdant tam tikrą veiklą ir eksploatuojant jį pagal esamą (tiesioginę) paskirtį. Svarbus yra ne tik statinio buvimo faktas žemės sklype, bet ir jo naudojimas konkrečiai veiklai, t. y. ar žemės sklype yra vykdoma veikla, susijusi su esančio statinio naudojimu. Nunykus statiniui, buvusio statinio savybės tampa nebenaudojamos jo naudotojo poreikiams tenkinti, t. y. statinys nenaudojamas pagal jo paskirtį. Tai reiškia, kad ir žemės sklypas nebenaudojamas statiniui eksploatuoti. Todėl valstybinė žemė, kurioje yra nunykusio statinio pamatai, o nagrinėjamu atveju laikui bėgant ir jiems sunykus, ką patvirtina 2018 m. gegužės 16 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas, negali būti parduota arba išnuomojama asmenims be aukciono. 2002 m. gruodžio 13 d. kadastro duomenimis, paruošų supirkimo ir perdirbimo punktas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra (duomenys neskelbtini), Varėnos r.; daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – gamybos, pramonės; daikto būklė – fiziškai pažeistas; baigtumo procentas – 6 proc.; fizinis nusidėvėjimo procentas – 70 proc.; duomenys Nekilnojamojo turto registre nepatikslinti. Taigi, ginčijamais sprendimais buvo teisėtai ir pagrįstai konstatuota, kad prie pareiškėjai priklausančių fiziškai pažeistų ir sunaikintų statinių žemės sklypas negali būti formuojamas, nes tokie statiniai negali būti naudojami pagal jų paskirtį.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo B. N. atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. birželio 28 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT Varėnos skyriaus 2018 m. gegužės 21 d. rašto Nr. 3SD-3199-(14.3.104.) „Dėl pakartotinio prašymo nagrinėjimo“ ir NŽT 2018 m. liepos 20 d. rašto Nr. 1SS-1449-(8.5.) „Dėl paaiškinimo pateikimo“, kuriais buvo atsisakyta pradėti valstybei priklausančio žemės sklypo suformavimo ir nuomos procedūras, teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Teismas aptarė nustatytas faktines aplinkybes, ginčo teisinius santykius reguliuojančių Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir Taisyklių nuostatas, taip pat aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bei padarė išvadą, kad siekiant išsiaiškinti, ar asmuo turi teisę įsigyti ar išsinuomoti žemės sklypą, pirmiausiai turi būti nustatyta, ar toks žemės sklypas reikalingas jame esantiems statiniams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį. Tai reiškia, kad svarbus statinio buvimo žemės sklype faktas ir jo naudojimas konkrečiai veiklai (t. y. ar žemės sklype yra vykdoma veikla, susijusi su esančio statinio naudojimu). Išnuomojamas žemės plotas turi būti reikalingas statiniams eksploatuoti ir naudoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį.

9. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklauso pastatas–paruošų supirkimo ir perdirbimo punktas 1P1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), Varėnos r. Kadastro duomenų nustatymo metu (2002 m. gruodžio 13 d.) daikto pagrindinė naudojimo paskirtis buvo gamybos, pramonės; daikto būklė – fiziškai pažeistas; baigtumo procentas – 6 proc.; fizinis nusidėvėjimo procentas – 70. NŽT 2018 m. gegužės 16 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FD- 342-(14.3.141.) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), Varėnos r. pareiškėjos nurodomo statinio buvimo vietoje nerastas joks pastatas, kuriam eksploatuoti galėtų būti formuojamas žemės sklypas, nes Ūlos upės pakrantėje auga medžiai ir krūmai; natūroje pastatas–paruošų supirkimo ir perdirbimo punktas, neegzistuoja, jis nėra eksploatuojamas, jokia veikla nevykdoma.

Aplinkybė, jog ginčo pastatas nėra išlikęs, yra nustatyta ir Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų (Varėnos rajono apylinkės teismo) išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2‑121‑308/2009 (prijungta civilinė byla Nr. 2-121-308/2009) pagal ieškovo V. V. individualios paruošų įmonės „Vygis“ ieškinį Alytaus apskrities viršininko administracijai, tretiesiems asmenims, kuriuo ieškovas prašė įpareigoti Alytaus apskrities viršininko administraciją (teisių ir pareigų perėmėjas – NŽT) suformuoti 0,1462 ha žemės sklypą pagal pridedamą žemės sklypo formavimo projektą po V.

V. individualiai paruošų įmonei „Vygis“ nuosavybės teise priklausančiu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtu 1P1ž, esančiu (duomenys neskelbtini), Varėnos r., ir sudaryti 0,1462 ha žemės sklypo, kurį ieškovas naudoja jam nuosavybės teise priklausančio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Varėnos r., eksploatacijai, nuomos sutartį. Varėnos rajono apylinkės teismas 2009 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė (Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1270-567/2011 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą).

Varėnos rajono apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 5 d. teismo posėdžio metu atlikęs vietos apžiūrą, vietos apžiūros protokole nurodė, kad (duomenys neskelbtini) kaime ieškovo nurodomo statinio buvimo vietoje nebuvo rastas joks pastatas, o buvo rasta tik gelžbetonio danga, silikatinių plytų krūva, supuvusių medinių rąstų likučiai. Teismas pažymėjo ir tai, kad ginčo pastato likučiai stovėjo ir stovi ne valstybinėje žemėje, o trečiajam suinteresuotam asmeniui B. N. nuosavybės teise priklausančiame 0,66 ha ploto žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).

10. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos vardu įregistruotas statinys neatitinka nei statinio, nei pastato apibrėžimų, nustatytų Statybos įstatymo 2 straipsnyje, taip pat netenkinamos Žemės įstatymo 10 straipsnio 9 dalies 1 punkto sąlygos dėl to, kad valstybinės žemės sklype turi būti funkcionuojantis statinys, kuriam eksploatuoti yra reikalinga valstybinė žemė. Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto taikymo prasme žemės sklype neegzistuoja funkcionalus konkrečios paskirties statinys.

11. Teismas, vadovaudamasis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, Taisyklių 28 punktu ir atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis pastatas–paruošų supirkimo ir perdirbimo punktas, nėra išlikęs, nenaudojamas, yra ne valstybinėje žemėje, sklypas po nesamu pastatu negali būti formuojamas ir išnuomojamas, atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjos skundą su reikalavimais panaikinti ginčijamus NŽT Varėnos skyriaus 2018 m. gegužės 21 d. raštą ir NŽT 2018 m. liepos 20 d. raštą bei įpareigoti NŽT Varėnos skyrių suformuoti žemės sklypą prie ginčo pastato (atsižvelgiant į tai, kad minėti administraciniai aktai yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimą įpareigoti atlikti veiksmus).

12. Teismas netenkino trečiojo suinteresuoto asmens B. N. atstovo advokato prašymo skirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu, nes vien patikslinto skundo pateikimas ginčijant atsakovo administracinius aktus savaime negali būti traktuojamas kaip piktnaudžiavimas administraciniu procesu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme. Priešingas aiškinimas nagrinėjamu atveju reikštų teisės kreiptis į teismą ribojimą naujajam turto savininkui.

13. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra dokumentų, patvirtinančių, jog pareiškėjos nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą (pastatą–paruošų supirkimo ir perdirbimo punktą) pasibaigė vienu iš Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje išvardintų pagrindų (tai nėra skundo dalykas), nagrinėjamoje byloje priimtas teismo sprendimas dėl valstybei priklausančio žemės sklypo suformavimo ir nuomos procedūrų teisėtumo ir pagrįstumo, o ne dėl nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų pasikeitimo ar pasibaigimo, todėl teismas nenustatė teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti trečiojo suinteresuoto asmens atstovo advokato prašymą teikti prašymą išregistruoti pareiškėjos nekilnojamąjį daiktą ar nuosavybės teises į jį VĮ Registrų centrui ABTĮ 110 straipsnio 1 dalies bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio pagrindu.

III. 14. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.

15. Pareiškėja pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai rėmėsi Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu, konstatuodamas, jog ginčo pastatas yra B. N. priklausančiame žemės sklype. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1270-567/2011 konstatavo, kad iš tiesų tik dalis ginčo pastato yra minėtame žemės sklype.

16. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė teismo ekspertizės aktu, o rėmėsi NŽT Varėnos skyriaus 2018 m. gegužės 16 d. faktinių duomenų patikrinimo aktu, nors nė vienas minėtame patikrinime dalyvavusių asmenų neturi reikiamų eksperto žinių ir tinkamo išsilavinimo. Ekspertizės aktu rėmėsi Vilniaus apygardos teismas prieš tai paminėtoje nutartyje, todėl šiame akte nustatytų aplinkybių nebereikia įrodinėti.

17. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai priklausantis statinys būtų laikino pobūdžio. Viešojo registro duomenys dėl statinio, kaip nekilnojamojo turto objekto, įregistravimo nėra nuginčyti. Šias aplinkybes taip pat nustatė Vilniaus apygardos teismas. NŽT turėjo vadovautis Taisyklių 31 punktu ir įgyvendinti pareiškėjos, kaip pastatų savininkės, įstatymo garantuotą ir ginamą teisę ne aukciono tvarka nuomoti ar pirkti pastatais užstatytą žemės sklypą.

18. Atsakovas atsiliepime prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

19. Atsakovas nesutinka su tuo, kad dalis ginčo pastato patenka į valstybinę žemę. Tokią išvadą ekspertas padarė neįvertinęs visų reikšmingų aplinkybių, t. y. aplinkybės, jog žemės sklypai persidengia, todėl jų ribos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje buvo pažymėtos neteisingai. Ši aplinkybė NŽT Varėnos skyriui tapo žinoma 2016 m., kai buvo atlikti žemės sklypų kadastriniai matavimai ir kadastro duomenų bylos pateiktos derinti. B. N. apie tai, kad turi patikslinti savo sklypo ribas, buvo informuotas NŽT Varėnos skyriaus 2016 m. vasario 15 d. raštu. Tai reiškia, kad šiuo atveju nebuvo jokio teisinio pagrindo remtis klaidingu ekspertizės aktu.

20. Atsakovas nurodo, kad tikrinant faktinius duomenis vietoje (šiuo konkrečiu atveju – pastato buvimo faktą), nėra reikalingos jokios specialiosios žinios.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo B. N. atsiliepime, be kita ko, prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, taip pat priteisti jam iš pareiškėjos jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. B. N. kartoja skundžiamame teismo sprendime padarytas išvadas, taip pat atsakovo atsiliepimo į pareiškėjos apeliacinį skundą argumentus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 22. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl NŽT Varėnos skyriaus 2018 m. gegužės 21 d. rašto Nr. 3SD-3199-(14.3.104) „Dėl pakartotinio prašymo nagrinėjimo“ (b. l. 4) ir NŽT 2018 m. liepos 20 d. rašto Nr. 1SS-1449-(8.5.) „Dėl paaiškinimo pateikimo“ (b. l. 9–10), kuriais buvo atsisakyta pradėti valstybei priklausančio žemės sklypo prie pareiškėjai priklausančio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Varėnos r., formavimo ir nuomos procedūras, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja skunde taip pat teismo prašė įpareigoti NŽT Varėnos skyrių suformuoti žemės sklypą prie minėto pastato.

23. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. birželio 28 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą, konstatavęs, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis pastatas–paruošų supirkimo ir perdirbimo punktas nėra išlikęs, jis nenaudojamas, yra ne valstybinėje žemėje, todėl žemės sklypas po nesamu pastatu negali būti formuojamas ir išnuomojamas.

24. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ginčo pastatas yra B. N. priklausančiame žemės sklype, o ne valstybinėje žemėje; teismas neturėjo remtis NŽT Varėnos skyriaus 2018 m. gegužės 16 d. faktinių duomenų patikrinimo aktu; ginčo pastatas, kaip nekilnojamojo turto objektas, yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl NŽT turėjo vadovautis Taisyklių 31 punktu ir įgyvendinti pareiškėjos, kaip pastatų savininkės, įstatymo garantuotą ir ginamą teisę ne aukciono tvarka nuomoti ar pirkti pastatais užstatytą žemės sklypą.

25. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

26. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą aktualaus teisinio reglamentavimo, teismų praktikos ir įrodymų vertinimo aspektais, konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, todėl, vengdama motyvų kartojimo, jų neperrašo, tačiau atkreipia dėmesį į esminius aspektus.

27. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). <...> Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

28. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 28 punkte nustatyta, kad vadovaujantis Taisyklėmis išnuomojami Taisyklių 2.1, 2.2 ir 2.4 punktuose nurodyti naudojami žemės sklypai, užstatyti šiuose punktuose nurodytais asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui <...>.

29. Taisyklių 31 punkte nurodyta, kad išnuomojamo žemės sklypo ribos ir dydis nustatomi tokia pat tvarka, kaip ir parduodamų žemės sklypų pagal Taisyklių 3–6 punktų nuostatas. Taisyklių 3 punkte nustatyta, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose planuose arba Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

30. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-453/2014 išaiškinta, kad minėtų teisės aktų nuostatos patvirtina, jog būtinos sąlygos atsirasti asmens teisei be aukciono įsigyti nuosavybėn (nagrinėjamu atveju – išsinuomoti) valstybinės žemės sklypą, yra tokios – žemės sklypai turi būti užstatyti šiam asmeniui priklausančiais statiniais ir jie turi būti naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti. Šis teisinis reguliavimas reiškia, kad asmeniui priklausančių statinių konkrečiame žemės sklype buvimas yra ta juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kurios pagrindu šio teisinio santykio subjektams (valstybei ir fiziniam arba juridiniam asmeniui) gali būti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, o būtent – fizinio arba juridinio asmens teisė įsigyti (nagrinėjamu atveju – išsinuomoti) nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypą ir valstybės pareiga šį žemės sklypą šiam asmeniui parduoti (nagrinėjamu atveju – išnuomoti). Ir priešingai, kai tokių statinių konkrečiame valstybinės žemės sklype nėra, tai negali atsirasti ir minėtos teisės bei pareigos šio teisinio santykio subjektams. Tai savo ruožtu lemia, kad tokiais atvejais nėra ir teisinio pagrindo pradėti bei vykdyti atitinkamas viešojo administravimo procedūras bei atlikti kitus parengiamuosius techninio pobūdžio darbus (žemės sklypo plano parengimą ir pan.), reikalingus minėtam teisiniam santykiui realizuoti.

31. Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat yra pasisakyta dėl statiniams eksploatuoti būtino valstybinės žemės sklypo naudojimo pobūdžio, t. y. asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jos realiu faktiniu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2007; 2015 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑640/2015). Žemės sklypai prie kitų nuosavybės teise turimų statinių turi būti formuojami (rengiant teritorijų planavimo dokumentus) ir jų dydis nustatomas atsižvelgiant į statinių naudojimo pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį reikmes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014).

32. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga vienareikšmiškai patvirtina, kad pareiškėjai priklausantis pastatas–paruošų supirkimo ir perdirbimo punktas nėra išlikęs, todėl jis nėra ir negali būti naudojamas pagal paskirtį. Šią aplinkybę patvirtinta NŽT Varėnos skyriaus 2018 m. gegužės 16 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FD-342-(14.3.141) (b. l. 5–6), kuriame nurodyta, kad pareiškėjos nurodytoje pastato buvimo vietoje nerastas joks pastatas; pareiškėjos pateiktas 2011 m. vasario 10 d. ekspertizės aktas (b. l. 25–28), iš kurio matyti, kad dar prieš 7 metus iki ginčijamų sprendimų priėmimo buvo nustatyta, jog „natūroje cementinė aikštelė buvo padengta storu velėnos sluoksniu. Atliekant kontrolinius geodezinius matavimus aikštelės kertės buvo atkastos <...>“; taip pat ir Nekilnojamojo turto registro 2002 m. gruodžio 13 d. duomenys (b. l. 71) apie tai, kad pastato baigtumas yra tik 6 proc., jis yra fiziškai pažeistas, nusidėvėjęs 70 proc. Pareiškėja priešingų duomenų nepateikė. Iš to darytina išvada, kad nesant pastato, kuris galėtų būti naudojamas pagal paskirtį, nebelieka sąlygos, lemiančios poreikį formuoti žemės sklypą tokiam pastatui eksploatuoti, net ir darant prielaidą, kad pareiškėjos pastatas (ar jo dalis) stovi valstybinėje žemėje.

33. Tai reiškia, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime buvo padaryta teisinga išvada, jog ginčijamuose sprendimuose buvo pagrįstai konstatuota, kad prie pareiškėjai priklausančio fiziškai pažeisto ir sunaikinto pastato žemės sklypas negali būti formuojamas, nes toks pastatas negali būti naudojamas pagal jo paskirtį. Atitinkamai pagrįstai buvo atmestas ir pareiškėjos skundo reikalavimas įpareigoti NŽT Varėnos skyrių suformuoti žemės sklypą prie jai priklausančio pastato.

34. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

35. Trečiasis suinteresuotas asmuo B. N. atsiliepime suformulavo prašymą priteisti jam iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas; pateikė teismui dokumentus, patvirtinančius, kad jis patyrė iš viso 1 447,46 Eur bylinėjimosi išlaidų, apmokėdamas savo įgaliotam atstovui už jam suteiktas teisines paslaugas – 798,60 Eur pirmosios instancijos teisme (įgaliotas atstovas parengė ir pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjos patikslintą skundą; už teisines paslaugas apmokėta 2019 m. liepos 8 d.) ir 648,86 Eur apeliacinės instancijos teisme (įgaliotas atstovas analizavo bylos medžiagą, susipažino su pareiškėjos apeliaciniu skundu, parengė atsiliepimą į pareiškėjos apeliacinį skundą; už teisines paslaugas apmokėta 2019 m. rugsėjo 18 d.).

36. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

37. Trečiasis suinteresuotas asmuo prašymą raštu su 798,60 Eur išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, apskaičiavimu ir pagrindimu turėjo pateikti minėtam teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau to nepadarė, todėl nėra pagrindo tenkinti trečiojo suinteresuoto asmens prašymo dėl minėtų išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme. Toliau apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl pagrindo priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui 648,86 Eur išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

38. ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą; kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Nagrinėjamu atveju priimtas teismo procesinis sprendimas yra palankus trečiajam suinteresuotam asmeniui, juo buvo apgintos minėto asmens teisės, todėl jis turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

39. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šiuo atveju taikytinas koeficientas yra 1,3 (Rekomendacijų 8.11 p.), Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2019 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) yra 1 262,7 Eur, todėl didžiausia galima priteisti bylinėjimosi išlaidų suma nagrinėjamu atveju būtų 1 641,51 Eur. Trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti suma (648,86 Eur) yra 2,5 karto mažesnė nei prieš tai paminėta didžiausia galima priteisti suma, ji nėra nepagrįstai didelė, todėl priteisiama jam iš pareiškėjos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui B. N. iš pareiškėjos R. K. 648,86 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 86 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Romanas Klišauskas Dainius Raižys Virginija Volskienė