2020-08-05 Nr. AB-14538-3-62-3-01608-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-858-502/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01608-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už pareiškėjo laikymą netinkamomis sąlygomis Alytaus PN nuo 2016 m. vasario 9 d. iki 2018 m. liepos 31 d.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Alytaus PN minėtu laikotarpiu buvo laikomas netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis, nes jam nebuvo išduotos higienos priemonės – dantų pasta, dantų šepetukai, skutimosi peiliukai. Pastaruoju metu išduodamos higienos priemonės buvo netinkamos naudojimui, neaiški jų kilmė, tualetinis popierius permatomas kiaurai, rulono užteko tik 5 kartams panaudoti, dantų šepetėlis bei pasta iš viso netinkami naudoti, muilo duodavo per mažai. Be to, pareiškėjas teigė, kad yra rūkantis asmuo, todėl jeigu perka rūkalus, jam higienos priemonės neišduodamos. Dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas buvo priverstas nesilaikyti higienos, kas jam kėlė didelius išgyvenimus, psichologines kančias, buvo žeminamas jo orumas, jautėsi diskriminuojamas, nes tokios higienos priemonės suimtiesiems buvo išduodamos. Dėl tokių pataisos įstaigos veiksmų jam skaudėjo dantis, jis buvo privestas lankytis pas odontologą. Pareiškėjo tvirtinimu, tokiais veiksmais atsakovo atstovas pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau – ir Konvencija), sukėlė pareiškėjui neturtinę žalą, kurią prašė priteisti iš atsakovo.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas nuo 2016 m. vasario 9 d. iki 2018 m. liepos 31 d. bausmę Alytaus PN atliko bendrabučio tipo patalpose. Teigė, kad pagal teisės aktus, galiojusius iki 2017 m. sausio 1 d., Alytaus PN neturėjo prievolės nuteistuosius aprūpinti dantų pasta, dantų šepetėliais ir skutimosi peiliukais. Alytaus PN tvirtino, kad iki 2017 m. sausio 1 d. muilas ir tualetinis popierius pareiškėjui buvo išduodamas, neatsižvelgiant į jo pajamas. Alytaus PN nurodė, kad 2017 metais, išskyrus gegužės, birželio, liepos, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius, 2018 metais, išskyrus sausio, kovo, birželio ir liepos mėnesius, sausio 1 d. higienos priemonės (dantų pasta, dantų šepetėliai ir skutimosi peiliukai) pareiškėjui nebuvo išduodamos, nes jis nebuvo pateikęs prašymų arba buvo laikomas mokiu, nes sąskaitoje turėjo daugiau nei 0,5 bazinės išmokos dydžio sumą. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas laisvės atėmimo vietoje 7 kartus baustas už narkotikų vartojimą, kas neabejotinai įtakojo jo sveikatos būklę. Pareiškėjas savo skunde rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo žalos atlyginimui.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimu pareiškėjo R. K. skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Alytaus PN sąlygas nuo 2016 m. vasario 9 d. iki 2017 m. sausio 1 d., jo reikalavimą dėl šiuo laikotarpiu patirtos neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė, bei kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) nuo 2016 m. vasario 9 d. iki 2018 m. liepos 31 d. patirtą neturtinę žalą, kildinamą iš to, kad Alytaus PN neaprūpino jo higienos priemonėmis – dantų šepetėliu, dantų pasta, skustuvais, tualetiniu popieriumi, muilu.

7. Teismas pažymėjo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu iki 2017 m. sausio 1 d. galiojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos (toliau – ir Aprūpinimo asmens higienos priemonėmis normos), pagal kurias vyrams per mėnesį turėjo būti išduodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus, 100 g tualetinio muilo ir 200 g skalbiamojo muilo. Taigi, pataisos namams nustatytose normose ginčo laikotarpiu nebuvo numatytas dantų šepetėlio, dantų pastos bei skutimosi peiliukų išdavimas nuteistiesiems. Tačiau, pagal tų pačių Aprūpinimo asmens higienos priemonėmis normų (2009 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-79 redakcija) 7 punktą suimtiesiems kas mėnesį turėjo būti išduodami: dantų šepetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.). Taigi, ginčo laikotarpiu galiojusios teisės normos numatė skirtingas garantijas suimtiesiems ir nuteistiesiems – suimtieji buvo aprūpinami higienos priemonėmis (dantų pasta, dantų šepetėliu ir skutimosi peiliukais), o nuteistiesiems tokios higienos priemonės neturėjo būti išduodamos.

8. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132, įsigaliojusiu nuo 2017 m. sausio 1 d., patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 4 ir 5 punktai, be kita ko, numatė, jog pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų šepetėlis). Vėliau higienos reikmenys, avalynė, drabužiai išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui.

9. Dėl higienos priemonių išdavimo laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 9 d. iki 2017 m. sausio 1 d., teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju įvertino, jog pareiškėjo neaprūpinimas skunde nurodytomis asmens higienos priemonėmis vien dėl to, jog Aprūpinimo asmens higienos priemonėmis normos nenumatė tokių priemonių išdavimo nuteistiesiems, neatitiko Konvencijos 3 ir 14 straipsnių reikalavimų. Teismas, vadovaudamasis ir nenukrypdamas nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taip pat atsižvelgęs į tai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo išduotos higienos priemonės (dantų pasta, dantų šepetėlis, skutimosi peiliukai), į tai, jog Konvencijos pažeidimas taip pat gali būti pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas ginčo laikotarpiu – nuo 2016 m. vasario 9 d. iki 2017 m. sausio 1 d. – konstatuoti valstybės neveikimą (neteisėtus veiksmus) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme.

10. Dėl higienos priemonių išdavimo laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. teismas pažymėjo, kad pagal 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo 5 punktą, higienos priemonių išdavimas nuteistiesiems yra siejamas su asmens nemokumu bei rašytinio prašymo pateikimu. Remiantis Aprašo 13 punktu, nuteistasis laikomas nemokiu, kai per mėnesį iki prašymo jį aprūpinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos (nuo 2015 m. sausio 1 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 924 patvirtintas 38 Eur bazinės socialinės išmokos dydis) dydžio pinigų sumą. Tais atvejais, kai suimtasis (nuteistasis) šiame punkte nurodytu laikotarpiu asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu. Analogiška nuostata yra įtvirtinta Alytaus pataisos namų direktoriaus 2017 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 1-24 patvirtinto Alytaus pataisos namuose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo 7 punkte.

Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad po 2017 m. sausio 1 d. pareiškėjui atskirais periodais nebuvo išduodamos higienos priemonės, nes pareiškėjas arba nepateikė prašymų, kaip to reikalauja Aprašo 5 punktas, arba, kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas buvo laikomas mokiu, nes gaudavo piniginių perlaidų, jam buvo mokamos piniginės išmokos iš Socialinės paramos fondo lėšų. Be to, teismas įvertino, kad iš nuteistojo aprūpinimo higienos reikmėmis kortelės buvo matyti, kad 2017 metais jam buvo išduota 24 vienetai skutimosi peiliukų, 6 vienetai dantų šepetėlių bei 4 vienetai dantų pastos po 50 ml.

Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas nekonkretizavo ir nenurodė, kokiais konkrečiais mėnesiais jis prašė nurodytų higienos priemonių būdamas nemokus, o Alytaus PN pareiškėjui jas suteikti atsisakė, taip pat byloje nebuvo surinkta jokių įrodymų, kad dėl higienos priemonių kokybės jis skundais būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją ar kitas institucijas, kurių kompetencijai priskirta atlikti higienos priemonių kokybės patikrą, t. y. pareiškėjas savo skundą grindė abstrakčiais teiginiais. Be to, jis pripažino, kad kai kuriais periodais jis įsigydavo tabako gaminių, kas pagal Aprašo 13 punktą sudarė pagrindą neaprūpinti jo nemokamai higienos priemonėmis atitinkamais laikotarpiais.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes bei galiojantį teisinį reglamentavimą, Alytaus PN neteisėtų veiksmų, aprūpinant pareiškėją higienos priemonėmis laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d., nekonstatavo, o pareiškėjo argumentus šioje dalyje atmetė.

11. Teismas iš byloje pateiktos pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nustatė, kad jis odontologo paslaugomis ginčo laikotarpiu naudojosi 2 kartus, iš atsakovo atstovo pateiktos pažymos apie nuteistojo nuobaudas ir paskatinimus buvo matyti, kad jis iki ginčo laikotarpio pradžios 5 kartus buvo baustas už narkotikų vartojimą, ginčo laikotarpiu už šį pažeidimą buvo baustas dar 2 kartus, kas taip pat galėjo sukelti tam tikrus jo sveikatos sutrikimus. Teismo vertinimu, jokiais byloje pateiktais įrodymais nebuvo įrodyta, jog odontologinius susirgimus sukėlė būtent atsakovo atstovo veiksmai, neišduodant jam dantų pastos bei dantų šepetėlio iki 2017 m. sausio 1 d. Administracinėje byloje nebuvo duomenų, kad Alytaus PN pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ar kad jam kokiu nors būdu būtų bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Byloje taip pat nebuvo nustatyta, jog atsakovo atstovas siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą.

12. Spręsdamas dėl neturtinės žalos kompensavimo būdo, teismas atkreipė dėmesį į bylai svarbią aplinkybę, jog pareiškėjas į atsakovą dėl higienos priemonių išdavimo ginčo laikotarpiu (iki 2017 m. sausio 1 d.) nesikreipė. Nors pareiškėjas nurodė, kad į pareigūnus ne kartą kreipėsi, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Minėta aplinkybė sudarė pagrindą teismui abejoti pareiškėjo skundo argumentais apie didelio masto psichologines kančias, išgyvenimus ar sveikatos pablogėjimą, kuriuos galimai sukėlė atsakovo atstovo neteisėti veiksmai. Kita vertus, teismui nekilo abejonių, kad dėl byloje konstatuoto pažeidimo (neišduotų higienos priemonių laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 9 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) pareiškėjui galėjo kilti tam tikrų nepatogumų ar išgyvenimų, kurių jis nebūtų patyręs, jei atsakovo atstovas jį būtų aprūpinęs šiomis priemonėmis.

13. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į aktualią Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustatęs, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl higienos priemonių (dantų šepetėlio, dantų pastos, skutimosi peiliukų) išdavimo į Alytaus PN administraciją nesikreipė, padarė išvadą, kad pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška, todėl yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimus. Pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pinigais teismas atmetė (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 4 p.).

III. 14. Pareiškėjas R. K. apeliaciniame skunde prašo priteisti jam 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad laikotarpis už kurį jis prašo neturtinės žalos atlyginimo turėtų būti ne iki 2018 m. liepos 31 d., kaip buvo nurodęs skunde, o iki 2018 m. lapkričio 30 d., nes teigia, kad kreipėsi į gydytoją odontologą 2018 m. lapkričio mėn. dėl danties skausmo ir jam buvo ištrauktas netaisomas dantis.

16. Pareiškėjas dėsto tai, jog jam išduotos higienos priemonės Alytaus PN buvo nekokybiškos ir netinkamos naudoti. Taip pat nurodo, kad neturėjo lėšų šių priemonių įsigyti pats, o dėl to, kad buvo rūkantis ir pirkdavo cigaretes ar žiebtuvėlį, jam nebuvo skiriamos higienos priemonės.

17. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

18. Alytaus PN nurodo, kad visa su skundu susijusi medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateikti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams, tačiau nebuvo objektyviai įvertinta. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Atsakovo atstovo teigimu, nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Pareiškėjo nurodyti neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galintys veiksniai neįrodė realaus neturtinės žalos atsiradimo ir egzistavimo fakto.

19. Atsakovo atstovo nuomone, pirmos instancijos teismas neįvertino, kad vadovaujantis 2016 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr.lR-132 įsigaliojusiu 2017 m. sausio 1 d. „Dėl Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ iki 2017 m. sausio 1 d. pataisos namai neturėjo prievolės nuteistuosius aprūpinti dantų pasta, dantų šepetėliais ir skutimosi peiliukais. Be to, nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Alytaus PN administraciją dėl higienos priemonių išdavimo. Alytaus PN vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikė pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas atliko bausmę grubiai Konvencijos 3 straipsnio nuostatas pažeidžiančiomis sąlygomis.

20. Alytaus PN pažymi, kad šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas įkalinimo pataisos namuose sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Atsakovo atstovas teigia, kad pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, jog nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 21. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už neišduotus higienos reikmenis (dantų pastą, dantų šepetėlį ir skutimosi peiliukus), o apsiribota pripažinimu, jog pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas nuo 2016 m. vasario 9 d. iki 2017 m. sausio 1 d. buvo pažeista, pagrįstumas ir teisėtumas.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jo skundo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais (7 000 Eur) turėjo būti tenkintas, nes neturtinė žala atsirado dėl žeminančių orumą kalinimo sąlygų, Alytaus PN neišduodant ginčo laikotarpiu higienos priemonių, o išduotosios buvo netinkamos naudoti. Be to, pareiškėjas nurodo, kad ginčo laikotarpis turi būti iki 2018 m. lapkričio 30 d.

23. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo dalies, kurioje jis nurodo, kad ginčo laikotarpio pabaiga turėtų būti 2018 m. lapkričio 30 d. ir pateiktų teiginių dėl gydytojo odontologo atliktų procedūrų, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 134 straipsnio 6 dalis nustato, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1041-261/2016, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-902-858/2018, 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1400-575/2018 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes, kurių nebuvo pateikęs pirmosios instancijos teismo proceso metu, t. y. kad 2018 m. lapkričio mėn. gydytojas odontologas jam ištraukė dantį ir tai patvirtina neturtinės žalos atsiradimo faktą, todėl ginčo laikotarpis turėtų būti nuo 2016 m. vasario 9 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. Šie apeliacinio skundo argumentai ir reikalavimai nebuvo nurodyti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, šiuo aspektu skundas nebuvo nagrinėjamas. Be to, nors pareiškėjas teigia, kad jam buvo atliktos tam tikros odontologinės procedūros, tačiau nepateikia jokių tai įrodančių dokumentų ir net neįvardina konkrečiai, kada jos buvo atliktos, o tik abstrakčiai tvirtina, kad tai buvo 2018 m. lapkričio mėn. pradžia. Atsižvelgiant į tai, minėti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai ir reikalavimai apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtini.

24. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o apsiriboti pažeidimo pripažinimu, pažymėtina, kad neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas.

26. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98); 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02)). Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99)).

27. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri yra atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6. 250 str. 1 d.).

28. Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato būtinybę ne tik užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situaciją, jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį, aplinkybes, sunkumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013; kt.).

29. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad teisės pažeidimo pripažinimo pakanka pareiškėjo pažeistai teisei nuo 2016 m. vasario 9 d. iki 2017 m. sausio 1 d. apginti, todėl nepriteisė pareiškėjui kompensacijos. Pirmosios instancijos teismas tokią išvadą padarė, įvertinęs pažeidimo mastą ir trukmę, taip pat tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į įstaigos administraciją su prašymu išduoti trūkstamas higienos priemones. Pažymėtina, kad nesant asmenų prašymų, pareigūnai negali žinoti apie pareiškėjo patiriamą diskomfortą bei tam tikrų higienos priemonių trūkumą. Be to, ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo reguliariai skiriamos išmokos iš biudžeto lėšų, pareiškėjas pirko prekes parduotuvėje. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad pagrįstai pareiškėjo teiginiai dėl odontologinių susirgimų, kuriuos, pareiškėjo teigimu, sukėlė atsakovo atstovo veiksmai, neišduodant jam dantų pastos bei dantų šepetėlio pripažinti neįrodytais, suabejota pareiškėjo skundo argumentais apie didelio masto psichologinių kančių, išgyvenimų ar sveikatos pablogėjimo.

30. Atsižvelgiant į nustatytą pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo pobūdį ir jo trukmę, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytas pareiškėjo teisių pažeidimas galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

32. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose, kai yra nustatoma, jog asmuo neteikė atsakovo atstovui prašymo išduoti higienos priemones (dantų pastą, dantų šepetuką ir skutimosi peiliukus), asmuo turėjo galimybę pats įsigyti higienos priemones (turėjo lėšų), neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1597-442/2019; 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-187-629/2020; 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-658-1062/2020; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-859-520/2020; kt.).

33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad jam išduotos higienos priemonės buvo nekokybiškos, netinkamos naudoti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimai, nes nebuvo surinkta jokių įrodymų, kad dėl higienos priemonių kokybės pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją ar kitas institucijas, kurių kompetencijai priskirta atlikti higienos priemonių kokybės patikrą, t. y. pareiškėjas savo skundą grindė abstrakčiais teiginiais, todėl plačiau dėl higienos priemonių kokybės nepasisakys, nes pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį teismams tenkanti pareiga motyvuoti priimamą spendimą negali būti aiškinama, kaip reikalaujanti pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną šalies argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99). Motyvų apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir gali būti nustatyta tik nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18390/91), o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96).

34. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius