5ca0a0a8-8d2f-42ee-bc2b-e859732fa5cf · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Administracinė byla NrSkundas Nr. II-357-957/2017Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02133-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.10.4(S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2017 m. spalio 4 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius,sekretoriaujant Živilei Kalasauskaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. M.,nukentėjusiajam K. O.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo V. M., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiÅ¡kėjas), skundÄ dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto J.

K. 2017 m. liepos 4 d. nutarimo Nr. 10ANH-107312536-17 panaikinimo. Teismas n u s t a t ė : Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto J. K. 2017 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 10ANH-107312536-17 (toliau – ir nutarimas) V. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 8 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas už tai, kad jis, 2017 m. liepos 2 d., apie 20.56 val., Vilniuje, Šv.

Stepono g. 10, vairuodamas taksi automobilį „Toyota Prius“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 9, 18 punktų reikalavimus, nes sustojo išleisti keleivius neužtikrinęs, kad keleiviai neatidarytų automobilių durelių, iki kol eismas bus saugus, dėl to keleiviui atidarius dureles, jas kliudė automobilis „Toyota Corolla“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir todėl buvo apgadinti abu automobiliai.Nesutikdamas su priimtu nutarimu, pareiškėjas V.

M. pateikė skundÄ Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nutarimÄ .PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog, jo manymu, skundžiamu nutarimu nuobauda jam paskirta neteisėtai, nepagrįstai ir turi bÅ«ti naikinama, o administracinio nusižengimo byla jo atžvilgiu turi bÅ«ti nutraukta. PareiÅ¡kėjo teigimu, 2017 m. liepos 2 d. atvežęs keleivę adresu Vilnius, Å v. Stepono g. 8, jos iÅ¡leisti jis sustojo kairėje kelio pusėje, nes joje jau stovėjo kitas automobilis, be to, sustojęs deÅ¡inėje kelio pusėje jis bÅ«tų užtvėręs eismÄ kitiems automobiliams.

Sustojo taip, kad būtų pakankamai vietos keleivei išlipti iš automobilio iš šaligatvio pusės, tačiau keleivė atidarė galines dešinės pusės dureles iš važiuojamosios dalies pusės neįsitikinusi, kad tai netrukdytų kitiems eismo dalyviams, ir dėl to buvo apgadinti du automobiliai. Pareiškėjo teigimu, jo vairuojamas automobilis nėra taksi automobilis ar teikiantis taksi paslaugas. Laikydamasis KET 9 punkto nuostatų jis sustojo kairėje kelio pusėje, kad nesudarytų kliūties iš paskos važiuojantiems automobiliams.

Be to, jis negalėjo pažeisti KET 18 punkto reikalavimų, nes kelionė buvo baigta, jis stovėjo vietoje. Be to, pareiÅ¡kėjas nurodo, kad jis neturi teisės nurodyti, pro kurias dureles keleivis privalo iÅ¡lipti, kada atidaryti dureles, iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio, ar juo labiau fiziÅ¡kai sulaikyti keleivį, suvaržyti jo veiksmus. Keleivių iÅ¡lipimo iÅ¡ automobilio tvarkÄ nustato keleivių pareigos, kaip tai apraÅ¡yta KET 52 punkte. Skunde pažymima, kad policijos pareigÅ«nai įvykio vietoje neiÅ¡matavo atstumų iÅ¡ kairės automobilio pusės, iÅ¡ ko matytųsi, kad keleivei iÅ¡lipti ne iÅ¡ važiuojamosios dalies buvo pakankamai vietos, nors prieÅ¡ingu atveju tai vis tiek nepanaikintų jos atsakomybės dėl to, kad ji neįsitikino, kad nekliudo kitiems eismo dalyviams iÅ¡lipdama iÅ¡ automobilio į važiuojamÄ jÄ dalį.

PareigÅ«nai neapklausė vietoje liudytojų, kurie galėtų patvirtinti, kad kairėje kelio pusėje stovėjo automobilis ir jam sustojus deÅ¡inėje, jis bÅ«tų sudaręs kliÅ«tį kitiems eismo dalyviams. PareiÅ¡kėjo teigimu, pareigÅ«nai neatliko kitų tyrimui svarbių pareigų, kurie patvirtintų jo nekaltumÄ , elgėsi Å¡aliÅ¡kai ir netinkamai tyrė įvykį (b. l. 2).Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) atsiliepimu praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundo netenkinti.Atsiliepime nurodoma, kad KET 9 punktas nurodo, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, nesudaryti kliūčių jų eismui, o KET 18 punktas nustato, kad vairuotojas privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių savo, keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti.

Institucijos atstovo teigimu, vairuotojas V. M. nesilaikė Å¡ių reikalavimų. IÅ¡ surinktos eismo įvykio medžiagos matyti, kad automobilio „Toyota Prius“ vairuotojas V. M., teikęs taksi paslaugas, atvežė keleivius adresu Vilnius, Å v. Stepono g. 10, užvažiavęs kairės pusės ratais sustojo ant Å¡aligatvio kairėje važiuojamosios dalies pusėje. Å iais veiksmais V. M. sudarė sÄ lygas kilti pavojui eismo saugumui, nes keleiviai, sėdėję deÅ¡inėje keleivio pusėje, buvo priversti lipti į važiuojamÄ jÄ dalį, kur vyksta automobilių eismas.

Iš automobilio „Toyota Prius“ kėbulo konstrukcijos matyti, kad šio automobilio keleivis, sėdėdamas ant galinės sėdynės, neturi galimybės matyti iš galo atvažiuojančių automobilių (tai matyti iš fotonuotraukų). Todėl, kaip nurodo keleivė N. M., ji pradėjo lipti iš automobilio po vairuotojo V. M. pasakymo, kad ji gali lipti. Iš eismo įvykio schemos bei eismo įvykio deklaracijos matyti, kad taksi automobilis „Toyota Prius“, vairuojamas V. M., stovi ant šaligatvio, o fotonuotraukose jau patrauktas nuo šaligatvio.

Ä®vertinus tai, kad automobilis „Toyota Prius“ buvo užvažiavęs automobilio kairiÄ ja puse ant Å¡aligatvio ir priartėjęs prie pastato sienos, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad V. M. nesudarė saugių sÄ lygų ir galimybės iÅ¡lipti keleiviams pro kairiÄ jÄ automobilio pusę, nes automobilio kairės pusės durelės galėtų kliudyti namo sienÄ , o ant priekinės sėdynės deÅ¡inėje pusėje Å¡alia vairuotojo sėdėjęs keleivis iÅ¡ viso neturėjo galimybės iÅ¡lipti ant Å¡aligatvio, ir buvo priverstas lipti į važiuojamÄ jÄ dalį.

Taip V. M. turėdamas galimybę nesudarė sÄ lygų KET 52 punkto reikalavimams užtikrinti. Policijos nuomone, eismo įvykio kilimÄ sÄ lygojo taksi vairuotojo iÅ¡ anksto sudaryta, eismo saugumo požiÅ«riu, pavojinga situacija, pažeidžiant važiavimo ir sustojimo tvarkÄ užvažiavus ir sustojus ant Å¡aligatvio ir iÅ¡leidus keleivius į važiuojamÄ jÄ dalį. KET 124 punktas draudžia važiuoti Å¡aligatviu, o 150.5 draudžia sustoti ant Å¡aligatvio. Å ios aplinkybės nėra nurodytos pareigÅ«no, priėmusio skundžiamÄ nutarimÄ , tačiau, Institucijos atstovo manymu, tai nepaÅ¡alina V.

M. kaltės ir atsakomybės dėl eismo įvykio kilimo ir pasekmių. Pažymima, kad V. M., įvykus eismo įvykiui, pripažino kaltę dėl eismo įvykio kilimo ir tai nurodė eismo įvykio deklaracijoje, kuri yra byloje. Automobilis priklauso ne V. M., todėl jis pakeitė savo nuomonę (b. l. 1).Apklausiamas teisme V. M. parodė, kad buvo rato dalimi ant borto, bet ne ant Å¡aligatvio, ten visas Å¡aligatvis buvo likęs, pusę padangos buvo ant borto. Jis vežė keleivę vykdydamas pavežėjimo veiklÄ .

Jo paprašė nuvežti į Å v. Stepono gatvę prie baro „Šnekutis“. Atvažiavus kairėje kelio pusėje stovėjo maÅ¡ina ant kelkraščio, bet paskui ji pasiÅ¡alino, jis atvažiavęs stengėsi sustoti už jos, bet neužvažiavo ant Å¡aligatvio. Ten vienpusis eismas, telpa vos dvi maÅ¡inos pravažiuoti. Nuo kairės automobilio pusės yra Å¡aligatvis ir visos plytelės buvo laisvos. Jis vežė merginas ir vienÄ moterį, iÅ¡ viso keturis žmones. Viena sėdėjo priekyje ir trys gale.

Kai sustojo, pasakė, kad baigė, dar žiÅ«rėjo savo ekranÄ , pinigus jam jau buvo sumokėję anksčiau, atvežė iki vieno baro, pastovėjo 5 min. ir susitarė, kad paveÅ¡ truputį toliau. Galutinėje vietoje, Å v. Stepono gatvėje, pinigų jis neėmė. IÅ¡silaipinimas buvo, kai jis sustojo. Buvo ganėtinai tamsu, pradėjo temti, žiÅ«rėjo savo ekranÄ , pasakė, kad baigė, tada jos greitai pradėjo lipti. Kitas vairuotojas važiavo greitai, tik durys atsidarė, buvo garsas ir įvykis.

DeÅ¡inėje pusėje sėdinčios keleivės atidarė ir priekines, ir galines dureles, bet kliudė pagrinde galines. Vairuotojo pusėje sėdintis keleivis ar iÅ¡lipo negali pasakyti. Jis pažiÅ«rėjo prietaisus ir iÅ¡girdo garsÄ . Atsitrenkė į dureles. Girdėjo garsÄ , langų trapėjimÄ . Kai įvyko įvykis, niekas nebuvo iÅ¡lipęs. Jos atidarė duris ir į jas trenkėsi kitas automobilis. Po eismo įvykio keleiviai iÅ¡lipo pro kairę pusę, o priekinė keleivė gal pasitraukus vėliau iÅ¡lipo.

Jis pats irgi iÅ¡lipo nejudinęs automobilio. Turi savo nuotraukas telefone. Jis nepastebėjo, ar yra ženklų, draudžiančių stovėti, bet matė maÅ¡inÄ ir sustojo kairėje. Jeigu bÅ«tų sustojęs deÅ¡inėje, bÅ«tų užtvėręs keliÄ . Atvykę pareigÅ«nai surašė protokolÄ , apklausė. Jie bendravo daugiau su „Corola“ vairuotoju, su moterimi, liudininkas kažkoks buvo, kuris matė tÄ automobilį. Jie su pareigÅ«nu Å¡iek tiek diskutavo dėl užvažiavimo ant borto.

Å iek tiek schema nepatiko, nes „Corola“ praktiÅ¡kai lygiai stovėjo. Bet labai neprieÅ¡taravo, pasirašė jÄ . Nepastebėjo, kad kas nors matuotų atstumÄ nuo sienos.Liudytoja A. T. apklausiama teisme parodė, kad atvykus stovėjo du sudaužyti automobiliai, vienam buvo numuÅ¡tos durelės, o kitam Å¡onas apdaužytas. Buvo apgadintos keleivio pusės durelės, tik neatsimena, galinės ar priekinės. Durelės buvo apgadintos automobilio, kuris stovėjo iÅ¡ kairės pusės į važiuojamÄ jÄ pusę.

Atrodo, ten vienpusis eismas. Neatsimena, ar ten yra ženklas, draudžiantis sustoti. Atsimena, kad keleivė, kuri atidarė dureles, pasakė, kad taksistas leido jai išlipti ir kai ji atidarė, kitas važiavo ir kliudė dureles. Jai atrodo, kad sustojęs taksi buvo truputį kairės pusės ratu užvažiavęs ant šaligatvio. Kai atvažiavo, visi eismo įvykio dalyviai buvo išlipę, buvo paliktos durelės atidarytos, tik tos, kurios apgadintos. B. l. 27 nuotraukoje matyti, kaip rado automobilį atvykę.

Taip ir buvo automobilis. Buvo berods 2-3 moterys ir kažkodėl bandė iÅ¡lipti per deÅ¡inę pusę, bet kairėje buvo pakankamai vietos. Nežino, per kur jos visos iÅ¡lipo, nes kai atvažiavo, visi jau buvo iÅ¡lipę. Jie surinko medžiagÄ ir atidavė tyrėjams nagrinėti. Kai atvažiavo, atrodo, abu automobiliai stovėjo taip, kaip buvo, tik paskui patraukė. Tokias medžiagas, kai kažkas neaiÅ¡ku, visada atiduoda nagrinėti. Ten keleiviai ir vairuotojas pasakojo skirtingas aplinkybes, todėl ir atidavė tirti, net ir nežino, kÄ ten apkaltino.

Kai aiÅ¡ki situacija, raÅ¡o protokolus.Nukentėjusysis K. O. apklausiamas teisme parodė, kad važiavo Stepono gatve, kairėje pusėje stovėjo maÅ¡ina, staigiai atsidarė durys ir apgadino jam maÅ¡inÄ . Atidarė tik duris, neiÅ¡lipo niekas. IÅ¡lipo moteris, greičiausi Å¡i (N. M.). DeÅ¡inėje pusėje buvo vietų prisiparkuoti. IÅ¡leisti keleivį galima sustoti, automobiliai deÅ¡inėje nebuvo, nes jis važiavo tiesiai. Jeigu greitai, ten galima parkuotis abejose pusėse, įjungi avarinį, iÅ¡leidi keleivį ir viskas, jo nuomone keleiviai kalti.

Automobilis buvo prisiparkavęs, nežino kam reikėjo atidaryti duris. Kai buvo kontaktas su durimis, jis truputį privažiavo, gal pusę metro. Kai sustojo, pro duris, į kurias atsitrenkė, buvo galima iÅ¡lipti, jie iÅ¡lipo. Atrodo per tas duris iÅ¡lipo. Keleiviams buvo pakankamai vietos iÅ¡lipti pro kairę pusę, ten yra bordiÅ«ras. Atrodo, jie atidarinėjo duris ir iÅ¡ kairės, ir iÅ¡ deÅ¡inės. Po įvykio vairuotojas irgi iÅ¡lipo, atrodo per savo dureles. Žala buvo padaryta, draudimas gal apmokėjo.Apklausiama teisme liudytoja N. M. parodė, kad įvykio vakarÄ iÅ¡kvietė taksi ir su bendradarbiais važiavo į kavinukę Å v.

Stepono gatvėje. Privažiavo maÅ¾Ä gatvę, sustojo iÅ¡ kairės pusės, pasakė atvažiavome, lipkit. Gale sėdėjo trise, ji sėdėjo deÅ¡inėje pusėje galinėje sėdynėje. Tik spėjo dureles pradaryti ir staigiai smÅ«gis. PrieÅ¡ atidarydama nieko nepažiÅ«rėjo, neperspėjo, vairuotojas sakė lipti ir lipo. Lipo pro deÅ¡inę, nes ten buvo Å¡aligatvis ir nebuvo kur iÅ¡lipti. Ir po įvykio iÅ¡lipo pro deÅ¡inę pusę. Susipažinusi su b. l. 39 esančia nuotrauka negali pasakyti, kodėl lipo pro deÅ¡inę pusę.

Gal ir buvo vietos iÅ¡lipti pro kairę pusę. Po įvykio visi iÅ¡lipo pro deÅ¡ines dureles, atsitrenkęs automobilis buvo vienas prieÅ¡ kitÄ , netrukdė iÅ¡lipti. Negali pasakyti, pro kur iÅ¡lipo vairuotojas, nes stresas buvo.V. M. savo raÅ¡ytiniame 2017 m. liepos 2 d. paaiÅ¡kinime nurodė, kad jis apie 21 val. automobiliu „Toyota Prius“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) važiavo Å v. Stepono g. prie „Šnekučio“ baro. Priartėjęs prie 8 namo pastebėjo kairėje pusėje ant Å¡aligatvio stovintį automobilį.

Kad neužtvertų gatvės eismui, jis sustojo kairėje, o ne deÅ¡inėje pusėje. Keleivė atidarė dureles. Buvo girdėti stabdymas. Iki atvykstant policijai vienas žmogus matė priekyje stovėjusį automobilį, bet tai esmės nepakeis. Langai buvo aplyti. Automobilis priklauso Taksi bendrovei (b. l. 21).N. M. savo raÅ¡ytiniame 2017 m. liepos 2 d. paaiÅ¡kinime nurodė, kad 2017 m. liepos 2 d. ji važiavo taksi automobiliu, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Atvažiavo į vietÄ , esančiÄ Vilniuje, Å v.

Stepono g.

10. Taksi vairuotojas sustojo užvažiavęs kaire puse ant Å¡aligatvio ir pasakė keleiviams, kad galima iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio. Ji sėdėjo ant galinės sėdynės, deÅ¡inėje pusėje. Vairuotojas neįspėjo, kad jie (t. y. keleiviai) privalo lipti iÅ¡ kairės pusės, nes iÅ¡ deÅ¡inės pusės yra važiuojamoji dalis. Vienu metu atidarius priekines bei galines duris, pasijuto stiprus smÅ«gis. IÅ¡ pradžių abiejų automobilių vairuotojai pildė deklaracijÄ , taksi vairuotojas pripažino esÄ s kaltas dėl eismo įvykio ir dėl to, kad netinkamai juos iÅ¡leido, po to dėl neaiÅ¡kių priežasčių atsisakė pildyti deklaracijÄ (b. l. 10).K.

O. savo raÅ¡ytiniame 2017 m. liepos 2 d. paaiÅ¡kinime nurodė, kad 2017 m. liepos 2 d., apie 20.30 val. jis vairavo automobilį „Toyota Corolla“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), važiavo Å v. Stepono gatve. Staiga pas taksistÄ atsidarė durelės, iÅ¡vengti susidÅ«rimo nepavyko, buvo Å¡lapia, viena juosta. Jo greitis buvo 30km/val. Taksi automobilio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Taksi automobilis stovėjo Å¡aligatvio kairėje pusėje (b. l. 12).Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo bÅ«rio vyriausiosios patrulės A.

T. 2017 m. liepos 2 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2017 m. liepos 2 d., apie 20.59 val. dirbant su vyriausiuoju patruliu A. D. iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gautas praneÅ¡imas apie tai, kad Vilniuje, Å v. Stepono g. 10, gatvėje susidÅ«rė „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) automobiliai, vairuotojai nesutaria dėl kaltės. Atvykus į įvykio vietÄ kreipėsi „Toyota“ (Valst.

Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojas K. O., kuris paaiškino, kad apie 20.30 val. jis važiavo Šv. Stepono gatve, mažėjančia tvarka, ties Šv. Stepono g. 10 pastatu pravažiuojant sustojusį taksi automobilį „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) staiga iš kairės pusės taksi keleivė atidarė automobilio dureles, ir jis jas kliudė nespėjęs sustabdyti. Taksi automobilio „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojas V. M. paaiškino, kad atvežęs keleivius nustatytu adresu dėl sustojimo vietos trūkumo, jis sustojo kaire automobilio puse užvažiavęs ant šaligatvio ir paprašė keleivius lipti.

Kai keleivė, sėdinti gale, iÅ¡ deÅ¡inės pusės atidarė dureles, pasigirdo smÅ«gis ir įvyko eismo įvykis. Pravažiuojančio automobilio ji nematė. Jiems (t. y. pareigÅ«nams) atvykus vairuotojai jau pildė deklaracijas, bet po kurio laiko paskambino taksi vairuotojo virÅ¡ininkas ir nusprendė, kad deklaracijos pildyti nesutinka. Ä®vertinus visus gautus paaiÅ¡kinimus, situacija nebuvo aiÅ¡ki, todėl protokolas suraÅ¡ytas nebuvo, o visiems eismo įvykio dalyviams paaiÅ¡kinta, kad jie bus iÅ¡kviesti į bylos nagrinėjimÄ (b. l. 5).

Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, kad 2017 m. liepos 2 d., apie 20.58 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Šv. Stepono g. susidūrė automobiliai „Toyota Prius“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir „Toyota Corolla“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojai nesutaria (b. l. 6-7).Iš 2017 m. liepos 2 d. eismo įvykio vietos schemos matyti, kad joje užfiksuota eismo įvykio vieta, esanti Vilniuje, Šv. Stepono g. 10, taip pat transporto priemonių – automobilio „Toyota“ (Valst.

Nr. (duomenys neskelbtini)) ir automobilio „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) išsidėstymas po eismo įvykio (b. l. 8).Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad automobiliui „Toyota Prius“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apgadintos priekinės dešinės pusės durys, užpakalinės dešinės pusės durys, užpakalinis dešinės pusės sparnas, šoninis užpakalinis dešinės pusės stiklas. Tuo tarpu automobiliui „Toyota Corolla“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apgadintas priekinis bamperis, kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės kairės pusės durys, priekinis kairės pusės ratas, priekinis kairės pusės sparnas, varikio dangtis, priekinis kairės pusės žibintas (b. l. 9).Iš eismo įvykio deklaracijos matyti, kad ji nebaigta pildyti, joje užfiksuotas V.

M. paaiÅ¡kinimas, kuriame jis nurodo, kad sustojo paskui stovintį automobilį, kad neužtvertų kelio. Deja paskui važiuojantis vairuotojas skubėjo. Buvo atidaromos durelės ir įvyko avarija. Jis (t. y. V. M.) lieka kaltas. Be to, joje nubraižyta eismo įvykio schema susidÅ«rimo metu (b. l. 11-12).IÅ¡ eismo įvykio duomenų matyti, kad juose užfiksuotas eismo įvykio dalyvių skaičius, važiavimo sÄ lygos, eismo įvykio aplinkybės, duomenys apie transporto priemones, jų savininkus, duomenys apie eismo įvykio dalyvius (b. l. 13-15).IÅ¡ fotonuotraukų matyti, kad policijos pareigÅ«nai jose 2017 m. liepos 2 d. užfiksavo taksi automobilį „Toyota Prius“ (Valst.

Nr. (duomenys neskelbtini)) eismo įvykio vietoje (b. l. 26, 27).Skundas tenkintinas, skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina. ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareigÅ«nas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar Å¡is asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra Å¡io kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

Pagal ANK 641 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .Teismas konstatuoja, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto J. K. 2017 m. liepos 4 d. nutarimas priimtas padarius esminius materialiosios bei proceso teisės pažeidimus, kurie sutrukdė priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ byloje.

Pirmiausia pažymėtina, kad ANK 618 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog ne teismo tvarka priimtame nutarime, be kita ko, turi bÅ«ti iÅ¡dėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Motyvuotas bylos aplinkybių įvertinimas reiÅ¡kia tai, kad ne teismo tvarka bylÄ nagrinėjantis pareigÅ«nas, tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ gali nustatyti tik remdamasis byloje surinktų įrodymų visuma, atsižvelgęs į įrodymų pakankamumÄ , nuoseklumÄ , galimus jų prieÅ¡taravimus, logiÅ¡kumÄ , sugretinęs Å¡iuos įrodymus tarpusavyje, juos palyginęs bei pasisakęs, kodėl vienais iÅ¡ jų remiasi, o kitus atmeta.

Tokia iÅ¡vada darytina analizuojant ANK 569 straipsnio nuostatas. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad jame iÅ¡dėstytos tik nustatytos faktinės įvykio aplinkybės, tačiau nepateikti jokie motyvai, kuo remiantis bylÄ nagrinėjęs pareigÅ«nas padarė atitinkamas iÅ¡vadas dėl faktinių įvykio aplinkybių, nepateikta įrodymų vertinimo analizė. IÅ¡samesni motyvai iÅ¡dėstyti tik nutarimÄ suraÅ¡iusio pareigÅ«no atsiliepime į V. M. pateiktÄ skundÄ , tačiau teismas pažymi, kad tokia motyvavimo praktika ydinga ir neatitinka ANK 618 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

Pažymėtina, kad Å¡is proceso teisės pažeidimas laikytinas esminiu, sutrukdžiusiu priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ nutarimÄ , kadangi iÅ¡ vėliau pateikto atsiliepimo turinio matyti, jog Institucijos pareigÅ«nas mėgina analizuoti situacijÄ , nutarime nurodytas faktines aplinkybes „pritempti“ prie jame nurodyto teisinio įvertinimo, papildomai nurodo KET pažeidimus (pvz. KET 124 punkto, 150.5 punkto), kurie net nenurodyti nutarime dėl administracinio nusižengimo ir V. M. neinkriminuoti.  Antra, skundžiamu nutarimu nustatyta, jog V.

M. padarė ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ , nes 2017 m. liepos 2 d., apie 20.56 val., Vilniuje, Å v. Stepono g. 10, vairuodamas taksi automobilį „Toyota Prius“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pažeidė KET 9, 18 punktų reikalavimus, nes sustojo iÅ¡leisti keleivius neužtikrinęs, kad keleiviai neatidarytų automobilių durelių, iki kol eismas bus saugus, dėl to keleiviui atidarius dureles, jas kliudė automobilis „Toyota Corolla“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir todėl buvo apgadinti abu automobiliai.

Taigi, skundžiamame nutarime kaip objektyvusis ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymis – veika, įvardinti V. M. neva padaryti KET 9 ir 18 punktų pažeidimai, taip pat kitas objektyvusis Å¡io nusižengimo požymis – padariniai, t. y. eismo įvykio kilimas ir automobilių apgadinimas, kurie tarpusavyje susiję tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu.Teismo vertinimu, tokios pareigÅ«no nustatytos įvykio faktinės aplinkybės tik iÅ¡ dalies atitinka objektyviÄ tiesÄ ir nelaikytinos pakankamomis patraukti V.

M. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį už neva padarytus KET 9 ir 18 punktų pažeidimus. Išties, iš bylos medžiagos matyti, kad 2017 m. liepos 2 d., apie 20.56 val., Vilniuje, Šv. Stepono g. 10, vairuodamas taksi automobilį „Toyota Prius“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) sustojo išleisti keleivius, o keleiviui atidarius dureles, jas kliudė automobilis „Toyota Corolla“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Dėl šių faktų byloje ginčo nekyla, todėl plačiau jie neanalizuojami.

Vis tik teismas pažymi, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog V. M. sustodamas ir išleisdamas keleivius neužtikrino, kad keleiviai neatidarytų automobilių durelių, iki kol eismas bus saugus ir taip pažeidė KET 9 ir 18 punktų reikalavimus, taip pat, kad būtent tokie V. M. neva padaryti KET pažeidimai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais padariniais, t. y. kilusiu eismo įvykiu ir automobilių apgadinimu. KET 9 punkte išdėstytos bendrosios eismo dalyvių pareigos. Šiame KET punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Tuo tarpu KET 18 punkte, be kita ko, nustatyta, kad vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti. Taigi nė viename iš šių KET punktų nenumatyta vairuotojo pareiga užtikrinti, kad keleiviai neatidarytų automobilio durelių iki tol, kol eismas bus saugus. O pats neužtikrinimas, kad keleiviai neatidarytų durų, kol bus saugu, nutarime vairuotojui negali būti inkriminuojamas remiantis vien bendrosiomis eismo dalyvių pareigomis, tarp jų ir įtvirtintomis KET 9 punkte, taip pat ir bendro pobūdžio vairuotojų pareigomis, numatytomis KET 18 punkte.

Bylos medžiaga patvirtina, jog V. M. sustojo Vilniuje, vienos krypties Šv. Stepono gatvės kairėje pusėje. Tai patvirtino tiek pats V. M., tiek liudytojai K. O., N. M. bei A. T. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad V. M. sustojimas šioje vietoje atliktas pažeidžiant KET reikalavimus, tarp jų ir kelio ženklų draudimus. K. O. parodė, kad šioje gatvėje galima parkuotis tiek kairėje, tiek dešinėje pusėje, kad jam buvo pakankamai vietos pravažiuoti, jei nebūtų staiga atidarytos durys.

Policijos pareigūnė A. T. neparodė, kad būtų nustačiusi, jog V. M. būtų pažeidęs kelio ženklų reikalavimus. Taigi, nėra jokio pagrindo spręsti, kad V. M. sustojo nesaugiai, o preziumuoti, kad jis sustojo nesaugiai remiantis vien tuo faktu, kad keleiviui atidarius duris kilo eismo įvykis, nėra teisinio pagrindo. Kartu pažymėtina, kad tas faktas, jog V. M. sustojo kairėje kelio pusėje šiek tiek užvažiavęs ant šaligatvio, šiuo atveju neturi jokios reikšmės skundžiamo nutarimo ribose sprendžiant dėl V.

M. atsakomybės pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, kadangi nei KET 124 punktas, nei 150.5 punktas nutarime V. M. neinkriminuoti, taip pat nenurodyta ir faktinė aplinkybė, kad V. M. sustojo užvažiavęs ant šaligatvio, ar važiavo šaligatviu. Sistemiškai analizuojant KET nuostatas matyti, kad ne vairuotojų, o būtent keleivių pareigas reglamentuojančiame KET 52 punkte numatyta, jog iš važiuojamosios dalies pusės keleiviams leidžiama įlipti į transporto priemonę (išlipti iš jos) tik tuo atveju, jeigu to padaryti neįmanoma iš šaligatvio ar kelkraščio pusės ir jeigu tai bus saugu, netrukdys kitiems eismo dalyviams.

Å io teisinio reglamentavimo kontekste pažymėtina, kad jame nenumatyta prievolė transporto priemonės vairuotojui kaip nors užtikrinti, kad keleivis ne laiku ir ne vietoje neatidarytų automobilio durų. Juo labiau, kad tokios vairuotojo galimybės iÅ¡ esmės ribotos ir nuo jo valios mažai priklausančios. Tuo tarpu keleiviams minimame KET 52 punkte nustatyti imperatyvÅ«s saugumo reikalavimai, tarp jų ir pareiga iÅ¡lipant į važiuojamÄ jÄ dalį įsitikinti, kad tai bus saugu, netrukdys kitiems eismo dalyviams.

Å ios bylos kontekste pažymėtina, kad jokios aplinkybės nekliudė V. M. vairuotos transporto priemonės keleiviams iÅ¡lipti ne į važiuojamÄ jÄ kelio dalį, o bÅ«tent per kairiÄ sias automobilio duris ant Å¡aligatvio, kaip to reikalauja KET 52 punktas. Nors atsiliepime Institucijos atstovas nurodo, kad V. M. užvažiavo ant Å¡aligatvio ir tiek privažiavo prie pastato sienos, kad nesudarė saugių sÄ lygų keleiviams iÅ¡lipti per kairiÄ sias automobilio duris, nes atidaromos durys galėtų kliudyti sienÄ , o priekinėje keleivio vietoje sėdėjęs keleivis apskritai negalėtų iÅ¡lipti ant Å¡aligatvio, tačiau pažymėtina, kad tokie argumentai nepagrįsti ir iÅ¡ esmės paneigti bylos medžiaga.

Å tai pats V. M. apklausiamas teisme parodė, kad ant Å¡aligatvio jis užvažiavo labai nedaug, tiek, kiek matoma nuotraukoje (b. l .39). Pažymėtina, kad pasak V. M., po eismo įvykio automobilio jis nepatraukė, o pats iÅ¡lipo per savo dureles ant Å¡aligatvio, o per galines kairiÄ sias dureles iÅ¡lipo ir kiti keleiviai. IÅ¡ pateiktų nuotraukų matyti, kad kairėje automobilio pusėje visiÅ¡kai pakanka vietos keleiviams iÅ¡lipti (b. l. 26-27). Tai iÅ¡ esmės patvirtino liudytoja A. T. ir K. O., kuris parodė, kad keleiviams buvo pakankamai vietos iÅ¡lipti pro kairę pusę, ten yra bordiÅ«ras, atrodo, jie atidarinėjo duris ir iÅ¡ kairės, ir iÅ¡ deÅ¡inės. Å ių asmenų parodymai leidžia spręsti, kad bÅ«tent keleivė N. M. galimai nesilaikė KET 52 punkto reikalavimų ir Å¡is KET pažeidimas galimai nulėmė eismo įvykio kilimÄ .

Atsiliepime nurodomas faktas, kad automobilio priekyje sėdėjęs keleivis apskritai neturėjo galimybės išlipti ant šaligatvio, šiuo atveju nepagrindžia V. M. kaltės, kadangi K. O. vairuojamas automobilis nekliudė priekinių V. M. automobilio durų.Taigi, teismas sprendžia, kad skundžiamame nutarime nepagrįstai konstatuota, jog V. M. sustojo išleisti keleivius neužtikrinęs, kad keleiviai neatidarytų automobilių durelių, iki kol eismas bus saugus, kadangi tokios pareigos KET reikalavimai jam nenustato.

Konstatuotina, kad V. M. nerealizavo nutarime nurodyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviosios pusės požymio – veikos, t. y. nepadarė KET 9 ir 18 punktų reikalavimų pažeidimų. Nenustačius V. M. veiksmuose minėto administracinio nusižengimo objektyviojo požymio – veikos, nėra pagrindo spręsti ir apie minėtų KET pažeidimų (veikos) priežastinį ryšį su kilusiais padariniais – eismo įvykiu ir automobilių apgadinimu. Teismo vertinimu, eismo įvykio kilimÄ Å¡iuo atveju galėjo sÄ lygoti ne kokie nors V.

M. veiksmai, o būtent automobilio gale dešinėje pusėje sėdėjusio keleivio veiksmai, kurie galimai neatitiko KET 52 punkto reikalavimų. Juo labiau, kad iš bylos medžiagos matyti, jog tuo atveju, jei keleivis būtų durų neatidaręs, eismo įvykis nebūtų kilęs, o K. O. būtų saugiai pravažiavęs pro V. M. automobilį. Šio fakto nepaneigia ir tai, kad pasak N. M. taksi vairuotojas liepė jiems lipti iš automobilio. Pirmiausia tai tik subjektyvus ir nepatvirtintas liudytojos tvirtinimas, antra, vairuotojo leidimas išlipti neeliminuoja keleivio pareigos laikytis KET 52 punkto reikalavimų. Esant pirmiau nustatytoms aplinkybėms skundžiamas nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį prieš V.

M. nutrauktina 591 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.Å iame kontekste teismas pažymi, kad Å¡is nutarimas Institucijai nustačius KET 124 ir 150.5 punktų pažeidimus, netrukdo patraukti V. M. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį už sustojimas ir stovėjimÄ vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimÄ ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimÄ .

Kartu pastebėtina, kad Institucijoje svarstytinas klausimas ir dėl N. M. administracinės atsakomybės už KET 52 punkto galimÄ pažeidimÄ .Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, n u t a r i a : Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto J. K. 2017 m. liepos 4 d. nutarimÄ Nr. 10ANH-107312536-17 ir administracinio nusižengimo teisenÄ , pradėtÄ prieÅ¡ V.

M. nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo požymių.Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644 - 647 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui. Teisėjas                                              Marijus Kursevičius