5c9e5e97-e25a-4b44-99d8-34e09434b1d2 · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1967-1071/2020 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00091-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.4.1; 2.1.4.2; 2.5.2; 2.5.3; 2.5.9; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.3.9; 3.2.4.11; 3.2.6.1. KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 16 d. Gargždai Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Vytautas Pliuskevičius, sekretoriaujant Karolinai Butkienei, dalyvaujant ieškovo T. S. atstovei advokatei Giedrei Striaukienei, atsakovės N. J. ir trečiųjų asmenų L.

S. ir M. J. atstovei advokatei Gražinai Mauručaitienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo T. S. ieÅ¡kinį atsakovei N. J. dėl dalies paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, termino nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimÄ atnaujinimo ir dėl teismo leidimo iÅ¡davimo, tretieji asmenys Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro notarė Neringa Bartkuvienė, L. S., M. J., R. J., institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje.

Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei, kuriuo praÅ¡o:

1) pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančiu Klaipėdos rajono 2-ojo biuro notarės Neringos Bartkuvienės atsakovei N. J. 2018-05-24 iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini);

2) atnaujinti terminÄ priimti nepilnamečių vaikų A. O. S. ir P. D. S. vardu palikimÄ po A. J. mirties (duomenys neskelbtini);

3) iÅ¡duoti teismo leidimÄ nepilnamečių vaikų A. O. S. ir P. D. S., vardu priimti palikimÄ , likusį po A. J. mirties (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog (duomenys neskelbtini) mirė ieÅ¡kovo sutuoktinės L. S. tėvas A. J., kuris testamento nepaliko. Palikėjui mirus, atsirado įpėdinių teisė paveldėti palikimÄ pagal įstatymÄ . Mirusiojo įpėdiniai mirties momentu buvo jo vaikai – L. S. ir M. J. bei sutuoktinė N. J.. IeÅ¡kovo sutuoktinė L. S. po savo tėvo A. J. mirties vyko pas notarÄ tvarkyti paveldėjimo procedÅ«rų, paaiÅ¡kino, kad palikimÄ su motina ir broliu pasidalins ir jai atiteks tėvo turėta sodyba. 2018-02-20 sudarė savo vardu sodybos (duomenys neskelbtini), saugos sistemos įrengimo ir elektroninės saugos sutartis su UAB „G4S Lietuva“, bendromis Å¡eimos lėšomis mokėjo už apsaugos paslaugas.

Abejoti sutuoktinės L. S. ketinimais paveldėti palikimÄ po tėvo mirties ieÅ¡kovas neturėjo pagrindo. Apie tai, kad atsakovė N. J. paveldėjo visÄ mirusiojo A. J. turtÄ , ieÅ¡kovo sutuoktinei L. S. ir jos broliui M. J. (duomenys neskelbtini) atsisakius palikimo, ieÅ¡kovas nežinojo, Å¡iÄ aplinkybę L. S. nuo ieÅ¡kovo nuslėpė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 5.11 straipsnio 1 ir 2 dalimis, ieÅ¡kovo sutuoktinei L. S. atsisakius palikimo, teisę paveldėti po savo senelio A.

J. mirties kaip antros eilės įstatyminės įpėdinės įgijo ieÅ¡kovo dukros A. O. S. ir P. D. S.. IeÅ¡kovo sutuoktinė L. S. notarui nepateikė teismo nutarties, kuria leidžiama priimti ar atsisakyti priimti palikimÄ nepilnamečių vaikų vardu, nuo palikimo atsiradimo dienos iki Å¡iol L. S. net nebuvo kreipusis (nesikreipė) Å¡iuo klausimu į teismÄ . Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro notarė Neringa Bartkuvienė nepagrįstai paveldėjimo teisės liudijimÄ 2018-05-24 Nr. (duomenys neskelbtini) į visÄ palikimÄ iÅ¡davė atsakovei N. J., nes pagal CK 5.13 straipsnį sutuoktinis paveldi visÄ palikimÄ tik nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių.

Notarui toks teisinis reglamentavimas neabejotinai yra / turi bÅ«ti žinomas. Taigi atsakovė be pagrindo viena pati įgijo didelės vertės turtÄ (palikėjo turėtus žemės ir miÅ¡ko sklypus, dalį sodo sklypo ir buto, sodybÄ , pingines lėšas ir kt.), tokiu bÅ«du pažeisdama nepilnamečių įpėdinių – savo vaikaičių A. O. S.ir P.D. S. – interesus. L. S., kaip nepilnamečių vaikų motina, taipogi veikė prieÅ¡ savo nepilnamečių vaikų interesus savo motinos (atsakovės) N. J. naudai.

Atsakovė yra dalies palikimÄ sudarančio turto, priklausiusio jai ir A. J. bendrosios jungtinės nuosavybės pagrindu, bendraturtė, tad jai iÅ¡duoto nuosavybės teisės liudijimo kaip pergyvenusiai sutuoktinį ieÅ¡kovas neginčija. Taip pat neginčija ir atsakovės įstatyminės teisės paveldėti dalį turto po sutuoktinio mirties. Paveldėjimo teisės liudijimÄ praÅ¡o pripažinti negaliojančiu tik ta apimtimi, kuria grubiai buvo pažeistos ieÅ¡kovo nepilnamečių dukterų paveldėjimo teisės ir turtiniai interesai.

Nurodo, kad ieÅ¡kinį reiÅ¡kia nepraleidus vienerių metų senaties termino nuo sužinojimo apie tai, kad atsakovė N. J. priėmė visÄ palikimÄ , momento. Palikimo atsisakymo faktas jam tapo žinomas tik 2020-01-10 gavus testamentų registro iÅ¡raÅ¡Ä . Anksčiau neturėjo pagrindo abejoti L. S. paaiÅ¡kinimu, kad jai kaip palikimas atiteks tėvo sodyba, nes jos veiksmai po tėvo mirties buvo nukreipti į sodybos ir joje esančio turto iÅ¡saugojimÄ , t. y. ji pradėjo rÅ«pintis palikimu kaip savo turtu.

Kadangi mirusiojo A. J. įstatyminės antros eilės įpėdinės – vaikaitės yra nepilnametės, teikia teismui praÅ¡ymÄ dėl leidimo nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimÄ iÅ¡davimo, nes yra nepilnamečių vaikų atstovas pagal įstatymÄ . Palikimo priėmimas nepilnamečių vaikų vardu nepažeis ieÅ¡kovo nepilnamečių dukterų teisėtų interesų. Palikimo priėmimo sandoris nepilnamečių dukterų vardu neturės neigiamos įtakos jų teisėms ir pareigoms, nes mirusysis jokių skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims neturėjo, palikimas gali bÅ«ti priimtas pagal apyraÅ¡Ä .

PraÅ¡o atnaujinti įstatymo nustatytÄ terminÄ palikimui priimti, kadangi jis buvo pradelstas dėl objektyvių priežasčių. L. S. palikimo atsisakymo faktÄ nuo ieÅ¡kovo nuslėpė, apie ketinimÄ atsisakyti palikimo ieÅ¡kovo neinformavo, o L. S. veiksmai nesudarė pagrindo abejoti, kad jos veiksmai nukreipti į palikimo priėmimÄ . IeÅ¡kovas į L. S. paveldėjimo reikalus nesikiÅ¡o, aktyviai domėtis paveldėjimo eiga pareigos neturėjo. Nuo aplinkybės apie palikimo atsisakymÄ sužinojimo iki ieÅ¡kinio teismui pateikimo praėjo trumpas laiko tarpas.

Atsakovė N. J. ir tretieji asmenys L. S. ir M. J. pateikė bendrÄ atsiliepimÄ , kuriuo praÅ¡o:

1) ieškovo ieškinį atmesti;

2) paskirti ieÅ¡kovui už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis 3000 Eur dydžio baudÄ , pusę Å¡ios sumos paskiriant atsakovei ir tretiesiems asmenims;

3) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodė, kad jeigu yra tos pačios eilės įpėdinių, įgyvendinančių savo teisę priimti palikimÄ , paskesnės eilės įpėdiniams tokia teisė neatsiranda, o vienam iÅ¡ kelių tos pačios eilės įpėdinių atsisakius priimti palikimÄ , tik pakinta Å¡ių įpėdinių palikimo dalis. Pažymėjo, kad CK 5.12 straipsnyje nustatyta teisė palikėjo vaikaičiams paveldėti atstovavimo bÅ«du tuo atveju, kai nebėra gyvo to iÅ¡ jų tėvų, kuris bÅ«tų įpėdinis.

Taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovas neteisingai interpretuoja ir CK 3.188 straipsnio nuostatas, kadangi teismo leidimas priimti palikimÄ ar jo atsisakyti yra reikalingas tik tada, kai palikimas priimamas arba jo atsisakoma nepilnamečių vaikų vardu, o Å¡iuo atveju nepilnametėms ieÅ¡kovo dukterims jokios paveldėjimo teisė neatsirado. Be to, nurodė tai, kad ieÅ¡kovas yra praleidęs terminÄ ginčyti paveldėjimo teisės liudijimÄ , nes apie tai, kad mirė atsakovės sutuoktinis, ir kad atsakovei yra iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas ieÅ¡kovas žinojo iÅ¡ jos ir trečiųjų asmenų, t. y. savo sutuoktinės L.

S. ir atsakovės sÅ«naus. Tretieji asmenys Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro notarė Neringa Bartkuvienė ir R. J. atsiliepimo į ieÅ¡kinį per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė, apie teisme iÅ¡keltÄ bylÄ jiems praneÅ¡ta tinkamai. Tretieji asmenys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datÄ , vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Teisėjo žodine nutartimi nutarta nagrinėti bylÄ tretiesiems asmenims nedalyvaujant. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovė ieÅ¡kinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Papildomai paaiškino, kad mirus L. S. tėvui paveldėjimo teisė atsirado įstatyminiams įpėdiniams, t. y. pirmos eilės įpėdiniams – vaikams M. J. ir L. S.; taip pat pagal CK 5.13 straipsnį kartu su pirmos eilės įpėdiniais teisę paveldėti turėjo ir sutuoktinė (atsakovė). Kadangi mirusiojo A. J. vaikai palikimo atsisakė, teisė paveldėti atsirado antros eilės įpėdiniams, palikėjo vaikaičiams bei tėvams. Šiuo atveju A. J. tėvai mirę, todėl palikėjo vaikaičiai, ieškovo vaikai įgijo teisę paveldėti po savo senelio mirties, tačiau ši teisė buvo atimta trečiojo asmens L.

S. veiksmais, nes ji nesikreipė į teismÄ dėl teismo leidimo atsisakyti palikimo nepilnamečių vaikų vardu ir notaras iÅ¡davė atsakovei paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ visÄ turtÄ . Kadangi įpėdiniai buvo netinkamai atstovaujami įstatyminės atstovės L. S., ieÅ¡kovas tai sužinojęs kreipėsi į teismÄ su reikalavimu dėl dalies paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo. IeÅ¡kovo manymu, paveldėjimo teisės liudijimas turėtų bÅ«ti panaikintas toje dalyje, kuri pagal įstatymÄ tektų jo nepilnametėms dukroms.

Pažymėjo ir tai, kad ieÅ¡kovas nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino, nes apie tai, kad sutuoktinė galimai palikimo atsisakė paaiÅ¡kėjo tik tada, kai vaikų poreikių sÄ raÅ¡e atsirado bÅ«sto nuoma. IeÅ¡kovas nesuprato kokį bÅ«stÄ reikėtų nuomoti, jeigu vaikai gyvena tiek A. J., tiek atsakovei priklausiusiame bendrosios jungtinės nuosavybės teise bute, kurio taip pat įpėdiniais yra M. J. ir L. S.. Kadangi paaiÅ¡kinimų ieÅ¡kovas iÅ¡ sutuoktinės nesulaukė, jam teko pačiam imtis veiksmų ir kreiptis į vieÅ¡uosius registrus.

IeÅ¡kinys pateiktas sausio gale, laikytina, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas, nes iki tol jokių abejonių, kad trečiasis asmuo L. S. palikimÄ priėmė nebuvo. Apie tai, kad L. S. palikimo atsisakė ieÅ¡kovui nebuvo praneÅ¡ta, nes Å¡alių santykiai apskritai pastaruosius metus, iki 2019 m. gruodžio, buvo įtempti, kartais konfliktiÅ¡ki. IeÅ¡kinys reiÅ¡kiamas vaikų interesais, kad vaikai įgytų konkretų turtÄ , kuris pagerintų jų materialiÄ jÄ padėtį, tai atitinka vaikų interesus.

Paveldėjimo byloje nėra jokių duomenų, kad palikėjas turėjo skolinių įsipareigojimų, todėl praÅ¡o iÅ¡duoti teismo leidimÄ nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimÄ be turto apyraÅ¡o, taip siekiant iÅ¡vengti papildomų iÅ¡laidų. Teismo posėdžio metu atsakovės ir trečiųjų asmenų L. S. ir M. J. atstovė prašė ieÅ¡kinio netenkinti atsiliepime nurodytų aplinkybių pagrindu. PaaiÅ¡kino, kad į vienÄ dalį iÅ¡duotas nuosavybės teisės liudijimas, į kitÄ dalį paveldėjimo teisės liudijimas.

Å iuo atveju pirmos eilės įpėdinis neatsisakė paveldėjimo, jį priėmė, todėl negalima vadovautis CK 5.11 straipsnio 2 dalimi. O tai kiek M. J. ir L. S. atsisakė savo teisės į paveldėjimÄ , kaip nurodyta įstatyme ir teismų praktikoje, paveldėjimo turto apimtis padidėjo vienam iÅ¡ įpėdinių, t. y. N. J.. AiÅ¡kinantis ar tėvams atsisakius teisės į paveldėjimÄ , vaikai įgyja teisę paveldėti, taikoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje nurodyta, kad teisė paveldėti senelių turtÄ vaikaičiams atsiranda tik tėvų mirties atveju, o atsisakymo nuo paveldėjimo atveju tokia teisė neatsiranda.

Negalima pripažinti, kad yra pareikÅ¡tas pagrįstas ieÅ¡kinys, kad Å¡iuo atveju notarė pasielgė neteisingai. Notarė pasielgė teisingai, iÅ¡davė vienam įpėdiniui paveldėjimo teisės liudijimÄ , jeigu bÅ«tų atsisakiusi ir J., tada turėtų teisę paveldėti vaikaičiai. Paveldėjimo teisės liudijimas iÅ¡duotas pagrįstai, todėl nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimo. Pažymėjo ir tai, kad ieÅ¡kinio reikalavimas yra nekonkretus, neįmanomas įgyvendinti, nenurodoma kokioje dalyje praÅ¡oma panaikinti paveldėjimo teisės liudijimÄ .

PrieÅ¡ingai nei nurodo ieÅ¡kovo atstovė, bylÄ nagrinėjant teisme skaičiuoti kokia dalimi paveldimas turtas turi ne notaras, nes jis tai daro iki ginčo teisenos, kai gauna praÅ¡ymus priimti palikimÄ . Taip pat buvo praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas. Ä®statyme bei teismų praktikoje nurodoma, kad kiekvienas turi bÅ«ti apdairus ir rÅ«pestingas. IeÅ¡kovas turėjo galimybę per dvejus metus sužinoti iÅ¡ vieÅ¡ai prieinamų duomenų kas yra turto savininkai, kreiptis dėl to laiku, o ne po dviejų metų, praleidus nustatytÄ terminÄ palikimui priimti.

Tai, kad jis Å¡iÄ aplinkybę sužinojo iÅ¡ procesinių dokumentų ir tik tada pasidomėjo registrų centre, tai ne visai atitinka tiesÄ . PraÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti ir nesvarstyti klausimo dėl teismo leidimo iÅ¡davimo, nes Å¡is klausimas turėtų bÅ«ti svarstomas kitos kategorijos byloje. PaaiÅ¡kino, kad palikimo L. S. atsisakė, nes yra motina, kuri rÅ«pinasi tuo turtu, jiems tas turtas nereikalingas, palikėjo valia bei tėvų valia buvo ta, kad kol vienas iÅ¡ tėvų gyvas, tai jis ir paima visÄ turtÄ (vieno ar kito mirties atveju, pergyvenęs sutuoktines paveldi visÄ turtÄ ).

Byloje pateikta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad L. S. su dukromis A. O. S. ir P. D. S. gyvena 3 kambarių bute, priklausančiame jos mamai, adresu (duomenys neskelbtini). Vaikams sudarytos geros gyvenimo sÄ lygos. Institucija neturi duomenų apie netinkamÄ mažamečių priežiÅ«rÄ ir auklėjimÄ . Pažymėjo, kad palikimo priėmimas nepilnamečių vaikų vardu nepažeis nepilnamečių teisėtų interesų.

Institucijos atstovė teismo posėdyje nedalyvavo, gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Teismas k o n s t a t u o j a : ieÅ¡kinys atmestinas. Vertinant byloje esančių įrodymų visumÄ , nustatytos tokios teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ . Byloje pateikta Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro notarės Neringos Bartkuvienės užvesta paveldėjimo byla Nr. 59/2018. IÅ¡ joje esančių duomenų nustatyta:

IÅ¡ medicininio mirties liudijimo Nr. 65 kopijos nustatyta, kad A. J. mirė (duomenys neskelbtini). IÅ¡ 2018-03-01 gyventojų registro iÅ¡raÅ¡o kopijos nustatyta, kad A. J. vaikai – dukra L. S., sÅ«nus M. J.. Miręs santuokoje, sutuoktinė N. J.. IÅ¡ pareiÅ¡kimo apie palikimo priėmimÄ kopijos nustatyta, kad N. J. 2018-03-22 pareiÅ¡kė, kad priima palikėjo A. J. palikimÄ . IÅ¡ pareiÅ¡kimo dėl atsisakymo nuo palikimo nustatyta, kad 2018-04-16 L. S. ir M. J. atsisakė pagal įstatymÄ nuo jiems priklausančios palikimo dalies, atsiradusios mirus jų tėvui A.

J.. IÅ¡ 2020-01-10 VÄ® „Registrų centras“ testamentų registro iÅ¡raÅ¡o nustatyta, kad palikimo priėmimo faktas įregistruotas registre 2018 m. kovo 23 d. Palikimo atsisakymo faktas įregistruotas registre 2018-04-16 . 2018-05-07 N. J. pareiÅ¡kimu notaro biurui pareiÅ¡kė, kad susituokė su A. J., (duomenys neskelbtini) jos sutuoktinis mirė. Prašė iÅ¡duoti nuosavybės teisės liudijimÄ Ä¯ pusę bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto, kaip pergyvenusiai sutuoktinį ir nuosavybės teisės liudijimÄ Ä¯ mirusiojo dalį.

IÅ¡ 2018-05-07 nuosavybės teisės liudijimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad notarė Neringa Bartkuvienė patvirtino, jog N. J. yra pergyvenusi sutuoktinį A. J. ir jai priklauso nuosavybės teise ½ dalis bendro turto, įgyto jiems gyvenant santuokoje. BendrÄ jį jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtÄ pergyvenusiai sutuoktinei N. J. sudaro:

1. ½ dalis buto/patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

2. Negyvenamoji patalpa – garažas-sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);

3. Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);

4. ½ dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

5. ½ dalis pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

6. Lengvasis automobilis „VW GOLF“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini);

7. Savos gamybos lengvojo automobilio priekaba, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini);

8. Ratinis traktorius Fordson Industrial (Dexta), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tapatumo numeris – (duomenys neskelbtini);

9. Piniginiai indėliai su priskaičiuotomis palÅ«kanomis ir kompensacijomis, esantys AB Å iaulių banke, banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini). IÅ¡ 2018-05-21 nuosavybės teisės liudijimo notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad notarė Neringa Bartkuvienė patvirtino, jog N. J. yra pergyvenusi sutuoktinį A. J. ir jai priklauso nuosavybės teise ½ dalis bendro turto, įgyto jiems gyvenant santuokoje. BendrÄ jį jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtÄ pergyvenusiai sutuoktinei N. J. sudaro:

1. Negyvenamoji patalpa – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).;

2. Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) IÅ¡ 2018-05-24 paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad mirusiojo palikėjo sutuoktinė N. J. paveldi visÄ Å¾emiau įvardintÄ turtÄ , kurio savininkas yra palikėjas A. J.:

1. ½ dalį buto/patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini);

2. ½ dalį negyvenamosios patalpos – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini);

3. ½ dalį negyvenamosios patalpos – garažo-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).;

4. Žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) 5. Žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini);

6. Žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini);

7. Žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini);

8. Žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) 9. ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) 10. Žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).;

11. Žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).;

12. ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).;

13. ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini);

14. ½ dalį pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

15. ½ dalį lengvojo automobilio „VW GOLF“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini);

16. ½ dalį savos gamybos lengvojo automobilio priekabos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini);

17. ½ dalį ratinio traktoriaus Fordson Industrial (Dexta), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tapatumo numeris – (duomenys neskelbtini);

18. ½ dalį piniginių indėlių su priskaičiuotomis palÅ«kanomis ir kompensacijomis, esančių AB Å iaulių banke, banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini). IÅ¡ Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus iÅ¡duoto santuokos liudijimo, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad T. S. ir L. J. (posantuokinė pavardė – S.) susituokė (duomenys neskelbtini). IÅ¡ Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini)gimimo įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad P. D.

S., gimusi (duomenys neskelbtini), yra L. S. ir T. S. dukra. IÅ¡ Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini)gimimo įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad A. O. S., gimusi (duomenys neskelbtini), yra L. S. ir T. S. dukra. Dėl antros eilės įpėdinių teisės paveldėti. Byloje kilo ginčas dėl ieÅ¡kovo atstovaujamų nepilnamečių dukrų P.D. S. ir A. O. S. teisės paveldėti po palikėjo A. J. mirties atsiradusį palikimÄ ieÅ¡kovui teigiant, kad palikėjo A.

J. pirmos eilės paveldėtojams (vaikams) atsisakius palikimo, teisė paveldėti atsirado antros eilės paveldėtojams, Å¡iuo konkrečiu atveju ieÅ¡kovo dukroms A. O. S. ir P. D. S.. Tuo tarpu atsakovė ir tretieji asmenys L. S. bei M. J. su tokia ieÅ¡kovo pozicija nesutinka, motyvuodami tuo, kad teisė paveldėti senelių turtÄ vaikaičiams atsiranda tik tėvų mirties atveju, o atisakymo nuo paveldėjimo atveju tokia teisė neatsiranda. Su tokiais atsakovės ir trečiųjų asmenų argumentais teismas neturi pagrindo sutikti.

CK 5.11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paveldint pagal įstatymÄ Ä¯pėdiniai lygiomis dalimis yra:

1) pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties;

2) antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai;

3) trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai;

4) ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės;

5) penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos);

6) Å¡eÅ¡tos eilės – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės). To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymÄ tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iÅ¡ visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Trečios, ketvirtos, penktos ir Å¡eÅ¡tos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu Å¡ie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iÅ¡ jų atimta paveldėjimo teisė.

CK 5.13 straipsnyje numatyta, kad palikėjÄ pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymÄ arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vienÄ ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visÄ palikimÄ .

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad teisę paveldėti (duomenys neskelbtini). mirusio A. J. palikimÄ pagal įstatymÄ Ä¯gijo du pirmos eilės įpėdiniai – palikėjo sÅ«nus M. J. ir dukra L. S. bei palikėjo sutuoktinė – N. J.. Palikėjo vaikai 2018 m. balandžio 16 d. palikimo atsisakė. Nuo Å¡io momento, kaip numato CK 5.11 straipsnio 2 dalis, paveldėjimo teisė atsirado kitam asmeniui, iki tol jos neturėjusiam, t. y. paskesnės (antros) eilės įpėdinėms vaikaitėms – A.

O. S. ir P. D. S. kartu su palikėjo sutuoktine. Pažymėtina, kad atsakovės ir trečiųjų asmenų atstovė klaidingai nurodo, jog atsakovė yra pirmos eilės įpėdinė ir ji neatsisakė paveldėjimo, o prieÅ¡ingai jį priėmė, todėl negalima vadovautis CK 5.11 straipsnio 2 dalimi, o tai kiek M. J. ir L. S. atsisakė savo teisės į paveldėjimÄ , kaip nurodyta įstatyme ir teismų praktikoje, paveldėjimo turto apimtis padidėjo vienam iÅ¡ įpėdinių, t. y. N. J.. CK 5.11 straipsnio 1 dalyje nenumatyta, jog sutuoktinis yra pirmos eilės įpėdinis, kas iÅ¡ esmės paneigia atsakovės atstovės argumentus.

Kaip jau buvo minėta ir aukščiau, sutuoktinių paveldėjimo teisę reglamentuojančio CK 5.13 straipsnio normos numato, kad palikėjÄ pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymÄ arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Tik nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių sutuoktinis paveldi visÄ mirusio sutuoktinio turtÄ . Esant paminėtoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, pirmos eilės įpėdiniams atsisakius palikimo paveldėjimo teisė atsirado kitiems asmenims, iki tol jos neturėjusiems, t. y. paskesnės (antros) eilės įpėdinėms vaikaitėms – A.

O. S.ir P.D. S. Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. IeÅ¡kovas praÅ¡o atnaujinti terminÄ priimti nepilnamečių vaikų A. O. S. ir Pa. D. S. vardu palikimÄ atsiradusį po A. J. mirties (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių - apie tai, kad atsakovė N. J. paveldėjo visÄ mirusiojo A. J. turtÄ , ieÅ¡kovo sutuoktinei L. S. ir jos broliui M. J. 2018-04-16 atsisakius palikimo, ieÅ¡kovas nežinojo, Å¡iÄ aplinkybę L. S. nuo ieÅ¡kovo nuslėpė.

Palikimo atsisakymo faktas jam tapo žinomas tik 2020-01-10 gavus testamentų registro iÅ¡raÅ¡Ä . Anksčiau neturėjo pagrindo abejoti L. S. paaiÅ¡kinimu, kad jai kaip palikimas atiteks tėvo sodyba, nes jos veiksmai po tėvo mirties buvo nukreipti į sodybos ir joje esančio turto iÅ¡saugojimÄ . CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi bÅ«ti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminÄ Ä¯pėdinis turi kreiptis į teismÄ dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimÄ priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimÄ priimti be kreipimosi į teismÄ (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Terminas palikimui priimti gali bÅ«ti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valiÄ palikimÄ priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiÅ¡kė noro priimti palikimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; 2017-03-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017; kt.).

IeÅ¡kovas svarbiomis termino palikimui priimti priežastimis nurodė tai, kad nežinojo, jog nepilnamečių dukrų mama L. S. (duomenys neskelbtini) atsisakė palikimo. Teismas tokius ieÅ¡kovo teiginius laiko deklaratyviais, neįrodytais jokiais įrodymais, todėl neturi pagrindo spręsti, jog terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Kasacinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ palikimui priimti, turi:

1) nustatyti, ar egzistavo pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimÄ ;

2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimÄ ;

3) iÅ¡siaiÅ¡kinti palikimÄ priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų pozicijÄ dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikÅ¡mę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. KlausimÄ , ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių Å¡alių elgesį, asmens, praÅ¡ančio pratęsti terminÄ teisinį statusÄ , pareiÅ¡kėjo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

Vertinant pareiÅ¡kėjo elgesį, bÅ«tina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai. Å ia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo asmens elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014). Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su bÅ«tinumu iÅ¡laikyti pareiÅ¡kėjo ir palikimÄ priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; 2017-03-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

Teismas turi ieÅ¡koti ieÅ¡kovo, praÅ¡ančio atnaujinti praleistÄ terminÄ , ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisingo teisėtų interesų balanso, kuris nustatomas atsižvelgiant į Å¡alių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiÅ¡kėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimÄ jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo Å¡altinio, neteko iÅ¡laikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminÄ palikimui priimti bÅ«tų paveikti asmenų, priėmusių palikimÄ , interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminÄ , interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo.

Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiÅ¡kėjo, praÅ¡ančio atnaujinti praleistÄ terminÄ , ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia bÅ«tinybę atnaujinti praleistÄ terminÄ , ar prieÅ¡ingai, jo neatnaujinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017). IeÅ¡kovas teigia, kad apie palikimo atsisakymo faktÄ jam tapo žinoma tik 2020-01-10 gavus testamentų registro iÅ¡raÅ¡Ä .

IeÅ¡kovo nurodytų priežasčių, dėl kurių jis nurodo praleidęs terminÄ palikimui priimti, teismas nepripažįsta svarbiomis. IÅ¡nagrinėjus bylÄ nustatyta, kad ieÅ¡kovas, nepilnamečių vaikų tėvas neabejotinai žinojo apie savo sutuoktinės L. S. tėvo mirtį, bei apie jo paliktÄ turtÄ , kadangi tuo metu su L. S. gyveno kartu, vedė bendrÄ Å«kį. Savo ieÅ¡kinyje nurodė, kÄ paantrino ir jo atstovė teismo posėdžio metu, kad ieÅ¡kovas tikėjosi, kad L. S. priims palikimÄ , kadangi ieÅ¡kovo sutuoktinė L.

S. po savo tėvo A. J. mirties vyko pas notarÄ tvarkyti paveldėjimo procedÅ«rų, paaiÅ¡kino, kad palikimÄ su motina ir broliu pasidalins ir jai atiteks tėvo turėta sodyba. Visų pirma, tai, kad L. S. vyko pas notarÄ tvarkyti paveldėjimo procedÅ«rų, savaime neįrodo, apie ketinimÄ priimti palikimÄ , nes iÅ¡ esmės paveldėjimo procedÅ«rų tvarkymÄ gali reikÅ¡ti ir palikimo atsisakymas, kas Å¡iuo atveju ir buvo padaryta. Be to, ieÅ¡kovas nepateikė objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad apie L.

S. atsisakymÄ nuo palikimo sužinojo tik 2020-01-10. Apie šį faktÄ liudijo tik jis pats, tuo tarpu atsakovė ir jos bei trečiųjų asmenų atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieÅ¡kovas apie palikimo atsisakymÄ neabejotinai buvo informuotas ir žinojo. IÅ¡ esmės tai yra dviejų skirtingų teisinį suinteresuotumÄ turinčių asmenų žodinis paaiÅ¡kinimas, nepagrįstas jokiais kitais įrodymais, dėl ko toks ieÅ¡kovo tvirtinimas (faktas) netampa įrodytu. Svarbu paminėti ir tai, kad ieÅ¡kovas turėjo objektyvias ir subjektyvias sÄ lygas įgyvendinti savo nepilnamečių dukrų teisę į paveldėjimÄ Ä¯statymo nustatytu terminu, jokių kliūčių įgyvendinti paveldėjimo teisę jam nebuvo.

Apie palikėjo mirtį bei apie paveldėtÄ turtÄ jis žinojo ir dėl to byloje ginčo nėra. PareiÅ¡kėjas, siekdamas apginti, kaip jis pats teigia, savo nepilnamečių dukrų interesus, turėjo visas galimybes pasidomėti dėl priimto palikimo, be to, tuo metu ieÅ¡kovas ir L. S. buvo santuokoje, dėl ko ieÅ¡kovo galimybės gauti informacijÄ apribotos nebuvo. Be kita ko, svarbu paminėti ir tai, kad vien byloje nurodyta aplinkybė, jog 2018-02-20 L. S. ir UAB „G4S Lietuva“ sudarė sutartį Nr. INS6769, dėl apsaugos sistemos bÅ«ste, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) įrengimo ir minėto bÅ«sto saugojimo, pati savaime neįrodo L.

S. ketinimo priimti palikimÄ , nes iÅ¡ esmės L. S. iÅ¡reiÅ¡kus norÄ priimti palikimÄ ir jį priėmus, jos palikimÄ bÅ«tų sudariusi tik dalis nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dėl ko ieÅ¡kovei, be kita ko, bÅ«tų tekusi prievolė mokėti ir už kitiems asmenims priklausančio turto apsaugÄ . IeÅ¡kovo atstovė nurodė, kad jo ir sutuoktinės santykiai buvo įtemti, kartais net konfliktiÅ¡ki. Teismo vertinimu, esant konfliktiÅ¡kiems ieÅ¡kovo ir jo sutuoktinės santykiams, siekdamas apsaugoti savo nepilnamečių vaikų interesus, ieÅ¡kovas turėjo dar svaresnę priežastį pasidomėti paveldėjimo klausimais, tačiau jokių aktyvių veiksmų ieÅ¡kovas nesiėmė.

Å iame kontekste paminėtina ir tai, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų paaiÅ¡kinimų matyti, jog aktyvių veiksmų, siekiant įgyvendinti savo nepilnamečių dukrų interesus ieÅ¡kovas ėmėsi tada, kai sužinojo, jog kitoje jo ir nepilnamečių dukrų mamos L. S. santuokos nutraukimo byloje, į iÅ¡ ieÅ¡kovo praÅ¡omo priteisti nepilnamečių dukrų iÅ¡laikymÄ Ä¯trauktos nepilnamečių mergaičių daliai skirtos gyvenamojo bÅ«sto nuomos iÅ¡laidos. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovo kreipimasis į teismÄ dėl palikimo nepilnamečių dukrų vardu priėmimo ir termino atnaujinimo, siekiant galimai sumažinti priteistino iÅ¡laikymo dydį kitoje byloje, negali bÅ«ti laikomas tinkamais ieÅ¡kovo veiksmais, siekiant apsaugoti nepilnamečių dukrų interesus ir veikimu jų naudai, kaip kad pateiktu ieÅ¡kiniu deklaruoja ieÅ¡kovas.

Taigi ieÅ¡kovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima spręsti, jog po palikėjo mirties trijų mėnesių terminÄ palikimui priimti nepilnamečių vaikų vardu jis praleido dėl objektyvių priežasčių, ir prieÅ¡ingai, teismas, įvertinęs pirmiau iÅ¡dėstytus ir iÅ¡analizuotus duomenis, yra tos nuomonės, kad teisės į palikimÄ ieÅ¡kovas laiku neįgyvendino dėl subjektyvių priežasčių – savo paties neveikimo ir nerÅ«pestingumo.

IeÅ¡kovo nurodytos aplinkybės – nežinojimas apie L. S. palikimo atsisakymÄ negali bÅ«ti laikomos objektyviomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindÄ atnaujinti terminÄ palikimui priimti. Nežinojimas apie atsiradusį palikimÄ savaime nepateisina įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimÄ per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtÄ praradimÄ (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys). Teismo vertinimu laikyti nežinojimÄ apie atsisakymÄ nuo palikimo svarbia priežastimi, leidžiančia pratęsti terminÄ palikimui priimti bÅ«tų ydinga, nes tokiu atveju termino pratęsimas bÅ«tų begalinis laike.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovui, atstovaujant savo nepilnamečių vaikų interesus, terminas priimti palikimÄ baigėsi 2018-07-17 (skaičiuojant tris mėnesius nuo 2018-04-16), į teismÄ ieÅ¡kovas kreipėsi 2020-01-20, terminÄ praleidus pusantrų metų. Pareiga įrodyti, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, tenka ieÅ¡kovui, kuris praÅ¡o teismo šį terminÄ pratęsti (CPK 178 straipsnis, CK 5.57 straipsnio 1 dalis), tačiau jis, kaip nurodyta pirmiau, Å¡ios aplinkybės neįrodė.

Vadovaujantis byloje esančiais įrodymais, nustatyta, kad nepilnamečių mergaičių gyvenimo sÄ lygos yra geros. Nėra duomenų, apie nepilnamečių mergaičių mamos netinkamÄ elgesį ar veikimÄ prieÅ¡ingai savo nepilnamečių dukrų atžvilgiu. Institucija taip pat neturi duomenų apie netinkamÄ mažamečių priežiÅ«rÄ ir auklėjimÄ , todėl teismo vertinimu, neatnaujinus termino palikimui priimti nepilnamečių mergaičių vardu, nebus pažeisti nepilnamečių teisėti interesai.

Be to, kaip jau buvo nurodyta pirmiau, Å¡ioje byloje nustatytos aplinkybės, o bÅ«tent, kad ieÅ¡kovas aktyvių veiksmų, kaip kad pats nurodo ieÅ¡kinyje, siekdamas įgyvendinti savo nepilnamečių dukrų interesus, ėmėsi tik tada, kai sužinojo, jog kitoje jo ir nepilnamečių dukrų mamos L. S. santuokos nutraukimo byloje, į iÅ¡ ieÅ¡kovo praÅ¡omo priteisti nepilnamečių dukrų iÅ¡laikymÄ Ä¯trauktos nepilnamečių mergaičių daliai skirtos gyvenamojo bÅ«sto nuomos iÅ¡laidos, rodo, kad ieÅ¡kovas, kreipdamasis į teismÄ dėl termino palikimui nepilnamečių dukrų vardu priimti atnaujinimo, iÅ¡ esmės veikė ne savo nepilnamečių dukrų interesais, o vedinas asmeninių tikslų kitoje jo ir nepilnamečių dukrų mamos L.

S. santuokos nutraukimo byloje. Atsižvelgiant į teismo nustatytų aplinkybių visumÄ , teismui nėra pagrindo pripažinti, kad egzistavo svarbios priežastys, sutrukdžiusios ieÅ¡kovui kreiptis įstatymų nustatytu terminu dėl palikimo priėmimo nepilnamečių vaikų vardu. IeÅ¡kovo nurodytos aplinkybės ir termino praleidimo priežastys negali bÅ«ti pripažintinos svarbiomis, pateisinančioms termino praleidimÄ , o ieÅ¡kovui atnaujinus terminÄ palikimui priimti tai neatitiktų nei Å¡io termino paskirties stabilizuoti nuosavybės teisinius santykius atsiradus palikimui, nei bendrų protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijų (CK 1.5 straipsnis).

Atsižvelgiant į Å¡ias teismo nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines iÅ¡vadas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas atnaujinti terminÄ palikimui priimti negali bÅ«ti patenkintas ir yra atmestinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 578 straipsnis). Dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo. Atsižvelgiant į tai, kad netenkintas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, ieÅ¡kovo atstovaujamos dukros nelaikytinos pretenduojančiomis į palikimÄ , todėl ieÅ¡kovas, atstovaudamas savo nepilnametes dukras neturi teisės ir ginčyti Klaipėdos rajono 2-ojo biuro notarės Neringos Bartkuvienės atsakovei N. J. (duomenys neskelbtini)iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ir Å¡is reikalavimas atmestinas ir Å¡iuo klausimu teismas plačiau nepasisako (Vilniaus apygardos teismo 2017-04-06 nutartis, civilinėje byloje Nr. 2A-84-467/2017).

Å iame kontekste paminėtina ir tai, kad neatnaujinus termino palikimui priimti tampa neaktualus teismo leidimo iÅ¡davimo klausimas, todėl Å¡iuo klausimu teismas taip pat plačiau nepasisako. Dėl baudos skyrimo. Atsakovė N. J. ir tretieji asmenys L. S. ir M. J. pateikė praÅ¡ymÄ paskirti ieÅ¡kovui už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis 3000 Eur dydžio baudÄ , pusę Å¡ios sumos paskiriant atsakovei ir tretiesiems asmenims. Nurodė, kad ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė aiÅ¡kiai nepagrįstÄ ieÅ¡kinį, Pažymėjo, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«muose yra nagrinėjama L.

S. ir ieÅ¡kovo santuokos nutraukimo bylÄ , o Å¡i bylÄ iÅ¡kelta siekiant pagÄ sdinti L. S., kad ji atsisakytų santuokos nutraukimo byloje tam tikros savo turto dalies. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡alis, kuri nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį (apeliacinį, kasacinį skundÄ , praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , pateikė kitÄ procesinį dokumentÄ ) arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , gali bÅ«ti teismo įpareigota atlyginti kitai Å¡aliai jos patirtus nuostolius.

To paties straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė už piktnaudžiavimÄ procesu paskirti baudÄ . Pagal formuojamÄ kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti bÅ«tinos Å¡ios sÄ lygos: Å¡alies nesÄ Å¾iningumas ir ieÅ¡kinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas praÅ¡ymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sÄ moningas veikimas prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ .

Ä®statyme nustatytos teisės pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį ar paduoti apeliacinį skundÄ , remiantis kasacinio teismo pozicija, įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais (iÅ¡oriniais) jo pasireiÅ¡kimo požymiais (pvz., ieÅ¡kinio ar kito procesinio dokumento pateikimo aplinkybėmis, jų turiniu, tarp bylos Å¡alių kilusio ginčo pobÅ«džiu ir jo teisminio nagrinėjimo eiga).

Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sÄ moningai sukelti nepatogumų kitai Å¡aliai, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymÄ ), toks elgesys negali bÅ«ti toleruojamas ir turi bÅ«ti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes. Tam, kad bÅ«tų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimÄ Å¡ia teise, turi bÅ«ti nustatytas aiÅ¡kiai nepagrįstas Å¡ios teisės įgyvendinimas.

Å iuo atveju byloje nėra nustatytos aplinkybės, jog ieÅ¡kovas pateikdamas ieÅ¡kinį piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, vien aplinkybė, kad ieÅ¡kinys buvo atmestas savaime nesudaro pagrindo ieÅ¡kovui skirti baudÄ . Tai, kad ieÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimÄ ir pan., negali bÅ«ti ir nėra laikoma nesÄ Å¾iningu elgesiu, tai yra teisės kreiptis į teismÄ realizavimas. Esant paminėtų aplinkybių visumai praÅ¡ymas dėl baudos ieÅ¡kovui skyrimo netenkintinas.

Pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi bÅ«ti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio raÅ¡ytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiÅ¡kai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, Å¡alių nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikÅ¡mės priimant šį procesinį sprendimÄ .

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnis 1 dalis). Byloje pateiktos atsakovės N. J. –teisinės pagalbos iÅ¡laidos, kurias sudaro 605 Eur, trečiojo asmens L. S. – 200 Eur ir trečiojo asmens M. J. – 200 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidos. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kinys yra atmestas, praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 (įsakymo 2015 m. kovo 19 d. redakcija) atsakovės ir trečiųjų asmenų prašymai tenkintini ir aukščiau paminėtos išlaidos priteistinos iš ieškovo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269 - 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieškinį atmesti. Netenkinti atsakovės N. J. ir trečiųjų asmenų L. S. ir M. J. prašymo dėl baudos ieškovui T. S. skyrimo. Priteisti iš ieškovo T. S. 605 Eur (šešių šimtų penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas atsakovės N. J. naudai.

Priteisti iš ieškovo T. S. 200 Eur (dviejų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas trečiojo asmens L. S. naudai. Priteisti iš ieškovo T. S. 200 Eur (dviejų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas trečiojo asmens M. J. naudai. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus. Teisėjas Vytautas Pliuskevičius