5c9e1c2d-e1b9-437f-b8ad-31b3ee3d606a · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI1-7755-423/2022 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01444-2022-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 8 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Asta Urbonienė, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovei advokatei D. I. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. (J.) S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas J. (J.) S. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su patikslintu skundu, praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas, Marijampolės PN, pataisos namai), priteisti 10 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde nurodė ir pareiÅ¡kėjo atstovė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad laikotarpiu nuo 2020-10-15 iki 2021-09-07 pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos Marijampolės PN drausmės grupėje neatitiko norminių aktų reikalavimų.

Teigė, kad kamerose, kuriose pareiškėjas buvo kalinamas, nebuvo įrengta ar įrengta, bet neveikė ventiliacija, dėl nesandarių langų žiemos sezono metu teko kęsti šaltį, sienų danga buvo nelygi. Vasaros sezono metu kamerose buvo jaučiamas labai didelis karštis, kamerose trūko gryno oro. Dėl netvarkingos tualeto įrangos pastoviai varvėjo vanduo, patalpoje buvo didelė drėgmė, dėl ko ant sienų susiformavo pelėsis. Marijampolės PN kameros buvo perpildytos, nebuvo laikomasi laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normų.

Anot pareiškėjo, Marijampolės PN nebuvo tinkamai organizuojamas nuteistųjų maitinimas. Pareiškėjui alkstant dėl nepakankamo maitinimo, jam nebuvo leista nusipirkti maisto produktų parduotuvėje. Kamerose nebuvo pareigūnų iškvietimo mygtukų, pasivaikščiojimo kiemelis buvo netinkamos būklės, jame po lietaus užsilaikydavo vanduo, todėl nelikdavo vietos pasivaikščiojimui. Pareiškėjo teigimu, Marijampolės PN nevyko jokie renginiai, nebuvo galimybės fiziniam aktyvumui, sportavimui, poilsio kambaryje nebuvo televizoriaus, nebuvo vykdomos jokios reabilitacijos programos.

Dėl tokių atsakovės atstovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ diskomfortu, papildomais nepatogumais, neigiamais dvasiniais ir psichologiniais iÅ¡gyvenimais, pažeminimu, dvasinėmis ir fizinėmis kančiomis. Prašė skundÄ patenkinti. Atsakovės atstovas Marijampolės PN atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Marijampolės PN nurodė, kad nuo 2020-09-08 iki 2021-03-08 pareiÅ¡kėjas bausmę atlikti buvo paskirtas į Marijampolės PN 20 bÅ«rio kamerÄ Nr. 7 (drausmės grupė), nuo 2021-05-10 iki 2021-09-07 pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į 20 bÅ«rio kamerÄ Nr. 7, nuo 2021-05-12 buvo perkeltas į 20 bÅ«rio kamerÄ Nr. 2 (drausmės grupė), nuo 2021-09-07 pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į Alytaus pataisos namus.

Pažymėjo, kad nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, nuteistieji skirstomi į patalpas, kad būtų užtikrintas ploto reikalavimas tenkantis vienam nuteistajam, todėl perpildymo minėtose kamerose nebuvo. Marijampolės PN 20 būrio kameroje Nr. 2 kiekvienam nuteistajam teko po 3.8 kv. m, o kameroje Nr. 7 kiekvienam nuteistajam teko po 4.3 kv. m. Nurodė, jog sienų, grindų bei apskritai visų patalpos būklė yra ideali. Patalpose, kuriose laikomi nuteistieji, jokių skylių ar nelygios dangos nėra.

Marijampolės PN administracija neturi duomenų, jog pareiÅ¡kėjo skundžiamų bÅ«rių sanitarinio mazgo patalpose bÅ«tų varvėjęs vanduo. Marijampolės PN yra įrengtos pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo sistemos, tačiau nuteistieji piktybiÅ¡kai ir sistemingai iÅ¡kvietimo mygtukus gadina. Pažymėjo, kad yra dedamos dideles pastangos, kad minėti mygtukai funkcionuotų nuolatos. Marijampolės PN visÄ parÄ budi pataisos pareigÅ«nai, todėl esant bent menkiausiam pavojui, galinčiam potencialiai kilti nuteistajam, pataisos pareigÅ«nai nedelsiant į tai reaguoja.

Marijampolės PN vyksta užsiėmimai sporto aikštyne, būriuose yra treniruokliai lauke, kad nuteistieji galėtų sportuoti gryname ore, nuteistieji turi teisę naudotis biblioteka, vyksta grupiniai bei individualūs užsiėmimai, nuteistieji bendrauja su psichologais, gali lankytis koplytėlėje, dailės studijoje ir pan. Pasivaikščiojimo kiemelis Marijampolės PN įrengtas pagal teisės aktų reikalavimus. Akcentavo, kad pasivaikščiojimo kiemelyje yra įrengtas vandens surinktuvas, tačiau esant intensyviam lietui gali susidaryti vandens kiekis, kurio nespėjama greitai surinkti, tačiau tai yra momentinis nesklandumas.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Marijampolės PN patalpos yra nuolatos tikrinamos ne tik Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovų, tačiau nuolat stebimos ir prižiÅ«rimos specialisto, kuris paskirtas prižiÅ«rėti tam tikrÄ bÅ«rį, bei Turto valdymo skyriaus specialistų, kurie esant gedimams ar atsiradus patalpos remonto poreikiui skubiai atlieka defektų Å¡alinimo darbus, remonto darbus, daiktų remontÄ ir suraÅ¡o avarinių gedimų Å¡alinimo ir atliktų darbų aktus. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Nurodė, jog patalpose esantys langai yra sandarÅ«s, kai įjungiamas Å¡ildymas, patalpose Å¡iluma iÅ¡silaiko, nebent nuteistieji bÅ«na atsidarę langus. Maitinimas Marijampolės PN organizuojamas pagal patvirtintus valgiaraščius. Pagal atliktus patikrinimus trÅ«kumų dėl maisto kokybės ir higienos normų nesilaikymo Marijampolės PN nenustatyta. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta teisė kartÄ per savaitę apsipirkti pataisos įstaigoje veikiančioje parduotuvėje. Marijampolės PN pareigÅ«nai veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, byloje nėra duomenų apie tai, kad pareigÅ«nai bÅ«tų netinkamai atlikę pareigas, pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kad jis patyrė neturtinę žalÄ dėl pareigÅ«nų veiksmų.

Pažymėjo, kad skundžiamu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas nėra kreipęsis į Marijampolės PN administracijÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų. Skundas atmestinas. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2020-10-15 iki 2021-09-07, atlyginimo. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis).

Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nai) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz., VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d. ir kt.).

Valstybės pareiga atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto.

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos 4 sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ , be kita ko, kildina iÅ¡ to, kad buvo kalinamas Marijampolės PN patalpose, neužtikrinant jam teisės aktuose numatyto minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto, tenkančio vienam asmeniui. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-02-05 įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020-08-07 iki 2021-09-30) 2.2 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose minimalus plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2020-09-08 iki 2021-03-08 bausmę atlikti buvo paskirtas į Marijampolės PN 20 bÅ«rio kamerÄ Nr. 7 (drausmės grupė). Nuo 2021-05-10 iki 2021-09-07 pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į 20 bÅ«rio kamerÄ Nr. 7 (drausmės grupė). Nuo 2021-05-12 buvo perkeltas į 20 bÅ«rio kamerÄ Nr. 2 (drausmės grupė). 20 bÅ«rio kameros Nr. 7 plotas – 17,21 kv. m, joje buvo įrengtos 4 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko – 4,3 kv. m ploto. 20 bÅ«rio kameros Nr. 2 plotas – 30,76 kv. m, joje įrengtos 8 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko – 3,8 kv. m.

Kadangi pareiÅ¡kėjas skunde nenurodė tikslių aplinkybių dėl ginčo patalpų plotų ar tikslaus jose gyvenusių asmenų skaičiaus, teismas neturi pagrindo nesivadovauti atsakovės atstovo oficialiai pateiktais duomenimis ir konstatuoja, kad padalijus minėtų patalpų plotÄ iÅ¡ maksimalaus jose galėjusių gyventi asmenų skaičiaus, pareiÅ¡kėjui tekdavo nuo 3,8 kv. m iki 4,3 kv. m ploto, kas atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl skundas Å¡ioje dalyje atmestinas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika (žr. 2016-10-20 sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y., ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr. 2017-03-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017-03-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m. – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr.

EŽTT 2009-07-30 sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34393/03); 2010-04-08 sprendimÄ byloje L. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03); 2012-05-31 sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06), LVAT 2016-06-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikÅ¡mingas vertinant pareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus.

Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, teismas nevertina pareikėjo argumentų dėl kitų įrenginių (sanitarinio mazgo) užimamo ploto gyvenamojoje patalpoje. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Marijampolės PN nebuvo laikomasi laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normų. Vertinant šį pareiškėjo skundo teiginį, teismas pažymi, kad šis skundo teiginys yra deklaratyvus ir abstraktus, todėl teismas apie jį plačiau nepasisako.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Marijampolės PN kameros neatitiko higienos normų reikalavimų (nebuvo įrengta ar įrengta, bet neveikė ventiliacija, žiemos sezono metu kamerose teko kęsti šaltį, o vasaros sezono metu karštį, dėl netvarkingos tualeto įrangos pastoviai varvėjo vanduo, kameroje buvo didelė drėgmė, dėl ko ant sienų susiformavo pelėsis, kamerose trūko gryno oro, kamerų sienų danga nelygi). Pataisos namų visuomenės sveikatos saugos reikalavimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015).

Higienos normos HN 134:2015 12 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, įrengti ir prižiÅ«rimi taip, kad juos naudojant bÅ«tų iÅ¡vengta nelaimingų atsitikimų. Gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C (16 punktas). Turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas).

Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių (39 punktas). PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių savo argumentus pagrindžiančių įrodymų. Atsakovės atstovas nurodė, jog gyvenamosios patalpos vėdinamos per atvirus langus, kas atitinka minėtas Lietuvos higienos normos nuostatas, o kai kuriose patalpose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ir kondicionavimo sistema. Gyvenamųjų patalpų langai yra sandarÅ«s, neskilę. Å ias aplinkybes patvirtina byloje pateiktos 20 bÅ«rio kamerų Nr. 2 ir Nr. 7 fotonuotraukos, iÅ¡ kurių matyti, kad kamerose yra įrengti atidaromi langai, per kuriuos galima papildomai iÅ¡vėdinti patalpÄ , langai nėra taip aukÅ¡tai, kad nuteistieji negalėtų jų pasiekti ir atidaryti, be to, matyti, jog gyvenamųjų patalpų sienos ir lubos lygios, patalpa tvarkinga, vizualiai matomų pelėsių ir skylių sienose nėra.

Be to, nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų laikomas gyvenamojoje patalpoje su neatidaromais langais. Marijampolės PN administracija neturi jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjo skundžiamų kamerų sanitariniuose mazguose bÅ«tų varvėjęs vanduo. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie gyvenamųjų patalpų, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, temperatÅ«rÄ , santykinę oro drėgmę, tačiau, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė Å¡ias aplinkybes, konstatuodamas, kad, jo nuomone, minėti parametrai neatitiko minimalių reikalavimų.

Byloje taip pat nėra ginčo laikotarpiu aktualių kompetentingų institucijų patikrinimo aktų, kuriuose bÅ«tų konstatuota, kad gyvenamosiose patalpose oro temperatÅ«ra ar santykinė oro drėgmė neatitiktų nustatytų reikalavimų. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, nenurodė, kokiu pagrindu padarė iÅ¡vadÄ , kad oro temperatÅ«ra ir oro drėgmė patalpose, kuriose ginčo laikotarpiu jis buvo laikomas, neatitiko nustatytų reikalavimų, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jo sveikatos bÅ«klės pablogėjimÄ dėl Å¡ių aplinkybių.

Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl minėtų aplinkybių yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl atmestini. Dėl pareiškėjo argumentų apie apipelijusias sienas, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Higienos normos HN 134:2015 37 punktas nustato, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose.

Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo gyvenamÄ sias patalpas, neturi problemų dėl atsirandančios drėgmės ar pelėsio. Taigi, Å¡varios ir tvarkingos aplinkos sukÅ«rimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiÅ¡kėjo valios. Pataisos namai negali bÅ«ti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytÄ pareigÄ susitvarkyti aplinkÄ , kurioje patys gyvena. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog atsakovės atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl netinkamo patalpų vėdinimo, susikaupusio pelėsio, drėgmės iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.

Teismas taip pat pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Marijampolės PN pareigÅ«nus, pataisos namų administracijÄ ar į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų susijusių su Higienos normų HN 134:2015 pažeidimais. Kreipimosi į institucijos administracijÄ aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar Marijampolės PN, žinodami apie tam tikrus kamerų neatitikimus Higienos normų HN 134:2015 reikalavimams, ėmėsi veiksmų, kad jie bÅ«tų paÅ¡alinti.

Teismo vertinimu, nesant pareiÅ¡kėjo nusiskundimų įstaigos administracijai, atsakovės atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius teiginius. PareiÅ¡kėjui ginčijamu laikotarpiu nesikreipus į Marijampolės PN administracijÄ ar kitas kompetentingas institucijas, atliekančias sveikatos saugos kontrolę, dėl Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų neatitinkančių konkrečių kamerų, spręstina, jog pareiÅ¡kėjas nemanė, kad jo teisės buvo pažeidžiamos, o Å¡iuo metu pareiÅ¡kėjo nurodytų faktų dėl kamerų neatitikimo higienos normoms nustatymas bÅ«tų teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingas dėl besiskiriančio patikrinimo ir ginčo laikotarpio.

Teismas taip pat pažymi, kad LVAT laikosi pozicijos, jog nors atsakovės atstovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose konkrečiose patalpose, kuriose tuo metu buvo pareiÅ¡kėjas, pareiÅ¡kėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sÄ lygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ir panaÅ¡iai) ir negali pateikti (žiÅ«rėti, pavyzdžiui 2015-12-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad Marijampolės PN nebuvo tinkamai organizuojamas nuteistųjų maitinimas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 173 straipsnio 5 dalyje reglamentuota, kad areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistÄ pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų iÅ¡vadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu Å¡ie nuteistieji aprÅ«pinami nemokamai. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Marijampolės PN maitinimas organizuojamas vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117, bei 2017-11-07 įsakymu Nr. V-447 patvirtintais valgiaraščiais.

Nurodė, kad pagal ginčo laikotarpiu atliktus maisto patikrinimus Marijampolės PN nebuvo nustatyta atvejų, jog maisto energetinė vertė ar kokybė neatitiktų teisės aktų reikalavimų. IÅ¡ atsakovės atstovo į bylÄ pateiktų Kauno Technologijos Universiteto Maisto instituto Maisto tyrimo centro 2020-12-11 (Nr. 91 190), 2021-03-01 (Nr. 93 140), 2021-05-28 (Nr. 96 018) tyrimų protokolų matyti, kad pažeidimų nenustatyta, maisto kaloringumas ir kokybė atitiko keliamus reikalavimus. Teismas neturi pagrindo netikėti oficialiais atsakovės atstovo pateiktais duomenimis.

Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodė, jog Marijampolės PN nebuvo tinkamai organizuotas nuteistųjų maitinimas, tačiau jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų nepateikė. Atsakovės atstovui kiltų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius teiginius. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais, todėl skundas šioje dalyje laikytinas nepagrįstu.

PareiÅ¡kėjas teigė, kad jam alkstant dėl nepakankamo maitinimo, nebuvo leista nusipirkti maisto produktų parduotuvėje, todėl, anot pareiÅ¡kėjo, jis kentėjo dėl alkio. Ginčo laikotarpiu iki 2020-01-21 galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 77 punkte buvo reglamentuota, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad kiekvienas nuteistasis dienotvarkėje nustatytu laiku galėtų apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje ne rečiau kaip kartÄ per savaitę.

AnalogiÅ¡ka nuostata reglamentuota ir nuo 2020-01-22 įsigaliojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020-01-21 įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 35 punkte, kuriame nustatyta, kad paprastajai ir drausmės grupėms priskirtiems nuteistiesiems (suimtiesiems) sudaromos sÄ lygos apsipirkti pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) parduotuvėje ne rečiau kaip kartÄ per savaitę, o lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems – ne rečiau kaip du kartus per savaitę.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta teisė kartÄ per savaitę apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais oficialiais atsakovės atstovo pateiktais duomenimis. Pabrėžtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog dėl Å¡ios pažeistos teisės pareiÅ¡kėjas bÅ«tų rašęs skundus Marijampolės PN administracijai. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo skundo teiginys, kad jam nebuvo leista nusipirkti maisto produktų parduotuvėje, atmetamas kaip nepagrįstas.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kamerose nebuvo pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo mygtukų. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, galiojusios iki 2020-12-21) 16.11 punkte buvo nustatyta, kad kamerose įrengiamas radijo taÅ¡kas ir prižiÅ«rėtojo iÅ¡kvietimo sistema. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-12-21 įsakymo Nr. V-389 „Dėl pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, galiojančios nuo 2020-12-22) 12.11 punkte numatyta analogiÅ¡ka nuostata, jog kamerose įrengiama priežiÅ«rÄ vykdančio pareigÅ«no iÅ¡kvietimo sistema.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad 20 bÅ«ryje yra įrengta prižiÅ«rėtojo iÅ¡kvietimo sistema, tačiau nuteistieji piktybiÅ¡kai jÄ gadina. Nurodė, kad Marijampolės PN deda pastangas trÅ«kumus paÅ¡alinti. Pažymėjo, kad Marijampolės PN visÄ parÄ budi pareigÅ«nai, todėl esant pavojui galima kreiptis į juos. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateikta informacija, kad 20 bÅ«ryje, kuriame ginčo metu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, buvo įrengta prižiÅ«rėtojo iÅ¡kvietimo sistema, kaip tÄ numato Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, galiojusios iki 2020-12-21, ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, galiojančios nuo 2020-12-22.

Pabrėžtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų susidūręs su grėsme, kurios būtų buvę galima išvengti pasinaudojus aliarminiu iškvietimu, ar dėl to patyręs kitokių nepatogumų. Pareiškėjas byloje nepateikė duomenų apie jam pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo Marijampolės PN metu vertė pasinaudoti pareigūno iškvietimo sistema ar dėl kurios nebuvimo jam nebuvo suteikta pagalba. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo teiginys, kad kamerose nebuvo pareigūnų iškvietimo mygtukų, atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas skunde taip pat teigė, kad Marijampolės PN pasivaikščiojimo kiemelis buvo netinkamos būklės, jame po lietaus užsilaikydavo vanduo, todėl nelikdavo vietos pasivaikščiojimui. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, galiojusių iki 2020-12-21, 19 punkte buvo nustatyta, kad pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferos kritulių šalinimo sistema. Pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi būti lygios ir neslidžios (21 punktas).

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, galiojančių nuo 2020-12-22, 16 punkte reglamentuota nuostata, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengiami 120 cm pločio stogeliai, saugantys nuo atmosferos kritulių. Naujai įrengiamuose, rekonstruojamuose, kapitališkai remontuojamuose pasivaikščiojimo kiemuose turi būti įrengta atmosferos kritulių šalinimo sistema. Pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi būti lygios ir neslidžios (18 punktas).

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemelyje, kuriuo naudojosi pareiÅ¡kėjas yra įrengtas vandens surinktuvas, tačiau esant intensyviam lietui gali susidaryti vandens kiekis, kurio nespėjama greitai surinkti, tačiau tai yra momentinis nesklandumas. Teismo vertinimu, esant momentiniam nesklandumui, kai po intensyvesnio lietaus, pasivaikščiojimo kiemelyje atsiranda balos, negalėjo pažeisti pareiÅ¡kėjo teisių, sukelti jam neturinę žalÄ . TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro, atsižvelgiant į tai, kad pasivaikščiojimo kiemelyje buvo įrengtas vandens surinktuvas, kaip tÄ numato teisės aktų reikalavimai bei tai, kad pareiÅ¡kėjas į Marijampolės PN administracijÄ dėl prastos pasivaikščiojimo kiemelio bÅ«klės nesikreipė, todėl spręstina, jog pareiÅ¡kėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo teiginys dėl prastos pasivaikščiojimo kiemelių būklės, atmetamas kaip nepagrįstas. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Marijampolės PN nevyko jokie renginiai, nebuvo galimybės sportuoti, nevyko jokios reabilitacijos programos, poilsio kambaryje nebuvo televizoriaus. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Marijampolės PN 20 būryje nuteistieji turi teisę naudotis biblioteka, sporto aikštele, lankytis koplytėlėje, dailės studijoje, pataiso namuose vyksta grupiniai bei individualūs užsiėmimai, pas nuteistuosius lankosi psichologai.

Vertinant pareiškėjo skundo teiginį, kad Marijampolės PN neužtikrino jam teisės užsiimti veikla, teismas pažymi, kad iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pagal Marijampolės PN direktoriaus patvirtintus grafikus lankytis sporto aikštyne, bibliotekoje, kaip nurodė atsakovės atstovas atsiliepime, pareiškėjas galėjo dalyvauti Marijampolės PN vykstančiuose grupiniuose ir individualiuose užsiėmimuose, sportuoti pasivaikščiojimo kiemelyje. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad pareiškėjui užsiimti prasminga veikla Marijampolės PN buvo sudarytos visos galimybės, todėl nagrinėjamu atveju konstatuoti neteisėtus Marijampolės PN byloje pagrindo nėra.

Vertinant pareiÅ¡kėjo skundo teiginį, kad Marijampolės PN nevyko jokios reabilitacijos programos, teismas pažymi, kad dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose ir priemonėse pagrįstas savanoriÅ¡kumo principu, nuteistieji turi savanoriÅ¡kai dalyvauti įstaigoje vykdomose programose, priemonėse ir užsiėmimuose. IÅ¡ į bylÄ pateiktos Individualaus darbo su nuteistuoju knygelės matyti, kad pareiÅ¡kėjui buvo pasiÅ«lyta dalyvauti socialinės reabilitacijos priemonėse, pareiÅ¡kėjas dalyvavo socialinės reabilitacijos programoje ,,Relaksacija“, kuri vyko nuo 2020-02-05 iki 2020-03-31.

Išdėstytos aplinkybės rodo, kad pareiškėjui dalyvauti reabilitacijos programose Marijampolės PN buvo sudarytos visos galimybės, todėl nagrinėjamu atveju konstatuoti neteisėtus Marijampolės PN byloje pagrindo nėra. Dėl pareiškėjo argumentų dėl laisvalaikio kambaryje neįrengto televizoriaus teismas pažymi, kad 20 nuteistųjų būrio laisvalaikio kambarys yra įrengtas pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (toliau – ir Aprūpinimo norma) reikalavimus.

IÅ¡ į bylÄ patiktų laisvalaikio (užimtumo) kambario fotonuotraukų matyti, kad jame yra 3 stalai, 4 kėdės, lentynos su užimtumo priemonėmis, patalpa – tvarkinga, Å¡vari. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ pažymėjo, kad drausmės grupės poilsio kambaryje televizoriaus nebuvo, kadangi Å¡is buvo sugedęs ir vyko naujų televizorių pirkimas. Å iuo metu nauji televizoriai jau yra nupirkti ir greitu metu bus pakabinti. Atsižvelgiant į tai, kad televizoriaus 20 bÅ«rio laisvalaikio kambaryje nebuvimÄ lėmė objektyvios aplinkybės (televizorius sugedo), o Marijampolės PN administracija ėmėsi priemonių Å¡iam trÅ«kumui paÅ¡alinti, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (žr., pvz., LVAT 2018-09-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1505-629/2018).

Likusieji pareiÅ¡kėjo teiginiai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktikÄ , kad teismo pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 2018-09-20 sprendimas byloje Mushegh Saghatelyan prieÅ¡ ArmėnijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 23086/08), 205 punktas; 2015-11-24 sprendimas byloje Paliutis prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34085/09), 40 punktas, 1997-12-19 sprendimas byloje Helle prieÅ¡ SuomijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 20772/92), 55 punktas).

LVAT taip pat ne kartÄ pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2019-02-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A-60-261/2019, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009). Å ioje administracinėje byloje iÅ¡vardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalÄ , nenustatyta. Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų nepakanka. PaaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais.

Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės atstovas siekė pareiÅ¡kėjui sÄ moningai sukelti dvasinį sukrėtimÄ ir skriaudÄ . Taip pat nėra duomenų apie pareiÅ¡kėjui kilusias neigiamas pasekmes dėl kalinimo sÄ lygų. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryÅ¡io viseto, nesant visų bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTÄ® 56 str., 88 str. 1 p.) Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, nusprendžia:

PareiÅ¡kėjo J. (J.) S. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Asta Urbonienė