Legislator Case Law & Legislation
5c9b0f7c-997b-4dbf-b64c-d43a22de7c2c AI generated

5c9b0f7c-997b-4dbf-b64c-d43a22de7c2c · Kauno apygardos teismas

Case Number 5c9b0f7c-997b-4dbf-b64c-d43a22de7c2c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

A. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, BirÅ¡tono savivaldybės administracijai, G. S., R. S. dėl žalos atlyginimo, ir n u s t a t ė: I. Ginčo esmė              IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu (b.l. 1-9) prašė atlyginti žalÄ natÅ«ra dėl žemės sklypo sunaikinimo iÅ¡registruojant jį iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro, įpareigojant atsakovę suformuoti iÅ¡ naujo žemės sklypÄ toje pačioje vietoje, kur buvo 0,0842 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir perduoti nuosavybės teises į sklypÄ ieÅ¡kovei, priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ , pripažinti negaliojančiu 2005 m. rugsėjo 13 d.

Legislator headnote

AI generated

5c9b0f7c-997b-4dbf-b64c-d43a22de7c2c · Kauno apygardos teismas: Prienų rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-167-644/2012, sutikdamas su apeliantės argumentais, yra pripažinęs, jog jam yra teismingas apeliantės reikalavimas dėl žemės sklypo iÅ¡reikalavimo iÅ¡ neteisėto svetimo valdymo, t.y. dėl teisėto žemės sklypo valdymo atstatymo, ir ieÅ¡kinio nurodytoje byloje nepriėmė tik dėl to, jog žemės sklypas nėra iÅ¡likęs kaip savarankiÅ¡kas nekilnojamojo turto objektas. Nurodytoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės turi prejudicinę galiÄ nagrinėjamam ginčui.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2S-1309-658/2012(Proceso Nr. 2-34-3-00334-2012-7)                          Procesinio sprendimo kategorijos: 94.2.1; 122.4 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. birželio 5 d. Kaunas Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės A. V. A. atskirÄ jį skundÄ dėl Prienų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-495-644/2012 priimtos 2012 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovės A.

V. A. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, BirÅ¡tono savivaldybės administracijai, G. S., R. S. dėl žalos atlyginimo, ir n u s t a t ė: I. Ginčo esmė              IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu (b.l. 1-9) prašė atlyginti žalÄ natÅ«ra dėl žemės sklypo sunaikinimo iÅ¡registruojant jį iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro, įpareigojant atsakovę suformuoti iÅ¡ naujo žemės sklypÄ toje pačioje vietoje, kur buvo 0,0842 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir perduoti nuosavybės teises į sklypÄ ieÅ¡kovei, priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ , pripažinti negaliojančiu 2005 m. rugsėjo 13 d.

Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymÄ Nr. 02-07-8966, priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė              Prienų rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 11 d. nutartimi (b.l. 36-38) ieÅ¡kinį atsisakė priimti ir grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei. Teismas nurodė, kad net ir ieÅ¡kovei ieÅ¡kinį įvardijus kaip reiÅ¡kiamÄ dėl žalos atlyginimo, akivaizdu, jog ginčas yra kilęs dėl valdžios institucijų neveikimo, neatkuriant nuosavybės teisių į iki nacionalizacijos valdytÄ turtÄ .

Kol nėra atkurtos nuosavybės teisės, nėra pagrindo teigti, kad asmuo jas yra įgijęs, o valstybė, jų neatkurdama, tokias teises nusavino. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo Å¡iuo atveju vertintinas kaip iÅ¡vestinis, nepaneigiantis ginčo priskirtinumo administracinių teismų kompetencijai. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai              Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartį panaikinti, perduoti klausimÄ dėl civilinės bylos iÅ¡kėlimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Apeliantė nurodo, kad:              1. IeÅ¡kiniu yra reiÅ¡kiamas reikalavimas dėl deliktu padarytos žalos atlyginimo. Civilinių teisinių santykių objektu Å¡ioje byloje yra ne tik ginčo dalykas- nekilnojamasis daiktas, bet ir pažeistos apeliantės civilinės teisės. Kadangi ginčijamas ne pats faktas, jog neteisėtai neatkuriamos teisės į nekilnojamÄ jį daiktÄ , bet neteisėtas daikto sunaikinimas jį iÅ¡registruojant iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro, tokio ginčo nagrinėjimas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas.

IeÅ¡kiniu nebandoma skųsti valdžios institucijos neveikimo, atvirkščiai, praÅ¡oma priteisti neteisėtais veiksmais padarytÄ turtinę žalÄ . Kauno apskrities virÅ¡ininko 2008 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. 02/239 apeliantei buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,1572 ha žemės sklypÄ ir pripažintas likusio 0,9128 ha žemės sklypo turėjimo faktas bei teisė į jo susigrÄ Å¾inimÄ , tad ieÅ¡kiniu keliamas tik grynai turtinio pobÅ«džio reikalavimas.              2.

Prienų rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-167-644/2012, sutikdamas su apeliantės argumentais, yra pripažinęs, jog jam yra teismingas apeliantės reikalavimas dėl žemės sklypo iÅ¡reikalavimo iÅ¡ neteisėto svetimo valdymo, t.y. dėl teisėto žemės sklypo valdymo atstatymo, ir ieÅ¡kinio nurodytoje byloje nepriėmė tik dėl to, jog žemės sklypas nėra iÅ¡likęs kaip savarankiÅ¡kas nekilnojamojo turto objektas. Nurodytoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės turi prejudicinę galiÄ nagrinėjamam ginčui.

             3. Specialioji teisėjų kolegija 2011 m. sausio 17 d., 2010 m. sausio 26 d., 2009 m. spalio 26 d., 2009 m. sausio 26 d. nutartimis yra konstatavusi, jog bendrosios kompetencijos teismų kompetencijos ribos yra platesnės nei administracinių teismų, bendrosios kompetencijos teismai gali spręsti ir individualių administracinių aktų teisėtumo klausimus. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Atskirajame skunde keliamas klausimas dėl ieškinyje suformuluotų reikalavimų teismingumo.

Apeliantė nurodo, jog reikalavimai nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme dėl turtinio jų pobÅ«džio. Vadovaujantis CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, į teismÄ besikreipiančiam asmeniui nustatyta teisė ir pareiga įvardinti reiÅ¡kiamÄ reikalavimÄ ir jo faktinį pagrindÄ . Tuo tarpu pareiga teisiÅ¡kai kvalifikuoti ginčo esmę tenka bylÄ nagrinėjančiam teismui (CPK 270 str. 4 d. 4 p.), kuris, įvertinęs reiÅ¡kiamo reikalavimo turinį bei faktinius pagrindus, kuriais remiantis reikalavimas pareikÅ¡tas, ir nustato, koks yra ginčo pobÅ«dis.

Ä® teismÄ besikreipiančio asmens pasirinktos formuluotės vertintinos tik kaip vienas iÅ¡ daugelio, bet tikrai ne vienintelis kriterijus, kuriuo remiantis turi bÅ«ti atskleista ginčo esmė. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio, jame suformuluoti trys materialiniai teisiniai reikalavimai. Apeliantė prašė panaikinti administracinį aktÄ , kuriuo buvo iÅ¡formuotas žemės sklypas, sudarantis dalį žemės, į kuriÄ jai turi bÅ«ti atkurtos nuosavybės teisės. Kartu apeliantė prašė šį žemės sklypÄ suformuoti iÅ¡ naujo ir perduoti nuosavybės teises į jį apeliantei.

Pastarojo reikalavimo formulavimas kaip reikalavimo dėl žalos atlyginimo visiÅ¡kai neatitinka jo esmės. Akivaizdu, jog Å¡iuo reikalavimu siekiama panaikinti pirmu reikalavimu ginčijamo administracinio akto sukurtas teisines pasekmes, o kartu ir įpareigoti vieÅ¡ojo administravimo srityje veikiančiÄ institucijÄ atlikti dar vienÄ administracinį veiksmÄ - priimti sprendimÄ dėl nuosavybės teisių į žemės sklypÄ perdavimo apeliantei, tuo bÅ«du užbaigiant nuosavybės teisių į atitinkamÄ dalį žemės atkÅ«rimo procedÅ«ras.

Vertinant abu nurodytus ieÅ¡kinio reikalavimus kaip vieningÄ visumÄ , akivaizdu, jog jais ginčijamas galimai neteisėtas valdžios institucijos veiksmas iÅ¡formuojant žemės sklypÄ ir tos pačios institucijos neveikimas nepagrįstai atsisakant atkurti nuosavybės teises į jį. Akcentuotina ir tai, jog, kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodo apeliantė, nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«ros jos atžvilgiu nėra galutinai užbaigtos, tik į dalį žemės sklypo yra atkurtos nuosavybės teisės, tuo tarpu į likusiÄ Å¾emės sklypo dalį nuosavybės teisės dar nėra atkurtos, tėra pripažinta apeliantės teisė nuosavybės teises atkurti.

Nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesas yra užbaigiamas administracine tvarka priimant sprendimÄ dėl nuosavybės teisių į konkretų žemės sklypÄ perdavimo. BÅ«tent šį veiksmÄ Ä¯pareigoti atsakingas institucijas atlikti teismo ir praÅ¡o apeliantė. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog abu reikalavimai yra administracinio teisinio pobÅ«džio. Trečiasis byloje pareikÅ¡tas reikalavimas yra tiesiogiai kildinamas iÅ¡ pirmųjų dviejų, t.y. apeliantė nurodo patyrusi neturtinę žalÄ dėl neteisėtų valstybės institucijų veiksmų.

Nors bylos dėl viešojo administravimo subjektų veiksmais padarytos žalos atlyginimo materialine teisine prasme yra civilinio pobūdžio, nes jose sprendžiamas civilinės atsakomybės taikymo klausimas, Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad minėtos bylos yra teismingos ne bendrosios kompetencijos teismui, paprastai nagrinėjančiam civilines bylas, bet administraciniam teismui. Pastarasis teisinis reglamentavimas yra suderintas su CPK 36 straipsnio 2 dalies nuostata, jog, tuo atveju, kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

Kadangi galimas neturtinės žalos atsiradimas siejamas bÅ«tent su atsakingų institucijų veiksmais (neveikimu) vykdant administracines funkcijas, administracinis santykis laikytinas vyraujančiu nagrinėjamoje byloje, todėl bÅ«tent jis ir nulemia viso ginčo priskyrimÄ administracinio teismo kompetencijai. Tokia iÅ¡vada visiÅ¡kai atitinka ir ginčijamoje nutartyje nurodytose Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti nutartyse formuojamÄ praktikÄ .Ä®vertinęs atskirojo skundo argumentus, jog Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti ne kartÄ yra pasisakiusi, kad bendrosios kompetencijos teismų kompetencija yra platesnė nei administracinių teismų, kadangi bendrosios kompetencijos teismams yra suteikta teisė vertinti su reiÅ¡kiamu civiliniu teisiniu reikalavimu susijusio individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo klausimÄ , apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į dvi reikÅ¡mingas aplinkybes.

Pirma, administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo ginčijimas sudaro nagrinėjamos bylos esmę, t.y., kaip minėta, ieškinyje vyrauja administracinio teisinio pobūdžio reikalavimai. Antra, 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojus visai eilei CPK pakeitimų, panaikinta CPK 26 straipsnio 2 dalis, kurioje buvo tiesiogiai akcentuojama bendrosios kompetencijos teismo teisė pasisakyti dėl individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo, kartu buvo pakeistas CPK 36 straipsnis, kurio 2 dalyje, kaip minėta, įtvirtinta bylų priskirtinumo teismams pagal vyraujantį santykį taisyklė.

Tokiu būdu teisinis reglamentavimas buvo pakoreguotas būtent ginčijamoje nutartyje cituojamose Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti nutartyse formuojamos praktikos kryptimi, neišskiriant platesnės vienos ar kitos kategorijos teismų kompetencijos, bet orientuojantis į kilusio ginčo esmę. Atmestinas ir atskirojo skundo argumentas dėl prejudicinės Prienų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-167-644/2012 priimtų išvadų galios nagrinėjamai bylai.

Pirma, prejudicinė galia yra sietina su faktinių aplinkybių įrodinėjimo apimties pokyčiais, bet ne su teisės normų aiÅ¡kinimu ir taikymu, antra, net ir vertinant šį skundo argumentÄ kaip akcentavimÄ bÅ«tinybės užtikrinti vienodos teismų praktikos formavimÄ , dėmesys atkreiptinas į tai, jog žemesnės instancijos teismo iÅ¡vada procesiniu teisiniu klausimu kitoje civilinėje byloje negali bÅ«ti vertinama kaip įpareigojanti aukÅ¡tesnės instancijos teismÄ , trečia, nagrinėjamoje byloje yra pareikÅ¡tas visai kitokio pobÅ«džio reikalavimas, nei skunde nurodytoje civilinėje byloje, todėl bandymas susieti aptariamas situacijas ir ieÅ¡koti paralelių vieningai sprendžiant teismingumo klausimus yra nepagrįstas.

Visus atskirojo skundo argumentus atmetęs, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: atskirÄ jį skundÄ atmesti.Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas                           Nerijus Meilutis