5c9b0f7c-997b-4dbf-b64c-d43a22de7c2c · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedA. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos VyriausybÄs, tretiesiems asmenims Nacionalinei žemÄs tarnybai prie ŽemÄs Å«kio ministerijos, BirÅ¡tono savivaldybÄs administracijai, G. S., R. S. dÄl žalos atlyginimo, ir n u s t a t Ä: I. GinÄo esmÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â IeÅ¡kovÄ ieÅ¡kiniu (b.l. 1-9) praÅ¡Ä atlyginti žalÄ natÅ«ra dÄl žemÄs sklypo sunaikinimo iÅ¡registruojant jį iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro, įpareigojant atsakovÄ suformuoti iÅ¡ naujo žemÄs sklypÄ toje paÄioje vietoje, kur buvo 0,0842 ha žemÄs sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir perduoti nuosavybÄs teises į sklypÄ ieÅ¡kovei, priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovÄs 20000 Lt neturtinÄs žalos atlyginimÄ , pripažinti negaliojanÄiu 2005 m. rugsÄjo 13 d.
Legislator headnote
AI generated5c9b0f7c-997b-4dbf-b64c-d43a22de7c2c · Kauno apygardos teismas: Prienų rajono apylinkÄs teismas civilinÄje byloje Nr. 2-167-644/2012, sutikdamas su apeliantÄs argumentais, yra pripažinÄs, jog jam yra teismingas apeliantÄs reikalavimas dÄl žemÄs sklypo iÅ¡reikalavimo iÅ¡ neteisÄto svetimo valdymo, t.y. dÄl teisÄto žemÄs sklypo valdymo atstatymo, ir ieÅ¡kinio nurodytoje byloje nepriÄmÄ tik dÄl to, jog žemÄs sklypas nÄra iÅ¡likÄs kaip savarankiÅ¡kas nekilnojamojo turto objektas. Nurodytoje byloje nustatytos faktinÄs aplinkybÄs turi prejudicinÄ galiÄ nagrinÄjamam ginÄui.
Full text
CivilinÄ byla Nr. 2S-1309-658/2012(Proceso Nr. 2-34-3-00334-2012-7)                          Procesinio sprendimo kategorijos: 94.2.1; 122.4 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. birželio 5 d. Kaunas Kauno apygardos teismo teisÄjas Nerijus Meilutis teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo ieÅ¡kovÄs A. V. A. atskirÄ jį skundÄ dÄl Prienų rajono apylinkÄs teismo civilinÄje byloje Nr. 2-495-644/2012 priimtos 2012 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovÄs A.
V. A. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos VyriausybÄs, tretiesiems asmenims Nacionalinei žemÄs tarnybai prie ŽemÄs Å«kio ministerijos, BirÅ¡tono savivaldybÄs administracijai, G. S., R. S. dÄl žalos atlyginimo, ir n u s t a t Ä: I. GinÄo esmÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â IeÅ¡kovÄ ieÅ¡kiniu (b.l. 1-9) praÅ¡Ä atlyginti žalÄ natÅ«ra dÄl žemÄs sklypo sunaikinimo iÅ¡registruojant jį iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro, įpareigojant atsakovÄ suformuoti iÅ¡ naujo žemÄs sklypÄ toje paÄioje vietoje, kur buvo 0,0842 ha žemÄs sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir perduoti nuosavybÄs teises į sklypÄ ieÅ¡kovei, priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovÄs 20000 Lt neturtinÄs žalos atlyginimÄ , pripažinti negaliojanÄiu 2005 m. rugsÄjo 13 d.
Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymÄ Nr. 02-07-8966, priteisti iÅ¡ atsakovÄs bylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Prienų rajono apylinkÄs teismas 2012 m. balandžio 11 d. nutartimi (b.l. 36-38) ieÅ¡kinį atsisakÄ priimti ir grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei. Teismas nurodÄ, kad net ir ieÅ¡kovei ieÅ¡kinį įvardijus kaip reiÅ¡kiamÄ dÄl žalos atlyginimo, akivaizdu, jog ginÄas yra kilÄs dÄl valdžios institucijų neveikimo, neatkuriant nuosavybÄs teisių į iki nacionalizacijos valdytÄ turtÄ .
Kol nÄra atkurtos nuosavybÄs teisÄs, nÄra pagrindo teigti, kad asmuo jas yra įgijÄs, o valstybÄ, jų neatkurdama, tokias teises nusavino. Reikalavimas dÄl žalos atlyginimo Å¡iuo atveju vertintinas kaip iÅ¡vestinis, nepaneigiantis ginÄo priskirtinumo administracinių teismų kompetencijai. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai              Atskiruoju skundu ieÅ¡kovÄ praÅ¡o Prienų rajono apylinkÄs teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartį panaikinti, perduoti klausimÄ dÄl civilinÄs bylos iÅ¡kÄlimo pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo.
ApeliantÄ nurodo, kad:              1. IeÅ¡kiniu yra reiÅ¡kiamas reikalavimas dÄl deliktu padarytos žalos atlyginimo. Civilinių teisinių santykių objektu Å¡ioje byloje yra ne tik ginÄo dalykas- nekilnojamasis daiktas, bet ir pažeistos apeliantÄs civilinÄs teisÄs. Kadangi ginÄijamas ne pats faktas, jog neteisÄtai neatkuriamos teisÄs į nekilnojamÄ jį daiktÄ , bet neteisÄtas daikto sunaikinimas jį iÅ¡registruojant iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro, tokio ginÄo nagrinÄjimas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas.
IeÅ¡kiniu nebandoma skųsti valdžios institucijos neveikimo, atvirkÅ¡Äiai, praÅ¡oma priteisti neteisÄtais veiksmais padarytÄ turtinÄ Å¾alÄ . Kauno apskrities virÅ¡ininko 2008 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. 02/239 apeliantei buvo atkurtos nuosavybÄs teisÄs į 0,1572 ha žemÄs sklypÄ ir pripažintas likusio 0,9128 ha žemÄs sklypo turÄjimo faktas bei teisÄ Ä¯ jo susigrÄ Å¾inimÄ , tad ieÅ¡kiniu keliamas tik grynai turtinio pobÅ«džio reikalavimas.              2.
Prienų rajono apylinkÄs teismas civilinÄje byloje Nr. 2-167-644/2012, sutikdamas su apeliantÄs argumentais, yra pripažinÄs, jog jam yra teismingas apeliantÄs reikalavimas dÄl žemÄs sklypo iÅ¡reikalavimo iÅ¡ neteisÄto svetimo valdymo, t.y. dÄl teisÄto žemÄs sklypo valdymo atstatymo, ir ieÅ¡kinio nurodytoje byloje nepriÄmÄ tik dÄl to, jog žemÄs sklypas nÄra iÅ¡likÄs kaip savarankiÅ¡kas nekilnojamojo turto objektas. Nurodytoje byloje nustatytos faktinÄs aplinkybÄs turi prejudicinÄ galiÄ nagrinÄjamam ginÄui.
             3. Specialioji teisÄjų kolegija 2011 m. sausio 17 d., 2010 m. sausio 26 d., 2009 m. spalio 26 d., 2009 m. sausio 26 d. nutartimis yra konstatavusi, jog bendrosios kompetencijos teismų kompetencijos ribos yra platesnÄs nei administracinių teismų, bendrosios kompetencijos teismai gali sprÄsti ir individualių administracinių aktų teisÄtumo klausimus. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirajame skunde keliamas klausimas dÄl ieÅ¡kinyje suformuluotų reikalavimų teismingumo.
ApeliantÄ nurodo, jog reikalavimai nagrinÄtini bendrosios kompetencijos teisme dÄl turtinio jų pobÅ«džio. Vadovaujantis CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, į teismÄ besikreipianÄiam asmeniui nustatyta teisÄ ir pareiga įvardinti reiÅ¡kiamÄ reikalavimÄ ir jo faktinį pagrindÄ . Tuo tarpu pareiga teisiÅ¡kai kvalifikuoti ginÄo esmÄ tenka bylÄ nagrinÄjanÄiam teismui (CPK 270 str. 4 d. 4 p.), kuris, įvertinÄs reiÅ¡kiamo reikalavimo turinį bei faktinius pagrindus, kuriais remiantis reikalavimas pareikÅ¡tas, ir nustato, koks yra ginÄo pobÅ«dis.
Ä® teismÄ besikreipianÄio asmens pasirinktos formuluotÄs vertintinos tik kaip vienas iÅ¡ daugelio, bet tikrai ne vienintelis kriterijus, kuriuo remiantis turi bÅ«ti atskleista ginÄo esmÄ. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio, jame suformuluoti trys materialiniai teisiniai reikalavimai. ApeliantÄ praÅ¡Ä panaikinti administracinį aktÄ , kuriuo buvo iÅ¡formuotas žemÄs sklypas, sudarantis dalį žemÄs, į kuriÄ jai turi bÅ«ti atkurtos nuosavybÄs teisÄs. Kartu apeliantÄ praÅ¡Ä Å¡Ä¯ žemÄs sklypÄ suformuoti iÅ¡ naujo ir perduoti nuosavybÄs teises į jį apeliantei.
Pastarojo reikalavimo formulavimas kaip reikalavimo dÄl žalos atlyginimo visiÅ¡kai neatitinka jo esmÄs. Akivaizdu, jog Å¡iuo reikalavimu siekiama panaikinti pirmu reikalavimu ginÄijamo administracinio akto sukurtas teisines pasekmes, o kartu ir įpareigoti vieÅ¡ojo administravimo srityje veikianÄiÄ institucijÄ atlikti dar vienÄ administracinį veiksmÄ - priimti sprendimÄ dÄl nuosavybÄs teisių į žemÄs sklypÄ perdavimo apeliantei, tuo bÅ«du užbaigiant nuosavybÄs teisių į atitinkamÄ dalį žemÄs atkÅ«rimo procedÅ«ras.
Vertinant abu nurodytus ieÅ¡kinio reikalavimus kaip vieningÄ visumÄ , akivaizdu, jog jais ginÄijamas galimai neteisÄtas valdžios institucijos veiksmas iÅ¡formuojant žemÄs sklypÄ ir tos paÄios institucijos neveikimas nepagrįstai atsisakant atkurti nuosavybÄs teises į jį. Akcentuotina ir tai, jog, kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodo apeliantÄ, nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo procedÅ«ros jos atžvilgiu nÄra galutinai užbaigtos, tik į dalį žemÄs sklypo yra atkurtos nuosavybÄs teisÄs, tuo tarpu į likusiÄ Å¾emÄs sklypo dalį nuosavybÄs teisÄs dar nÄra atkurtos, tÄra pripažinta apeliantÄs teisÄ nuosavybÄs teises atkurti.
NuosavybÄs teisių atkÅ«rimo procesas yra užbaigiamas administracine tvarka priimant sprendimÄ dÄl nuosavybÄs teisių į konkretų žemÄs sklypÄ perdavimo. BÅ«tent šį veiksmÄ Ä¯pareigoti atsakingas institucijas atlikti teismo ir praÅ¡o apeliantÄ. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog abu reikalavimai yra administracinio teisinio pobÅ«džio. TreÄiasis byloje pareikÅ¡tas reikalavimas yra tiesiogiai kildinamas iÅ¡ pirmųjų dviejų, t.y. apeliantÄ nurodo patyrusi neturtinÄ Å¾alÄ dÄl neteisÄtų valstybÄs institucijų veiksmų.
Nors bylos dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų veiksmais padarytos žalos atlyginimo materialine teisine prasme yra civilinio pobÅ«džio, nes jose sprendžiamas civilinÄs atsakomybÄs taikymo klausimas, Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad minÄtos bylos yra teismingos ne bendrosios kompetencijos teismui, paprastai nagrinÄjanÄiam civilines bylas, bet administraciniam teismui. Pastarasis teisinis reglamentavimas yra suderintas su CPK 36 straipsnio 2 dalies nuostata, jog, tuo atveju, kai teisinis santykis yra miÅ¡rus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.
Kadangi galimas neturtinÄs žalos atsiradimas siejamas bÅ«tent su atsakingų institucijų veiksmais (neveikimu) vykdant administracines funkcijas, administracinis santykis laikytinas vyraujanÄiu nagrinÄjamoje byloje, todÄl bÅ«tent jis ir nulemia viso ginÄo priskyrimÄ administracinio teismo kompetencijai. Tokia iÅ¡vada visiÅ¡kai atitinka ir ginÄijamoje nutartyje nurodytose Specialiosios teisÄjų kolegijos ginÄams dÄl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo sprÄsti nutartyse formuojamÄ praktikÄ .Ä®vertinÄs atskirojo skundo argumentus, jog Specialioji teisÄjų kolegija ginÄams dÄl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo sprÄsti ne kartÄ yra pasisakiusi, kad bendrosios kompetencijos teismų kompetencija yra platesnÄ nei administracinių teismų, kadangi bendrosios kompetencijos teismams yra suteikta teisÄ vertinti su reiÅ¡kiamu civiliniu teisiniu reikalavimu susijusio individualaus administracinio akto teisÄtumo ir pagrįstumo klausimÄ , apeliacinÄs instancijos teismas atkreipia dÄmesį į dvi reikÅ¡mingas aplinkybes.
Pirma, administracinio akto teisÄtumo ir pagrįstumo ginÄijimas sudaro nagrinÄjamos bylos esmÄ, t.y., kaip minÄta, ieÅ¡kinyje vyrauja administracinio teisinio pobÅ«džio reikalavimai. Antra, 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojus visai eilei CPK pakeitimų, panaikinta CPK 26 straipsnio 2 dalis, kurioje buvo tiesiogiai akcentuojama bendrosios kompetencijos teismo teisÄ pasisakyti dÄl individualaus administracinio akto teisÄtumo ir pagrįstumo, kartu buvo pakeistas CPK 36 straipsnis, kurio 2 dalyje, kaip minÄta, įtvirtinta bylų priskirtinumo teismams pagal vyraujantį santykį taisyklÄ.
Tokiu bÅ«du teisinis reglamentavimas buvo pakoreguotas bÅ«tent ginÄijamoje nutartyje cituojamose Specialiosios teisÄjų kolegijos ginÄams dÄl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo sprÄsti nutartyse formuojamos praktikos kryptimi, neiÅ¡skiriant platesnÄs vienos ar kitos kategorijos teismų kompetencijos, bet orientuojantis į kilusio ginÄo esmÄ. Atmestinas ir atskirojo skundo argumentas dÄl prejudicinÄs Prienų rajono apylinkÄs teismo civilinÄje byloje Nr. 2-167-644/2012 priimtų iÅ¡vadų galios nagrinÄjamai bylai.
Pirma, prejudicinÄ galia yra sietina su faktinių aplinkybių įrodinÄjimo apimties pokyÄiais, bet ne su teisÄs normų aiÅ¡kinimu ir taikymu, antra, net ir vertinant šį skundo argumentÄ kaip akcentavimÄ bÅ«tinybÄs užtikrinti vienodos teismų praktikos formavimÄ , dÄmesys atkreiptinas į tai, jog žemesnÄs instancijos teismo iÅ¡vada procesiniu teisiniu klausimu kitoje civilinÄje byloje negali bÅ«ti vertinama kaip įpareigojanti aukÅ¡tesnÄs instancijos teismÄ , treÄia, nagrinÄjamoje byloje yra pareikÅ¡tas visai kitokio pobÅ«džio reikalavimas, nei skunde nurodytoje civilinÄje byloje, todÄl bandymas susieti aptariamas situacijas ir ieÅ¡koti paralelių vieningai sprendžiant teismingumo klausimus yra nepagrįstas.
Visus atskirojo skundo argumentus atmetÄs, apeliacinÄs instancijos teismas sprendžia, jog naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nÄra pagrindo.Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: atskirÄ jį skundÄ atmesti.Prienų rajono apylinkÄs teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisÄja nuo jos priÄmimo dienos. TeisÄjas                           Nerijus Meilutis