5c99fd10-d7b6-4ead-bf5d-b7e77db147a3 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-284-638/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-24588-2017-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.1; 1.3.5.10; 1.3.6.3.2.9; 1.3.6.4.1.3; (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 28 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Egidijaus TamaÅ¡ausko, Mindaugo Å imonio, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo G.

A. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3701-921/2018 pagal G. A. ieÅ¡kinį atsakovui vieÅ¡ajai įstaigai Kauno klinikinė ligoninė, tretieji asmenys Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, BTA B. I. Company filialas Lietuvoje dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo, grÄ Å¾inimo į darbÄ , iÅ¡mokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas G. A. ieÅ¡kinyje prašė panaikinti atsakovės 2017 m. lapkričio 8 d. visuotinio dalininkų susirinkimo protokolinę nutartį, kuria buvo nuspręsta atÅ¡aukti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ vieÅ¡osios įstaigos Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus pareigų; panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. lapkričio 9 d. įsakymÄ Nr. K-712 „Dėl darbo sutarties nutraukimo su VÅ¡Ä® Kauno klinikinės ligoninės direktoriumi G.

A.“ ir pripažinti darbo sutarties nutraukimÄ su ieÅ¡kovu neteisėtu; grÄ Å¾inti ieÅ¡kovÄ Ä¯ darbÄ ; priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo; priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės neturtinę žalÄ ; priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė ir paaiÅ¡kino, kad 2014 m. birželio 2 d. tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės buvo sudaryta terminuota 5 metų darbo sutartis Nr. DS-161. Pagal Å¡iÄ darbo sutartį ieÅ¡kovas buvo priimtas į direktoriaus pareigas. Tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės 2014 m. rugsėjo 5 d. buvo sudaryta kita darbo sutartis Nr. DS-30. Pagal Å¡iÄ darbo sutartį ieÅ¡kovas buvo priimtas į gydytojo psichiatro pareigas 0,125 etato. IeÅ¡kovas 2017 m. lapkričio 10 d. buvo supažindintas su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. lapkričio 9 d.

įsakymu Nr. K-712 „Dėl darbo sutarties nutraukimo su VÅ¡Ä® Kauno klinikinės ligoninės direktoriumi G. A.“ ir tÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2017 m. lapkričio 10 d., darbo santykiai tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės buvo nutraukti. IeÅ¡kovo nuomone, su juo sudaryta darbo sutartis ir susitarimas dėl papildomo darbo buvo nutraukti nepagrįstai ir neteisėtai dėl Å¡ių priežasčių: visų pirma, 2018 m. lapkričio 8 d. įvykusio atsakovės visuotinio dalininkų susirinkimo metu negalėjo bÅ«ti priimtas sprendimas atÅ¡aukti direktorių iÅ¡ pareigų, nes tokios galimybės nenumatė tuo metu galiojusi Lietuvos Respublikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 6 dalis; antra, atsakovė, nutraukdama darbo sutartį su ieÅ¡kovu, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio nuostatas (praleido terminÄ , per kurį galėjo bÅ«ti paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo; neįteikė ieÅ¡kovui reikalavimo pasiaiÅ¡kinti raÅ¡tu dėl galimai padarytų darbo drausmės pažeidimų ir kt.); trečia, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. lapkričio 9 d.

įsakymas Nr. K-712 „Dėl darbo sutarties nutraukimo su VÅ¡Ä® Kauno klinikinės ligoninės direktoriumi G. A.“, su kuriuo jis buvo supažindintas 2017 m. lapkričio 10 d., yra neaiÅ¡kus ir nemotyvuotas. IeÅ¡kovo nuomone, iÅ¡ įsakymo turinio visiÅ¡kai nėra aiÅ¡ku, kokį Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ ieÅ¡kovas padarė, kokiais neteisėtais veiksmais ir kokias teisės normas ieÅ¡kovas pažeidė. Be to, nėra aiÅ¡ku, kokios pasekmės (turtinės, neturtinės) kilo atsakovei dėl ieÅ¡kovo atliktų galimai neteisėtų veiksmų.

IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad atleidimas iÅ¡ darbo bei atleidimo iÅ¡ darbo pagrindas jam sukėlė didelius neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, bendravimo galimybių, reputacijos, autoriteto sumažėjimÄ . Dėl Å¡ių priežasčių ieÅ¡kovas prašė priteisti patirtÄ 5 000 Eur neturtinę žalÄ .

3. Atsakovė VÅ¡Ä® Kauno klinikinė ligoninė atsiliepimu prašė jį atmesti. Atsakovė atsiliepime nurodė ir paaiÅ¡kino, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės 2014 m. birželio 2 d. buvo sudaryta terminuota 5 metų darbo sutartis Nr. DS-161. IeÅ¡kovas minėtos darbo sutarties pagrindu buvo priimtas į direktoriaus pareigas. Atsakovės 2017 m. lapkričio 8 d. visuotinio dalininkų susirinkimo metu ieÅ¡kovas vienbalsiai buvo atÅ¡auktas iÅ¡ direktoriaus pareigų. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2017 m. lapkričio 9 d. priėmė įsakymÄ Nr. K-712 „Dėl darbo sutarties nutraukimo su VÅ¡Ä® Kauno klinikinės ligoninės direktoriumi G.

A.“. Å io įsakymo pagrindu su ieÅ¡kovu sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta nuo 2017 m. lapkričio 10 d. Darbo sutartis su ieÅ¡kovu, prieÅ¡ingai nei teigia ir bando įrodyti ieÅ¡kovas, buvo nutraukta teisėtai ir pagrįstai Lietuvos Respublikos darbo kodekso 104 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu – atÅ¡aukus juridinio asmens vadovÄ iÅ¡ pareigų įstatymuose arba steigimo dokumentuose numatyta tvarka. Atsakovės teigimu, su ieÅ¡kovu sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant galiojančių teisės aktų reikalavimų.

Kaip numatyta VÅ¡Ä® Kauno klinikinės ligoninės įstatuose, visų pirma, visuotiniame dalininkų susirinkime buvo priimtas sprendimas atÅ¡aukti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ pareigų, po to – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas dėl darbo sutarties, sudarytos su ieÅ¡kovu, nutraukimo. IeÅ¡kovo atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų priežastys, tame tarpe ir kalti veiksmai bei motyvai buvo nurodyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Korupcijos prevencijos specialistės 2017 m. spalio 30 d. iÅ¡vadoje Nr. BR-2780 „Dėl VÅ¡Ä® Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus G.

A. veiklos pažeidimų“. Å i iÅ¡vada yra neatsiejama Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. K-712 dalis. Kadangi darbo sutartis su ieÅ¡kovu buvo nutraukta teisėtai ir pagrįstai, kiti ieÅ¡kovo reikalavimai, tame tarpe ir reikalavimas priteisti neturtinę žalÄ , turi bÅ«ti atmesti kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

4. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė ir paaiÅ¡kino, kad 2017 m. lapkričio 8 d. įvyko atsakovės visuotinis dalininkų susirinkimas, kuriame vienbalsiai buvo priimtas sprendimas atÅ¡aukti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ direktoriaus pareigų. IeÅ¡kovas buvo atÅ¡autas iÅ¡ pareigų dėl prarasto pasitikėjimo, o pastarÄ jį prarado dėl savo kaltų veiksmų.

Dalininkams priėmus minėtÄ sprendimÄ , Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2017 m. lapkričio 9 d. priėmė įsakymÄ Nr. K-712, kuriuo nuo 2017 m. lapkričio 10 d. nutraukė su atsakovu sudarytÄ darbo sutartį ir susitarimÄ dėl papildomo darbo. Tiek 2018 m. lapkričio 8 d. visuotinio dalininkų susirinkimo metu priimtas sprendimas atÅ¡aukti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ pareigų, tiek Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. lapkričio 9 d. įsakymas dėl darbo sutarties, sudarytos su ieÅ¡kovu, nutraukimo yra teisėti, priimti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais.

IeÅ¡kovo atleidimÄ Ä¯forminančiuose dokumentuose yra aiÅ¡kiai įvardinti atÅ¡aukimo motyvai ir teisiniai pagrindai, dėstomos visos su atleidimu susijusios aplinkybės. Darbo sutartis buvo nutraukta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 104 straipsnio pagrindu, todėl pagrindo taikyti ieÅ¡kovo nurodytÄ Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnį nebuvo. NutrÅ«kus pagrindinės darbo funkcijos darbo sutarčiai, susitarimas dėl papildomo darbo taip pat pasibaigė 2017 m. lapkričio 10 d., nes Å¡alys nebuvo susitarę kitaip.

Atžvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovo atÅ¡aukimas iÅ¡ direktoriaus pareigų buvo teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo tenkinti kitų ieÅ¡kovo reikalavimų, tame tarpe ir priteisti neturtinę žalÄ .

5. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė ir paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas visuotiniame dalininkų susirinkime 2017 m. lapkričio 8 d. buvo atÅ¡autas iÅ¡ direktoriaus pareigų dėl prarasto pasitikėjimo, reikÅ¡mingai suabejojus jo galimybe toliau tinkamai vykdyti vadovo pareigas. Sprendimas atÅ¡aukti įstaigos vadovÄ iÅ¡ užimamų pareigų buvo motyvuotas, priimtas atsižvelgiant į atlikto vidaus audito metu užfiksuotų aplinkybių visumÄ .

Juridinio asmens vadovo atÅ¡aukimas iÅ¡ pareigų yra numatytas tiek galiojančiame Lietuvos Respublikos darbo kodekse, tiek Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatyme, be to, galimybė atÅ¡aukti vadovÄ iÅ¡ pareigų yra numatyta ir atsakovės įstatuose. Kadangi su ieÅ¡kovu sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta po to, kai visuotiniame dalininkų susirinkime buvo priimtas sprendimas atÅ¡aukti jį iÅ¡ pareigų, pagrindo taikyti ieÅ¡kovo nurodytÄ Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnį ir jame numatytus reikalavimus atsakovė neturėjo, todėl jo pažeisti ir negalėjo.

Su ieÅ¡kovu teisėtai nutraukus darbo teisinius santykius, atsakovei nekyla ir pareiga atlyginti ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ neturtinę žalÄ .

6. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, AAS „BTA B. I. Company“ filialas Lietuvoje atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė ir paaiÅ¡kino, kad su ieÅ¡kovu sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta teisėtai ir pagrįstai, todėl pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį nėra. Atsakovės 2017 m. lapkričio 8 d. visuotinio dalininkų susirinkimo metu buvo priimtas sprendimas atÅ¡aukti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ direktoriaus pareigų praradus pasitikėjimÄ .

Atsakovės dalininkams priėmus sprendimÄ atÅ¡aukti direktorių iÅ¡ pareigų, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras teisėtai ir pagrįstai 2017 m. lapkričio 9 d. priėmė įsakymÄ Nr. K-712, kuriuo nuo 2017 m. lapkričio 10 d. nutraukė su ieÅ¡kovu sudarytÄ darbo sutartį ir susitarimÄ dėl papildomo darbo. Kadangi ieÅ¡kovo atleidimas iÅ¡ darbo yra teisėtas ir pagrįstas, mano, kad nėra jokio pagrindo priteisti ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ neturtinę žalÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7.

Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė.

8. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. lapkričio 9 d. įsakyme Nr. K-712 „Dėl darbo sutarties nutraukimo su VšĮ Kauno klinikinės ligoninės direktoriumi G. A.“ nėra nurodytas DK 58 straipsnis (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės) kaip pagrindas, kuriuo remiantis buvo nutraukta su ieškovu sudaryta darbo sutartis. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. lapkričio 9 d. įsakyme Nr. K-712 „Dėl darbo sutarties nutraukimo su VšĮ Kauno klinikinės ligoninės direktoriumi G.

A.“ numatyta, kad ieškovas iš užimamų pareigų atleidžiamas vadovaujantis „Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 5 dalimi, 10 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 104 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 35 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 6 dalimi ir VšĮ Kauno klinikinės ligoninės visuotinio dalininkų 2017 m. lapkričio 8 d. susirinkimo protokoliniu nutarimu atšaukti VšĮ Kauno klinikinės ligoninės direktorių G.

A. iÅ¡ užimamų pareigų“. Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo (toliau – VĮĮ) 9 straipsnio 5 dalis numato, kad tuo atveju, kai visuotinis dalininkų susirinkimas priima sprendimÄ atÅ¡aukti vieÅ¡osios įstaigos vadovÄ , su vieÅ¡osios įstaigos vadovu sudaryta darbo sutartis nutraukiama. VĮĮ 10 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad visuotinis dalininkų susirinkimas skiria ir atÅ¡aukia vieÅ¡osios įstaigos vadovÄ , nustato jo darbo sutarties sÄ lygas. Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad VĮĮ yra bendrasis įstatymas Lietuvos Respublikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatymo (toliau – SPĮĮ) atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2007), o tai reiÅ¡kia, kad sprendžiant klausimÄ dėl ieÅ¡kovo atÅ¡aukimo iÅ¡ direktoriaus pareigų teisėtumo, turi bÅ«ti vadovaujamasi SPĮĮ, o ne VĮĮ.

Teismas vertino, kad Å¡iuo atveju ginčo įsakyme nurodyti VĮĮ straipsniai (9 straipsnio 5 dalis, 10 straipsnio 1 dalies 4 punktas) ir jų turinys neabejotinai patvirtina atsakovės ir trečiųjų asmenų pozicijÄ , kad su ieÅ¡kovu darbo santykiai buvo nutraukti priėmus kompetentingam subjektui (visuotiniam dalininkų susirinkimui) sprendimÄ atÅ¡aukti direktorių iÅ¡ pareigų.

9. Teismas sprendė, kad su ieÅ¡kovu sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta ne DK 58 straipsnio pagrindu (dėl padaryto darbo drausmės pažeidimo ar pažeidimų), kÄ mėgino įrodyti ieÅ¡kovas, o DK 104 straipsnio pagrindu (atÅ¡aukus juridinio asmens vadovÄ iÅ¡ pareigų). Teismas pažymėjo, kad DK 104 ir DK 58 straipsniuose numatyti skirtingi, vienas su kitu nesusiję darbo santykių nutraukimo pagrindai, todėl teismas nepasisako dėl ieÅ¡kovo argumentų, susijusių su tuo, kad atleidžiant jį iÅ¡ darbo buvo pažeisti DK 58 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai.

10. Teismas pažymėjo, kad SPĮĮ 15 straipsnio 6 dalis, galiojusi ieÅ¡kovo darbo teisinių santykių nutraukimo momentu, nenumatė galimybės atÅ¡aukti sveikatos priežiÅ«ros įstaigų vadovÄ iÅ¡ pareigų. Minėto įstatymo 15 straipsnio redakcija, numatanti galimybę sveikatos priežiÅ«ros įstaigų vadovÄ atÅ¡aukti iÅ¡ pareigų, įsigaliojo sekančiÄ dienÄ po to, kai su ieÅ¡kovu buvo nutraukta darbo sutartis, t. y. 2017 m. lapkričio 11 d. Teismas pažymėjo, kad iki 2017 m. liepos 1 d. galiojęs DK nenumatė darbo sutarties nutraukimo pagrindų, taikomų iÅ¡imtinai tik juridinio asmens vadovui. Å iuo metu galiojančio DK 104 straipsnio 1 dalis numato, kad be DK ar kituose įstatymuose nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atÅ¡aukus juridinio asmens vadovÄ Ä¯statymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka.

11. Teismas nurodė, kad VÅ¡Ä® Kauno klinikinės ligoninės įstatų, patvirtintų Visuotinio dalininkų susirinkimo 2014 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 1 (toliau – Ä®statai), 32 punktas numatė, kad visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimÄ atÅ¡aukti Ligoninės direktorių, su juo sudaryta darbo sutartis nutraukiama. Ä®statų 31 punkte numatyta, kad darbo sutartį su Ligoninės direktoriumi sudaro ir nutraukia Sveikatos apsaugos ministras. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo darbo teisinių santykių nutraukimo metu galioję atsakovės Ä®statai aiÅ¡kiai ir konkrečiai numatė, kas gali priimti sprendimÄ atÅ¡aukti direktorių iÅ¡ pareigų ir kas tokiu atveju gali nutraukti sudarytÄ darbo sutartį. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė, atleisdama ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo, turėjo teisę vadovautis DK 104 straipsniu, reglamentuojančiu juridinio asmens vadovo atÅ¡aukimÄ iÅ¡ pareigų.

12. Teismas pažymėjo, kad atsakovė įvykdė abi atÅ¡aukimo iÅ¡ juridinio asmens vadovo procedÅ«ros dalis: visų pirma, 2017 m. lapkričio 8 d. buvo suÅ¡auktas visuotinis dalininkų susirinkimas, kurio metu vienbalsiai buvo pritarta ieÅ¡kovo atÅ¡aukimui iÅ¡ pareigų; antra, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugo ministras 2018 m. lapkričio 9 d. priėmė įsakymÄ Nr. K-712, kuriuo nutraukė su ieÅ¡kovu sudarytÄ darbo sutartį, įskaitant susitarimÄ dėl papildomo darbo nuo 2017 m. lapkričio 10 d. Todėl, teismo vertinimu, ieÅ¡kovas neturi pagrindo teigti, kad su juo sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta neteisėtai ir nepagrįstai.

13. Teismas nurodė, kad nutraukiant su ieÅ¡kovu sudarytÄ darbo sutartį buvo atsižvelgta į 2017 m. spalio 30 d. tyrimo iÅ¡vadÄ Nr. BR-2780 „Dėl VÅ¡Ä® Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus G. A. veiklos pažeidimų“ (toliau - iÅ¡vada), vieÅ¡Ä jį interesÄ racionaliai ir efektyviai valdyti valstybės turtÄ , visuomenės interesÄ gauti kokybiÅ¡kÄ ir prieinamÄ asmens sveikatos priežiÅ«rÄ , VÅ¡Ä® Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus suteiktus įgaliojimus, kuriais daromas poveikis Ligoninės veiklai ir vieÅ¡ajam interesui, įstaigos vadovui keliamus aukÅ¡tesnius veiklos ir atsakomybės standartus. Ä®sakyme pažymėta ir tai, kad „nurodytos aplinkybės yra pagrindas nepasitikėti Ligoninės direktoriaus G. A. veikla“.

14. Teismas pažymėjo, kad nors Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. lapkričio 9 d. įsakyme Nr. K-712 ir nenurodyta, dėl kokių konkrečių priežasčių (ieÅ¡kovo veiksmų) buvo nuspręsta atÅ¡aukti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ direktoriaus pareigų, tačiau, teismo vertinimu, tai nėra pagrindas pripažinti įsakymÄ nemotyvuotu ar neaiÅ¡kiu. Tyrimo iÅ¡vada buvo parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vidaus audito skyriaus atlikto atsakovės valdymo ir veiklos audito 2017 m. liepos 7 d. ataskaita Nr. VAA-9.

IÅ¡vadoje yra aiÅ¡kiai ir konkrečiai nurodyti ieÅ¡kovo darbo veiklos galimai padaryti pažeidimai, galimai pažeisti teisės aktai, nurodyta, kokie pareiginių nuostatų punktai galimai buvo pažeisti, taip pat nurodyta, kokie ikiteisminiai tyrimai buvo pradėti ieÅ¡kovo atžvilgiu ir kt. Teismas pripažino, kad 2017 m. spalio 30 d. iÅ¡vada yra pakankamai informatyvi ir motyvuota, joje nurodyta ir 2017 m. liepos 7 d. vidaus audito ataskaita. Å i iÅ¡vada buvo vertinta ir svarstyta 2017 m. lapkričio 8 d. visuotiniame dalininkų sprendime sprendžiant klausimÄ dėl ieÅ¡kovo atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų.

Teismas sprendė, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. lapkričio 9 d. priimtas įsakymas Nr. K-712 iš esmės nesukliudė ieškovui suprasti nei tai, kokiu pagrindu ir dėl kokių priežasčių 2017 m. lapkričio 8 d. visuotiniame dalininkų sprendime buvo priimtas sprendimas atšaukti jį iš pareigų, nei tai, kokiu pagrindu ir dėl kokių priežasčių su juo buvo nutraukta darbo sutartis.

15. Teismo vertinimu, tai, kad atlikus vidaus auditÄ buvo nustatyta, jog ieÅ¡kovas, kaip direktorius, neužtikrino VÅ¡Ä® Kauno klinikinėje ligoninėje skaidraus ir objektyvaus viešųjų pirkimų planavimo ir vykdymo, pakankamos sutarčių vykdymo kontrolės, tai, kad VÅ¡Ä® Kauno klinikinėje ligoninėje nebuvo reglamentuota nuotoliniu bÅ«du dirbančių darbuotojų pareigos, atsakomybė ir teisės, nebuvo vykdoma iÅ¡ankstinė finansų kontrolė ir kt., leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas prarado dalininkų pasitikėjimÄ dėl savo kaltų veiksmų.

Teismas sprendė, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovo kalti veiksmai pasireiÅ¡kė aplaidžiu neveikimu. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas, kaip vieÅ¡osios įstaigos vadovas, turėjo pareigÄ užtikrinti, kad jo vadovaujamoje įstaigoje nebÅ«tų nei Viešųjų pirkimų įstatymo, nei kitų teisės aktų pažeidimų, turtas bÅ«tų naudojamas racionaliai ir efektyviai, laikantis nustatytos tvarkos, bÅ«tų užtikrintas įstaigos veiklos skaidrumas. IeÅ¡kovas jam kaip vieÅ¡osios įstaigos vadovui priskirtų pareigų tinkamai nevykdė.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ligoninės direktorius netinkamai organizavo ligoninės veiklÄ ir netinkamai jai vadovavo, nesivadovavo teisės aktų reikalavimais, neužtikrino, kad teisės aktų reikalavimų ligoninėje bÅ«tų laikomasi, pareiginėse instrukcijose numatytas funkcijas akivaizdžiai vykdė netinkamai.

16. Teismas taip pat sprendė, kad atsakovė neturėjo pareigos taikyti darbo sutarties 11 punktÄ ir įspėti ieÅ¡kovÄ DK numatytu terminu apie darbo sutarties nutraukimÄ , kadangi ieÅ¡kovas buvo atÅ¡auktas iÅ¡ pareigų dėl kaltų veiksmų. Teismas nurodė, kad pagrindinė darbo sutartis buvo nutraukta DK 104 straipsnio pagrindu nuo 2017 m. lapkričio 10 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. K-712, kuriame nurodyta: „nutraukiu su atÅ¡aukti iÅ¡ direktoriaus pareigų G.

A. darbo sutartį, įskaitant ir papildomo darbo sutartį“. Teisės aktai nenumato atsakovei pareigos pratęsti susitarimÄ dėl papildomo darbo teisinių santykių ar privalomai apsvarstyti tokio pratęsimo galimybes. DK 35 straipsnis aiÅ¡kiai ir konkrečiai numato, kad susitarimas dėl papildomo darbo taip pat pasibaigia, nutrÅ«kus pagrindinės darbo funkcijos darbo sutarčiai. Teismas sprendė, kad atsakovė, nutraukus pagrindinę darbo sutartį, teisėtai ir pagrįstai nutraukė ir susitarimÄ , sudarytÄ su ieÅ¡kovu dėl papildomo darbo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 17. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas G. A. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 11 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 17.1. Teismo sprendimas priimtas netinkamai aiÅ¡kinant 2017 m. lapkričio 9 d. ministro įsakymo Nr.K-712 (toliau - įsakymas) „Dėl darbo sutarties nutraukimo su VÅ¡Ä® Kauno klinikinės ligoninės direktoriumi G.

A.“ priėmimo metu galiojusias materialines teisės normas, reglamentuojančias su Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (toliau - LNSS) vieÅ¡osios įstaigos vadovu sudarytos darbo sutarties pasibaigimo pagrindus (SPĮĮ 15 straipsnio 6 dalis, DK 104 straipsnis, 58 straipsnio 4 dalis, 58 straipsnio 6 dalis, 35 straipsnio 5 dalis). IeÅ¡kovas iÅ¡ ligoninės direktoriaus pareigų buvo atleistas be įspėjimo, todėl įsakymas su priedu, t. y. iÅ¡vada, yra vienintelis dokumentas, turėjęs ieÅ¡kovui suteikti bÅ«tinÄ informacijÄ apie darbo sutarties pasibaigimÄ , jo priežastis ir padarinius.

Vadovaujantis DK 65 straipsnio 3 dalimi, įsakyme ir/ar jo priede inter alia turėjo bÅ«ti nurodytas aiÅ¡kus, neprieÅ¡taringas, faktines aplinkybes atitinkantis darbo sutarties nutraukimo pagrindas ir jį nustatanti įstatymo norma. Teismo sprendime yra neteisingai nurodoma, kad įsakyme iÅ¡skirtos VÅ¡Ä® įstatymo normos neva patvirtina, kad darbo santykiai su ieÅ¡kovu buvo nutraukti kompetentingam subjektui priėmus sprendimÄ atÅ¡aukti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ pareigų. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, LNSS viešųjų įstaigų veiklÄ ir jų vadovų priėmimo į darbÄ bei atleidimo iÅ¡ darbo tvarkÄ reglamentuoja specialus SPÄ® įstatymas, todėl turi bÅ«ti vadovaujamasi bÅ«tent juo, o ne VÅ¡Ä® įstatymo nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-424/2008,2017-08-03 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-326-684/2017).

Dėl to, įsakyme nurodytos VÅ¡Ä® įstatymo normos negali bÅ«ti laikomos teisėtu darbo sutarties nutraukimo pagrindu. Teismo sprendime neteisingai nurodoma, kad įsakyme iÅ¡skirtos VÅ¡Ä® įstatymo normos neva patvirtina, kad darbo santykiai su ieÅ¡kovu buvo nutraukti kompetentingam subjektui priėmus sprendimÄ atÅ¡aukti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ pareigų. 17.2. Po įsakymo nutraukti su ieÅ¡kovu sudarytÄ darbo sutartį priėmimo, nuo 2017 m. lapkričio 11 d. įsigaliojo nauja SPÄ® įstatymo redakcija, kurios 15 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad:

„LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų ar jų filialų ir padalinių vadovai < ...> į darbÄ priimami ir iÅ¡ darbo atleidžiami DK nustatyta tvarka ir pagrindais. Su LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovais, be DK nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis nutraukiama LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar vieÅ¡osios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai arba visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimÄ atÅ¡aukti įstaigos vadovÄ steigimo dokumentuose nustatyta tvarka ir dėl steigimo dokumentuose nurodytų priežasčių“.

Tik nuo 2017 m. lapkričio 11 d. įsiteisėjusiu SPÄ® įstatymo 15 straipsnio pakeitimu įstatymų leidėjas nusprendė SPÄ® įstatyme nustatyti naujÄ su LNSS vieÅ¡osios įstaigos vadovu sudarytos darbo sutarties pasibaigimo pagrindÄ - steigėjo sprendimÄ atÅ¡aukti vadovÄ iÅ¡ pareigų. Iki Å¡io pakeitimo įstatymo leidėjui specialiame SPÄ® įstatyme nenumačius steigėjo teisės atÅ¡aukti vadovÄ iÅ¡ pareigų, jos įgyvendinimo tvarkos bei pagrindų, tokio pobÅ«džio sprendimai negalėjo bÅ«ti priimami, o tuo pačiu negalėjo bÅ«ti nutraukiamos su vadovais sudarytos darbo sutartys vadovaujantis DK 104 straipsnio 1 dalimi. 17.3.

Vadovaujantis DK 104 straipsnio 1 dalimi, tam, kad darbo sutartis, sudaryta su juridinio asmens vadovu, pasibaigtų atÅ¡aukus vadovÄ iÅ¡ pareigų turi egzistuoti dviejų bÅ«tinųjų sÄ lygų visuma:

1) įstatymo norma, leidžianti juridinio asmens steigėjui priimti sprendimÄ atÅ¡aukti vadovÄ iÅ¡ pareigų ir 2) įstatyme arba steigimo dokumentuose nustatyta juridinio asmens steigėjo sprendimo dėl vadovo atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų priėmimo tvarka ir pagrindai. Taigi, ligoninės įstatų 32 punkto nuostata, kad „visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimÄ atÅ¡aukti ligoninės direktorių, su juo sudaryta darbo sutartis nutraukiama“, negali bÅ«ti laikoma teisėtu ieÅ¡kovo atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų pagrindu, nes ji prieÅ¡tarauja SPÄ® įstatymui.

Tuo labiau, kad ligoninės įstatų VI skyriaus „Ligoninės dalininkų susirinkimo kompetencija ir suÅ¡aukimo tvarka“ 22 punkte net nėra numatyta ligoninės visuotinio dalininkų susirinkimo teisė priimti sprendimÄ dėl ligoninės direktoriaus atÅ¡aukimo. Nei ligoninės įstatų 32 punkte, nei kituose įstatų punktuose nėra sureguliuota visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimo atÅ¡aukti ligoninės direktorių iÅ¡ pareigų priėmimo tvarka bei pagrindai, inter alia nėra numatyta, kad direktorius gali bÅ«ti atÅ¡auktas dėl prarasto pasitikėjimo.

Atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis Å¡iuo metu galiojančio SPÄ® įstatymo 15 straipsnio 7 dalimi, akivaizdu, kad įstatymų leidėjas nėra suteikęs LNSS vieÅ¡osios įstaigos steigėjui absoliučios teisės atÅ¡aukti vadovÄ iÅ¡ pareigų, t. y. yra nustatytas reikalavimas, kad sprendimas atÅ¡aukti įstaigos vadovÄ bÅ«tų priimtas steigimo dokumentuose nustatyta tvarka ir dėl steigimo dokumentuose nurodytų priežasčių. 17.4. Nepagrįsta ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad neva nėra pagrindo pripažinti, jog darbo teisiniai santykiai su ieÅ¡kovu buvo nutraukti pagal DK 58 straipsnį.

Ä®sakyme yra nurodytos specialiųjų įstatymų normos, kurios negali bÅ«ti darbo sutarties pasibaigimo pagrindu atÅ¡aukus juridinio asmens vadovÄ iÅ¡ pareigų. Ä®sakyme net nėra nurodyta bendroji DK 104 straipsnio 1 dalies norma. Ä®sakymu jo sudėtine dalimi yra pripažįstama iÅ¡vada, o ne dalininkų nutarimas. IeÅ¡kovas nesutinka su sprendimo motyvais, kad įsakyme neva dėl apsirikimo nebuvo nurodyta DK 104 straipsnyje įtvirtinta bendroji teisės norma, t. y. DK 104 straipsnio 1 dalis. Pagal įsakymÄ pateiktas faktines aplinkybes darbo sutarties nutraukimas galėjo bÅ«ti inicijuotas tik DK 58 straipsnio pagrindu, laikantis atitinkamos darbo sutarties nutraukimo procedÅ«ros.

IeÅ¡kovo darbdavys, norėdamas Å¡ios procedÅ«ros iÅ¡vengti, nusprendė ieÅ¡kovÄ atÅ¡aukti iÅ¡ pareigų, nors toks institutas nebuvo įtvirtintas SPÄ® įstatyme, ir apie tai buvo puikiai žinoma įsakymÄ priėmusiam ministrui. 17.5. IeÅ¡kovas nesutinka su teismo sprendimo motyvais, kad įsakyme neva dėl apsirikimo nebuvo nurodyta DK 104 straipsnyje įtvirtinta bendroji teisės norma, t. y. DK 104 straipsnio 1 dalis. Ministras konstatavo, kad ieÅ¡kovas padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , neva norėdamas pabrėžti, kad ieÅ¡kovas buvo atÅ¡auktas iÅ¡ pareigų dėl atliktų kaltų veiksmų. 17.6.

IeÅ¡kovas nesutinka su teismo sprendimo iÅ¡vada, kad nutraukus darbo sutartį teisėtai bei pagrįstai buvo nutraukta ir papildoma darbo sutartis. IeÅ¡kovas net negalėjo pradėti tartis dėl papildomo darbo sutarties pratęsimo, nes apie dalininkų nutarimo ir įsakymo priėmimÄ sužinojo tik iÅ¡ žiniasklaidos. Tuo labiau, kad ieÅ¡kovui net nebuvo įteiktas 2017 m. spalio 17 d. raÅ¡tas, kuriuo buvo praÅ¡oma pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ dėl darbo pareigų pažeidimo. PrieÅ¡inga papildomo darbo sutarties Å¡alis, ketindama neteisėtai atÅ¡aukti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ ligoninės direktoriaus pareigų, nesiėmė jokių veiksmų dėl papildomos darbo sutarties pratęsimo, nors priežastys, dėl kurių buvo nutraukta pagrindinio darbo sutartis, niekaip nesusijusios su ieÅ¡kovo pagal papildomÄ darbo sutartį vykdytomis darbo funkcijomis.

IeÅ¡kovas dirbo ligoninės Konsultacinės poliklinikos gydytoju psichiatru. 17.7. Tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžių metu ieÅ¡kovas pabrėžė, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo neva buvo pareikalauta pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ dėl galimai padarytų darbo pareigų pažeidimų. Teismo sprendime Å¡iuo klausimu nėra pasisakyta. Ministerija nebuvo suinteresuota gauti iÅ¡ ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus su juos patvirtinančiais duomenimis tam, kad galėtų juos įvertinti ir priimti galutinį objektyvų sprendimÄ dėl to, ar ieÅ¡kovas atliko kokius nors kaltus veiksmus.

Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir aplinkybės, susijusios su 2017 m. lapkričio 8 d. visuotinio dalininkų susirinkimo organizavimu, kuriame buvo priimtas dalininkų nutarimas atÅ¡aukti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ pareigų. IeÅ¡kovui nebuvo praneÅ¡ta apie organizuojamÄ visuotinį dalininkų susirinkimÄ , tokiu bÅ«du užkertant ieÅ¡kovui keliÄ pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ Å¾odžiu. 17.8. Sprendime nepateikta jokių atsikirtimų į ieÅ¡kovo argumentus dėl iÅ¡vados nepagrįstumo - tik prielaidų ir ministerijos specialistės asmeninės nuomonės pagrindu iÅ¡vadoje iÅ¡dėstytų aplinkybių, neva patvirtinančių ieÅ¡kovo atliktus darbo pareigų pažeidimus.

Byloje nėra jokių įrodymų apie neva padarytÄ Å¾alÄ valstybei, iÅ¡Å¡vaistytÄ turtÄ , o Å¡iÄ aplinkybę privalo įrodyti ligoninė. Nesutiktina ir su sprendimo iÅ¡vada, kad ligoninės dalininkai neva galėjo prarasti nepasitikėjimÄ ieÅ¡kovu ?nter alia dėl Generalinėje prokuratÅ«roje ieÅ¡kovo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 2 dalį. 17.9. Sprendime visiÅ¡kai nepagrįstai konstatuota, kad ieÅ¡kovas neva akivaizdžiai netinkamai vykdė pareiginėje instrukcijoje numatytas funkcijas.

Pareiginės instrukcijos nuostatos yra blanketinės - teigiant, kad jos buvo pažeistos, turi bÅ«ti nurodomi teisės aktai, kiti dokumentai, reglamentuojantys konkrečias iÅ¡skirtas atskiras sritis, kuriose direktorius turi turėti tinkamÄ kvalifikacijÄ . Nei viename iÅ¡ iÅ¡vadų punktų nėra nurodyta konkreti teisės akto norma, kuria ieÅ¡kovas neva privalėjo vadovautis, o to nepadaręs - neva pažeidė pareiginės instrukcijos reikalavimus. Teismas, nuspręsdamas, jog iÅ¡vadoje nurodytos aplinkybės apie ieÅ¡kovo netinkamÄ veikimÄ /neveikimÄ neva yra pagrįstos, pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ , įrodymų tyrimÄ bei vertinimÄ . 17.10.

Sprendime nepasisakyta dėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovÄ Ä¯ ankstesnes užimtas pareigas, taip pat nepasisakyta dėl praÅ¡omos priteisti patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Byloje nėra įrodyta jokių ekonominių, technologinių, organizacinių ar panaÅ¡ių priežasčių, dėl kurių ieÅ¡kovo nebÅ«tų galima grÄ Å¾inti į darbÄ . Tik DK 218 straipsnio 5 dalyje yra nustatytas atvejis, kai darbo ginÄÄ nagrinėjantis organas negali grÄ Å¾inti darbuotojo į darbÄ - kai yra darbdavio, kuris vidutiniÅ¡kai įdarbina iki deÅ¡imties darbuotojų, praÅ¡ymas negrÄ Å¾inti darbuotojo į darbÄ .

Atsižvelgiat į tai, kad ligoninė vidutiniÅ¡kai įdarbina daugiau nei deÅ¡imt darbuotojų, teismas gali nuspręsti ieÅ¡kovÄ grÄ Å¾inti į darbÄ net ir esant prieÅ¡ingam ligoninės praÅ¡ymui. Ikiteisminiame tyrime pagal LR baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 2 dalį taip pat nėra priimta jokių nutarimų, nėra nustatyta jokių faktų, todėl ir Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti IeÅ¡kovo negrÄ Å¾inimo į užimtas pareigas pagrindas.

18. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė VÅ¡Ä® Kauno klinikinė ligoninė, praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 18.1. Pagal DK vadovaujančių darbuotojų darbo santykių ypatumus reglamentuojančių teisės normų nuostatas, darbo sutarties pasibaigimo teisinį pagrindÄ nustato 104 straipsnio 1 dalis, kurio blanketinė teisės norma, be kita ko, reglamentuoja, jog darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atÅ¡aukus juridinio asmens vadovÄ .

Pažymėtina, jog ginčo įsakyme bei ieÅ¡kovo darbo sutartyje įvardintas su ieÅ¡kovu sudarytos darbo sutarties pasibaigimo teisinis pagrindas atitinka DK nustatytÄ teisinį pagrindÄ , todėl ieÅ¡kovo atÅ¡aukimas iÅ¡ ligoninės vadovo pareigų de jure ir de facto atitiko ligoninės dalininkų lÅ«kesčius. Čia svarbu pažymėti, jog tinkamai įforminti atleidimÄ iÅ¡ darbo ir suformuluoti sutarties nutraukimo priežastis yra darbdavio pareiga. Å i pareiga tiesiogiai nurodyta DK 65 straipsnio 3 dalyje.

Tai yra viena iÅ¡ darbuotojo teisių apsaugos garantijų, kadangi darbuotojas turi teisę žinoti, dėl ko yra atleidžiamas, tai svarbu, įgyvendinant teisę kreiptis į teismÄ . Vis dėlto tam tikri darbo sutarties nutraukimo įforminimo netikslumai savaime negali lemti atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-248/2018). IeÅ¡kovo teiginiai, kad DK 104 straipsnis nebuvo nurodytas, laikyti nepagrįstais. 18.2.

Vertinant sistemiškai SPĮĮ 15 straipsnio 6 dalį, VšĮĮ 9 straipsnio 5 dalį, Ligoninės įstatų 31-32 punktus, DK 53 straipsnio 7 dalį, DK 104 straipsnio 1 dalį, teigtina, jog blanketinėje SPĮĮ 15 straipsnio 6 dalies teisės normoje nustatyta elgesio taisyklė nenustato DK 104 straipsnio 1 dalyje reglamentuoto darbo sutarties pasibaigimo teisinio pagrindo netaikytinumo, taip pat nepaneigia Ligoninės įstatų 31-32 punktų reglamentuotos ligoninės direktoriaus atšaukimo tvarkos, kuri iš esmės tapati VšĮĮ 9 straipsnio 5 dalies nustatytai tvarkai. 18.3.

Atsakovės nuomone, vien tai, kad priimta LR SPĮĮ 15 straipsnio pataisa (įsigaliojusi nuo 2017 m lapkričio 11 d.), neva tik nuo 2017 m. lapkričio 11 d. suteikė galimybę kompetentingiems asmenims taikyti sveikatos priežiÅ«ros įstaigos vadovo atÅ¡aukimo institutÄ , nereiÅ¡kia, taip pat nesuteikia ieÅ¡kovui pagrindo spręsti, jog iki skunde minimos SPĮĮ 15 straipsnio pataisos atsiradimo tiek DK, tiek SPĮĮ nenustatė teisinės galimybės ligoninės steigėjams (dalininkams) ginčo atveju nuspręsti taikyti naujÄ DK 104 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ juridinio asmens vadovo atÅ¡aukimo institutÄ ir su ieÅ¡kovu darbo santykius pabaigti ir įforminti ligoninės įstatuose nustatyta tvarka. 18.4.

IeÅ¡kovas buvo atleistas ne vadovaujantis absoliučia teise atÅ¡aukti įstaigos vadovÄ , taikytina ne sveikatos priežiÅ«ros įstaigų statusÄ turinčių juridinių asmenų steigėjams, o kartu (ginčo įsakyme) pateikiant Å¡io atÅ¡aukimo priežastis ir motyvus. IeÅ¡kovo argumentai bei iÅ¡vados, susiję su ieÅ¡kovo atleidimo teisiniam pagrindui ginčo įsakyme nurodyti bei atleidimo procesui vykdyti neva privalomai taikytinomis DK 58 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, ginčo atveju vertintini kaip neatitinkantys tikrovės, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

IÅ¡ byloje surinktų duomenų matyti, jog nepasitikėjimas ieÅ¡kovu iÅ¡vadoje pateikiamas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, ieÅ¡kovo vadovavimo metu užfiksuotų neigiamų ligoninės veiklos finansinių rezultatų, taip pat dėl ieÅ¡kovo dalyvavimo baudžiamajame procese, kuris iki Å¡iol dar nėra pasibaigęs. 18.5. Vertindamas DK 218 straipsnio 5 dalies taikymÄ , ieÅ¡kovas nepagrįstai aiÅ¡kina, jog darbo ginÄÄ nagrinėjantis organas negali grÄ Å¾inti darbuotojo į darbÄ tik kai yra darbdavio, kuris vidutiniÅ¡kai įdarbina iki 10 darbuotojų, praÅ¡ymas.

PrieÅ¡ingai, DK 218 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog DK 218 straipsnio 4 dalyje nustatytas pažeistų darbuotojo teisių gynimo bÅ«das turi bÅ«ti taikomas ir tada, kai to praÅ¡o darbdavys, vidutiniÅ¡kai įdarbinantis iki deÅ¡imt darbuotojų, kai darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimÄ pripažinti darbuotojo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu.

19. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 19.1. IeÅ¡kovas buvo ligoninės vadovas, todėl DK VII skyriaus nuostatos jam taikytinos. DK 104 straipsnio 1 dalis, kuri įsigaliojo nuo 2017 m. liepos 1 d., nustatė naujÄ ir savarankiÅ¡kÄ darbo sutarties nutraukimo su ligoninės vadovu pagrindÄ . Pasikeitus DK nuostatoms, Å¡iam ginčui nagrinėti reikÅ¡minga nauja, iki tol neegzistavusi darbo santykių su juridinio asmens vadovu pasibaigimo savarankiÅ¡ka nuostata - DK 104 straipsnis, todėl teismas Å¡iame ginče Å¡iÄ teisės normÄ taikė pagrįstai ir aiÅ¡kino tinkamai. 19.2.

Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovas netinkamai vykdė jam, kaip ligoninės vadovui, priskirtas funkcijas, todėl dalininkai, vertindami realias aplinkybes, priėmė sprendimÄ atÅ¡aukti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ vadovo pareigų. Laikytina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir pagrįstai kvalifikavo, kad egzistavo realios atÅ¡aukimo priežastys, kurias priimdami sprendimÄ vertino dalininkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326- 684/2017). 19.3.

Ligoninės dalininkų sprendimas atÅ¡aukti iÅ¡ pareigų buvo motyvuotas, nes buvo nustatytos konkrečios objektyvios aplinkybės, kurios sudarė pagrindÄ ligoninės dalininkams nepasitikėti ieÅ¡kovu ir priimti sprendimÄ dėl jo atleidimo (atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų) SPĮĮ 15 straipsnio 6 dalies ir DK 104 straipsnio pagrindu. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 20. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å ioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

21. Apeliantas (toliau- ir IeÅ¡kovas) iÅ¡ esmės ginčijo vieÅ¡osios įstaigos dalininkų teisę atÅ¡aukti direktorių iÅ¡ pareigų ir nutraukti su juo darbo sutartį teigdamas, kad ginčo atleidimo iÅ¡ darbo metu galiojusio specialaus įstatymo (Sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatymo, toliau – SPĮĮ) normos nenumatė steigėjo teisės atÅ¡aukti vadovÄ iÅ¡ pareigų, todėl nebuvo pagrindo ir remtis DK 104 straipsnio 1 dalimi, o ligoninės įstatų 32 p. numatyta steigėjų teisė atÅ¡aukti vadovÄ yra prieÅ¡taraujanti tuo metu galiojusiai SPĮĮ 15 str. 6 daliai.

22. Darbo kodekso ( toliau- DK) 104 str. 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atÅ¡aukus juridinio asmens vadovÄ Ä¯statymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. Sutiktina, kad 2017 m. lapkričio 8 d. SPĮĮ 15 straipsnio 6 dalyje nebuvo įraÅ¡yta įstaigos dalininkų teisė atÅ¡aukti įstaigos direktorių iÅ¡ pareigų, tačiau VieÅ¡osios įstaigos Kauno klinikinės ligoninės įstatų, patvirtintų 2014 m. birželio 27 d. visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu Nr. 1, VI skyriuje buvo nustatytas ligoninės dalininkų susirinkimo kompetencijų sÄ raÅ¡as, kurio 22.20 punkte nustatyta, kad dalininkų susirinkimo kompetencija yra turėti kitų teisių ir pareigų, jei jos neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikoje galiojantiems įstatymams bei kitiems teisės aktams, o tų pačių įstatų 32 punkte įraÅ¡yta kita dalininkų susirinkimo kompetencija, konkrečiai- priimti sprendimÄ atÅ¡aukti Ligoninės direktorių ( t.1, b.l. 59).

Vadinasi, nors SPĮĮ įstatymas dalininkų kompetencijos atÅ¡aukti direktorių tiesiogiai nenumatė, tačiau Kauno klinikinės ligoninės įstatai tokiÄ dalininkų kompetencijÄ numatė. Kaip minėta, DK 104 straipsnio 1 dalis nereikalauja, kad atÅ¡aukimas iÅ¡ pareigų kaip darbo sutarties nutraukimo pagrindas bÅ«tų įtvirtintas ir įstatyme, ir steigimo dokumente, pakanka, kad viename iÅ¡ dokumentų bÅ«tų numatyta atÅ¡aukimo galimybė.

23. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-684/2017 yra išaiškintas SPĮĮ 15 straipsnio 6 dalies taikymas nurodant, kad kai viešosios sveikatos priežiūros įstaigos vadovas, paskirtas į šias pareigas viešo konkurso būdu (t. y. patikrinus vadovo gebėjimus specialia teisės aktuose nustatyta tvarka), vėliau yra atšaukiamas iš pareigų kompetentingų subjektų, jis gali būti atšauktas iš šių pareigų tik esant atšaukimo priežastims ir darbuotojui nurodžius tokio atšaukimo motyvus.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vieÅ¡osios įstaigos valdymo organo reikÅ¡mė ir svarba, fiduciarinių (pasitikėjimu grįstų) vieÅ¡osios įstaigos ir jos vadovo santykių pobÅ«dis lemia jį paskyrusio subjekto teisės atÅ¡aukti vieÅ¡osios įstaigos vadovÄ iÅ¡ pareigų absoliutumÄ . Tik neribojant Å¡ios teisės jokiomis sÄ lygomis ir aplinkybėmis, nepriklausomai nuo kaltų veiksmų (ne)buvimo, Å¡ia teise galima operatyviai pasinaudoti vieÅ¡osios įstaigos interesais, vadovui praradus vieÅ¡osios įstaigos dalininkų (ar kito vadovÄ Ä¯ pareigas paskyrusio subjekto) pasitikėjimÄ .

AtÅ¡aukus valdymo organo narį iÅ¡ jo einamų pareigų, nutrÅ«ksta ir jį su juridiniu asmeniu siejantys santykiai, įforminti darbo sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-684/2016, 20 punktas). Sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 6 dalis Å¡iame kontekste reiÅ¡kia tik tai, kad dalininkų sprendimai, susiję su biudžetinės įstaigos veiklos organizavimu, turi bÅ«ti objektyviai pagrįsti vieÅ¡uoju interesu, o ne absoliutaus pobÅ«džio teise atleisti darbuotojÄ , suteikiančia nekontroliuojamÄ galimybę priimti bet kokių motyvų nulemtÄ sprendimÄ .

Sprendimai dėl biudžetinės įstaigos vadovo atleidimo turi būti aiškūs, racionaliai motyvuoti, pagrįsti atitinkamomis teisės normomis bei faktinėmis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2008).

24. Todėl apelianto argumentai dėl ligoninės įstatų 32 p. prieÅ¡taravimo SPĮĮ 15 straipsnio nuostatoms yra atmestini kaip teisiÅ¡kai nepagrįsti, nes Sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatyme nėra paneigta dalininkų teisė atÅ¡aukti vadovÄ , o 15 straipsnio 6 dalyje yra tik įtvirtinta nuostata, kad atleidimas turi bÅ«ti motyvuotas objektyviomis priežastimis. Atitinkamai nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovės dalininkai neturėjo kompetencijos priimti nutarimÄ atÅ¡aukti įstaigos direktorių iÅ¡ pareigų ( t.3, b.l. 64).

25. Sutiktina, kad dalininkams buvo privaloma laikytis DK 104 str. 2 dalyje nustatytų sÄ lygų: jeigu darbo santykiai su juridinio asmens vadovu truko ilgiau kaip dvejus metus ir jis atÅ¡aukiamas prieÅ¡ darbo sutarties termino pabaigÄ , juridinio asmens vadovui iÅ¡mokama vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka, iÅ¡skyrus atvejus, kai jo atÅ¡aukimÄ lėmė jo kalti veiksmai.

26. Apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nurodydamas, kad teismas neteisingai vertino atsakovų pateiktus įrodymus dėl jo kaltės buvimo ar nebuvimo. Apeliantas sutapatina DK 104 straipsnio 2 dalyje vartojamÄ sÄ vokÄ â€žkalti veiksmai“ su DK 58 straipsnyje vartojama kaltų veiksmų drausminei nuobaudai skirti sÄ voka (DK 58 str.) Apelianto teigimu, net ir dalininkams nusprendus atÅ¡aukti jį iÅ¡ pareigų, buvo privaloma laikytis DK 58 str. nustatytų reikalavimų drausminei nuobaudai paskirti – pareikalauti pasiaiÅ¡kinti, laikytis nuobaudos skyrimo terminų. Apelianto teigimu, jis jokio darbo drausmės pažeidimo, juo labiau Å¡iurkÅ¡taus, nepadarė, pasiaiÅ¡kinti iÅ¡ jo nebuvo praÅ¡oma, be to, net jeigu ir laikyti, kad kažkokie pažeidimai ir buvo, tai nuo jų paaiÅ¡kėjimo darbdaviui iki sprendimo atleisti iÅ¡ darbo praėjo daugiau kaip vienas mėnuo, t.y. praleistas senaties terminas drausminei nuobaudai skirti pagal DK 58 str. 6 dalį.

27. Su tokiais apelianto argumentais nėra pagrindo sutikti. Kaip matyti iÅ¡ VÅ¡Ä® Kauno klinikinės ligoninės visuotinio dalininkų susirinkimo 2017 m. lapkričio 8 d. protokolo, dalininkai savo sprendimÄ atÅ¡aukti įstaigos direktorių motyvavo SAM Vidaus audito skyriaus 2017-07-07 ataskaita (t.3, b.l.8-32) ir 2017 m. spalio 30 d. SAM specialistės iÅ¡vada „Dėl VÅ¡Ä® Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus G. A. veiklos pažeidimų“ ( t.1, b.l. 42-53). Audito ataskaitoje ir SAM specialistės iÅ¡vadoje yra iÅ¡vardinti ieÅ¡kovo kaip ligoninės direktoriaus padaryti pažeidimai: nuotoliniu bÅ«du dirbti įdarbinti darbuotojai, kurių funkcijos negalėjo bÅ«ti vykdomos nuotoliniu bÅ«du, nenustatyta tinkama nuotoliniu bÅ«du dirbančių darbuotojų darbo kontrolė, atskaitomybė, nepateikti įrodymai apie atliktus darbus, nustatyta nuotoliniu bÅ«du dirbančių darbuotojų darbo sutarčių ir pareiginių nuostatų neatitiktis (pareiginiuose nuostatuose buvo numatytas pavaldumas skyriaus vedėjui, o darbo sutartyje – direktoriui); netinkamai administruoti vieÅ¡ieji pirkimai (parengto metinio viešųjų pirkimų plano forma neatitinka direktoriaus įsakymu patvirtintos formos ir kt.); informacija apie atliktus mažos vertės pirkimus už 2017 m. kovo – balandžio mėn. buvo paskelbta tik vidaus audito metu; nėra užtikrinamas skaidrus ir objektyvus viešųjų pirkimų planavimas ir vykdymas; aplinkos tvarkymo darbų sutartis su UAB „Gritomas“ sudaryta dvejiems metams už bendrÄ 105 270 Eur kainÄ , tačiau visa suma buvo sumokėta per 11 mėnesių; nebuvo atliekama darbų kiekio kontrolė, pateiktų apmokėti sÄ skaitų iÅ¡ankstinė finansų kontrolė, aplinkos tvarkymo darbų įkainiai 2016 metais buvo padidinti 3-4 kartus palyginti su 2015 metais, nors 2015 metais aplinkos tvarkymo darbų sutartis buvo sudaryta su ta pačia įmone „Gritomas“ ( nesuprantama, kodėl tas pats tiekėjas pabrangino savo paslaugų įkainius 3-4 kartus); vyr. finansininkės pareiginiuose nuostatuose iÅ¡ankstinė kontrolės funkcija net nebuvo numatyta; perkant automobilių serviso paslaugas buvo nepagrįstai padidinta pirkimo kaina (nuo 17 500 Eur iki 60 000 Eur), kuri direktoriaus sprendimu patvirtinta; reklamos spaudoje ir viešųjų ryÅ¡ių paslaugos buvo įsigyjamos iÅ¡ vieno tiekėjo.

28. Pažymėtina, kad vidaus audito ataskaita ieÅ¡kovui buvo įteikta 2017 m. rugpjūčio 1 d. ( t.2, b.l. 163). IeÅ¡kovas kaip įstaigos direktorius 2017 m. rugpjūčio 17 d. parengė vidaus audito ataskaitoje nurodytų rekomendacijų įgyvendinimo planÄ ( t.2, b.l. 176-178).

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad visuma SAM vidaus audito ataskaitoje nustatytų pažeidimų patvirtina aplinkybes, kad ieÅ¡kovas kaip įstaigos direktorius netinkamai kontroliavo vadovaujamos įstaigos darbÄ , nenustatė tokios įstaigos darbuotojų pareigų ir atskaitomybės sistemos, kuri bÅ«tų leidusi laiku pastebėti veiklos trÅ«kumus, netinkamai naudojamus finansus, neužtikrino tinkamo viešųjų pirkimų administravimo ir tinkamo vieÅ¡osios įstaigos lėšų naudojimo. Tokį netinkamÄ Ä¯staigos direktoriaus veikimÄ dalininkams buvo pagrindas vertinti kaip kaltus veiksmus ir atÅ¡aukus iÅ¡ pareigų netaikyti garantijų, nustatytų DK 104 straipsnio 2 dalyje.

30. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas pripažino dalį savo veiklos trÅ«kumų, dėl dalies trÅ«kumų teigė, kad atsakingi buvo kiti darbuotojai (dėl permokų už aplinkos priežiÅ«rÄ ir dėl darbų įkainių), nurodė, kad lėšų aplinkos priežiÅ«rai įstaiga nepereikvojo, nes likusį sutarties su UAB „Gritomu“ galiojimo laikÄ aplinkos priežiÅ«ros darbus atliks pačios ligoninės pagalbiniai darbininkai, reklamos ir viešųjų ryÅ¡ių paslaugų sutartis buvo įmanoma sudaryti tik su vienu tiekėju, nes Kaune yra tik vienas laikraÅ¡tis „Kauno diena“, o Lietuvos Respublikoje yra tik vienas leidinys „Lietuvos sveikata“ ( 2018 m. rugpjūčio 8 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o nuo 20:50 min.).

31. Teisėjų kolegijos nuomone, tokie ieÅ¡kovo duoti paaiÅ¡kinimai nepaneigia fakto, kad vidaus audito metu buvo nustatyti jo kalti veiksmai, Å¡iuo atveju ir neveikimas/nepakankamas veikimas. Ta aplinkybė, kad aplinkos priežiÅ«ros darbus likusį sutarties su „Gritomu“ galiojimo laikÄ atliks pačios ligoninės darbininkai, tik patvirtina, kad dvejiems metams skirta aplinkos priežiÅ«rai pinigų suma buvo iÅ¡eikvota per vienerius metus, o antruosius metus turės bÅ«ti apmokama papildomai skiriant Å¡iems darbams savo darbuotojus ir mokant jiems atlyginimus, nors savo darbininkai tuo metu galėtų dirbti ligoninėje kitus darbus.

Ta aplinkybė, kad Kaune yra vienas laikraÅ¡tis, o visoje Å¡alyje- tik vienas savaitraÅ¡tis, raÅ¡antis sveikatos temomis, nereiÅ¡kia, kad reklamos ir vieÅ¡inimo paslaugas gali atlikti tik vienas tiekėjas- bÅ«tent to leidinio savininkas ar leidėjas. Tai, kad ieÅ¡kovas atsakomybę bando nukelti kitiems darbuotojams, tik patvirtina faktÄ , kad jis pats kaip direktorius nepakankamai tuos darbuotojus kontroliavo ir/arba nenustatė tų darbuotojų kontrolės sistemos.

32. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo kaltė buvo nustatyta, todėl įstaigos dalininkai turėjo objektyvų, vieÅ¡uoju interesu pagrįstÄ pagrindÄ atÅ¡aukti įstaigos direktorių iÅ¡ pareigų ir tas atÅ¡aukimas atitiko DK 104 str. 1 d. nustatytÄ steigėjų diskrecijÄ atÅ¡aukti vadovÄ ir DK 104 str. 2 dalyje numatytÄ atvejį, kai juridinio asmens vadovo atÅ¡aukimÄ lėmė jo kalti veiksmai.

33. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad atleidimas iÅ¡ darbo atÅ¡aukiant juridinio asmens vadovÄ Ä¯statymuose arba steigimo dokumentuose nurodyta tvarka nėra tapatus atleidimui iÅ¡ darbo padarius drausmės pažeidimus.

34. TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti tiek sisteminis, tiek teleologinis įstatymo aiÅ¡kinimas. Kalti veiksmai kaip atÅ¡aukimo pagrindas ( DK 104 str. 2 d.) ir kalti veiksmai drausminei nuobaudai skirti ( DK 58 str.) yra nustatyti skirtinguose Darbo kodekso skyriuose, bÅ«tent DK 104 str. įstatymo leidėjo yra priskiriamas specialiam vadovaujančių darbuotojų darbo santykių ypatumus reguliuojančiam skyriui. AiÅ¡kinant teleologiniu metodu ( pagal normos tikslus) akivaizdu, kad įstatymo leidėjas siekė atskirti juridinio asmens vadovo atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų pagrindÄ nuo įprasto darbuotojo ( ne vadovo) atleidimo pagrindo, toks atskyrimas yra pagrįstas ir jau minėta absoliučia įmonės/įstaigos steigėjo teise atÅ¡aukti vadovÄ , ir vieÅ¡uoju interesu, kad juridinių asmenų vadovams apskritai bÅ«tų taikomi aukÅ¡tesni atsakomybės, pareigingumo ir rÅ«pestingumo standartai.

35. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sprendžiant dėl kaltų vadovo veiksmų DK 104 straipsnio 2 dalies kontekste netaikytinas standartas, kasacinio teismo praktikoje suformuotas sprendžiant dėl kaltės kaip bÅ«tinos Å¡iurkÅ¡taus pareigų pažeidimo sÄ lygos. Pasitikėjimo vadovu praradimÄ gali lemti ir tokie kalti vadovo veiksmai, kurie bÅ«tų nepakankami pažeidimui pripažinti Å¡iurkščiu. Apie juridinio asmens vadovo kaltus veiksmus DK 104 straipsnio prasme visų pirma turi bÅ«ti sprendžiama pagal tai, kaip jis vykdė savo pareigas, nustatytas CK 2.87 straipsnyje, ar buvo lojalus bei sÄ Å¾iningas priimdamas juridiniam asmeniui reikÅ¡mingus sprendimus ir vykdydamas kitas pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-248/2018).

Dar ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad atsižvelgiant į administracijos vadovo teisinį statusÄ , kompetentingas bendrovės organas, įgyvendindamas teisę atÅ¡aukti jo iÅ¡rinktÄ administracijos vadovÄ , net ir esant vadovo kaltei, neprivalo laikytis tvarkos, nustatytos drausminei nuobaudai skirti (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2007).

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad iÅ¡analizuotos faktinės situacijos, galiojusių teisės normų ir suformuotos kasacinio teismo praktikos kontekste, apelianto iÅ¡dėstyti argumentai dėl nepareikalavimo pasiaiÅ¡kinti ir terminų drausminei nuobaudai skirti praleidimo neturi teisinės reikÅ¡mės vertinant, ar buvo pagrindas atÅ¡aukti juridinio asmens vadovÄ iÅ¡ pareigų, ir ar tas atÅ¡aukimas buvo nulemtas vadovo kaltų veiksmų, nes, kaip minėta, atÅ¡aukimas iÅ¡ vadovo pareigų buvo pagrįstas ne DK 58 str. pagrindais, o DK 104 str. pagrindu.

37. IÅ¡ dalies sutiktina su apelianto iÅ¡dėstytais argumentais dėl Sveikatos apsaugos ministro 2017 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. K-712 turinio neaiÅ¡kumo, nes apelianto teigimu, įsakyme nurodytos specialiųjų įstatymų normos, kurios negali bÅ«ti darbo sutarties pasibaigimo pagrindu atÅ¡aukus juridinio asmens vadovÄ iÅ¡ pareigų, nėra nurodyta bendroji DK 104 straipsnio 1 dalies norma, sudėtine įsakymo dalimi yra pripažįstama iÅ¡vada, o ne dalininkų nutarimas, pagal įsakyme iÅ¡dėstytas aplinkybes darbo sutarties nutraukimas turėjo bÅ«ti vykdomas pagal DK 58 str. nuostatas.

38. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Sveikatos apsaugos ministro 2017 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. K-712 dėl darbo sutarties nutraukimo su ieÅ¡kovu preambulėje nurodoma, kad darbo sutartis nutraukiama vadovaujantis visuotinio 2017 m. lapkričio 8 d. dalininkų susirinkimo nutarimu atÅ¡aukti direktorių ir 2017 m. spalio 30 d. tyrimo iÅ¡vada dėl direktoriaus veiklos pažeidimų. Ä®sakymo pirmuoju punktu nurodoma, kad ligoninės direktorius padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , antruoju punktu nurodoma, kad sutartis nutraukiama su atÅ¡auktu direktoriumi, o įsakymo 5 punktu iÅ¡vada pripažįstama įsakymo dalimi (t.1, b.l. 41).

Tokio Įsakymo turinys yra ydingas teisinės technikos prasme, jame nurodyti du skirtingi darbo santykių nutraukimo pagrindai, lemiantys skirtingas darbo santykių nutraukimo procedūras ir pasekmes: ir atšaukimas iš pareigų dalininkų sprendimu, kas atitiktų DK 104 str. 1 dalį, ir darbo pareigų šiurkštus pažeidimas, kas atitiktų DK 58 str. 1 d. Tokia sutaptis galima, tačiau savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija turi pasirinkti, kuriuo teisiniu pagrindu bus nutraukti darbo santykiai.

39. Pažymėtina, kad tinkamai įforminti atleidimÄ iÅ¡ darbo ir suformuluoti sutarties nutraukimo priežastis yra darbdavio pareiga. Å i pareiga tiesiogiai nurodyta DK 65 straipsnio 3 dalyje. Tai yra viena iÅ¡ darbuotojo teisių apsaugos garantijų, kadangi darbuotojas turi teisę žinoti, dėl ko yra atleidžiamas, tai svarbu, įgyvendinant teisę kreiptis į teismÄ . Vis dėlto kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikri darbo sutarties nutraukimo įforminimo netikslumai savaime negali lemti atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu.

Vertinant DK 65 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimų nesilaikymo įtakÄ atleidžiamo darbuotojo teisėms, atsižvelgtina ir į atleidžiamo darbuotojo statusÄ bei darbo santykių nutraukimo pagrindÄ . IeÅ¡kovui buvo žinomos audito iÅ¡vados, kurios jam buvo įteiktos 2017 m. rugpjūčio 1 d. ( žr. 28 pastraipÄ ), todėl jis kaip įstaigos vadovas turėjo ir galėjo suprasti, dėl kokių veiksmų/neveikimo yra reiÅ¡kiamos steigėjų pretenzijos ir turėjo suprasti, kad atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų priežastis yra bÅ«tent jo kalti veiksmai.

Apelianto nurodyti argumentai, kad nebuvo įrodyta jo padaryta žala valstybei, iÅ¡Å¡vaistytas turtas, Å¡iuo atveju atmestini, nes konkrečios žalos dydis buvo nurodytas 2017 m. spalio 30 d. SAM specialistės iÅ¡vadoje (57 021,25 Eur buvo nepagrįstai iÅ¡leisti aplinkos priežiÅ«ros darbams), kÄ specialistė laikė patirta žala, o ir ieÅ¡kovas teismo posėdyje pripažino, kad per vienus metus iÅ¡leidęs dviejų metų aplinkos priežiÅ«rai skirtÄ pinigų sumÄ , antraisiais sutarties su UAB „Gritomas“ metais aplinkos priežiÅ«ros darbus jau paves ligoninės pagalbiniams darbininkams ( t.1, b.l. 44 ir 30 pastraipa).

40. Pripažinus, kad ieÅ¡kovas atÅ¡auktas dėl jo kaltų veiksmų, pagrįstai netenkinti ir kiti ieÅ¡kovo reikalavimai – priteisti darbo užmokestį už priverstinę pravaikÅ¡tÄ , neturtinės žalos atlyginimÄ .

41. Apeliantas nesutiko su teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas ieÅ¡kinys dėl atleidimo iÅ¡ papildomo darbo pripažinimo neteisėtu. Apeliantas argumentavo, kad jis net negalėjo pradėti tartis dėl papildomo darbo sutarties pratęsimo, nes apie dalininkų nutarimo ir įsakymo priėmimÄ sužinojo tik iÅ¡ žiniasklaidos. Tačiau su tokiais apelianto argumentais nėra pagrindo sutikti. DK 35 straipsnio 5 dalis numato, kad susitarimas dėl papildomo darbo taip pat pasibaigia, nutrÅ«kus pagrindinės darbo funkcijos darbo sutarčiai, nebent darbo sutarties Å¡alys susitaria kitaip.

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Å¡alys buvo sudarę dvi darbo sutartis ( 2014 m. birželio 2 d. dėl direktoriaus pareigų ir 2014 m. rugsėjo 5 d. dėl gydytojo psichiatro pareigų). IeÅ¡kovo pagrindinėje darbo sutartyje 2016 m. gegužės 5 d. buvo įraÅ¡ytas pakeitimas/papildymas, kuriuo Å¡alys susitarė 2014 m. rugsėjo 5 d. darbo sutartį dėl gydytojo psichiatro pareigų laikyti sudėtine pagrindinės darbo sutarties dalimi ( t.3, b.l. 4). Vadinasi, dar 2016 m. gegužės 5 d. ieÅ¡kovas susitarė su darbdaviu, kad gydytojo psichiatro darbo sutartis bus sudėtinė dalis direktoriaus darbo sutarties, tai reiÅ¡kia, kad nutraukęs pagrindinę darbo sutartį, darbdavys turėjo pagrindÄ nutraukti ir sudėtinę Å¡ios sutarties dalį- sutartį dėl gydytojo psichiatro pareigų.

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines iÅ¡vadas, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimÄ remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais, tiek faktiniu, tiek teisės taikymo aspektu patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , konstatuoja, kad jį naikinti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

43. Bylinėjimosi iÅ¡laidos neskirstomos, nes apeliacinis skundas atmetamas, o atsakovai nepateikė iÅ¡laidų apie turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme ( CPK 93 str.). Valstybė iÅ¡laidų už procesinių dokumentų siuntimÄ apeliacinės instancijos teisme nepatyrė. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Diana Labokaitė Mindaugas Å imonis Egidijus TamaÅ¡auskas