5c975ebc-e61d-45c7-844c-28b49fe9eb20 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-778-121/2014Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02787-2013-3 Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 28; 74 (S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU    Vilnius                                                                                                 2014 m. vasario 12 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Egidijos Puzinskaitės, Henriko Sadausko ir Nijolės ŽalnieriÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant atsakovės atstovui Leonardui Urbanovičiui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Augustui Muliarčikui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai dėl leidimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.              Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,              n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ kreipėsi į teismÄ su skundu (t.1, b.l. 1–8), praÅ¡ydama:

1) kreiptis į Konstitucinį teismÄ (KT) su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo (toliau – AIEÄ®) (2013-01-17 redakcija Nr. XII-169) 20 str. 6 dalies nuostata neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 5 str. 2 daliai, 69 str. 1 daliai ir teisinės valstybės principui;

2) panaikinti Energetikos ministerijos 2013-06-20 iÅ¡duoto Leidimo gaminti elektros energijÄ Nr. LG-1964, 2013-06-20 iÅ¡duoto Leidimo gaminti elektros energijÄ Nr. LG-1927, 2013-06-25 iÅ¡duoto Leidimo gaminti elektros energijÄ Nr. LG-1999 (toliau – Leidimai) dalis, kuriomis nustatyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis;

2) įpareigoti Energetikos ministerijÄ (toliau – Ministerija) Leidimuose nustatyti, kad elektrinėje pagamintos elektros energijos fiksuoti tarifai ir fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai yra nustatomi teisės aktų, galiojusių leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ iÅ¡davimo metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis;

4) priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.PaaiÅ¡kino, kad yra investuotoja į saulės elektrines, leidimÄ plėsti energijos gamybos pajėgumÄ gavusi dar 2012 metais, galiojant ankstesnei AIEÄ® redakcijai. Pagrindines investicijas į turimas saulės elektrines pareiÅ¡kėja atliko ir plėtros darbus vykdė iki 2013-01-17 AIEÄ® redakcijos įsigaliojimo, t.y. iki 2013-02-01. PareiÅ¡kėja nesutinka su Leidimų dalimis, kuriose nurodyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis.Nurodo, kad, įsigaliojus naujam teisiniam reglamentavimui, pasikeitė fiksuoto tarifo nustatymas. Asmenys, kurie galiojant AIEÄ® 2011-05-12 ir AIEÄ® 2012-06-21 redakcijoms gavo leidimus plėtrai, teisėtai pagal galiojančius teisės aktus tikėjosi, jog, pastačius saulės jėgainę, bus taikomas 2012 m.

Komisijos patvirtintas 1,44 kW/h tarifas, skirtas neintegruoto tipo saulės jėgainėms, ir kad gavus leidimÄ gaminti elektros energijÄ po 2013-02-01 (t.y. AIEÄ® pakeitimų įsigaliojimo dienos), bus taikomas tarifas, nustatytas Komisijos 2013 metų I ketvirčiui, t.y. 1,25 kW/h (skirtas neintegruoto tipo saulės jėgainėms). Tai reiÅ¡kia, jog tarifas už neintegruoto tipo saulės jėgainių superkamÄ energijÄ sumažėjo 0,19 ct už kW/h, dėl to viena saulės elektrinė per 12 metų laikotarpį patirs maždaug 60 000 nuostolių.

PareiÅ¡kėja Leidimus gavo 2013-06-20 ir 2013-06-25, t.y. galiojant AIEÄ® 2013-01-17 redakcijai, įsigaliojusiai 2013-02-01. Leidimuose yra numatyta „Elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis“. Atsižvelgus į tai, kad tiesiogiai taikant AIEÄ® 2013-01-17 redakcijÄ , įsigaliojusiÄ 2013-02-01, ir nustatant pareiÅ¡kėjai Leidimų iÅ¡davimo dienÄ galiojantį tarifÄ , įstatymas yra taikomas atgal.

Mano, kad Ministerija, iÅ¡duodama Leidimus privalėjo užtikrinti, jog jais bÅ«tų nustatytas leidimų plėtrai iÅ¡davimo dienÄ galiojęs tarifas, nes, prieÅ¡ingu atveju, yra pažeidžiami teisės aktai ir pareiÅ¡kėjos teisėti lÅ«kesčiai bei interesai.Teigia, kad AIEÄ® pakeitimo įstatyme aptartas tik 5 str. 2 dalies įsigaliojimo momentas, todėl likusios įstatymo normos įsigaliojo nuo 2013-02-01. Kaip yra pažymėjęs KT, Konstitucijos 7 str. 2 dalyje atsispindi teisės principas, jog paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (lex retro non agit).

Taigi įstatymai taikomi tiems faktams ir pasekmėms, kurios atsiranda po šių įstatymų įsigaliojimo. Principo lex retro non agit principo taikymo būtinybę akcentuoja ir administraciniai teismai, nagrinėdami administracines bylas. Tai pagrįsdama, nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) 2012-08-30 nutartį adm. byloje Nr. A662-2628/2012. Dėl to mano, kad AIEĮ pakeitimo įstatymo nuostatos galėjo būti pradėtos taikyti tik nuo 2013-02-01 ir negalėjo būti taikomos jokiems santykiams, susiklosčiusiems iki 2013-02-01.

Tuo tarpu, Leidimuose nurodyta sÄ lyga iÅ¡ esmės reiÅ¡kia tai, kad pareiÅ¡kėjai taikomi fiksuoto tarifo didžiausi galimi dydžiai yra nustatomi vadovaujantis 2013-02-01 AIEÄ® 20 str. 6 dalyje nustatyta tvarka, t.y. remiantis Leidimų iÅ¡davimo metu galiojančiais tarifais. Tačiau leidimų plėtrai, kurių pagrindu pareiÅ¡kėja atliko investicijas į saulės elektrines, iÅ¡davimo metu galiojanti AIEÄ® 20 str. 7 dalies redakcija numatė, kad peržiÅ«rėti fiksuoti tarifai ir fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas plėtoti energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių pajėgumus iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų dienos, t.y. elektros energijos supirkimo tarifų nustatymas buvo susietas su leidimo plėtrai iÅ¡davimo momentu.

Vadinasi, Ministerija, iÅ¡duodama Leidimus ginčijamoje dalyje neteisėtai jau susiklosčiusiems administraciniams teisiniams santykiams pritaikė AIEÄ® pakeitimo įstatymo nuostatas ir tuo pažeidė konstitucinį lex retro non agit principÄ . Tokie Ministerijos veiksmai pažeidžia ne tik lex retro non agit principÄ , bet ir teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo ir sÄ Å¾iningumo principus. PareiÅ¡kėjai, gavus leidimus plėtrai, su kurių iÅ¡davimo momentu pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimÄ buvo siejamas elektros energijos supirkimo tarifo nustatymas, buvo sukurtas teisėtas lÅ«kestis, jog iÅ¡pildžius nustatytas sÄ lygas (pastačius elektrines ir gavus Leidimus), visÄ 12 metų laikotarpį bus taikomas tas pats tarifas.

BÅ«tent Å¡is teisėtas lÅ«kestis didžiÄ ja dalimi ir suponavo pareiÅ¡kėjos apsisprendimÄ Ä¯gyvendinti projektÄ ir atlikti didelės vertės investicijas (įsigyti elektrines sudarančiÄ Ä¯rangÄ , vykdyti statybos darbus ir pan.). Tai, kad teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigÄ užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumÄ ir stabilumÄ , apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lÅ«kesčius yra pažymėjęs KT 2012-02-06, 2012-06-29, 2013-03-05 nutarimuose.

Taip pat ir Europos Teisingumo Teismas (ETT) byloje A. Topfer & Co. GmbH v. Commission pripažino, kad teisėti lÅ«kesčiai galioja kiekvienam, kas atsidÅ«rė situacijoje, paskatinusioje puoselėti tam tikrus lÅ«kesčius dėl administracijos tam tikrų veiksmų, ir kad Å¡is principas saugo bÅ«tent tokius lÅ«kesčius, kurie objektyviai yra sukelti administracijos veiksmų, o ne tokius, kurie kilo iÅ¡ individo subjektyvių vilčių. Anot pareiÅ¡kėjos, atsakovių veiksmai laikytini pažeidžiančiais teisėtų lÅ«kesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus, o Ministerija, iÅ¡duodama Leidimus, pagal kuriuos energijos supirkimo tarifas buvo fiksuojamas Leidimų iÅ¡davimo dienÄ , elgėsi nesÄ Å¾iningai, nesilaikydama valstybės įgaliotos institucijos elgesiui taikytino sÄ Å¾iningumo principo (LVAT praktika 2004-10-27 nutartis adm. byloje Nr. A-l- 355/2004, publikuota „Administracinių teismų praktika“ Nr. 6, 2005 m.).

PraÅ¡ydama kreiptis į KT, nurodo, kad turi pagrindo teigti, jog AIEÄ® (2013-01-17 redakcija) 20 str. 6 dalies nuostata prieÅ¡tarauja Konstitucijos 5 str. 2 daliai, 69 str. 1 daliai ir teisinės valstybės principui, nes pareiÅ¡kėjai, leidimus plėtrai gavusiai iki AIEÄ® pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos, fiksuoti tarifai jau buvo nustatyti pagal principÄ , galiojusį iki AIEÄ® pakeitimo įstatymo (AIEÄ® redakcija iki 2013-01-31 – „peržiÅ«rėti fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas plėtoti elektros energija iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų įsigaliojimo dienos“).

Atsakovė Ministerija atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ su juo nesutiko, prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (t. 1, b. l. 56–66).PaaiÅ¡kino, kad Seimas 2013-01-17 priėmė Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymÄ (toliau – AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymas). Seimui priėmus AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymÄ , saulės elektrinių veikla nebuvo apribota, tik buvo nustatyta, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) ne dažniau kaip kas ketvirtį įvertina elektros energijos gamybos iÅ¡ skirtingų atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių plėtrÄ , atsižvelgdama į faktinį per praėjusius kalendorinius metus pagamintÄ elektros energijos kiekį, veikiančių elektrinių įrengtųjų galių sumÄ ir statomų elektrinių numatytų įrengti galių sumÄ , kad peržiÅ«rėti fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas gaminti elektros energijÄ iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų įsigaliojimo dienos.

Atkreipė dėmesį, kad AIEĮ pakeitimo ir papildymo įstatymu nėra nustatomos ar keičiamos nuostatos dėl superkamos elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, tarifų dydžių. Todėl negalima tvirtinti, kad dėl Seimo tiesioginių veiksmų pareiškėja galimai patyrė ar patirs nuostolius. Komisija patvirtina elektros energijos ir biodujų, pagamintų naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, tarifus, o AIEĮ pakeitimo ir papildymo įstatymas tik sudaro galimybę Komisija tai atlikti teisingai, aiškiai, objektyviai ir savalaikiai.

Todėl mano, kad elektros energijos gamybos skatinimas iÅ¡ atsinaujinančių energetikos iÅ¡teklių, siekiant didinti Lietuvos Respublikos energetinį nepriklausomÄ bei skatinti „švaresnės“ energijos gamybÄ , yra vieÅ¡asis interesas AIEÄ® kontekste.Nurodo, kad Leidime nustatyta reguliuojamos veiklos sÄ lyga: „Vykdyti Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų iÅ¡davimo taisyklių VII skyriuje nurodytas sÄ lygas. Elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis“ taip pat buvo nurodoma ir iki AIEÄ® 2013-01-17 pakeitimų įsigaliojimo dienos pareiÅ¡kėjai iÅ¡duotame leidime plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ .

Veiklos sÄ lyga: „Vykdyti Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų iÅ¡davimo taisyklių VII skyriuje nurodytas sÄ lygas. Elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis“ yra Å¡iuo atveju kaip bendra teisinė nuostata ir yra įtraukta į visus, iki AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymo įsigaliojimo, Ministerijos iÅ¡duotus leidimus gaminti elektros energijÄ . Todėl mano, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas panaikinti Leidimo dalį, kuria nustatyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis, pripažintinas kaip nesukeliantis teisinių pasekmių ir turi bÅ«ti nutraukta, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

Pabrėžė, kad KT 1998-03-25 nutarime pateikia taisyklės lex retro non agit iÅ¡imtį. Kad teisės principas lex retro non agit turi iÅ¡imtis pasisako ir LVAT (2012-08-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-2628/2012), todėl reikalavimas, kad įstatymas neturėtų grįžtamosios galios, nėra absoliutus. Ribojimai galimi tais atvejais, kai kitų teisės principų saugomos vertybės įgyja prioritetÄ lex retro non agit atžvilgiu. Europos Teisingumo Teismas suformulavo, kad atgaline data galiojantys nacionalinės teisės aktai nepažeidžia teisinio tikrumo principo, jeigu galiojimas atgaline data yra bÅ«tinas tikslui pasiekti ir yra tinkamai atsižvelgta į suinteresuotų asmenų teisėtus lÅ«kesčius (Europos Teisingumo Teismo byla Nr. C-459/02).Pažymi, kad AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymo tikslas, kaip ir AIEÄ® (redakcija iki 2013-02-01), buvo užtikrinti darniÄ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių naudojimo plėtrÄ , atsižvelgiant į vartotojų teisių ir teisėtų interesų į atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių prieinamumÄ , tinkamumÄ ir pakankamumÄ apsaugos užtikrinimo principus (AIEÄ® 1 str. 2 dalis).

Dėl 2012 m. rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais pateiktų Ministerijai apie 16 tÅ«kstančių praÅ¡ymų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, statant ne didesnės kaip 30 kW galios saulės elektrines, susidarė situacija, kada galimų įrengti mažųjų saulės Å¡viesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia artėjo prie 500 MW, tokiu bÅ«du, virÅ¡ijant suminę įrengtÄ jÄ galiÄ , nustatytÄ AIEÄ® (redakcija iki 2013-02-01) 13 str. 3 d. 2 punkte, apie 50 kartų.

Iki AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimo Ministerijai turėjo apie 10 000 neiÅ¡nagrinėtų praÅ¡ymų iÅ¡duoti leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus. Tokia susidariusi situacija galėjo sÄ lygoti papildomÄ kasmetinį VIAP lėšų poreikį virÅ¡ijantį 400 mln. Lt, kuris bÅ«tų surinktas iÅ¡ kitų elektros energijos vartotojų. Teisėti lÅ«kesčiai turi bÅ«ti saugomi tik tuomet, kai atitinkami pokyčiai negalėjo bÅ«ti pagrįstai numatyti (Europos Teisingumo Teismo byla Nr. C-22/94).

Mano, kad Å¡iuo atveju bendrieji Bendrijos teisės teisinio tikrumo ir atgalinio negaliojimo principai neprieÅ¡tarauja tam, kad valstybė narė, siekdama pasiekti tikslÄ bei atsižvelgusi į suinteresuotų asmenų teisėtus lÅ«kesčius, galėtų priimti reikalingus naujus teisės aktus.Atsakovė, remdamasi ETT sprendimu Irish Farmers Association ir kt. byloje Nr. C-22/94, mano, kad pareiÅ¡kėja, dar prieÅ¡ jai gaunant leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, bÅ«dama apdairi rinkos dalyvė galėjo tikėtis teisinio reguliavimo pasikeitimų, todėl Å¡iuo atveju negali remtis teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principu.

Todėl pareiÅ¡kėjos teisės (t. y. teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principas) Seimui priėmus AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymÄ , nebuvo pažeistos. Trečiasis suinteresuotas asmuo Komisija atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ praÅ¡o nagrinėti teismo nuožiÅ«ra (t. 2, b. l. 32–35). PaaiÅ¡kino, kad nagrinėjamu atveju gamybos leidimai yra individualÅ«s administraciniai aktai, kuriuose iÅ¡reikÅ¡ta vieÅ¡ojo administravimo subjekto, Å¡iuo atveju – Ministerijos, valia dėl pareiÅ¡kėjos subjektinių teisių realizavimo, todėl tarp pareiÅ¡kėjos ir Ministerijos yra kilę administraciniai teisiniai santykiai, t. y.

įstatymais ir kitais norminiais teisės aktais reglamentuoti visuomeniniai santykiai, atsirandantys atliekant vieÅ¡Ä jį administravimÄ (Å¡iuo atveju – priimant administracinius sprendimus). Nuo 2013-02-01 įsigaliojus AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymui, buvo pakeista fiksuotų tarifų taikymo tvarka. Ä®sigaliojus AIEÄ® pakeitimams ir nesant aiÅ¡kaus reglamentavimo tarifų taikymo klausimais, Komisija 2013-02-13 raÅ¡tu Nr. R2-431 kreipėsi į MinisterijÄ , praÅ¡ydama iÅ¡aiÅ¡kinti, kuriuo momentu plėtros leidimo ar gamybos leidimo iÅ¡davimo metu galiojantys fiksuoti tarifai turėtų bÅ«ti taikomi gamintojams, kurie iki 2012-12-31 gavo plėtros leidimus, tačiau dar neturi leidimo gaminti.

Ministerija 2013-02-28 raÅ¡tu Nr. (8.3-10)3-817 pateikė atsakymÄ . Nurodo, kad fiksuoti tarifai gamintojams, kurių elektrinių įrengtoji galia ne didesne kaip 30 kW, užfiksuojami nuo leidimo gaminti iÅ¡davimo dienos, o ne nuo plėtros leidimo iÅ¡davimo dienos. Jokių iÅ¡imčių gamintojams, gavusiems leidimus plėtrai skirtingu laiku nei AIEÄ®, nei AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymui ir AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymai nenumato. Pažymi, kad 12 metų laikotarpiu taikomas tas fiksuoto tarifo dydis, kuris galiojo leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo dienÄ .Atsakovės bei Komisijos atstovai palaikė atsiliepimuose iÅ¡dėstytas pozicijas. Skundas atmetamas, o praÅ¡ymas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ - netenkinamas.

Faktinės bylos aplinkybės.RaÅ¡ytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad Ministerija pareiÅ¡kėjai iÅ¡davė 2012-08-03 LeidimÄ plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ Nr. LP-1299, 2012-08-03 LeidimÄ plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ Nr. LP-1300 ir 2012-09-13 LeidimÄ plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ Nr. LP-1663, kuriais nustatyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis (t. 1, b. l. 69, 124, 175).

Ministerija 2012-06-13 iÅ¡duoto Leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ Nr. LP-1663 pagrindu neribojamam laikui pareiÅ¡kėjai iÅ¡davė 2013-06-20 LeidimÄ gaminti elektros energijÄ Nr. LG-1927 (įrengtoji elektrinės galia 0,02989 MW, elektrinės tipas – saulės elektrinė); 2012-08-03 Leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ Nr. LP-1299 pagrindu neribojamam laikui pareiÅ¡kėjai iÅ¡davė 2013-06-20 LeidimÄ gaminti elektros energijÄ Nr. LG-1964 (įrengtoji elektrinės galia 0,02989 MW, elektrinės tipas – saulės elektrinė); 2012-08-03 Leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ Nr. LP-1300 pagrindu neribojamam laikui pareiÅ¡kėjai iÅ¡davė 2013-06-25 LeidimÄ gaminti elektros energijÄ Nr. LG-1999 (įrengtoji elektrinės galia 0,02989 MW, elektrinės tipas – saulės elektrinė).

Leidimuose nurodyta: „Leidimu reguliuojamos veiklos sÄ lygos: „Vykdyti Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų iÅ¡davimo taisyklių VII skyriuje nurodytas sÄ lygas. Elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis“ (t. 1, b. l. 11, 39, 123).Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei iÅ¡vados. Šioje administracinėje byloje sprendžiamas ginčas dėl pareiÅ¡kėjai iÅ¡duoto leidimo gaminti elektros energijÄ turinio teisėtumo ir pagrįstumo.

 Ginčo teisinius santykius reglamentuoja inter alia 2011-05-12 AIEÄ® XI-1375, kurio tikslas yra inter alia yra užtikrinti darniÄ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių naudojimo plėtrÄ , skatinti tolesnį naujų technologijų vystymÄ si ir diegimÄ bei pagamintos energijos vartojimÄ , ypač atsižvelgiant į vartotojų teisių ir teisėtų interesų į atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių prieinamumÄ , tinkamumÄ ir pakankamumÄ apsaugos užtikrinimo principus (1 str. 2 d.). Minėta, jog pareiÅ¡kėjai pagamintos elektros energijos supirkimo tarifai pasikeitė (sumažėjo) dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo inter alia dėl AIEÄ® 20 str. 6 dalies pakeitimo, todėl atliktina Å¡ių pakeitimų analizė.

 AIEÄ® 11 straipsnyje (2011-05-12 įstatymo redakcija (nuo 2011-05-24)) buvo numatyta, kad fiksuotus tarifus elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, ir fiksuotų tarifų didžiausius galimus dydžius aukcionuose dalyvaujantiems gamintojams, nustato jų diferencijuojamus dydžius, tvirtina Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, kontroliuoja, kaip jie taikomi (2 p.). AIEÄ® 13 straipsnyje (2011-05-12 įstatymo redakcija (nuo 2011-05-24)) buvo numatyta, kad atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių naudojimas elektros energijai gaminti skatinamas Å¡io įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis (2 d.).Pagal 13 str. 3 dalį Å¡io įstatymo uždaviniai elektros energetikos sektoriuje iki 2020 metų: saulės Å¡viesos energijos elektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, įrengtÄ jÄ suminę galiÄ padidinti iki 10 MW, neįskaitant mažųjų elektrinių, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW.

Pasiekus 10 MW saulės Å¡viesos energijos elektrinių įrengtÄ jÄ galiÄ , Vyriausybė parengia ir patvirtina tolesnės saulės Å¡viesos energijos elektrinių plėtros tvarkos apraÅ¡Ä (2 p.). Kai elektrinių įrengtoji suminė galia virÅ¡ija Å¡io straipsnio 3 dalyje nurodytų įrengtųjų galių dydžius, iki 2015 m. sausio 1 d., bet ne vėliau, Vyriausybė patvirtina tolesnės elektrinių, perdavimo ir skirstomųjų tinklų, pažangiųjų tinklų ir elektros energijos akumuliavimo infrastruktÅ«ros plėtros tvarkos apraÅ¡Ä , atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos įsipareigojimus dėl aplinkos tarÅ¡os mažinimo, energijos tiekimo saugumo ir patikimumo užtikrinimo bei vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos reikalavimus (4 d.).AIEÄ® 20 straipsnyje (2011-05-12 įstatymo redakcija (nuo 2011-05-24)) buvo numatyta, kad elektros energijos gamyba iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių yra vieÅ¡uosius interesus atitinkanti paslauga <...> (1 d.).

Å iame įstatyme ir Vyriausybės nustatyta tvarka taikomų fiksuotų tarifų mokėjimo bendruosius principus, tvarkÄ ir sÄ lygas nustato Vyriausybė, tvirtindama VieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarkos apraÅ¡Ä . Elektros energija, pagaminta iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių, prekiaujama Prekybos elektros energija taisyklėse nustatyta tvarka ir bÅ«dais, iÅ¡skyrus elektros energijÄ , pagamintÄ elektrinėse, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW ir kurių pagaminta elektros energija superkama už nustatytÄ fiksuotÄ tarifÄ vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka ir sÄ lygomis (6 d.). 2013-01-17 Seimas padarė AIEÄ® pataisas, kurios įsigaliojo 2013-02-01 dienÄ .          Nuo 2013-02-01 pakeitus AIEÄ® 20 str. 6 dalį, joje buvo numatyta, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ne dažniau kaip kas ketvirtį įvertina elektros energijos gamybos iÅ¡ skirtingų atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių plėtrÄ , atsižvelgdama į faktinį per praėjusius kalendorinius metus pagamintÄ elektros energijos kiekį, veikiančių elektrinių įrengtųjų galių sumÄ ir statomų elektrinių numatytų įrengti galių sumÄ .

Atsižvelgiant į elektros energijos gamybos iÅ¡ skirtingų atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių plėtrÄ ir Å¡ios plėtros atitiktį Nacionaliniame atsinaujinančių iÅ¡teklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plane nustatytiems tikslams ir uždaviniams, peržiÅ«rimi fiksuoto tarifo didžiausi galimi dydžiai. PeržiÅ«rėti fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas gaminti elektros energijÄ iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų įsigaliojimo dienos.                     Pagal 2012-02-06 Komisijos nutarimÄ Nr. 03-23 „Dėl elektros energijos ir biodujų, pagamintų naudojant atsinaujinančius energijos iÅ¡teklius, tarifų nustatymo 2012 metais“ 2012 metais elektros energijos jėgainėms, naudojančioms saulės energijÄ , neintegruotoms į pastatÄ , kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW, galiojo 1,44 Lt/kWh fiksuotas tarifas.

                     Pagal 2013-02-28 Komisijos nutarimÄ Nr. 03-58 „Dėl elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos iÅ¡teklius, tarifų nustatymo 2013 metų II ketvirčiui“ nuo 2013-04-01 iki 2013-06-30 elektros energijos jėgainėms, naudojančioms saulės energijÄ , neintegruotoms į pastatÄ , kurių įrengtoji galia yra didesnė nei 10 kW, bet mažesnė nei 100 kW, galioja nustatytas fiksuotas tarifas – 0,69 Lt/kWh.                    AnalogiÅ¡koje byloje iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013-12-23 nutartyje (administracinė byla Nr. A-143-2834/2013) konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ ir savo reikalavimÄ iÅ¡ esmės grindė teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principų bei principo lex retro non agit pažeidimais.

Å iuos pažeidimus pareiÅ¡kėjas siejo su Leidime pritaikytu pasikeitusiu teisiniu reguliavimu atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos skatinimo srityje.   IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad Å¡ioje byloje svarbu, kad pareiÅ¡kėjas buvo vienas iÅ¡ subjektų, kuriems taikomos atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių naudojimo skatinimo priemonės. Ä® skatinimo priemonių sÄ raÅ¡Ä pateko ir fiksuoto tarifo taikymas bei energijos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių supirkimas (AIEÄ® 3 str. 2 d. 1, 2 p.).

Nuo 2013 m. vasario 1 d. įsigaliojus Atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui, pasikeitė fiksuoto tarifo, už kurį iÅ¡ elektros energijos gamintojų dvylikos metų laikotarpiu superkama energija, nustatymo momentas. Iki 2013 m. vasario 1 d. galiojęs teisinis reguliavimas fiksuoto tarifo, taikomo konkrečiam Å«kio subjektui, nustatymo momentÄ siejo su leidimo plėtoti elektros energijos gamybÄ iÅ¡davimo Å¡iam subjektui diena (žr.

AIEÄ® 20 str. 7 d. (2011 m. gegužės 12 d. įstatymo Nr. XI-1375 redakcija). BÅ«tent galiojant tokiam reguliavimui pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duotas Leidimas plėsti pajėgumus. Tuo tarpu nuo 2013 m. vasario 1 d. įsigaliojęs teisinis reguliavimas fiksuoto tarifo, taikomo konkrečiam Å«kio subjektui, nustatymo momentÄ susiejo su leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo Å¡iam subjektui diena (žr. AIEÄ® 20 str. 6 d. (2013 m. sausio 17 d. įstatymo Nr. XII-169 redakcija). Taigi pareiÅ¡kėjas praÅ¡ymÄ gauti leidimÄ gaminti elektros energijÄ pateikė ir LeidimÄ gavo jau galiojant naujajam teisiniam reglamentavimui.

  Įstatymų leidėjas Å«kio subjektams, kurie leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus gavo galiojant ankstesniam teisiniam reguliavimui (AIEÄ® 20 str. 7 d. (2011 m. gegužės 12 d. įstatymo Nr. XI-1375 redakcijai), jokių iÅ¡imčių dėl naujo teisinio reguliavimo taikymo, iÅ¡leisdamas Pakeitimo įstatymÄ ir Ä®gyvendinimo įstatymÄ , neįtvirtino. Teisėjų kolegija padarė iÅ¡vadÄ , kad naujasis fiksuoto tarifo nustatymo momentas (AIEÄ® 20 str. 6 d.) buvo taikomas net ir tiems Å«kio subjektams, kurie leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus gavo iki 2013 m. vasario 1 d.

    PareiÅ¡kėjas ginÄÄ iÅ¡ esmės kelia dėl to, jog naujasis teisinis reguliavimas bei Leidime įtvirtinta ginčijama nuostata suponuoja mažesnių elektros energijos supirkimo tarifų nei jis tikėjosi, pradėdamas vykdyti veiklÄ elektros energetikos sektoriuje, taikymÄ . IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija pabrėžė, kad, kaip nuosekliai pažymima Konstitucinio Teismo doktrinoje, teisėtų lÅ«kesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas yra neatsiejami teisinės valstybės principo elementai.

Å ių principų paskirtis – laiduoti asmens pasitikėjimÄ savo valstybe ir teise. Neužtikrinus teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebÅ«tų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Å ie teisiniai principai suponuoja valstybės pareigÄ užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumÄ ir stabilumÄ , apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lÅ«kesčius. Jie siejasi su visų valstybės institucijų pareiga vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui.

Ä®statymais nustačius asmenims tam tikrÄ teisę, tos teisės suteikimo pagrindus, sÄ lygas ir tvarkÄ , valstybei kyla pareiga santykiuose laikytis teisėtų lÅ«kesčių apsaugos ir teisinio tikrumo konstitucinių principų. Å ie principai taip pat reiÅ¡kia įgytų teisių apsaugÄ , t.y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus iÅ¡laikytos nustatytÄ laikÄ ir galės bÅ«ti realiai įgyvendinamos. Be to, pagal Å¡iuos principus teisinį reguliavimÄ galima keisti tik laikantis iÅ¡ anksto nustatytos tvarkos ir nepažeidžiant Konstitucijos principų bei normų, bÅ«tina inter alia laikytis principo lex retro non agit, teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lÅ«kesčių (Å¡iais aspektais žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d, 2002 m. balandžio 23 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. sausio 24 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2007 m. liepos 5 d., 2008 m. vasario 20 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2011 m. gruodžio 22 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimus;

Konstitucinio Teismo 2010 m. liepos 2 d. sprendimÄ ). Pagal principÄ lex retro non agit teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka, nebent bÅ«tų palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams (lex benignor retro agit). Nei įstatymu, nei poįstatyminiais aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris įsiterptų į jau pasibaigusius teisinius santykius. Toks reguliavimas, kuris galėtų pakeisti teisės normas, kai reguliuojami santykiai jau yra užbaigti, sudarytų prielaidas paneigti asmenų teisėtus lÅ«kesčius, teisinį tikrumÄ ir teisinį saugumÄ , konstitucinį teisingumo principÄ (žr.

Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 29 d., 2011 m. spalio 25 d. nutarimus). Å ios konstitucinės jurisprudencijos kontekste, iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, jog įstatymų leidėjas, jau priimdamas pirminės redakcijos Atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymÄ , akcentavo, kad Å¡iuo įstatymu siekia užtikrinti palankesnes sÄ lygas subjektams pradėti ir plėtoti Å«kinę veiklÄ (gaminti energijÄ iÅ¡ atsinaujinančių iÅ¡teklių, imtis iniciatyvos plėsti esamus pajėgumus, projektuoti ir statyti naujas jėgaines ir pan.); remti privačias investicijas į atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių eksploatavimÄ ; skatinti smulkaus verslo vystymÄ si atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių energetikos srityje, namų Å«kių siekius statyti elektrines ir naudoti energijÄ , pagamintÄ iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių (žr. 2010 m. vasario 18 d.

Atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo projekto aiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ Nr. XIP-1749). Å ie deklaruoti tikslai buvo įgyvendinti Atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatyme įtvirtinus tokias skatinimo priemones kaip fiksuotas tarifas bei energijos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių supirkimas, itin aktualias elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW.      IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, loginiu, lingvistiniu ir sisteminiu teisės aiÅ¡kinimo metodais įvertinusi Å¡iame teismo sprendime cituotas teisės normas, padarė iÅ¡vadÄ , kad pagal AIEÄ® redakcijÄ , galiojusiÄ iki 2013 m. vasario 1 d., tik tiems gamintojams, kurių elektrinėms leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių pajėgumus iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų pakeitimo dienos, buvo galima taikyti peržiÅ«rėtus tarifus.

Vadinasi, iki 2013 m. vasario 1 d. gamintojai, kurių elektrinėms leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių pajėgumus iÅ¡duotas iki Å¡ių tarifų pakeitimo dienos, galėjo pagrįstai tikėtis ir įgijo teisę reikalauti, kad jei per protingÄ terminÄ pradės gaminti elektros energijÄ (įgyvendinę gautÄ leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir gavę leidimÄ gaminti elektros energijÄ ), peržiÅ«rėti (nauji) tarifai jiems nebus taikomi, o bus taikomi minėto leidimo plėtoti elektros energijos pajėgumus iÅ¡davimo metu galioję tarifai.

Toks reguliavimas, be kita ko, leido ir garantavo gamintojams, gavusiems leidimÄ plėtoti pajėgumus, jį įgyvendinti, atliekant atitinkamas investicijas į elektrinės statybÄ , nesibaiminant, kad dėl vėlesnių teisinio reguliavimo pakeitimų (pvz., tarifų pakeitimo), jų pradėtos ir jau atliktos investicijos faktiÅ¡kai neatsipirks ir jie patirs reikÅ¡mingų nuostolių. Pirmiau aptartÄ teisę bei teisėtÄ lÅ«kestį į jos įgyvendinimÄ Ä¯gijo ir pareiÅ¡kėjas, kadangi bylos duomenys patvirtina, jog jis minėtas sÄ lygas iÅ¡pildė.

Å i pareiÅ¡kėjo teisė sietina su jo nuosavybės teise, nes bylos duomenys akivaizdžiai rodo, kad gavęs leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, pareiÅ¡kėjas atliko investicijas ir sukÅ«rė nuosavybės teisės objektÄ , iÅ¡ kurio naudojimo tikėjosi gauti atitinkamų, iÅ¡ anksto įstatymo garantuotų pajamų (Konstitucijos 23 str.; Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 prot. 1 str.). Vadinasi, minėtos teisės turtiniai aspektai gali bÅ«ti ginami pagal Konstitucijos 23 straipsnį.

Tačiau, antra vertus, iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija akcentavo, kad pagal KonstitucijÄ riboti asmens teises ir laisves galima, bet turi bÅ«ti laikomasi Å¡ių sÄ lygų – tai daroma įstatymu, ribojimai yra bÅ«tini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciÅ¡kai svarbius tikslus, ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (žr., pvz., KT 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimus).Byloje analizuojamas ribojimas pagrįstas teisėtu tikslu – vieÅ¡uoju interesu, konstitucine vertybe apsaugoti (ginti) vartotojų teises ir teisėtus interesus (Konstitucijos 46 str. 5 d.).

Kaip matyti iÅ¡ Pakeitimo įstatymo parengiamosios medžiagos, AIEÄ® nuostatų pakeitimais siekta užkirsti keliÄ Å¾enkliam elektros energijos tarifo vartotojams didėjimui. Kaip nurodoma Pakeitimo įstatymo ir Ä®gyvendinimo įstatymo aiÅ¡kinamuosiuose raÅ¡tuose, nuo 2011 m. gegužės 24 d. elektrinėms iki 30 kW buvo iÅ¡duoti 5199 leidimai plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus, kurių suminė įrengtoji galia buvo lygi 151 MW. Suminei saulės elektrinių galiai pasiekus 10 MW, elektros energijos tarifas vartotojams padidėtų 0,12 ct / kWh, pasiekus 100 MW – jis padidėtų iki 1,2 ct / kWh, pasiekus 200 MW – siektų net 2,4 ct / kWh ir t. t.

Duomenų, kurie paneigtų tokį ženklų elektros energijos tarifo vartotojams padidėjimÄ , byloje nėra.Be to, pažymėjo, jog valstybė reguliuoja Å«kinę veiklÄ taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei (Konstitucijos 46 str. 3 d.). Ūkinės veiklos reguliavimas priskirtinas plačiai įstatymų leidėjo diskrecijai (veikimo laisvei). Bendros tautos gerovės turinys ir atitinkamai jÄ užtikrinantis valstybinis reguliavimas, atsižvelgiant į ekonomikos ir socialinio gyvenimo įvairovę bei dinamiÅ¡kumÄ , negali bÅ«ti visÄ laikÄ vienodas, jis gali kisti.

Reguliuojant Å«kinę veiklÄ , taip pat bÅ«tina laikytis asmens ir visuomenės interesų derinimo principų (Å¡iais aspektais žr., pvz., KT 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2008 m. gruodžio 4 d. nutarimus).Ä®vertino ir tai, jog Å¡ioje byloje yra analizuojamas specifinės valstybės srities – skatinimo priemonių (tam tikros formos paramos) energetikos sektoriuje skyrimo – teisinis reguliavimas. Å ios priemonės iÅ¡ esmės finansuojamos paskirstant vieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų lėšas.

IÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, toks Å¡ios srities pobÅ«dis, be kita ko, suponuoja itin plačiÄ Ä¯statymų leidėjo diskrecijÄ jÄ reguliuoti, ypač atsižvelgiant į visuomeninių santykių, viešųjų interesų pokyčius (žr., pvz., mutatis mutandis ETT 2009 m. birželio 4 d. sprendimÄ byloje Nr. C-241/07).Visa tai lemia, jog AIEÄ® siektas tikslas skatinti atsinaujinančių iÅ¡teklių naudojimÄ negali bÅ«ti suvokiamas kaip iÅ¡skirtinis, visais atvejais nusveriantis kitus vieÅ¡uosius interesus, inter alia vartotojų teisių apsaugÄ ir jų lÅ«kesčius, socialinio teisingumo imperatyvÄ , darniÄ visuomenės ir verslo plėtrÄ .

Priešingai, jis turi būti įgyvendintas neviršijant to, kas yra būtina šiam tikslui pasiekti, derinant asmens ir visuomenės interesus, nepažeidžiant bendros tautos gerovės. Tad ūkio subjektai, kurių ekonominė veikla per se yra susijusi su rizikos elementu, negali turėti teisėtų lūkesčių, kad teisės aktų leidėjui, naudojantis savo diskrecija, esama situacija apskritai išliks nepakitusi ir kad įstatymų leidėjas nepriims tokių teisės aktų pakeitimų, kurie gali sukelti asmeniui neigiamų (pvz., finansinių) padarinių.

Kita vertus, tokie pakeitimai negali bÅ«ti neadekvatÅ«s siekiamiems tikslams, paneigti įgytų teisių esmę, pažeisti proporcingumo principÄ . Todėl, atsižvelgiant į individualias bylos aplinkybes, kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina įvertinti, ar atitinkami pakeitimai nepaneigė įgytos teisės esmės, ar jie atitiko proporcingumo principÄ . Proporcingumo principas reiÅ¡kia, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad Å¡ios priemonės turi bÅ«ti bÅ«tinos minėtiems tikslams pasiekti ir neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti (žr., pvz., KT 2012 m. birželio 29 d. nutarimÄ ).

Be to, išplėstinės teisėjų kolegijos nuomone, įgytos teisės esmė negali būti laikoma paneigta, jei jos egzistavimas net ir po atliktų jos turinį lemiančių pakeitimų išlieka prasmingas, teisės turėtojas pakankamai reikšminga ir adekvačia apimtimi gali įgyvendinti atitinkama subjektine teise garantuotus interesus. Šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste svarbu, jog skatinimo sistemos priemonių taikymas pareiškėjo atžvilgiu nebuvo visiškai panaikintas. Nustatytas fiksuotas tarifas jam taikomas dvylikos metų laikotarpiu (AIEĮ 20 str. 6, 7 d.).

Byloje taip pat nėra duomenų ir pareiÅ¡kėjas neakcentavo, kad jo pastatytos saulės elektrinės tolesnis eksploatavimas iÅ¡ esmės yra praradęs ekonominę prasmę (pvz., akivaizdžiai nuostolingas) ir negali net minimaliai užtikrinti intereso, kurio jis siekė įgydamas leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, t. y. kurti ir plėtoti verslÄ , gauti pajamų bei pelno iÅ¡ valstybės skatinamos ekonominės veiklos. Taigi nėra jokių konkrečių duomenų, kurie leistų daryti akivaizdžiÄ iÅ¡vadÄ , kad buvo paneigta pareiÅ¡kėjo, remiantis iki 2013 m. vasario 1 d. galiojusia AIEÄ® redakcija, įgytų teisių esmė, pažeistas proporcingumo principas, iÅ¡kreipta konkuruojančių vertybių pusiausvyra, neužtikrintas teisingas jų balansas.

Atsižvelgiant į Å¡ios bylos faktines aplinkybes ir prieitÄ iÅ¡vadÄ , iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nėra pagrindo taikyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ . Pažymėjo ir tai, jog AIEÄ® 20 str. 6 dalis (2013 m. sausio 17 d. įstatymo Nr. XII-169 redakcija) pareiÅ¡kėjui faktiÅ¡kai pradėta taikyti tik gavus leidimÄ gaminti elektros energijÄ . LeidimÄ pareiÅ¡kėjas gavo jau įsigaliojus Pakeitimo įstatymui.

Todėl nėra teisinio pagrindo teigti, jog minėta norma veikia retrospektyviai. Apibendrindama iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija konstatavo, jog ginčijama Leidimo dalis yra teisėta ir pagrįsta. Taigi pirmosios instancijos teismas, nors ir nurodydamas iÅ¡ dalies kitus argumentus bei motyvus, iÅ¡ esmės priėmė teisingÄ sprendimÄ , todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.Kadangi nagrinėjamos administracinės bylos Nr. I-778-121/2014 aplinkybės iÅ¡ esmės yra analogiÅ¡kos (pareiÅ¡kėja LeidimÄ gaminti elektros energijÄ gavo jau galiojant naujajam reglamentavimui), teisėjų kolegija nemato pagrindo keisti jau suformuotÄ praktikÄ ir daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos skundas laikytinas nepagrįstu.    Dėl praÅ¡ymo kreiptis į Konstitucinį teismÄ pagrįstumo. Minėta, jog pareiÅ¡kėja praÅ¡o kreiptis į KT siekiant iÅ¡tirti Pakeitimo įstatymo, kuriuo pakeista AIEÄ® 20 str. 6 dalis, atitikimÄ Konstitucijai.  Teismas sutinka su iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013-12-23 nutartyje duotu vertinimu, jog nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ ir kelti klausimÄ dėl pakitusio teisinio reguliavimo atitikimo Konstitucijai, todėl praÅ¡ymas kreiptis į Konstitucinį teismÄ netenkinamas. Atmetus visus skundo reikalavimus, nėra pagrindo tenkinti praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (ABTÄ® 44, 45 str.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teisėjų kolegija n u s p r e n d ė : pareiÅ¡kėjos UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

             Teisėjai                                                                 Egidija Puzinskaitė                                                                                            Henrikas Sadauskas                                                                                            Nijolė Žalnieriūnienė