5c91a2f2-2fa2-48a4-887d-6f2f032f3137 · Kauno apygardos teismas

? Byla Nr. 1S-24-383/2023 Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00457-2016-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1; 2.5.19 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. sausio 6 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), nerengdama teismo posėdžio, iÅ¡nagrinėjo nuteistojo P. P. skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – ir Komisija) 2022 m. spalio 17 d. nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam P. P. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. P. P.: 1.1. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį (6 veikos), 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 300 straipsnio 1 dalį (6 veikos), ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis ir 65 straipsnio 2 dalimi, jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams ir 150 MGL (5649 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir P. P. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams ir 100 MGL (3766 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. 1.2. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartimi, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 301 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 9 dalimis, jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – 2 metai laisvės atėmimo.

Å i bausmė dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu P. P. skirta 4 metų laisvės atėmimo bausme ir 100 MGL (3 766 eurų) dydžio bauda ir P. P. skirta galutinė subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė, ir 100 MGL (3 766 eurų) dydžio baudÄ . 1.3. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, jam paskirta 90 MGL bauda.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – 60 MGL bauda. 1.4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, 62 straipsnio 2 dalimi, subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 14 d. baudžiamuoju įsakymu P. P. paskirtos bausmės ir paskirta subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė ir 150 MGL (6 266 Eur) bauda. 1.5. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 25 d. nuosprendžiu, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir BK 184 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį.

Už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu ir P. P. paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir P. P. paskirta galutinė bausmė – 6 metai laisvės atėmimo ir 100 MGL (3 766 Eur) bauda.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2018 m. birželio 28 d., jos pabaiga – 2024 m. birželio 28 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 metai 8 mėnesiai ir 15 dienų (skaičiuojant nuo Komisijos nutarimo priėmimo dienos, t. y. nuo 2022 m. spalio 17 d.).

3. Komisija 2022 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti nuteistajam P. P. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Motyvuodama tokį sprendimÄ Komisija nurodė, jog: nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė; bausmės atlikimo metu jis motyvuotai tęsia darbinę veiklÄ ; turi tinkamas gyvenimo sÄ lygas laisvėje; palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais; neiÅ¡sako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų; aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse; jo elgesys Å¡iuo metu nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, yra vertinamas kaip nepriekaiÅ¡tingas; nuteistasis koreguoja savo elgesį pagal nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus; jo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai; jis deda pastangas siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę; yra sistemingai skatinamas; suvokia bÅ«tinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje; nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones; per nustatytÄ laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas.

4. Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti šį Komisijos nutarimÄ , konstatavus, jog nors nuteistasis P. P. daro pažangÄ mažindamas savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , tačiau ji dar nėra pakankama, kad sudarytų sÄ lygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

5. Nuteistasis P. P. skundžia Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį, praÅ¡o jÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patvirtinti Komisijos 2022 m. spalio 17 d. nutarimÄ taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. 5.1. Skunde nuteistasis visų pirma teigia, kad Komisijos nutarimo patvirtinimo klausimÄ nagrinėjusi apylinkės teismo teisėja Rasa Balsevičienė yra Å¡aliÅ¡ka subjektyviuoju aspektu. Ji turi iÅ¡ankstinį nusistatymÄ bylose, kuriose nagrinėjami laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų skundai ar pataisos įstaigos teikiami tvirtinti nutarimai dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistiesiems.

Tokius teiginius patvirtina vien tas faktas, kad teisėja per laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 10 d. nagrinėjo 97 bylas, kuriose buvo teikiami tvirtinti nutarimai taikyti lygtinį paleidimÄ nuteistiesiems, ir tik 4 bylose nutarimai buvo patvirtinti. Anot nuteistojo, ir Å¡iuo atveju buvo vertinama ne tai, kas turėtų bÅ«ti vertinama sprendžiant Komisijos nutarimo tvirtinimo klausimÄ , o tai, kas leistų teisėjai nurodyti formalias priežastis atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimÄ .

Skundžiamoje nutartyje nurodyti motyvai, kuriais atsisakyta patvirtinti nutarimÄ taikyti lygtinį paleidimÄ , iÅ¡ esmės yra susiję su nuteistojo elgesio vertinimu iki laisvės atėmimo bausmės pradžios, o ne tuo, kaip jį įtakojo jam paskirta laisvės atėmimo bausmė. Kita vertus, net ir vertindama jo elgesį prieÅ¡ laisvės atėmimo bausmės pradžiÄ , teisėja padarė esmines fakto klaidas, lėmusias nepagrįstos nutarties priėmimÄ . 5.2. Toliau skunde nurodoma, jog, sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo taikymo, privaloma vertinti ne nuteistojo elgesį praeityje, padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ar aplinkybes, turėtas nuobaudas, atliekant laisvės atėmimo bausmę, ar elgesį bausmės atlikimo pradžioje, bet nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ â€“ ar Å¡i nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba – ar yra padaryta akivaizdi pažanga jÄ mažinant.

Nei teismas, nei bylÄ nagrinėjantis teisėjas nėra tie subjektai, kurie gali atlikti nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ . Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021-09-06 įsakymu Nr. V-284 patvirtintÄ Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos apraÅ¡Ä nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikÄ Ä¯vertina ir iÅ¡vadas pateikia tokiÄ teisę bei kvalifikacijÄ turintys vertintojai, todėl tokių vertintojų pateiktos iÅ¡vados gali bÅ«ti paneigiamos tik kitų atitinkamÄ kvalifikacijÄ turinčių specialistų (vertintojų) iÅ¡vadomis, bet ne subjektyvia teismo nuomone.

P. P. įsitikinimu, nors jo rizika pakartotinai nusikalsti yra vidutinė, tačiau byloje esantys įrodymai (esminis įrodymas – socialinio tyrimo iÅ¡vada) patvirtina, kad jis yra padaręs akivaizdžiÄ pažangÄ , Å¡iÄ rizikÄ mažinant. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ne tik jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ atlikęs vertintojas, bet ir kitos objektyviais duomenimis, o ne teismo subjektyviu vertinimu grindžiamos aplinkybės. O bÅ«tent tai, kad jis bausmės atlikimo metu nepadarė jokių pažeidimų, dirbo, dalyvavo socialinės reabilitacijos ir pozityvaus užimtumo programose, buvo skatintas, iÅ¡ jo darbo užmokesčio yra vykdomi iÅ¡skaitymai vykdomiesiems dokumentams vykdyti, jis ir savanoriÅ¡kai pagal galimybes dengia jam priteistus civilinius ieÅ¡kinius.

Todėl teismo iÅ¡vados, kad jam lygtinis paleidimas negali bÅ«ti taikomas, yra nepagrįstos. 5.3. Dar nuteistasis teigia, jog apylinkės teismas tik deklaratyviai nurodė, jog jis dar gali mažinti savo nusikalstamo elgesio rizikÄ . Apylinkės teismas taip ir nenurodė nei vienos priemonės kaip tai turėtų bÅ«ti padaryta. Tokie deklaratyvÅ«s teiginiai tik rodo, jog nutartis yra grindžiama Å¡abloniniais deklaratyviais motyvais, siekiant rasti bet kokias priežastis netaikyti jam (kaip ir daugeliu atveju kitiems nuteistiesiems) lygtinio paleidimo.

Jog apylinkės teismas tiesiog siekė rasti motyvus, kuriuos jis galėtų panaudoti, atsisakant tvirtinti Komisijos nutarimÄ , P. P. įsitikinimu, patvirtinta ir pats faktas, jog jis nutartyje nurodė tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes, kad jam taikytas bausmės vykdymo atidėjimas nepadarė įtakos, jis ir toliau darė nusikaltimus, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė naujÄ nusikalstamÄ veikÄ . Nuteistasis pažymi, jog įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais (pirmasis yra priimtas 2017 metais) jis buvo nuteistas už nusikalstamas veikas, kurios buvo padarytos 2012-2016 metais, bet ne už veikas, kurios buvo padarytos po tai, kai buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nuosprendis, kuriuo jam ir buvo taikytas bausmės atidėjimas. 5.4.

Apibendrinant visa, kas iÅ¡dėstyta jo skunde, P. P. nurodo, jog Komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes, Komisija tinkamai taikė BVK nustatytas lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygas, netgi prokurorė pritarė Komisijos nutarimo patvirtinimui, todėl teismo atsisakymas patvirtinti nutarimÄ neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio ir BVK 157 straipsnyje įtvirtintų teisės normų. Nuteistojo P. P. skundas tenkinamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus BVK 157 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę Å¡iÄ bausmės dalį: 1) vienÄ trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė nevirÅ¡ija ketverių metų laisvės atėmimo;

2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo;

3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad P. P. yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (1/2 paskirtos bausmės). Å i aplinkybė sudarė pagrindÄ svarstyti klausimÄ dėl jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ Å¡ios nutarties ankstesniame punkte nurodyto teisinio reglamentavimo, sprendžiant lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , bÅ«tina įvertinti ne tik formalųjį, bet ir materialųjį lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos namų pagrindÄ â€“ nuteistojo pažangÄ mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ .

8. Atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo nuteistajam P. P., apylinkės teismas nurodė, jog nors jis ir daro pažangÄ mažindamas nusikalstamo elgesio rizikÄ , tačiau Å¡i pažanga dar nėra pakankama, kad sudarytų sÄ lygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, žemesnės instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog P. P. lygtinis paleidimas nėra galimas, kadangi jis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo pagrindo.

Apylinkės teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika bei iÅ¡lieka jo rizikÄ nusikalsti didinantys kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija (2-3 teistumai); bÅ«dingas teisės pažeidimų modelis; probacijos/bausmės vykdymo atidėjimo/lygtinio paleidimo sÄ lygų pažeidimas; bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygų pažeidimas; turi skolų, ieÅ¡kinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgÅ«džių; priežiÅ«ros/apribojimų pažeidimai.

Taip pat apylinkės teismas nurodė vertinantis ir tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už dviejų sunkių ir dviejų apysunkių nusikalstamų veikų padarymÄ , anksčiau yra teistas, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis ir toliau darė nusikaltimus, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė naujÄ nusikalstamÄ veikÄ . SprendimÄ atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimÄ , apylinkės teismas motyvavo ir likusios neatliktos bausmės dalimi bei tuo, jog: nuteistasis laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2020 m. vykdė finansinio pobÅ«džio nusikalstamas veikas, kurių metu siekė lengvu ir greitu bÅ«du pasipelnyti; jis turi finansinių įsipareigojimų; turėjo sunkumų atsispirti veikloms, susijusioms su finansinės naudos siekimu; jo atžvilgiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis įvykdė naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , už kÄ jam buvo skirta reali laisvės atėmimo bausmė; dabartinis jo nusikaltimas yra teisės pažeidėjui bÅ«dingo nusikalstamų modelio dalis; remiantis administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡u matyti, kad jis bÅ«damas laisvėje yra ne kartÄ pažeidęs nustatytas taisykles ir įstatymus.

9. AukÅ¡tesnės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi teismui pateiktÄ teikimo medžiagÄ , Komisijos nutarime bei skundžiamoje nutartyje iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuoja, jog prieÅ¡ingai, nei nurodė apylinkės teismas, nuteistasis P. P. jau Å¡ioje bausmės vykdymo stadijoje atitinka tiek formalųjį, tiek materialųjį lygtinio paleidimo pagrindus. Kolegijos vertinimu, Å¡iuo konkrečiu atveju bÅ«tent Komisija tinkamai įvertino P. P. asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekcijÄ bei dedamas pastangas mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , dėl ko pagrįstai sprendė, jog jau Å¡iuo metu galima šį nuteistÄ jį toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės, taikant jam lygtinį paleidimÄ .

Tuo tarpu žemesnės instancijos teismo nutartyje paminėtos ir Å¡ios nutarties ankstesniame punkte dar kartÄ perraÅ¡ytos aplinkybės buvo žemesnės instancijos teismo netinkamai įvertintos arba pernelyg sureikÅ¡mintos, jas akivaizdžiai nusveria teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojanti medžiaga. Be to, kai kurios jų netgi neatitinka realybės.

10. Kaip matyti, apylinkės teismas sprendimÄ atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti P. P. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos motyvavo ir neva jo kriminogeninę praeitį apibÅ«dinančiomis aplinkybėmis. O bÅ«tent, apylinkės teismas nurodė įvertinantis tai, kad P. P. laisvės atėmimo bausmę atlieka už dviejų sunkių ir dviejų apysunkių nusikalstamų veikų padarymÄ , anksčiau yra teistas, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis ir toliau darė nusikaltimus, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė naujÄ nusikalstamÄ veikÄ .

BÅ«tent Å¡ios žemesnės instancijos teismo nurodytos aplinkybės prieÅ¡tarauja Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esantiems duomenims apie P. P. atžvilgiu priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius. Teisėjų kolegija, susipažinusi su minėtoje sistemoje esančia informacija, visų pirma nustatė, kad Å¡iuo metu P. P. atlieka laisvės atėmimo bausmę ne už dviejų sunkių ir dviejų apysunkių nusikalstamų veikų padarymÄ , kaip nurodoma skundžiamoje nutartyje. IÅ¡ tiesų jis atlieka laisvės atėmimo bausmę net pagal 4 jo atžvilgiu priimtus nuosprendžius ir vien Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu buvo nuteistas viso už 14 nusikalstamų veikų (žiÅ«rėti 1 nutarties punktÄ ).

Be to, kaip teisingai nurodoma skunde, P. P. bausmės vykdymo atidėjimas buvo taikytas tik Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu, iki tol jis teistas nebuvo, visas nusikalstamas veikas, dėl kurių buvo priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, nuteistasis įvykdė dar iki 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžio priėmimo, todėl apylinkės teismo iÅ¡vada, kad nuteistajam parodytas pasitikėjimas, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, jo elgesiui įtakos nepadarė, jis ir toliau darė nusikaltimus ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , yra absoliučiai nepagrįsta.

Atitinkamai nepagrįstai P. P. buvo priskirti ir kriminogeniniai veiksniai – probacijos/bausmės vykdymo atidėjimo/lygtinio paleidimo sÄ lygų pažeidimas bei priežiÅ«ros/apribojimų pažeidimai, kuriais apylinkės teismas taip pat motyvavo atsisakymÄ taikyti Komisijos nutarimÄ . Kita vertus, pagal Å¡iuo metu galiojančiÄ BVK 157 straipsnio redakcijÄ lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos sÄ lygos siejamos iÅ¡imtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigose. Nors aplinkybės, susijusios su kriminogenine nuteistojo praeitimi, iÅ¡ tiesų sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes, jos gali ir turi bÅ«ti vertinamos, sprendžiant šį klausimÄ , tačiau vis tik jos turėtų bÅ«ti vertinamos tik tiek, kiek atskleidžia nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir leidžia įžvelgti jo pažangÄ koreguojant savo elgesį teigiama linkme.

PrieÅ¡ingu atveju, lygtinio paleidimo institutas prarastų savo prasmę, o nuteistieji bÅ«tų neskatinami pasitaisyti. Be to, P. P. laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmÄ kartÄ , jis teistas iÅ¡imtinai už turtinio pobÅ«džio nusikalstamas veikas bei nusikalstamas veikas valdymo tvarkai, susijusias su dokumentų klastojimu, o ne nusikaltimus žmogaus gyvybei ar sveikatai, kas teisėjų kolegijos nuomone, neleidžia sutikti su jo, kaip itin pavojingo asmens visuomenei, vertinimu.

11. Svarstydamas lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos P. P. taikymo galimybę, apylinkės teismas taip pat visiÅ¡kai nepagrįstai vertino ir jam likusios atlikti laisvės atėmimo bausmės dalies dydį. Pažymėtina, kad P. P. paskirtos ir atliktos bausmės dalis atitinka įstatymo reikalavimus, todėl ji negali bÅ«ti traktuojama kaip per maža ar prieÅ¡taraujanti teisingumo principo bei bausmės tikslų įgyvendinimui. Vien neatliktos bausmės dalies dydis taip pat savaime nesuponuoja ir iÅ¡vados, jog tolimesnis nuteistojo pataisos procesas nėra galimas taikant jam probacijÄ .

12. Neabejotina, jog, sprendžiant laisvės atėmimo bausme nuteisto asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , yra privaloma įvertinti duomenis, kurie buvo gauti atlikus Å¡ios rizikos vertinimÄ pagal „OASys metodikÄ â€œ. Vis tik pažymėtina, jog vien nuteistojo priskyrimas konkrečiai (žemai, vidutinei ar aukÅ¡tai) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei, nėra esminis kriterijus, į kurį atsižvelgiama sprendžiant apie nuteistojo pažangÄ , daromÄ mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Pažanga gali bÅ«ti fiksuojama net ir tada, kai nusikalstamo elgesio rizikos taÅ¡kai nemažėja. Didelis nuteistajam priskiriamų kriminogeninių veiksnių, tame tarpe ir dinaminių, skaičius, taip pat savaime nereiÅ¡kia, jog nuteistojo daroma pažanga, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , nėra pakankama sprendimo taikyti lygtinį paleidimÄ priėmimui, kadangi tam tikri kriminogeniniai veiksniai, net ir tuomet, kai nuteistasis bausmės atlikimo metu juos valdo (tai reiÅ¡kia, kad jų įtaka nusikalstamam elgesiui yra sumažinta arba mažinama), vis tiek yra jam priskiriami, nes pasikeitus tam tikroms aplinkybėms jie gali bÅ«ti ir vėl aktyvinami.

13. Taigi, vertinant konkretaus nuteistojo pažangÄ , privaloma ne formaliai atsižvelgti į jo priskyrimÄ konkrečiai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei ar jam nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičių, o vertinti kokių veiksmų, skirtų mažinti jo rizikÄ pakartotinai nusikalsti didinančių veiksnių poveikį, nuteistasis ėmėsi bausmės atlikimo metu. Tuo tarpu iÅ¡ skundžiamos nutarties turinio yra akivaizdu, jog apylinkės teismas vertino iÅ¡imtinai tik tai, kad P. P. yra priskiriamas vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio grupei ir jam priskiriamų kriminogeninių veiksnių skaičių (kas, beje, yra tiesiogiai susiję), visiÅ¡kai neatsižvelgdamas į socialinio tyrimo iÅ¡vadoje, ypatingai jos 7.1 punkte (nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatai ir kriminogeniniai veiksniai), nurodytÄ informacijÄ .

Paminėtame socialinio tyrimo išvados punkte nurodoma kaip nuteistajam sekėsi valdyti jam vertinimų metu išskirtus kriminogeninius veiksnius, kokių priemonių jis tam ėmėsi, kaip kito jo dinaminių rizikos veiksnių įverčiai.

14. IÅ¡analizavus socialinio tyrimo iÅ¡vados 7.1 punktÄ , nustatyta, jog pirminis skundo autoriaus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal „OASys“ metodikÄ buvo atliktas 2018 m. liepos 15 d. Pakartotiniai vertinimai buvo atlikti 2021 m. vasario 10 d., 2021 m. liepos 9 d., 2021 m. gruodžio 14 d. ir 2022 m. balandžio 26 d. Nors visų vertinimų atvejais P. P. rizika pakartotinai nusikalsti iÅ¡liko tokia pati, t. y. vidutinė, tačiau svarbu atsižvelgti, kad tiek 2021 m. vasario 10 d., tiek 2022 m. gruodžio 14 d. buvo nustatytas dinaminių rizikos veiksnių įverčių mažėjimas, t. y. buvo pastebėta nuteistojo pažanga valdant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ . Teigiami pokyčiai nustatyti nuteistojo gyvenimo sÄ lygų srityje, taip pat iÅ¡silavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti, mÄ stymo ir elgesio, lėšų tvarkymo ir pajamų bei nuostatų srityse.

15. Toliau analizuojant socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ matyti, jog nuteistajam buvo priskirtas ir Å¡iuo metu vis dar yra priskiriamas kriminogeninis veiksnys – turi skolų, ieÅ¡kinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes. Å is veiksnys P. P. buvo nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jo atžvilgiu yra gauti vykdomieji raÅ¡tai, pagal kuriuos nuteistasis turi padengti viso 1040002,25 Eur, iÅ¡ieÅ¡kota – 1476 Eur, dar 80 Eur padengta savanoriÅ¡kai, bei bausmės atlikimo metu nuteistasis turi menkas galimybes tokius įsiskolinimus padengti.

Tačiau svarbu atsižvelgti, kad bausmės atlikimo metu P. P. siekė suvaldyti šį kriminogeninį veiksnį – tiek savanoriÅ¡kai pagal galimybes dengė skolÄ , tiek dirbo, dėl ko buvo galima priverstai iÅ¡ jo gaunamo atlyginimo iÅ¡ieÅ¡koti, nors ir maÅ¾Ä , bet dalį skolos. Taigi, apygardos teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog nuteistasis tyčia vengė dengti susidariusius įsiskolinimus, nerodė pastangų juos sumažinti. Be to, pažymėtina, jog darbingo amžiaus probuojamieji, kuriems buvo taikytas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 15 straipsnio 7 punktu, privalo per penkiolika dienų nuo jų paleidimo įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Tai reiÅ¡kia, jog taikius P. P. lygtinio paleidimo institutÄ , jis bus įpareigotas dėti maksimalias pastangas ieÅ¡kant darbo, o suradus jį, tęsti darbinę veiklÄ , kadangi prieÅ¡ingu atveju teismas gali panaikinti sprendimÄ taikyti lygtinį paleidimÄ ir pasiųsti nuteistÄ jį atlikti likusiÄ laisvės atėmimo bausmės dalį. Taigi, paminėto įstatymo nuostatos užtikrina, kad skundo autorius lygtinio paleidimo atveju negalės vengti darbo, o dirbdamas nuteistasis gautų stabilias pajamas, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima ir toliau daryti iÅ¡skaitymus ir tokiu bÅ«du užtikrinti kreditorių interesus.

Å iame kontekste svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad P. P., net ir paleistas lygtinai, turės galimybę ir toliau dirbti įmonėje, kurioje dirba Å¡iuo metu, kadangi pagal bendradarbiavimo sutartį su pataisos įstaiga įmonė įsipareigoja suteikti darbo vietÄ ir po bausmės atlikimo. Be to, P. P. pokalbio su resocializacijos skyriaus specialistu metu nurodė, jog išėjęs į laisvę jis planuoja dirbti tėvo, kuris yra advokatas, įmonėje teisininku, kadangi nori save realizuoti veikloje, kuri susijusi su jo iÅ¡silavinimu.

Taigi, esant duomenų, jog nuteistasis rodė pastangas atlyginti savo veiksmais padarytÄ Å¾alÄ , yra motyvuotas toliau dirbti ir gauti už tai piniginį atlygį, kas leis jam mažinti turimus finansinius įsipareigojimus, teisėjų kolegija sprendžia, jog nebÅ«tų teisinga veiksniu – turi skolų, ieÅ¡kinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes – motyvuoti sprendimo atsisakyti taikyti P. P. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Kitas P. P. priskiriamas dinaminis kriminogeninis veiksnys – stokoja tinkamų problemų sprendimo įgÅ«džių, nuteistajam buvo nustatytas bÅ«tent dėl jo kriminalinio elgesio, kadangi jis, vykdydamas nusikalstamas veikas, neapgalvodavo savo elgesio pasekmių, finansiniai sunkumai ir negebėjimas jų iÅ¡spręsti teisėtais bÅ«dais paskatino jį nusikalsti.

Tačiau, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, šiuo metu P. P. prieš veikdamas gerai apgalvoja savo elgesio pasekmes, jis suvokia, jog praeityje priėmė netinkamus sprendimus.

16. IÅ¡ ankstesnėje pastraipose iÅ¡dėstytų aplinkybių seka, kad nuteistasis yra suvaldęs abu jam pagrįstai priskirtus jo rizikÄ nusikalsti didinančius kriminogeninius veiksnius. Likusieji veiksniai – kriminalinė istorija, bÅ«dingas teisės pažeidimų modelis – yra statiniai, kas reiÅ¡kia, jog jokios įtakos jų mažinimui/panaikinimui nuteistojo elgesys negali turėti. Todėl nėra jokio pagrindo sutikti su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad P. P. pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ yra nepakankama lygtinio paleidimo taikymui.

17. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pagrindo atsisakyti patvirtinti P. P. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos nesudaro ir socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodytos ir skundžiamoje nutartyje atskirai iÅ¡skirtos kitos aplinkybės. Tai, kad nuteistasis laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2020 m. vykdė finansinio pobÅ«džio nusikalstamas veikas, kurių metu siekė lengvu ir greitu bÅ«du pasipelnyti, turėjo sunkumų atsispirti veikloms, susijusioms su finansinės naudos siekimu, be to, jam bÅ«dingas finansinių nusikaltimų darymo modelis, jis bÅ«damas laisvėje yra ne kartÄ pažeidęs nustatytas taisykles ir įstatymus, yra tos aplinkybės, kurios yra susijusios iÅ¡imtinai su nuteistojo praeitimi, jų skundo autorius niekuomet nebegalės pakeisti, todėl jos negali užskirsti kelio lygtinio paleidimo jam taikymui.

Tuo tarpu tai, kad nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, dubliuoja aplinkybes, į kurias atsižvelgiant nuteistajam buvo priskirtas kriminogeninis veiksnys – turi skolų, ieÅ¡kinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes. Todėl apylinkės teismas apskritai nepagrįstai iÅ¡skyrė Å¡iÄ aplinkybę, kai savo sprendimÄ atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimÄ ir taip motyvavo nuteistajam nustatomais kriminogeniniais veiksniais.

18. Pritardama Komisijos nutarime padarytai iÅ¡vadai, jog P. P. atitinka ne tik formalųjį, bet ir materialųjį pagrindÄ lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymui, teisėjų kolegija, be jau paminėtų aplinkybių, taip pat pažymi, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo skatintas keturis kartus. Atkreiptinas dėmesys, jog paskatinimai yra gaunami jau nuo 2018 m. gruodžio mėn., o ne tik nuo 2021 m. birželio (terminas, nuo kurio skundo autoriui jau galėjo bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas), kas patvirtina, jog jo stabiliai teigiamas elgesys nėra susijęs iÅ¡imtinai su jam palankaus sprendimo priėmimu.

Bausmės atlikimo metu nuteistasis dalyvavo įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse, nei karto nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, pasižymėjo disciplinuotu elgesiu. Šiuo metu jam būdingas neigiamo elgesio ir galimų pasekmių kritiškas įvertinimas. Agresyvus/kontroliuojantis elgesys bei savitvardos praradimas P. P. nėra būdingas. Paminėtina ir tai, kad nuteistasis yra išleidžiamas už pataisos įstaigos ribų trumpalaikėms išvykoms – iki 2-jų parų.

Naudodamasis Å¡ia teise jis jokių, net ir menkiausių pažeidimų nepadarė. Å ie aptarti duomenys leidžia objektyviai tikėtis, jog ir probacijos atveju P. P. sugebės paklusti privalomiems nurodymams ir draudimams, toliau darys pažangÄ mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ .

19. Spręsdama dėl P. P. galimybių sėkmingai integruotis laisvėje, teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į tai, kad jis išėjęs į laisvę neturės problemų dėl gyvenamosios vietos pastovumo. Be to, nuteistasis turi aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ (yra įgijęs teisės bakalaurÄ ) bei nemaÅ¾Ä darbinę patirtį, kas didina tikimybę gauti jam gerai apmokamÄ darbÄ , yra motyvuotas dirbti. Nuteistasis taip pat palaiko tvirtus ir pastovius ryÅ¡ius su tėvais, nepilnamečiu sÅ«numi. Å ių ryÅ¡ių pobÅ«dis nėra siejamas su jo nusikalstamo elgesio raiÅ¡ka. Taigi, tai taip pat gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolimesnio P. P. neteisėto elgesio.

20. Taigi, aukÅ¡tesnės instancijos teismas, visapusiÅ¡kai įvertinęs nuteistÄ jį P. P., jo pataisos procesÄ bausmės atlikimo vietoje teigiamai ir neigiamai (kurių nėra) charakterizuojančias aplinkybes, sutinka ne su teismo padarytomis iÅ¡vadomis, o su Komisijos sprendimu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Dėl išdėstytų aplinkybių skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. lapkričio 23 d. nutartis naikinama ir dėl nuteistojo skundo priimamas naujas sprendimas – patvirtinamas Komisijos 2022 m. spalio 17 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam P. P.. Tačiau toks aukštesnės instancijos teismo sprendimas jokiu būdu nereiškia, jog teisėjų kolegija sutinka su skundo teiginiais dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo.

Vien tai, kad teikimÄ nagrinėjusi teisėja priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti P. P. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, jį grindė aplinkybėmis netgi neatitinkančiomis faktinių duomenų apie nuteistojo kriminogeninę padėtį, kaip ir nuteistojo pateikti duomenys apie jos priimamų sprendimų patvirtinti ir atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimų taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos santykį, nesudaro pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumÄ Å¡iuo konkrečiu atveju.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo P. P. skundÄ tenkinti. Panaikinti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje 2022 m. spalio 17 d. nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam P. P. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai Algirdas Remeika Gytis Večerskas Valdas Vitunskas