5c91315d-e58f-4d52-bf88-37e75e801586 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I2-934-554/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01342-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2; 20.2.3.1; 20.2.3.2; 20.5.2; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugpjūčio 18 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Algis Markevičius, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiškėjui R.U. ir pareiškėjos - uždarosios akcinės bendrovės „ (duomenys neskelbtini) “ atstovui R.

U., nedalyvaujant - atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų atstovui, trečiojo suinteresuoto asmens - Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų R. U. ir uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjai 2018 m. liepos 2 d. skundu ir 2018 m. liepos 24 d. patikslintu skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami priteisti pareiÅ¡kėjui R. U. 400 Eur turtinės ir 400 Eur neturtinės žalos, pareiÅ¡kėjai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ - 7 100 Eur turtinės žalos, atsiradusios dėl Kybartų pataisos namų (toliau – Kybartų PN) neteisėtų veiksmų, atlyginimui. Skunduose (b. l. 2-5, 55-58) pareiÅ¡kėjai nurodė, taip pat pareiÅ¡kėjas bei pareiÅ¡kėjo UAB „(duomenys neskelbtini) atstovas“ paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu, kad 2016 m. gegužės 17 d. apgaulės bÅ«du iÅ¡ R.

U. sÄ skaitos buvo įgyta 400 Eur, iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ – 7100 Eur. Dėl to Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atliko ikiteisminį tyrimÄ . Buvo nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarytos iÅ¡ Kybartų PN, naudojant mobilaus ryÅ¡io priemones. Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Utenos apylinkės prokuroras 2018 m. gegužės 11 d. priėmė nutarimÄ nutraukti minėtÄ ikiteisminį tyrimÄ dalyje įtariamųjų R. K., M. V., A.

T., L. P., R. P., D. V., R. A., M. D., Ž. P. atžvilgiu, kadangi ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių jų kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo. Akcentavo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis numato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Nurodytoje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės ir savivaldybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės: dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 d.).

Tai reiÅ¡kia, kad valstybės, savivaldybės civilinei atsakomybei aptariamu pagrindu kilti turi bÅ«ti nustatytos trys civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryÅ¡ys. Nurodytas civilinės atsakomybės sÄ lygas privalo įrodyti ieÅ¡kovas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnį. Kai neįrodyta bent viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų, civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 1 priedo 6 punktÄ , laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama turėti telefonus (jų dalis ir priedus), o Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 90, 113 punktais pataisos įstaigos direktorius įpareigotas užtikrinti, kad įstaigoje nurodytas draudimas bÅ«tų realiai įgyvendintas. Kybartų PN neužtikrino, kad mobilaus ryÅ¡io priemonės nepakliÅ«tų laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims ir kad nuteistieji asmenys negalėtų laisvai naudotis Å¡iomis priemonėmis, todėl pareiÅ¡kėjai patyrė žalÄ dėl valstybės institucijos, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (neveikimo).

Pabrėžė, jog dėl Kybartų PN neteisėtų veiksmų (neveikimo) pareiÅ¡kėjui R. U. yra padaryta ir neturtinė žala, kuri pasireiÅ¡kė patirtais dvasiniais iÅ¡gyvenimais - sukrėtimu, stresu ir miego sutrikimu. PareiÅ¡kėjas patyrė didelį iÅ¡gÄ stį ir Å¡okÄ , ilgÄ laikÄ buvo streso bÅ«klės, teko gerti raminamuosius, receptai nėra iÅ¡saugoti, iki Å¡iol jis bijo atsiliepti į skambučius, jeigu skambina neįraÅ¡ytas telefono numeris, atsirado baimė jungtis prie elektroninės bankininkystės. Tai vertintina kaip reali emocinė depresija ir bendravimo galimybių sumažėjimas.

Visa tai buvo ne vienkartinio pobÅ«džio, bet juntama ilgÄ laikÄ . Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės pataisos namai (Kybartų PN teisių perėmėjas) su pareiÅ¡kėjų skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ (b. l. 63-67) nurodė, kad pareiÅ¡kėjai siekia žalos atlyginimo, todėl privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti. PareiÅ¡kėjai savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisėto veiksmo ir kilusių pasekmių.

Nenustačius ir neįrodžius Å¡ių bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimÄ . Pažymėjo, jog Kybartų PN ėmėsi tinkamų ir pakankamų priemonių užtikrinant, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nepatektų mobilieji telefonai ir bÅ«tų tinkamai vykdoma valstybės pozityvioji pareiga apsaugoti visuomenę nuo nusikalstamų nuteistų asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, veiksmų. Kadangi nuteistieji pataisos namuose bausmę atlieka bendrabučio tipo pastate didelėmis asmenų grupėmis, todėl pataisos namų administracijai užtikrinti nuteistųjų nuolatinę priežiÅ«rÄ yra neįmanoma.

Atsakovės atstovo įsitikinimu, Kybartų PN pagal savo kompetencijÄ atliko visus veiksmus, kad užkardytų neteisėtus nuteistųjų veiksmus, o pareiÅ¡kėjai reikalaudami, jog Kybartų PN užtikrintų, kad nė vienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis nedarytų teisės pažeidimų, reikalauja iÅ¡ Kybartų PN to, kas neįmanoma. Kybartų PN negali atsakyti už galimai nusikalstamÄ veikÄ padariusius asmenis, kurie ikiteisminio tyrimo metu nėra nustatyti. Kybartų PN tinkamai, atsakingai vykdė teisės aktais numatytas pareigas, ėmėsi visų įmanomų priemonių priklausančių nuo žmogaus valios, pastangų ir galimybių, tam kad bÅ«tų užkirstas kelias draudžiamiems daiktams patekti į Kybartų PN.

Kadangi jokių tiesioginių pareigÅ«nų veikų sudariusių nuteistiesiems galimybę vykdyti mobiliojo ryÅ¡io telefonu nusikalstamas veikas užfiksuota nebuvo, todėl pataisos namai padaryti žalos pareiÅ¡kėjams negalėjo. PareiÅ¡kėjams turtinė ir neturinė žala atsiradusi dėl tyčinės nusikalstamos veikos padarymo turi bÅ«ti priteista tik iÅ¡ tų asmenų, kurie Å¡iÄ veikÄ tyčia padarė, Å¡iuo atveju iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų. Pažymėjo, kad Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Utenos apylinkės prokuratÅ«ra nutraukė ikiteisminį tyrimÄ Nr. 01-1-23278-16 ir nenustatė, kad nusikalstama veika buvo padaryta asmenų, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka Kybartų PN.

Kadangi nusikalstamÄ veikÄ padarę asmenys nėra nustatyti, todėl ir Kybartų PN negali atsakyti už Å¡iuos asmenis. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į pareiÅ¡kėjų skundÄ (b. l. 85-86) nurodė, kad ji negali pasisakyti dėl kito juridinio asmens galimai neteisėtų veiksmų teisėtumo ar jų nebuvimo. PareiÅ¡kėjų skundas patenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjai kildina iÅ¡ Kybartų PN pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų, neužkardžius nuteistiesiems draudžiamo turėti daikto – mobilaus telefono patekimo į pataisos įstaigos teritorijÄ , dėl kurio panaudojimo jiems buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, atlyginimo priteisimo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas atsakovo veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog Kybartų PN pareigÅ«nai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, (redakcija, galiojusi ginčui aktualiu metu) 18 priede nurodytas nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡as, kuriame mobilaus ryÅ¡io telefonų nėra. Vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis, direktorius privalo užtikrinti, kad daiktai, kuriuos nuteistiesiems draudžiama turėti, jiems nepatektų.

Administracinėje byloje esantys duomenys patvirtina, kad Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų skyriuje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-23278-16 dėl to, kad apgaulės bÅ«du iÅ¡ R. U. sÄ skaitos įgyta 400 Eur, o iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitos – 7 100 eurų. 2018 m. gegužės 11 d. Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Utenos apylinkės prokuratÅ«ros 2018 m. gegužės 11 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) ikiteisminis tyrimas dalyje buvo nutrauktas (nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamųjų asmenų kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo) bei tos pačios dienos nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo sustabdytas, kadangi ikiteisminio tyrimo metu atlikti visi veiksmai ir iÅ¡naudotos visos galimybės nustatyti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, tačiau toks asmuo nenustatytas (b. l. 137–138).

Nutarime nurodyta, kad nusikalstamÄ veikÄ galimai padaręs asmuo naudojosi UAB „Tele2“ iÅ¡ankstinio apmokėjimo paslaugos abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuris veikė bazinės stoties 333B, esančios Dariaus ir Girėno g. 56, Kybartuose, aprėptyje. Susipažinus su abonento (duomenys neskelbtini) iÅ¡klotine nustatyta, kad abonentas veikė 2016 m. gegužės 16–18 dienomis ir jungėsi prie UAB „Tele2“ bazinės stoties 333B, todėl tikėtina, kad įtariamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę Kybartų PN.

Abonentas naudojosi telefono aparatais IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 26–27). Be to, Nutarime nurodyta, jog Kybartų PN pateiktoje 2016 m. rugsėjo 2 d. pažymoje buvo nurodyta, kad kratų ir apžiūrų metu nebuvo paimtas telefonas IMEI Nr(duomenys neskelbtini) ir SIM kortelė, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), o 2016 m. rugsėjo 2 d. pažymoje nurodyta, kad 2016 m. birželio 6 d. gyvenamosios zonos 122 kambaryje buvo rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 30).

Nutarime taip pat nurodyta, jog Kybartų PN iÅ¡imtų telefonų apžiÅ«ros metu nustatyta, kad ant telefonų yra priklijuoti lipdukai su telefonų IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 30). 2017 m. gegužės 22 d. tarnybiniame praneÅ¡ime pažymėta, jog su nukentėjusiuoju R. U. nusikaltimÄ darantis asmuo bendravo naudodamas abonentinį Nr. (duomenys neskelbtini), kuris veikė Kybartuose (b. l. 31). Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Utenos apylinkės prokuratÅ«ros 2020 m. kovo 6 d. raÅ¡tas Nr. IBPS-S-142290-20 patvirtina, kad Kybartų PN buvo rastas mobilaus ryÅ¡io telefonas „Nokia 6700“, IMEI (duomenys neskelbtini) (rastas 2016 m. birželio 6 d.

Kybartų PN 122 kambaryje po lova, o duomenys apie telefonÄ , kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo medžiagoje nurodyti dėl techninės spausdinimo klaidos. Minėtame raÅ¡te taip pat nurodyta, kad telefono aparatas, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) buvo naudojamas darant nusikalstamÄ veikÄ kartu su SIM kortele, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. nusikalstamÄ veikÄ darantis asmuo naudodamasis Å¡iuo telefono aparatu skambino nukentėjusiajam R. U. (b. l. 134–135) Taigi, paminėti įrodymai neabejotinai patvirtina, jog telefono aparatas, kuriuo naudojantis buvo padaryta nusikalstama veika, kurios metu apgaulės bÅ«du iÅ¡ pareiÅ¡kėjų įgytas turtas, buvo rastas Kybartų PN, todėl yra pakankamas pagrindas spręsti, jog nusikalstama veika buvo padaryta Kybartų PN.

Kybartų PN pateikė teismui 2016 - 2017 metų apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus veiklos pagrindinių statistinių rodiklių lenteles (b. l. 68-79), kuriose yra iÅ¡vardintos visos priemonės bei veiksmai, taip pat atliktos kratos ir kratų duomenys, kurių buvo imtasi užkardant draudžiamų daiktų patekimÄ Ä¯ Kybartų PN. Pateikti į bylÄ duomenys patvirtina, kad Kybartų PN ėmėsi priemonių užkardyti galimybėms mobiliesiems telefonams patekti į pataisos namus. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių, Å¡ie veiksmai nebuvo pakankami, kad mobilieji telefonai nepatektų į Kybartų PN teritorijÄ , t. y. laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems ir jie jais negalėtų naudotis bei daryti nusikalstamas veikas.

Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktÄ priežastinio ryÅ¡io sampratÄ , priežastinis ryÅ¡ys gali bÅ«ti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigÄ pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sÄ lygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sÄ lygų Å¡iai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia Å¡ių padarinių atsiradimÄ .

Nustačius, kad teisinę pareigÄ pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė teisinė atsakomybė. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovo neteisėtas neveikimas, neužtikrinant, kad nuteistieji Kybartų PN neturėtų mobiliųjų telefonų ir SIM kortelių, buvo neabejotina žalingų pasekmių pareiÅ¡kėjams atsiradimo sÄ lyga. Valstybei nesiėmus visų pagrįstų priemonių užkirsti keliÄ nurodytam pavojui, kad atitinkamos visuomenės narių (potencialių nukentėjusiųjų) teisės bÅ«tų veiksmingai apsaugotos, valstybė privalo prisiimti ir dėl to kilusias neigiamas pasekmes.

Tačiau nustatant pareiškėjams priteistinos žalos dydį, teismui privalu atsižvelgti į CK 6.253 straipsnio nuostatas, numatančias, jog civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos (1 dalis). Taigi, būtina atsižvelgti ir į nukentėjusio veiksmus.

Konkrečiu atveju, pareiÅ¡kėjo R. U., kuris yra ir pareiÅ¡kėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, veikiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, neatsakingas elgesys taip pat lėmė žalos atsiradimÄ (CK 6.253 str. 5 d.). PasiraÅ¡ydamas su banku elektroninių paslaugų sutartį, pareiÅ¡kėjas žinojo (turėjo žinoti) apie tai, kad prisijungimo prie elektroninės bankininkystės sistemos duomenys yra slapti ir jų negalima atskleisti niekam, tačiau Å¡ių įsipareigojimų pareiÅ¡kėjas nesilaikė.

Todėl Å¡ioje administracinėje byloje atsakovo atžvilgiu taikytina dalinė atsakomybė. Konstatavus, kad byloje Lietuvos valstybės atsakomybė yra dalinė, nėra jokio pagrindo iÅ¡ atsakovo priteisti visÄ pareiÅ¡kėjų patirtÄ turtinės žalos atlyginimÄ , nors nusikalstamÄ veikÄ padarę asmenys ikiteisminio tyrimo metu ir nenustatyti. Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjų veiksmų pobÅ«dį, turėjusį įtakos žalos atsiradimui, atsakovo atstovo veiksmus, byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , atsižvelgęs į teismų praktikÄ panaÅ¡iose faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-864-662/2019, 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-267-442/2020) vertina, kad pareiÅ¡kėjams iÅ¡ atsakovo priteistinos turtinės žalos dydis mažintinas ir iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, pareiÅ¡kėjui R.

U. priteistina 150 Eur turtinės žalos atlyginimo, o pareiÅ¡kėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistina 2700 Eur turtinės žalos atlyginimo (ABTÄ® 56 str.). PareiÅ¡kėjas R. U. taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 400 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Nurodo, kad neturtinė žala pasireiÅ¡kė sukrėtimu, stresu ir miego sutrikimu, teigė, jog patyrė didelį iÅ¡gÄ stį ir Å¡okÄ , ilgÄ laikÄ buvo streso bÅ«klės, teko gerti raminamuosius, iki Å¡iol jis bijo atsiliepti į skambučius, jeigu skambina neįraÅ¡ytas telefono numeris, atsirado baimė jungtis prie elektroninės bankininkystės. Pasekmės buvo ne vienkartinio pobÅ«džio, o juntamos ilgÄ laikÄ .

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Kriterijus, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, įtvirtina CK6.250 straipsnio 2 dalis. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).

PareiÅ¡kėjas R. U. į bylÄ nepateikė rodymų, pagrindžiančių jo patirtÄ neturtinę žalÄ , tačiau nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teismas, atsižvelgęs į CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, sprendžia, jog nėra pagrindo netikėti, jog pareiÅ¡kėjas R. U. patyrė negatyvius iÅ¡gyvenimus dėl telefoninio skambučio iÅ¡ Marijampolės PN. Todėl atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir į tai, kad žalos atsiradimui turėjo įtakos ir paties pareiÅ¡kėjo veiksmai, į situacijos, kurios metu buvo įvykdytas nusikaltimas emocinį fonÄ (staigi, stresinė situacija), į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiÅ¡kėjui R.

U. iÅ¡ atsakovo priteistina 150 Eur neturtinės žalos atlyginimui (ABTÄ® 56 str.). PareiÅ¡kėjai praÅ¡o atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas bylÄ nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas grindžia 2016 m. liepos 2 d. kvitu Serija LAT Nr. 862730, patvirtinančiu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ advokatui R. M. sumokėjo 300 Eur (b. l.

6) ir 2018 m. spalio 30 d. kvitu Serija LAT Nr. 862744, patvirtinančiu, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėtam advokatui sumokėjo 150 Eur (b. l. 103). Nors kvituose konkrečiai nenurodyta, už kokias teisines paslaugas yra sumokėtos minėtos sumos, tačiau atsižvelgiant į bylos duomenis darytina iÅ¡vada, jog bylinėjimosi iÅ¡laidas pareiÅ¡kėja uždaroji akcinės bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ patyrė sumokėdama advokatui už skundo parengimÄ (b. l. 2–5) ir apeliacinio skundo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui parengimÄ (b. l. 99–102).

Pagal ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalį proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Pagal ABTÄ® 41 straipsnio 1 dalį dėl iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota proceso Å¡alis iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos teismui pateikia praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo iÅ¡laidas (ABTÄ® 40 str. 5 d.).

Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas iÅ¡ esmės pareiÅ¡kėjo naudai, todėl jis turi teisę į patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡omos priteisti sumos – 300 Eur už skundo teismui parengimÄ , 150 Eur už apeliacinio skundo parengimÄ nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d.

įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 8.2 ir 8.10 punktuose numatytų maksimalių priteistinų sumų už skundÄ ir apeliacinį skundÄ . Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundas patenkinamas iÅ¡ dalies (38 procentais), todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, priteistina 171 Eur (vienas Å¡imtas septyniasdeÅ¡imt vienas euras) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų nagrinėjant bylÄ Regionų apygardos administraciniame teisme ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

Likusieji tiek pareiÅ¡kėjų, tiek ir atsakovo atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 200 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjų R. U. ir uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui R. U. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 160 Eur (vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt eurų) turtinės žalos atlyginimui. Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 2 700 Eur (du tÅ«kstančius septynis Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimui.

Priteisti pareiÅ¡kėjui R. U. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 150 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos atlyginimui. Likusioje dalyje pareiÅ¡kėjų skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Priteisti pareiÅ¡kėjai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 171 Eur (vienÄ Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų nagrinėjant bylÄ Regionų apygardos administraciniame teisme ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas Algis Markevičius