5c874fcc-a86b-4232-93ae-6ee6735e7882 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1198-407/2022 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00902-2022-2 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4. (s) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 20 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas ViÅ¡inskis teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MGP INVESTICIJA“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 12 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „MGP INVESTICIJA“ iÅ¡kelta bankroto byla.

Teismas nustatė: I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama iÅ¡kelti bankroto bylÄ uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „MGP INVESTICIJA“. Nurodė, kad 2022 m. liepos 13 d. bendovės mokestinė nepriemoka buvo 9 191,99 Eur. PaaiÅ¡kino, kad bendrovė turi 1 816,02 Eur dydžio gyventojų pajamų mokesčio nepriemokÄ , kuri susidarė laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. iki 2020 m. sausio 27 d., bendrija nėra sumokėjusi 3 951 Eur dydžio pelno mokesčio nuo 2019 m. birželio 17 d. pagal pateiktas deklaracijas, bendrovė skolinga 2 557,27 Eur pridėtinės vertės mokesčio, įsiskolinimas susidarė nuo 2019 m. lapkričio 25 d. iki 2020 m. sausio 27 d.

Taip pat yra apskaičiuoti Å¡ių mokesčių delspinigiai. PareiÅ¡kėja nurodė, kad nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. buvo priimami nurodymai nuraÅ¡yti mokestines nepriemokas iÅ¡ mokesčių mokėtojo sÄ skaitos (2019 m. rugsėjo 5 d., 2019 m. spalio 8 d., 2019 m. gruodžio 5 d., 2020 m. sausio 13 d. ir kt.), tačiau mokestinių nepriemokų iÅ¡ieÅ¡koti nepavyko.

2. Atsakovė su pareiÅ¡kimu nesutiko. Nurodė, kad didžioji dalis bendrovės turimų įsipareigojimų nėra pradelsti. Turtas balanse yra apskaitomas mažiausia verte, kad kuo labiau atitiktų realiÄ rinkos vertę. Atsakovės teigimu, ji tęsia savo veiklÄ ir yra sukaupusi didelę veiklos patirtį (know-how). Vienas iÅ¡ pagrindinių vystomų projektų yra beveik 6 hektarų žemės sklypų, priklausančių MGP įmonių grupės įmonei UAB „Žemės vystymo grupė“ bei Labdaros ir paramos fondo „Vilniaus gerumo namai“, esančių Elektrėnuose pardavimas.

Dėl nurodytų žemės sklypų pardavimo atsakovė yra sudariusi tarpininkavimo paslaugų sutartis su nurodytomis įmonėmis. Atlygio pagal pasiraÅ¡ytas tarpininkavimo sutartis pakaks padengti visų kreditorių finansinius reikalavimus. Atsakovei priklauso MGP įmonių grupės įmonės UAB „Žemės vystymo grupė“ akcijos, taigi atsakovė iÅ¡ nurodyto projekto naudÄ taip pat gaus ir dividendų forma. Atsakovė nėra nemoki, o susidÅ«rė su laikinais finansiniais sunkumais, nulemtais vykdomos veiklos specifiÅ¡kumo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 12 d. nutartimi iÅ¡kėlė bankroto bylÄ atsakovei UAB „MGP INVESTICIJA“.

4. Teismas nustatė, kad atsakovė nekilnojamojo turto neturi, taip pat neturi savo vardu registruotų transporto priemonių. Patikrinus viešai skelbiamus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) informacinės sistemos duomenimis, atsakovės skola VSDFV yra 2 889,84 Eur, joje nedirba nei vienas darbuotojas. Nustatė, kad, remiantis Antstolių informacinės sistemos duomenis, atsakovės atžvilgiu vykdomi išieškojimai 5 vykdomosiose bylose, iš jų 3 – VMI. Išieškojimas nerezultatyvus, įsiskolinimas biudžetui nėra dengiamas.

5. Teismas pažymėjo, kad bendrovės pelno mokesčio nepriemoka susidarė nuo 2019 m. birželio 17 d., pateikus privalomų deklaruoti mokesčių deklaracijas, o nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimas nerezultatyviai vykdomas nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. VMI neatidėjo ir neiÅ¡dėstė mokestinės nepriemokos sumokėjimo (2022 m. rugsėjo 7 d. sprendimas). Taip pat teismas pažymėjo, kad atsakovė neįrodė, jog vykdo veiklÄ ir gauna pajamas. Teismas sprendė, kad duomenų apie tai, jog atsakovės finansinė bÅ«klė Å¡ios nutarties priėmimo dienÄ galėtų pagerėti, t. y. kad atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) nėra laikinas, atsakovės piniginės prievolės (įsipareigojimai kreditoriui) galėtų bÅ«ti įvykdytos ateityje, nėra.

Teismas konstatavo, kad yra pagrindas atsakovei iÅ¡kelti bankroto bylÄ . III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 6. Atsakovė UAB „MGP INVESTICIJA“ atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atmesti pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 6.1. UAB „MGP INVESTICIJA“ savo veiklos vykdymo laikotarpiu iÅ¡ esmės (su nedidelėmis iÅ¡imtimis) vykdė tarpininkavimo bei konsultavimo veiklÄ , susijusiÄ su nekilnojamojo turto pardavimu, pirkimu ir nuoma, vykdė su įmonių grupės įmonėms nuosavybės teise priklausančiais nekilnojamojo turto objektais (vystydavo, pardavinėdavo nekilnojamojo turto objektus, priklausančius įmonių grupės įmonėms už tam tikrÄ atlygį).

Taigi UAB „MGP INVESTICIJA“ finansiniai rezultatai iÅ¡ esmės priklausė nuo kitų įmonių grupės įmonių. UAB „MGP INVESTICIJA“, bÅ«dama UAB „Žemės vystymo grupė“, UAB „Lietuvos suvenyras“ bei UAB „Apžvalgos ratas“ akcininke, taip pat finansinę naudÄ gaudavo ir dividendų forma. Nekilnojamojo turto rinka buvo viena iÅ¡ labiausiai paveiktų rinkų per visÄ pandemijos laikotarpį. COVID-19 pandemija bei Lietuvoje paskelbtas karantinas atsiliepė ir UAB „MGP INVESTICIJA“ veiklos rezultatams – įmonių grupės įmonės dėl nežinomybės nekilnojamojo turto rinkoje sustabdė planuotus projektus, taip pat vengė investuoti į naujus nekilnojamojo turto objektus, dėl to UAB „MGP INVESTICIJA“ veikla sustojo.

Tačiau 2021 metais nekilnojamojo turto rinka atsigavo ir atsakovė vėl tęsia savo veiklÄ . 6.2. Teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, iÅ¡ esmės nevertino arba vertino formaliai aplinkybes, paneigiančias atsakovės nemokumÄ bei veiklos nevykdymÄ , taip pat negalėjimÄ atsiskaityti su kreditoriais. Aplinkybės, kad atsakovė veiklÄ vykdo jau daugiau nei 15 metų, iÅ¡ kurių tik paskutinius metus susidÅ«rė su finansiniais sunkumais, nulemtais objektyvių priežasčių, rodo, jog negalėjimas apmokėti skolų yra laikinas ir nėra sistemingas. 6.3.

Ne visų įmonių vykdoma veikla leidžia iš karto ar trumpuoju laikotarpiu pasiekti finansinius rezultatus. Atsakovės vykdoma veikla, kuri nėra susijusi su būtiniausių žmonių poreikių tenkinimu, yra ilgalaikė ir finansinius veiklos rezultatus atneša tik įgyvendinus atitinkamus projektus. 6.4. Atsakovė turi turto, kurį, be kita ko, sudaro pelningai veikiančių MGP įmonių grupės įmonių VšĮ „Gerumo slėnis“, UAB „Žemės vystymo grupė“, „UAB „Lietuvos suvenyras“, UAB „Apžvalgos ratas“ akcijos. 6.5.

Didžioji dalis turimų įsipareigojimų yra susidarę susijusiems asmenims – MGP įmonių grupės įmonėms, jų vadovams, akcininkams, be to, jie nėra pradelsti. 6.6. VSDFV duomenys apie darbuotojus neatitinka faktinės situacijos – VSDFV vieÅ¡ai skelbia informacijÄ tik apie apdraustuosius asmenis, tuo tarpu, remiantis Lietuvos Respublikos Privalomojo sveikatos draudimo įstatymu, draudėjui (t. y. darbdaviui) neįvykdžius pareigos sumokėti už darbuotojus privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) įmokų, Å¡ie asmenys nelaikomi apdraustaisiais iki tol, kol nėra padengiamas įsiskolinimas.

Tai, kad darbdaviui nemokant PSD įmokų, darbuotojų draustumas yra panaikinamas, yra skelbta ir vieÅ¡ai. Atsakovei vadovauja G. G., kuris dirba pas atsakovę pagal darbo sutartį ir kurio vadovavimo atsakovei faktÄ patvirtina vieÅ¡ai prieinami duomenys Juridinių asmenų registre. 6.7. Atsakovė vykdo veiklÄ ir gautomis pajamomis planuoja atsiskaityti su kreditoriais. Tai patvirtinta tarpininkavimo sutartys bei kita vieÅ¡ai prieinama informacija. Pagal sutartį su Labdaros ir paramos fondu „Vilniaus gerumo namai“ atsakovė gaus 80 000 Eur, o pagal sutartį su UAB „Žemės vystymo grupė“ – apytiksliai 189 000 Eur be PVM.

Pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė vykdo veiklÄ ir yra daugiau nei realios perspektyvos stabilizuoti daugiau nei 15 metų vykdančios atsakovės finansinę padėtį, atkuriant iki tol vykdytÄ pelningÄ veiklÄ . 6.8. IÅ¡ rinkos paÅ¡alinus atsakovę, kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimas bus minimalus – Å¡iuo metu sudarytų sutarčių vykdymui yra bÅ«tinos specialios žinios, patirtis, kurių nemokumo administratorius neturės, dėl to atsakovė negaus apie 269 000 Eur pajamų, kurios įvykdžius sutartis bÅ«tų skiriamos atsiskaitymui su kreditoriais.

Tuo tarpu iÅ¡kėlus bankroto bylÄ ir pardavus atsakovei priklausančias kitų MGP įmonių grupės akcijas, didžioji dalis gautų pajamų bÅ«tų skirta padengti nemokumo administratoriaus administravimo iÅ¡laidas. Tuo atveju, jei nemokumo administratorius vis tik nuspręstų toliau vykdyti sudarytas sutartis, pastebėtina, kad pardavus visus objektus, kuriuos UAB „MGP INVESTICIJA“ įsipareigojo parduoti teikdama tarpininkavimo paslaugas, visi kreditoriniai reikalavimai bÅ«tų padengti, o tai sudarytų pagrindÄ nutraukti bankroto bylÄ .

Taigi iÅ¡kėlus bankroto bylÄ bÅ«tų gaiÅ¡tamas nemokumo administratoriaus bei teismų laikas, gautos valstybės biudžeto lėšos teismų veiklai finansuoti naudojamos neracionaliai (t. y. sprendžiant klausimus bylose, kurių bÅ«tų galima iÅ¡vengti).

7. PareiÅ¡kėja Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerija atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodo, kad teismas tinkamai įvertino visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, jog įmonė yra nemoki. Remiantis 2022 m. liepos 31 d. balansu, bendrovė deklaravo turinti 70 225 Eur vertės turto, o mokėtinos sumos sudarė 263 473 Eur. IÅ¡ 2022 m. liepos 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad bendrovė turėjo 23 661 Eur sÄ naudų, o pajamų negavo.

Išieškojimas iš bendrovės nerezultatyviai vykdomas nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio. Bendrovės vardu nėra įregistruotų nekilnojamojo turto objektų, neturi transporto priemonių. Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis, bendrovėje nedirba nei vienas darbuotojas. Teismas konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl taikos sutarties 8. Lietuvos apeliaciniame teisme 2022 m. gruodžio 20 d. gauta taikos sutartis (DOK-5234), sudaryta tarp atsakovės UAB „MGP INVESTICIJA“ ir pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Å alys nurodė, kad susitarė dėl taikos sutarties sÄ lygų, praÅ¡o teismo taikos sutartį patvirtinti ir civilinę bylÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsakovei nutraukti. Pažymėjo, kad Å¡alims yra žinomos taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės.

9. Teisė baigti bankroto procesÄ taikos sutartimi yra procesinė bankroto proceso dalyvių (įmonės skolininkės (o kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės – ir jos savininko) bei jos kreditorių) teisė, kuria įgyvendinamas dispozityvumo principas bankroto procese. Tam, kad Å¡i teisė galėtų bÅ«ti įgyvendinta, pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymÄ (toliau – JANÄ®) reikalinga Å¡ių sÄ lygų visuma:

1) taikos sutarčiai turi pritarti juridinio asmens dalyviai atitinkamo juridinio asmens teisinę formÄ reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka, o jeigu toks įstatymas Å¡ios tvarkos nenustato, – dalyvių susirinkime dalyvaujančių juridinio asmens dalyvių 2/3 balsų dauguma (JANÄ® 80 straipsnio 4 dalis), 2) kreditorių susirinkimui turi bÅ«ti pateiktas pasiÅ«lymas sudaryti taikos sutartį kartu su taikos sutarties projektu (JANÄ® 79 straipsnis), 3) taikos sutartį turi pasiraÅ¡yti visi kreditoriai ir nemokumo administratorius, gavęs juridinio asmens dalyvių pritarimÄ (JANÄ® 80 straipsnio 3 dalis), 4) taikos sutartis turi bÅ«ti patvirtinta teismo (JANÄ® 80 straipsnio 5, 6 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-823/2021 22 punktas).

JANÄ® 80 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kuriÄ taikos sutartis laikoma sudaryta, jeigu jÄ pasiraÅ¡o visi kreditoriai ir nemokumo administratorius, gavęs juridinio asmens dalyvių pritarimÄ , yra imperatyvi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-823/2021 33 punktas).

10. JANÄ® nuostatos reglamentuoja pasiÅ«lymo sudaryti taikos sutartį, taikos sutarties ir taikos sutarties projekto pateikimÄ kreditorių susirinkimui, taikos sutarties pasiraÅ¡ymo ir jos tvirtinimo teisme tvarkÄ ir sÄ lygas (JANÄ® 79, 80 straipsniai). BÅ«tent Å¡ios JANÄ® reglamentuotos procedÅ«ros gali bÅ«ti vertinamos kaip bankroto procedÅ«ros pagal JANÄ® (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-823/2021 32 punktas).

11. Nors JANÄ® nėra apribota teisė taikos sutartį teikti bet kuriuo bankroto bylos nagrinėjimo metu (JANÄ® 78 straipsnio 2 dalis), tačiau, įvertinus minėtÄ teisinį reguliavimÄ ir kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus matyti, kad, iÅ¡ esmės taikos sutartis bankroto procese gali bÅ«ti sudaroma tik įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir pasibaigus terminui kreditorių finansiniams reikalavimams pareikÅ¡ti (patvirtinus kreditorių finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä ), kadangi, kaip jau buvo minėta, įstatymas imperatyviai nustato, jog taikos sutartį turi pasiraÅ¡yti visi kreditoriai ir nemokumo administratorius, gavęs juridinio asmens dalyvių pritarimÄ .

Be to, pasiÅ«lymas dėl taikos sutarties turi bÅ«ti teikiamas pirmajam kreditorių susirinkimui, o prie pasiÅ«lymo turi bÅ«ti pateiktas ir pagrindimas, kad siÅ«lomos priemonės leis juridiniam asmeniui įveikti finansinius sunkumus, iÅ¡saugoti gyvybingumÄ ir iÅ¡vengti bankroto (JANÄ® 60 straipsnio 3 dalies 11 punktas, 79 straipsnis). Taigi taikos sutartis, kaip ji suprantama pagal specialų JANÄ® reguliavimÄ , galima sudaryti tik po nutarties dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įsiteisėjimo ir yra laikoma viena iÅ¡ bankroto procedÅ«rų.

12. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bankroto bylose vyraujantį rungimosi ir dispozityvumo principus bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) įtvirtintÄ proceso dalyvių teisę sudaryti taikos sutartį bet kuriame civilinės bylos nagrinėjimo etape, pažymi, kad iki nutarties dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įsiteisėjimo Å¡alys gali sudaryti taikos sutartį CPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Tačiau taikos sutarties sudarymas, kaip ir, pavyzdžiui, kreditoriaus reikalavimo patenkinimas ar jo atsisakymas po pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bankroto bylos priėmimo, savaime nesudaro pagrindo apeliacinės instancijos teismui naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylÄ nutraukti ar atsisakyti kelti bankroto bylÄ .

Kiekvienu atveju privalu įvertinti, ar Å¡ios aplinkybės dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu iÅ¡ esmės keičia įmonės nemokumo vertinimÄ ar net padeda atkurti įmonės mokumÄ . PrieÅ¡ingu atveju, bankroto bylos nutraukimas ar atsisakymas kelti bankroto bylÄ vien tuo pagrindu, kad įmonė po pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo priėmimo patenkino jos mokumo atkÅ«rimui reikÅ¡mės neturintį reikalavimÄ ar kreditorius atsisakė Å¡io reikalavimo, ar buvo sudaryta taikos sutartis, paneigtų apeliacinio proceso tikslÄ , pagal kurį apeliacija yra instancinė pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, taip pat neatitiktų vieÅ¡ojo intereso apsaugos įmonių bankroto procese reikalavimo (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-671-407/2022 40 punktÄ , Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1515-407/2020 30 punktÄ ).

13. Pažymėtina, kad, remiantis nuoseklia Lietuvos apeliacinio teismo praktika, tuo atveju, kai priimama nutartis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nors Å¡i nutartis dar nėra įsiteisėjusi, pradeda veikti vieÅ¡asis interesas, kuriuo siekiama paÅ¡alinti iÅ¡ rinkos bÅ«tent realiai nemokias įmones, kuo efektyviau apginti kreditorių, taip pat ir paties skolininko interesus, užkertant keliÄ tolesniam tokios įmonės skolų didėjimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022 16 punktas).

VieÅ¡ojo intereso egzistavimÄ , inter alia (be kita ko), lemia tai, kad bankroto bylos iÅ¡kėlimas skolininkui sukelia erga omnes (dėl visų, visiems) padarinius, įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatytas įmonės nemokumo faktas sukelia teisinius padarinius ir įgyja prejudicinę galiÄ net ir byloje nedalyvavusiems asmenims. Bankroto procesas yra kolektyvinis procesas, tačiau kreditoriai į bankroto bylos nagrinėjimÄ Ä¯stoja pareikÅ¡tiniu bÅ«du, tai reiÅ¡kia, kad jie turi teisę, o ne pareigÄ pareikÅ¡ti finansinį reikalavimÄ bankroto byloje.

Taigi, taikos sutarties tvirtinimas, nepatikrinus bendrovės mokumo iš esmės, potencialiai gali pažeisti kitų kreditorių teises ir interesus.

14. Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad taikos sutartis tokios formos ir turinio, kaip ji nagrinėjamu atveju yra pateikta apeliacinės instancijos teismui, gali tapti pagrindu spręsti dėl bankroto bylos nutraukimo tik tuomet, kai ji yra teikiama pirmosios instancijos teismui iki nutarties dėl ginčo iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės priėmimo. Tais atvejais, kai priimama nutartis iÅ¡kelti bankroto bylÄ , nors ji dar nėra įsiteisėjusi, pradeda veikti vieÅ¡asis interesas ir apeliacinės instancijos teismas turi pareigÄ iÅ¡nagrinėti ginÄÄ iÅ¡ esmės bei įvertinti skundžiamos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Taigi nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo tvirtinti atsakovės ir pareiÅ¡kėjos pateiktos taikos sutarties ir nutraukti bankroto bylos. Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir naujų įrodymų priėmimo 15. Atsakovė, vykdydama Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartį, į bylÄ pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus bei papildomus dokumentus, kuriais įrodinėja savo mokumÄ ir gyvybingumÄ . Apeliacinės instancijos teismas teikiamus įrodymus priima (CPK 314 straipsnis).

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

17. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡skyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas iÅ¡imtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nenustatytas pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas.

18. Apeliacijos objektÄ sudaro Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 12 d. nutarties, kuria UAB „MGP INVESTICIJA“ iÅ¡kelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atsakovė atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bendrovės mokumo vertinimu. Dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagrindų 19. Bankroto byla keliama esant dviem sÄ lygoms:

1) juridinis asmuo yra nemokus, 2) juridiniam asmeniui nėra keliama restruktūrizavimo byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis). Įmonės nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų:

1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių;

2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

20. Tačiau bankrotas yra kraÅ¡tutinė nemokumo problemų sprendimo priemonė ir gali bÅ«ti taikomas tik tuo atveju, kai mokumo problemų neįmanoma iÅ¡spręsti kitu bÅ«du. Todėl kiekvienu atveju sprendžiant klausimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo svarbu nuodugniai iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar bendrovė yra iÅ¡ tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali bÅ«ti iÅ¡spręsti iÅ¡saugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik paÅ¡alinti nemokiÄ Ä¯monę iÅ¡ rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumÄ bei skatinti ekonominį kilimÄ , bet ir, konstatavus bendrovės nemokumÄ , greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

21. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai:

1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymÄ ir stabilizuoti padėtį;

2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams;

3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

22. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms, kad, iÅ¡ tarpinio 2022 m. liepos 31 d. balanso matyti, jog įmonė turėjo 70 225 Eur vertės turto, o mokėtinos sumos sudarė 263 473 Eur. IÅ¡ 2022 m. liepos 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad įmonė turėjo 23 661 Eur sÄ naudų, o pajamų negavo. Taigi, formaliai vertinant, bendrovės įsipareigojimai virÅ¡ijo įmonės turtÄ ir bendrovė atitiko JANÄ® 2 straipsnio 7 dalyje numatytÄ nemokios bendrovės apibrėžimÄ . Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad įmonė neturi darbuotojų ir nevykdo veiklos, neįvertino įmonės veiklos specifikos.

23. Sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad tam tikrais teisės aktuose nustatytais atvejais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (toliau – VSDFV) turi teisę savo iniciatyva priimti sprendimÄ dėl apdraustojo asmens valstybinio socialinio draudimo pabaigos, tačiau tai savaime nelemia, kad darbo santykiai yra pasibaigę. IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, kad bendrovės vardu veikia direktorius, derasi su kreditoriais ir sudaro susitarimus dėl įsiskolinimų atidėjimo, taikos sutartis. Be to, bendrovės vykdomos veiklos specifiÅ¡kumas – tarpininkavimas sudarant nekilnojamojo turto sandorius – lemia, kad bendrovės veikloje gali pakakti ir vieno darbuotojo. Taigi nėra pakankamo teisinio ir faktinio pagrindo teigti, kad bendrovė nevykdo įstatuose nustatytos veiklos.

24. Negali bÅ«ti keliama bankroto byla įmonei, kuri yra gyvybinga. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad teismų praktikoje laikomasis pozicijos, jog, sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, visų pirma reikÅ¡minga nustatyti, kaip įmonė vykdo (bent iÅ¡ dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (darbo užmokestį). Tinkamas įmonės prievolių darbuotojams vykdymas yra socialiai ir ekonomiÅ¡kai reikÅ¡mingas įmonės gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl įmonės veiklos vykdymo ir gebėjimo jÄ vykdyti ateityje.

Jei įmonė akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar tokia įmonė gali būti laikoma gyvybinga (žr., pavyzdžiui, išaiškinimus Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020 31–36 punktuose, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-806-407/2022).

25. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė duomenis, kad 2022 m. gruodžio 9 d. sumokėjo pareiÅ¡kėjai VMI 4 000 Eur – beveik pusę turimo įsiskolinimo, 2022 m. gruodžio 19 d. mokėjimo nurodymu padengė visÄ Ä¯siskolinimÄ VSDF biudžetui. Be to, apeliacinės instancijos teismas laiko reikÅ¡minga ir tai, kad kreditoriai sutinka atidėti atsakovės turimus įsiskolinimus: sudaryti susitarimai dėl skolų atidėjimo su atsakovės kreditoriais Lietuvos ir Kazachstano UAB „KAZAMETA“, L. B., G. G., labdaros ir paramos fondu „Vilniaus gerumo namai“ ir kt. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai traktuotina kaip kreditorių pasitikėjimas bendrovės vykdoma veikla ir siekis mokumo problemas spręsti kreditoriams teikiant pagalbÄ , o ne inicijuojant bankroto procesÄ .

26. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad bendrovė realiai vykdo veiklÄ â€“ tarpininkauja parduodama žemės sklypus, inicijuoja ir yra atsakinga už žemės sklypų tvarkymo projektus, bet iÅ¡ esmės jos veikla priklauso ne tik nuo žemės sklypų paklausos (vartotojų (ne)buvimo), tačiau ir nuo įvairių institucijų priimamų sprendimų dėl žemės sklypų formavimo, todėl sutiktina su atsakovės argumentais, kad tai yra ilgalaikis projektas, kurio įgyvendinimas ateityje leidžia tikėtis, jog skolos kreditoriams bus padengtos. Pažymėtina, kad, remiantis sutartimi su Labdaros ir paramos fondu „Vilniaus gerumo namai“, atsakovė gaus 80 000 Eur, o pagal sutartį su UAB „Žemės vystymo grupė“ – apytiksliai 189 000 Eur, Å¡is planuojamas gauti atlyginimas virÅ¡ija atsakovės turimus įsipareigojimus ir leis stabilizuoti bendrovės padėtį.

27. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, sprendžia, kad, nors bendrovė faktiÅ¡kai atitinka nemokios įmonės apibrėžimÄ , tačiau, įvertinus vykdomÄ bendrovės veiklos specifikÄ , susitarimus su kreditoriais, pastangas mokant mokesčius į valstybės biudžetÄ , bendrovė yra gyvybinga, jos finansiniai sunkumai yra laikini ir yra pagrįsta manyti, jog tolesnė veikla leis stabilizuoti bendrovės padėtį. Dėl procesinės bylos baigties 28. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas skundžiamÄ nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „MGP INVESTICIJA“ atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nutaria: atmesti praÅ¡ymÄ patvirtinti taikos sutartį, sudarytÄ tarp atsakovės UAB „MGP INVESTICIJA“ ir pareiÅ¡kėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „MGP INVESTICIJA“ atmesti.

Teisėjas Vigintas Višinskis