Legislator Case Law & Legislation
5c84e26a-9b1e-4e5a-b685-b4ff1a481fc4 AI generated

5c84e26a-9b1e-4e5a-b685-b4ff1a481fc4 · Å iaulių apygardos teismas

Case Number 5c84e26a-9b1e-4e5a-b685-b4ff1a481fc4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, teismo posėdyje, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės I. S. apeliacinį skundÄ dėl RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1503-632/2014 m. pagal ieÅ¡kovės I. S. ieÅ¡kinį atsakovui J. S. dėl taikos sutarties pakeitimo, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė I. S. kreipėsi į RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismÄ Â praÅ¡ydama pakeisti RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2981-632/2011 patvirtintÄ taikos sutartį, kurioje atsakovas J.

Legislator headnote

AI generated

5c84e26a-9b1e-4e5a-b685-b4ff1a481fc4 · Å iaulių apygardos teismas: Sutarties 5 punkte nurodyta, kad nepilnametės K. S., gimusios (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymas yra iÅ¡spręstas civilinėje byloje Nr. 2-2981-632/2011, pareiÅ¡kėjus tenkina ir daugiau dėl to pareiÅ¡kėjai nepasisako. Teismas priimdamas sprendimÄ santuokÄ nutraukti minėtu teismo sprendimu patvirtino Å¡alių pateiktÄ susitarimÄ dėl santuokos nutraukimo pasekmių, taip pat ir susitarimÄ dėl nepilnametės iÅ¡laikymo. Sprendimas dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjo 2014 m. birželio 23 d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas (-a) ………………………                                                                                        Civilinė byla Nr. 2A-192-440/2015                                                                              Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01285-2014-6                                                                                                                            Procesinio sprendimo kategorija 77.2;78.2.1; 93.2.22, 99.9;114.4; 121.14; 121.21 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 25 d.

Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, teismo posėdyje, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės I. S. apeliacinį skundÄ dėl RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1503-632/2014 m. pagal ieÅ¡kovės I. S. ieÅ¡kinį atsakovui J. S. dėl taikos sutarties pakeitimo, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė I. S. kreipėsi į RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismÄ Â praÅ¡ydama pakeisti RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2981-632/2011 patvirtintÄ taikos sutartį, kurioje atsakovas J.

S. įsipareigojo mokėti po 250,00 Lt vaiko K. S. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, nustatant išlaikymo dydį po 500,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko K. S., gimusios (duomenys neskelbtini), pilnametystės. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas V. S. ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ieškovė per mėnesį uždirba apie 1000 svarų.

K. S. Å¡iuo metu gyvena su motina. Padidėjo vaiko poreikiai – vaikas paaugo, kainuoja mokyklinės prekės, reikia pirkti avalynę, drabužius. J. S. yra jaunas, darbingas, sveikas, turi nekilnojamojo turto, jo turtinė padėtis pagerėjo.Atsakovas J. S. su ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodė, kad dukters iÅ¡laikymui moka po 250,00 Lt. Mokėti po 500,00 Lt negali, nes jo pajamos per mėnesį yra virÅ¡ 800,00 Lt. Dirba pas Å«kininkÄ . Moka iÅ¡laikymÄ dar vienam vaikui, kuris gyvena su savo mama. Paskutinius 2-3 metus dukra pas jį neatvažiuoja, su ja bendrauja internetu.

Mano, kad jo turtinė padėtis pablogėjo, nes jis nevažinėja į užsienį, žemės įdirbimas brangiai kainuoja, savo technikos neturi. I. S. ieškinį reiškia iš keršto dėl to, kad jis jai visko neatidavė, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl santuokos nutraukimo. Santuoka nutraukta šiais metais. Santuokos nutraukimo byloje dukters išlaikymo klausimas nebuvo keliamas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Radviliškio rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad 2011 m. lapkričio 17 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2981-632/2011 patvirtinta taikos sutartis, kurioje atsakovas J. S. įsipareigojo mokėti po 250,00 Lt vaiko K. S., gimusios (duomenys neskelbtini) išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. 2014 m. gegužės 21 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimu atsakovo J. S. ir ieškovės I. S. santuoka, įregistruota (duomenys neskelbtini) Radviliškio rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 24, nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje šalys nurodė, kad nepilnametės dukros K.

S., išlaikymas yra išspręstas civilinėje byloje Nr. 2-2981-632/201, pareiškėjus tai tenkina ir daugiau dėl to pareiškėjai nepasisako. Teismas nurodė, kad sprendimas dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjo 2014 m. birželio 23 d., ieškovė ieškinį dėl taikos sutarties pakeitimo pateikė 2014 m. rugpjūčio 7 d., t. y. praėjus labai trumpam laikui, nuo tada, kai šalių santuokos nutraukimo byloje šalys susitarė, jog išlaikymo dydis nepilnamečiam vaikui yra pakankamas. Teismas sprendė, kad atsakovo darbo užmokesčio vidurkis per mėnesį sudaro 794,52 Lt.

Be to, atsakovo pajamos sumažėja ir dėl to, kad jis teikia iÅ¡laikymÄ dar vienam nepilnamečiui vaikui – po 250,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo 2009 m. kovo 1 d. iki vaiko pilnametystės. IÅ¡laikymas priteistas 2009 m. rugsėjo 8 d. RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-2030-767-09. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio nepagrindė jokiais įrodymais ar argumentais, o atsakovas jo nepripažino, todėl ieÅ¡kinio nėra pagrindo tenkinti.

                                III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė I. S. praÅ¡o panaikinti 2014 m. spalio 7 d. RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ priteisti iÅ¡ J. S. jo nepilnametės dukros K. S. iÅ¡laikymui po 500,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos iki vaiko K. S..Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismas, priimdamas sprendimÄ ieÅ¡kinį atmesti, nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatų.

Teismo sprendime ieÅ¡kinį atmesti motyvuojama, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį dėl taikos sutarties pakeitimo pateikė 2014 m. rugpjūčio 7 d., t.y. praėjus labai trumpam laikui, nuo tada, kai Å¡alių santuokos nutraukimo byloje Å¡alys susitarė, jog iÅ¡laikymo dydis nepilnamečiam vaikui yra pakankamas. PraÅ¡o teismÄ atsižvelgti į ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes ir tenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį. Atsiliepimo į apeliacinį skundÄ atsakovas nepateikė. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis (toliau tekste LR CPK). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas, remdamasis iÅ¡tirtais ir teisiÅ¡kai įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų Å¡ioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl nepilnamečiui vaikui nustatyto iÅ¡laikymo dydžio padidinimo.

Bylos duomenimis 2011 m. lapkričio 17 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2981-632/2011 patvirtinta taikos sutartis, kurioje atsakovas J. S. įsipareigojo mokėti po 250,00 Lt vaiko K. S. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. 2014 m. gegužės 21 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-70-766/2014 santuoka sudaryta tarp atsakovo J. S. ir ieškovės I. S., įregistruota (duomenys neskelbtini) Radviliškio rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 24, nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Sutarties 5 punkte nurodyta, kad nepilnametės K. S., gimusios (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymas yra iÅ¡spręstas civilinėje byloje Nr. 2-2981-632/2011, pareiÅ¡kėjus tenkina ir daugiau dėl to pareiÅ¡kėjai nepasisako. Teismas priimdamas sprendimÄ santuokÄ nutraukti minėtu teismo sprendimu patvirtino Å¡alių pateiktÄ susitarimÄ dėl santuokos nutraukimo pasekmių, taip pat ir susitarimÄ dėl nepilnametės iÅ¡laikymo. Sprendimas dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjo 2014 m. birželio 23 d.

Bylos duomenimis ieškovė ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo pareiškė 2014 m. rugpjūčio 7 d. Iš gimimo liudijimo matyti, kad K. S., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai yra J. S. ir I. S. ( b.l. 11), tėvų ištuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) ( b.l. 12). Byloje pateikti duomenys apie ieškovės gaunamas pajamas, nurodyti duomenys dėl vaikui reikalingų išlaidų dydžio ( b.l. 5-8). Atsakovas pateikė duomenis apie gaunamas pajamas, duomenis apie atliktus pavedimus vaiko K.

S. išlaikymui ( b.l. 21-39). Taip at iš bylos duomenų matyti, kad 2009 m. rugsėjo 8 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2030-767-2009 iš atsakovo priteistas išlaikymas A. S., gim. (duomenys neskelbtini) po 250,00 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2009 m. kovo 1 d. iki vaiko pilnametystės. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota LR CK 3.192 straipsnyje.

Vadovaujantis LR CPK 3.912 straipsnio 2 dalimi, iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas (LR CK 3.192 straipsnis). Nustatytas vaiko iÅ¡laikymo dydis privalo bÅ«ti toks, kad galėtų bÅ«ti tenkinami bent minimalÅ«s vaiko poreikiai (LR CK 3.198 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas (Å¡iuo metu nustatytas 38 Eur).

Taip pat pažymėtina, kad vaiko iÅ¡laikymui reikalinga ne mažesnė kaip 1 MGL suma negali bÅ«ti absoliutinama ir kiekvienu konkrečiu atveju nustatant vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumÄ turi bÅ«ti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimÄ . Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi bÅ«ti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius iÅ¡laikymo dydis (LR CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai iÅ¡laikymo dydis turi patenkinti bÅ«tinus vaiko poreikius.

LR CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra), taip pat atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes sumažintas.

IeÅ¡kovė nurodė, kad augant vaikui jo poreikiai didėja ir atsakovo mokamas iÅ¡laikymas yra per mažas. Kadangi ji vaiku rÅ«pinasi, auklėja, rengia, maitina ir kita o atsakovas tokių pareigų nevykdo prie vaiko iÅ¡laikymo materialiai jis turėtų prisidėti didesne dalimi. Apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimÄ ieÅ¡kinį atmesti nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, nesilaikė LR CK nuostatų. Tėvų pareiga iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus turi bÅ«ti aiÅ¡kinama atsižvelgiant į LR CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ tėvų valdžios lygybės principÄ , kuris reiÅ¡kia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios.

Todėl visais atvejais abu tėvai privalo teikti tokio dydžio iÅ¡laikymÄ , kuris leistų užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Siekiant, kad suaugę vaikai taptų visaverte asmenybe, iÅ¡laikymo dydis negali bÅ«ti ribojamas vien vaikų minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad kiekvienas vaikas turėtų materialines sÄ lygas fiziÅ¡kai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Nustatant proporcingumÄ tarp tėvų turtinės padėties turi bÅ«ti nustatyta kiekvieno iÅ¡ tėvų dalis iÅ¡laikymo prievolėje ir konkretus iÅ¡laikymo dydis (LR CK 3.192 straipsnio 3 dalis).

Pagrindas reikalauti keisti nustatytÄ iÅ¡laikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvų turtinės padėties pablogėjimÄ ar pagerėjimÄ arba vaiko poreikių pasikeitimÄ , kurie turi bÅ«ti esminiai. Spręsdamas vaiko iÅ¡laikymo dydžio klausimÄ teismas visais atvejais privalo vadovautis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. LR CPK 42 straipsnio 1 dalyje, 54 straipsnyje numatyta, kad Å¡alys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę teikti teismui įrodymus.

Pagal LR CPK 12 ir 178 straipsnius Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (LR CPK 182 straipsnis). Ä®rodinėti turinčias reikÅ¡mės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) yra Å¡alių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Å ias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant.

Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso Å¡aliai) gali atsirasti neigiamų padarinių - teismas gali ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinį, pareiÅ¡kimÄ ir kitus procesinius dokumentus grÄ Å¾inti juos padavusiems asmenims trÅ«kumų Å¡alinimo tvarka (LR CPK 115, 138 straipsniai), atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, jeigu tai užvilkins bylos nagrinėjimÄ (LR CPK 142 straipsnio 3 dalis, 181 straipsnio 2 dalis,), arba, iÅ¡nagrinėjus bylÄ , netgi atmesti ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinį, pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ .

IeÅ¡kovas, pateikdamas teismui ieÅ¡kinį, jame turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir įrodymus, kurie patvirtina nurodytas aplinkybes, taip pat pridėti Å¡iuos įrodymus (LR CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai, 2 dalis), taip pat ir atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį privalo nurodyti nesutikimo su ieÅ¡kiniu ar savarankiÅ¡ko reikalavimo motyvus, juos patvirtinančius įrodymus ir pridėti įrodymus (LR CPK 111 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai, 142 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktai, 143 straipsnio 3 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 51 Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ , apžvalga).

Visais vaikui priteisto iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti LR CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ , kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus. Kita vertus, analizuojant konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį bÅ«tina atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises, į poreikius bÅ«tinoms vaiko vystymosi sÄ lygoms sudaryti. Turi bÅ«ti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui.

Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi bÅ«ti sudarytos materialinės sÄ lygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultÅ«ros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panaÅ¡iai. Taigi, sprendžiant dėl vaiko iÅ¡laikymo dydžio konkrečiu atveju, reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, amžius. Konkrečiu atveju atsižvelgus į nepilnamečio vaiko K.

S., gim. (duomenys neskelbtini) amžių, vaiko didėjančius poreikius, į nustatyto išlaikymo dydį -250,00 Lt kas mėnesį, ieškovės ir atsakovo materialinę padėtį, ieškovės nurodytas aplinkybes dėl reikalingų didesnių poreikių vaikui, nėra pagrindo nesutikti su ieškovės argumentais, kad vaikui augant didėja ir jo poreikiai bei reikalingas didesnis išlaikymas. Pirmosios instancijos teismas įvertino byloje esančius duomenis apie šalių materialinę padėtį, gaunamas pajamas.

Teismas atsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovės pajamos yra 1000 svarų, atsakovo darbo užmokesčio vidurkis per mėnesį sudaro 794,52 Lt ( 230,11 Eur). Atsižvelgė į tai, kad atsakovas teikia iÅ¡laikymÄ dar vienam nepilnamečiui vaikui – po 250,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo 2009 m. kovo 1 d. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio nepagrindė jokiais įrodymais ar argumentais, nes byloje nepateikta jokių duomenų, kaip po teismo priimto sprendimo, kuriame buvo nuspręsta ir dėl priteisto iÅ¡laikymo dydžio, priėmimo iÅ¡ esmės pasikeitė Å¡alių turtinė padėtis.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad sprendimas dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjo 2014 m. birželio 23 d., o ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį pateikė 2014 m. rugpjūčio 7 d., t. y. praėjus labai trumpam laikui, nuo tada, kai Å¡alių santuokos nutraukimo byloje Å¡alys susitarė, jog iÅ¡laikymo dydis nepilnamečiam vaikui yra pakankamas. Vadovaujantis LR CK 3.51 straipsnio nuostatomis santuoka gali bÅ«ti nutraukta, jeigu yra visos Å¡ios sÄ lygos:

1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai;

2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.) ir kita. Atsižvelgiant į byloje pateiktus duomenis dėl priimto sprendimo dėl santuokos nutraukimo matyti, kad 2014 m. gegužės 21 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-70-766/2014 santuoka sudaryta tarp atsakovo J. S. ir ieškovės I. S. nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Sutarties 5 punkte Å¡alys nurodė, kad nepilnametės K. S., gimusios (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymas yra iÅ¡spręstas civilinėje byloje Nr. 2-2981-632/2011, pareiÅ¡kėjus tenkina ir daugiau dėl to pareiÅ¡kėjai nepasisako. Teismas priimdamas sprendimÄ santuokÄ nutraukti minėtu teismo sprendimu patvirtino Å¡alių pateiktÄ susitarimÄ dėl santuokos nutraukimo pasekmių, taip pat ir susitarimÄ dėl nepilnametės iÅ¡laikymo. Atsižvelgiant į LR CK 3.201 straipsnio 1 dalies nuostatas, sprendžiant dėl priteisto iÅ¡laikymo dydžio padidinimo pareiga įrodyti aplinkybes, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas iÅ¡laikymas, priėmimo iÅ¡ esmės pasikeitė Å¡alių turtinė padėtis, konkrečiu atveju tenka ieÅ¡kovei.

Tačiau, kaip minėta ieÅ¡kovė įrodymų nepateikė ( LR CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad nors teismas Å¡eimos bylose yra aktyvus, tačiau ieÅ¡kovė nėra atleista nuo pareigos įrodinėti, jos pareiga pateikti įrodymus patvirtinančius ieÅ¡kinio reikalavimo pagrįstumÄ . Formuodamas teismų praktikÄ dėl LR CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių ieÅ¡kinio reikalavimÄ .

Byloje nepateikta duomenų patvirtinančių ieÅ¡kovės turtinės padėties pablogėjimÄ , ar atsakovo turtinės padėties pagerėjimÄ , duomenų apie vaiko poreikių padidėjimÄ , patiriamas iÅ¡laidas, kurie bÅ«tų esminiai ir galėtų lemti priteisto iÅ¡laikymo vaikui dydžio padidinimÄ . Apeliantė teikdama apeliacinį skundÄ taip pat nenurodė jokių konkrečių aplinkybių buvimo ar nebuvimo, jų reikÅ¡mingumo bylai. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ .

Nėra pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡tyrė ir neįvertino byloje esančių duomenų, kad nepagrindė padarytų iÅ¡vadų, ar nesivadovavo protingumo, sÄ Å¾iningumo, teisingumo principais (LR CK 3.3, 1.5 straipsniai), ar netinkamai taikė teisės normas ir priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ . Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį apeliantės apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliantės I. S. apeliacinis skundas dėl RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. sprendimo atmestinas, sprendimas paliktinas nepakeistas.Pažymėtina, jog iÅ¡laikymo santykiai yra tęstinio pobÅ«džio ir teismo sprendimas, kuriuo yra priteistas atitinkamo dydžio iÅ¡laikymas, Å¡alims res judicata galios neįgyja. Pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ar paaiÅ¡kėjus naujoms aplinkybėms, kurios gali sudaryti pagrindÄ peržiÅ«rėti teismo sprendimÄ , kiekvienas suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismÄ ir praÅ¡yti pakeisti teismo sprendimu nustatytÄ iÅ¡laikymÄ .

Kaip minėta, remiantis LR CK 3.201 straipsnio 1 dalimi teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieÅ¡kinį sumažinti arba padidinti priteisto iÅ¡laikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas iÅ¡laikymas, priėmimo iÅ¡ esmės pasikeitė Å¡alių turtinė padėtis. Todėl ieÅ¡kovė pasikeitus jos finansinei padėčiai ar atsiradus kitoms svarbioms aplinkybėms turi teisę kreiptis į teismÄ dėl sprendimo peržiÅ«rėjimo bei esant pagrindui, remiantis objektyviomis aplinkybėmis dėl priteisto iÅ¡laikymo dydžio padidinimo.               LR CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Nors konkrečiu atveju ir nėra pateikta duomenų apie iÅ¡laidas, pažymėtina, kad atmetus apeliacinį skundÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnis).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas n u t a r i a: RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.Nutarties patvirtintas kopijas iÅ¡siųsti bylos Å¡alims.

Teisėja                                   Vilija Valantienė