5c84a050-23a7-4e6d-9634-c9be7a41ffb6 · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-59-613/2017 (S) Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00467-2016-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.1.2; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 26 d.Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Almanto Padvelskio ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pagrindinis ėjimas“ apeliacinį skundÄ dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-08-29 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės bankrutuojančios uždarosios bendrovės „Pagrindinis ėjimas“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Hranipex“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija nustatė: Ginčo esmė IeÅ¡kovės atstovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad Kretingos rajono apylinkės teismas 2013-03-26 nutartimi taikė laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tavo ginčo turtÄ <...>, uždrausdamas uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Pagrindinis ėjimas“ ir UAB „Danės baldai“ šį turtÄ naudoti komercinei Å«kinei veiklai, subnuomoti, suteikti panaudai ar kitaip suvaržyti, siekiant užtikrinti akcinės bendrovės (toliau – AB) „SEB lizingas“ reikalavimÄ ir iÅ¡ Å¡io reikalavimo kylančias mokestines prievoles.

Po turto areÅ¡to akto įregistravimo Turto areÅ¡tų registre, kurio duomenys yra vieÅ¡i, ieÅ¡kovė pagal UAB „Danės baldai“ praÅ¡ymus įvykdė prievolę už UAB „Danės baldai“ ir pervedė į atsakovės sÄ skaitÄ : 2013-06-18 – 4000,00 Lt, 2013-07-02 – 3977,76 Lt, 2013-08-02 – 3000,00 Lt,                 2013-10-03 – 7197,88 Lt ir 2013-10-14 – 4122,18 Lt, iÅ¡ viso – 22 297,82 Lt. Ginčijamų sandorių metu ieÅ¡kovė turėjo nesumokėtų galiojančių įsipareigojimų AB „SEB lizingas“ – 44 776,38 Lt skolos ir 160 850,24 Lt priskaičiuotų delspinigių.

Taip pat turėjo galiojančių mokestinių prievolių, nesumokėtų į valstybės biudžetÄ laikotarpiu nuo 2013-04-02 iki 2013-09-30, iÅ¡ viso – 8925,00 Lt. Klaipėdos apygardos teismas 2015-03-31 nutartimi iÅ¡kėlė ieÅ¡kovei bankroto bylÄ . IeÅ¡kovė nurodo, jog padaryti mokėjimo pavedimai prieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, todėl turi bÅ«ti pripažinti niekiniais ir negaliojančiais. Atsakovė gavusi mokėjimÄ už UAB „Danės baldai“ turėjo pasidomėti, ar ieÅ¡kovė neturi kitų kreditorių, o toks atsakovės nerÅ«pestingas elgesys įrodo jos nesÄ Å¾iningumÄ .

PraÅ¡o pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento mokėjimus, kuriais UAB „Pagrindinis ėjimas“ sumokėjo už UAB „Danės baldai“ pastarosios kreditorei UAB „Briaunų pasaulis“ (dabar UAB „Hranipex“) įsiskolinimus, o bÅ«tent:2013-06-18 iÅ¡ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdytÄ mokėjimo nurodymÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Nr. 160858730 į sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) – 4000,00 Lt;2013-07-02 iÅ¡ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdytÄ mokėjimo nurodymÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Nr. 16088 į sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) – 3977,76 Lt;2013-08-02 iÅ¡ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdytÄ mokėjimo nurodymÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Nr. 16175 į sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) – 3000,00 Lt;2013-10-03 iÅ¡ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdytÄ mokėjimo nurodymÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Nr. 21209 į sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) – 7197,88 Lt;2013-10-14 iÅ¡ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdytÄ mokėjimo nurodymÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Nr. 21244 į sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) – 4122,18 Lt.Taip pat, pripažinus negaliojančiais sandorius, prašė taikyti restitucijÄ : priteisti ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovės: 1158,48 Eur (4000,00 Lt), 1152,04 Eur (3977,76 Lt), 868,86 Eur (3000,00 Lt), 2084,65 Eur (7197,88 Lt), 1193,87 Eur (4122,18 Lt), iÅ¡ viso 6457,90 Eur (22297,82 Lt), priteisti 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme pradžios iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kretingos rajono apylinkės teismas 2016-08-29 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog faktas, kad atsakovė nepatikrino viešų duomenų, ar ieÅ¡kovė gali disponuoti savo turtu ar turtinėmis teisėmis, nėra pakankamas atsakovės nesÄ Å¾iningumui konstatuoti. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos AB „SEB lizingas“ ieÅ¡kinio dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ patalpų reikalavimo įvykdymui užtikrinti.

Šiomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo užtikrintas neturtinio pobūdžio reikalavimas, t. y. iškeldinimas iš patalpų, o ieškovės lėšos, esančios bankuose ar kitose kredito įstaigose, areštuotos nebuvo. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad dėl ieškovės būtų buvę priimta kitų teismų sprendimų ar nutarčių, išduota vykdomųjų raštų, kuriais būtų areštuotos būtent ieškovės turimos piniginės lėšos.

Ä®vertinęs tai, kad ginčijamų mokėjimų atlikimo metu ieÅ¡kovei nebuvo uždrausta disponuoti savo piniginėmis lėšomis atsiskaitant su kreditoriais, kad tuo laikotarpiu nebuvo kitų galiojančių dokumentų, apribojančių ieÅ¡kovės teisę disponuoti savo lėšomis, pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog atlikti mokėjimai atsakovei nepažeidė imperatyviųjų įstatymo normų ir neprieÅ¡taravo vieÅ¡ajai tvarkai.Dėl ieÅ¡kovės praÅ¡ymo taikyti CK 6.930¹ straipsnį pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieÅ¡kovei bankroto byla iÅ¡kelta tik 2015-03-31, todėl vykdydama atsiskaitymus su atsakove bei kitais kreditoriais ieÅ¡kovė neprivalėjo laikytis LR CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų eiliÅ¡kumo.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Teisme gautas ieÅ¡kovės BUAB „Pagrindinis ėjimas“ (toliau – apeliantė) apeliacinis skundas. Apeliantė praÅ¡o Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-08-29 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti bei pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento mokėjimus, kuriais UAB „Pagrindinis ėjimas“ sumokėjo už UAB „Danės baldai“ pastarosios kreditorei UAB „Hranipex“ (anksčiau UAB „Briaunų pasaulis“) įsiskolinimus:2013-06-18 iÅ¡ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdytÄ mokėjimo nurodymÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Nr. 160858730 į sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) – 4000,00 Lt;2013-07-02 iÅ¡ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdytÄ mokėjimo nurodymÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Nr. 16088 į sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) – 3977,76 Lt;2013-08-02 iÅ¡ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdytÄ mokėjimo nurodymÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Nr. 16175 į sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) – 3000,00 Lt;2013-10-03 iÅ¡ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdytÄ mokėjimo nurodymÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Nr. 21209 į sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) – 7197,88 Lt;2013-10-14 iÅ¡ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdytÄ mokėjimo nurodymÄ Nr. 21244 į sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) – 4122,18 Lt.Taip pat, pripažinus negaliojančiais sandorius, prašė taikyti restitucijÄ : priteisti apeliantės naudai iÅ¡ atsakovės: 1158,48 Eur (4000,00 Lt), 1152,04 Eur (3977,76 Lt), 868,86 Eur (3000,00 Lt), 2084,65 Eur (7197,88 Lt), 1193,87 Eur (4122,18 Lt), iÅ¡ viso 6457,90 Eur (22 297,82 Lt), priteisti 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme pradžios iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas byloje turėjo nustatyti, ar ginčo sandoriais buvo pažeistos imperatyviosios normos.

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra dvejopa: siekti, kad civiliniuose santykiuose bÅ«tų užtikrintas teisėtumas, kartu nepažeisti civilinių teisinių santykių stabilumo ir teisinio tikrumo įgytų civilinių teisių atžvilgiu. Sandorio pripažinimas negaliojančiu pateisinamas, kai interesas, kurį siekiama apginti nuo neigiamų sandorio sudarymo pasekmių, yra svarbesnis už tÄ , kuris bÅ«tų apgintas sandorį iÅ¡saugojus. Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ teisės normÄ , sandorio negaliojimas yra siejamas su jo prieÅ¡taravimu imperatyviosioms teisės normoms, t. y. su vienareikÅ¡miÅ¡kai įstatymo įtvirtintomis nuostatomis, kuriomis siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .

Todėl įstatyme Å¡ių interesų apsaugai suteikiamas prioritetas civilinių teisinių santykių stabilumo ir privačių interesų atžvilgiu – imperatyviosioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja įstatymo pagrindu, jo negaliojimui neturi įtakos teismo sprendimas, Å¡alys negali niekinio sandorio patvirtinti (CK 1.78 straipsnio 1 dalis) ir toks sandoris jokių teisinių padarinių, iÅ¡skyrus jo negaliojimo padarinius, nesukelia ir negali sukeltiAtsakovę galima laikyti nesÄ Å¾ininga, nes ji žinojo (galėjo žinoti), kad apeliantė pati turi kreditorių.

Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-03-26 nutartis įregistruota Turto arešto aktų registre. Turto arešto duomenys yra žinomi kiekvienam asmeniui, jeigu turto arešto aktas yra įregistruotas Turto arešto aktų registre, šio registro duomenys yra vieši ir su jais gali susipažinti kiekvienas asmuo (Turto arešto aktų registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 201102-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2011).CK 6.930¹ straipsnis nustato, jog „skolininkas – <...> juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile <...>“.

PrieÅ¡ingai, negu teigia pirmosios instancijos teismas, sÄ voka „neturi pakankamai lėšų“ nesiejama su nemokumu. Todėl 2013-10-03 (7 197 Lt) ir 2013-10-14 (4 122,18 Lt) ginčo sandoriais buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje nustatytas eiliÅ¡kumas. Ginčo mokėjimų metu atsakovė, nebÅ«dama apeliantės kreditore, gavo reikalavimo patenkinimÄ dėl skolos, kurios mokėjimo terminas nebuvo suėjęs, kai tuo metu apeliantė turėjo savo kreditorių, kurių reikalavimų terminas jau buvo suėjęs: dar iki ginčo sandorių sudarymo – nuo 2012-12-11, kai buvo nutrauktos finansinio lizingo sutartys, ir iÅ¡kėlus apeliantei bankroto bylÄ AB „SEB lizingas“ turėjo galiojančiÄ reikalavimo teisę į apeliantę dėl 1 820 217,52 Eur, Valstybinei mokesčių inspekcijai nesumokėta suma – 2975,00 Lt, jos mokėjimo terminas – 2013-04-02, po bankroto bylos iÅ¡kėlimo prievolė perduota valstybės įmonei (toliau – VÄ®) Turto bankui; nesumokėta suma – 2975,00 Lt, mokėjimo terminas – 2013-07-01, po bankroto bylos iÅ¡kėlimo prievolė perduota VÄ® Turto bankui; nesumokėta suma – 2975,00 Lt, mokėjimo terminas – 2013-09-30, po bankroto bylos iÅ¡kėlimo prievolė perduota VÄ® Turto bankui.Ä®siteisėjusiame Klaipėdos apygardos teismo 2015-09-07 sprendime (prejudicinis faktas) civilinėje byloje Nr. 2A-960-460/2015 konstatuota, kad „pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nors ir minimaliai argumentuodamas, tačiau teisingai sprendė, kad 2012 m.

UAB „Pagrindinis ėjimas“ veikla buvo nuostolinga. Iš 2012 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad metų pabaigoje atsakovas turėjo tik 53 277,00 Lt piniginių lėšų (kurių nebūtų užtekę net vienam mėnesiniam mokėjimui pagal visas sutartis atlikti)“.Kita ieškinio dalis dėl sandorių, kurie buvo sudaryti iki įsigaliojant CK 6.930¹ straipsniui, buvo grindžiama tuo, kad apeliantė mokėjo už savo dukterinės įmonės UAB „Danės baldai“ skolas. Teismui pateiktas UAB „Danės baldai“ 2013 metinių ataskaitų rinkinys, iš kurio matyti, kad jau 2012 metais UAB „Danės baldai“ buvo nemoki.

Vadovaujantis CK 1.5 straipsniu, apeliantės vadovas negalėjo nežinoti, kad apeliantė, sumokėjusi už dukterinę įmonę atsakovei, pagal atgręžtinį reikalavimÄ iÅ¡ UAB „Danės baldai“ pinigų nebeatgaus, nes pastaroji jau buvo nemoki. Todėl apeliantės vadovas kreditorių atžvilgiu elgėsi nesÄ Å¾iningai. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , ta aplinkybė, kad įmonės nemokumas dėl skolininko sudaryto sandorio nepadidėjo ar iÅ¡liko toks pat, nėra teisiÅ¡kai lemianti ar reikÅ¡minga, sprendžiant, ar yra pažeistos kitų kreditorių teisės ar interesai, nes jie gali bÅ«ti pažeidžiami kitais bÅ«dais, nesusijusiais su nemokumu.

Kreditorių teisės ar interesai gali bÅ«ti pažeidžiami ir tais atvejais, kai nemokumas iÅ¡lieka toks pat ar nedidėja, pavyzdžiui, tik keičiasi turto struktÅ«ra, bet kitiems kreditoriams sutrukdoma gauti bent dalį atsiskaitymo, kuris susidarius nemokumo situacijai jiems priklausytų skolininkui vykdant su jais sutartis ir atsiskaitymus pagal įstatymo nustatytÄ tvarkÄ ir reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-05-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).Teisme taip pat gautas atsakovės atsiliepimas į apeliacinį skundÄ , atsakovė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti iÅ¡ apeliantės atsakovės naudai iÅ¡laidas, patirtas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ .

Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:Sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iÅ¡kelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, bÅ«dingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iÅ¡ kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams.Sprendžiant klausimÄ , ar ginčijamu sandoriu buvo pažeistos kreditorių teisės, aktualu nustatyti, ar tie kreditorių reikalavimai, kurie atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo (jeigu tokia aplinkybė bÅ«tų nustatyta), nebuvo patenkinti anksčiau, t. y. bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar bankroto byloje patvirtinti reikalavimai nėra atsiradę jau po ginčijamo sandorio sudarymo.

Apeliaciniame skunde neteisingai nurodoma, kad ginčijamų sandorių metu VMI turėjo 277 202,00 Eur reikalavimo teisę. Pati apeliantė pripažįsta, kad Å¡i prievolė galėjo atsirasti tik po to, kai apeliantė grÄ Å¾ino lizingo sutarties pagrindu valdytÄ turtÄ SEB bankui. Galutinis teismo sprendimas byloje dėl Å¡io turto grÄ Å¾inimo priimtas tik 2015-0907 (Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-960-460/2015), t. y. praėjus dvejiems metams po ginčijamų atsiskaitymų. Ne anksčiau atsirado ir AB SEB banko 1 820 217,52 Eur su lizingo sutarties nutraukimu susijęs reikalavimas (pagal lizingo sutartį grÄ Å¾intino turto likutinė vertė), nes minėtoje byloje apeliantė ginčijo lizingo sutarties, sudarytos su AB „SEB lizingas“, nutraukimÄ .

Be to, su ieÅ¡kiniu į bylÄ pateikti perdavimo–priėmimo aktai patvirtina, kad lizingo sutarties pagrindu valdytÄ turtÄ apeliantė grÄ Å¾ino AB SEB bankui, todėl Å¡is reikalavimas yra įvykdytas.Kad dėl ginčijamų atsiskaitymų nebuvo pažeisti kreditorių interesai, patvirtina ir pačių kreditorių neveikimas, t. y. nei AB „SEB lizingas“, nei VMI, Nei SODRA nesiėmė jokių priemonių dėl įsiskolinimo priteisimo ar laikinųjų apsaugos priemonių apeliantės piniginėms lėšoms taikymo, bankroto bylos apeliantei iÅ¡kėlimo.

Toks kreditorių neveikimas patvirtina, kad jie patys apeliantės nelaikė nemokia.IÅ¡ apeliantės pateiktų apeliantės banko sÄ skaitos iÅ¡rašų matyti, kad apeliantė mokesčiams naudojo kur kas didesnes sumas, nei panaudota atsiskaitymui su atsakove, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsiskaitymas su atsakove kaip nors pažeidė VMI ar SODROS interesus.Dėl atsakovės sÄ Å¾iningumo. Apeliantė remiasi Kretingos rajono apylinkės teismo                      2013-03-26 nutartimi, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės apeliantei.

Tačiau atsižvelgiant į minėtoje nutartyje išdėstyto draudimo turinį (draudimas naudoti pastatus komercinei ūkinei veiklai, subnuomoti, suteikti panaudai ar kitaip suvaržyti, draudimas disponuoti piniginėmis lėšomis nutartimi nenustatytas) ir į tai, kad ginčijamais sandoriais atsiskaitant su atsakove areštuoti pastatai nenaudoti, nesuvaržyti, darytina išvada, kad imperatyviosios normos pažeistos nebuvo.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškinio CK 6.930¹ straipsnio pagrindu, nes apeliantė ginčijamų atsiskaitymų sudarymo metu buvo faktiškai moki, dėl jos nebuvo priimtų eismo sprendimų ar nutarčių, apeliantės piniginės lėšos nebuvo areštuotos.Dėl imperatyviųjų įstatymo normų pažeidimo (CK 1.5 straipsnis, 2.50 straipsnis).

CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam sandorių negaliojimo pagrindui taikyti reikia nustatyti tokias sÄ lygas: pirma, kad teisės norma, kuriai, apeliantės teigimu, prieÅ¡tarauja sandoris, yra imperatyvi, antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintÄ imperatyvÄ ir kad Å¡io pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas. CK 1.5 ir 2.50 straipsniuose nėra sandorių sudarymÄ reglamentuojančių imperatyviųjų teisės normų. Ginčijami atsiskaitymai negali bÅ«ti laikomi neteisėtais, nes atlikti vadovaujantis CK 6.50 straipsniu, nustatančiu, kad prievolę visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡alių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas jÄ Ä¯vykdytų asmeniÅ¡kai.Apeliacinio skundo reikalavimai grindžiami tuo, kad atsakovės reikalavimų vykdymo terminas dar nebuvo suėjęs, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kuriais remiantis galima bÅ«tų daryti tokiÄ iÅ¡vadÄ .

IeÅ¡kinio reikalavimai nebuvo grindžiami Å¡ia aplinkybe. Be to, aplinkybė, ar buvo suėjęs reikalavimo terminas, neturi reikÅ¡mės, nes atsiskaitymas yra galimas ir teisėtas ir nesuėjus prievolės vykdymo terminui.Atsakovė teismui 2016-12-14 pateikė praÅ¡ymÄ dėl papildomų raÅ¡ytinių įrodymų pridėjimo. PraÅ¡yme nurodo, jog atsakovei iÅ¡ UAB „Vidmanto baldai“, kuri yra atsakovė kitoje Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje byloje pagal BUAB „Pagrindinis ėjimas“ ieÅ¡kinį (civilinė byla Nr. e2-1189-730/2016), tapo žinoma, kad minėtoje byloje BUAB „Pagrindinis ėjimas“ yra pateikusi sÄ raÅ¡Ä kreditorių, turėjusių galiojančiÄ reikalavimo teisę, kurios mokėjimo terminas buvo suėjęs 2014-01-15.

Å iame sÄ raÅ¡e nurodyta, kad VMI 2014-01-15 neturėjo galiojančios reikalavimo teisės, kurios mokėjimo terminas suėjęs 2014-01-15. Tai reiÅ¡kia, kad BUAB „Pagrindinis ėjimas“ 1723,24 Eur skolÄ VMI, kuri 2013-08-02, pagal apeliantės pateiktus duomenis, buvo pradelsta, iki 2014-01-15 padengė. Dėl to negali bÅ«ti pripažįstama, kad Å¡ioje byloje ginčijamais sandoriais bÅ«tų buvę pažeisti VMI kaip BUAB „Pagrindinis ėjimas“ kreditoriaus interesai. Prie praÅ¡ymo atsakovė prideda Kreditorių, turėjusių galiojančiÄ reikalavimo teisę, kurios mokėjimo terminas buvo suėjęs 2014-01-15, sÄ raÅ¡Ä .Teisme taip pat gautas apeliantės atsiliepimas į atsakovės praÅ¡ymÄ dėl papildomų raÅ¡ytinių įrodymų pridėjimo.

Dar iki ginčo sandorių sudarymo – nuo 2012-12-22, kuomet buvo nutrauktos finansinio lizingo sutartys, ir iÅ¡kėlus apeliantei bankroto bylÄ VMI turėjo galiojančiÄ reikalavimo teisę į apeliantę: nesumokėta suma – 2975,00 Lt, mokėjimo terminas – 2013-04-02; nesumokėta suma – 2975,00, mokėjimo terminas – 2013-07-01; nesumokėta suma – 2975,00 Lt, mokėjimo terminas – 2013-09-30. Mokestinė prievolė, atsiradusi 2013-04-02, taip ir nebuvo įvykdyta, vėliau ji tik didėjo.

Kitoje byloje, kuria remiasi atsakovė, bankroto administratorius Å¡iuo faktu nesirėmė, nes VMI reikalavimui patenkinti reikalingas lėšas siekia susigrÄ Å¾inti iÅ¡ atsakovės, kuri, nebÅ«dama apeliantės kreditore, neturėdama galiojančios reikalavimo teisės į apeliantę, be jokio teisinio pagrindo gavo savo reikalavimo patenkinimÄ , o VMI – ne. Jeigu atsakovei nebÅ«tų suteikta pirmenybė prieÅ¡ VMI, tai VMI kreditinis reikalavimas bankroto byloje bÅ«tų ginčo suma mažesnis. Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis.

Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ .Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas byloje turėjo nustatyti, ar ginčo sandoriais buvo pažeistos imperatyviosios teisės normos.

Teisėjų kolegija sutinka su Å¡iuo apeliantės argumentu. Pažymėtina, jog apeliantė ginčija penkis bankinius pavedimus, sudarytus laikotarpiu nuo 2013-06-18 iki 2013-10-14. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog 2013-10-01 įsigaliojo CK 6.930¹ straipsnis, nustatantis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumÄ , todėl vertinant ginčijamus pavedimus, jie skirstytini į atliktus iki minėtos normos įsigaliojimo (2013-06-18, 2013-07-02 ir 2013-08-02 atlikti pavedimai) ir atliktus galiojant CK 6.930¹ straipsniui (2013-10-03 ir                               2013-10-14 atlikti pavedimai).Apeliantė teigia, jog 2013-06-18, 2013-07-02 ir 2013-08-02 atlikti pavedimai turi bÅ«ti pripažinti negaliojančiais kaip prieÅ¡taraujantys imperatyviosioms įstatymo normos, vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei, nes atsakovė žinojo (turėjo žinoti) apie apeliantei Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-03-26 nutartimi, įregistruota vieÅ¡ame Turto areÅ¡to aktų registre, kurio duomenys yra vieÅ¡i ir su jais gali susipažinti kiekvienas asmuo, taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.

Tačiau pažymėtina, jog minėta nutartimi laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos tik gamybiniam pastatui ir mechaniniam cechui, esantiems Klaipėdos g. 127, Kretingoje, uždraudžiant UAB „Pagrindinis ėjimas“ ir UAB „Danės baldai“ šį turtÄ naudoti komercinei Å«kinei veiklai, subnuomoti, suteikti panaudai ar kitaip suvaržyti. Teisėjų kolegija pažymi, jog laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos siekiant užtikrinti neturtinio pobÅ«džio reikalavimÄ , t. y. civilinėje byloje Nr. 2-501-474/2013 buvo iÅ¡nagrinėtas ieÅ¡kovės UAB „SEB lizingas“ ieÅ¡kinys atsakovėms UAB „Pagrindinis ėjimas“ ir UAB „Danės baldai“ dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ ieÅ¡kovei priklausančių patalpų.

Ä®vertinusi minėtoje civilinėje byloje nagrinėtÄ reikalavimÄ bei Å¡iam reikalavimui užtikrinti taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliante, jog atsakovė turėjo žinoti, jog apeliantė susiduria su finansiniais sunkumais, nes, kaip jau minėta, civilinėje byloje Nr. 2-501-474/2013 nagrinėtas reikalavimas nebuvo turtinio pobÅ«džio, Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-03-26 nutartimi taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis apeliantei nebuvo apribota galimybė disponuoti jos turimomis lėšomis, todėl, net ir darant prielaidÄ , jog atsakovei buvo žinoma apie Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-03-26 nutartimi apeliantei taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė turėjo žinoti, jog apeliantė susiduria su finansiniais sunkumais ar kad 2013-06-18, 2013-07-02 ir 2013-08-02 atlikti pavedimai prieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis) ar vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnio 1 dalis).

Dėl iÅ¡dėstytų argumentų taip pat nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo pripažinti atsakovę nesÄ Å¾ininga. Pažymėtina, jog teismų praktikoje ne kartÄ yra pažymėta, jog negali bÅ«ti sudaromos prielaidos bankroto administratoriui ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastÄ verslo praktikÄ , nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iÅ¡kelta bankroto byla. Toks aiÅ¡kinimas ir taikymas sukeltų teisinį neapibrėžtumÄ , nepasitikėjimÄ finansinių problemų turinčiu skolininku ir nepagrįstai ribotų jo galimybes vykdyti veiklÄ bei siekti atsiskaitymo su visais kreditoriais iÅ¡vengiant bankroto, o bankroto administratoriui sudarytų nepagrįstas prielaidas ginčyti visus be iÅ¡imties iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo sudarytus sandorius (žr., pvz., Panevėžio apygardos teismo 2016-12-01 sprendimÄ , priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2A-983-227/2016).

23.              Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog UAB „Pagrindinis ėjimas“ už UAB „Danės baldai“ G. G. komercinei firmai pervedė 7 267,00 Lt; UAB „Furesta“ pervedė 4000,00 Lt; UAB „Lintera“ pervedė 10 854,29 Lt; UAB „Ciklonas“ pervedė 754,09 Lt; UAB „Instreita“ pervedė 1916,64 Lt; UAB „Airgona“ pervedė 2411,40 Lt. Vertinant šiuos duomenis konstatuotina, jog apeliantei mokėti UAB „Danės baldai“ kreditoriams buvo įprasta apeliantės verslo praktika.

Taip pat pažymėtina, jog apeliantė, ginčydama atsakovei atliktus pavedimus, siekia bent iÅ¡ dalies patenkinti kreditorių AB „SEB lizingas“ bei Valstybinės mokesčių inspekcijos kreditinius reikalavimus. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės argumentu, jog nei AB „SEB lizingas“, nei VMI nesiėmė jokių priemonių dėl įsiskolinimo priteisimo ar laikinųjų apsaugos priemonių apeliantės piniginėms lėšoms taikymo, bankroto bylos apeliantei iÅ¡kėlimo. Pažymėtina, jog kreditorei VMI dėl įsiskolinimo iÅ¡ieÅ¡kojimo net nereikia teismo sprendimo, ji susidariusį įsiskolinimÄ turi galimybę iÅ¡siieÅ¡koti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ tiesiogiai nukreipdama į skolininko sÄ skaitas kredito įstaigose, tačiau Å¡ių veiksmų VMI neatliko.

Be to, pažymėtina, jog apeliantė laikotarpiu, kai buvo atlikti ginčijami pavedimai, taip pat dengė ir kitų kreditorių, tarp jų ir VMI bei AB „SEB lizingas“, reikalavimus, Å¡iÄ teismo iÅ¡vadÄ patvirtina byloje esantys sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai (e. b. T. 1, b. l. 28–34). Kaip jau minėta, 2013-06-18, 2013-07-02 ir 2013-08-02 atlikti pavedimai jų sudarymo metu nebuvo draudžiami bei atitiko įprastÄ verslo praktikÄ , todėl nėra jokio pagrindo Å¡iuos pavedimus pripažinti negaliojančiais, todėl taip pat netenkintinas ir apeliantės reikalavimas taikyti restitucijÄ bei grÄ Å¾inti apeliantei 2013-06-18, 2013-07-02 ir 2013-08-02 pavedimais atsakovei UAB „Hranipex“ pervestÄ 10 977,76 Lt sumÄ .IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, jog bankroto byla UAB „Pagrindinis ėjimas“ buvo iÅ¡kelta 2015-03-31, VMI priverstinai lėšų neiÅ¡ieÅ¡kojo, todėl atmestinas apeliantės argumentas, jog VMI buvo apeliantės kreditorė atliekant 2013-06-18, 2013-07-02 ir 2013-08-02 pavedimus.

Dėl 2013-10-03 ir 2013-10-14 atliktų pavedimųKaip jau minėta, 2013-10-01 įsigaliojo CK 6.930¹ straipsnis, nustatantis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumÄ . Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kokia eile skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikÅ¡tiems reikalavimams patenkinti, privalo atlikti atsiskaitymus. Pažymėtina, jog nustačius, kad skolininkas nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų eiliÅ¡kumo, nėra reikalaujama nustatyti atsakovo nesÄ Å¾iningumo, t. y. nustačius, jog buvo sÄ lygos laikytis minėto straipsnio reikalavimų, tačiau skolininkas nesilaikė Å¡iame straipsnyje nustatyto eiliÅ¡kumo, mokėjimo pavedimai gali bÅ«ti pripažinti prieÅ¡taraujančiais imperatyvioms įstatymo nuostatoms.

Pirmiausia, siekiant nustatyti, ar skolininkas privalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto eiliÅ¡kumo, reikia nustatyti, ar skolininkas atitiko privalomÄ CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintÄ sÄ lygÄ , t. y. ar skolininkas ginčijamų pavedimų atlikimo metu neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikÅ¡tiems reikalavimams patenkinti.Pažymėtina, jog apeliantės gebėjimas atsiskaityti su kreditoriais jau buvo analizuotas Klaipėdos apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-960-460/2015, teismas 2015-09-07 nutartyje pažymėjo, jog „2012 m. atsakovės veikla buvo nuostolinga.

IÅ¡ 2012 m. gruodžio 31 d. balanso matyti (t. 2, b. l. 95–96), kad metų pabaigoje atsakovas turėjo tik 53 277 Lt piniginių lėšų (kurių nebÅ«tų užtekę net vienam mėnesiniam mokėjimui pagal visas sutartis atlikti). <...> Akivaizdu, kad atsakovė tuo metu turėjo rimtų finansinių sunkumų, ir jie buvo ne laikino pobÅ«džio“. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2-260-157/2015, apeliacine tvarka peržiÅ«rėdamas Klaipėdos apygardos teismo 2014-11-06 nutartį dėl atsisakymo UAB „Pagrindinis ėjimas“ kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ , pažymėjo:

„Vadovaujantis atsakovo 2013 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, bendrovė turėjo 4 625 956 Lt vertės turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 2 756 585 Lt (1 t., 29-30 b. l.). Taigi, apeliantas nepagrįstai teigia, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai nevirÅ¡ijo pusės į 2013 m. gruodžio 31 d. įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. <...>, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad UAB „Pagrindinis įėjimas“ yra nemoki (Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalis).“ Teisėjų kolegija, įvertinusi, jog teismai nustatė, jog apeliantė jau vertinant 2013 metų balanso duomenis buvo nemoki, konstatuoja, jog apeliantė atlikdama 2013-10-03 bei 2013-10-14 pavedimus atitiko CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ sÄ lygÄ , t. y. ginčijamų pavedimų atlikimo metu neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikÅ¡tiems reikalavimams patenkinti, todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė (apeliantė) buvo faktiÅ¡kai moki.

Nustačiusi, jog apeliantė 2013-10-03 bei 2013-10-14 pavedimų atlikimo metu neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantė privalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto eiliÅ¡kumo, o jo nesilaikiusi pažeidė 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ imperatyvų reikalavimÄ dėl atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumo, todėl 2013-10-03 bei 2013-10-14 atlikti mokėjimai pripažintini negaliojančiais nuo jų sudarymo momento (CK 1.80 straipsnio 1 dalis) bei taikytina restitucija (CK 1.80 straipsnio 2 dalis), t. y. atsakovė UAB „Hranipex“ įpareigotina grÄ Å¾inti apeliantei visa, kÄ yra gavusi pagal sandorį, t. y. grÄ Å¾inti 2013-10-03 jai pervestÄ 2084,65 Eur (7197,88 Lt) sumÄ bei 2013-10-14 jai pervestÄ 1193,86 Eur (4122,18 Lt) sumÄ , iÅ¡ viso 3278,51 Eur.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, jog skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalis nustato, jog kai abi sutarties Å¡alys yra verslininkai ar privatÅ«s juridiniai asmenys, tai už termino praleidimÄ mokamos Å¡eÅ¡ių procentų dydžio metinės palÅ«kanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. Vadovaudamasi CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgdama į tai, jog apeliantei iÅ¡ atsakovės priteistina 3278,51 Eur, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantei iÅ¡ atsakovės priteistinos 6 procentų metinės palÅ«kanos už priteistÄ 3278,51 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2016-04-20) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl 2013-10-03 bei 2013-10-14 atliktų mokėjimo pavedimų pripažinimo negaliojančiais, netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, dėl ko padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog apeliantė minėtų pavedimų atlikimo metu buvo moki, dėl to priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ , todėl sprendimo dalis dėl 2013-10-03 bei 2013-10-14 atliktų mokėjimo pavedimų pripažinimo negaliojančiais keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), ieÅ¡kinys dėl      2013-10-03 bei 2013-10-14 atliktų mokėjimo pavedimų pripažinimo negaliojančiais tenkintinas, 2013-10-03 bei 2013-10-14 atlikti mokėjimo pavedimai pripažintini negaliojančiais nuo jų sudarymo momento kaip prieÅ¡taraujantys imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis) bei taikytina restitucija (CK 1.80 straipsnio 2 dalis), t. y. iÅ¡ atsakovės UAB „Hranipex“ apeliantei priteistina negaliojančiais pripažintų mokėjimo pavedimų pagrindu pervesta 3278,51 Eur suma.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimoÅ aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ (CPK 93 straipsnio 5 dalis).Apeliantė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo apeliantei klausimas nespręstinas. Atsakovė praÅ¡o priteisti jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, pateikė įrodymus apie pirmosios instancijos teisme patirtas 719,95 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas (e. b.

T. 1, b. l. 63–64) bei apeliacinės instancijos teisme patirtas 976,58 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas (e. b. T. 1, b. l. 191–192). Å ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ nustatyto maksimalaus dydžio. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistas, perskirstytinos bylinėjimosi iÅ¡laidos. IÅ¡ viso ieÅ¡kiniu buvo pareikÅ¡ta reikalavimų už 6457,90 Eur, patenkinta reikalavimų už 3278,51 Eur, t. y. patenkinta 50,77 proc. ieÅ¡kinio reikalavimų, taigi atitinkamai atmesta 49,23 proc. reikalavimų.

Atsakovei iš apeliantės priteistina 49,23 proc. jos pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. atsakovei iš apeliantės priteistina 354,43 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, atsakovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Apeliaciniu skundu taip pat buvo reiškiama reikalavimų už 6457,90 Eur, patenkinta už 3278,51 Eur, todėl atsakovei iš apeliantės taip pat priteistina 49,23 proc.

– 480,77 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.Kasacinis teismas, nagrinėdamas ginčus dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ bankrutuojančios įmonės priteisimo, ne kartÄ yra pažymėjęs, jog nustatant, ar iÅ¡laidos priskirtinos prie administravimo iÅ¡laidų, visų pirma reikia atsižvelgti į tokių iÅ¡laidų paskirtį, teisinę prigimtį, subjektus, kurių naudai tos iÅ¡laidos apmokamos, taip pat jų atsiradimo laikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. V. v.

BAB bankas „Snoras“, bylos Nr. 3K-3-381/2013). Tiek įmonės turto gausinimas bankroto proceso metu, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, reiÅ¡kia reikalavimus skolininkams, tiek įmonės turto iÅ¡saugojimas, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, ginasi nuo jai pareikÅ¡tų kreditorių reikalavimų, yra tiesiogiai susiję su įmonės bankroto proceso administravimu, o iÅ¡ Å¡ios veiklos atsiradusios iÅ¡laidos priskirtinos prie įmonės bankroto administravimo iÅ¡laidų, kurių sÄ matÄ tvirtina, keičia ir disponavimo jomis tvarkÄ nustato kreditorių susirinkimas (Ä®monių bankroto įstatymo 26 straipsnio 2, 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Nordopt“ v.

UAB „Optima trade“, bylos Nr. 3K-3-547/2013). Atsižvelgiant į nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ bankrutuojančios įmonės priteisimo, atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ apeliantės administravimo iÅ¡laidų. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija nutaria:Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-08-29 sprendimÄ pakeisti.IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento 2013-10-03 iÅ¡ sÄ skaitos                                               Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdytÄ mokėjimo nurodymÄ Nr. 21209 į sÄ skaitÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Nr. (duomenys neskelbtini) – 2084,65 Eur (7197,88 Lt) bei 2013-10-14 iÅ¡ sÄ skaitos                                           Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdytÄ mokėjimo nurodymÄ Nr. 21244 į sÄ skaitÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Nr. (duomenys neskelbtini) – 1193,86 Eur (4122,18 Lt).Taikyti restitucijÄ , priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Hranipex“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pagrindinis ėjimas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), naudai 3278,51 Eur bei 6 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ 3278,51 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2016-04-20) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Hranipex“ iÅ¡ bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pagrindinis ėjimas“ administravimo iÅ¡laidų 354,43 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų bei 480,77 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teisėjai Erinija Kazlauskienė Almantas Padvelskis Giedrė Seselskytė