5c7d7fd5-e9ae-4b9e-a09a-38c3770d2dca · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-258-453/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32812-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.11.1; 1.1.11.2; 1.1.11.5; 1.1.11.11; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 20 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Aloyzo Kruopio (kolegijos pranešėjo ir pirmininko) ir Justo Namavičiaus, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorei Dainorai Miliūtei, nuteistojo A.

S. gynėjui advokatui Juozui Å arkai, nukentėjusiojo T. G. atstovui advokatui Vaidui Jurčikoniui, nevieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. S. gynėjo advokato Juozo Å arkos apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas: – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 4 dalį – trejų metų laisvės atėmimo bausme, – pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktus – vienerių metų laisvės atėmimo bausme, – pagal BK 140 straipsnio 3 dalį – trisdeÅ¡imties parų areÅ¡to bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir A. S. paskirta subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Skundžiamu nuosprendžiu D. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, tačiau apeliacinis skundas dėl jo negautas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. A. S. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 30 d. iki 2018 m. liepos 7 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje bei lauko virtuvės palėpėje, pasinaudodamas T.

G. , gim. (duomenys neskelbtini)., bejėgiÅ¡ka dėl mažametystės bÅ«kle, grasindamas smurtu, tenkino savo lytinę aistrÄ su T. G. prieÅ¡ Å¡io valiÄ analiniu, oraliniu bei kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du, o bÅ«tent: mažiausiai vienÄ kartÄ Ä¯kiÅ¡o savo lytinį organÄ T. G. į burnÄ ir vertė jį čiulpti, mažiausiai vienÄ kartÄ Ä¯kišęs T. G. lytinį organÄ sau į burnÄ Äiulpė mažamečio T. G. lytinį organÄ , tokiu bÅ«du tenkino lytinę aistrÄ prieÅ¡ nukentėjusiojo valiÄ oraliniu bÅ«du, mažiausiai vienÄ kartÄ Ä¯kiÅ¡o savo lytinį organÄ T.

G. į iÅ¡einamÄ jÄ angÄ , tokiu bÅ«du tenkino savo lytinę aistrÄ prieÅ¡ nukentėjusiojo valiÄ analiniu bÅ«du, mažiausiai vienÄ kartÄ masturbavo savo lytinį organÄ T. G. akivaizdoje, vertė T. G. liesti ir masturbuoti savo lytinį organÄ bei liesti ir masturbuoti jo lytinį organÄ , taip tenkino savo lytinę aistrÄ prieÅ¡ nukentėjusiojo valiÄ kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du. Tokiais veiksmais jis seksualiai prievartavo mažametį T. G. . 1.1. Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , A. S. 2018 m. liepos 7 d., Å¡viesiu paros metu, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini)bendruomenės namų teritorijoje, (duomenys neskelbtini) pavėsinėje, prie Å¡alia esančio vandens telkinio (tvenkinio), veikdamas bendrininkų grupe kartu su D.

R. , pasinaudodamas T. G. , gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiÅ¡ka dėl mažametystės bÅ«kle, panaudodamas fizinį smurtÄ , tenkino savo lytinę aistrÄ su T. G. prieÅ¡ Å¡io valiÄ analiniu ir oraliniu bÅ«du, o bÅ«tent: A. S. , laikydamas T. G. rankas už nugaros, palenkė T. G. į priekį, o D. R. rankomis laikant T. G. galvÄ ir D. R. įkiÅ¡us savo lytinį organÄ T. G. į burnÄ , A. S. mažiausiai vienÄ kartÄ Ä¯kiÅ¡o savo lytinį organÄ T. G. į iÅ¡einamÄ jÄ angÄ , taip tenkino savo lytinę aistrÄ prieÅ¡ nukentėjusiojo valiÄ analiniu bÅ«du, po ko mažiausiai vienÄ kartÄ Ä¯kiÅ¡o savo lytinį organÄ T.

G. į burnÄ ir tenkino lytinę aistrÄ prieÅ¡ nukentėjusiojo valiÄ oraliniu bÅ«du. Jis tokiais veiksmais seksualiai prievartavo mažametį T. G. . 1.2. A. S. laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 30 d. iki 2018 m. liepos 7 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, seksualiai prievartaudamas savo brolį T. G. , gim. (duomenys neskelbtini), dėl mažametystės esantį bejėgiÅ¡kos bÅ«klės, sukėlė nukentėjusiajam T. G. psichoseksualinės raidos sutrikdymÄ , tai yra savo Å¡eimos nariui ir artimam giminaičiui, esančiam bejėgiÅ¡kos bÅ«klės dėl mažametystės, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

2. Taip pat A. S. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. liepos 7 d., dienos metu, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini)bendruomenės namų teritorijoje, (duomenys neskelbtini), tyčia, mažiausiai tris kartus koja spyrė savo broliui T. G. , gim. (duomenys neskelbtini), į sėdmenis, ir tokiais veiksmais sukėlė mažamečiui savo Å¡eimos nariui ir artimajam giminaičiui T. G. fizinį skausmÄ . II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 3. Nuteistojo A. S. gynėjas advokatas Juozas Å arka praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 13 d. nuosprendžio dalį dėl paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės pakeisti. 3.1.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, tai yra nepagrįstai netaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso normų reglamentuojančių bausmės vykdymo atidėjimÄ . 3.2. Gynėjas apeliaciniame skunde aptardamas pirmosios instancijos teismo nurodytas aplinkybes susijusias su A. S. skiriamomis bausmėmis, taip pat Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-II-32/2019 pateiktas iÅ¡vadas susijusias su nuteistojo sveikatos bÅ«kle nurodo, kad nuteistasis A.

S. tiek nusikalstamų veikų padarymo metu, tiek dabar turi psichinių sveikatos problemų, kurioms reikalingas gydymas ir dėmesys. Pasak gynėjo, nuteistojo sveikatos problemos dėl jo asmenybės sutrikimo yra prigimtinės, tam įtakÄ darė ir jo Å¡eimos aplinka. BÅ«tent bylos nagrinėjimo metu nustatytos nuteistojo gyvenamosios aplinkos problemos padarė įtakÄ jo nusikalstamiems veiksmams. Tai nepateisina nuteistojo nusikalstamų veiksmų, tačiau apibÅ«dina nuteistojo pavojingumÄ visuomenėje ir galimybę jam pasitaisyti po bausmės atlikimo.

Gynėjo teigimu, ikiteisminio tyrimo metu ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu vykę procesai nuteistajam darė teigiamÄ Ä¯takÄ , leido jam suprasti, kokie veiksmai visuomenėje yra leidžiami, o už kokius veiksmus yra baudžiama. 3.3. Gynėjas nurodo, kad jis pirmosios instancijos teisme prašė taikyti BK XI skyriaus nuostatas, kurios leistų nuteistajam A. S. taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutÄ , tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡ių gynėjo argumentų nevertino ir dėl jų nepasisakė.

Pasak gynėjo, įvertinus nuteistojo sveikatos bÅ«klę, jo socialinę brandÄ ir aplinkos suvokimÄ , nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose neabejotinai taptų tose įstaigose egzistuojančių subkultÅ«rų auka, fizinio smurto taikiniu, todėl po laisvės atėmimo bausmės atlikimo nuteistajam bÅ«tų sunku grįžti į normalų socialiai jam naudingÄ gyvenimÄ .

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo A. S. gynėjas advokatas Juozas Å arka prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, o prokurorė ir nukentėjusiojo atstovas prašė apeliacinio skundo netenkinti. Nuteistojo A. S. gynėjo advokato Juozo Å arkos apeliacinis skundas tenkinamas. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 5. Apeliaciniame skunde gynėjas neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių, nuteistajam A. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo, tačiau nesutinka su nuteistajam A.

S. paskirta bausme – laisvės atėmimu. Gynėjas praÅ¡o nuteistajam A. S. paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti, tai yra taikyti BK 92 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija baudžiamÄ jÄ bylÄ ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma nuteistojo A. S. gynėjo apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Dėl BK XI skyriaus nuostatų taikymo 6. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai yra įtvirtinti BK XI skyriuje.

Šio skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų (BK 81 straipsnio 1 dalis).

7. Nusikalstama veika laikoma baigta nuo jos atlikimo momento. Tuo atveju, jeigu nusikalstama veika yra tęstinė, nusikalstamos veikos baigtumo momentas skaičiuojamas nuo paskutinio atlikto nusikalstamo veiksmo laiko. 7.1. Skundžiamame nuosprendyje nustatyta, kad A. S. paskutinius tyčinius pavienius ir tęstinius nusikalstamus veiksmus atliko (duomenys neskelbtini). Nuteistasis A. S. gimė (duomenys neskelbtini). 7.2. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes nustatyta, kad Å¡iuo atveju A. S. nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas pilnametis, tai yra bÅ«damas 18 metų ir dviejų mėnesių amžiaus. Nors Å¡iuo atveju A. S. nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas pilnametis, teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad įstatymų leidėjas numato galimybę asmenų iki 21 metų amžiaus dvasinę ir socialinę brandÄ prilyginti nepilnamečių asmenų brandai.

8. Gynėjas apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad BK 81 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog Å¡io kodekso 90–94 straipsnių nuostatos, taip pat BK 82 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose numatytos auklėjamojo poveikio priemonės gali bÅ«ti taikomos asmeniui, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo suėję aÅ¡tuoniolika metų, tačiau nebuvo suėję dvideÅ¡imt vieneri metai, jeigu teismas, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, motyvus bei kitas bylos aplinkybes, o prireikus – į specialisto paaiÅ¡kinimus ar iÅ¡vadÄ , nusprendžia, kad toks asmuo pagal socialinę brandÄ prilygsta nepilnamečiui ir baudžiamosios atsakomybės ypatumų taikymas jam atitiktų BK 80 straipsnyje numatytÄ paskirtį. 8.1.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. S. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo 18 metų ir 2 mėnesių amžiaus. Taigi, pagal amžių jam gali būti taikomos BK 81 straipsnio 2 dalies nuostatos. 8.2. Iš baudžiamojoje byloje pateiktos Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-II-32/2019 išvados nustatyta, kad A. S. nuo 2016 m. nustatytas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo.

A. S. nusikalstamos veikos padarymo metu, tai yra 2018 m. liepos 7 d., nustatomas lengvas protinis atsilikimas, reikÅ¡mingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo, tačiau dėl socialinio apleistumo, iÅ¡reikÅ¡to emocinio infantilumo, nesusiformavusių etinių ir moralinių sÄ vokų, ribotų kritikos ir prognostinių galimybių nevisiÅ¡kai galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. A. S. bÅ«dingos individualios psichologinės savybės turėjo įtakos jo elgesiui inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu.

Jam konstatuojamos labai žemos intelektinės funkcijos, menkas socialinis nuovokumas bei kritikos ir prognostinių galimybių ribotumas (t. 3, b. l. 133–137). Apygardos teismas pagrįstai A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas ribotai pakaltinamu (BK 59 straipsnio 1 dalies 11 punktas). 8.3. Iš Marijampolės profesinio rengimo centro A. S. pateiktos charakteristikos matyti, kad jis mokosi Paslaugų skyriuje, apdailininko (statybininko) mokymosi programoje, kuri skirta specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams.

Nurodoma, kad A. S. trÅ«ksta savarankiÅ¡kumo, pamokų metu drausmingas, dalyvauja grupės veikloje (t. 3, b. l. 79). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi, kad daugumÄ tęstinių nusikalstamų veiksmų A. S. padarė bÅ«damas nepilnametis, tai yra bÅ«damas itin jauno amžiaus, neturėdamas iÅ¡silavinimo, taip pat įvertinusi nusikalstamų veikų pobÅ«dį ir jų trukmę, byloje esančius objektyvius A. S. asmenybę charakterizuojančius duomenis, teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡dėstytÄ požiÅ«rį į padarytus nusikaltimus bei savo veiksmų vertinimÄ , socialinę bei Å¡eiminę aplinkÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad A.

S. socialinė branda nusikaltimų padarymo metu prilygo nepilnamečiui, ir nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų taikymas jam atitiktų BK 80 straipsnyje numatytÄ paskirtį. Todėl, vadovaujantis BK 80 straipsniu ir 81 straipsnio 2 dalimi, nuteistajam A. S. bausmė turėtų bÅ«ti skiriama laikantis BK XI skyriaus nuostatų. Dėl A. S. paskirtos bausmės ir BK 92 straipsnio nuostatų taikymo 9. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę bei bausmės skyrimo principus, bausmės tikslus galima pasiekti A.

S. taikant BK 92 straipsnio nuostatas, neskyrus realios laisvės atėmimo bausmės, kadangi jis nėra toks pavojingas visuomenei. 9.1. Skirdamas bausmes apygardos teismas įvertino tai, kad A. S. anksčiau neteistas (t. 3, b. l. 71–72), administracine tvarka nebaustas (t. 3, b. l. 73), nusikalstamas veikas pradėjo daryti būdamas nepilnametis ir baigė daryti vos sulaukęs pilnametystės, (duomenys neskelbtini) vadovybės A. S. charakterizuojamas iš esmės teigiamai (t. 3, b. l. 79). Taip pat įvertino tai, kad nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės (nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi – BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas; nusikalstamas veikas padarė būdamas ribotai pakaltinamu – BK 59 straipsnio 1 dalies 11 punktas), nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes už BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose ir 150 straipsnio 4 dalyje nustatytų nusikaltimų padarymÄ A. S. paskyrė atitinkamai vienerių ir trejų metų laisvės atėmimo bausmes. Už BK 140 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymÄ paskyrė 30 parų areÅ¡to bausmę. 9.2. BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki penkerių metų. Nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis).

BK 150 straipsnio 4 dalies sankcijoje taip pat nustatyta tik laisvės atėmimo nuo trejų iki trylikos metų bausmė. Nusikaltimas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, BK 150 straipsnio 4 dalyje nustatytos laisvės atėmimo bausmės dydis nepilnamečiui yra nuo vienerių metų šešių mėnesių iki dešimties metų (BK 90 straipsnio 5 dalis, 91 straipsnio 3 dalis). 9.3. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes.

Teisėjų kolegija įvertinusi bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes (nuteistasis teisiamas pirmÄ kartÄ , pripažintas ribotai pakaltinamu, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, jo socialinę brandÄ , Å¡eiminę aplinkÄ ir aplinkos suvokimÄ ), daro iÅ¡vadÄ , kad apygardos teismo skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. S. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės dydis mažintinas iki dvejų metų, tai yra arčiau minimalaus BK 150 straipsnio 4 dalies sankcijoje nustatyto dydžio, Å¡ios bausmės minimalų dydį, skaičiuojant pagal BK 91 straipsnio 3 dalies nuostatÄ , kad nepilnamečiui skiriamos laisvės atėmimo bausmės minimumÄ sudaro pusė minimalios bausmės, nustatytos baudžiamojo kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje.

Teisėjų kolegijos vertinimu, bÅ«tent tokio dydžio laisvės atėmimo bausmė atitiks bausmės paskirtį ir užtikrins teisingumo principo įgyvendinimÄ . Teisėjų kolegija pakeičia skundžiamo nuosprendžio dalį dėl nuteistajam paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas). 9.4. Teisėjų kolegija įvertinusi pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog taikyti BK 62 straipsnio arba BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti nuteistajam A.

S. Å¡velnesnes, negu numatyta įstatyme, bausmes Å¡iuo atveju nėra nei įstatyme numatytų tam bÅ«tinų sÄ lygų, nei jokių iÅ¡imtinių bylos aplinkybių.

10. Taip pat tenkinamas ir nuteistojo A. S. gynėjo praÅ¡ymas taikyti BK 92 straipsnio nuostatas ir nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti. 10.1. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad skiriant nepilnamečiui realiÄ laisvės atėmimo bausmę itin atidžiai turi bÅ«ti įvertinta tai, ar tokia bausmė yra bÅ«tina siekiant pakeisti nepilnamečio nusikalstamus polinkius, ar Å¡iam tikslui pasiekti pakaktų ir laisvės atėmimo bausmės nepilnamečiui paskyrimo, atidedant jos vykdymÄ .

Nesant tokiam bÅ«tinumui paskirta reali laisvės atėmimo bausmė neatitiktų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, prieÅ¡tarautų teisingumo, proporcingumo imperatyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡nagrinėta atnaujinta baudžiamoji byla Nr. 2K-391/2013). Pažymėtina, kad sprendžiant nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , įstatyme teikiama pirmenybė ne tokio asmens griežtam nubaudimui, tačiau siekiama riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo Å¡iems asmenims galimybes (BK 80 straipsnis). 10.2.

Bausmės vykdymo atidėjimo nepilnamečiui sÄ lygos ir tvarka nustatyta BK 92 straipsnyje. Å io BK straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vienÄ ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

To paties BK straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad atidėdamas bausmės vykdymÄ , teismas nepilnamečiui paskiria vienÄ ar kelias tarpusavyje suderintas Å¡io kodekso 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones, iÅ¡skyrus atidavimÄ Ä¯ specialiÄ auklėjimo įstaigÄ . Kartu teismas nustato laikÄ , per kurį nepilnametis turi įvykdyti auklėjamo poveikio priemones. 10.3. Teisėjų kolegijos daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje yra pagrindai, kuriems esant A. S. atžvilgiu gali bÅ«ti taikomos BK 92 straipsnio nuostatos.

Teisėjų kolegija įvertina tai, kad A. S. nusikalto pirmÄ kartÄ , dėl padarytų nusikalstamų veikų gailisi, nors ir turėdamas psichologinių problemų suprato, kad elgėsi netinkamai ir neleistinai, po nusikalstamų veikų padarymo tęsia mokslus profesinio rengimo centre. Teisėjų kolegija taikydama BK 92 straipsnio nuostatas taip pat įvertina ir tai, kad Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartimi nepilnamečių T. G. ir N. G. nuolatinė globa nustatyta globos centre – (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 27–28), tai yra nuteistasis A.

S. nebegyvena kartu su savo nepilnamečiais broliais. Šios aplinkybės, kaip ir aukščiau aptartos aplinkybės dėl A. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdžio, padarymo aplinkybių, socialinės aplinkos, specialistų pateiktos išvados, leidžia pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeičiamas, taikomos BK 92 straipsnio nuostatos ir A. S. paskirtos galutinės subendrintos bausmės vykdymas atidedamas, paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemones.

Atsižvelgiant į nuteistojo A. S. asmenybę, jo elgesį po nusikalstamų veikų padarymo ir požiÅ«rį į padarytas nusikalstamas veikas, vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 2 dalimi, 83, 87 straipsniais, A. S. tikslinga paskirti auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimÄ ir elgesio apribojimÄ , nes Å¡ių auklėjamojo poveikio priemonių, ribojančių elgesį ir kartu turinčių auklėjamÄ jį, pataisomÄ jį poveikį, pakanka tam, jog bÅ«tų pasiekti baudžiamojo įstatymo keliami tikslai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, n u s p r e n d ž i a : Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 13 d. nuosprendį pakeisti. A. S. pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 150 straipsnio 4 dalį paskirti dvejų metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 13 d. nuosprendžiu už BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punkte ir 140 straipsnio 3 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymÄ paskirtas bausmes bausmių apėmimo bÅ«du subendrinti su Å¡iuo nuosprendžiu pagal BK 150 straipsnio 4 dalį paskirta bausme ir A.

S. paskirti subendrintÄ dvejų metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, A. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti dvejiems metams ir remiantis BK 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 83 straipsniu, 87 straipsniu A. S. paskirti auklėjamojo poveikio priemones: įspėjimÄ bei elgesio apribojimÄ , įpareigojant nuteistÄ jį dvylika mėnesių bÅ«ti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu. KitÄ Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 13 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai Jolanta Čepukėnienė Aloyzas Kruopys Justas Namavičius