2021-01-27 Nr. AB-1817-3-61-3-04464-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-314-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04464-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 32

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Viešųjų pirkimų tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos (ankstesnis pavadinimas – Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos) prašymą atsakovui Viešųjų pirkimų tarnybai dėl išvados panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyba (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti atsakovo Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2018 m. lapkričio 29 d. priimtą pirkimų vertinimo išvadą Nr. 4S-1491 (toliau – ir Išvada, ginčijama išvada).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymą (toliau – ir Įstatymas) atlieka viešąjį pirkimą „Bosh BIS sistemų apjungimas į vieningą kompleksinę platformą ir vaizdo stebėjimo sistemos diegimo darbų pirkimas“ Nr. 396613 (toliau – ir pirkimas) skelbiamų derybų būdu (apie pirkimą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbta 2018 m. rugpjūčio 21 d.). Pareiškėjas pirkimo dokumentų sąlygose nustatė, be kita ko, šiuos kvalifikacinius reikalavimus tiekėjams: a) „4.1.8. Tiekėjas turi turėti ne mažiau kaip 2* atestuotus „Bosch“ BVMS programinės įrangos specialistus, turinčius teisę atlikti diegimo ir aptarnavimo darbus tinkamam sutarties vykdymui. Kiekvienas specialistas turi būti sėkmingai įgyvendinęs ne mažiau kaip po 1* projektą per pastaruosius 3 metus, kuriame buvo įvykdyta „Bosch“ BVMS sertifikatų reikalaujantis projektas. Projekto vertė turi būti ne mažesnė kaip 250 000 Eur. Pastaba: „Bosch“ BVMS programinė įranga reikalinga, kadangi šiuo pirkimu yra plečiama bendra „Bosch“ BVMS pagrindu jau sumontuota Departamento saugomuose objektuose vaizdo stebėjimo ir įrašymo sistema“; b) 4.1.9. Tiekėjas turi turėti ne mažiau kaip 2* atestuotus „Bosch“ BIS (Versijos 4.1 ir 4.6) arba lygiavertės programinės įrangos, kuri vienoje programinėje platformoje gali valdyti ir užtikrinti „Bosch“ BVMS ir kitų nurodytų techninėje užduotyje apsaugos sistemų funkcionavimą, specialistus, turinčius teisę atlikti diegimo ir aptarnavimo darbus tinkamam sutarties vykdymui (t. y. „Bosch“ BIS sistemų, kurių versijos 4.1 ir 4.6 apjungimui į vieningą sistemą). Kiekvienas specialistas turi būti sėkmingai įgyvendinęs ne mažiau kaip po 1* projektą per pastaruosius 3 metus, kuriame buvo įvykdyta „Bosch“ BIS arba lygiavertės programinės įrangos sertifikatų reikalaujantis projektas. Projekto vertė turi būti ne mažesnė kaip 13 000 Eur“.

3. Tarnyba, gavusi pirkimo dalyvio UAB „Atea“ 2018 m. rugpjūčio 31 d. pretenzijos, adresuotos pareiškėjui, kopiją bei vadovaudamasi Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punktu, atliko pirkimo dokumentų vertinimą ir konstatavo, kad pirkimo dokumentų 4.1.8 ir 4.1.9 punktuose nustatyti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai dėl projekto verčių yra neproporcingi ir nepagrįstai aukšti. Atsakovo vertinimu, minėti kvalifikaciniai reikalavimai tiekėjams pažeidžia Įstatymo 32 straipsnio 2 dalies reikalavimus bei Įstatymo 6 straipsnyje įtvirtintus principus.

4. Pareiškėjo nuomone, Išvada yra neteisėta ir nepagrįsta. Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo, viešąjį pirkimą atliekant gynybos ir saugumo srityje, metodinių rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos), patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2015 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1S‑203, 8 punktas numato, kad vertinant, ar kvalifikaciniai reikalavimai nėra nepagrįstai per aukšti, reikia atsižvelgti į kvalifikacinių reikalavimų visumą, o ne tik į atskirus kvalifikacinius reikalavimus. Šiuo atveju Tarnyba neatliko išsamaus, sisteminio kvalifikacinių reikalavimų vertinimo, o tik apsiribojo dviejų atskirų pirkimo dokumentuose nustatytų kvalifikacinių reikalavimų izoliuota analize. Pareiškėjas, nustatydamas ginčijamus kvalifikacijos reikalavimus (tiekėjų techninio ir profesinio pajėgumo vertinimo kriterijus), vadovavosi Įstatymu, Rekomendacijomis bei Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodika (toliau – ir Metodika), patvirtinta Tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105.

5. Pareiškėjas nurodė, kad sprendžiant dėl nagrinėjamoje ginčo sąlygoje įtvirtinto kvalifikacinio reikalavimo (techninio ir (arba) profesinio pajėgumo) pagrįstumo ir tikslingumo, būtina atsižvelgti į pareiškėjo vykdomos veiklos pobūdį. Pareiškėjas vykdo specifinę veiklą – saugomų asmenų ir saugomų objektų apsaugą (Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo 2 str. 1 d.), saugomų asmenų ir saugomų objektų apsauga yra viešasis interesas, todėl pareiškėjas yra viešąjį interesą užtikrinanti įstaiga. Pareiškėjas visais atvejais turi užtikrinti, kad apsauga atitiktų aukščiausius kriterijus. Perkamų darbų ypatinga paskirtis yra akivaizdi. Tačiau tam, kad saugomų asmenų ir saugomų objektų atžvilgiu būtų garantuojama maksimali apsauga, atlikti darbai turi atitikti aukščiausios kokybės standartus.

6. Būtent perkamų darbų ypatinga paskirtis bei itin kokybiškų ir kvalifikuotų darbų poreikis lėmė atitinkamų (Išvada nuginčytų) kvalifikacinių reikalavimų nustatymą. Pareiškėjo nuomone, nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai atitinka esminį kriterijų – jie yra pakankami tam, kad perkančioji organizacija galėtų būti užtikrinta tiekėjo pajėgumu tinkamai įvykdyti pirkimo užduotį. Pareiškėjas nemato galimybės suteikti teisę vykdyti darbus valstybinės svarbos objekte tiekėjui, jeigu jis negali pasiūlyti kompetentingų specialistų, turinčių pakankamai žinių (reikalaujamas dokumentas, patvirtinantis asmens kvalifikaciją atlikti tokią veiklą) bei įgūdžių (reikalaujama patirtis atliekant šią veiklą).

Tiekėjo personalo įgyvendinti projektai, jų apimtys ir vertės tiesiogiai liudija tiekėjo kvalifikaciją, jo darbuotojų įgūdžius atlikti sutarčių įvykdymui būtinus veiksmus bei tiekėjų pasirengimą tinkamai įvykdyti ketinamą sudaryti sutartį. Nors atlikus pirkimą, planuojama įdiegti apsaugos kompleksinę sistemą (apsaugos sistemų visumą) viename pareiškėjo saugomame objekte, tačiau visos apsaugos sistemos visuose pareiškėjo saugomuose objektuose yra sietinos ir integruotinos. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad objektas, kuriame planuojama įdiegti apsaugos sistemas, ir kiti objektai, su kurių sistemomis įdiegtas sistemas planuojama susieti, yra valstybinės svarbos objektai, reikalaujantys aukščiausio lygio nepertraukiamai ir kokybiškai veikiančių apsaugos priemonių visumos, pareiškėjas privalo užtikrinti, kad tiekėjas, kuris turės atlikti darbus, yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus tinkamai įvykdyti pirkimo sąlygas.

Taigi, būtent šiais pirkimo sąlygų 4.1.8 ir 4.1.9 punktuose nustatytais kriterijais ir įsitikinama, kad tiekėjas bus pajėgus (atsižvelgiant į turimą patirtį) tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį. Atsisakius šių kvalifikacinių reikalavimų, tiekėjų konkurencija būtų praktiškai neribojama, tačiau tuomet perkančioji organizacija rizikuotų neužtikrinti tinkamo sutarties vykdymo – perkančioji organizacija netektų garantijos dėl kokybiško darbo rezultato (2018 m. spalio 24 d. „Bosh“ raštas Nr. RBLT-BT/181024-1).

Todėl pareiškėjas, siekdamas išvengti šios rizikos, nustatė reikalavimus tiek tiekėjo darbuotojų kvalifikacijai, tiek jų darbo patirčiai, bei sudarė sąlygas konkuruoti tiems tiekėjams, kurie pajėgūs įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, bei apribojo galimybę patekti tiems tiekėjams, kurie reikiamų kompetencijų neturi.

7. Pirkimo sąlygų 4.1.8 ir 4.1.9 punktuose nustatyti reikalavimai yra vieninteliai, kurie tiesiogiai sietini su pirkimo objekto svarba (specifika). Daugiau griežtų kvalifikacijos reikalavimų, susijusių su pirkimo objekto specifika, nėra nustatyta. Todėl nagrinėjamu atveju negalima išvada, kad pareiškėjas riboja konkurenciją. Be to, pareiškėjas ginčijamose pirkimo sąlygose prašė būti įvykdžius projektą, kurio vertė ne mažesnė nei 250 000 Eur (Pirkimo sąlygų 4.1.8 p.) bei 13 000 Eur (Pirkimo sąlygų 4.1.9 p.). Atsižvelgiant į tai, kad pirkimo objekto planuojama vertė yra 650 000 Eur, o Tarnyba rekomenduoja reikalauti iš tiekėjų pateikti įvykdytas sutartis už vertę, ne mažesnę nei pusė pirkimo objekto vertės, buvo nustatyta minėta vertė, kuri yra net mažesnė už rekomenduojamą, tokiu būdu užtikrinant maksimaliai įmanomą konkurenciją.

8. Ginčijami kvalifikaciniai reikalavimai yra keliami tiekėjo personalui, o ne įmonei. Tokiu būdu tiekėjams suteikiamas tam tikras lankstumas – jeigu tiekėjas pats netenkina ginčijamų kvalifikacijos reikalavimų, pirkimo dokumentuose yra nustatyta galimybė pasitelkti subrangovus arba pateikti pasiūlymą ūkio subjektų grupei. Pirkimo dokumentų 4.3 punkte yra numatyta, kad, jei bendrą pasiūlymą pateikia ūkio subjektų grupė, pirkimo dokumentų 4.1.8 ir 4.1.9 punktų reikalavimus turi atitikti bent vienas ūkio subjektų grupės narys, o pirkimo dokumentų 4.4 punkte yra numatyta, kad, jei tiekėjas pirkimui ketina pasitelkti subtiekėjus, pirkimo dokumentų 4.1.8 ir 4.1.9 punktų reikalavimus turi atitikti tas subtiekėjas, kuris pasitelkiamas atitinkamoms funkcijoms, kurioms keliami minėti kvalifikacijos reikalavimai, vykdyti. Visa tai patvirtina, kad konkurencija dėl perkamų darbų atlikimo objektyviai galima, ji neeliminuojama pareiškėjo pirkimo dokumentuose nustatytais dalyvių kvalifikacijos reikalavimais.

9. Pareiškėjas teigė, kad Išvada nemotyvuota ir neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Išvadoje nurodyta argumentacija yra nepakankama, joje nėra išdėstyti pagrindiniai faktai ir motyvai, pagrindžiantys Tarnybos poziciją konkrečiu klausimu, dėl to Išvada yra neišsami, o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsniui. Priimdama Išvadą, Tarnyba rėmėsi tik abstraktaus pobūdžio teiginiais ir samprotavimais, buvo pakankamai pasyvi ir neatliko gilesnės nagrinėjamo klausimo analizės.

10. Išvada turėtų būti panaikinta dar ir todėl, kad Tarnyba, vertindama jai pareiškėjo pateiktą skelbimą apie planuojamą vykdyti pirkimą (kuriame buvo išdėstyti tiekėjui keliami kvalifikaciniai reikalavimai ir aprašytas pirkimo objektas), Įstatymo nuostatų pažeidimų nenustatė ir apie pirkimą paskelbė Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Tarnyba privalėjo įvertinti pareiškėjo nustatytus tiekėjo kvalifikacinius reikalavimus dar prieš juos paskelbdama, o to nepadariusi, pažeidė Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą pareigą vykdyti Įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, kontroliuoti, kaip perkančiosios organizacijos laikosi šių teisės aktų reikalavimų, įsigydamos joms reikalingų prekių, paslaugų ar darbų. Tarnyba turėjo galimybę užkirsti kelią Įstatymo pažeidimams ir įpareigoti pareiškėją pakeisti teisės aktams prieštaraujančias pirkimo dokumentų nuostatas, o ne laukti, kol bus nustatytas pirkimo laimėtojas.

11. Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

12. Išvadoje pažymėta, jog nors Pirkimo sąlygų 4.1.8 ir 4.1.9 punktuose nurodyti tiekėjų kvalifikaciniai reikalavimai yra specifiniai ir orientuoti į konkretų produktą bei gamintoją, kas savaime sudaro prielaidas juos vertinti kaip ribojančius tiekėjų konkurenciją, tačiau Tarnyba neturi teisinio pagrindo ir specialių ekspertinių žinių laikyti Pirkimo reikalavimą ta apimtimi, kuri susijusi su nurodytų sertifikatų (arba lygiaverčių) turėjimu, visiškai nepagrįstu ir pertekliniu. Reikalavimai suformuluoti taip, jog jie reikalauja ne tik specialistų, turinčių nurodytus sertifikatus, bet ir konkrečios patirties (įgūdžių), atitinkamos vertės projekto(ų) tinkamo įgyvendinimo. Taigi, Tarnyba nustatė, kad pirkimo sąlygų 4.1.8 ir 4.1.9 punktuose nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai dėl tiekėjų patirties, kuri turi būti įgyta įgyvendinus konkrečios vertės projektus, yra nepagrįsti, pertekliniai ir neatitinkantys Įstatymo reikalavimų, nes perkančioji organizacija neįrodė (nepagrindė), kaip konkreti projekto vertė šiuo konkrečiu atveju turi ar gali turėti įtakos tinkamam sutarties įvykdymui ir kodėl konkrečios projekto vertės įvardijimas yra būtinas.

13. Tarnyba neginčijo pareiškėjo siekio užtikrinti, kad tiekėjas, kuris turės atlikti darbus, būtų kompetentingas, patikimas ir pajėgus tinkamai įvykdyti sutartį, taip pat aplinkybės, kad pirkimo sąlygų 4.1.8–4.1.9 punktuose nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai leidžia įsitikinti tiekėjo pajėgumu tinkamai įvykdyti sutartį, tačiau nurodė, kad pirkime nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai dėl įgytos patirties vykdant konkrečios vertės projektus nėra minimalūs ir būtini šiuo konkrečiu atveju. Priešingi pareiškėjo skundo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, jais visiškai nepaaiškinama ir nepagrindžiama, kaip konkreti nustatyta projekto vertė gali turėti įtakos tinkamam sutarties įvykdymui.

14. Išvadoje konstatuotas kvalifikacinių reikalavimų neteisėtumas siejamas ne su projekto verčių (sumos dydžio) (ne)tinkamumu. Reikalavimas tiekėjams turėti patirties, įgytos vykdant projektus, kurių vertė yra konkrečiai įvardinta, yra perteklinis ir nepagrįstas. Pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, kvalifikaciniai reikalavimai nustatomi pagal Rekomendacijas, o pirkimų, kurių vykdymas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme, kvalifikaciniai reikalavimai nustatomi vadovaujantis Metodika. Metodikoje nurodytas kvalifikaciniuose reikalavimuose nustatytinas ne mažesnis nei 0,5 pirkimo objekto vertės rodiklis, priešingai negu teigė pareiškėjas, neįpareigoja perkančiosios organizacijos visais atvejais reikalauti tiekėjų patirties, įgytos įvykdžius sutartį, kurios vertė būtų ne mažesnė nei 0,5 suplanuotos pirkimo vertės.

15. Nors ankstesnio pirkimo ir ginčo pirkimo kvalifikaciniai reikalavimai yra analogiški, tačiau minėti reikalavimai buvo nustatyti skirtinguose pirkimuose ir viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo prasme tokia situacija Tarnybai nesudarė teisinio pagrindo nutraukti administracinę procedūrą. Išvada atitinka VAĮ nuostatas. Priešingi deklaratyvaus pobūdžio pareiškėjo teiginiai yra tik jo gynybinė pozicija. Iš Išvados turinio aiškiai matyti, kad joje yra nurodyti konkretūs Įstatymo straipsniai, kuriuos pareiškėjas, vykdydamas pirkimą, pažeidė, taip pat motyvai, kuriais yra grindžiamas pažeidimo padarymas, nurodytas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis perkančiajai organizacijai paskirta poveikio priemonė. Tarnyba skelbimo priėmimo etape neatlieka pirkimo dokumentų visumos vertinimo. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog Tarnybos atliekamas skelbimo apie pirkimą tikrinimas ir jo perdavimas išspausdinti nereiškia skelbimo turinio ir kitų pirkimo dokumentų pagrįstumo bei teisėtumo analizės, todėl neužkerta kelio Tarnybai tokį tyrimą atlikti vėlesniuose pirkimo etapuose. Pati perkančioji organizacija skunde nurodydama, kad Tarnyba turėjo galimybę užkirsti kelią Įstatymo pažeidimams ir įpareigoti pareiškėją pakeisti teisės aktams prieštaraujančias pirkimo dokumentų nuostatas, o ne laukti, kol bus nustatytas pirkimo laimėtojas, pripažino, kad ginčijamos pirkimo dokumentų nuostatos prieštarauja Įstatymo reikalavimams.

II. 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino ir ginčijamą išvadą panaikino.

17. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Tarnybos Išvados, kurioje konstatuota, jog pareiškėjas pažeidė Įstatymo 6 straipsnio ir 32 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl nuspręsta įpareigoti pareiškėją nutraukti pirkimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Teismas nustatė, kad Įstatyme konkrečiai nenurodyta, kokius kvalifikacinės atrankos kriterijus perkančioji organizacija turi nustatyti konkretaus pirkimo atveju – tai, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija, tačiau bet kokiu atveju, vykdydama kvalifikacinę atranką, perkančioji organizacija privalo užtikrinti realią konkurenciją, o kvalifikacinės atrankos kriterijai turi būti aiškūs, nediskriminuojantys (turi leisti tiekėjams tiksliai įvertinti, kokiais kriterijais vadovaujantis bus atliekama atranka ir kokia bus tiksli kiekvieno kriterijaus įtaka bendram kvalifikacinės atrankos įvertinimui) ir nustatyti Įstatymo 35‑38 straipsnių pagrindu, t. y. atrankos kriterijai turi būti susiję su kandidatų ekonomine ir finansine būkle, techniniu ir profesiniu pajėgumu, kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos standartais. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti, ar pagrįstai atsakovas nurodė, kad pareiškėjas, pažeisdamas Įstatyme įtvirtintą reguliavimą, pasirinko neproporcingas priemones pirkimo objektui pasiekti – tiekėjams nustatė neproporcingus kvalifikacinius reikalavimus, kurie nėra minimalūs.

19. Teismas pažymėjo, kad teisė pačiai perkančiajai organizacijai nustatyti tiekėjų kvalifikaciją apibūdinančius kriterijus įtvirtinta ir Tarnybos rekomendacijose, pagal kurias perkančioji organizacija gali nustatyti kitokius nei pateikti šiame teisės akte kvalifikacijos vertinimo kriterijus, arba nustatyti aukštesnes jų reikšmes, tačiau tokiu atveju ji turi būti įsitikinusi, kad toks sprendimas yra pagrįstas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2008). Tai reiškia, kad bendrąja prasme Tarnybos rekomendacijos nėra privalomos. Perkančioji organizacija gali nustatyti ir kitokius kvalifikacijos kriterijus ar jų reikšmes, tačiau tik tokius, kurie neprieštarauja Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms. Perkančioji organizacija pagal Tarnybos rekomendacijas ir minėtus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus kiekvieno pirkimo atveju turėtų atsižvelgti į pirkimo objekto specifiką, apimtį, įvertinti kiekvieno nustatomo kriterijaus tikslingumą Įstatymo reguliavimo kontekste. Tapačios nuostatos išdėstytos ir Rekomendacijose (neteko galios 2019 m. vasario 1 d.), kurių 8 punktas numato, kad vertinant, ar kvalifikaciniai reikalavimai nėra nepagrįstai per aukšti, reikia atsižvelgti į kvalifikacinių reikalavimų visumą, o ne tik į atskirus kvalifikacinius reikalavimus.

20. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, vadovaudamasis Vadovybės apsaugos įstatymo nuostatomis, privalo užtikrinti saugomų objektų apsaugą, atitinkančią aukščiausius kriterijus. Įgyvendindamas šią funkciją, pareiškėjas pirkimo objektu siekė užtikrinti saugomų objektų saugumą, visas saugomų objektų apsaugos sistemas apjungti į vieningą kompleksinę sistemą. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad sąlygos tiekėjų specialistams būti atestuotiems „Bosch“ BVMS arba lygiavertės programinės įrangos, kuri vienoje programinėje platformoje gali valdyti ir užtikrinti „Bosch“ BVMS ir kitų nurodytų techninėje užduotyje apsaugos sistemų funkcionavimą, nustatytos pagrįstai, nes šiuo pirkimu yra plečiama bendra „Bosch“ BVMS pagrindu jau sumontuota pareiškėjo saugomuose objektuose vaizdo stebėjimo ir įrašymo sistema.

21. Teismas įvertino, kad esant nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams, tiekėjų konkurencija bus mažesnė, tačiau priešingu atveju pareiškėjas rizikuotų neužtikrinti tinkamų, jam nustatytų funkcijų vykdymo – užtikrinti bendros apsaugos priemonių visuose valstybinės svarbos objektuose tinkamą funkcionavimą bei įdiegti apsaugos sistemas saugomame objekte, nes galimi tiekėjo, galimai neturinčio reikiamos kompetencijos, veiksmai, gali turėti įtakos funkcionavimo trikdžiams visose apsaugos sistemose kituose pareiškėjo saugomuose objektuose.

22. Teismas su Tarnybos Išvadoje išdėstytais argumentais nesutiko nurodydamas, kad tiekėjų specialistams buvo keliamas reikalavimas ne tik dėl sutarties vertės, tačiau taip pat buvo reikalaujama pateikti kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus, nurodyti privalomi profesiniai reikalavimai. Taigi tiekėjo specialistams keliami kvalifikaciniai reikalavimai laikytini tinkami ir atitinkantys pirkimo objektą, suformuluoti taip, jog tiekėjų specialistų kvalifikaciją būtų galima įvertinti kompleksiškai, atsižvelgiant tiek į jau įgyvendintus projektus, tiek į turimą kvalifikaciją.

23. Teismas atmetė Tarnybos argumentus, kad paslaugas teiksiantiems specialistams nustatant kvalifikacinius reikalavimus dėl įgyvendintos sutarties vertės ir pobūdžio, yra ribojama kompetentingų specialistų galimybė dalyvauti pirkime. Teismas pažymėjo, kad ginčo Pirkime buvo siekiama įsigyti sudėtingos vaizdo stebėjimo sistemos diegimo paslaugas. Atsižvelgiant į pirkimo objekto pobūdį, akivaizdu, jog tiekėjo galimybės tinkamai įgyvendinti sutartį ir suteikti paslaugas tiesiogiai priklauso nuo specialistų. Apsaugos sistemos kūrimo sąnaudos turi tiesioginę sąsają su sistemos sudėtingumu bei specifiškumu, todėl reikalavimas dalyvauti kuriant nurodytos vertės apsaugos sistemą, patvirtina specialisto patirtį sudėtingos ir įvairiapusės sistemos kūrime. Be to, pareiškėjas specialistų patirtį vertino kompleksiškai, t. y. kvalifikaciniuose reikalavimuose nurodė, kokio specifiškumo ir apimties apsaugos sistemos kūrime specialistas turėjo dalyvauti bei kokius sertifikatus bei projektus specialistas turi pateikti. Teismas pripažino specialistams nustatytus kvalifikacinius reikalavimus kompleksiniais ir tinkamais, atsižvelgiant tiek į turimą kvalifikaciją, tiek į įgyvendintus projektus ir jų vertes.

24. Teismas padarė išvadą, kad Tarnyba netinkamai įvertino ypatingą perkamo objekto svarbą, jo specifinę paskirtį, techninės specifikacijos reikalavimus bei reikalavimus tiekėjams. Teismas sutiko su pareiškėjo pozicija, kad jis visais atvejais turi užtikrinti, jog apsauga atitiktų aukščiausius kriterijus. Siekdamas minėto tikslo, pareiškėjas atlieka pirkimą, kurį atlikus viename pareiškėjo saugomame objekte (valstybinės svarbos objekte), planuojama įdiegti apsaugos kompleksinę sistemą (apsaugos sistemų visumą), o ją įdiegus – visas pareiškėjo saugomuose objektuose (Lietuvos Respublikos Prezidentūros kanceliarijos pastatų komplekse, Lietuvos Respublikos Seimo rūmų ir viešbučio pastatų komplekse, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos pastatų komplekse, Turniškių rezidencijų komplekse ir kt.) esančias („Bosch“ BVMS pagrindu įdiegtas) apsaugos sistemas sujungti į vieną programinę platformą („Bosch“ BIS arba lygiavertės programinės įrangos pagalba). Tokiu būdu saugomų asmenų ir saugomų objektų atžvilgiu siekiama garantuoti maksimalią apsaugą.

25. Teismas įvertino, kad vien tai, jog kvalifikacijos reikalavimus gali atitikti nedaugelis tiekėjų, nelemia pirkimo sąlygų neteisėtumo. Pagal formuojamą Lietuvos Respublikos teismų praktiką, tai, kad tam tikro tiekėjo ar asmens, pageidavusio dalyvauti konkurse, turimi kvalifikaciniai pajėgumai neatitiko nustatytųjų, nėra pagrindas pripažinti, kad šie kriterijai apskritai yra diskriminaciniai.

26. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas Pirkimo dokumentuose nustatė ne išskirtinius, o būtent minimalius dalyvių kvalifikacijos reikalavimus, jog būtų galima atlikti ypač aukštos kokybės darbus tam, kad saugomų asmenų ir saugomų objektų atžvilgiu būtų garantuojama maksimali apsauga. Teismas konstatavo, kad Tarnyba Išvadoje nepagrįstai pripažino, jog pareiškėjas neužtikrino Įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatų laikymosi bei Įstatymo 6 straipsnyje įtvirtintų proporcingumo ir lygiateisiškumo principų įgyvendinimo, todėl teismas šią Išvadą panaikino.

III. 27. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti.

28. Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyti argumentai yra tik aprašomojo, konstatuojamojo pobūdžio ir nepagrindžia priimto sprendimo teisėtumo. Teismas neatliko vertinimo, ar pagrįstai Tarnyba nurodė, kad pareiškėjas, pažeisdamas Įstatyme įtvirtintą reguliavimą, pasirinko neproporcingas priemones pirkimo objektui pasiekti – tiekėjams nustatė neproporcingus pirkimo objektui kvalifikacinius reikalavimus, kurie nėra minimalūs, o skundžiamą sprendimą iš esmės grindė tik pareiškėjo veiklos specifiškumu bei pirkimo objekto svarba.

29. Šiuo atveju pirkimo dokumentuose nustatyti kvalifikacijos reikalavimai dėl įgytos patirties vykdant konkrečios vertės projektus nėra minimalūs ir būtini, kaip to reikalauja Įstatymas. Reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai negali būti nepagrįsti, pertekliniai ir dirbtinai ribojantys tiekėjų konkurenciją. Nei pirkimo dokumentuose, nei teisminio nagrinėjimo metu perkančioji organizacija nepagrindė, kad būtent reikalavimas būti įgijus patirties vykdant konkrečios vertės projektus parodo būtiną sutarčiai tinkamai įvykdyti reikalingą tiekėjo patirtį bei įgūdžius. Kitaip tariant, šiuo atveju teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino, ar ginčijamas reikalavimas tiekėjams yra minimalus ir būtinas, t. y. ar ginčijamas reikalavimas dėl nustatytų projekto verčių yra toks, kurio netaikydama perkančioji organizacija negalėtų įsitikinti tiekėjo pajėgumu.

30. Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 2 d. rašte Nr. S-1195(20) Tarnybai nurodė, jog nagrinėjamu atveju jam yra svarbu įsitikinti, kad tiekėjas būtų atlikęs tam tikros apimties bei funkcinių reikalavimų sutartis, tačiau reikalavimą tiekėjams nustatė jį siedamas ne su tam tikrų techninių sprendimų įgyvendinimu ankstesnėse sutartyse, o su sutarčių vertėmis. Teismas nepagrįstai ignoravo minėtas aplinkybes, o priimdamas skundžiamą sprendimą rėmėsi tik deklaratyviais argumentais, kurie niekaip nepagrindžia, kad pareiškėjas pirkimo dokumentuose nustatė tik minimalius ir būtinus kvalifikacijos reikalavimus. Teismas niekaip nepagrindė, kaip konkreti nustatyta projekto vertė gali turėti įtakos tinkamam sutarties įvykdymui.

31. Pareiškėjas, kartodamas savo prašymo argumentus, atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nes jis teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 32. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl 2018 m. lapkričio 29 d. pirkimų vertinimo išvados Nr. 4S-1491, kuria nuspręsta įpareigoti Departamentą nutraukti Pirkimą. Išvadoje konstatuota, kad Pirkimo sąlygų 4.1.8 ir 4.1.9 punktuose nustatyti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai dėl projekto verčių yra neproporcingi ir nepagrįstai aukšti, todėl nustatydamas nepagrįstus ir neproporcingus tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus, Departamentas pažeidė Įstatymo 32 straipsnio 2 dalies (perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikaciniai reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos. Jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs) ir 6 straipsnio (perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų) nuostatas. Iš esmės Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas, nustatydamas Pirkimo dokumentuose tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus, susijusius su konkrečia patirtimi (įgūdžiais), ir atitinkamos vertės projekto(ų) įgyvendinimu, nustatė nepagrįstus ir neproporcingus reikalavimus.

33. Šiuos teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas bei su jo įgyvendinimu susiję teisės aktai. Įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje (2014 m. liepos 15 d. įstatymo Nr. XII-1026 redakcija) nustatyta pareiga perkančiajai organizacijai išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas. Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 6 punkte taip pat nustatyta, kad „perkančioji organizacija, atsižvelgdama į perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdį, kiekį, svarbą ir paskirtį, turi teisę įvertinti ir patikrinti kandidatų ar dalyvių techninį ir (arba) profesinį pajėgumą ir paprašyti kandidatų ar dalyvių pateikti <...> paslaugų teikėjo ar rangovo personalo ir (arba) jų vadovaujančio personalo, ypač asmenų, atsakingų už paslaugų teikimą ar darbų atlikimą, išsilavinimo ir profesinės kvalifikacijos apibūdinimą“ <...>

34. Pagal Metodikos 21.1 punktą tiekėjo patirtis – tai reikalavimas, apibūdinantis, ar tiekėjas jau yra vykdęs panašią pirkimo sutartį (per tam tikrą laikotarpį suteikė paslaugas, pateikė prekes) ar atliko reikalaujamos apimties darbus, bei ar sutartis buvo įvykdyta ar darbai atlikti tinkamai (Metodikos 21.1 p.). Siekdamas įsitikinti, ar tiekėjas turi pirkimo sutarčiai įvykdyti reikalingą patirtį, pirkimo vykdytojas pirkimo dokumentuose nurodo: reikalaujamą pirkimo sutarčių skaičių (jei pirkimo objektas yra nedalomas, pavyzdžiui, perkamas vienas automobilis, vienos informacinės sistemos kūrimas ir/ar diegimas ir/ar modernizavimas, vieno pastato projektavimas ir panašiai, reikalaujama, kad tiekėjas per pastaruosius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 metus) būtų įvykdęs ar vykdytų bent 1 pirkimo sutartį ir nustato, kad tokios sutarties vertė turi būti ne mažesnė kaip 0,5 pirkimo objekto vertės) (Metodikos 21.1.2 p.), patirtį įrodančių sutarčių vertę (Metodikos 21.1.4 p.).

35. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad panašių sutarčių vykdymas ir šių sutarčių vykdymo apimtis bei vertė yra vienas iš kriterijų, galinčių apibūdinti tiekėjo (rangovo) profesinę kvalifikaciją.

36. Šia prasme pareiškėjo nustatyti reikalavimai tiekėjui turėti ne mažiau kaip 2* atestuotus „Bosch“ BVMS programinės įrangos specialistus, turinčius teisę atlikti diegimo ir aptarnavimo darbus tinkamam sutarties vykdymui, kad kiekvienas specialistas būtų sėkmingai įgyvendinęs ne mažiau kaip po 1* projektą per pastaruosius 3 metus, kuriame buvo įvykdyta „Bosch“ BVMS sertifikatų reikalaujantis projektas, kad projekto vertė būtų buvusi ne mažesnė nei 250 000 Eur ir pan., iš esmės atitinka minėtų teisės aktų reikalavimus.

37. Teismų praktikoje aiškinant iš esmės analogiškas VPĮ nuostatas taip pat yra konstatuota, kad siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija. Tik taip veikdamos perkančiosios organizacijos turi teisę nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas. Pirkimo sąlygose jos taip pat turėtų vengti abstrakčių, dviprasmiškai suprantamų ar deklaratyvių formuluočių, nes šios sunkina tiekėjų dalyvavimą pirkime, dėl to gali kilti tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčų. Kita vertus, perkančiosios organizacijos taip pat neturėtų nustatyti perteklinių (nors ir teisėtų) pirkimo sąlygų tiekėjams, net siekdamos papildomos apsaugos. Perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg nesuvaržys tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

38. Iš šios jurisprudencijos matyti, kad pirkimo objekto pobūdis ir specifiškumas gali turėti įtakos ir pirkimo sąlygoms, kiek tai susiję su tiekėjų profesine kvalifikacija, patirtimi ir pan.

39. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, vykdydamas Pirkimą, planavo viename saugomame objekte (valstybinės svarbos objekte) įdiegti apsaugos kompleksinę sistemą (apsaugos sistemų visumą), o ją įdiegus – visuose saugomuose objektuose (Lietuvos Respublikos Prezidentūros kanceliarijos pastatų komplekse, Lietuvos Respublikos Seimo rūmų ir viešbučio pastatų komplekse, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos pastatų komplekse, Turniškių rezidencijų komplekse ir kt.) esančias (Bosch BVMS pagrindu įdiegtas) apsaugos sistemas sujungti į vieną programinę platformą (Bosch BIS arba lygiavertės programinės įrangos pagalba). Tokiu būdu užtikrinti saugomų asmenų ir saugomų objektų maksimalią apsaugą.

40. Visa tai patvirtina pareiškėjo teiginius, kad Pirkimo objektas yra ypatingos svarbos, susijęs su padidinto saugumo užtikrinimu valstybinės svarbos objektams. Atsižvelgus į Pirkimo objekto pobūdį ir specifiškumą bei į tai, kad pareiškėjo nustatytos Pirkimo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus, darytina išvada, kad yra neįrodyta, jog pareiškėjo nustatyti reikalavimai tiekėjams (rangovams) buvo akivaizdžiai pertekliniai, nepagrįsti bei neproporcingi.

41. Teisėjų kolegija sutinka ir su kitomis pirmosios instancijos teismo išvadomis byloje nagrinėjamu klausimu ir jų detaliai nebekartoja.

42. Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, dėl ko tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais nėra pagrindo (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Viešųjų pirkimų tarnybos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Romanas Klišauskas Dainius Raižys Virginija Volskienė