2020-10-28 Nr. AB-20205-3-61-3-00246-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2038-602/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00246-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 16.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (pranešėja), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – M. J.) dėl rašto dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 19 d. rašto Nr. A51-90047/18(2.15.1.1-MP3) (toliau – ir Raštas) dalį dėl M. J. 2018 m. liepos 24 d. pasiūlymo „Žemės sklypo bei (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esančių sklypų teritoriją (apie 1,27 ha) išskirti į atskirą funkcinę zoną, kuriai būtų taikomi ne mažesni, nei šiame prašyme nurodyti rodikliai“; 2) įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Inspekcijos Vilniaus departamento 2018 m. rugsėjo 6 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN 1097 (toliau – ir Privalomasis nurodymas): išnagrinėti M. J. 2018 m. gegužės 31 d. rašto dalį dėl pasiūlymo „Žemės sklypo teritorijai infrastruktūros eksploatavimo tarifo koeficientą pakeisti iš 2 į 0“, 2018 m. liepos 24 d. rašto dalį dėl pasiūlymo „Nekeisti ir patvirtinti, kad Žemės sklypo teritorijai bus taikomi šie ir ne mažesni nei Patikslintu bendruoju planu nustatyti rodikliai: didžiausias leistinas aukštų skaičius – 9, didžiausias leistinas pastatų aukštis metrais – 35“ ir iš naujo išnagrinėti M. J. 2018 m. liepos 24 d. rašto dalį dėl pasiūlymo „Žemės sklypo bei (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esančių sklypų teritoriją (apie 1,27 ha) išskirti į atskirą funkcinę zoną, kuriai būtų taikomi ne mažesni, nei šiame prašyme nurodyti rodikliai“.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nepateikdama atsakymo ir pateikdama nemotyvuotą atsakymą į M. J. pateiktus pasiūlymus, pažeidė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 patvirtintų Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 6.4.2 punktą. Inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 6 straipsnio 12 dalimi, 4 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktais, Privalomuoju nurodymu pareikalavo Administracijos direktoriaus pakartotinai išnagrinėti M. J. 2018 m. gegužės 31 d. ir 2018 m. liepos 24 d. raštais pateiktus pasiūlymus ir išsamiai bei motyvuotai (pagrindžiant konkrečiomis teisės aktų nuostatomis ir faktiniais argumentais) atsakyti trečiajam suinteresuotam asmeniui, priimant sprendimą panaikinti ar papildyti 2018 m. rugpjūčio 16 d. raštą.

3. Pareiškėjo nuomone, Administracija 2018 m. spalio 19 d. rašte nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių į nurodytus M. J. 2018 m. gegužės 31 d. pasiūlymą ir į 2018 m. liepos 24 d. pasiūlymą nepateikė jokio atsakymo t. y. atsakovas nepriėmė sprendimo, ar jie atmetami ir kodėl į 2018 m. liepos 24 d. pasiūlymą atsakyta nemotyvuotai. Tai sudaro pagrindą teigti, jog dėl šių aplinkybių buvo pažeista teisės aktuose įtvirtinta pasiūlymų nagrinėjimo procedūra, nustatanti pareigą planavimo organizatoriui į pasiūlymus atsakyti motyvuotai. Privalomojo nurodymo neįvykdymą patvirtina M. J. 2018 m. lapkričio 5 d. skundas Inspekcijai „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. A51-90047/18(2.15.1.1-MP3) „Dėl pasiūlymų bendrojo plano keitimui“, Inspekcijos Vilniaus departamento 2018 m. gruodžio 13 d. raštas Nr. 2D-18099 bei Inspekcijos Vilniaus departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2019 m. sausio 31 d. tarnybinis pranešimas Nr. 4D-16.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad Administracijos 2018 m. spalio 19 d. rašto Nr. A51-90047/18(2.15.1.1-MP3) dalis dėl M. J. 2018 m. liepos 24 d. pasiūlymo „Žemės sklypo bei (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esančių sklypų teritoriją (apie 1,27 ha) išskirti į atskirą funkcinę zoną, kuriai būtų taikomi ne mažesni, nei šiame prašyme nurodyti rodikliai“ turėtų būti naikintina Priežiūros įstatymo 4 straipsnio 5 dalies bei jau minėtų Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies, Nuostatų 6.4.2 punkto ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio nuostatų pagrindu. Taip pat Administracija įpareigotina per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Privalomąjį nurodymą: išnagrinėti M. J. 2018 m. gegužės 31 d. ir 2018 m. liepos 24 d. raštus. Nors Priežiūros įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje reglamentuota, kad nustačius, jog privalomasis nurodymas neįvykdytas, Inspekcija teismo gali prašyti naikinti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą ar prašyti įpareigoti vykdyti privalomąjį nurodymą, iš teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose matyti, kad pagal Inspekcijos prašymą, ABTĮ 88 straipsnio 2 punkto pagrindu yra naikinamas neteisėtai priimtas administracinis sprendimas ir įpareigojama vykdyti Inspekcijos privalomąjį nurodymą (žr. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-3583-244/2018).

5. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo prašymą su prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas nurodė, kad savivaldybės turi valstybės laiduotą savivaldos teisę ir veikia savarankiškai pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją. Kiekviena savivaldybė turi diskrecijos teisę veikti įstatymų pagrindu, be kita ko, ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatomis teritorijų planavimo srityje. Savivaldybės teritorijų planavimo srityje turi ne tik administracinę diskreciją, bet ir legislatyvinę (teisėkūros) diskreciją. Teritorijų planavimas yra viešas, tad suinteresuotos visuomenės atstovai ir kiti fiziniai ar juridiniai asmenys gali aktyviai dalyvauti teritorijų planavimo viešinimo procedūrose. Viena iš teritorijų planavimo viešinimo procedūrų yra pasiūlymų teikimas ir nagrinėjimas (Teritorijų planavimo įstatymo 32 str. 4 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui. Teisės aktai nenumato planavimo organizatoriaus pareigos bet kuriuo atveju priimti visus visuomenės teikiamus pasiūlymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1032-520/2017).

7. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, įvertinusi pasiūlymus dėl rengiamo Vilniaus miesto bendrojo plano (toliau – ir Bendrasis planas) sprendinių, 2018 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. A51-69907/18(2.15.1.1-MP3) „Dėl bendrojo plano sprendinių“ informavo M. J., jog į jo pasiūlymus neatsižvelgta, kadangi pasiūlyme nurodyta teritorija patenka į intensyvaus užstatymo intensyvumo gyvenamąją funkcinę zoną (duomenys neskelbtini), o konkretūs šios funkcinės zonos reglamentai pateikti Bendrojo plano pagrindiniame brėžinyje ir reglamentų lentelėje bei nuorodoje į tekstinius reglamentus, kurie pateikti Bendrojo plano aiškinamajame rašte.

8. Administracija, vykdydama Privalomąjį nurodymą, 2018 m. spalio 19 d. raštu Nr. A51-90047/18(2.15.1.1-MP3) „Dėl pasiūlymų bendrojo plano keitimui“ išsamiai ir motyvuotai atsakė M. J. dėl jo pateiktų 2018 m. gegužės 31 d. ir 2018 m. liepos 24 d. pasiūlymų. 2018 m. gruodžio 13 d. raštu Nr. Nr. 2D-18099 Inspekcija, išnagrinėjusi M. J. 2018 m. lapkričio 5 d. skundą bei Administracijos 2018 m. spalio 19 d. atsakymą Nr. A51-90047/18(2.15.1.1-MP3), iš esmės konstatavo, kad Administracija įvykdė Privalomojo nurodymo reikalavimus, tačiau nepateikė atsakymo į vieną iš 2018 m. gegužės 31 d. pasiūlymų „Žemės sklypo teritorijai infrastruktūros eksploatavimo tarifo koeficientą pakeisti iš 2 į 0 “ bei į vieną iš 2018 m. liepos 24 d. pasiūlymų „Nekeisti ir patvirtinti, kad Žemės sklypo teritorijai bus taikomi šie ir ne mažesni nei Patikslintu bendruoju planu nustatyti rodikliai: didžiausias leistinas aukštų skaičius - 9, didžiausias leistinas pastatų aukštis metrais - 35“. Be kita ko, Inspekcija nurodė, jog nėra aišku, ar patikslinto Bendrojo plano sprendiniai, kuriuose M. J. pasiūlymuose nurodytam žemės sklypui ((duomenys neskelbtini)) buvo nustatytas didžiausias leistinas aukštų skaičius – 9 aukštai ir didžiausias leistinas pastatų aukštis metrais – 35 m, nesikeitė ir nebuvo nustatyti kiti rodikliai. Taip pat Inspekcija konstatavo, kad Administracijos sprendimas, kuriuo atmestas M. J. pasiūlymas žemės sklypą (duomenys neskelbtini) bei apie 1,27 ha teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), išskirti į atskirą funkcinę zoną, nepagrįstas nei teisės aktų nuostatomis, nei faktiniais argumentais, nei urbanistinėmis analizėmis. Dėl šios priežasties Inspekcija priėmė sprendimą, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018 m. rugsėjo 6 d. Privalomojo nurodymo Nr. PN-1097 reikalavimų neįvykdė.

9. Administracija, nors ir pavėluotai, tačiau pakartotinai išnagrinėjo M. J. 2018 m. gegužės 31 d. pasiūlymą ir 2018 m. liepos 24 d. pasiūlymą, motyvuotu ir detaliu 2019 m. sausio 22 d. atsakymu Nr. A51- 6846/19(2.15.1.1-MP3) nurodė, į kuriuos M. J. pasiūlymus yra atsižvelgta iš dalies, o į kuriuos neatsižvelgta, todėl atsakovas manė, kad nagrinėjamu atveju nebėra pagrindo naikinti Administracijos 2018 m. spalio 19 d. rašto Nr. A51- 90047/18(2.15.1.1-MP3) dalį bei įpareigoti Administraciją per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo įvykdyti Inspekcijos Privalomąjį nurodymą, o Inspekcijos prašymas turėtų būti atmestas.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. J. atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė tenkinti Inspekcijos prašymus.

11. M. J. nurodė, kad Administracija, vertindama teikiamus konkrečius pasiūlymus dėl naujo Bendrojo plano sprendinių koregavimo, nesigilina į konkrečias aplinkybes, nevertina teikiamų argumentų, neatlieka analizės ir nevertina, kokį poveikį siūlomi naujo Bendrojo plano sprendiniai turės asmenų teisėms ir pareigoms. Administracija, atsakydama į teiktus konkrečius pasiūlymus, savo sprendimų nemotyvuoja, naudoja abstrakčius teiginius bei įveda prieštaravimus, todėl priimami sprendimai neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatų ir yra neteisėti bei naikintini.

12. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas nurodė, kad pripažįsta, jog atsakovas (savivaldybė) Privalomąjį nurodymą yra pilnai įvykdęs, papildomai 2019 m. sausio 22 d. raštu pateikęs papildomą (patikslintą) atsakymą trečiajam suinteresuotam asmeniui. Tačiau skundą palaikė, prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais teismo nuožiūra.

13. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė pripažino, kad skundžiamą 2018 m. spalio 19 d. rašto dalį laikė nepakankamai pagrįsta, todėl 2019 m. sausio 22 d. raštu papildė ir patikslino savo atsakymą trečiajam asmeniui, todėl manė, jog nėra teisinio pagrindo svarstyti dėl savivaldybės įpareigojimo įvykdyti jau įvykdytą Privalomąjį nurodymą.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo ir jo atstovas teismo posėdžio metu nesutiko, kad ir 2019 m. sausio 22 d. raštu savivaldybė pakankamai motyvuotai atsakė į trečiojo suinteresuoto asmens 2018 m. liepos 24 d. ir 2018 m. gegužės 31 d. raštus dėl pasiūlymų rengiamam Bendrajam planui.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 2 d. sprendimu netenkino pareiškėjo Inspekcijos prašymo.

16. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl viešojo svarstymo procedūrų teikiant ir nagrinėjant trečiojo suinteresuoto asmens pasiūlymus rengiamam Bendrajam planui.

17. Apibendrinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo teisme metu 2019 m. balandžio 19 d. gautas pareiškėjo raštas, kuriame informuojama, kad Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas, išnagrinėjęs Administracijos direktoriaus 2019 m. sausio 22 d. rašte Nr. A51-6846/19 (2.15.1.1-MP3) pateiktą atsakymą į M. J. 2018 m. gegužės 31 d. pasiūlymą ir 2018 m. liepos 24 d. pasiūlymą, 2019 m. balandžio 11 d. raštu Nr. 2D-4938 informavo planavimo organizatorių ir M. J., kad planavimo organizatorius įvykdė Privalomąjį nurodymą (II t. b. l. 11–17). Teismas pažymėjo, kad šie viešojo administravimo subjektų sprendimai nesudaro šios nagrinėjamos bylos dalyko, tačiau reikšmingi ta apimtimi, kad statybų valstybinę priežiūrą vykdančiam subjektui priėmus sprendimą, jog Privalomasis nurodymas yra įvykdytas, išnyko šioje byloje teisinis pagrindas tenkinti reikalavimą dėl jau įvykdyto Privalomojo nurodymo įvykdymo. Vien tai, kad savivaldybės atstovė pripažino, jog skundžiama savivaldybės 2018 m. spalio 19 d. rašto dalis nebuvo pakankamai motyvuota ir pagrįsta dėl pateiktų pasiūlymų Bendrajam planui atmetimo, nesudaro pagrindo tenkinti skundo, nes atsakymas papildytas 2019 m. sausio 22 d. raštu, kuris nesudaro šios bylos nagrinėjimo dalyko. Teismas vertino, kad sprendimo priėmimo metu nėra duomenų, jog nurodyti papildomi teisminio nagrinėjimo metu parengti viešojo administravimo subjektų atsakymai yra apskųsti ar skundžiami. Taip pat teismas pažymėjo, kad nė vienas byloje dalyvaujantis asmuo nekvestionuoja faktinės aplinkybės, jog savivaldybės atsakymai trečiajam suinteresuotam asmeniui visgi buvo papildyti, tačiau jų motyvų 2019 m. sausio 22 d. rašte pakankamumo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

18. Teismas, vertindamas visus įrodymus, darė išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą naikinti skundžiamą savivaldybės rašto dalį ir įpareigoti atsakovą atlikti Privalomajame nurodyme nurodytus veiksmus, kadangi Inspekcija, vykdanti valstybinę teritorijų priežiūrą kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengime, pripažįsta, kad Privalomąjį nurodymą atsakovas įvykdė, be to, neįrodyta, kad savivaldybės skundžiama rašto dalis buvo visiškai nemotyvuota. Teismas sutiko, kad skundžiama rašto dalis buvo nepakankamai motyvuota ir pagrįsta, tačiau savivaldybei priėmus patikslintą 2019 m. sausio 22 d. raštą, kuris nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o pareiškėjui pripažinus, kad savivaldybė pilnai įvykdė Privalomąjį nurodymą, teismas neturėjo teisino pagrindo naikinti skundžiamo rašto, kurio patikslinimas neskundžiamas, dalį ir įpareigoti įvykdyti jau įvykdytą Privalomąjį nurodymą. Teismas pažymėjo, kad teritorijų planavimą prižiūrinti institucija sprendžia dėl Privalomojo nurodymo įvykdytinumo ir kreipimosi į teismą dėl įpareigojimo jį įvykdyti. Tai, kad trečiasis asmuo nesutiko su pareiškėjo pozicija dėl Privalomojo nurodymo (ne)įvykdymo, neatima jo teisės įstatymo nustatyta tvarka skųsti proceso eigoje priimtus naujus sprendimus.

III. 19. Pareiškėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą sustabdyti šią bylą iki bus išnagrinėta ir įsiteisės sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-3629-821/2019.

20. Pareiškėjas remiasi ABTĮ 80 ir 86 straipsniais, 56 straipsnio 6 dalimi ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir reikalavimus teismo sprendimo turiniui, nes iš Sprendimo motyvuojamosios dalies nėra aišku, kokiais įrodymais remdamasis teismas nusprendė, jog „neįrodyta, kad savivaldybės skundžiama rašto dalis buvo visiškai nemotyvuota“. Inspekcijos nuomone, teismas priimdamas sprendimą, nepagrįstai neįvertino aplinkybių, susijusių su Privalomojo nurodymo įvykdymu. Inspekcija 2019 m. balandžio 19 d. raštu Nr. (23.24E)-2D-5386 informavo pirmosios instancijos teismą, kad Inspekcijos Vilniaus departamento 2019 m. balandžio 11 d. raštas Nr. (23.2E)-2D-4938 „Dėl 2018-09-06 privalomojo nurodymo Nr. PN-1097 įvykdymo“, gali būti skundžiamas teismui per vieną mėnesį nuo šio rašto gavimo dienos, todėl prašė teismo atidėti 2019 m. balandžio 25 d. paskirtą teismo posėdį. Teismo posėdžio metu Inspekcijos atstovas taip pat akcentavo, kad teismo posėdžio atidėjimas nepažeistų proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų, nes priešingu atveju apskundus minėtą Inspekcijos Vilniaus departamento 2019 m. balandžio 11 d. raštą ir išnagrinėjus šią bylą, būtų pažeistos Inspekcijos teisės, kadangi naujoje byloje priėmus Inspekcijai nepalankų sprendimą, būtų užkirstas kelias Inspekcijai užtikrinti tinkamą Privalomojo nurodymo įvykdymą ir esant reikalui kreiptis į teismą tuo pačiu pagrindu. Trečiasis suinteresuotas asmuo teismo posėdžio metu buvo informavęs pirmosios instancijos teismą, kad ketina skųsti minėtą Inspekcijos sprendimą. Todėl teismas nepagrįstai neatidėjo teismo posėdžio ir priėmė nepagrįstą sprendimą.

21. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatų, todėl jeigu Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI-3629-821/2019 priimtų Inspekcijai nepalankų teismo sprendimą ir būtų galiojantis skundžiamas sprendimas, gali susidaryti teisinėje valstybėje negalima situacija, kad Inspekcija negalės atlikti vienos iš Priežiūros įstatymo 4 straipsnyje imperatyviai reglamentuotų Inspekcijos funkcijų atliekant teritorijų planavimo proceso parengiamojo etapo valstybinę priežiūrą, t. y. 4 straipsnio 5 dalyje nurodyta pareiga kreiptis į teismą nustačius, kad Privalomasis nurodymas neįvykdytas, nes teisme jau būtų išnagrinėta byla tuo pačiu pagrindu. Be to, pareiškėjas pastebi, kad administracinėje byloje Nr. eI-3629-821/2019 priimtas sprendimas turės prejudicinę reikšmę šioje byloje.

22. Pareiškėjas papildomuose paaiškinimuose akcentuoja, kad tokios pozicijos dėl prejudicinio ryšio buvimo analogiško pobūdžio byloje laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2019 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-539-438/2019).

23. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

24. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo sprendimą, nurodydamas, kad Inspekcijai 2019 m. balandžio 11 d. priėmus sprendimą Nr. 2D-4938, jog Privalomasis nurodymas yra įvykdytas, išnyko šioje byloje teisinis pagrindas tenkinti reikalavimą dėl jau įvykdyto Privalomojo nurodymo įvykdymo. Pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo, kad Administracijos 2018 m. spalio 19 d. rašto Nr. A51- 90047/18(2.15.1.1-MP3) dalis, kurią buvo prašoma panaikinti, buvo visiškai nemotyvuota. Nors Administracija 2019 m. sausio 22 d. raštu Nr. A51-6846/19(2.15.1.1- MP3) papildė 2018 m. spalio 19 d. atsakymą, atsižvelgdama į Inspekcijos pastabas, tai nereiškia, jog prašoma panaikinti 2018 m. spalio 19 d. rašto Nr. A51-90047/18(2.15.1.1- MP3) dalis yra absoliučiai nemotyvuota. Atsakovo vertinimu, šiuo atveju teismas neturėjo jokio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą atidėti paskirtą teismo posėdį, kol sueis Inspekcijos 2019 m. balandžio 11 d. rašto apskundimo terminas, kadangi nebuvo realiai egzistuojančių aplinkybių, kurios patvirtintų Inspekcijos 2019 m. balandžio 11 d. rašto apskundimą. Nesant įrodomąją reikšmę turinčių duomenų, kurie būtų patvirtinę apie Inspekcijos 2019 m. balandžio 11 d. rašto apskundimą, teismas negalėjo remtis galimai ateityje (ne)kilsiančiais teisminiais ginčais.

25. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo minimoje byloje Nr. eI-3629-821/2019, teisme iškeltoje tik 2019 m. gegužės 22 d., keliami reikalavimai panaikinti Inspekcijos 2019 m. balandžio 11 d. raštą ir įpareigoti Inspekciją pakartotinai apsvarstyti Privalomojo nurodymo įvykdymą, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad viešojo administravimo subjekto pateikti raštai, kuriais sukeliamos tam tikros teisinės pasekmės M. J., yra Administracijos 2018 m. spalio 19 d. raštas Nr. A51-90047/18(2.15.1.1-MP3) bei 2019 m. sausio 22 d. raštas Nr. A51-6846/19(2.15.1.1-MP3). Tuo tarpu Inspekcija 2019 m. balandžio 11 d. raštu Nr. (23.2E)-2D4938 įgyvendina Priežiūros įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą pareigą. Panaikinus Inspekcijos 2019 m. balandžio 11 d. raštą, Administracijos 2018 m. spalio 19 d. ir 2019 m. sausio 22 d. raštai nebus laikomi nemotyvuotais per se (savaime), tačiau Inspekcijai atsiras pareiga pakartotinai patikrinti, ar teritorijų planavimo organizatoriaus tikrai įvykdė Privalomąjį nurodymą. Inspekcijos teisė kreiptis į teismą dėl įpareigojimo Administraciją įvykdyti Privalomąjį nurodymą nebūtų apribota net ir esant nepalankiam Inspekcijai teismo sprendimui administracinėje byloje Nr. eI-3629-821/2019, kadangi, nors ir kreipimosi dalykas išliktų toks pats, tačiau pagrindas nebūtų tapatus. Nagrinėjamoje byloje įrodyta laikytina aplinkybė, kad Administracija įvykdė Privalomąjį nurodymą, 2019 m. balandžio 25 d. vykusio teismo posėdžio metu Inspekcijos atstovas tai patvirtino, tad įrodinėjimo dalykas – juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą, susiję su Privalomojo nurodymo įvykdymu. Tuo tarpu Inspekcijos minimoje administracinėje byloje Nr. eI-3629- 821/2019 įrodinėjimo dalykas yra aplinkybės, ar Inspekcija tinkamai įvertino Administracijos 7 raštus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šioje nagrinėjamoje byloje ir Inspekcijos minimoje administracinėje byloje įrodinėjimo dalykai yra skirtingi, tad sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-3629-821/2019 neturės jokios prejudicinės galios šiai bylai.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. J. pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti. Taip pat prašoma bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.

27. M. J. pažymi, kad skundžiamas teismo sprendimas įrodo, jog į bylos medžiagą bei šalių išdėstytus argumentus nebuvo gilinamasi. Byla buvo inicijuota dėl Privalomojo nurodymo netinkamo įvykdymo, todėl teismas, priimdamas sprendimą, privalėjo įsitikinti, kad Privalomasis nurodymas tikrai yra įvykdytas, t. y. įvertinti, ar Inspekcijos 2019 m. balandžio 11 d. sprendimas yra pagrįstas, o ne išspręsti bylą formaliais pagrindais. Pareiškėjo nuomone, tai lėmė, kad byla buvo išspręsta neteisingai. Administracijos 2018 m. spalio 19 d. raštas Nr. A51-90047/18(2.15.1.1-MP3) yra netinkamai motyvuotas ir nepagrįstas. Minėtame rašte nėra pateiktas joks pasiūlymuose nurodytų faktinių aplinkybių vertinimas, susijęs su prašomais nustatyti teritorijų reglamentais (rodikliais) – intensyvumu, užstatymo tankiu, aukštingumu bei kitais nurodytais pasiūlymais. Juo yra ribojama M. J. nuosavybė bei nustatomi papildomi mokesčiai bei ignoruojamas faktas, kad viešinimo proceso metu nebuvo tinkamai išviešintas gamtinio karkaso brėžinys ir trečiasis suinteresuotas asmuo neturėjo galimybės dėl jo pateikti savo pasiūlymų.

28. M. J. vertinimu, Administracijos 2019 m. sausio 22 d. raštas Nr. A51-6846/18(2.15.1.1-MP3) yra taip pat tinkamai nemotyvuotas ir nepagrįstas. Jame klaidingai nurodoma, kad patikslintas Bendrasis planas nenustato konkrečių infrastruktūros įmokų ar apribojimų. M. J. įsitikinimu, 2019 m. sausio 22 d. rašte Administracija pripažįsta, kad, nesant teisinio pagrindo, patikslintu Bendruoju planu yra ribojama jo nuosavybės teisė bei nustatomi papildomi mokesčiai. Jame nepagrįstai teigiama, kad žemės sklypo teritorijai užstatymo reglamentai buvo nustatyti tam, jog būtų užtikrintos nustatytos (duomenys neskelbtini) rajono vertingosios savybės. Toks pagrindimas nėra pagrįstas ir pati Administracija aiškiai nurodo, kad ji neatliko jokių veiksmų, kuriais būtų planuojama tolimesnė žemės sklypo teritorijos raida, tik įvertino esamą užstatymą be jokios vizijos dėl galimos kvartalo plėtros. Teismas neįvertino, kad Administracija 2019 m. sausio 22 d. raštu ignoruoja savo pačios sprendimus dėl žemės sklypo teritorijos vystymo bei neištaiso 2018 m. spalio 19 d. rašto trūkumų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 29. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 19 d. rašto Nr. A51-90047/18(2.15.1.1-MP3) dalies teisėtumo ir pagrįstumo ir įpareigojimo atsakovą Administraciją per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Inspekcijos Vilniaus departamento 2018 m. rugsėjo 6 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN 1097.

30. Byloje nustatyta, kad 2018 m. gegužės 31 d. ir 2018 m. liepos 24 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje buvo gauti M. J. pasiūlymai dėl Bendrojo plano keitimo. Administracija, išnagrinėjusi M. J. pasiūlymus dėl Bendrojo plano keitimo, 2018 m. rugpjūčio 16 d. pateikė atsakymą Nr. A51-69907/18(2.15.1.1-MP3) „Dėl bendrojo plano sprendinių“, kuriame nurodė, jog konkretizuojant Bendrojo plano sprendinius į M. J. pasiūlymus neatsižvelgta.

31. Nesutikdamas su Administracijos atsakymu, M. J. apskundė Administracijos 2018 m. rugpjūčio 16 d. atsakymą Inspekcijai. Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas, išnagrinėjęs M. J. skundą, nustatė, kad Administracija, nurodžiusi, jog į M. J. pasiūlymus neatsižvelgta, nenurodė sprendimą nulėmusių motyvų ar planavimo organizatoriaus argumentų, kodėl į pasiūlymus neatsižvelgta, neįvardijo teisės aktų, kuriais vadovaujantis pasiūlymai atmesti, nepridėjo Komisijos posėdžio protokolo, todėl planavimo organizatorius pažeidė Teritorijų planavimo įstatymas 37 straipsnio 2 dalį, Nuostatų 6.4.2 punktą ir VAĮ 8 straipsnio 1 dalį. Dėl šios priežasties Inspekcija 2018 m. rugsėjo 6 d. privalomuoju nurodymu Nr. PN-1097 įpareigojo Administraciją per vieną mėnesį: 1) pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. gegužės 31 d. ir 2018 m. liepos 24 d. pateiktus pasiūlymus ir išsamiai bei motyvuotai (pagrindžiant konkrečiomis teisės aktų nuostatomis ir faktiniais argumentais) atsakyti pareiškėjui, priimant sprendimą panaikinti ar papildyti 2018 m. rugpjūčio 16 d. raštą Nr. A51-69907/18(2.15.1.1-MP3); 2) apie priimtą sprendimą informuoti departamentą; 3) nevykdyti Bendrojo plano planavimo proceso iki bus pašalinti nustatyti planavimo organizatoriaus padaryti teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai.

32. Administracija 2018 m. spalio 10 d. pateikė Inspekcijai prašymą atidėti Privalomojo nurodymo vykdymą. Inspekcija 2018 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. RE-348 „Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo“ pratęsė minėto Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2018 m. lapkričio 7 d. Administracija 2018 m. spalio 19 d. raštu Nr. A51-90047/18(2.15.1.1-MP3) „Dėl pasiūlymų bendrojo plano keitimui“ informavo M. J., kad vykdydama Privalomąjį nurodymą, panaikino 2018 m. rugpjūčio 16 d. raštą ir pateikė atsakymus į 2018 m. gegužės 31 d. ir 2018 m. liepos 24 d. raštais teiktus pasiūlymus. M. J. 2018 m. lapkričio 5 d. pateikė skundą dėl Administracijos 2018 m. spalio 19 d. atsakymo Nr. A51-90047/18(2.15.1.1-MP3).

33. Bylos nagrinėjimo teisme metu 2019 m. balandžio 19 d. gautas pareiškėjo raštas, kuriame informuojama, kad Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas, išnagrinėjęs Administracijos direktoriaus 2019 m. sausio 22 d. rašte Nr. A51-6846/19 (2.15.1.1-MP3) pateiktą atsakymą į M. J. 2018 m. gegužės 31 d. pasiūlymą ir 2018 m. liepos 24 d. pasiūlymą, 2019 m. balandžio 11 d. raštu Nr. 2D-4938 informavo planavimo organizatorių ir M. J., kad planavimo organizatorius įvykdė Privalomąjį nurodymą (II t. b. l. 11–17).

34. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. gegužės 2 d. sprendimu pareiškėjo Inspekcijos prašymo netenkino.

35. Atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo M. J. pateikė prašymą bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.

36. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalis nustato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

37. Teismų praktikoje, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017, 2016 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016).

38. M. J. prašymo dėl bylos pagal pareiškėjo apeliacinį skundą nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nepagrindė objektyviais argumentais. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad tiek M. J., tiek jo atstovas dalyvavo posėdyje bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Bylos šalys savo poziciją dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo ir ginčo esmės savo procesiniuose dokumentuose išdėstė aiškiai ir išsamiai. Nagrinėjamu atveju nėra jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias aplinkybes, nenustatė pagrindo taikyti išimtį iš ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendrosios taisyklės dėl apeliacinių skundų nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, todėl trečiojo suinteresuoto asmens prašymas netenkinamas.

39. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, be kita ko, prašo sustabdyti šią bylą iki bus išnagrinėta ir įsiteisės sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-3629-821/2019.

40. ABTĮ 100 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, kad teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

41. Sprendžiant, ar egzistuoja bylos sustabdymo pagrindas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą galimas tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (žr., pvz., 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-591/2013; 2014 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-765/2014; 2019 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-253-415/2019 ir kt.). Prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas. Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami, tačiau vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybių pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011; 2019 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-336-520/2019).

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos ir administracinės bylos Nr. eA-3990-438/2020 (anksčiau Nr. eI-3629-821/2019) nagrinėjimo dalyką ir bylų faktines aplinkybes, konstatuoja, kad tarp šių bylų neegzistuoja prejudicinis ryšys. Bylos yra tarpusavyje susijusios, bet nėra pagrindo teigti, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje bus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius šios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas. Nagrinėjamu atveju į teismą kreipėsi Inspekcija, prašydama panaikinti atsakovo rašto dalį ir įpareigoti atsakovą įvykdyti Privalomąjį nurodymą. Administracinėje byloje Nr. eA-3990-438/2020 į teismą kreipėsi M. J., prašydamas panaikinti Inspekcijos prie 2019 m. balandžio 11 d. raštą ir įpareigoti Inspekciją pakartotinai apsvarstyti Privalomojo nurodymo įvykdymą. Taigi administracinėje byloje Nr. eA-3990-438/2020 pareiškėjas ginčija Inspekcijos išvadas dėl 2019 m. sausio 22 d. rašto, kuris nėra nagrinėjamos administracinės bylos dalykas ir buvo priimtas po to, kai buvo iškelta nagrinėjama byla. Pareiškėjo prašymas dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo iš esmės grindžiamas tuo, kad, Inspekcijos vertinimu, kitoje administracinėje byloje Nr. eA-3990-438/2020 (Nr. eI-3629-821/2019) teismui panaikinus Inspekcijos 2019 m. balandžio 11 d. raštą Nr. (23.2E)-2D-4938, Inspekcija nebegalėtų pakartotinai kreiptis dėl įpareigojimo įvykdyti Privalomąjį nurodymą. Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka. Teismui panaikinus Inspekcijos 2019 m. balandžio 11 d. raštą Nr. (23.2E)-2D-4938, egzistuotų visai kitokia situacija negu nagrinėjamoje byloje, nes būtų priimtas teismo sprendimas dėl netinkamo Privalomojo nurodymo įvykdymo, tad Inspekcijos kreipimosi į teismą dėl įpareigojimo įvykdyti Privalomąjį nurodymą atveju tai būtų naujas prašymo pagrindas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir stabdyti nagrinėjamą bylą, kol bus priimtas sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3990-438/2020 (Nr. eI-3629-821/2019).

43. Pasisakydama dėl nagrinėjamos bylos esmės, teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais. Pažymėtina, kad šiuo atveju Inspekcija kreipėsi į teismą, siekdama įpareigoti atsakovą įvykdyti Privalomąjį nurodymą. Tačiau jau nagrinėjant bylą teisme 2019 m. balandžio 19 d. gautas pareiškėjo raštas, kuriame informuojama, kad Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas, išnagrinėjęs Administracijos direktoriaus 2019 m. sausio 22 d. rašte Nr. A51-6846/19 (2.15.1.1-MP3) pateiktą atsakymą į M. J. 2018 m. gegužės 31 d. pasiūlymą ir 2018 m. liepos 24 d. pasiūlymą, 2019 m. balandžio 11 d. raštu Nr. 2D-4938 informavo planavimo organizatorių ir M. J., kad planavimo organizatorius įvykdė Privalomąjį nurodymą (II t. b. l. 11–17). Taigi byloje susiklostė situacija, kai viešojo administravimo subjektas kreipėsi į teismą dėl Privalomo nurodymo įvykdymo, tačiau vėliau pats konstatavo, kad Privalomasis nurodymas jau yra įvykdytas. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad tokiu atveju išnyko šioje byloje teisinis pagrindas tenkinti reikalavimą dėl jau įvykdyto Privalomojo nurodymo įvykdymo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą naikinti skundžiamą savivaldybės rašto dalį ir įpareigoti atsakovą atlikti Privalomajame nurodyme nurodytus veiksmus, kadangi Inspekcija, kaip valstybinę priežiūrą kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengime atliekanti institucija, šiuo metu yra priėmusi sprendimą, kad Privalomąjį nurodymą atsakovas įvykdė.

44. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo teisingai, proceso teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos

Veslava Ruskan Dalia Višinskienė Skirgailė Žalimienė