Legislator Case Law & Legislation
5c7b554e-d57b-4645-bfef-7da741778bc2 AI generated

5c7b554e-d57b-4645-bfef-7da741778bc2 · Kauno apygardos teismas

Case Number 5c7b554e-d57b-4645-bfef-7da741778bc2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Bylos Nr. 1S-446-530/2017Proceso Nr. 1-52-1-00283-2010-5Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 5 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Gražio, Olego Å ibkovo, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. R. skundÄ dėl VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

Legislator headnote

AI generated

5c7b554e-d57b-4645-bfef-7da741778bc2 · Kauno apygardos teismas: Jo nusikalstamo elgesio rizika 70 balų, elgesį koreguoja ir tai leidžia konstatuoti, jog jis iÅ¡sikėlęs ilgalaikius tikslus, kurių laikysis. Išėjęs į laisvę bus naudingas visuomenei. Nuteistojo nuomone, teismas ignoravo jo socialinės reabilitacijos veiksmus, kas yra vienas iÅ¡ kriterijų lygtiniam paleidimui taikyti, o nepagrįstai atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumÄ ir sunkumÄ , kÄ jau įvertino teismas, skirdamas bausmę.  Nuteistojo M. R. skundas atmetamas.2015 m. rugsėjo 1 d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Bylos Nr. 1S-446-530/2017Proceso Nr. 1-52-1-00283-2010-5Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 5 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Gražio, Olego Å ibkovo, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. R. skundÄ dėl VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : M. R. nuteistas 2010 m. lapkričio 23 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ Â aÅ¡tuonių metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 64 straipsnio 1, 3 dalis bausmė subendrinta su 2009 m. kovo 6 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė 9 metai laisvės atėmimo. Nuteistasis yra atlikęs 1/2 paskirto bausmės laiko 2014 m. rugsėjo 27 d.

Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai 1 metai 11 mėnesių 18 dienų.Praeityje teistas 2 kartus. Bausmės pradžia 2010 m. kovo 27 d., bausmės pabaiga 2019 m. kovo 27 d.2017 m. balandžio 11 d. komisijos priimtu nutarimu buvo nutarta nuteistajam M. R. taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi atsisakė patvirtinti komisijos nutarimÄ taikyti M. R. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, konstatuodamas, kad iÅ¡vadai, jog Å¡iuo metu lygtinai paleidus M.

R. bus užtikrintas jam skirtos bausmės tikslų realizavimas bei teisingumo principo įgyvendinimas, nėra pagrindo. Nesutikdamas su minėta apylinkės teismo nutartimi, M. R. Kauno apygardos teismui pateikė skundÄ , kuriame prašė panaikinti VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartį ir priimti naujÄ nutartį, tenkinant komisijos nutarimÄ , taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ . Skunde nurodė, jog teismas privalo vadovautis ne tik paskirtosios bausmės tikslais, bet bausmės vykdymo paskirtimi ir lygtinio paleidimo tikslais.

Nuteistojo nuomone, jis Å¡iuo metu pagrindines sÄ lygas įvykdęs, t. y. įvykdęs individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindÄ lygtinio paleidimo institutui taikyti. Jo elgesio pažanga kito, jis dalyvavo elgesio pataisos programose, mokosi profesinėje mokykloje, neturi galiojančių nuobaudų, skatintas 3 kartus. Nuteistasis nurodė, kad save vertina kritiÅ¡kai, gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Atliekant bausmę, iÅ¡laikė gerus socialinius santykius su Å¡eima.

Jo nusikalstamo elgesio rizika 70 balų, elgesį koreguoja ir tai leidžia konstatuoti, jog jis iÅ¡sikėlęs ilgalaikius tikslus, kurių laikysis. Išėjęs į laisvę bus naudingas visuomenei. Nuteistojo nuomone, teismas ignoravo jo socialinės reabilitacijos veiksmus, kas yra vienas iÅ¡ kriterijų lygtiniam paleidimui taikyti, o nepagrįstai atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumÄ ir sunkumÄ , kÄ jau įvertino teismas, skirdamas bausmę.  Nuteistojo M. R. skundas atmetamas.2015 m. rugsėjo 1 d.

įsigaliojusio pakeisto BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

IÅ¡ BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiÅ¡kinimo seka, kad pagal naujÄ jį teisinį reguliavimÄ bÅ«tent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jÄ vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukÅ¡ta, turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo praÅ¡ymÄ ir socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytÄ nukentėjusiojo atsiliepimÄ , jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotÄ nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos arba jo netaikyti.

Tuo tarpu klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).Kaip minėta, pagal BVK 157 str. 1 d. nuostatas, lygtinis paleidimas gali bÅ«ti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje padaryta iÅ¡vada dėl lygtinio paleidimo netaikymo M. R. pagrįsta. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, įvertinęs visų lygtinio paleidimo taikymui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , sprendžia, ar yra pagrindas paleisti asmenį lygtinai, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad M.

R. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane bei komisijos numatytas priemones, jo darbinė motyvacija teigiama, bausmės atlikimo metu mokosi profesinėje mokykloje staliaus specialybės, dalyvavo pataisos įstaigoje vykdomose programose, paskutiniuoju metu skatintas 3 kartus, socialiniai ryÅ¡iai pakankamai geri.Apygardos teismo vertinimu, paminėtos aplinkybės rodo, jog nuteistasis M. R. savo elgesį pradėjo koreguoja pozityvia linkme, tai įvertinta ir pataisos įstaigos administracijos, tačiau, vertinant aplinkybes kontekste ar įmanoma nuteistÄ jį toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės, bet prižiÅ«rimÄ , svarbu atsižvelgti į jų visumÄ , kadangi aukščiau nurodytos nuteistÄ jį teigiamai apibÅ«dinančios aplinkybės negali bÅ«ti besÄ lygiÅ¡ku pagrindu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

Nagrinėjamu atveju teismui pateikti duomenys patvirtina, kad M. R., atliekant bausmę, pataisos namuose baustas 23 kartus, be to, dar nepraėję nei metai nuo paskutinės paskirtosios nuobaudos (2016 m. rugsėjo 16 d.) ir nors Å¡i nuobauda 2017 m. kovo 28 d. paskatinimu panaikinta, tačiau nuobaudų ir paskatinimų santykis neabejotinai byloja apie tai, kad nuteistasis savo elgesio labai ilgÄ laikÄ nekeitė, o jo pasikeitimo bandymus įtakojo ne suvokimas savo daromų klaidų, o bausmės atlikimo laikas, kuomet galimas lygtinio paleidimo instituto taikymas, todėl ir pakartotinio kriminogeninio elgesio rizikos pokyčiai pagal OASys metodikÄ , esant vidutinei nuteistojo kriminogeninio elgesio rizikai, yra labai nežymÅ«s (nuo 73 iki 70 balų).

Pateikti duomenys – socialinio tyrimo iÅ¡vada patvirtina, kad nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui įtakos turi gyvenimo bÅ«das, siejamas su nuteistojo nuostatomis, savitvardos problemos, susijusios su alkoholio vartojimu. Nuteistojo daromos nusikalstamos veikos sunkėjo, todėl aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, negalima neatsižvelgti į tai, jog nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus tyčinio, smurtinio, sukėlusio sunkias pasekmes nusikaltimo padarymÄ (sunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, kas įtakojo nukentėjusiojo asmens gyvenimÄ bei kokybę) ankstesnės bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tad akcentuotina, kad bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik bausmę atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į Å¡ias aplinkybes, privalu atsižvelgti.

Teisingumo principo bei kitų su bausmės paskirtimi susijusių aplinkybių, numatytų BK 41 straipsnio 2 dalyje įgyvendinimo užtikrinimui svarbu yra asmens nubaudimas adekvačia bausme. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymÄ , nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimÄ , tačiau jų vertinimas aplinkybių visumoje, negali bÅ«ti laikomas neteisėtu. Vienas iÅ¡ bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiÅ¡kia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip bÅ«tų iÅ¡kreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.

AukÅ¡tesnysis teismas, atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nustatytų aplinkybių visuma neleidžia padaryti neabejotinos iÅ¡vados, jog M. R. paleidus lygtinai Å¡iuo metu bus įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai bei jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, joje nurodytos atsisakymo patvirtinti komisijos nutarimÄ priežastys yra motyvuotos, jÄ keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a :nuteistojo M.

R. skundÄ atmesti ir VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai             Danutė Giačaitė             Evaldas Gražys             Olegas Å ibkovas