Legislator Case Law & Legislation
5c750405-1faf-445a-9a20-d8292687e7bc AI generated

5c750405-1faf-445a-9a20-d8292687e7bc · Prienų rajono apylinkės teismas

Case Number 5c750405-1faf-445a-9a20-d8292687e7bc
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

yra kitokių raÅ¡ytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų; sandorio sudarymo faktÄ patvirtinantys raÅ¡ytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl Å¡alies kaltės;

Legislator headnote

AI generated

5c750405-1faf-445a-9a20-d8292687e7bc · Prienų rajono apylinkės teismas: teismo posėdyje praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti, kadangi visuma argumentų paneigia ieÅ¡kinio tenkinimo galimybę ir jo pagrįstumÄ . IeÅ¡kovė iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1257-962/2015 atskleidė teismui, kad ji neskolino ginčo pinigų. IeÅ¡kovė nenurodo jokio įrodymo, kuriuo remiantis bÅ«tų nustatytas terminas grÄ Å¾inti skolai, neįrodyta ir žodinė paskolos sutartis, jos egzistavimas. Jokių įrodinėjimo priemonių, iÅ¡skyrus savo parodymus, ieÅ¡kovė nepateikia.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-948-1023/2016Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00688-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1.3; 2.5.8.1; 2.5.8.5; 2.5.8.8; 2.5.8.10; 2.5.10.5.1; 2.5.15; 3.1.7.3; 3.2.3.1; 3.2.4.11; 3.2.6.1; 3.3.1.3(S) PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 3 d. Prienai Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Baumilė, sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui, dalyvaujant ieškovei E. Ž., jos atstovui advokatui J. L., atsakovui G. Ž., jo atstovui advokatui D.

V., žodinio proceso tvarka vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės E. Ž. ieÅ¡kinį atsakovui G. Ž. dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo. Teismas n u s t a t ė :             IeÅ¡kovė E. Ž. (toliau – ir ieÅ¡kovė) kreipėsi į Prienų rajono apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo G. Ž. (toliau – ir atsakovas) ieÅ¡kovės naudai 11 584,80 Eur skolos, 579,24 Eur palÅ«kanų, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 2-3).

IeÅ¡kinys grindžiamas tuo, kad 2013 metais per kelis kartus savo sÅ«nui (atsakovui) ir marčiai (atsakovo sutuoktinei) jo praÅ¡ymu ieÅ¡kovė perdavė 11 584,80 Eur (40 000,00 Lt). Pinigus vienÄ kartÄ davė sÅ«nui į rankas, o kitÄ kartÄ esant jiems abiems marčiai į rankas. Atsakovas prašė paskolinti Å¡iuos pinigus namo remontui. IeÅ¡kovė paskolino pinigus dvejų metų laikotarpiui, paskolos raÅ¡telio iÅ¡ atsakovo neprašė, nes juo pilnai pasitikėjo. Praėjus nustatytam skolos grÄ Å¾inimo laikui, atsakovas skolos negrÄ Å¾ino, prie ieÅ¡kovės iÅ¡laikymo ir pagalbos jai teikimo neprisidėjo, tai įrodo Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimas dėl iÅ¡laikymo jai priteisimo iÅ¡ atsakovo.

Atsakovas paimtÄ skolÄ nėra grÄ Å¾inęs, praÅ¡omas gražiuoju tai padaryti nesiruoÅ¡ia. IeÅ¡kovė teismo posėdyje papildomai nurodė, kad atsakovui pinigus paskolino 2013 metais, tada, kai pablogėjo jos sveikata juos išėmė iÅ¡ banko. Davė dalimis – 3 kartus po 10 tÅ«kst., 1 kartÄ â€“ 5 tÅ«kst. Skolino su sÄ lyga, kad jeigu atsakovas su žmona jos nežiÅ«rės – turės grÄ Å¾inti, nes jie skirti ieÅ¡kovės slaugymui, jos priežiÅ«rai, o dabar negauna jokios priežiÅ«ros iÅ¡ jo.

Nurodė, kad sÅ«nus priteistÄ iÅ¡laikymÄ moka. Duodama pinigus su sÅ«numi sutarė gerai, pasitikėjo, jis visur kur reikia nuveždavo, atveždavo maisto. Pradėjo nesutarti 2015 metų pradžioje, kai atsakovas po jo sÅ«naus mirties nustojo rÅ«pintis ieÅ¡kove. PapraÅ¡ius grÄ Å¾inti atsakovo pinigų jis jai nieko nesakė, tik marti sakė, buvo grÄ Å¾inti 5 tÅ«kst. litų, tačiau tai buvo ne tie pinigai. Pinigų reikia priežiÅ«rai, nes silpna sveikata. AnÅ«ko laidotuvėm pinigų nedavė, nes jam dar gyvam bÅ«nant davė jam automobilio remontui, jo gydymui.

Pinigus skolino lygiai taip kaip, kad į taupomÄ kasÄ bÅ«tų padėjusi ir vėl ėmusi. Atsakovas G. Ž. teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti (b. l. 29-32). Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad Å¡alių ginčas dėl iÅ¡laikymo ieÅ¡kovei priteisimo yra iÅ¡spręstas 2015 m. gruodžio 8 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1257-962/2015. Minėtame sprendime konstatuota, kad ieÅ¡kovė nevengė atlikti savo pareigų sÅ«nui, rėmė jį finansiÅ¡kai, ieÅ¡kovė pati geranoriÅ¡kai perdavė atsakovui 11 584,80 Eur (40 000,00 Lt) sumÄ kaip paramÄ bei dovanÄ , o ne paskolÄ .

Nuo civilinės bylos Nr. 2-1257-962/2015 sprendimo įsiteisėjimo praėjus beveik penkiems mėnesiams ieÅ¡kovė pateikė teismui prieÅ¡ingÄ ieÅ¡kinį, nurodydama, kad 11 584,80 Eur (40 000,00 Lt) sumÄ ji paskolino terminuotai su jos iÅ¡galvotu terminu, nors minėtos iÅ¡nagrinėtos civilinės bylos dėl iÅ¡laikymo priteisimo metu nenurodė, jog turi vertingÄ turtinę teisę- gautinÄ 40000 lt sumÄ . 2015 m. lapkričio 9 d. posėdyje ieÅ¡kovė nurodė: daviau 5000 lt maÅ¡inai, 2012 m. gruodžio 14 d. daviau abiems po 10000 Lt, 2013 m. gruodžio 18 d. nuėmiau 10000 lt G. ir 5000 Lt L., 2013 m. 5000 Lt daviau už maÅ¡inÄ , viso 40000 Lt“.

Vėliau ieÅ¡kovė tame posėdyje nurodė: „sakiau iÅ¡leisti bÅ«tinam bÅ«tinam reikalui...Å¡itie pinigai už priežiÅ«rÄ mano...aÅ¡ tikrai sakiau duodama tuos pinigus, kad čia bus mano priežiÅ«rai, kad mane vežios“. NeaiÅ¡ku, kodėl ieÅ¡kovė nenurodė paskolos santykių tariamo buvimo toje byloje, neaiÅ¡kino apie paskolos grÄ Å¾inimo prievolę ir jos terminÄ , kai tas terminas jau tada buvo praėjęs. Atsakovas neturėjo nei noro, nei valios sudaryti paskolos sutartį, jau toje byloje atsakovas nurodė, kad apie metus laikė tuos pinigus nežinodamas kÄ su jais daryti, o po to su mamos pritarimu pradėjo juos leisti pagerindamas buitį, dalį pinigų iÅ¡leisdamas žuvusio sÅ«naus laidotuvėms.

IeÅ¡kovė niekada nesiaiÅ¡kino ar kada pajėgs jis tokiÄ sumÄ grÄ Å¾inti, jis jokio tikslo pats neturėjo skolintis pinigų.Atsakovas teismo posėdyje papildomai nurodė, kad ieÅ¡kovė tikrai duodavo daug pinigų, tai gali bÅ«ti ir didesnė, ir mažesnė suma, kiek ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje priskaičiavusi, tačiau duodama pinigus niekada nepasakė, kad tai skolinami pinigai, paprasčiausiai juos davė, nesakė, kam jie turi bÅ«ti naudojami. Apie 2013 m. duotus pinigus nebuvo jokio klausimo, jų jau nebuvo, o 2014 m. duotus pinigus 5000 Lt sakė saugoti, todėl jis po laidotuvių tuos 5000 lt grÄ Å¾ino.

Duodama sakydavo: „imkit vaikai pinigų“, tai bÅ«davo siurprizas, jam netikėta, nes eilinių apsilankymų metu duodavo. Skirtumo tarp duodamų pinigų davimo 2013, 2014 metais niekada nebuvo. Mano, kad visi apskritai ieÅ¡kovės duoti pinigai yra ieÅ¡kinyje nurodyti, tame tarpe ir tie 5000 Lt kurie buvo grÄ Å¾inti. Nuvažiavus į tetos laidotuves 2013 metais, ieÅ¡kovė pasakė, kad reikia geresnės maÅ¡inos atsakovui, tuo tikslu davė 5 tÅ«kst. naujam automobiliui, atsakovas už tuos pinigus nusipirko naujesnį automobilį.

Pinigų suma skirta automobiliui įeina į nurodomÄ ieÅ¡kinyje sumÄ . Pinigų namo remontui neprašė, nes turėjo tam tikslui pasiėmęs paskolÄ . Duotus pinigus taip pat iÅ¡leido namo remontui, jį tobulino. IeÅ¡kovė praÅ¡omÄ priteisti sumÄ perdavė daugiau kaip per 2 kartus. Pats niekada neprašė pinigų, nežinojo nieko kiek ji jų turėjo. Pinigus duodavo eilinio apsilankymo metu, niekieno nepraÅ¡oma. Manė, kad pinigai duodami tam, kad po jos mirties niekam nekiltų ginčų. Pinigais disponavo savo nuožiÅ«ra.

Kai 2014 m. pabaigoje davė 5 tÅ«kst., kuriuos pasakė saugoti ir kai pasakys ieÅ¡kovė, reikės grÄ Å¾inti. Po sÅ«naus laidotuvių, 2015 metų pradžioje nuvežė 5 tÅ«kst. grynais ir grÄ Å¾ino, jokio dokumento nepasirašė. Kai ieÅ¡kovė duodavo pinigus niekada nieko nepasiraÅ¡inėdavo. Su ieÅ¡kove dabar visiÅ¡kai nebendrauja, teikia jai iÅ¡laikymÄ pagal teismo sprendimÄ . IeÅ¡kovė po kivirčo neprašė sÅ«naus atvažiuoti pas jÄ . PaskolÄ supranta kaip sumÄ , kuriÄ reikia grÄ Å¾inti tam tikru terminu, tačiau ieÅ¡kovė duodama pinigus nesakydavo kad reikės grÄ Å¾inti.Atsakovo atstovas advokatas D.

V. teismo posėdyje praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti, kadangi visuma argumentų paneigia ieÅ¡kinio tenkinimo galimybę ir jo pagrįstumÄ . IeÅ¡kovė iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1257-962/2015 atskleidė teismui, kad ji neskolino ginčo pinigų. IeÅ¡kovė nenurodo jokio įrodymo, kuriuo remiantis bÅ«tų nustatytas terminas grÄ Å¾inti skolai, neįrodyta ir žodinė paskolos sutartis, jos egzistavimas. Jokių įrodinėjimo priemonių, iÅ¡skyrus savo parodymus, ieÅ¡kovė nepateikia.

IeÅ¡kovė turi įrodyti, kad buvo susiklostę paskoliniai santykiai. Byloje neginčijama aplinkybė, kad atsakovė yra savo sÅ«nui ir jo dviem vaikams davusi pinigų. Duodant pinigus Å¡alims nebuvo bÅ«tina nustatyti, kad pinigai buvo duodami su sÄ lyga, kadangi CK yra numatytos vaikų ir tėvų iÅ¡laikymo sÄ lygos, jeigu reikalinga paramos. Atsakovas ir taip visapusiÅ¡kai rėmė savo motinÄ . Teisinių santykių kvalifikavimas byloje neaiÅ¡kus, tačiau sutartinius santykius Å¡alys pripažįsta.

Svarbu nustatyti teisinių santykių prigimtį. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė neįrodė paskolos sutarties sÄ lygų, duodama pinigus taip pat jų nenustatė. Atsakovas neprašė ieÅ¡kovės pinigų, nes atsakovo finansinė padėtis nebloga. Pati ieÅ¡kovė pripažįsta, kad 5 tÅ«kst. Lt davė savo laidotuvėms, kuriuos papraÅ¡iusi atsakovo, atgavo. Pretenzija dėl pinigų grÄ Å¾inimo nebuvo pareikÅ¡ta, ieÅ¡kovė pasirinko ieÅ¡kiniu prisiteisti pinigus. Pati ieÅ¡kovė nurodo, kad pinigus davė ir L.

Ž., tačiau ji nėra įtraukta į atsakovų sÄ raÅ¡Ä . Tai papildomai nurodo ieÅ¡kinio nepagrįstumÄ .IeÅ¡kinys atmestinas.IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovė E. Ž. yra atsakovo G. Ž. motina (b. l. 9-11). Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1257-962/2015 ieÅ¡kovei priteistas iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymas po 150 Eur kas mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis, jas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka (b. l. 5 - 8).

CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas reiÅ¡kia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia, sudaryti sutartį ar ne. Å is principas reiÅ¡kia ir Å¡alių laisvę savanoriÅ¡kai nustatyti sutarties formÄ ir turinį, iÅ¡skyrus, kai tai reglamentuoja imperatyviosios teisės normos ar tam tikrų sÄ lygų reikalauja gera moralė, vieÅ¡oji tvarka ir kiti teisės principai. CK 6.192 straipsnyje nustatyta, kad sutarties formai taikomos CK 1.71–1.77 straipsnių taisyklės, reglamentuojančios sandorių formÄ .

CK 1.73 straipsnyje iÅ¡vardyti atvejai, kada sandoriai turi bÅ«ti sudaryti raÅ¡tu, tačiau Å¡is sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, nes kitos CK normos ir įstatymai gali nustatyti privalomÄ raÅ¡ytinę formÄ ir kitiems sandoriams. Vienas tokių atvejų yra paskolos sutartis, kurios formÄ reglamentuoja CK 6.871 straipsnio 1 dalis, pagal kuriÄ fizinių asmenų sudaryta paskolos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, jeigu paskolos suma virÅ¡ija 600 Eur. Tačiau įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatyme (CK 1.93 straipsnio 1 dalis).

Nesant tokio imperatyvaus nurodymo, žodžiu sudarytas sandoris galioja, tačiau, kilus ginčui dėl sandorio sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumÄ â€“ sandorio Å¡alis neturi teisės tokio sandorio sudarymo įrodinėti liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje S. A. v. V. K. , bylos Nr. 3K-3-377/2009; 2011 m. spalio 4 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje R.

M. v. A. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-368/2011; kt.). Tokiais atvejais sandorio sudarymo faktÄ Å¡alis turi įrodyti leistinais įrodymais, pvz., raÅ¡ytiniais ar daiktiniais. Taigi sandorio Å¡alys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį raÅ¡ytine forma, kartu prisiima rizikÄ dėl sandorio įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui. Pažymėtina, kad CK 1.93 straipsnio 6 dalyje nustatyta raÅ¡ytinės sandorio formos nesilaikymo padarinių taisyklės iÅ¡imtis, pagal kuriÄ teismui suteikta teisė draudimo remtis liudytojų parodymais netaikyti, kai konstatuojama esminė sÄ lyga – jeigu tai prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams;

įstatyme nustatytas nebaigtinis aplinkybių, įgalinančių teismÄ taikyti nurodytÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, sÄ raÅ¡as:

1) yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų;

2) sandorio sudarymo faktÄ patvirtinantys raÅ¡ytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl Å¡alies kaltės;

3) atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu;

4) atsižvelgiant į Å¡alių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams. Ginčijant paskolos sutartį įstatymo leidžiama netaikyti draudimo remtis liudytojų parodymais ir tais atvejais, kai sutartis buvo sudaryta apgaule, prievarta ar realiai grasinant arba dėl paskolos gavėjo atstovo piktavaliÅ¡ko susitarimo su paskolos davėju, arba dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių (CK 6.875 straipsnio 2 dalis).

Kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad CK 1.93 straipsnio 6 dalies ir 6.875 straipsnio 2 dalies normos suteikia bylÄ nagrinėjančiam teismui diskrecijÄ leisti ar neleisti privalomosios raÅ¡ytinės paskolos sandorio formos nesilaikiusioms ginčo Å¡alims remtis liudytojų parodymais, tačiau jos negali bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaip suteikiančios teismui absoliučiÄ sprendimo laisvę. Diskrecija, kaip valstybės institucijai įstatymo suteikta sprendimo laisvė, visais atvejais yra santykinė; tai reiÅ¡kia, kad teismo diskrecija turi atitikti įstatyme nustatytas aktualių teisinių santykių reguliavimo ribas ir negali jų virÅ¡yti.

Tokios ribos yra principinė įrodinėjimo taisyklės taikymo sÄ lyga: turi bÅ«ti konstatuota, kad draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. v. K. Ž. , bylos Nr. 3K-3-203/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. A. v. V. K., bylos Nr. 3K-3-377/2009; kt.). Nagrinėjamojoje civilinėje byloje ieÅ¡kovė pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ dėl 11584,80 Eur (40000 Lt) paskolos priteisimo įrodinėjo savo paaiÅ¡kinimais ir įsiteisėjusiu Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1257-962/2015.

Atsakovas, neigdamas paskolinius santykius, rėmėsi ne tik savo paaiÅ¡kinimais, bet ir liudytojos L. Ž. parodymais bei civilinėje byloje Nr. 2-1257-962/2015 nustatytomis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į Å¡alių tarpusavio santykius (artimi giminaičiai – motina ir sÅ«nus, bei jo sutuoktinė), sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, ypač į tai, kad liudytoja, kaip atsakovo sutuoktinė, tiesiogiai gavo iÅ¡ ieÅ¡kovės tam tikras pinigų sumas, nurodytas ieÅ¡kinyje, ir dalyvavo Å¡ių pinigų davimo metu, kÄ pripažino pati ieÅ¡kovė, tačiau byloje dalyvaujančiu asmeniu ji nebuvo įtraukta, konstatuotina, kad draudimo remtis liudytojo parodymais yra pagrindas netaikyti, kadangi toks draudimas prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.93 straipsnio 2, 6 dalys, 6.871 straipsnio 1 dalis).

Sandoriai, taigi ir sutartys, sudaromi žodžiu, raÅ¡tu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta, CK 6.871 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinių asmenų sudaryta paskolos sutartis, jeigu paskolos suma virÅ¡ija 600 Eur, turi bÅ«ti raÅ¡ytinė. Kai pagal įstatymus ar Å¡alių susitarimÄ sutartis turi bÅ«ti paprastos raÅ¡ytinės formos, ji gali bÅ«ti sudaroma tiek suraÅ¡ant vienÄ Å¡alių pasiraÅ¡omÄ dokumentÄ , tiek ir apsikeičiant raÅ¡tais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso praneÅ¡imais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios Å¡alies paraÅ¡Ä (CK 1.73 straipsnio 2 dalis, 6.192 straipsnio 2 dalis).

Jei paskolos suma virÅ¡ija 3000 Eur ir Å¡is sandoris vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi bÅ«ti notarinės formos (CK 6.871 straipsnio 4 dalis). Remiantis kasacinio teismo praktika bendroji įrodymų naÅ¡tos paskirstymo taisyklė iÅ¡ paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolÄ suteikė, o skolininkas – kad paskolÄ grÄ Å¾ino arba jos negavo. Be to, nagrinėjant iÅ¡ paskolos teisinių santykių kilusius ginčus, yra svarbu atsižvelgti į įstatymo įtvirtintas prezumpcijas, t. y.

į faktus, aplinkybes, kuriems įstatymo suteikiama tam tikra teisinė reikÅ¡mė, kol nėra įrodyta prieÅ¡ingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. v. K. Ž. , bylos Nr. 3K-3-187/2008). Pagal CK 6.870 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas paskolos sutartis pripažįstama realine, nes paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien Å¡alių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Kad paskolos santykiai atsirastų ir jo subjektai įgytų teises ir pareigas, bÅ«tinas ne tik Å¡alių susitarimas dėl sutarties sÄ lygų, bet ir sutarties dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn bei paskolos gavėjo įsipareigojimas grÄ Å¾inti tokiÄ pat pinigų sumÄ ar kiekį daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

N. v. R. R. , bylos Nr. 3K-3-203/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. S. A., bylos Nr. 3K-3-377/2009; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje H.-J. A. G. v. R. Š., bylos Nr. 3K-3-290/2011; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. L. P. , bylos Nr. 3K-3-544/2011; kt.). Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakovu nėra sudarę paskolos sutarties raštu, taip pat nėra apsikeitę raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti suma ženkliai virÅ¡ija 3000 Eur sumÄ , kad minėta duota suma buvo grynaisiais pinigais, todėl tokiam sandoriui privaloma ne tik paprasta raÅ¡ytinė forma, tačiau notarinė, kurios nagrinėjamu atveju nebuvo laikytasi (CK 6.871 straipsnio 4 dalis). Byloje taip pat nėra pateikta joks kitas skolos dokumentas, kurį bÅ«tų pasirašęs paskolos gavėjas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui kaip to reikalauja CK 6.871 straipsnio 3 dalis.

CK 6.871 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas atitinka civiliniuose teisiniuose taikytinÄ protingo žmogaus standartÄ . Byloje iÅ¡ ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad ji pinigus prieÅ¡ duodama atsakovui nuimdavo juos nuo taupomos kasos, tokiu bÅ«du konstatuotina, kad ji laikydama minėtas pinigų sumas banke buvo pakankamai atidi, protinga ir rÅ«pestinga dėl jų laikymo saugumo. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovės argumentas kad pinigus davė skolon tikslu jÄ prižiÅ«rėti ir esant pasitikėjimo santykiams nepasirÅ«pino duodamų skolon pinigų įforminimu kokiame tai skolos dokumente, yra atmestinas kaip nepagrįstas ir neatitinkantis vidutiniÅ¡kai protingo, rÅ«pestingo ir apdairaus asmens standarto (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 6.871 straipsnio 3 dalis).Sutarčių teisėje sutarties sÄ lygos skirstomos į esmines ir antraeiles.

Sutarties Å¡alims susitarus dėl esminių sutarties sÄ lygų – sutartis galioja (CK 6.162 straipsnio 2 dalis), o antraeilės sÄ lygos nelemia sutarties galiojimo, dėl jų Å¡alys gali susitarti ir vėliau arba, esant ginčui dėl tokių sÄ lygų, kreiptis į teismÄ dėl jų nustatymo teismo sprendimu. Paskolos sutarties esminėmis sÄ lygomis pripažintina: paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grÄ Å¾inti pinigus arba rūšies požymiais apibÅ«dinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentÄ .

Å ios esminės paskolos sutarties sÄ lygos suponuoja vienos Å¡alies – paskolos davėjo – pareigÄ perduoti paskolos dalykÄ , o kitos Å¡alis – paskolos gavėjo – pareigÄ grÄ Å¾inti paskolos dalykÄ bei mokėti sutartÄ atlyginimÄ už naudojimÄ si paskolos dalyku, jeigu paskolos sutartis yra atlygintinė. Kai paskolos gavėjas nevykdo sutartinės pareigos grÄ Å¾inti paskolos dalykÄ , paskolos davėjas įgyja paskolos sutarties pagrindu reikalavimo teisę susigrÄ Å¾inti paskolos dalykÄ , jo dalį ir atlygį už daikto skolinimÄ , jeigu toks buvo Å¡alių sutartas.

Taigi, tik esant esminėms paskolos sutarties sÄ lygoms ( paskolos dalyko perdavimui paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimui grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ ) laikoma, kad tarp Å¡alių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Pažymėtina, kad paskolos sutarties sudarymo faktui konstatuoti nepakanka įrodyti vien tik pinigų perdavimo fakto, turi bÅ«ti įrodytos ir kitos aplinkybės, t. y. kad pinigus gavęs asmuo įsipareigojo juos grÄ Å¾inti. Pastarosios aplinkybės kaip tik ir lemia ar tarp Å¡alių buvo sudaryta paskolos sutartis, ar kitas sandoris (pavyzdžiui, dovanojimo).

Todėl, kilus ginčui dėl Å¡alių teisinių santykių kvalifikavimo, yra svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti tikruosius Å¡alių ketinimus (CK 6.193 straipsnis). Vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu, bÅ«tent ieÅ¡kovei teko pareiga įrodyti, kad ji skolino atsakovui pinigus ir kad pinigai buvo perduoti atsakovui įsipareigojant juos grÄ Å¾inti, o atsakovui, ginčijant paskolinius santykius, teko pareiga įrodyti jo įrodinėjamas aplinkybes, susijusias su atsikirtimais į ieÅ¡kinį (CPK 12, 178 straipsniai).

Minėtos aplinkybės gali bÅ«ti, be kita ko, nustatytos teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiÅ¡kinant raÅ¡ytinės sutarties arba raÅ¡ytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sÄ lygas. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog aiÅ¡kinant sutartį, pirmiausia turi bÅ«ti nagrinėjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai. Byloje ginčo, kad ieÅ¡kovė davė, o atsakovas kartu su sutuoktine gavo iÅ¡ ieÅ¡kovės pinigų nekilo.

Atsakovas pinigų gavimo fakto neneigė, tačiau bylos nagrinėjimo metu nuosekliai tvirtino, kad jokia paskolos sutartis nebuvo sudaryta, ir teigė, kad Å¡iÄ sumÄ , didesnę ar mažesnę ieÅ¡kovė davė kaip dovanÄ . Kaip matyti iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų, pinigų davimo metu Å¡alys palaikė artimus giminiÅ¡kus santykius, atsakovas (sÅ«nus) kartÄ Ä¯ savaitę lankydavo ieÅ¡kovę (motinÄ ), atveždavo jai maisto, tÄ pripažino pati ieÅ¡kovė, nurodydama, kad tuo metu jų santykiai buvo normalÅ«s, kad ji yra davusi atsakovui kaip sÅ«nui ir daugiau pinigų, kad rėmė ne tik jį, bet ir anÅ«kus.

Å alių santykiai paÅ¡lijo 2015 metų pradžioje. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė neįrodė ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės, kad 2013 metais davė bÅ«tent 11 584,80 Eur (40000 Lt). Kaip matyti iÅ¡ Å¡ioje byloje pareikÅ¡to ieÅ¡kinio, ieÅ¡kovė nurodo, kad 2013 metais atsakovui ir jo sutuoktinei per kelis kartus jiems atvykus į jos namus ji perdavė 11 584,80 Eur (40000 Lt) (b. l. 2). Tuo tarpu iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1257-962/2015 dėl iÅ¡laikymo priteisimo, kurios įsiteisėjusiu sprendimu Å¡alys remiasi, ieÅ¡kovė teigė, kad 11 584,80 Eur (40000 Lt) perdavė atsakovui su sutuoktine 2012 ir 2013 metais, dėl ko ji ir kreipėsi į teismÄ dėl paramos skyrimo, dėl ko ji atidavusi santaupas atsakovui buvo priversta praÅ¡yti atsakovo paramos (b. l. 109 – 116 iÅ¡ prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1257-962/2015).

Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamojoje byloje ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad davė 11 584,80 Eur (40000 Lt), o teismo posėdžio metu nurodė, kad davė dalimis – 3 kartus po 10000 Lt, 1 kartÄ â€“ 5000 Lt. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai dėl duotų pinigų sumos ir jų davimo laikotarpio yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi, dėl ko teismas vertina juos kritiÅ¡kai. Pažymėtina, kad vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Å ., bylos Nr. 3K-3-335/2009). Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Geosprendimai“ v. G. K., bylos Nr. 3K-3-177/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lietuva Statoil“ v. UAB „DL logistika“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-64/2012; kt.). Taigi, byloje esančius įrodymus tiria ir vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Be to, teismas, vertindamas Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. IÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymÄ liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos, bet ir kitokių teisinių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas, pateiktas prekes ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

M. v. A. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-368/2011, ir joje nurodyta praktika). IeÅ¡kovės žodinis nurodymas „duodu su sÄ lyga, skolinu“ yra vienaÅ¡aliÅ¡ka sÄ lyga; nėra kitos privalomos tokiam sandoriui sudaryti sÄ lygos – atsakovo įsipareigojimo grÄ Å¾inti skolÄ . IeÅ¡kovė jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo įsipareigojimÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovės jam duotÄ sumÄ , t. y. kitÄ bÅ«tinÄ jį paskolos sutarties elementÄ , nepateikė. Byloje nekilo ginčo, kad ieÅ¡kovė atsakovui davė pinigus, atsakovas pinigų gavimo fakto neginčijo, tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovui duotų lėšų paskirtį, todėl Å¡alių pripažintas pinigų davimo ir gavimo faktas pagal CPK 6.871 straipsnį nepatvirtina Å¡alių paskolos sutarties sudarymo fakto.

Pažymėtina, kad vien tik pinigų davimas ir gavimas, nesant jokių kitų įrodymų iÅ¡reiÅ¡kiančių Å¡alių valiÄ sudaryti paskolos sutartį, neleidžia daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados apie paskolinių santykių tarp Å¡alių buvimÄ . IeÅ¡kovė neargumentavo ir neįrodė Å¡alių susitarimo tikslo, nenurodė priežasčių, lėmusių jos nurodytÄ skolos grÄ Å¾inimo terminÄ , žodžiu sutartas palÅ«kanas. Argumentai, kad tokių sumų tėvai vaikams neduoda, nedovanoja, kad skolino su sÄ lyga ieÅ¡kovę prižiÅ«rėti, slaugyti yra nepagrįsti, teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, paremti samprotavimais ir prielaidomis, prieÅ¡taraujantys pačios ieÅ¡kovės nurodytoms aplinkybėms, kad ji leido pinigus iÅ¡leisti bÅ«tinam reikalui, kad minėtus pinigus ji dalimis nuimdavo nuo taupomos kasos ir duodavo tai atsakovui, tai jo sutuoktinei, tai jiems abiems, kaip pati ieÅ¡kovė teigė jos priežiÅ«rai, slaugymui, maÅ¡inos pirkimui, o ne tikslu paskolinti, duoti tam tikram laikui (kaip nurodė ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje iki 2015 m. pradžios) pasaugoti, todėl nesant byloje įrodytam atsakovo įsipareigojimo grÄ Å¾inti minėtus pinigus faktui, laikytina, kad ieÅ¡kovė neįrodė paskolinių santykių tarp Å¡alių egzistavimo (CPK 178, 185, 186 straipsniai).

Atsakovas, norėdamas paneigti paskolos santykių tarp Å¡alių buvimÄ , įrodinėjo, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta, nes pinigus iÅ¡ ieÅ¡kovės jis gavo ne pagal paskolos sutartį, o kitu pagrindu - dovanojimo (CPK 178 straipsnis, CK 6.875 straipsnio 1 dalis). Minėtas atsakovo nurodytas aplinkybes, susijusias su sandorio pobÅ«džiu, patvirtino liudytoja L. Ž., parodydama, kad ieÅ¡kovė duodama pinigus niekada nesakė, kad tie pinigai yra paskola, ar kad skirti jÄ iÅ¡laikyti senatvėje, sakė pinigus leisti ten, kur jų labiausiai reikia, duodama pinigus sakydavo, kad „vaikai esate jauni, jums jų reikia“, už tuos pinigus ieÅ¡kovei pirkdavo maisto, ieÅ¡kovė neklausė, kur deda pinigus, todėl juos leido savo nuožiÅ«ra, ginčų dėl to iÅ¡kilę nebuvo, pinigai buvo duodami be jokių sÄ lygų ir be jokio tikslo, todėl galvoja, kad ieÅ¡kovė pinigus dovanojo.

Kaip minėta aukščiau, teismas netaiko draudimo remtis liudytojo parodymais, kadangi tai prieÅ¡tarautų teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principams (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.93 straipsnio 2, 6 dalys, 6.871 straipsnio 1 dalis). Atsakovo nurodytas aplinkybes, kad pinigus iÅ¡ ieÅ¡kovės jis gavo dovanojimo pagrindu patvirtina ne tik minėtos liudytojos parodymai, tačiau tai patvirtina ir civilinėje byloje Nr. 2-1257-962/2015 įsiteisėjusiame sprendime nurodytos aplinkybės, laikytinos prejudicinėmis (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Minėtu įsiteisėjusiu sprendimu nustatyta, kad atsakovo turtinė padėtis pakankamai gera, jis neturi išlaikytinių, turi nekilnojamojo (žemės sklypų) ir kilnojamojo (transporto priemonių) turto, dirba Alytaus apskrities Vyriausiame apskrities komisariate, darbo užmokestis apie 830 Eur, atsakovo sutuoktinė taip pat dirbanti, todėl konstatuotina, kad atsakovui iš ieškovės nebuvo poreikio skolintis. Be to, 2013 metais ieškovei duodant pinigus atsakovui ir jo sutuoktinei, atsakovas jau buvo pasiskolinęs iš banko, su kuriuo buvo sudaręs 2011 m. kovo 21 d. kreditavimo sutartį (b. l. 109 – 116 iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1257-962/2015).

Minėtu sprendimu taip pat nustatyta, kad ieÅ¡kovė nevengė atlikti savo pareigų sÅ«nui, jį rėmė finansiÅ¡kai, geranoriÅ¡kai padėjo savo sÅ«nui, atidavė santaupas (b. l. 109 – 116 iÅ¡ prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1257-962/2015). Pažymėtina, kad nei 2015 m. liepos 10 d. paduodama ieÅ¡kinį civilinėje byloje Nr. 2-1257-962/2015 dėl paramos priteisimo nei jos nagrinėjimo metu (teismo posėdžiai: 2015 m. spalio 2 d., 2015 m. lapkričio 9 d.) ieÅ¡kovė nenurodė teismui aplinkybių, susijusių su egzistuojančia turtine reikalavimo teise, su tuo, kad atsakovas jai skolingas 11 584,80 Eur (40000 Lt), nors tariamos paskolos tariamas grÄ Å¾inimo terminas (2015 m. pradžia) jau senai buvo praėjęs (prijungta civilinė byla Nr. 2-1257-962/2015).

Minėtos prijungtos civilinės bylos nagrinėjimo metu ir Å¡ios bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė aiÅ¡kiai ir ne kartÄ buvo nurodžiusi, kad pinigus davė jos priežiÅ«rai, kad jÄ vežios, leido juos iÅ¡leisti bÅ«tinam reikalui, tačiau nei prijungtoje civilinėje byloje nei Å¡ioje byloje ieÅ¡kovė neteigė ir neįrodė, kad perduodant atsakovui ir jo sutuoktinei pinigus ji aiÅ¡kiai bÅ«tų nurodžiusi, jog duodamas bÅ«tent paskolos sutarties dalykas (CPK 178, 185, 186 straipsniai). Neįvardijus lėšų davimo paskirties nėra akivaizdus faktas, kad duodamas bÅ«tent paskolos sutarties dalykas, t. y. nėra raÅ¡tu iÅ¡reikÅ¡tas vienos sutarties Å¡alies (paskolos davėjo) suderintos valios perduoti paskolos dalykÄ paskolos gavėjui egzistavimas, nėra įrodyta ir prievolė grÄ Å¾inti gautÄ paskolÄ .

Ä®vertinant tai, kad Å¡alis siejo giminystės ryÅ¡iai (ieÅ¡kovė ir atsakovas yra motina ir sÅ«nus), Å¡alių santykiai pinigų davimo metu buvo geri, duodamos lėšos galėjo buvo kvalifikuojamos ir vertinamos kaip patvirtinančios atsiskaitymo, dovanojimo ar kitus atlygintinus ar neatlygintinus teisinius santykius. Juolab, pati ieÅ¡kovė tiek Å¡ios nagrinėjamos civilinės bylos metu, tiek prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1257-962/2015 nagrinėjimo metu nurodė, jog ji davė 5000 Lt maÅ¡inai, kad jÄ pavežiotų, duodavo po 50 Lt, kad nuvežtų į kapus, leido pinigus iÅ¡leisti bÅ«tinam reikalui, duodama tuos pinigus sakė, kad tai bus jos priežiÅ«rai, kad jÄ vežios, duodama pinigus su sÅ«numi sutarė gerai, pasitikėjo, jis visur kur reikia nuveždavo, atveždavo maisto (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1257-962/2015 2015 m. lapkričio 9 d. teismo posėdis, Å¡ios nagrinėjamos civilinės bylos 2016 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdis).

IeÅ¡kovės argumentai ir noras Å¡alių santykius kvalifikuoti kaip paskolinius, vertintini kaip nenuosekli ir civilinėje byloje Nr. 2-1257-962/2015 dėl paramos priteisimo įsiteisėjusiu sprendimu nustatytoms aplinkybėms prieÅ¡taraujanti ieÅ¡kovės pozicija, kuri ne tik nepatvirtina ieÅ¡kovės įrodinėjamų aplinkybių apie Å¡alių paskolinius santykius, apie 11 584,80 Eur (40000 Lt) paskolintos sumos buvimÄ , bet prieÅ¡ingai, leidžia daugiau tikėti atsakovo argumentais, kad pinigai buvo ieÅ¡kovės dovana atsakovui, palaikant artimus tarpusavio santykius, atsidėkojant už sÅ«naus rÅ«pinimÄ si, dėl ko ieÅ¡kovė, iki Å¡alių santykiai nepasikeitė (nenutrÅ«ko), nereiÅ¡kė atsakovui jokių turtinių reikalavimų, t. y. atleido jį nuo turtinės pareigos grÄ Å¾inti pinigus (CK 6.465 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis).

IeÅ¡kovė nepateikė jokių raÅ¡ytinių dokumentų, kuriuose bÅ«tų iÅ¡reikÅ¡ta tiek jos kaip paskolos davėjos valia perduoti paskolos dalykÄ , tiek paskolos gavėjo valia, patvirtinama prievolė kreditoriui ir paliudijama apie paskolos davėjo suderintÄ valiÄ , t. y. ieÅ¡kovė nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad žodine sutartimi duoti grynieji pinigai buvo perduoti bÅ«tent kaip paskolos dalykas. Fakto dėl paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui (atsakovui) egzistavimo negalėjo pavirtinti ir teisme apklausta liudytoja L.

Ž., kuriai ieÅ¡kovė tiesiogiai taip pat davė pinigų sumas, nurodytas Å¡iame ieÅ¡kinyje, tačiau jos neįtraukė byloje dalyvaujančiu asmeniu (CPK 37, 41, 42, 43 straipsniai). Nors bylos nagrinėjimo eigoje nustatyta, kad ieÅ¡kinio reikalavimas gali bÅ«ti nukreiptas kitiems byloje nedalyvaujantiems asmenims, nes pati ieÅ¡kovė pripažino, kad pinigus, nurodytus ieÅ¡kinyje davė ne tik atsakovui, bet ir jo sutuoktinei L. Ž., tačiau ieÅ¡kovė, atstovaujama profesionalaus teisininko advokato, teismui nepateikė praÅ¡ymo patraukti minėto asmens bendraatsakove, ieÅ¡kinio reikalavimo dėl 11584,80 Eur paskolos, 579,24 Eur palÅ«kanų, 5 procentų metinių palÅ«kanų priteisimo netikslino net ir iÅ¡klausius minėtÄ asmenį – atsakovo sutuoktinę kaip liudytojÄ Å¡ioje byloje, jai pripažįstant faktÄ , kad tam tikras pinigų sumas, nurodytas ieÅ¡kinyje, ji iÅ¡ ieÅ¡kovės gavo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad netinkamos šalies pakeitimas tinkama yra įstatyme nustatytas vienas iš bylos šalies disponavimo procesinėmis teisėmis atvejų, kai pati šalis savo iniciatyva gali pasinaudoti tokia procesine teise, tačiau, nesant bylos šalies iniciatyvos ar jai nesutikus pakeisti atsakovo, jo pakeitimas nėra teismo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011, 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010).

Pažymėtina, kad teismas, vadovaudamasis CPK 414 straipsnio 2 dalimi, turi teisę savo iniciatyva įtraukti dalyvauti byloje antrÄ jį atsakovÄ tik darbo bylose. Esant Å¡ioms teisiÅ¡kai reikÅ¡mingoms aplinkybėms, teismas vadovaudamasis dispozityvumo principu, tuo, kad ieÅ¡kovė atstovaujama advokato, tuo, kad neįtrauktas byloje bendraatsakovis buvo iÅ¡klausytas kaip liudytojas ir nesant byloje ieÅ¡kovės praÅ¡ymo, minėto papildomo atsakovo savo iniciatyva neįtraukė (CPK 42, 43, 45 straipsniai). Pažymėtina, kad atsakovo nurodytÄ aplinkybę, jog 5000 Lt, skirtų ieÅ¡kovės laidotuvėms, 2015 metų pradžioje ieÅ¡kovei pareikalavus atsakovas grÄ Å¾ino, pati ieÅ¡kovė pripažino, tačiau nurodė, jog Å¡ie grÄ Å¾inti pinigai neįeina į ieÅ¡kinio sumÄ (CPK 178, 182, 185 straipsniai).

Atsižvelgiant į iÅ¡vardintas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, į tai, kad nesant duomenų, kuriais bÅ«tų užfiksuotas bÅ«tent paskolos sutarties dalyko perdavimas paskolos gavėjui faktas ar iÅ¡reikÅ¡ta suderinta paskolos sutarties Å¡alių valia, yra pagrindas konstatuoti, kad ieÅ¡kovė neįrodė esminių paskolos sutarties sÄ lygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grÄ Å¾inti pinigus (CPK 178, 185, 186 straipsniai).

IÅ¡skyrus ieÅ¡kovės teiginius, kad atsakovui pinigus skolino, byloje nėra daugiau jokių įrodymų apie Å¡alių paskolinius santykius, nėra įrodymų dėl kokios pinigų sumos paskolos buvo deramasi ir sutarta, nenurodytos paskolos grÄ Å¾inimo sÄ lygos, neįrodyta, kad atsakovas bÅ«tų įsipareigojęs grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei pinigus, todėl yra pagrindas spręsti, kad ieÅ¡kovė neįrodė esminės paskolos sutarties sÄ lygos, t.y. atsakovo, ieÅ¡kovės teigimu paskolos gavėjo, įsipareigojimo grÄ Å¾inti pinigus, ir Å¡alių nesaistė paskoliniai santykiai, todėl ieÅ¡kinys atmestinas ieÅ¡kovei neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji grindė ieÅ¡kinio reikalavimÄ (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis).

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Kadangi atsakovas iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos nepateikė praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų ir iÅ¡laidų dydį patvirtinančių įrodymų, minėtos iÅ¡laidos nepaskirstytinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).Teismas Å¡ioje byloje patyrė 7,70 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų.

Ieškinį atmetus ir esant ieškovei 50 procentų atleistai nuo bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 3,85 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsniu, 80 straipsniu, 93 straipsniu, 96 straipsniu, 98 straipsniu, 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieškovės E. Ž. ieškinį atsakovui G. Ž. dėl skolos ir palūkanų priteisimo atmesti.Priteisti iš ieškovės E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,85 Eur (tris eurus 85 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai.

IÅ¡ieÅ¡kotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), “Swedbank” AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per sprendimÄ priėmusį Prienų rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                        Vaida Baumilė