2020-05-20 Nr. AB-10339-3-61-3-02523-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-595-602/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02523-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. P. skundą atsakovui Trakų rajono savivaldybei, atstovaujamai Trakų rajono savivaldybės administracijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas priteisti iš Trakų rajono savivaldybės, atstovaujamos Trakų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas), 22 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2018 m. liepos 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-4389-756/2018 panaikino Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos – griežto papeikimo skyrimo. Pažymėjo, kad dėl nepagrįstai skirtos tarnybinės nuobaudos jis patyrė ir iki šiol tebepatiria ypač didelę neturtinę žalą. Teigė, kad tai buvo nuolatiniai Administracijos neteisėti veiksmai, kuriais ketinta pareiškėją iš pradžių atleisti iš pareigų, dėl to jis patyrė itin didelį šoką. Pareiškėjo teigimu, Administracija elgėsi tendencingai, tyčia panaikino jo pareigybę ir pareiškėjas buvo atleistas iš pareigų, o vienas iš motyvų – paskirta tarnybinė nuobauda. Atkreipė dėmesį, kad apie paskirtą nuobaudą (dėl neva netinkamo darbo) žinojo savivaldybės darbuotojai, tarybos nariai, net pašaliniai asmenys, taigi pareiškėjo garbė, moralė ir reputacija buvo visiškai suterštos ir neatstatytos. Minėtų žmonių akyse pareiškėjas buvo paniekintas ir pažemintas, su juo buvo bendraujama per įtarimų ir nepasitikėjimo prizmę. Pats pareiškėjas vengė išeiti iš kabineto, bendrauti su darbuotojais, nes žinojo apie suformuotą ypač neigiamą požiūrį, kuris rėmėsi melaginga ir neteisėta informacija apie neteisėtai paskirtą sunkią nuobaudą. Tai visiškai apribojo pareiškėjo galimybes bendrauti su darbuotojais darbo reikalais, nes buvo jaučiama niekinanti nuomonė, tapo sunku dirbti, susikaupti. Dėl to suprastėjo pareiškėjo, kaip (duomenys neskelbtini), reputacija, dėl paminėtų priežasčių pradėjo nepasitikėti savimi kaip (duomenys neskelbtini), jaudintis dėl savo teisinės karjeros, nors dirbo gerai ir teisminiuose ginčuose atstovaudamas Administraciją pasiekdavo puikių rezultatų.

3. Pareiškėjo teigimu, per visą laikotarpį jis išgyveno sunkiai emociškai ir dvasiškai, jautė nuolatinę įtampą ir stresą ne tik darbe, bet ir ne darbo metu, t. y. nenorą bendrauti nei su artimaisiais, nei su draugais, jautė nerimą. Išgyveno sunkų stiprų emocinį ir dvasinį sukrėtimą. Po tarnybinio patikrinimo, dėl kurio vos nebuvo atleistas iš darbo, visiškai pablogėjo ir fizinė sveikata, jis pradėjo vartoti raminamuosius vaistus ((duomenys neskelbtini)), kurie problemą pašalino nežymiai ir dėl kurių pašlijo pareiškėjo fizinė sveikata. Atlikus tyrimus, paaiškėjo, kad pablogėjo pareiškėjo vidaus organų rodikliai, dėl to teko gulėti ligoninėje 2016 m. rugsėjo 12–16 d. Nuo nuolatinės nemigos ir vaistų vartojimo sulėtėjo medžiagų apykaita, pareiškėjas priaugo daug svorio, nors mityba buvo sveika. Per laikotarpį nuo 2016 m. gegužės mėnesio vidurio (kai buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas) iki 2018 m. liepos 20 d. galutinio sprendimo priėmimo pareiškėjas patyrė teisinio netikrumo jausmą, negalėjo laiko skirti kitiems dalykams, o tai sąlygojo didelės apimties laiko praradimą.

4. Pareiškėjas teismo posėdyje taip pat nurodė, kad jis sugaišo daug laiko gindamas savo pažeistas teises teismuose, rengdamas procesinius dokumentus, nes neturėjo advokato ir dėl to jis prarado savo laiką, tai taip pat turėjo įtakos jam padarytai neturtinei žalai atsirasti.

5. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas nurodė, kad skunde dėstomos prielaidos dėl pareiškėjo neva patirtos neturtinės žalos yra grindžiamos išskirtinai vien pareiškėjo deklaratyvia pozicija, subjektyviais aiškinimais, iškeltomis prielaidomis, kurių nepagrindžia jokie objektyvūs, patikimi įrodymai. Pareiškėjas nepagrindė visų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Nors LVAT panaikino Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos pareiškėjui skyrimo, tačiau tai nesudaro pakankamo pagrindo teigti, kad pareiškėjui buvo padaryta kokia nors reali neturtinė žala. Taip pat pažymėjo, kad prašomas priteisti žalos dydis yra visiškai nepagrįstas.

7. Atsakovas teigė, kad pareiškėjo pateikti vaistų aprašymai, pažyma iš asmens sveikatos dokumentų ar paaiškinimai, kad 2016 m. spalio 12–16 d., t. y. praėjus trims mėnesiams nuo įsakymo paskirti tarnybinę nuobaudą priėmimo, pareiškėjas buvo nedarbingas ir gulėjo ligoninėje, nepatvirtina, jog šiuos sveikatos sutrikimus sąlygojo būtent ginčo tarnybinio nusižengimo tyrimas ar paskirta nuobauda, tuo labiau, kad pareiškėjo akcentuotas (duomenys neskelbtini) kiekio padidėjimas yra sąlygojamas įvairiausių veiksnių. Taip pat visiškai nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad vykusiu tarnybinio nusižengimo tyrimu ar paskirta nuobauda buvo pakenkta jo, kaip valstybės tarnautojo, (duomenys neskelbtini) reputacijai ar kad buvo apribotos jo bendravimo galimybės. Tokių pareiškėjo teiginių nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai, pareiškėjas nenurodo konkrečių asmenų, kurių akivaizdoje jis buvo paniekintas ar pažemintas, ar imtas vertinti neigiamai. Pareiškėjas taip pat klaidina teismą, jog neva remiantis LVAT panaikinta drausmine nuobauda buvo panaikinta jo vykdyta pareigybė ir jis atleistas iš pareigų. Pareiškėjo pareigybė buvo panaikinta vykdant realų įstaigos pertvarkymą ir teismas konstatavo, kad pareiškėjas iš pareigų atleistas teisėtai.

8. Pažymėjo, kad pareiškėjas yra įgijęs aukštąjį (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, kaip pats pripažįsta, turi pakankamai patirties (duomenys neskelbtini) ir ginti savo interesus, todėl jo pasirinkimas savo teises ginti nesinaudojant kitų teisininkų (advokatų) paslaugomis negali būti laikomas ir vertinamas kaip jo tariamai patirta neturtinė žala.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimu pareiškėjo T. P. skundą atmetė.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjui Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. K3-164 buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Minėtas įsakymas ir juo paskirta nuobauda buvo panaikinta LVAT 2018 m. liepos 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-4389-756/2018. LVAT konstatavo, kad komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti išvada, jog pareiškėjo kaltė pasireiškė neveikimu, nepagrįsta, be to, vienas iš komisijos narių buvo šališkas.

11. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota neturtinės žalos atlyginimo bylose.

12. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo, tačiau Lietuvos Respublikos darbo kodekso 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.

13. Teismas nurodė, kad pareiškėjas žalą grindžia dvasiniais išgyvenimais, pažeminimu. Pasak pareiškėjo, jo, kaip (duomenys neskelbtini), reputacija buvo sugadinta, dėl to kolegos juo nepasitikėjo. Teismas atkreipė dėmesį, kad, nors pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo panaikinta, tačiau LVAT 2018 m. liepos 20 d. sprendime nepaneigė nustatytos aplinkybės, kad 7 iš jo pateiktų pareiškimų buvo parengti nekokybiškai: t. y. 4 pateikti teismui pažeidžiant teismingumo taisykles ir 3 – nenurodžius faktinio reiškiamo reikalavimo pagrindo bei nepateikus konkrečių įrodymų. Teismo vertinimu, šiuo atveju, atsižvelgtina į pareiškėjo darbo specifiką, jo darbo funkcijas, į tai, kad jis yra ir jam kaip valstybės tarnautojui ir (duomenys neskelbtini) keliami aukšti profesinės veiklos standartai, todėl sprendė, kad pareiškėjas savo veiksmais galėjo prisidėti prie neigiamų padarinių, susijusių su negatyviais emociniais išgyvenimais, reputacijos pablogėjimu dėl kolegų nepasitikėjimo. Be to, kaip teisingai pažymėjo Administracija, pareiškėjas neįvardino konkrečių aplinkybių, kas, kaip ir kada, išreiškė nepasitikėjimą juo.

14. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neturtinės žalos faktą taip pat kildino dėl pablogėjusios sveikatos. Teismas pažymėjo, kad neturtinės žalos faktą ir dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos faktui ir dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė pagrįstų įrodymų, kad dėl paskirtos nuobaudos pablogėjo jo sveikata. Pareiškėjo pateikti vaistų aprašymai neįrodo, kad pareiškėjas šiuos vaistus vartojo. Nors į bylą buvo pateiktas pareiškėjui išrašytas receptas vaistui (duomenys neskelbtini), tačiau nėra jokių duomenų, kokiu pagrindu šie vaistai paskirti, ar jie pareiškėjui nebuvo paskirti ir anksčiau. Pareiškėjas teismui pateikė vaistinių preparatų (duomenys neskelbtini) įsigijimo kvitus, tačiau minėti duomenys taip pat nepatvirtina, jog būtent pareiškėjas vartojo vaistinius preparatus, taip pat nepatvirtina žalos jo sveikatai kilimo fakto. Teismas pažymėjo, kad jokių kitų dokumentų, pagrindžiančių pareiškėjo teiginius, jog jo sveikata pablogėjo dėl paskirtos nuobaudos, pareiškėjas nepateikė.

15. Teismas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. liepos 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-4389-756/2018 panaikino Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. K3-164 pareiškėjui paskirtą tarnybinę nuobaudą. Minėtoje administracinėje byloje pareiškėjas teismo taip pat prašė priteisti jam neturtinę žalą, tačiau jo reikalavimas dėl žalos atlyginimo nebuvo tenkintas, nes jis buvo grindžiamas kaip teismo išlaidų apskaičiavimas, konstatuojant, kad paties pareiškėjo sugaištas laikas procesiniams dokumentams rengti nėra laikomas proceso šalies patirta neturtine žala.

16. Teismas įvertinęs įrodymų visumą, priėjo prie išvados, kad, nors pareiškėjas neabejotinai patyrė neigiamų išgyvenimų dėl nepagrįstai paskirtos nuobaudos, tačiau nenustatyta, jog tokie jo pojūčiai ypač viršijo įprastines streso ribas ir galėtų būti pagrindu neturtinei žalai atlyginti. Nenustačius neturtinės žalos buvimo fakto, nėra pagrindo tirti kitus būtinus civilinės atsakomybės elementus. Teismas vertino, kad šiuo atveju tarnybinės nuobaudos panaikinimas pareiškėjui laikytinas pakankama valstybės tarnautojo reputacijos satisfakcija, dėl to papildomai neturtinės žalos atlyginimo nepriteisė ir pareiškėjo skundą atmetė.

III. 17. Pareiškėjas T. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą skundą tenkinti.

18. Pareiškėjas nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, kadangi sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas visiškai neatsižvelgus į prijungtoje administracinėje byloje Nr. A-4389-756/2018 esančius įrodymus, teismo posėdžio metu pareiškėjo nurodytas aplinkybes, neišsamiai bei klaidingai atliktas įrodymų vertinimas, dėl to nepagrįstai pareiškėjui nepriteista neturtinė žala, kuri realiai buvo patirta.

19. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad jis nepateikė pakankamų įrodymų dėl savo sveikatos pablogėjimo. Pažymi, kad 2016 m. gegužės 19 d. gavo pranešimą apie galimą tarnybinį nusižengimą. Dėl sunkaus emocinio streso 2016 m. gegužės 22 d. iš karto po pradėto tarnybinio patikrinimo pirko raminamuosius vaistus (duomenys neskelbtini) kuriuos pats vartojo (administracinėje byloje Nr. I-8800-244/2016 pateikti originalūs pirkimo kvitai iš kurių aiškiai matyti pirkimo data). Tokio pobūdžio be receptų raminamieji vaistai – (duomenys neskelbtini) pareiškėjo buvo vartojami ir po 2016 m. gegužės 22 d. iki 2016 m. rugsėjo-spalio mėn., tačiau neišsaugoti pirkimo kvitai. Nurodo, kad 2016 m. liepos 14 d. jam paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, o 2016 m. rugpjūčio 16 d. parengęs skundą (savo kasmetinių atostogų metu) pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl minėtos nuobaudos panaikinimo. Minėtus vaistus vartojo dideliais kiekiais stengdamasis save nuraminti, nes jautė didelę emocinę įtampą ir stresą, be to nuo tarnybinio patikrinimo pradėjimo negalėjo užmigti. Dėl pablogėjusios sveikatos 2016 m. rugsėjo 12-16 d. buvo paguldytas į viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Klaipėdos apskrities ligoninę“. Pareiškėjas per minėtą laikotarpį jautė fizinius skausmus, tačiau į ligoninę buvo paguldytas neplanuotai ūmiai pablogėjus sveikatai. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad yra prasti (duomenys neskelbtini). Tai patvirtinantys įrodymai yra pateikti administracinėje byloje, jie akivaizdžiai pagrindžia blogos sveikatos būklę. Dėl padidėjusio (duomenys neskelbtini) kiekio paskirti vaistai (duomenys neskelbtini), skirti padidėjusiai (duomenys neskelbtini) koncentracijai, (duomenys neskelbtini) rizikai. Taip pat gydymo įstaiga buvo informuota, kad jis vartoja daug minėtų raminamųjų vaistų dėl streso ir įtampos darbe. Todėl tuo pat metu buvo uždrausta toliau juos vartoti, paskirti kiti raminamieji vaistai slopinantys nerimą ir stresą - (duomenys neskelbtini) (šio recepto neišsaugojo, kadangi jis buvo pateiktas įsigyjant vaistus, be to nenumatė tokios būtinybės). Ligoninė dėl tolimesnio gydymo pasiūlė kreiptis į savo šeimos gydytoją Vilniaus mieste. Šeimos gydytoja pareiškėjui 2016 m. spalio 12 d. paskyrė vaistus (duomenys neskelbtini), kurie skirti stipriam nerimui ir stresui slopinti.

20. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas 2016 m. lapkričio 4 d. sprendime šias aplinkybes įvertino ir panaikinęs nuobaudą, priteisė 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

21. Pareiškėjas nurodo, kad nors matydamas ir žinodamas savo veiksmų neteisėtumą, atsakovas toliau skundė teismo sprendimą, dėl to pareiškėjas toliau privalėjo teikti dokumentus, atsiliepimą į skundą. Taigi net ir vykstant procesui pareiškėjas jautė nerimą, įtampą. Pareiškėjui 2016 m. gruodžio 19 d. šeimos gydytojos buvo paskirti vaistai nerimui slopinti (duomenys neskelbtini), todėl teismas padarė faktinio pobūdžio klaidą nurodydamas, kad pareiškėjas pateikė tik vaistų aprašymus, bet ne receptus, nes nurodytų vaistų receptai šioje byloje yra pateikti (nepaisant to, kad ne visi iš jų yra išsaugoti).

22. Taigi įvertinus nurodytas aplinkybes, yra faktinės aplinkybės (faktai bylose) ir priežastinis ryšys, kurie akivaizdžiai pagrindžia, kad neturtinė žala pareiškėjui buvo padaryta, nes dėl neteisėtų veiksmų nukentėjo pareiškėjo sveikata.

23. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą nurodė, jog byloje nėra patvirtinančių įrodymų, kad nurodytų medikamentų, paskirtų gydytojo, pareiškėjas nevartojo anksčiau ir ar anksčiau pareiškėjo sveikata nebuvo sutrikusi, kas pagrįstų, jog atsakovas yra neatsakingas dėl padarytos neturtinės žalos. Pabrėžia, kad tokie teismo teiginiai yra visiškai nepagrįsti. Pareiškėjas negali pateikti paminėtos informacijos, nes niekada dėl išvardintų sveikatos sutrikimų ar pablogėjimų nesikreipė į gydytojus, t. y. neturėjo jokių sveikatos sutrikimų. Šiuo atveju pareiškėjas galėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus iš savo medicininės knygelės, tačiau joje nėra jokių duomenų ar įrašų, kadangi jis į gydytojus nesikreipė, sveikata nesiskundė. Šiuo atveju nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tokie klausimai teismo net nebuvo keliami ar atsakovo ginčijami, nes priešingu atveju jis tokius duomenis būtų pateikęs.

24. Atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas kartu su pranešimu dėl atsiliepimo pateikimo atsakovui įpareigojo pateikti visą su ginču susijusią medžiagą. Šiuo atveju atsakovui yra žinoma, kad pareiškėjas jokių sveikatos sutrikimų neturėjo, nes atsakovas tiek pareiškėją, tiek kitus darbuotojus 2015 metų pabaigoje kasmetinio sveikatos patikrinimo siuntė atlikti į VšĮ „Trakų apskrities ligoninė“. Tuo metu pareiškėjui buvo atlikta daug tyrimu: kraujo, tikrinami vidaus organai ir širdis, atliekama vidaus organu ir širdies echoskopija, kompiuterinė tomografija. Išsamaus savo sveikatos tyrimo gydymo įstaigos prašė pats pareiškėjas, siekdamas visapusiškai išsitirti savo sveikatą, nes to nebuvo daręs daug metų. Šiuo atveju tai padėjo sutaupyti daug laiko, nes tyrimai buvo atliekami per vieną dieną vienu metu. Iš šių tyrimų paaiškėjo, kad jokių sveikatos sutrikimų 2015 m. pabaigoje pareiškėjas neturėjo. Šias aplinkybes atsakovas žinojo, kadangi sveikatos patikrinimo duomenys atsakovui buvo perduoti ir yra pareiškėjo asmens byloje. Tačiau atsakovas nevykdė teismo įpareigojimo, minėtų duomenų nepateikė, todėl šias bylai reikšmingas aplinkybes nuslėpė, siekdamas melagingai įrodyti, kad sveikatos sutrikimai kilo ne dėl atsakovo kaltų veiksmų prieš pareiškėją. Taigi atsakovas nebuvo sąžiningas. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai nurodo, kad išrašyti vaistai neįrodo aplinkybių, dėl ko jie išrašyti. Pareiškėjas akcentuoja, kad tiek 2016 m. rugsėjo mėn. gulint ligoninėje, tiek 2016 m. spalio ir gruodžio mėnesiais kreipiantis pas šeimos gydytoją, jis nurodė aplinkybes dėl sunkumų darbe. Atitinkamai dėl to gydytojų buvo parinktos atitinkamos gydymo priemonės – streso, nerimo ir nemigos slopinimui, nepaisant to, kad vaistų receptuose jos neatsispindi, tačiau tai patvirtina ligoninėje atlikti bei šioje byloje pateikti sveikatos tyrimų rezultatai.

25. Akcentuoja, kad nesutinka su teismo teiginiais, kad receptuose nurodyti pirkti vaistai neįrodo, kad juos vartojo pareiškėjas. Teigia, kad jis jokių asmenų ar senyvo amžiaus giminių Vilniaus mieste, kurie turėtų sveikatos sutrikimų dėl blogos (duomenys neskelbtini) būklės, nerimo ar streso pareiškėjas neturi, todėl negalėjo teismui pateikti svetimo ar kito asmens pirktų vaistų pirkimo kvitu, nes juos pirko ir vartojo pats dėl jau minėtų aplinkybių.

26. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-4389-756/2018 paties pareiškėjo sugaištas laikas procesiniams dokumentams rengti nėra laikomas proceso šalies patirta neturtine žala, todėl dar ir dėl šio pagrindo pareiškėjo patirtos neturtinės žalos nekonstatavo ir jos nepriteisė. Pažymi, kad minėto sprendimo pagrindu neturtinė žala pareiškėjui buvo nepriteista dėl to, jog pareiškėjas jos prašė ne sau, o byloje nedalyvaujančiam asmeniui. Plačiau klausimas dėl neturtinės žalos minėtoje nutartyje, susijęs su sugaištu laiku, poilsio laiko praradimu, net nebuvo analizuojamas. Neturtinė žala nepriteista dėl to, kad buvo kildinama iš bylinėjimosi išlaidų. Minėtoje byloje nesant kito kriterijaus kaip rekomendacijų dėl maksimalaus advokatų apmokėjimo dydžio, pareiškėjas vadovavosi jomis ir prašė priteisti ne kaip bylinėjimosi išlaidas, bet kaip neturtinę žalą. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas tokį pareiškėjo reikalavimą atmetė remdamasis paminėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, visiškai neatsižvelgdamas, kad šią žalą pareiškėjas dėl visų procesinių veiksmų atlikimo kildino ne kaip bylinėjimosi išlaidas priteisiant tai kaip neturtinę žalą, tačiau kaip laiko ir poilsio praradimą, negalėjimą įgyvendinti kitų interesų, įgyvendinti teisės į darbą ir dėl to gauti pajamų, todėl tai yra neturtinė žala, kuri turi būti priteista. Pareiškėjas atliko eilę procesinių veiksmų, susijusių su byla, kurių nebūtų buvę, jei atsakovas nebūtų pareiškėjui paskyręs neteisėtos ir nepagrįstos tarnybinės nuobaudos. Be to, nėra ginčo, kad pareiškėjas šiuos veiksmus atliko pats.

27. Dėl visų nurodytų veiksmų pareiškėjas nepatyrė turtinės žalos ar bylinėjimosi išlaidų, nes visus procesinius veiksmus atliko pats. Tačiau dėl procesinių veiksmų atlikimo jis patyrė nepatogumus ؘ– prarado daug laiko dėl paminėtų veiksmų atlikimo, kurį galėjo išnaudoti bei realizuoti kitiems dalykams, poilsiui, atsipalaidavimui nuo tarnybinių (darbo) funkcijų, bendravimui su artimaisiais ir pan., tačiau dėl laiko stokos buvusioje byloje (o taip pat ir kitose dėl atsakovo neteisėtų veiksmų) to padaryti negalėjo. Taigi visa tai pareiškėjas prarado, nes atsakovas jam paskyrė neteisėtą tarnybinę nuobaudą, todėl akivaizdu, kad jis patyrė neturtinę žalą.

28. Pabrėžia, kad nurodyti pareiškėjo atlikti procesiniai veiksmai yra tiesioginiai įrodymai neturtiniai žalai pagrįsti. Taigi yra visos civilinės atsakomybės sąlygos.

29. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad už procesinius veiksmus jis advokatui būtų sumokėjęs bylinėjimosi išlaidas, jeigu būtų kreipęsis į advokatą. Tačiau jis negalėjo samdyti advokatų, nes neturėjo tam pakankamai lėšų, jo darbo užmokestis (tuo metu dirbant) buvo per mažas.

30. Pareiškėjas teigia, kad netekęs darbo negalėjo įgyvendinti teisės į kitą darbą dėl to, jog dėl bylinėjimosi su atsakovu – tai apima ir šią bylą, neturėjo laiko darbui. Pareiškėjas įgijo teisę dėl savo pajamų nebuvimo (esant bedarbiu) į valstybės finansuojamą advokatą, tačiau jis jam nebūtų suteiktas, nes pareiškėjas pats yra (duomenys neskelbtini) ir gali atstovauti save pats. Taigi jis negali samdytis advokatų dėl to, kad neišgali dėl pajamų nebuvimo, valstybės finansuojami advokatai jam negali ir negalėjo būti suteikti, kadangi pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), todėl privalo atstovauti pats save, o dėl laiko stokos jis negali įgyvendinti teisės į darbą. Taigi tai ne tik laiko ar poilsio, tačiau ir teisės į darbą ir pajamas praradimas, nes dėl 2,3 metų bylinėjimosi su atsakovu (ne tik administracinėje byloje Nr. A-4389-756/2018, bet ir kitose) pareiškėjas neturėjo laiko dirbti ir gauti pajamų, todėl akivaizdu, kad tokia neturtinės žalos forma pareiškėjui taip pat turi būti atlyginta.

31. Atkreipia dėmesį į akivaizdų lygiateisiškumo principo pažeidimą. Pareiškėjo iškeltos visos bylos buvo dėl nepagrįstų ir nuolatinių tarnybinių nuobaudų jam, kaip valstybės tarnautojui, skyrimo (iš viso keturių) bei atleidimo iš pareigų. Dėl vienos iš tarnybinių nuobaudų – griežto papeikimo – skyrimo, nagrinėjant bylą tik pirmoje instancijoje, pareiškėjui apskritai buvo priteista iš viso apie 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitoje byloje dėl neteisėto atleidimo – apie 850 Eur, dėl proceso atnaujinimo – apie 160 Eur. Pirmosios instancijos teismui yra pateikti įrodymai, kad dėl to užblokuota pareiškėjo sąskaita. Nepaisant to, kad pareiškėjas net ir laimint bylas (panaikinus tarnybines nuobaudas) bylinėjimosi išlaidų prisiteisti negali, nes atstovauja pats save, o šioje dalyje išdėstytų aplinkybių pagrindu – kitų išeičių savo teisių gynybai nėra. Prašo šias teisines spragas ištaisyti – nurodytos formos neturtinę žalą (dėl laiko, poilsio, teisės į darbą pažeidimo bei negalėjimo gauti pajamų) priteisiant pareiškėjui.

32. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė ir akcentavo, kad pareiškėjas pats galėjo prisidėti prie savo reputacijos pablogėjimo, nes nepaisant to, jog tarnybinė nuobauda buvo panaikinta, jo teikti teismui 7 pareiškimai nebuvo tenkinti, nes parengti nekokybiškai, o (duomenys neskelbtini) keliami aukšti kokybės standartai. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas visiškai neįsigilino į prijungtą bylą, kurioje yra visi įrodymai, kad jokios pareiškėjo atsakomybės dėl netenkintų pareiškimų nebuvo. Pareiškėjas atsakovą atstovavo itin sudėtingose ir sunkiose bylose, todėl tokio pobūdžio dokumentų parengimui pareiškėjas jokių keblumų neturėjo. Pažymi, kad 2016 m. birželio 2 d. pareiškėjo paaiškinimai komisijai įrodo, kad jis įspėjo skyriaus vedėją dar prieš pateikiant prašymus teismui, kad kai kurie iš jų dėl įrodymų stokos nebus tenkinti. Nepaisant to, skyriaus vedėjas jam nurodė kreiptis su tokiais įrodymais, kokie yra, todėl įgyvendinant skyriaus vedėjo pavedimą tai ir buvo atlikta, o kad toks pavedimas buvo, patvirtina skyriaus vedėjo suderinimo žymos bei pasirašyta, kad pavedimas atliktas. Tai paneigia teismo dėstomus nepagrįstus motyvus dėl neva nekokybiško jo darbo. Pareiškėjas neįgyvendino to, ko nebuvo įmanoma įgyvendinti apskritai, todėl visiškai negalėjo prisidėti prie to, kad pats sau susigadino reputaciją.

33. Dėl pirmosios instancijos teismo argumentų, susijusių su reputacija, pareiškėjas nurodo, kad šioje byloje pateikė objektyvius įrodymus – 2016 m. gruodžio 16 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos profesinės sąjungos protokolą, kuriame pritarta dėl pareiškėjo atleidimo iš pareigų dėl neva darbo krūvio sumažėjimo – apie visą šitą informaciją informavo atsakovo skyriaus vadovas A. Č., kurio neteisėti veiksmai minimi 2018 m. liepos 20 d. nutartyje dėl nuobaudos panaikinimo pareiškėjui. Taigi sudaromas blogas ir neigiamas įvaizdis apie jį, lėmęs ir komisijos narių sprendimą dėl atleidimo. Kaip vienas iš lemiamų dalykų pažymėta pareiškėjo galiojanti nuobauda, kuri 2018 m. liepos 20 d. nutartimi panaikinta. Pažymi, kad ne tik profesinės sąjungos nariai, tačiau ir komisijos nariams, tyrusiems tarnybinį nusižengimą (apie 10 žmonių), buvo suformuotas neigiamas įvaizdis apie pareiškėją, tai pagrindžia byloje esantys dokumentai. Šiuo atveju akivaizdu, kad jo reputacijai buvo pakenkta.

34. Akcentuoja, kad teismo prijungtos bylos medžiagoje atsispindi visi įrodymai – tyčiniai veiksmai prieš pareiškėją, tai, kad nebuvo siekiama jo teisėtai nubausti neva padarius tarnybinį nusižengimą, bet buvo siekiama su juo susidoroti, paniekinti kitų žmonių akyse, sugriauti reputaciją visais įmanomais būdais. Teismo posėdžio metu buvo išklausytas garso įrašas, kuriame teigiama, kad pareiškėją tyčia buvo siekiama atleisti iš pareigų, šiuo atveju skiriant nuobaudas, peržiūrėti vaizdo įrašai, kuriuose matyti neteisėti veiksmai rašant išvadą dėl pareiškėjo atleidimo iš pareigų. Profesinei sąjungai nepritarus dėl atleidimo, atsakovas pakartotinai kreipėsi į profesinę sąjungą dėl griežto papeikimo skyrimo, kai pareiškėjas nesitikėjo apskritai jokios nuobaudos gauti. Šiuo atveju tai įrodo, kokį psichologinį stresą sąžiningai atliekant savo pareigas jam teko išgyventi. Šių įrodymų, kurie yra pateikti bylose, teismas visiškai dėl nesuprantamų priežasčių nevertino.

35. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

36. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo pagrįstų išvadų nepaneigia apeliaciniame skunde dėstoma niekuo nepagrįsta pareiškėjo subjektyvi pozicija. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus bylos įrodymus, tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą ir padarė teisingas išvadas, kad pareiškėjas savo reikalavimų neįrodė, todėl jo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas visa apimtimi.

37. Atsakovas teigia, kad apeliaciniame skunde dėstomos prielaidos dėl pareiškėjo neva patirtos neturtinės žalos yra grindžiamos išimtinai vien jo deklaratyvia pozicija, subjektyviais aiškinimais, kurių nepagrindžia jokie objektyvūs, patikimi įrodymai. Pareiškėjas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nepagrindė visų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti, t. y. pareiškėjas nagrinėjamu atveju neįrodė įstatyminių pagrindų prašomai neturtinei žalai priteisti, nepagrindė neva patirtos neturtinės žalos fakto ir jos dydžio, priežastinio ryšio ir pan. Pareiškėjo pateiktame skunde dėstomos prielaidos ir tikrovės neatitinkančios aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, todėl pareiškėjo reikalavimai visiškai pagrįstai buvo atmesti skundžiamu sprendimu.

38. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą, išsamiai ištyrė bylos įrodymus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, konstatuojant, kad pareiškėjas neįrodė, kad jo, kaip (duomenys neskelbtini), reputacija buvo realiai suteršta, jog buvo paveikta jo sveikatos būklė, kad jo sveikata pablogėjo būtent dėl jam paskirtos nuobaudos ir kt. Pareiškėjo teiginiai, jog neva atsakovas tyčia nuslėpė įrodymus, pateikė ne visą turimą medžiagą, neatitinka tikrovės. Priešingai, nei deklaratyviai aiškina pareiškėjas, buvo pateikti visi su pareiškėjo skundo reikalavimais susiję ir atsakovo turimi rašytiniai įrodymai, kurie buvo išsamiai ištirti ir įvertinti pirmosios instancijos teismo. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pareiškėjas nereiškė jokių reikalavimų išreikalauti konkrečius rašytinius įrodymus iš atsakovo. Tuo tarpu, apeliacinį skundą grindžia visiškai naujomis, pirmosios instancijos teisme neatskleistomis, netirtomis ir nevertintomis aplinkybėmis, kurių nepatvirtina jokie rašytiniai bylos įrodymai.

39. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad jis nepatyrė neturtinės žalos, kad jo išgyvenimai dėl paskirtos drausminės nuobaudos neviršijo įprastines streso ribas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas, taikomas tada, jeigu nustatomos būtinosios atsakomybės sąlygos: neteisėta veika, dėl neteisėtos veikos patirta neturtinė žala, priežastinis neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryšys, kaltė. Neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai asmens teisės pažeidžiamos taip, kad patiriami rūpesčiai, nepatogumai, kitokie neigiami išgyvenimai peržengia įprastai tam tikrose situacijose patiriamų neigiamų išgyvenimų ribas, ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens ir garbės pažeidimo, kiti panašūs padariniai. Dėl to, spręsdamas neturtinės žalos, esant darbo / valstybės tarnybos teisiniams santykiams, atlyginimo klausimą, teismas turi apsvarstyti, ar asmens teisės buvo pažeistos tokiomis aplinkybėmis ir taip, kad proporcingumo aspektu būtina taikyti atsakovui turtinę atsakomybę neturtinės žalos atlyginimo forma. Pareiga įrodyti būtinąsias darbdavio atsakomybės neturtinės žalos atlyginimo forma sąlygas tenka žalos atlyginimo prašančiam asmeniui. Šiuo atveju, pareiškėjas neįrodė atsakovo atžvilgiu deliktinei atsakomybei kilti būtinųjų sąlygų visumos.

40. Nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. liepos 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-4389-756/2018 panaikino Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. liepos 12 d. įsakymą Nr. K3-164 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo T. P.“, tačiau tai nesudaro pakankamo pagrindo teigti, kad pareiškėjui buvo padaryta kokia nors reali neturtinė žala, bei konstatuoti visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas jokiais realiais ir patikimais įrodymais nepagrindė nei neva realiai patirtos žalos fakto, nei jos realaus dydžio, nei realaus priežastinio ryšio, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą.

41. Atsakovas nurodo, kad nors pareiškėjas teigia, jog jis patyrė neturtinę žalą, patyrė stiprų šoką, įtampą, stresą darbe ir privačiame gyvenime, pablogėjo jo sveikata, jį kamavo nemiga, stresas, turėjo nuolat vartoti raminamuosius vaistus ir pan., tačiau tokie teiginiai yra grindžiami vien paties pareiškėjo subjektyviais ir niekuo nepatvirtintais, nepagrįstais aiškinimais. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad šiuos jo neigiamus išgyvenimus, sveikatos pablogėjimą neva patvirtina įvykių eiga bei byloje pateikti receptai, kvitai ir pan., tačiau tai nėra tiesa. Priešingai nei teigiama pareiškėjo procesiniuose dokumentuose, jo pateikti vaistų aprašymai, pažyma iš asmens sveikatos dokumentų ar pareiškėjo paaiškinimai, kad 2016 m. spalio 12-16 dienomis (t. y. praėjus trims mėnesiams nuo įsakymo paskirti tarnybinę nuobaudą priėmimo) Pareiškėjas buvo nedarbingas ir gulėjo ligoninėje (Klaipėdoje savaitgalio metu), nepatvirtina, jog šiuos sveikatos sutrikimus sąlygojo būtent ginčo tarnybinio nusižengimo tyrimas ar 2016 m. liepos 12 d. sprendimo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo (kuris buvo panaikintas) priėmimas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiškai pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių ir patikimų įrodymų, jog jis šiuos vaistus realiai vartojo; didžioji dalis pareiškėjo nurodomų vaistų nebuvo paskirta gydytojų; dėl kitų pareiškėjo nurodomų receptinių vaistų nebuvo pateikta jokių duomenų, kokiu pagrindu šie vaistai buvo paskirti, ar jie pareiškėjui nebuvo skirti ir anksčiau. Taigi pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai šiuo atveju konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė pagrįstų įrodymų, jog dėl paskirtos nuobaudos realiai pablogėjo jo sveikata, t. y. pareiškėjas neįrodė žalos jo sveikatai kilimo fakto. Šių pagrįstų teismo išvadų nepaneigia apeliaciniame skunde dėstomi deklaratyvūs pareiškėjo aiškinimai ir išvedžiojimai.

42. Atsakovas pažymi, kad nagrinėjant bylą dėl 2016 m. liepos 12 d. įsakymo skirti drausminę nuobaudą panaikinimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau tyrė pareiškėjo pateiktus dokumentus – kvitus, vaistų aprašymus, receptus ir juos 2018 m. vasario 28 d. nutartimi (administracinėje byloje Nr. A-654-575/2018) atmetė, nurodant, kad iš šių Pareiškėjo pateiktų dokumentų negalima daryti išvados, jog sveikatos sutrikimą lėmė atsakovo veiksmai, t. y. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas bei 2016 m. liepos 12 d. tarnybinės nuobaudos skyrimas. Byloje esantys duomenys bei LITEKO sistemoje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas kitose bylose (taip pat ir ginčuose su privačiais asmenimis) įrodinėdamas tariamai jo patirtą neturtinę žalą, jo sveikatos sutrikimą, stresą ir pan. dėl tų asmenų veiksmų, taip pat teikia analogiškus (tuos pačius) dokumentus (vaistų aprašymus, kasos kvitus, receptus ir pan.). Tai tik patvirtina, kad pareiškėjas jokiais realiais įrodymais neįrodė, jog jo patirtus išgyvenimus sąlygojo būtent vykdytas galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas bei tarnybinės nuobaudos paskyrimas; neįrodė, jog jis patyrė realią (o ne tariamą, išgalvotą) neturtinę žalą; neįrodė jokio būtinojo priežastinio ryšio tarp vykdyto tyrimo bei paskirtos drausminės nuobaudos ir neva patirtos neturtinės žalos.

43. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiškai pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog jo nurodomi sveikatos sutrikimai, negalavimai jam nebuvo nustatyti anksčiau, dar iki tarnybinės nuobaudos paskyrimo. Pareiškėjo akcentuotas (duomenys neskelbtini) kiekio padidėjimas dažnai pasireiškia kaip lėtinis susirgimas, susiformuojantis per gan ilgą laiko tarpą, jis paprastai yra sąlygojamas įvairiausių veiksnių, pvz., maisto, gyvenimo būdo, antsvorio, paveldimumo ir pan. Pareiškėjo procesiniuose dokumentuose teigiama, kad neva dėl patirto streso, didelių išgyvenimų jis priaugo daug svorio, kenčia nuo antsvorio, nors paprastai (bei medicininių tyrimų yra nustatyta) dėl didelio streso, išgyvenimų, nemigos ir pan. asmenys nepriauga antsvorio, o priešingai – ženkliai netenka svorio, kas taip pat rodo, kad pareiškėjo aiškinimai dėl neva jo pablogėjusios sveikatos būklės yra nepagrįsti ir išgalvoti. Pareiškėjas nepateikia jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų jo aiškinimus, kad vykęs tarnybinio nusižengimo tyrimas, nuobaudos paskyrimas ir teisminis ginčas realiai turėjo įtakos jo sveikatos būklei, viršsvorio didėjimui, medžiagų apykaitai ir kt. Pareiškėjas savo teiginius grindžia deklaratyviais aiškinimais ir prielaidomis, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas realiais ir patikimais įrodymais neįrodė realiai patirtos žalos fakto ir jos dydžio, taip pat ir realaus priežastinio ryšio.

44. Atsakovas taip pat nesutinka su pareiškėjo deklaratyviais teiginiais, kad dėl paskirtos nuobaudos ir dėl jos vykusio teisminio ginčo neva prarado daug laiko, poilsį, negalėjo įgyvendinti kitų interesų, teisės į darbą bei gauti pajamų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas yra įgijęs aukštąjį teisinį išsilavinimą; kaip pats pripažįsta, turi pakankamai patirties atstovauti bylose ir ginti savo interesus, vadovaujantis proceso nuostatomis, todėl akivaizdu, kad jo pasirinkimas savo teises ginti nesinaudojant kitų teisininkų (advokatų) paslaugomis negali būti laikomas ir vertinamas kaip jo tariamai patirta neturtinė žala. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis dėjo pastangas įsidarbinti, o paskirta tarnybinė nuobauda ar vykęs teisminis procesas realiai jam sutrukdė dirbti. Pareiškėjas yra sveikas, jauno amžiaus, darbingas asmuo, turintis galimybę dirbti ir gauti pajamas, tačiau tik dėl jam vienam žinomų priežasčių (galimo vengimo dirbti arba dėl gaunamų nelegalių pajamų) pareiškėjas oficialiai jau labai ilgą laiką neįsidarbina. Tai tik patvirtina, kad pareiškėjas nedirba ir negauna legalių pajamų tik dėl paties savo priimto sprendimo, o atsakovas dėl to nėra atsakingas. Be to, byloje yra duomenų, kad pareiškėjas yra savanoris vienoje iš nevyriausybinių organizacijų ir teikia joje teisines paslaugas. Taigi, priešingai nei teigiama pateiktame skunde, pareiškėjas turi laiko ir galimybių dirbti, o neįsidarbina ne dėl atsakovo kaltės.

45. Pažymi, kad nuo 2016 metų pareiškėjas iniciavo ne vieną teisminį ginčą atsakovo atžvilgiu, teikė skundus, vykusiuose teisminiuose procesuose rašė įvairiausius prašymus, teikė atskiruosius skundus (pvz., dėl atsisakymo priimti apeliacinį skundą praleidus terminą, dėl prašymo pratęsti terminą apeliaciniam skundui pateikti netenkinimo ir kita), teikė prašymus išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties vykdymą, prašymus dėl proceso atnaujinimo ir kita, kuriuos teismai atmetė kaip nepagrįstus. Be to, minimu laikotarpiu pareiškėjas iniciavo ir įvairiausius procesus prieš privačius asmenis, teikė šių asmenų atžvilgiu pareiškimus, skundus, ieškinius tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tiek ir teismams. Taigi pareiškėjo teiginiai, kad būtent dėl vykusio tyrimo, tarnybinės nuobaudos skyrimo bei dėl jos panaikinimo vykusio teisminio proceso pareiškėjas neva prarado galimybę dirbti, ilsėtis, bendrauti su artimaisiais ir pan., yra visiškai nepagrįsti.

46. Atsakovas nurodo, kad visiškai nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, jog vykusiu tarnybinio nusižengimo tyrimu ar paskirta nuobauda buvo pakenkta jo, kaip valstybės tarnautojo, (duomenys neskelbtini) reputacijai ar kad buvo apribotos jo bendravimo galimybės. Tokių teiginių nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai, pareiškėjas net nenurodo konkrečių asmenų, kurių akyse buvo paniekintas ar pažemintas, ar jų imtas vertinti neigiamai. Pareiškėjo teiginiai, kad neva Trakų rajono savivaldybės administracijos profesinės sąjungos komisijos nariams buvo kuriamas blogas ir neigiamas pareiškėjo įvaizdis grindžiami paties pareiškėjos deklaratyviai aiškinimais ir subjektyviu rašytinių įrodymų interpretavimu, o ne objektyviais ir patikimais įrodymais. Be to, priešingai nei kritikuojama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiškai pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad atsižvelgiant į pareiškėjo darbo specifiką, jo darbo funkcijas, į tai, kad jam keliami aukšti profesinės veiklos standartai, pareiškėjas savo veiksmais pats galėjo prisidėti prie neigiamų padarinių, susijusių su reputacijos pablogėjimu dėl kolegų nepasitikėjimo.

47. Apeliaciniame skunde visiškai be jokio objektyvaus pagrindo teigiama, kad atsakovas savo veiksmais neva nesiekė jo teisėtai nubausti už tarnybinį nusižengimą, bet siekė su juo susidoroti, neteisėtai atleisti iš pareigų. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo pareigybė buvo panaikinta vykdant realų įstaigos pertvarkymą, o pagal pareiškėjo skundą anksčiau nagrinėtoje administracinėje byloje teismai atliko pareiškėjo pareigybės panaikinimo ir jo atleidimo iš pareigų teisėtumo patikrinimą ir konstatavo, kad pareiškėjas iš pareigų atleistas teisėtai. Taigi, priešingi pareiškėjo aiškinimai yra visiškai nepagrįsti, o pareiškėjas šioje byloje neįvykdė jam tenkančios pareigos ir jokiais objektyviais ir patikimais įrodymais neįrodė nei tariamos žalos fakto, nei jos dydžio, nei realaus priežastinio ryšio, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą.

48. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taip pat pagrįstai pažymėjo, kad šiuo atveju tarnybinės nuobaudos panaikinimas pareiškėjui laikytinas pakankama valstybės tarnautojo reputacijos satisfakcija, dėl to papildomas neturtinės žalos atlyginimas nėra priteisiamas. Tokia teismo pozicija visiškai atitinka formuojamą teismų praktiką. Nagrinėjamu atveju pats pareiškėjas pripažino, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. liepos 20 d. sprendimu panaikino jam paskirtą drausminę nuobaudą, todėl buvo atkurtos pažeistos pareiškėjo teisės; paskirta nuobauda realiai nesukėlė jokių neigiamų ar sunkių padarinių, todėl pripažintina, kad vykęs procesas bei paskirtos tarnybinės nuobaudos panaikinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, dėl to papildomai piniginė kompensacija neturi būti priteisiama. Pareiškėjas yra jaunas, sveikas, darbingo amžiaus žmogus, turintis visas galimybes atkurti jo tariamus neigiamus netekimus, todėl vien pažeidimo fakto konstatavimas yra pakankamas pažeistų teisių (interesų) apgynimas, atitinkantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus.

49. Pareiškėjo šioje byloje reikalaujama priteisti neturtinės žalos kompensacija yra akivaizdžiai neprotinga, neproporcinga, neatitinkanti teismų praktikos analogiškose bylose, kur teismams net panaikinus sprendimus dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų – tarnautojams buvo priteisiama žymiai mažesnė neturtinė žala nuo 145 iki 580 Eur.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 50. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Administracijos pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis teigia patyręs dėl jo atžvilgiu pradėto tarnybinio tyrimo ir neteisėtai atsakovo 2016 m. liepos 12 d. įsakymu jam paskirtos tarnybinės nuobaudos.

51. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, nors ir nustatė, kad pareiškėjas neabejotinai patyrė neigiamų išgyvenimų dėl nepagrįstai paskirtos nuobaudos, tačiau nenustatė neturtinės žalos būvimo fakto. Teismas vertino, kad šiuo atveju tarnybinės nuobaudos panaikinimas pareiškėjui laikytinas pakankama valstybės tarnautojo reputacijos satisfakcija, dėl to neturtinės žalos atlyginimo pinigais nepriteisė.

52. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus, nevertino prie šios bylos prijungtoje byloje esančių įrodymų, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kurį prašo panaikinti ir jo skundą tenkinti.

53. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo bei atsakovo atsiliepime nurodytus argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), sutinka, kad pareiškėjas dėl nepagrįstai jam Administracijos direktoriaus 2016 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. K3-164 paskirtos tarnybinės nuobaudos neabejotinai patyrė neigiamų išgyvenimų, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog dėl to jam neturi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

54. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. K3-164 buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. liepos 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-4389-756/2018, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, konstatavo, kad Administracija nepateikė pakankamų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių visų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų buvimą pareiškėjo veikoje (neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys, pasekmės), todėl pagrindo taikyti tarnybinę atsakomybę šiuo atveju nebuvo. Taip pat konstatavo, kad A. Č. buvo šališkas pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros komisijoje metu, nes buvo suinteresuotas įrodinėti savo paties surašytame tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, turėjo išankstinę nuomonę pareiškėjo atžvilgiu bei galėjo daryti įtaką kitų komisijos narių apsisprendimui. Kadangi nešališkumo ir objektyvumo principais užtikrinamas administracinių aktų teisėtumas, šių principų pažeidimo faktų nustatymas gali sudaryti savarankišką vadą ginčijamam individualiam administraciniam aktui panaikinti. Lietuvos vyriausiais administracinis teismas Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. liepos 12 d. įsakymą Nr. K3-164, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, panaikino.

55. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą grindžia tuo, kad dėl jam nepagrįstai paskirtos drausminės nuobaudos, kuri vėliau buvo panaikinta, jis patyrė dvasinių išgyvenimų, pažeminimą, pablogėjo jo sveikata, dėl to vartojo vaistus, jo, kaip (duomenys neskelbtini), reputacija buvo sugadinta, dėl to kolegos juo nepasitikėjo. Be to, jis sugaišo daug laiko gindamas savo pažeistas teises teismuose, rengdamas procesinius dokumentus, nes neturėjo advokato ir dėl to jis prarado savo laiką, tai taip pat turėjo įtakos padarytai neturtinei žalai atsirasti.

56. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: 1) valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, 2) žalos padarymo faktą ir 3) priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

57. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Siekiant jos (neturtinės žalos) atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

58. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui Administracijos direktoriaus 2016 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. K3-164 nepagrįstai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, kuri, kaip jau buvo minėta, LVAT 2018 m. liepos 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-4389-756/2018 buvo panaikinta. Šioje nutartyje LVAT, be kita ko, nustatė, kad atsakovas nepateikė pakankamų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių visų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų buvimą pareiškėjo veikoje (neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys, pasekmės), todėl pagrindo taikyti tarnybinę atsakomybę šiuo atveju nebuvo. Taip pat nustatė, kad vienas iš pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros komisijos narių buvo šališkas, o nešališkumo ir objektyvumo principais yra užtikrinamas administracinių aktų teisėtumas, šių principų pažeidimo fakto nustatymas gali sudaryti savarankišką vadą ginčijamam individualiam administraciniam aktui panaikinti.

59. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškindamas ginčui aktualias teisės aktų nuostatas yra pažymėjęs, kad neteisėti veiksmai, skiriant tarnybinę nuobaudą, ar kitas darbuotojo darbo teisių pažeidimo faktas nepreziumuoja neturtinės žalos padarymo fakto valstybės tarnautojui ir tokia neturtinė žala kiekvienu konkrečiu atveju turėtų būti įrodyta. Taip pat turi būti įvertintas neturtinės žalos dydis ir kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-239-261/2017).

Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį turi įrodyti asmuo, prašantis žalos atlyginimo.

Sprendžiant ginčą dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami ir pan., ir šie padariniai priežastiniu ryšiu susiję su neteisėtais valdžios institucijų veiksmais. Nors neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, tačiau bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

Esant aplinkybėms, kai tuo pačiu laikotarpiu asmenį veikia keli neigiami veiksniai, siekiant nustatyti, kuris būtent veiksnys asmeniui buvo stipriausias ir galėjo sukelti pasekmes, kurios CK 6.250 straipsnio prasme gali būti vertinamos kaip neturtinė žala, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į visuotinai pripažintus atitinkamų reiškinių ir vertybių vertinimo moralinius ir etinius standartus (žr. pvz., 2012 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146–1509/2012; 2012 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756–342/2012).

60. Vertinant patirtos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į valstybės tarnautojo sveikatos sutrikimus tuo metu, kai buvo atliekami tarnybiniai patikrinimai, teikiami paaiškinimai, skiriamos tarnybinės nuobaudos, kurios pripažįstamos neteisėtomis, jų trukmę, galimybę atkurti dėl neteisėtų veiksmų patirtus netekimus (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492–1471/2012).

61. Sprendžiant dėl patirtos neturtinės žalos, reikšmingomis pripažintinos ne tik pareiškėjo nurodomos aplinkybės apie patirtą stresą, nervinę įtampą, sveikatos pablogėjimą, t. y. išgyvenimai, kurie vienokiu ar kitokiu intensyvumu neišvengiamai ištinka kiekvieną asmenį, kai jam yra skiriama tarnybinė nuobauda, bet ir kitos aplinkybės, turinčios įtakos neturtinės žalos dydžio nustatymui.

62. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, pareiškėjo ir atsakovo paaiškinimus, prie šios administracinės bylos prijungtoje byloje Nr. I-2130-535/2018 esančius įrodymus apie pareiškėjui paskirtą gydymą, tyrimų rezultatus, vaistų pirkimą patvirtinančius dokumentus, konstatuoja, kad, nagrinėjamu atveju, priešingai nei skundžiamame sprendime nurodo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas įrodė, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. dėl nepagrįstai paskirtos tarnybinės nuobaudos, jis patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti įvertinta pinigais.

63. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra truko nuo 2016 m. gegužės 19 d., kai pareiškėjas gavo pranešimą apie galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą, iki nuobaudos skyrimo – 2016 m. liepos 12 d., vėliau iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dėl paskirtos nuobaudos panaikinimo. Nuo tada, kai pareiškėjas gavo pranešimą apie galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą, pareiškėjo teigimu, jis patyrė emocinį stresą, dėl to pirko ir vartojo raminamuosius vaistus, kreipėsi į gydytojus dėl medicininės pagalbos. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas 2016 m. gegužės 19 d. gavo pranešimą apie galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą, 2016 m. gegužės 22 d. pirko vaistus ((duomenys neskelbtini)), šią aplinkybę patvirtina byloje pateiktas „Euro“ vaistinės kvitas. Pareiškėjas teigia, kad (duomenys neskelbtini) tinktūrą ir kitus raminamuosius vaistus (duomenys neskelbtini) jis vartojo iki 2016 m. spalio mėn. Taip pat byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 13 d. dėl sveikatos sutrikimų kreipėsi į viešąją įstaigą (toliau – ir VšĮ) Respublikinę Klaipėdos ligoninę, neurologijos skyrių, kur jam buvo atliktas kraujo tyrimas, iš kurio matyti, kad tam tikri rodikliai neatitinka normų, 2016 m. spalio 12 d. kreipėsi į VšĮ Centro polikliniką ir jam paskirtas gydymas (išrašytas receptas vaistui (duomenys neskelbtini)).

64. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateikti įrodymai bei pareiškėjo paaiškinimai patvirtina, kad pareiškėjui sveikatos sutrikimai atsirado laikotarpiu, kuomet buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas ir paskirta tarnybinė nuobauda, kuri vėliau buvo pripažinta neteisėta ir panaikinta. Taigi yra pagrindas teigti, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimą lėmė neteisėti atsakovo veiksmai, todėl pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta pinigais.

65. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais, kad dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos pablogėjo jo reputacija, kadangi pareiškėjas tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde šiuo klausimu nurodytų teiginių niekaip nepagrindė. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad paskirta tarnybinė nuobauda lėmė neigiamą Administracijos darbuotojų ar kitų asmenų nuomonę pareiškėjo atžvilgiu, ar kitaip pablogino jo reputaciją.

66. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais deklaratyviais argumentais, kad pareiškėjo nurodyti sveikatos sutrikimai galėjo būti nustatyti anksčiau, kadangi tokiems teiginiams pagrįsti atsakovas nepateikė jokių įrodymų, taip pat nepaneigė pareiškėjo pateiktų įrodymų dėl jo sveikatos sutrikimo ginčui aktualiu laikotarpiu.

67. Atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti argumentai, kad nagrinėjant bylą dėl 2016 m. liepos 12 d. įsakymo skirti drausminę nuobaudą panaikinimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau tyrė pareiškėjo pateiktus kvitus, vaistų aprašymus, receptus ir juos 2018 m. vasario 28 d. nutartimi (administracinėje byloje Nr. A-654-575/2018) atmetė, nurodant, kad iš šių pareiškėjo pateiktų dokumentų negalima daryti išvados, jog sveikatos sutrikimą lėmė atsakovo veiksmai, t. y. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas bei 2016 m. liepos 12 d. tarnybinės nuobaudos skyrimas, nepagrįsti, kadangi, kaip matyti iš minėtos LVAT nutarties, pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Jokie vaistų aprašymai, kvitai nebuvo tiriami ir dėl jų nėra pasisakyta, išskyrus tai, kad pirmosios instancijos teismas vertino receptą, išrašytą praėjus trims mėnesiams nuo ginčijamo įsakymo priėmimo, iš kurio negalima daryti išvados, kad sveikatos sutrikimą lėmė neteisėti atsakovo veiksmai.

68. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas ir nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjas dėl neteisėtų atsakovo veiksmų nepatyrė neturtinės žalos, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.

69. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, teismų praktikoje panašiais pagal faktines aplinkybes atvejais bylose priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydžius, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais sprendžia, kad patirtos neturtinės žalos atlyginimui adekvati suma šiuo atveju yra 500 Eur, kuri priteisiama pareiškėjui iš atsakovo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo prašoma priteisti 22 800 Eur suma yra neadekvati patirtiems išgyvenimams, todėl tokio dydžio neturtinė žala šiuo atveju negali būti priteista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo T. P. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo T. P. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui T. P. iš atsakovo Trakų rajono savivaldybės, atstovaujamos Trakų rajono savivaldybės administracijos, 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius