2022-04-28 Nr. AB-10370-4-49-3-00041-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2313-654/2022

Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00041-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui H. M. K. A., jo atstovui advokatui Benediktui Paulauskui,

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Gabrielei Vasiliauskienei,

vertėjaujant Hicham Ibrahim,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio H. M. K. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. kovo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio H. M. K. A. pareiškimą trečiajam suinteresuotam asmeniui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo pakeitimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas H. M. K. A. (toliau – ir Užsienietis) skundu kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. 22S60501 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta jį apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos.

1.1. Užsienietis skunde nurodė, kad byloje yra objektyvus pagrindas spręsti, kad jam gali būti taikoma švelnesnė ir proporcinga alternatyvi sulaikymui priemonė nenustatant judėjimo apribojimų, nes jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro pažeidimų. Šioje situacijoje pagrįstai gali būti pritaikyta Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečio apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Tokiu atveju būtų užtikrintas jo buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos jam laisvai judėti.

2. Atsiliepimu į užsieniečio skundą Migracijos departamentas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Migracijos departamentas nurodė, kad 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo Įstatymo X2 skyriaus nuostatos, reguliuojančios šio įstatymo taikymą, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečiu antplūdžio. 2021 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikoje paskelbta ekstremali padėtis dėl masinio užsieniečių antplūdžio nėra atšaukta, todėl pareiškėjui yra taikomos Įstatymo X2 skyriuje nustatytas reguliavimas. Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (toliau – ir VSAT) laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečiu antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – ir MIGRIS) dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

3. Migracijos departamentas motyvavo, kad užsienietis neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, o kai buvo sulaikytas pareigūnų, pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 9 d. priėmė sprendimą Nr. 21S38483, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Šį sprendimą pareiškėjas apskundė Migracijos departamentui, kuris jį išnagrinėjo ir 2021 m. gruodžio 15 d. Komisija priėmė sprendimą Nr. 6K-2265, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Šiuos sprendimus pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, byla dar nėra išnagrinėta. Migracijos departamento sprendimas nėra įsiteisėjęs. Užsienietis MIGRIS sistemoje buvo užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 12 d., galutinis sprendimas dėl jo dar nėra priimtas, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjo įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje.

4. Migracijos departamentas nustatė, jog užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu užsienietis nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, skirtingais prieglobsčio prašymo tyrimo etapais teikė skirtingas pasakojimo detales, klaidinančią informaciją, tokiu būdu siekdamas klaidinti pareigūnus ir vilkinti prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procesą. Užsienietis (duomenys neskelbtini), todėl yra pagrindo manyti, kad jis gali pasislėpti ir bandyti išvykti iš Lietuvos. Atsižvelgiant į tai, kad buvo nustatyta Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodyta aplinkybė, kad užsienietis gali pasislėpti, Migracijos departamentas priėmė sprendimą apgyvendinti pareiškėją laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos.

5. Migracijos departamentas nurodė, kad nėra priimtas sprendimas dėl užsieniečio sulaikymo, buvo priimtas sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Todėl nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę, nes jis nėra sulaikytas. Pagal Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalį, VSAT kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jeigu nustatomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas. Kadangi tyrimo metu toks pagrindas nustatytas nebuvo, užsieniečio atžvilgiu priimtas sprendimas dėl jo įleidimo ir apgyvendinimo, vadovaujantis Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis.

6. Iš savo kilmės valstybės užsienietis teisėtai atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau ten neliko ir prieglobsčio neprašė, bet nusprendė neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką. Ši aplinkybė suponuoja realią ir pagrįstą galimybę pareiškėjui pasislėpti ar pabėgti į užsienio valstybę. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties.

7. Užsienietis teismo posėdžio metu paaiškino, kad atvyko į Lietuvą iš (duomenys neskelbtini) nelegaliai, tačiau nežinojo kito būdo, nežinojo, kaip legaliai prašyti prieglobsčio. Bėgo kartu su kitais asmenimis, nes buvo grasinama jo gyvybei. Paaiškino, kad iš karto prašė prieglobsčio, apklausos metu teikė visą reikiamą informaciją, pateikė tikrą pasą ir vairuotojo pažymėjimą. Nurodė, kad Migracijos departamentas žino jo prašymo motyvus. Turėjo galimybę prašyti kitų valstybių vizas, tačiau vyko į Lietuvą nelegaliai, kadangi labai sunku būtų gauti vizą ir vykti legaliai į Lietuvą.

8. Užsieniečio atstovas advokatas teismo posėdyje prašė jo skundą tenkinti.

9. Migracijos departamento atstovas teismo posėdyje prašė užsieniečio skundą atmesti.

II. 10. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2022 m. kovo 22 d. sprendimu užsieniečio H. M. K. A. skundą atmetė.

11. Teismas nustatė, kad užsienietis neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, prieglobsčio pasiprašė tik sulaikytas pareigūnų. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs prieglobsčio prašymą, 2021 m. lapkričio 9 d. priėmė sprendimą Nr. 21S38483, kuriuo nusprendė nesuteikti užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Šį sprendimą užsienietis apskundė Migracijos departamentui, kuris jį išnagrinėjo ir 2021 m. gruodžio 15 d. Komisija priėmė sprendimą Nr. 6K-2265, kuriuo užsieniečio skundą atmetė kaip nepagrįstą. Šiuos sprendimus užsienietis apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, byla dar nėra išnagrinėta. Užsienietis MIGRIS sistemoje buvo užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 12 d., galutinis sprendimas dėl jo dar nėra priimtas, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl užsieniečio įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje.

12. Teismas sprendė, kad užsienietis nepateikė konkrečių paaiškinimų, kokiu tikslu atvyko į Lietuvos Respubliką, tik abstrakčiai nurodė, kad jam buvo grasinama. Teismas sutiko su Migracijos departamento atstovo argumentu, kad užsieniečio paaiškinimas, jog prieš tai kreipėsi į skirtingas valstybes dėl vizų, tačiau nesikreipė dėl vizos į Lietuvos Respubliką, yra neįtikinamas. Logiškų ir nuoseklių paaiškinimų nebuvimas leidžia daryti išvadą, kad užsienietis su pareigūnais yra nenuoširdus, nesako visos tiesos, o tai reiškia nebendradarbiavimą. Teismas pažymėjo, kad užsieniečiui jau yra taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, kas, pagal galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus, nėra prilyginama suėmimui. Įvertinęs šiuos motyvus, bei tai, kad užsienietis atvyko į Lietuvą neteisėtai kirtęs sieną, pasiprašė prieglobsčio tik sulaikomas pareigūnų, nors jo asmenybė ir nustatyta, nebendravo su pareigūnais nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, teismas nusprendė, kad Migracijos Departamentas pagrįstai apgyvendino užsienietį laikino apgyvendinimo teritorijoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

III. 13. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą byloje – pritaikyti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

14. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodė, kad sprendimo dalis taikant judėjimo laisvės apribojimus prieštarauja žmogaus teisėms, o identiškų tikslų galima būtų pasiekti taikant alternatyvias priemones. Asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė (ultima ratio) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis neįmanoma pasiekti įstatyme nustatytų tikslų, o šiuo atveju tokio pagrindo nėra.

15. Skunde nurodė, kad pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Apelianto atveju nėra Įstatyme nurodytų išimčių, kada jo sulaikymas galėtų būti pratęsiamas. Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į šį imperatyvų terminą ir netaikyti sulaikymo, kuris yra griežčiausia priemonė, labiausiai ribojanti asmens laisvę.

16. Skunde pažymi, kad bylą nagrinėjantis teismas turi atsižvelgti į Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytas aplinkybes, kad galima taikyti ir alternatyvias sulaikymui priemones. Šiuo atveju alternatyvios sulaikymui priemonės netaikymas neatitiko Įstatymo nuostatų, o sulaikymo pratęsimas, kuris yra ultima ratio priemonė, nebuvo proporcingas pareiškėjo padarytam nusižengimui, dėl kurio jis labai gailisi.

17. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodė, kad taikant alternatyvią sulaikymui priemonę būtų užtikrintas užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu jis būtų aprūpintas gyvenamąja vieta, maistu, būtų sudarytos sąlygos minimaliai judėti ir nepagrįstai per daug nesuvaržyti užsieniečio laisvės.

18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Migracijos departamentas prašo skundą atmesti, nes Migracijos departamentas ginčijamą sprendimą priėmė vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, priimtais sureguliuoti paskelbtą ekstremalią situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Be to, užsienietis nėra sulaikytas, jis yra apgyvendintas, tik nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečiui taikomas judėjimo laisvės apribojimas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė, siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Netaikant šio apribojimo, užsienietis gali pasislėpti, išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę ir jo prieglobsčio prašymo procedūra nebus baigta.

19. Migracijos departamentas pažymi, kad į Lietuvos Respubliką užsienietis atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu jis nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, skirtingais prieglobsčio prašymo tyrimo etapais teikė skirtingas pasakojimo detales, klaidinančią informaciją, tokiu būdu siekdamas klaidinti pareigūnus ir vilkinti prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procesą.

20. Ginčijamas sprendimas priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, paremtas ne prielaidomis, bet faktiniais ir valingais užsieniečio veiksmais (neteisėtas sienos kirtimas, klaidinanti informacija), todėl jis yra pagrįstas ir jo naikinti nėra pagrindo. Ginčijamame sprendime buvo konstatuota, kad yra pagrindas manyti, jog užsienietis kelia neteisėtos migracijos grėsmę, kadangi tyčia neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną bei, tikėtina, turėjo tikslą per Lietuvos teritoriją neteisėtai vykti į kitą Europos Sąjungos šalį.

21. Migracijos departamentas pabrėžia, kad pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, jo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką ir jį apgyvendinti, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, užsieniečio atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi užsienietis nėra sulaikytas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo apgyvendinimo Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo Sprendimo priėmimo dienos.

23. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo netenkino ir neskyrė alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pripažinęs, kad Migracijos departamentas, nustatęs, jog pareiškėjas nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punktas, padarė išvadą, jog yra pagrindas manyti, jog pareiškėjas gali pasislėpti.

24. Migracijos departamentas priėmė Sprendimą įleisti pareiškėją į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti pareiškėją Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo Sprendimo priėmimo dienos. Departamento Sprendimas priimtas remiantis Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis ir 113 straipsnio 5 dalies 10 punktu, kuriame nurodyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinama, ar prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu ar sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.

25. Apklaustas teisme Užsienietis paaiškino, kad jis bendradarbiavo su pareigūnais, pateikė visus jo turimus dokumentus ir įrodymus, kurie gali patvirtinti jo pasakojimo tikrumą. Jis pateikė dokumentus, kurie įrodo, kad jis sulaukė grasinimų, tarp kurių buvo dokumentai iš teismų. Po to, kai jis sulaukė grasinimų, jis bandė iš savo kilmės valstybės išvykti legaliai. Prieš tris savaites jam buvo padaryta operacija, kurios metu iš kojos buvo ištraukta skeveldra. Jis turi sveikatos problemų.

26. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 ir 2 dalys), pirmiausia nurodo, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d., ir ji nėra atšaukta, todėl byloje taikomos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos.

27. Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

28. Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

29. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas <...> šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką nustato, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos.

30. Tiek Migracijos departamento sprendime Nr. 21S38483, tiek Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendime yra nurodyta, kad Užsienietis apgyvendintas laikinojo apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje, vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punktu. Teisėjų kolegija pritaria Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentams, kad byloje esantys įrodymai rodo, jog Užsienietis nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojais ir darbuotojais. Užsienietis į Lietuvą atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu skirtingais prieglobsčio prašymo tyrimo etapais Užsienietis teikė skirtingas pasakojimo detales, klaidinančią informaciją, tokiu būdu siekdamas klaidinti pareigūnus ir vilkinti prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procesą. Užsienietis (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti ir bandyti išvykti iš Lietuvos.

31. Be to, vertindama Užsieniečio galimybes pasislėpti, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad galutinis sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje, kurioje jo prašymas suteikti prieglobstį, kaip matyti iš Migracijos departamento sprendimo, grindžiamas tik jo paaiškinimais ir vieša informacija apie kilmės šalį, nėra priimtas, konstatuoja, kad siekiant tinkamai išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, Užsieniečio dalyvavimas teismo, kuriam jis ketina skųsti sprendimą, posėdyje gali būti būtinas. Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, taigi, yra pagrįsta tikimybė ir pagrindas daryti išvadą, jog apgyvendinus Užsienietį VSAT Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, nebūtų eliminuojama rizika, kad Užsienietis gali išvykti iš Lietuvos Respublikos ar pasislėpti. Atsižvelgus į šias aplinkybes ir į tai, kad vis dar yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte nurodyti veiksniai, galima manyti, kad užsieniečio apgyvendinimas laikinojo apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam laisvės judėti Lietuvos Respublikoje, yra tinkama priemonė.

32. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų Užsieniečiui taikyti jo prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę. Teisėjų kolegijos vertinimu, skyrus Užsieniečio prašomą priemonę – apgyvendinimą netaikant judėjimo laisvės apribojimų, nebūtų užkardyta rizika, jog nebus pasiekti Įstatymo keliami tikslai – galutinio sprendimo Užsieniečio prieglobsčio byloje priėmimas ir įvykdymas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo H. M. K. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Alenas Piesliakas

Milda Vainienė