5c701055-a01a-4eb6-9a10-c0ffa445d5ff · Mažeikių rajono apylinkės teismas

                          Civilinė byla Nr. 2-999-721/2014Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00577-2014-2Procesinio sprendimo kategorija: (S) 75.4.3.; 75.7.; 78.2.1; 77.4.2; 125.2. MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. liepos 1 d.Mažeikiai Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja NadeždaKiubienė,sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorėms S. D., D. J.,dalyvaujant ieÅ¡kovei R. B.,teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R.

B. ieÅ¡kinį atsakovui V. B., iÅ¡vadÄ teisme teikiančiai institucijai Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo vaikams priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo.IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė R. B. kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu atsakovui V. B., praÅ¡ydama santuokÄ , sudarytÄ 2006 m. rugpjūčio 10 d.

Mažeikių rajonosavivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. 247, tarp V. B. ir R. B., nutraukti dėl atsakovo kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų R. B., A. B. gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina R. B., priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymui po 300,00 Lt mokamo periodinėmis iÅ¡mokomis kiekvienÄ mėnesį bei 21600,00 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ abiems vaikams, R. B. paskirti nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, pripažinti ieÅ¡kovės asmenine nuosavybe – nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovei nustatyti vykdyti visus turtinius įsipareigojimus susijusius su Kredito unija „Tikroji viltis“, po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę „B.“ ir atsakovui jo pavardę „B.“, taip pat praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė nurodė, jog civilinę santuokÄ su atsakovu sudarė 2006 m. rugpjūčio 10 d., tačiau 2001 m. birželio 5 d. TirkÅ¡lių parapijos bažnyčioje, Mažeikių r., sudarė bažnytinę santuokÄ , kurios įtraukimo į apskaitÄ civilinės metrikacijos skyriuje nenumatė įstatymas. Santuokos metu Å¡alims gimė du vaikai: 2002 m. balandžio 30 d. sÅ«nus R. B. ir 2004 m. sausio 18 d. duktė A. B., kurie yra nepilnamečiai. Atsakovas po santuokos sudarymo elgėsi netinkamai, nesistengė dėl Å¡eimos, visi Å¡eimos finansiniai rÅ«pesčiai gulė ant jos pečių, o atsakovas prieÅ¡ jÄ naudotojo fizinį ir psichinį smurtÄ , namo grįždavo bÅ«damas girtas. 2006 m. rugsėjo mėnesį Akmenės rajono policijos komisariate buvo užregistruotas įvykis dėl smurto, po kurio atsakovas paliko Å¡eimÄ .

Atsakovui palikus Å¡eimÄ nepilnamečiai vaikai liko gyventi su ja. Ji vaikais rÅ«pinais, teikia iÅ¡laikymÄ , atsakovas nuo 2006 m. rugsėjo mėnesio prie vaikų iÅ¡laikymo neprisideda. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis iki santuokos įgytas butas, ir jo vardu registruota transporto priemonė yra nedalintinas turtas. Bendrai įgyti namų apstatymo ir apyvokos reikmenys bei visas kitas kilnojamasis turtas ir kiti daiktai yra pasidalinti. Pažymi, kad 2002 m. lapkričio 22 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-3663 pagrindu iÅ¡ savo asmeninių lėšų, kurias įgijo 2002 m. lapkričio 6 d. pardavusi pirmos santuokos metu sugyventÄ turtÄ , kurio vertė siekė 45000 Lt, įsigijo už 15000 Lt nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , Å«kinius pastatus, kiemo statinius ir žemės sklypÄ , likusius pinigus panaudojo įsigyto namo remontui, nupirko atsakovui muzikos instrumentus.

Atsakovas prie šio nekilnojamojo turto pirkimo neprisidėjo. Tačiau nežiūrint, kad turtas įgytas iki civilinės santuokos sudarymo, jam yra apribota disponavimo teisė ir išduotas turto arešto aktas kaip bendram sutuoktinių turtui dėl atsakovo susidariusių skolų. Ji su Kredito unija „Tikroji viltis“ 2013 m. gegužės 10 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, t. y. jau nebegyvenant kartu su atsakovu, todėl nutraukus santuokos toliau ji vykdys asmeniškai. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė savo iškeltus reikalavimus, prašė juos tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais.Atsakovas V.

B. atsiliepimu į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies. Nurodė, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nesutinka su praÅ¡oma nepilnamečiams vaikams iÅ¡laikyti suma, nurodo, kad gali mokėti mažiau, nes jo materialinė padėtis yra sunki, kadangi yra neįgalus ir gauna pensijÄ . Norėtų, kad jo nepilnametis sÅ«nus R. B. gyventu katu su juo. Patvirtino, kad negyvena kartu su sutuoktine, tik kartais atvykta aplankyti vaikų.Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vadoje nurodyta, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieÅ¡kove neprieÅ¡taraus jų interesams.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, jam apie teismo posėdį pranešta asmeniškai. Nėra gauta prašymų ir teismui nežinomos priežastys dėl kurių atsakovas negalėjo atvykti į teismo posėdį. Byloje dėl santuokos nutraukimo įstatymu šalims suteikiamos vienodos procesinės teisės ir pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso42 straipsnyje. Atsakovas įgyvendinti procesines teises ir jomis pasinaudoti galėjo tiek asmeniškai dalyvaudamas teismo posėdyje, tiek ir per savo atstovus.

Atsižvelgiant į individualias bylos aplinkybes ir iÅ¡laikant Å¡alių procesinių teisių bei pareigų pusiausvyrÄ , jokio pagrindo laikyti, jog atsakovo asmeninis nedalyvavimas teismo posėdyje galėtų sutrukdyti teisingai iÅ¡nagrinėti bylÄ , nėra, todėl byla iÅ¡nagrinėta atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.IÅ¡ ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų teisme, raÅ¡ytinių įrodymų, esančių byloje, nustatyta, kad santuoka tarp ginčo Å¡alių sudaryta 2001 m. birželio 5 d.

Tirkšlių parapijos bažnyčioje, Mažeikių r., bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka ir 2006 m. rugpjūčio 10 d. apskaityta Mažeikių rajonosavivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 247 (12 b. l.). Sutuoktiniai nuo 2006 metų rugsėjo 18 dienosgyvena atskirai. Sutuoktiniai turi nepilnamečius vaikus – sūnų R. B., gim. 2002-04-30, ir dukterį A. B., gim. 2004-01-18 (13, 14 b. l.). Valstybinės įmonės registrų centras duomenimis atsakovui asmeninės nuosavybės teise įregistruotas butas, unikalus Nr. 6197-8002-8010:0015, esantis (duomenys neskelbtini), kurį atsakovas įsigijo 1995 m. spalio 25 d. pirkimo-pardavimo sutartimi iki santuokos su ieškove sudarymo (21–23 b. l.), taip pat atsakovo vardu iki santuokos sudarymo 2004 m. kovo 9 d. yra registruota transporto priemonė „VW Jetta“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1997 m. gegužės 20 d. registruota transporto priemonė „VAZ2106“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (24–25 b. l.) – minėto turto teisinis rėžimas po santuokos įtraukimo į apskaitÄ nesikeičia.Valstybinės įmonės registrų centras duomenimis ieÅ¡kovei nuosavybės teise įregistruotas pastatas -gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), kuriuos ieÅ¡kovė įsigijo 200 m. lapkričio 22 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-3663 pagrindu (16–18, 29–30 b. l.).

IeÅ¡kovė 2000 m. lapkričio 6 d. žemės ir pastatų pirkimo-pardavimo sutartimi už 45000 Lt pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (27–28 b. l.). IeÅ¡kovė praneÅ¡imais informavo kreditorius kredito unijÄ â€žTikroji viltis“, antstolius S. D., E. M. apie vykstantį santuokos nutraukimo procesÄ (33–35, 37 b. l.). IÅ¡kovė dirba ir gauna Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatytÄ minimalų darbo užmokestį (31–32 b. l.).

Atsakovui nuo 2012-12-05 iki 2013-04-04 buvo nustatytas 30 procentų darbingumo lygis (50 b. l.), jis gauna 353,01 Lt dydžio senatvės pensijÄ (51–53 b. l.). IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktos pažymos apie iÅ¡laidas vaikams matyti, kad kiekvienam vaikui iÅ¡laikyti per mėnesį reikalinga skirti 870 Lt (63–67 b. l.).             Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės santuoka gali bÅ«ti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Vienam sutuoktiniui pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį santuokÄ nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės, pastarasis tiek prieÅ¡ieÅ¡kinyje, tiek nepateikdamas prieÅ¡ieÅ¡kinio gali praÅ¡yti nutraukti santuokÄ dėl pirmojo sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis).

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iÅ¡ esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi vaikais ir visa Å¡eima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę Å¡alies įrodinėjimo pareigÄ dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iÅ¡iro dėl vieno sutuoktinio kaltės: sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimÄ ; sutuoktinio neiÅ¡tikimybė; sutuoktinio žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais; sutuoktinio Å¡eimos palikimas ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kas nesirÅ«pinimas ja.

Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo yra preziumuojama, tačiau prezumpcija yra nuginčijama, kaltinamas dėl santuokos iÅ¡irimo sutuoktinis turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo prezumpcijÄ (pavyzdžiui, žiaurų elgesį su kitu sutuoktiniu, santuokinę neiÅ¡tikimybę), arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę.           Nagrinėjamoje byloje taikytina atsakovo kaltės prezumpcija, atsakovui neįrodžius, kad dėl santuokos iÅ¡irimo kalta ir ieÅ¡kovė.

IÅ¡ ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų, į bylÄ pateiktų dokumentų teismas nustatė, jog atsakovas iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Pats atsakovas atsiliepime patvirtina, kad jis negyvena kartu su ieÅ¡kove ir savo nepilnamečiais vaikais, kartais vaikus aplanko. Nors ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje ir posėdžio metu teigė, kad atsakovas prieÅ¡ jÄ naudojo fizinį ir psichologinį smurtÄ ir dėl to jo atžvilgiu 2006 m. rudenį buvo atliekamas tyrimas, tačiau teismo iÅ¡sireikalautoje iÅ¡ TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato pažymoje nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas dėl netinkamo V.

B. elgesio nebuvo pradėtas (85 b. l.). Tačiau atsakovas nepaneigė ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes, kad jis nuo 2006 m. rugsėjo mėnesio nesirÅ«pina Å¡eima, nepalaiko santuokinių ryÅ¡ių, neteikia nepilnamečiams vaikams iÅ¡laikymÄ , girtuokliauja, nemoka mokesčių už Å¡eimos bÅ«stÄ , t. y. nevykdo sutuoktinio pareigų, numatytų CK 3.27, 3.30 straipsniuose.             CK 3.61 straipsnyje numatyta, jog sutuoktinis, kuriam pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieÅ¡tarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad realiai Å¡alių santuoka iÅ¡iro, sutuoktiniai nebepalaiko santuokinių ryÅ¡ių, t. y. kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas ne dėl ieÅ¡kovės nurodytų priežasčių.

Atsakovas nors ir pareiÅ¡kė teismui prieÅ¡taravimÄ , kuriuo savo kaltę ginčijo, į bylÄ nepateikė įrodymų, kurie galėtų paneigti nurodytas aplinkybes. Jis ne tik neprisiėmė atsakomybės už Å¡eimos iÅ¡saugojimÄ , atvirkščiai, jis pats patvirtino atsiliepime, kad su ieÅ¡kove nepalaiko santuokinių ryÅ¡ių, Å¡alių santykiai faktiÅ¡kai yra nutrÅ«kę. Teismas nenustatė fakto, jog santuokos iÅ¡irimÄ bÅ«tų lėmę ir netinkami ieÅ¡kovės veiksmai, todėl atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, pripažįsta, jog santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

SantuokÄ nutraukus ieÅ¡kovei paliktina jos santuokinė pavardė – B., o atsakovui jo pavardė – B.           Abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnis). Negalima teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar požiÅ«rių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalis). IeÅ¡kovė praÅ¡o teismo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su ja, vaikų motina.

Atsakovas atsiliepime iÅ¡reiÅ¡kė norÄ , kad nepilnametis sÅ«nus gyventu kartu su juo, tačiau nei viename posėdyje nedalyvavo ir teismui nepatvirtino savo nuomonės dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nepateikė įrodymų, kad turi galimybę užtikrinti nepilnamečiam sÅ«nui tinkamas, vaiko interesus atitinkančias gyvenimo ir auklėjimo sÄ lygas. Teismas atsižvelgdamas į ieÅ¡kovės iÅ¡sakytÄ nuomonę teismo posėdžio metu, Vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vadÄ (86 b. l.), sprendžia, kad Å¡alių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta turi bÅ«ti nustatyta su ieÅ¡kove, kuri, bylos duomenimis, turi galimybę užtikrinti vaikams tinkamas, vaikų interesus atitinkančias gyvenimo ir auklėjimo sÄ lygas (CK 3.174 straipsnis).

              Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sÄ lygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sÄ lygų, bÅ«tinų vaikui vystytis, sudarymÄ pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos Konstitucijos38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir iÅ¡tikimais piliečiais, iki pilnametystės juos iÅ¡laikyti.

Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigÄ vienodai rÅ«pintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiÅ«rėti, materialiai iÅ¡laikyti, aprÅ«pinti gyvenamuoju bÅ«stu.Tėvai privalo materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus, iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys).

Ä®statyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiÅ¡kia, kad vaiko iÅ¡laikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių Å¡iuos poreikius tenkinti.  Siekiant, kad iÅ¡augęs vaikas taptų visaverte asmenybe, iÅ¡laikymo dydis negali bÅ«ti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sÄ lygas fiziÅ¡kai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus.

Tėvai atsakingi už vaiko aplinkÄ ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiÅ«rų) sistemai, už paramÄ vaikui siekiant gero iÅ¡silavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Tėvams tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Atsakovas pateikė į bylÄ Ä¯rodymus, kad gauna senatvės pensijÄ , tačiau atsiliepime neiÅ¡sakė nuomonės, kokio dydžio iÅ¡laikymÄ jis galėtų teikti savo nepilnamečiams vaikams.

Pastebėtina, kad atsakovo turtinė padėtis turi reikÅ¡mės iÅ¡laikymo dydžio nustatymui, tačiau negali bÅ«ti pagrindas atleisti tė­vÄ nuo pareigos iÅ¡laikyti vaikus. SÄ Å¾iningo ir rÅ«pestingo asmens, kuris turi pareigÄ iÅ¡laikyti nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams iÅ¡laikyti.            Teismas, vadovaudamasis CK 3.3 straipsnyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu ir atsižvelgdamas į bÅ«tinas vaikų raidos sÄ lygas, laiko, jog iÅ¡ atsakovo turi bÅ«ti priteistas po 300 Lt per mėnesį dydžio iÅ¡laikymas kiekvienam vaikui, ir toks iÅ¡laikymo dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus bei Å¡alių turtinę padėtį.

Priteistinas išlaikymas yra skiriamas vaiko maisto, vaistų, drabužių, avalynės, būsto ir komunalinių mokesčių, taip pat pramogų bei lavinimo išlaidoms padengti.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.200 straipsniu, kuris numato, kad išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus ir atsižvelgiant į tai, kad, nuo 2006 m. rugsėjo mėnesio viena ieškovė visiškai išlaiko nepilnamečius vaikus, atsakovas vaikų materialiai nerėmė, iš jo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas kiekvienam vaikui po 10800 Lt – už tris metus, skaičiuojant iki bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2011 m. vasario 17 d. iki 2014 m. vasario 17 d. (300,00 Lt x 36 mėnesiai = 10800 Lt) (Civilinio kodekso 3.192, 3.194, 3.196, 3.200 straipsniai).

Taip pat pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobÅ«džio, todėl iÅ¡ esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl iÅ¡laikymo priteisimo gali bÅ«ti peržiÅ«rimas.            PriteistÄ iÅ¡laikymÄ , kaip vaiko turtÄ , uzufrukto teise tvarko tas iÅ¡ tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas, Å¡iuo atveju – Å¡alių nepilnamečių vaikųmotina (CK3.190 straipsnio 1 dalis).Vaikams skirtas iÅ¡laikymas privalo bÅ«ti naudojamas tik jų interesams (CK3.203 straipsnio 1 dalis).

IÅ¡laikymas negali bÅ«ti naudojamas tėvo (motinos), kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. IÅ¡laikymÄ teikiantis tėvas (motina) turi teisę kontroliuoti iÅ¡laikymo panaudojimÄ .IÅ¡ ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų, valstybinės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡rašų (15–20 b. l.), 2002 m. lapkričio 22 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-3663 (29–30 b. l.) nustatyta, kad ieÅ¡kovė bÅ«dama sudariusi su atsakovu bažnytinę santuokÄ , tačiau iki įtraukiant į apskaitÄ civilinės metrikacijos skyriuje, asmeninės nuosavybės teise įsigijo pastatÄ -gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ - Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Šį nekilnojamÄ jį turtÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti asmenine nuosavybe.Akivaizdu, kad ieÅ¡kovė byloje kelia civilinės santuokos sudarymo fakto ir iÅ¡ to kylančių civilinių teisinių pasekmių atsiradimo klausimÄ . Atsižvelgiant į CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 21 straipsnio nuostatas, pagal kurias 2000 m. CK normos dėl bažnytinių santuokų apskaitos galioja tik po CK įsigaliojimo sudaromoms bažnytinėms santuokoms, o duomenis apie bažnytinių santuokų įregistravimÄ , atliktÄ per laikotarpį nuo Konstitucijos įsigaliojimo iki CK įsigaliojimo, numatyta tik perduoti civilinės metrikacijos įstaigoms.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad valstybė registruoja santuokÄ bei pripažįsta bažnytinę santuokos registracijÄ .

AiÅ¡kindamas Å¡iÄ konstitucinę nuostatÄ Konstitucinis teismas 1994 m. balandžio 21 d. nutarime nurodė, kad santuokos registracija (valstybinė ar bažnytinė) yra santuokos teisinių santykių ir su jais susijusių teisių ir pareigų pradžia. Tame pačiame nutarime Konstitucinis teismas konstatavo, kad valstybė įstatymu turėtų nustatyti aiÅ¡kiÄ ir nuolatinę bažnytinės santuokos registracijos oficialios apskaitos, Å¡ios santuokos pagrindu atsiradusių teisinių pasekmių realizavimo, ginčų dėl jų sprendimo tvarkÄ . 2001 m. birželio 5 d., kai buvo sudaryta ieÅ¡kovės ir atsakovo bažnytinė santuoka, buvo taikoma laikinoji bažnytinių santuokų oficialios apskaitos tvarka, pagal kuriÄ bažnytinė santuoka dar turėjo bÅ«ti perregistruojama (įtraukiama į apskaitÄ ) civilinės metrikacijos skyriuje.

Konstitucinis Teismas Å¡ios laikinosios tvarkos nepripažino neteisėta, todėl liko nepaneigta nuostata, jog civilinės metrikacijos skyriuje oficialiai neįtraukta į apskaitÄ bažnytinė santuoka nesukelia teisinių pasekmių. Tokios pozicijos laikosi ir teismų praktika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2001 m. birželio 19 d. nutartyje (civilinėje byloje J. K. v. Jonavos rajono civilinės metrikacijos skyrius Nr. 3K-7-430/2001) konstatavo, kad Konstitucijos 38 straipsnio 4 dalies nuostata taikoma santuokoms, sudarytoms bažnytine tvarka po 1992 m. lapkričio 2 d. ir įtrauktoms į apskaitÄ civilinės metrikacijos įstaigoje.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas 2001 m. birželio 5 d. registravo santuokÄ TirkÅ¡lių parapijos bažnyčioje, Mažeikių r., bet Å¡ios santuokos registravimo liudijimas nebuvo pateiktas civilinės metrikacijos skyriui ir iki 2006 m. rugpjūčio 10 d. santuokos įregistravimas nebuvo įtrauktas į oficialų ir vieÅ¡Ä registrÄ . Ä®statymu neįtvirtintas reikalavimas bažnytines santuokas, sudarytas nuo 1992 m. lapkričio 2 d. iki 2001 m. birželio 30 d., privalomai įtraukti į apskaitÄ CK 3.304 straipsnio nustatyta tvarka tam, kad jos sukeltų tokias pat teisines pasekmes kaip ir santuokos, sudarytos civilinės metrikacijos įstaigoje.

Santuoka yra savarankiÅ¡kas vyro ir moters susitarimas sukurti Å¡eimos teisinius santykius, todėl jie turi teisę, bet ne pareigÄ atlikti tokius veiksmus, kurie sukurtų teisinius santykius. Valstybė gali pripažinti tik tai, kas jai yra žinoma, t. y. įtraukti į apskaitÄ suinteresuotų asmenų pateiktÄ bažnytinės santuokos registravimÄ . Bažnytinės santuokos registracijos tvarka yra pakankamai iÅ¡samiai reglamentuojama CK 3.7, 3.24, 3.25, 3.304 straipsniuose. CK 7 straipsnyje santuoka apibrėžiama kaip įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriÅ¡kas vyro ir moters susitarimas sukurti Å¡eimos teisinius santykius, bei nurodoma, kad vyras ir moteris sutuoktiniais tampa tik įregistravus santuokÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka.

CK 3.24, 3.25 ir 3.304 straipsniuose nurodoma, kad religinės konfesijos (įskaitant katalikų bažnyčiÄ ) vidaus kanonų nustatyta tvarka sudaryta santuoka sukelia tokias pačias teisines pasekmes kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje tik tuo atveju, jeigu, be kitų santuokos sudarymui keliamų reikalavimų, bažnytinės santuokos sudarymo faktas buvo įtrauktas į apskaitÄ civilinės metrikacijos įstaigoje, t.y., jeigu atitinkamos religinės organizacijos įgaliotas asmuo pateikė nustatytos formos praneÅ¡imÄ civilinės metrikacijos įstaigai, o pastaroji įrašė santuokos įraÅ¡Ä ir iÅ¡davė santuokos liudijimÄ .

PraneÅ¡imÄ pateikus per 10 dienų nuo santuokos įregistravimo bažnyčios nustatyta tvarka, civilinė santuoka laikoma sudaryta nuo jos įregistravimo bažnyčios nustatyta tvarka dienos. PareiÅ¡kimÄ pateikus vėliau – santuoka laikoma sudaryta nuo tos dienos, kai ji buvo įtraukta į apskaitÄ civilinės metrikacijos įstaigoje. Lietuvos Respublikos ir Å ventojo Sosto sutarties dėl santykių tarp katalikų bažnyčios ir valstybės teisinių aspektų 13 straipsnio 1 dalyje taip pat nurodyta, kad kanoninė santuoka nuo pat religinio jos sudarymo momento sukels civilines pasekmes pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, jei yra iÅ¡laikyti Lietuvos Respublikos įstatymų numatyti reikalavimai.Aukščiau nurodytos teisės normos leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad valstybinė ir bažnytinė santuokos registracija yra savarankiÅ¡ki juridiniai faktai, sukuriantys skirtingas pasekmes.

Su turtinėmis teisėmis ir pareigomis sietinas sutuoktinių teisinis statusas sukuriamas civiline santuoka. Tuo tarpu bažnytinės santuokos sudarymas, CK 3.24 straipsnio 2 dalies 3 punktu vienu iÅ¡ privalomų pagrindų civilinėms teisėms ir pareigoms sudarius bažnytinę santuokÄ kilti įstatymų leidėjui įvardinus tokios santuokos įtraukimÄ Ä¯ apskaitÄ civilinės metrikacijos įstaigoje, negali bÅ«ti vertinamas kaip pakankamas pagrindas civilinėms teisėms ir pareigoms atsirasti santuokos sudarymo fakto neįregistravus civiline tvarka civilinės metrikacijos įstaigoje, t.y., nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad, nesilaikius reikalavimo įregistruoti kanoninę santuokÄ civiline tvarka, Å¡i santuoka galėtų sukelti civilines pasekmes nuo jos sudarymo momento.

Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika (2001 04 19 nutartis civilinėje byloje J. K. v. Jonavos rajono civilinės metrikacijos skyrius, Nr. 3K-7-430/2001; 2005 02 28 nutartis civilinėje byloje A. S. v. R. J., Nr. 3K-3-107/2005; 2007 02 07 nutartis civilinėje byloje G. K. v. G. S., Nr. 3K-7-6/2007).Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovės ir atsakovo sudaryta bažnytinė santuoka nebuvo perregistruota (įtraukta į apskaitÄ ) civilinės metrikacijos skyriuje, todėl ieÅ¡kovės R. B. ir atsakovo V.

B. santuokos registracija nuo jos sudarymo momento iki 2006 m. rugpjūčio 10 d., kai buvo įstatymų nustatyta tvarka įtraukta į valstybės apskaitÄ , nesukelia civilinių pasekmių ir nėra teisinio pagrindo svarstyti ir pripažinti, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas sukÅ«rė bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybęByloje ieÅ¡kovė kelia jos vardu registruoto nekilnojamojo turto nuosavybės teisinio režimo klausimÄ . Atsižvelgiant į nuosavybės teisės subjektų skaičių, CK skiria dvi nuosavybės formas – asmeninę nuosavybę, kuomet turtÄ valdo, naudoja ir juo disponuoja vienas asmuo, ir bendrÄ jÄ nuosavybę, kuomet egzistuoja savininkų daugėtas.

CK 4.73 straipsnyje numatytos dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšys – bendrosios dalinės nuosavybės teisė, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatyta kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalis, ir bendroji jungtinė nuosavybė, kuomet nuosavybės teisės dalys nenustatytos. CK 4.73 straipsnio 1 dalies norma, kad nuosavybės teisė gali būti jungtinė tik įstatymuose konkrečiai įvardintais atvejais, iš esmės sietina su CK III knygoje reglamentuojamu sutuoktinių turtinių teisių režimu.

CK 3.87 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Nagrinėjamos bylos kontekste, kur keliamas konkretaus turto priskyrimo asmeninei atsakovės nuosavybei ar bendrajai jungtinei ieškovo ir atsakovės nuosavybei klausimas, darytina išvada, kad įstatymuose įtvirtintas teisinis turto režimas tiesiogiai priklauso nuo ieškovės ir atsakovo statuso nustatymo sutuoktinių civilinės santuokos prasme, todėl vertintinas kaip teisinė prezumpcija.

CPK 5 straipsnio įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismÄ sietina su pažeistų ar ginčijamų jo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynyba. Å ios teisės įgyvendinimo tvarkÄ ir reikalavimus jos praktinei iÅ¡raiÅ¡kai nustato CPK. Teisės kreiptis teisminės gynybos principo kontekste sistemiÅ¡kai vertinant CPK135 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 293 straipsnio 1 punkto nuostatas darytina iÅ¡vada, kad į teismÄ besikreipiantis asmuo ieÅ¡kinio dalyku privalo įvardinti bÅ«dÄ pažeistoms ar ginčijamoms teisėms atkurti, o teismas privalo įvertinti tokio kreipimosi pagrįstumÄ .

Ir, iš kitos pusės, jeigu pareikšto reikalavimo patenkinimas nereikštų besikreipiančio asmens subjektinių materialinių teisių ar įstatymo saugomų interesų apgynimo nuo neteisėto kėsinimosi jas pažeisti, toks reikalavimas turėtų būti vertinamas kaip neatitinkantis ieškinio dalykui keliamų reikalavimų, t.y., nenagrinėtinas teisme. Reikalavimas dėl nuosavybės teisinio režimo statuso nustatymo sietinas su tam tikru iš turto statuso kylančių su nuosavybe susijusių asmenų teisių ir pareigų gynimu, dažniausiai susijęs su turto padalijimu ar su turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo teisių įgyvendinimu.

Toks reikalavimas pats savaime nėra laikytinas galimu subjektinių teisių pažeidimo gynybos bÅ«du, todėl negali bÅ«ti savarankiÅ¡ku reikalavimu, pareiÅ¡kiamu kreipiantis į teismÄ teisminės gynybos, t.y., dalyvaujantiems byloje asmenims nepareiÅ¡kus jokių kitų turtinių reikalavimų (Kauno apygardos teismo nutartis civilinė byloje Nr. 2A-341-343/2008). Turto priklausomybės teisinį statusÄ apibrėžia raÅ¡ytiniai įrodymai, o taip pat teisės normos. IeÅ¡kovės iki bažnytinės santuokos įtraukimo į valstybės apskaitÄ Ä¯gytas nekilnojamasis turtas, kaip matyti iÅ¡ į bylÄ pateiktų įrodymų: valstybinės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡rašų (15–20 b. l.), 2002 m. lapkričio 22 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-3663 (29–30 b. l.) – yra įregistruotas asmenine ieÅ¡kovės nuosavybe (15–20 b. l.), t. y. yra asmeninė ieÅ¡kovės nuosavybė pagal dokumentus – raÅ¡ytinius įrodymus.

Todėl ieÅ¡kovės praÅ¡ymas teismine tvarka pripažinti nekilnojamÄ jį turtÄ dar kartÄ asmenine nuosavybe vertintinas kaip nenagrinėtinas teisme, juo labiau, kad dėl atsakovo įgyto turto teisinio rėžimo nuo bažnytinės santuokos sudarymo iki jos įtraukimo į apskaitÄ , ieÅ¡kovė klausimo net nekelia, pripažindama šį turtÄ atsakovo asmenine nuosavybe.IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė ir pateikė įrodymus, t. y. uždarosios akcinės bendrovės „Aremikas“ 2007-07-13 iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ir kvitÄ , kad ji pirko kieto kuro katilÄ (71 b. l.), taip pat iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „Glaskek langai“ 2007-08-14 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , kad pirko plastikinius langus, lauko ir vidines palanges bei montavimo darbus gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini) (72–76 b. l.), ir tai, kad ji 2000 m. lapkričio 6 d.

žemės ir pastatų pirkimo-pardavimo sutartimi už 45000 Lt pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (27–28 b. l.) – kad ji iÅ¡ savo asmeninių lėšų, gautų pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ , atliko gyvenamojo namo remonto darbus, o atsakovui palikus Å¡eimÄ namÄ prižiÅ«rėjo be atsakovo pagalbos. Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį Å¡ių ieÅ¡kovės nurodytų aplinkybių neginčijo, todėl ginčas dėl to, kad atsakovas savo darbu ir lėšomis bÅ«tų pridėjęs prie Å¡eimos bÅ«sto priežiÅ«ros Å¡ioje byloje nekyla.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Vieno iš sutuoktinių prievolių kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams.

Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vienÄ ar du skolininkus, net ir tuo atveju, kai sandorį su skolininku yra sudaręs vienas iÅ¡ sutuoktinių.Bendromis sutuoktinių prievolėmis laikomos prievolės susijusios su bendrÄ jÄ jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iÅ¡ vieno iÅ¡ sutuoktinių sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau Å¡io sutuoktinio patvirtintos, taip pat kitos Å¡eimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1-3 d.).

Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iÅ¡ sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiÅ¡kai savo asmeniniu turtu arba savo turto dalimi bendrame turte (CK 3. 110 str. 1 d.).IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje prašė nustatyti jai asmeniÅ¡kai vykdyti visus turtinius įsipareigojimus susijusius su kredito unija „Tikroji viltis“, tačiau posėdžio metu ieÅ¡kovė nurodė, kad nuo 2007 m. liepos 11 d. iki 2013 m. liepos 1 d. ir nuo 2013m. gegužės 10 d. iki 2014 m. gegužės 10 d. jos vardu iÅ¡duotÄ kredito unijos „Tikroji viltis“ paskolÄ ji grÄ Å¾ino.

Å iÄ aplinkybe patvirtina ir kooperatinė bendrovė kredito unija „Tikroji viltis“ 2014-05-22 iÅ¡duotoje pažymoje Nr. 2-270, kurioje nurodyta, kad R. B. finansinių įsipareigojimų kredito unijai „Tikroji viltis“ neturi, įmokas už paskolÄ mokėjo R. B. (70 b. l.), todėl klausimas dėl kreditorinių įsipareigojimų kredito unijai „Tikroji viltis“ nespręstinas.IÅ¡ ieÅ¡kinyje esančių praneÅ¡imu antstoliams S. D. ir E. M. matyti, kad yra vykdomi skolų iÅ¡ieÅ¡kojimai iÅ¡ atsakovo, iÅ¡ Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų iÅ¡rašų matyti, kad tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovės nekilnojamajam turtui yra įregistruotas turto areÅ¡tas ir apribota disponavimo teisė.

Nei ieÅ¡kovė, nei atsakovas nepateikė įrodymų nuginčijančių, kad antstolių vykdomi iÅ¡ieÅ¡kojimai bÅ«tų susiję su vieno iÅ¡ sutuoktinių turimai asmeniniais įsipareigojimais. Nagrinėjamu atveju prievolės dėl kurių iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdo antstoliai atsirado Å¡alims gyvenant santuokoje ir byloje nėra duomenų, kad kitas sutuoktinis bÅ«tų prieÅ¡taravęs Å¡iems sandoriams, dėl kurių vėliau atsirado įsiskolinimas, sudaryti, todėl laikytina, kad tai yra solidariosios sutuoktinių prievolės. Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovė buvo atleista, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.).

Kadangi ieÅ¡kovė įstatymo yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), ir 2014 m. vasario 26 d. nutartimi teismas atidėjo ieÅ¡kovei žyminio mokesčio sumokėjimÄ iki teismo sprendimo priėmimo dienos, patenkinus ieÅ¡kinį dalyje dėl iÅ¡laikymo priteisimo ir santuokos nutraukimo, žyminis mokestis iÅ¡ieÅ¡kotinas iÅ¡ atsakovo į valstybės pajamas pagal bendrÄ iÅ¡laikymo iÅ¡mokų už vienerius metus sumÄ (300 Lt x 12 mėn.)x 2) x 3 %) = 216 Lt), už iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ 648 Lt ir už neturtinio pobÅ«džio santuokos nutraukimo reikalavimÄ 144,00 Lt, iÅ¡ viso 1008,00 Lt.

Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 str. 1 d.). IeÅ¡kovė pateikė raÅ¡ytinius įrodymus apie 1000,00 Lt sumokėjimÄ už ieÅ¡kinio parengimÄ (39 b. l.). Nors ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, kadangi praÅ¡ymas teismine tvarka pripažinti nekilnojamÄ jį turtÄ dar kartÄ asmenine nuosavybe yra nenagrinėtinas teisme, konstatuotina, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 1000,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų už ieÅ¡kinio parengimÄ (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).           Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-268, 270,  385 straipsniais, teismasn u s p r e n d ž i a :           IeÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies.

Panaikinti bažnytinės santuokos, sudarytos 2001 m. birželio 5 d. TirkÅ¡lių parapijos bažnyčioje, Mažeikių r., ir 2006 m. rugpjūčio 10 d. apskaitytos Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje tarp V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) apskaitos įraÅ¡Ä Nr. 247.Pripažinti kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo atsakovÄ V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)Nutraukus santuokÄ ieÅ¡kovei R. B. palikti jos santuokinę pavardę – B., o atsakovui V.

B. jo pavardę – B.            Nustatyti nepilnamečių vaikų R. B., gim. 2002-04-30, asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. B., gim. 2004-01-18, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)            Priteisti iÅ¡ atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvienam vaikui po 300,00 Lt (tris Å¡imtus litų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo 2014 m. vasario 17d. iki vaikų pilnametystės, indeksuojant Å¡iÄ sumÄ Vyriausybės nustatyta tvarka.

Å ių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieÅ¡kovę R. B..Priteisti iÅ¡ atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10800,00 Lt (deÅ¡imt tÅ«kstančių aÅ¡tuonis Å¡imtus litų 00 ct) nepilnamečio sÅ«naus R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ ir 10800,00 Lt (deÅ¡imt tÅ«kstančių aÅ¡tuonis Å¡imtus litų 00 ct) nepilnametės dukters A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ nuo 2011 m. vasario 17 d. iki 2014 m. vasario 17 d.Pripažinti prievoles, dėl kurių vykdomi iÅ¡ieÅ¡kojimai antstolių S. D. ir E. M. bei Å¡alių nekilnojamajam turtui yra įregistruotas turto areÅ¡tas solidariosiomis R.

B. ir V. B. prievolėmis.Priteisti iÅ¡ atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1008,00 Lt (vienÄ tÅ«kstanti aÅ¡tuonis litus 00 ct) žyminio mokesčio į valstybės pajamas, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.Priteisti iÅ¡ atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 1000,00 Lt (vienÄ tÅ«kstantį litų 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.BylÄ dalyje dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo R.

B. asmenine nuosavybe nutraukti.           SprendimÄ dalyje dėl iÅ¡laikymo priteisimo vykdyti skubiai.           SantuokÄ laikyti nutraukta nuo teismo sprendimo jÄ nutraukti įsiteisėjimo dienos. Teismo sprendimo patvirtintÄ kopijÄ per tris darbo dienas po teismo sprendimo panaikinti bažnytinės santuokos apskaitos akto įraÅ¡Ä Ä¯si­teisėjimo dienos iÅ¡siųsti teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai.           Teismo sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per sprendimÄ priėmusį teismÄ .

Teisėja               Nadežda Kiubienė