2019-02-13 Nr. AB-4059-3-61-3-03129-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-350-556/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03129-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 12.14.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Medlera“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Medlera“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Medlera“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI) 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. (04.7.2)-FR0682-791; 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2016 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. 69-42; 3) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2016 m. liepos 7 d. sprendimą Nr. S-144(7-96/2016).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jam buvo priskaičiuota ir nurodyta į biudžetą sumokėti 56 411,90 Eur pelno mokesčio (toliau – ir PM), 7 343,88 Eur PM delspinigių ir 5 641 Eur PM baudą. Kauno AVMI patikrinimo metu nustatė, kad pareiškėjas savo buhalterinę apskaitą tvarkė pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio nuostatas, nes už 2013 m. Kauno AVMI pateikė netikslią metinę PM deklaraciją. Konstatuota, kad pareiškėjas, apskaičiuodamas PM už 2013 m., nepagrįstai prisitaikė 0 proc. PM tarifą, nes šio mokestinio laikotarpio pajamos iš socialinių įmonių neremtinos veiklos sudarė 64,16 proc. visų pajamų.

3. Pareiškėjas teigė, kad Komisija skundžiamu sprendimu netinkamai išaiškino ir byloje pritaikė „gamybos“ ir „prekybos“ veiklų sąvokas, t. y. netinkamai pasisakė, ar nagrinėjamu atveju buvo pagamintas naujas produktas, ar tik parduotas, kas iš esmės lėmė priskaičiuotų mokestinių nepriemokų dydį. Patikrinimo akte teigiama, kad pareiškėjas iš Kinijos įmonės įsigijo magnetinio rezonanso sistemą, kuri buvo importuota į Lietuvą ir neva ši sistema kaip prekė buvo parduoda UAB „Medwood“. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad siuntose buvo daugiau kaip 418 įvairių komplektuojamų dalių. Dalys, reikalingos įrenginio pagaminimui, buvo importuojamos į Lietuvą ne vienu metu, jos buvo gabenamos įvairiais transporto būdais, dalį detalių savarankiškai pirkosi ir gabeno UAB „DG ir Ko“. Norėdamas parduoti įrenginį, skirtą konkrečioms paslaugoms teikti, turėjo iš šių importuotų detalių visumos surinkti, sukomplektuoti, sumontuoti, t. y. šį įrenginį, kaip konkretų atskirą turto vienetą, pagaminti.

4. Pareiškėjo veiklos vykdymo procese buvo sukurtas naujas produktas – įrenginys, įgijęs naujos konkrečios prekės pavidalą, paskirtį, savybes, atitinkančius konkretų prekės kodą. Todėl šiuo atveju būtina atskirti dvi atskiras veiklas, kurias vykdė pareiškėjas – gamybą ir prekybą. Iš Kinijos atgabentų detalių surinkimas į visumą buvo naujo produkto sukūrimas, t. y. gamyba (magnetinio rezonanso tomografo sistemos pagaminimas). Ši veikla priskiriama kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybai. Tokia ekonominė veikla, t. y. gamyba, yra leidžiama įmonėms, turinčioms socialinės įmonės statusą bei norinčioms taikyti 0 proc. PM tarifą, kadangi ji nepatenka į sąrašą veiklų, kurios priskiriamos socialinių įmonių neremtinų veiklų kategorijai.

5. Pareiškėjas nurodė, kad darbams, kuriems pareiškėjas neturėjo reikiamos kvalifikacijos darbuotojų, samdė kitas įmones, kurių darbuotojų kvalifikacija atitiko keliamus reikalavimus. Toks kitų įmonių samdymas tam tikram darbui, neturint savo įmonėje kvalifikuotų darbuotojų, nėra draudžiamas. Pažymėjo, kad patikrinimo akte buvo teisingai nustatyta, kad tarp pareiškėjo ir UAB „Medwood“ buvo sudarytas sandoris dėl dviejų atskirų elementų, tačiau suklysta juos įvardijant. Buvo sudarytas sandoris dėl statybos darbų bei įrenginio pagaminimo. Atsižvelgdamas į tai, kad iš Kinijos buvo gabenamos dalys, o ne įrenginys, pareiškėjas manė, kad Komisija reikiamai neįsigilino į situacijos esmę ir neįvertino visų aplinkybių, kurios aiškiai leidžia nustatyti, kad pareiškėjas, įsigydamas komplektuojamas detales, iš jų sukomplektavo, sumontavo, t. y. pagamino, įrenginį ir jį (kaip gamybos metu pagamintą produktą) pardavė UAB „Medwood“, todėl jo gautos pajamos negalėjo būti laikomos pajamomis iš prekybinės veiklos. Be to, tarp pareiškėjo ir UAB „Medwood“ sudarytoje rangos sutartyje yra nurodyta, jog pareiškėjas atlieka statybos remonto darbus ir magnetinio rezonanso montavimo darbus, tačiau nėra nurodyta, kad parduoda įrenginį.

6. Apskaičiuojant mokestį, buvo ignoruojami buhalterinės apskaitos įrašai, kurie liudija, kad nebuvo įsigytas magnetinio rezonanso tomografo įrenginys, o buhalterinės apskaitos sąskaitoje 2015 (prekės kelyje) buvo apskaitytos prekės, kurios nurašytos į sąnaudas buhalterinėje sąskaitoje kaip medžiagos naudojant buhalterinę sąskaitą 60030 (tiesioginių medžiagų sąnaudos). Pareiškėjas teigė, kad tikrinamuoju laikotarpiu Bendrovė atitiko visas tris Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – ir PMĮ) 5 straipsnio 5 dalyje reikalaujamas sąlygas, kad būtų galima taikyti 0 proc. PM tarifą. Nurodė, kad netinkamai įvertinus faktines aplinkybes, buvo netinkamai pritaikytas PMĮ ir neteisingai apskaičiuotas PM.

7. Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsakovas nurodė, kad įvertinęs patikrinimo metu surinktą informaciją ir nustatytas aplinkybes, pagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjo ir UAB „Medwood“ 2012 m. birželio 5 d. rangos sutartimi įformintą sandorį sudaro du atskiri elementai: magnetinio rezonanso tomografo pardavimo sandoris ir statybos remonto darbų pardavimo sandoris. Atliktų darbų aktuose išvardinti statybos remonto darbai yra bendro pobūdžio ir galėjo būti parduodami atskirai nuo magnetinio rezonanso tomografo sistemos. Pagal atliktų darbų aktus ir sunaudotų įrenginių žiniaraštį nustatyta, kad magnetinio rezonanso tomografo montavimo darbai sudarė tik nežymią dalį šio sandorio vertės, o pagrindinę dalį sudarė magnetinio rezonanso tomografo pardavimo kaina. Be to, pareiškėjas neturėjo kvalifikuotų darbuotojų magnetinio rezonanso instaliavimo darbams atlikti, todėl atliktų darbų akte nurodyti magnetinio rezonanso tomografo montavimo darbai vertinti kaip papildoma paslauga prie pagrindinės prekės – magnetinio rezonanso tomografo sistemos. Šio sandorio pagrindinis tikslas buvo pelnas iš šios sistemos pirkimo ir pardavimo skirtumo. Aplinkybė, kad pareiškėjas už magnetinio rezonanso sistemą gautas pajamas apskaitė buhalterinėje sąskaitoje 5051 (statyba) nereiškia, kad iš tikrųjų buvo tiekiamos paslaugos, o ne prekė.

9. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas neatitiko PMĮ 5 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytų reikalavimų, nes 2013 m. pajamos iš socialinių įmonių neremtinos veiklos sudarė 64,16 proc. visų pajamų. Tikrinamuoju laikotarpiu pareiškėjas daugiausia pajamų gavo iš prekybinės veiklos ir tai neatitiko socialinių įmonių tikslo. Pareiškėjas nepateikė duomenų, įrodančių, kad jis yra licencijuotas magnetinio rezonanso įrangos gamintojas, be to, šio gaminio rinkai neteikė savo vardu, kaip reglamentuojama teisės aktuose, todėl nebuvo laikomas gamintoju teisės aktų nustatyta tvarka. Tai, kad pareiškėjas įsigijo standartizuotą magnetinio rezonanso sistemos modelį, tik įrodo, kad tokio modelio surinkimas iš pateiktų standartizuotų dalių, negali būti traktuojamas kaip magnetinio rezonanso tomografo sistemos pagaminimas.

10. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas teigė, kad pareiškėjas įgijo visą įrenginį, o ne jo atskiras dalis. Įrenginio tikrasis gamintojas buvo Kinijos įmonė.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 30 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Medlera“ skundą atmetė.

12. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje kilo ginčas dėl Kauno AVMI 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. (04.7.2)-FR0682-791, VMI 2016 m. balandžio 15 d. sprendimo Nr. 69-42 ir Komisijos 2016 m. liepos 7 d. sprendimo Nr. S-144(7-96/2016) teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Teismas ,įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nustatė, kad Kauno AVMI 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. (04.7.2)-FR0682-791 patvirtino 2015 m. spalio 26 d. patikrinimo aktą Nr. (13.2)FR0680-730 ir nurodė pareiškėjui sumokėti papildomai apskaičiuotus 56 411,90 Eur PM, 7343,88 Eur PM delspinigių ir 5641 Eur PM baudą (b. l. 36–46). Pareiškėjas, nesutikdamas su Kauno AVMI sprendimu, 2016 m. sausio 14 d. pateikė skundą VMI, kuri 2016 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. 69-42 patvirtino Kauno AVMI sprendimą (b. l. 27–34). 2016 m. gegužės 9 d. pareiškėjas, nesutikdama su VMI priimtu sprendimu, pateikė skundą Komisijai, kuri 2016 m. liepos 7 d. sprendimu Nr. S-144(7-96/2016) patvirtino VMI sprendimą (b. l. 12–26).

14. Teismas pažymėjo, kad iš PMĮ 5 straipsnio 5 dalies nuostatos matyti, kad norint apmokestinti apmokestinamąjį pelną 0 proc. PM tarifu, būtina atitikti visas šioje teisės nuostatoje nurodytas sąlygas. Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas, ar pareiškėjas atitiko 2 punkte įtvirtintą sąlygą, t. y. ar iš įtrauktos į socialinių įmonių neremtinų veiklos rūšių sąrašą veiklos gautos pajamos sudarė ne daugiau kaip 20 proc. visų pareiškėjo pajamų.

15. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 1501 patvirtino socialinių įmonių neremtinų veiklos rūšių sąrašą. Pagal šio nutarimo 9 punktą socialinių įmonių neremtinai veiklai yra priskiriama didmeninė ir komisinė prekyba, išskyrus prekybą variklinėmis transporto priemonėmis ir motociklais.

16. Nagrinėjamoje situacijoje nustatyta, kad pareiškėjo 2013 m. pajamos iš socialinių įmonių neremtinos veiklos sudarė 64,16 proc. visų jos pajamų, todėl pareiškėjas neturėjo teisėto pagrindo deklaruoto 1 298 524 Lt apmokestinamojo pelno apmokestinti 0 proc. PM tarifu, t. y. neatitiko PMĮ 5 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtintos sąlygos. Tokia išvada buvo grindžiama tuo, kad pareiškėjas įvykdė magnetinio rezonanso tomografo pardavimo sandorį, o ne jo gamybą. Nustatyta, kad 2012 m. birželio 20 d. pareiškėjas su Kinijos įmone „Alltech Medical Systems, LLC“ sudarė sutartį dėl magnetinio rezonanso sistemos EchoStar 1.5T įsigijimo, kuri buvo transportuojama dalims, t. y. dalis įrenginio transportuota oru, dalis jūra. Su šia Kauno AVMI išvada sutiko ir VMI, ir Komisija skundžiamuose sprendimuose.

17. Teismas pareiškėjo skundo argumentą, kad tokia išvada yra nepagrįsta, kadangi jis įgijo ne visą įrenginį, o tik atskiras jo detales, iš kurių pats pagamino magnetinio rezonanso tomografo sistemą, atmetė, kadangi iš teismui pateiktos Komisijos byloje esančios pareiškėjo ir Kinijos įmonės „Alltech Medical Systems, LLC“ pirkimo–pardavimo sutarties (Komisijos byla Nr. 7-96/2016, IV t., b. l. 167–188) matyti, kad sutarties šalys susitarė dėl visos magnetinio rezonanso sistemos EchoStar 1.5T pirkimo–pardavimo, o ne atskirų jos detalių, kaip teigia pareiškėjas. Be to, šioje sutartyje yra nurodyta galutinė šio įrenginio kaina, o ne atskirų jo detalių kainos.

18. Aplinkybę, jog pareiškėjas vykdė magnetinio rezonanso tomografo sistemos pardavimą, o ne gamybą, patvirtina ir 2012 m. birželio 5 d. pareiškėjo bei UAB „Medwood“ rangos sutartis (Komisijos byla Nr. 7-96/2016, I t., b. l. 116–119). Sutartis buvo sudaryta dėl statybos remonto darbų ir magnetinio rezonanso sistemos montavimo darbų atlikimo. Komisija, ištyrusi su šios sutarties sudarymu susijusias aplinkybes, padarė išvadą, kad sandorį sudaro du atskiri elementai: magnetinio rezonanso tomografo pardavimo sandoris ir statybos remonto darbų pardavimo sandoris, kadangi pagal atliktų darbų aktus ir sunaudotų įrenginių žiniaraštį nustatyta, jog magnetinio rezonanso tomografo montavimo darbai sudarė tik nežymią dalį šio sandorio vertės, pagrindinę dalį sudarė magnetinio rezonanso tomografo pardavimo kaina. Teismas neturėjo pagrindo abejoti šios išvados teisingumu, kadangi iš kartu su PVM sąskaita faktūra, kurioje nurodyta, kad atliktų darbų kaina yra 3 539 450,23 Lt (Komisijos byla Nr. 7-96/2016, I t., b. l. 131), pateiktų darbų atlikimo aktų už 2013 m. vasario mėn. (Komisijos byla Nr. 7-96/2016, I t., b. l. 133–140) matyti, kad darbai buvo atlikti už 382 648,56 Lt, o panaudotų įrenginių žiniaraštyje nurodyta magnetinio rezonanso tomografo EchoStar 1.5T kaina – 3 156 801,67 Lt (Komisijos byla Nr. 7-69/2016, I t., b. l. 132). Taigi akivaizdu, kad pagrindinė sutarties dalis buvo susijusi su magnetinio rezonanso tomografo pardavimo kaina.

19. Komisija taip pat nustatė, kad UAB „DG ir Ko“ ir UAB „Medwood“ 2012 m. birželio 5 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį dėl magnetinio rezonanso tomografo EchoStar 1.5 T sistemos įsigijimo už 4 850 000 Lt (į sutarties kainą įėjo sistemos pristatymo ir sumontavimo darbai). UAB „Medwood“ užsakė pareiškėją, jog jis atliktų magnetinio rezonanso tomografo EchoStar 1.5T sistemos paleidimo darbus už 292 006,34 Lt. 2013 m. balandžio 16 d. sutarties šalys pasirašė sutarties priedą dėl papildomų išlaidų, susijusių su magnetinio rezonanso EchoStar 1.5T sistemos paleidimo darbais, už 293 006,34 Lt (Komisijos byla Nr. 7-96/2016, IV t., b. l. 121).

20. Komisija ginčijamame sprendime atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas gamybai būdingų įrašų finansinėje apskaitoje nefiksavo. Jei pareiškėjas būtų vykdęs gamybą, jis būtų turėjęs fiksuoti finansinės apskaitos įrašus atitinkamose sąskaitose, rodančiose, kokios detalės, įvairios išlaidos (pvz., darbo užmokesčio, elektros energijos) patenka į gaminamo produkto savikainą, taip pat gaminamą / pagamintą produktą fiksuoti sąskaitoje, žyminčioje nebaigtą gamybą, tačiau tokių įrašų finansinėje apskaitoje pareiškėjas nefiksavo.

21. Visos šios Komisijos nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas vykdė ne įrenginio gamybą, o jo pardavimą bei paleidimą. Teismas neturėjo pagrindo abejoti šiomis aplinkybėmis, kadangi vien tik pareiškėjo nurodomi buhalterinės apskaitos įrašai, kurie, pasak jo, liudija aplinkybę, kad nebuvo įsigytas magnetinio rezonanso tomografo įrenginys, o buhalterinės apskaitos sąskaitoje 2015 (prekės kelyje) buvo apskaitytos prekės, kurios nurašytos į sąnaudas buhalterinėje sąskaitoje, kaip medžiagos naudojant buhalterinę sąskaitą 60030 (tiesioginių medžiagų sąnaudos), nelaikyti pakankamais įrodymais, paneigiančiais Komisijos nustatytas aplinkybes. Teismas pažymėjo, kad šiuos įrašus įvertino ir Komisija skundžiamame sprendime, tačiau taip pat jų nelaikė pakankamais įrodymais įrenginio gamybos faktui pagrįsti, todėl pareiškėjas neteisus teigdamas, jog apskaičiuojant PM jie buvo ignoruojami.

22. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. sausio 19 d. įsakymo Nr. V-18 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 4:2009 „Medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas“ ir Lietuvos medicinos normos MN 100:2009 „Aktyviųjų implantuojamųjų medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas“ patvirtinimo“ (redakcija nuo 2015 m. birželio 9 d. iki 2017 m. sausio 26 d.) 7 punktu ir pažymėjo, kad pareiškėjas negali būti laikoma gamintoju, kadangi nustatyta, jog pareiškėjas atliko tik įrenginio paleidimo darbus, be to, byloje nėra duomenų, įrodančių, jog jis įrenginį į rinką išleido savo vardu.

23. Tai, kad pareiškėjas negali būti laikomas įrenginio gamintoju, patvirtina ir tai, kad jis neturėjo reikiamos kvalifikacijos darbuotojų. Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad samdė kitas įmones, kurių darbuotojų kvalifikacija atitiko keliamus reikalavimus, tačiau šiuos jo teiginius paneigia Komisijos nustatytos aplinkybės. Komisija skundžiamame sprendime pažymėjo, kad tikrinamuoju laikotarpiu pareiškėjo darbuotojai buvo įdarbinti konsultuojančiais gydytojais, paprastais darbininkais arba biuro administracijos darbuotojais. Teismas neturėjo pagrindo abejoti tokia Komisijos išvada, kadangi faktą, jog pareiškėjas neturėjo reikiamos kvalifikacijos darbuotojų, patvirtino ir UAB „DG ir Ko“ direktoriaus A. J. paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad pareiškėjui neužteko kompetencijos pilnai atlikti technologinius sistemos įdiegimo ir suderinimo darbus bei užtikrinti garantinį ir po garantinį aptarnavimą (Komisijos byla Nr. 7-96/2016, IV t., b. l. 114).

24. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad Kauno AVMI, VMI ir Komisija, spręsdamos dėl pareiškėjo galimybės taikyti 0 proc. PM tarifą, nepažeidė teisės aktų nuostatų, teisingai ir objektyviai įvertino visas faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka PMĮ 5 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos, kadangi jis vykdė veiklą, kuri yra įtraukta į socialiai neremtinų veiklų sąrašą, t. y. atliko magnetinio rezonanso tomografo pardavimą, ir jo pajamos iš šios veiklos viršijo 20 proc. Todėl pareiškėjui buvo teisėtai apskaičiuota 56 411,90 Eur PM, 7 343,88 Eur PM delspinigių ir 5 641 Eur PM bauda. Taigi teismas sprendė, kad Kauno AVMI 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimas Nr. (04.7.2)-FR0682-791, VMI 2016 m. balandžio 15 d. sprendimas Nr. 69-42 ir Komisijos 2016 m. liepos 7 d. sprendimas Nr. S-144(7-96/2016) laikytini teisėtais ir pagrįstais, juos naikinti nėra teisinio pagrindo, o pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.

III. 25. Pareiškėjas UAB „Medlera“ (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde pareiškėjas vadovaujasi tokiais pagrindiniais argumentais:

25.1. Mokesčių administratorius neteisingai įvertino, kad Bendrovė iš Kinijos įmonės įsigijo magnetinio rezonanso sistemą, nes nebuvo įvertinta importo deklaracijose nurodyta informacija, iš kurios matyti, jog buvo įsigytas ne vientisas įrenginys, o įvairių dalių (detalių) visuma. Pareiškėjas mano, jog su Kinijos bendrove pasirašytą sutartį reikia vertinti atsižvelgiant ne į formalią sandorio formą, o į tikrąją šalių valios išraišką. Siuntose buvo daugiau kaip 418 įvairių dalių (detalių), tad Bendrovė įsigijo tik įrenginio pagaminimui reikiamas dalis. Dalys buvo importuojamos į Lietuvą ne vienu metu, jos buvo gabenamos įvairiais transporto būdais, dalį detalių savarankiškai pirkosi ir gabeno UAB „DG ir Ko“, šių aplinkybių neginčijo ir atsakovas. Šiuo atveju nebuvo įvertinta, ar be UAB „DG ir Ko“ dalių Bendrovė būtų surinkusi tinkamai funkcionuojantį įrenginį.

25.2. Būtina atskirti dvi veikas, kurias vykdė (galėjo vykdyti) Bendrovė, t. y. gamybą ir prekybą. Iš Kinijos atsigabentų detalių surinkimas į visumą buvo naujo produkto sukūrimas, t. y. gamyba. Šiuo atveju atsigabenus didelį kiekį dalių ir iš jų pagaminus vieną prietaisą, buvo pakeista importuotų dalių paskirtis ir iš jų sukurtas, t. y. pagamintas, naujas produktas. Tokia ekonominė veikla (gamyba) yra leidžiama įmonėms, turinčioms socialinės įmonės statusą bei norinčioms taikyti 0 proc. PM tarifą. Pareiškėjas akcentuoja, kad darbams, kuriems Bendrovė neturėjo reikiamos kvalifikacijos darbuotojų, samdė kitas įmones, kurių darbuotojų kvalifikacija atitiko keliamus reikalavimus, o teismas nepagrįstai šios aplinkybės nevertino.

25.3. Įsigijusi detalias, iš kurių sukomplektavo, sumontavo, t. y. pagamino, įrenginį, Bendrovė jį (kaip gamybos metu pagamintą produktą) pardavė UAB „Medwood“. Tarp Bendrovės ir UAB „Medwood“ sudarytoje rangos sutartyje nurodyta, jog Bendrovė atlieka statybos remonto darbus ir magnetinio rezonanso montavimo darbus, tačiau nėra nurodyta, kad parduoda įrenginį. Pareiškėjas įrenginio naudotojui išdavė garantiją ir teikė garantinius darbus, o įrenginio naudotojas neturėjo ir neturi jokio ryšio su jokia kita įmone, kuri galimai galėjo būti susijusi su įrenginio pagaminimu.

25.4. Teismas sprendime ignoravo buhalterinės apskaitos įrašus, kurie liudija aplinkybę, kad nebuvo įsigytas magnetinio rezonanso tomografo įrenginys, o buhalterinės apskaitos sąskaitoje 2015 (prekės kelyje) buvo apskaitytos prekės, kurios nurašytos į sąnaudas buhalterinėje sąskaitoje kaip medžiagos naudojant buhalterinę sąskaitą 60030 (tiesioginių medžiagų sąnaudos). Pareiškėjas mano, kad tikrinamuoju laikotarpiu atitiko visas tris PMĮ 5 straipsnio 5 dalyje reikalaujamas sąlygas, kad būtų galima taikyti 0 proc. PM tarifą. Netinkamai įvertinus faktines aplinkybes, buvo netinkamai pritaikytas PMĮ ir neteisingai apskaičiuotas PM.

25.5. Mokesčių administratorius pažeidė MAĮ 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisingumo principą, nes mokesčių administratorius savo veikloje privalo vadovautis ne tik formaliomis mokesčių teisės aktuose nustatytomis taisyklėmis, bet ir protingumo bei teisingumo kriterijais.

26. Atsakovas VMI pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

27. Atsiliepime atsakovas pažymi, kad įvertinęs patikrinimo metu surinktą informaciją ir nustatytas aplinkybes, pagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjo ir UAB „Medwood“ 2012 m. birželio 5 d. rangos sutartimi įformintą sandorį sudaro du atskiri elementai: magnetinio rezonanso tomografo pardavimo sandoris ir statybos remonto darbų pardavimo sandoris. Pagal atliktų darbų aktus ir sunaudotų įrenginių žiniaraštį nustatyta, kad magnetinio rezonanso tomografo montavimo darbai sudarė tik nežymią dalį šio sandorio vertės, o pagrindinę dalį sudarė magnetinio rezonanso tomografo pardavimo kaina. Be to, pareiškėjas neturėjo kvalifikuotų darbuotojų magnetinio rezonanso instaliavimo darbams atlikti, todėl atliktų darbų akte nurodyti magnetinio rezonanso tomografo montavimo darbai vertinti kaip papildoma paslauga prie pagrindinės prekės – magnetinio rezonanso tomografo sistemos. Sandorio pagrindinis tikslas buvo pelnas iš šios sistemos pirkimo ir pardavimo skirtumo. Aplinkybė, kad pareiškėjas už magnetinio rezonanso sistemą gautas pajamas apskaitė buhalterinėje sąskaitoje 5051 (statyba), nereiškia, kad iš tikrųjų buvo tiekiamos paslaugos, o ne prekė.

28. Atsakovas pabrėžia, kad Bendrovė neatitiko PMĮ 5 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytų reikalavimų, nes 2013 m. pajamos iš socialinių įmonių neremtinos veiklos sudarė 64,14 proc. visų pajamų. Pareiškėjas tikrinamuoju laikotarpiu daugiausia pajamų gavo iš prekybinės veiklos ir tai neatitiko Socialinių įmonių įstatymo 2 straipsnyje reglamentuoto socialinių įmonių tikslo. Bendrovė nepateikė dokumentų, įrodančių, kad yra licencijuota magnetinio rezonanso įrangos gamintoja, be to, šio gaminio rinkai neteikė savo vardu, kaip reglamentuojama teisės aktuose. Tai, kad pareiškėjas įsigijo standartizuotą magnetinio rezonanso sistemos modelį, įrodo, kad tokio modelio surinkimas iš pateiktų standartizuotų dalių, negali būti traktuojamas kaip magnetinio rezonanso tomografo sistemos pagaminimas. Anot atsakovo, neturi būti vertinama Bendrovės ir UAB „Medwood“ 2012 m. birželio 5 d. sudarytos rangos sutarties formali išraiška, o atsižvelgiama į tikrąjį operacijos turinį (MAĮ 10 str.). Atsakovas akcentuoja, kad teisės normos, nustatytos PMĮ 5 straipsnio 5 dalyje, yra aiškios ir neprieštaraujančios viena kitai, todėl taikyti MAĮ 8 straipsnio nuostatas nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Pareiškėjas UAB „Medlera“ apeliaciniame skunde, be kita ko, prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.

30. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalis nustato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

31. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjo atstovas dalyvavo posėdyje bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Bylos šalys savo poziciją dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo ir ginčo esmės savo procesiniuose dokumentuose išdėstė aiškiai ir išsamiai. Nagrinėjamu atveju nėra jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias aplinkybes, nenustatė pagrindo taikyti išimtį iš ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendrosios taisyklės dėl apeliacinių skundų nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, todėl pareiškėjo prašymas atmestinas.

32. Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog Lietuvos vieneto nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 procentų mokesčio tarifą, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita. Tuo tarpu minėto straipsnio 5 dalyje nustatyta vienetų apmokestinamas 0 procentų tarifo pelno mokesčiu, t. y. nustatyta lengvata, kada nėra taikomas standartinis pelno mokesčio tarifas. Minėta lengvata sietina su socialinės įmonės statuso turėjimu ir aptartais socialinės įmonės tikslais, išdėstytais Socialinių įmonių įstatymo 2 straipsnyje – tikslinėms grupėms priklausančių asmenų įdarbinimu, jų socialine integracija ir socialinės atskirties mažinimu. Todėl visiškai pagrįstai buvo nustatytos ir neremtinos socialinių įmonių veiklos, kurių vykdymas minėtos lengvatos suteikimo socialinėms įmonėms tikslų neatitiktų. Viena iš tokių veiklų – didmeninė ar mažmeninė prekyba, nustatyta Neremtinų veiklos rūšių sąrašo 9 ir 10 punktuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1040-602/2016).

33. Gautoje patikrinti apeliacine tvarka administracinėje byloje ginčas kilo dėl to, ar pareiškėjo (apelianto) vykdyta veikla mokesčių administratoriaus pagrįstai buvo priskirta prie socialiai neremtinos veiklos, t. y. prekybos (magnetinio rezonanso tomografo pirkimas–pardavimas). Tai reiškia, kad iš esmės pirmosios instancijos teismui buvo būtina atlikti surinktų faktinių duomenų vertinimą ir nuspręsti, ar UAB „Medlera“ veikė kaip gamintojas, ar tik atliko pirkimo–pardavimo veiksmus, kurie ir suponavo apmokestinimą PM. Teisės aiškinimo aspektas iš principo nekeltas, todėl ir apeliacinės bylos nagrinėjimo ribos sietinos su atliktu įrodymų vertinimu, kuris, pripažintina, atliktas tinkamai.

34. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Be to, akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

35. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sutinka, kad tie duomenys, kurie yra administracinėje byloje bei buvo analizuoti Vilniaus apygardos administracinio teismo, priimant skundžiamą sprendimą, negalėjo nulemti kitokios išvados nei padaryta.

36. Akcentuotina, kad: pareiškėjo ir UAB „Medwood“ 2012 m. birželio 5 d. rangos sutartimi įformintą sandorį sudaro du atskiri elementai: magnetinio rezonanso tomografo pardavimo sandoris ir statybos remonto darbų pardavimo sandoris; magnetinio rezonanso tomografo montavimo darbai sudarė tik nežymią dalį šio sandorio vertės, o pagrindinę dalį sudarė magnetinio rezonanso tomografo pardavimo kaina; Bendrovė nepateikė dokumentų, įrodančių, kad yra licencijuota magnetinio rezonanso įrangos gamintoja, be to, šio gaminio rinkai neteikė savo vardu; UAB „DG ir Ko“ ir UAB „Medwood“ 2012 m. birželio 5 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį dėl magnetinio rezonanso tomografo EchoStar 1.5T sistemos įsigijimo už 4 850 000 Lt (į sutarties kainą įėjo sistemos pristatymo ir sumontavimo darbai); UAB „Medwood“ užsakė pareiškėją, jog jis atliktų magnetinio rezonanso tomografo EchoStar 1.5T sistemos paleidimo darbus už 292 006,34 Lt; 2013 m. balandžio 16 d. sutarties šalys pasirašė sutarties priedą dėl papildomų išlaidų, susijusių su magnetinio rezonanso EchoStar 1.5T sistemos paleidimo darbais, už 293 006,34 Lt; iš teismui pateiktos Komisijos byloje esančios pareiškėjo ir Kinijos įmonės „Alltech Medical Systems, LLC“ pirkimo–pardavimo sutarties (Komisijos byla Nr. 7-96/2016, IV t., b. l. 167–188) matyti, kad sutarties šalys susitarė dėl visos magnetinio rezonanso sistemos EchoStar 1.5T pirkimo–pardavimo, o ne atskirų jos detalių; šioje sutartyje yra nurodyta galutinė šio įrenginio kaina, o ne atskirų jo detalių kainos; aplinkybė, kad pareiškėjas už magnetinio rezonanso sistemą gautas pajamas apskaitė buhalterinėje sąskaitoje 5051 (statyba), nereiškia, kad iš tikrųjų buvo tiekiamos paslaugos, o ne prekė.

37. Jau vien šio baigiamojo akto 36 punkte akcentuotos aplinkybės bei faktiniai duomenys leidžia neabejotinai teigti, kad įrenginio gamintojas buvo ne pareiškėjas (apeliantas), o ginčo veika – ne gamyba ir prekyba. Atskirų detalių, sudarančių vieno daikto visumą, surinkimas nepatenka į gamybos sąvoką. Gamybą (bendrine prasme) būtų galima paaiškinti kaip žaliavų ir kitokių medžiagų ar produktų perdirbimą į vartojimui ar pardavimui tinkamas medžiagas ar kitokius gaminius. Tam pasitelkiami įvairūs įrankiai ir sukuriamas atitinkamas daiktas (produkcija). Šiuo konkrečiu atveju magnetinio rezonanso tomografas buvo sukurtas ne pareiškėjo (apelianto), o tik jo surinktas. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai niekaip nepatvirtina ginčo produkcijos pagaminimo. Pagaminto daikto surinkimas iš atskirų dalių, nepriklausomai nuo jų (atskirų daikto dalių) (at)gabenimo atskiromis transporto priemonėmis į surinkimo vietą, taip pat nesuponuoja tokios veikos priskyrimo gamybos definicijai.

34. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas galiojančios teisės, bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu, priimtas nepažeidus proceso teisės normų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Medlera“ apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius