2025-07-23 Nr. AB-11888-3-61-3-07368-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-713-821/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07368-2023-4

Procesinio sprendimo kategorija 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų N. M. G. ir D. G. patikslintą skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, N. T., P. T., L. G. ir R. Ž.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjos N. M. G. ir D. G. (toliau abi kartu – ir pareiškėjos) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino (toliau – ir skundas), ir prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir atsakovas, NŽT Skyrius) 2023 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. 49SD-3750-(14.49.136 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir 2023 m. balandžio 3 d. sprendimas), Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) 2023 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. 1SS-815-(5.59 E.) „Dėl Jūsų skundo“ (toliau – ir 2023 m. gegužės 25 d. sprendimas) bei įpareigoti NŽT Skyrių išnagrinėti pareiškėjų 2023 m. vasario 10 d. prašymą dėl žemės sklypo išformavimo iš naujo. Pareiškėjos taip pat prašė priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjos skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Joms nuosavybės teise kartu su kitais bendraturčiais priklauso 0,1994 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), kuriame stovi penkių butų daugiabutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja D. G. jame nuosavybės teise turi du butus, o pareiškėja N. M. G. – vieną butą (su priklausiniu – ūkiniu pastatu). Pareiškėjai D. G. taip pat nuosavybės teise priklauso už Žemės sklypo ribų esantis ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ūkinis pastatas), dėl kurio statybos teisėtumo Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla.

2.2. Žemės sklypas buvo suformuotas 1993 m. pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 5 punktą. Tuometiniai statinių savininkai ir namų valdos žemės naudotojai 1992 m. pateikė prašymą Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui suformuoti namų valdos žemės sklypą prie jų nuosavybės teise valdomų statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto valdybos 1993 m. gegužės 27 d. potvarkiu Nr. 1038V „Dėl žemės sklypų pardavimo ne konkurso tvarka privačių namų (butų) savininkams“ (toliau – ir Potvarkis) buvo suformuotas 0,1994 ha ploto Žemės sklypas, tačiau dėl nežinomų priežasčių dalis tuometinių savininkų teisėtai valdomų statinių, įskaitant tvorą, Ūkinį pastatą, sodinius ir daržus, liko už suformuoto Žemės sklypo ribų, t. y. valstybinėje žemėje. Visi šie statiniai ir sodiniai buvo pastatyti ir įrengti dar iki 1993 m. ir pateko į namų valdos teritoriją, priskirtą ir pažymėtą 1985 m. žemės sklypo su statiniais inventoriniame plane. Minėtai namų valdai suformuoto Žemės sklypo ribos neatitiko dar 1985 m. inventorinėje byloje esančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nurodyto faktiškai naudoto 1,2564 ha sklypo ploto ir ribų, Žemės sklypas buvo suformuotas tik 0,1994 ha ploto. Vėliau visa aplink Žemės sklypą esanti valstybinė žemė (miškų ūkio paskirties), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), su bendraturčiams priklausiusiais jų faktiškai valdytoje namų valdoje buvusiais Ūkiniu pastatu, sodais, daržais ir kt. automatiškai buvo įtraukti į steigiamo Pavilnių regioninio parko teritoriją (toliau – ir Parkas), kurioje galioja Pavilnių regioninio parko tvarkymo planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. D1-341. Būtent dėl to, kad istoriškai namų valda buvo didesnė nei privatizuotas Žemės sklypas, greta jo esantys valstybinės žemės sklypo ruožai, kuriuose liko bendraturčiams priklausę tvora, Ūkinis pastatas ir kt., tikėtina, nepagrįstai buvo priskirti Parko teritorijai, t. y. visa, kas nepateko į Žemės sklypo ribas, automatiškai pateko į Parko teritoriją.

2.3. Vilniaus apygardos teisme (toliau – ir VAT) (kaip apeliacinėje instancijoje) nagrinėta civilinė byla Nr. e2A-4-432/2023 pagal pareiškėjų 2017 m. spalio 6 d. ieškinį dėl, be kita ko, reikalavimo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2017 m. liepos 13 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)-PN-1124 (toliau – ir Nurodymas dėl ūkinio pastato) panaikinimo. Be to, pareiškėja D. G. 2022 m. birželio 7 d. pateikė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl 1993 m. rugsėjo 3 d. sutarties, sudarytos tarp jos ir valstybės, dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies (430 kv. m.) įsigijimo pripažinimo negaliojančia, panaikinant ir kitas Vilniaus miesto valdybos Potvarkio pagrindu dėl to paties žemės sklypo sudarytas žemės sklypo privatizavimo sutartis. Minėta civilinė byla buvo sustabdyta iki kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas VAT nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2A-4-432/2023.

2.4. Pareiškėjų iniciatyva iniciuotoje administracinėje byloje Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2022 m. spalio 18 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-3969-983/2022, kuriuo skundą tenkino ir panaikino Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2022 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. (65)-D8(E)-1204 bei įpareigojo išnagrinėti pareiškėjų 2021 m. gruodžio 28 d. prašymą inicijuoti administracinę procedūrą – išimti įsiterpusius valstybinės žemės sklypus iš Pavilnių regioninio parko plano iš naujo (toliau – ir 2021 m. gruodžio 28 d. prašymas). Aplinkos ministerija 2021 m. gruodžio 28 d. prašymą pagal kompetenciją persiuntė Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba), kuri 2022 m. gruodžio 22 d. raštu informavo Aplinkos ministeriją ir pareiškėjas, jog pritaria Aplinkos ministerijos nuomonei, kad Pavilnių regioninio parko planavimo dokumentai parengti pakankamai seniai (2009 m.) ir galėtų būti keičiami, o Tarnyba, gavusi finansavimą, galėtų pradėti specialiųjų planų atnaujinimo procedūras.

2.5. Pareiškėjos, be kitų adresatų, 2022 m. birželio 17 d. pateikė NŽT pasiūlymą sudaryti taikos sutartį (toliau – ir Pasiūlymas), kuriame išdėstė galimus kilusio ginčo išsprendimo būdus. Pareiškėjos 2022 m. liepos 19 d. gavo Inspekcijos atsakymą į Pasiūlymą dėl sutikimo sudaryti taikos sutartį dalyje dėl Nurodymo dėl ūkinio pastato, kadangi pareiškėjų pateiktų dokumentų pagrindu Inspekcija pripažino, jog Ūkinis pastatas buvo pastatytas teisėtai. Inspekcija 2023 m. vasario 1 d. raštu informavo NŽT, jog Inspekcijos viršininko pavaduotojas 2022 m. lapkričio 10 d. potvarkiu Nr. P1-101 „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-1124 panaikinimo“ (toliau – ir 2022 m. lapkričio 10 d. potvarkis) panaikino Nurodymą dėl ūkinio pastato. Pareiškėjos 2023 m. vasario 10 d. pateikė NŽT prašymą išformuoti Žemės sklypą ir suformuoti naują žemės sklypą pagal galiojančius teisės aktus, jį padidinant (suformuojant namų valdą, į kurią būtų įtrauktas Ūkinis pastatas ir užtikrintas teisės aktų tvarka nustatytas jo naudojimas) pagal inventorinius duomenis ir faktinį naudojimą bei pridedamą matininko S. R. 2022 m. birželio 14 d. brėžinį (toliau – ir Prašymas). NŽT 2023 m. kovo 13 d. ir 2023 m. kovo 27 d. raštais informavo apie Prašymo nagrinėjimo termino pratęsimus.

2.6. NŽT Skyrius priėmė 2023 m. balandžio 3 d. sprendimą, kuriame nurodė, jog „<...> manytina, kad pirmiausiai turėtų būti parengtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriame Ūkinis pastatas rytinėje sklypo dalyje ties (duomenys neskelbtini) gatve būtų įtrauktas į namų valdą, tik tada Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo sprendimu būtų galimybė patikslinti Žemės sklypo ribas“. Pareiškėjos 2023 m. balandžio 24 d. kreipėsi į NŽT ir Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) su prašymu dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo bei 2023 m. gegužės 2 d. pateikė skundą NŽT dėl NŽT Skyriaus 2023 m. balandžio 3 d. sprendimo, kuriame prašė išnagrinėti jų Prašymą. Išnagrinėjusi pareiškėjų skundą, NŽT priėmė 2023 m. gegužės 25 d. sprendimą, kuriame nurodė, kad: „Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad tik Vilniaus apygardos teismui priėmus sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-4-432/2023, kad Ūkinis pastatas pastatytas teisėtai, ir Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmus sprendimą civilinėje byloje, išregistruoti teises į Žemės sklypą, pervesti į laisvą žemės fondą ir išformuoti Žemės sklypą galės būti sprendžiamas klausimas dėl Žemės sklypo išformavimo ir naujo žemės sklypo po statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) ir Ūkiniu pastatu suformavimo ir Žemės sklypo performavimo būtinumo“. NŽT 2023 m. gegužės 25 d. sprendime taip pat nurodyta, kad tuo atveju, kai formuojamas žemės sklypas prie nuosavybės teise priklausančių statinių į organizatorių kreipiasi statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, todėl jei teismo sprendimu bus išformuotas Žemės sklypas, dėl naujo žemės sklypo suformavimo į organizatorių – Administracijos direktorių, turės kreiptis statinių, esančių (duomenys neskelbtini), savininkai, todėl pareiškėjų teiginys, kad NŽT Skyrius Prašymo nagrinėjimo metu turėjo kreiptis į Administraciją dėl naujo žemės sklypo suformavimo ir patikėjimo teise valdomo žemės sklypo projekto rengimo, nėra teisingas.

2.7. NŽT Skyriaus 2023 m. balandžio 3 d. sprendimas neatitinka gero administravimo (atsakingo valdymo), teisėtumo, išsamumo principų ir viešojo administravimo subjekto priimamiems sprendimams keliamų reikalavimų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. NŽT Skyrius nenagrinėjo ir neišsprendė pareiškėjų Prašymo, 2023 m. balandžio 3 d. sprendimas nesukelia jokių konkrečių administracinių teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo, nors Prašyme buvo pateiktas konkretus ir aiškiai suformuluotas prašymas. Nagrinėdamas pareiškėjų Prašymą atsakovas pats turėjo kreiptis į atsakingas institucijas su prašymu atlikti atitinkamus veiksmus, reikalingus Prašymui teisingai išnagrinėti, šiuo atveju – į Administraciją, o ne rekomenduoti tai padaryti pačioms pareiškėjoms. Susiklostė tokia situacija, jog po NŽT Skyriaus 2023 m. balandžio 3 d. sprendimo priėmimo pareiškėjos turėjo kreiptis ne tik į Administraciją, tačiau ir pakartotinai į NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinį, kad pastaroji kreiptųsi į Administraciją dėl patikėjimo teise valdomų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo. NŽT Skyrius kelis kartus prasitęsė Prašymo išnagrinėjimo terminą, tačiau pateikė tik rekomendaciją dėl tolesnių veiksmų atlikimo. Pratęsdamas Prašymo nagrinėjimo terminus NŽT Skyrius pareiškėjoms sukėlė lūkestį, kad bus priimtas VAĮ reikalavimus atitinkantis individualus administracinis aktas.

2.8. NŽT 2023 m. gegužės 25 d. sprendimas neatitinka viešojo administravimo subjekto priimamiems sprendimams taikomų principų ir keliamų reikalavimų, priimtas nesilaikant Išankstinių ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Aplinkos ministerijos ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų NŽT direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90 (toliau – ir Taisyklės). Iš NŽT 2023 m. gegužės 25 d. sprendimo turinio nėra aišku, koks konkretus sprendimas priimtas dėl pareiškėjų (Taisyklių 30 p.), nes iš jame pateiktos motyvacijos tik galima numanyti, jog NŽT 2023 m. gegužės 25 d. sprendimu atmetė skundą dėl NŽT Skyriaus 2023 m. balandžio 3 d. sprendimo. NŽT 2023 m. gegužės 25 d. sprendime neįvertino esminės aplinkybės, jog Inspekcija pripažino, kad Ūkinis pastatas yra pastatytas teisėtai, taigi NŽT išnagrinėjo pareiškėjų Prašymą formaliai. Inspekcijai panaikinus Nurodymą dėl ūkinio pastato, NŽT privalėjo imtis veiksmų, kad pareiškėjai D. G. būtų suteikta teisė naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu Ūkiniu pastatu, esančiu valstybinėje žemėje. NŽT 2023 m. gegužės 25 d. sprendime nenurodė dėl ko NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinis, negalėjo kreiptis tiesiogiai į Administraciją dėl naujo žemės sklypo suformavimo ir patikėjimo teise valdomo žemės sklypo projekto rengimo, nors pareiškėjai D. G. priklausantis Ūkinis pastatas yra pastatytas valstybinėje žemėje, kurioje atsirado ne dėl jos, o dėl valstybės institucijų kaltės. Pareiškėjos skunde NŽT buvo nurodžiusios, jog NŽT Skyrius net kelis kartus prasitęsė Prašymo nagrinėjimo terminą, tačiau priėmė rekomendacinio pobūdžio sprendimą, tačiau NŽT 2023 m. gegužės 25 d. sprendime nepasisakyta dėl šio argumento.

3. Atsakovas NŽT Skyrius, atstovaujantis ir trečiajam suinteresuotam asmeniui NŽT, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

3.1. Pagal valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centre esančią informaciją Žemės sklypas, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, nuosavybės teise priklauso pareiškėjoms ir kitiems fiziniams asmenims, jame yra gyvenamasis namas, garažas, ūkiniai pastatai, kiemo statiniai. Žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esantis Vilniaus m. k. v., kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – miškų ūkio, naudojimo būdas – ekosistemų apsaugos miškų sklypai nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir patikėjimo teise valdomas NŽT.

3.2. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-205-466/2019 pagal pareiškėjų ieškinį atsakovams Inspekcijai, Administracijai ir NŽT, kuriuo buvo prašoma:

1) panaikinti Inspekcijos priimtus individualius administracinius aktus, t. y. Nurodymą dėl Ūkinio pastato, 2017 m. liepos 14 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)-PN-1131 (dėl krepšinio aikštelės); 2017 m. liepos 14 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)-PN-1130 (dėl tvoros);

2) panaikinti NŽT 2017 m. gruodžio 14 d. raštą Nr. 1SS-2952- (8.5.) „Dėl Jūsų skundo“ ir NŽT Skyriaus 2017 m. rugsėjo 20 d. raštą Nr. 49SJN-2067-(14.49.104) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo“; 3) įpareigoti Administraciją ir NŽT Skyrių atlikti visus veiksmus bei priimti visus administracinius sprendimus, būtinus pradėti žemės sklypo ir aplinkinės teritorijos formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą su tikslu išplėsti ieškovių valdomos namų valdos žemės sklypą pagal planą. Šioje civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 2 d. priimtu sprendimu nusprendė atmesti ieškovių (pareiškėjų) ieškinį, VAT 2020 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-582-460/2020 nusprendė atmesti ieškovių apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos sprendimą palikti nepakeistą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs ieškovių (pareiškėjų) kasacinį skundą, 2021 m. kovo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021 nusprendė VAT nutarties dalį, kuria palikta nepakeista sprendimo dalis atmesti ieškovių ieškinį dėl ieškovių reikalavimo panaikinti Inspekcijos Nurodymą dėl Ūkinio pastato ir įpareigoti Administraciją bei NŽT Skyrių priimti administracinius sprendimus, panaikinti ir perduoti šią bylos dalį VAT nagrinėti iš naujo, o likusią VAT nutarties dalį paliko nepakeistą.

Bylai suteiktas civilinės bylos Nr. e2A-4-432/2023. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-836-1159/2023 pagal vienos iš pareiškėjų ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai NŽT, kuriuo prašoma:

1) pripažinti negaliojančia 1993 m. rugsėjo 3 d. sutartį tarp ieškovės ir valstybės, atstovaujamos Vilniaus m. valdybos Rasų seniūno, dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (430 kv. m ploto) įsigijimo, panaikinant ir kitas Vilniaus miesto valdybos Potvarkio pagrindu dėl to paties žemės sklypo sudarytas žemės sklypo privatizavimo sutartis;

2) taikyti restituciją, išregistruoti teises į žemės sklypą, pervesti į laisvą žemės fondą ir išformuoti Žemės sklypą. Byla sustabdyta dėl civilinės bylos Nr. e2A-4-432/2023.

3.3. NŽT Skyriuje 2023 m. vasario 10 d. buvo gautas pareiškėjų Prašymas, kurio nagrinėjimo terminas buvo pratęstas atsakovo 2023 m. kovo 13 d. ir 2023 m. kovo 27 d. raštais. NŽT Skyrius, išnagrinėjęs Prašymą, priėmė 2023 m. balandžio 3 d. sprendimą. NŽT 2023 m. gegužės 2 d. gautas pareiškėjų skundas dėl NŽT Skyriaus 2023 m. balandžio 3 d. sprendimo panaikinimo, kurį NŽT išnagrinėjo 2023 m. gegužės 25 d. sprendimu. NŽT 2023 m. gegužės 25 d. gautas pareiškėjų 2023 m. gegužės 24 d. prašymas, adresuotas Administracijai ir NŽT, kuriuo jos prašė NŽT kreiptis į Administraciją su prašymu pradėti rengti valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio pagrindinis tikslas – sujungti valstybinės žemės sklypus su pareiškėjoms nuosavybės teise priklausančiu Žemės sklypu ir suformuoti naują žemės sklypą pagal galiojančius teisės aktus, jį padidinant (suformuojant namų valdą, į kurią būtų įtrauktas ir Ūkinis pastatas bei užtikrintas teisės aktų tvarka nustatytas jo naudojimas) pagal inventorinius duomenis ir faktinį naudojimą bei pridedamą matininko S. R. 2023 m. balandžio 19 d. brėžinį. NŽT Skyrius 2023 m. birželio 23 d. raštu Nr. 49SD-8574-(14.49.136 E.) informavo pareiškėjų atstovą, kad neturi teisinio pagrindo tenkinti minėto prašymo, todėl pasiūlė kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę.

3.4. Tiek teritorinis skyrius, nagrinėdamas pareiškėjų Prašymą, tiek ir NŽT, išnagrinėjusi jų skundą dėl 2023 m. balandžio 3 d. sprendimo, pagrįstai nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme ir Vilniaus apygardos teisme vyksta teisminiai ginčai dėl ginčui aktualių klausimų (civilinė byla Nr. e2A-4-432/2023 ir civilinė byla Nr. e2-836-1159/2023). NŽT 2023 m. gegužės 25 d. sprendime pagrįstai nurodė, kad, įvertinus civilinėje byloje Nr. e2-836-1159/2023 pareikšto ieškinio pagrindą ir dalyką bei vertindama ginčo esmę, vadovaudamasi VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatomis, pagrįstai priėmė sprendimą Prašymo dalį, susijusią su Žemės sklypo išformavimu, palikti nenagrinėtą. NŽT priėmė pagrįstą sprendimą, jog VAT priėmus sprendimą civilinėje byloje bei išsprendus Ūkinio pastato teisėtumo klausimą (civilinėje byloje Nr. e2A-4-432/2023 teismas nėra priėmęs procesinio sprendimo dėl reikalavimo, susijusio su Ūkinio pastato teisėtumu) ir Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmus sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-836-1159/2023, išregistruoti teises į Žemės sklypą, pervesti į laisvą žemės fondą ir išformuoti Žemės sklypą galės būti sprendžiamas klausimas dėl Žemės sklypo išformavimo ir naujo žemės sklypo po statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), ir Ūkinio pastato suformavimo ir Žemės sklypo performavimo būtinumo.

3.5. Parduodant kitos paskirties valstybinės žemės sklypus, reikalingus statinių eksploatavimui, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos žemės įstatymu, Žemės reformos įstatymu ir Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (toliau – ir Pardavimo ir nuomos taisyklės). Nagrinėjamu atveju Žemės sklypas ir šalia jo esanti valstybinė žemė patenka į Pavilnių regioninio parko teritoriją, todėl aktualūs ne tik Žemės reformos įstatyme (8 str. 6 d., 31 str. 7 d.) nustatyti ribojimai, bet ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nuostatos. Valstybiniuose parkuose žemė gali būti parduodama tik tais atvejais, kai ji yra: namų valdų žemė, asmeninio ūkio žemė, mėgėjų sodo ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemė, iki 1 ha žemės ūkio veiklai tinkama naudoti žemė, kuri yra įsiterpusi tarp privačios žemės sklypų.

3.6. Valstybinės žemės sklypai formuojami rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus (toliau – ir Projektas). Projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projektų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius, o valstybinės žemės sklypus parduoda ar išnuomoja NŽT (Žemės įstatymo 32 str.). Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Projektų rengimo taisyklės), nustato žemės sklypų Projektų rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką, taip pat atvejus ir tvarką, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant Projekto. Tuo atveju, kai formuojamas žemės sklypas prie nuosavybės teise priklausančių statinių, į organizatorių kreipiasi statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai; pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, todėl jei teismo sprendimu bus išformuotas Žemės sklypas, dėl naujo žemės sklypo suformavimo į organizatorių – Administracijos direktorių, turės kreiptis statinių, esančių (duomenys neskelbtini), savininkai (Projektų rengimo taisyklių 12 p., 13 p., 7.8 p.).

3.7. NŽT Skyriaus 2023 m. balandžio 3 d. sprendime ir NŽT 2023 m. gegužės 25 d. sprendime (toliau abu kartu – ir Sprendimai) pareiškėjoms nurodytos aktualios teisės aktų nuostatos, reguliuojančios ginčo santykius, išsamiai analizuotos bei įvertintos situacijai reikšmingos faktinės aplinkybės ir vykstantys teisminiai procesai, todėl jie yra išsamūs ir motyvuoti, atitinkantys administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, o tai, kad pareiškėjos nesutinka su skundžiamų sprendimų turiniu, nesudaro pagrindo pripažinti, kad jie buvo pateikti netinkamai. Atsakovas tinkamai įvertino Prašymo turinį, jį tinkamai išnagrinėjo pagal aptartuose teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, priėmė Sprendimus, atitinkančius VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, kurie pagrįsti teisės aktų analize, paaiškintos atsisakymo priežastys, todėl nėra pagrindo jų naikinti ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų Prašymą.

4. Tretieji suinteresuoti asmenys N. T. ir P. T. atsiliepime į skundą prašo skundą tenkinti, nes sutinka su visomis pareiškėjų skunde išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais.

5. Tretieji suinteresuoti asmenys L. G. ir R. Ž. nepateikė atsiliepimų į skundą.

II. 6. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 8 d. sprendimu pareiškėjų N. M. G. ir D. G. skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino NŽT Skyriaus 2023 m. balandžio 3 d. sprendimą ir NŽT 2023 m. gegužės 25 d. sprendimą, atmetė kitą skundo dalį. Teismas priteisė pareiškėjoms lygiomis dalimis iš atsakovo 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

7. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

7.1. Pareiškėjoms N. M. G. ir D. G. nuosavybės teise kartu su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis N. T., P. T., L. G. ir R. Ž. bendrosios nuosavybės teise priklauso 0,1994 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

7.2. Pareiškėjai D. G. nuosavybės teise taip pat priklauso už Žemės sklypo ribų esantis ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

7.3. Žemės sklypas suformuotas 1993 m. pagal tuo metu galiojusio Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 5 punktą. Tuometiniai statinių savininkai ir namų valdos žemės naudotojai 1992 m. pateikė prašymą Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui suformuoti namų valdos žemės sklypą prie jų nuosavybės teise valdomų statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto valdybos 1993 m. gegužės 27 d. potvarkiu Nr. 1038V prie statinių (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas 0,1994 ha ploto Žemės sklypas.

7.4. Suformavus Žemės sklypą dalis tuometinių savininkų teisėtai valdomų statinių, įskaitant tvorą, Ūkinį pastatą, sodinius ir daržus, liko už suformuoto Žemės sklypo ribų, t. y. valstybinėje žemėje. Visi šie statiniai ir sodiniai buvo pastatyti ir įrengti dar iki 1993 m. ir pateko į namų valdos teritoriją, priskirtą ir pažymėtą 1985 m. žemės sklypo su statiniais inventoriniame plane. Minėtai namų valdai suformuoto Žemės sklypo ribos neatitiko dar 1985 m. inventorinėje byloje esančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nurodyto faktiškai naudoto 1,2564 ha sklypo ploto ir ribų, o vietoje to Žemės sklypas buvo suformuotas tik 0,1994 ha ploto. Vėliau visa aplink Žemės sklypą esanti valstybinė žemė (miškų ūkio paskirties), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) su bendraturčiams priklausiusiais jų faktiškai valdytoje namų valdoje buvusiais Ūkiniu pastatu, sodais, daržais ir kt. automatiškai buvo įtraukti į steigiamo Pavilnių regioninio parko teritoriją, kurioje galioja Parko tvarkymo planas.

7.5. Pareiškėjos kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamos panaikinti Inspekcijos Nurodymą dėl ūkinio pastato, 2017 m. liepos 14 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)-PN-1131 ir 2017 m. liepos 14 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)-PN-1130, taip pat prašė panaikinti NŽT 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. 1 SS-2952-(8.5), NŽT Skyriaus 2017 m. rugsėjo 20 d. raštą Nr. 49SFN-2067-(14,49.104) ir įpareigoti Administraciją bei NŽT Skyrių priimti visus administracinius sprendimus, būtinus pradėti žemės sklypo ir aplinkinės teritorijos formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, turint tikslą išplėsti pareiškėjų valdomos namų valdos žemės sklypą iki miškų ūkio paskirties žemės sklypo ribų pagal pridedamą žemės sklypo planą.

7.6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-205-466/2019 pareiškėjų (ieškovių) ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-582-560/2020 pareiškėjų (ieškovių) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo atmetė, minėtą sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. kovo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021 VAT 2020 m. balandžio 30 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. sprendimo dalis atmesti ieškinį dėl ieškovių (pareiškėjų) reikalavimo panaikinti Inspekcijos Nurodymą dėl ūkinio pastato ir įpareigoti Administraciją bei NŽT Skyrių priimti administracinius sprendimus, panaikino ir perdavė šią bylos dalį Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo; kitą nutarties dalį paliko nepakeistą.

7.7. Pareiškėjos 2022 m. birželio 17 d. pateikė NŽT pasiūlymą sudaryti taikos sutartį, kuriame išdėstė galimus kilusio ginčo išsprendimo būdus. Pareiškėjos 2022 m. liepos 19 d. gavo Inspekcijos atsakymą į Pasiūlymą dėl sutikimo sudaryti taikos sutartį dalyje dėl Nurodymo dėl ūkinio pastato, kadangi pareiškėjų pateiktų dokumentų pagrindu pripažino, jog Ūkinis pastatas buvo pastatytas teisėtai. Inspekcija 2023 m. vasario 1 d. raštu informavo NŽT, jog Inspekcijos viršininko pavaduotojas 2022 m. lapkričio 10 d. potvarkiu panaikino Nurodymą dėl ūkinio pastato.

7.8. Pareiškėjos 2023 m. vasario 10 d. pateikė NŽT prašymą, kuriame prašė išformuoti Žemės sklypą ir suformuoti naują žemės sklypą pagal galiojančius teisės aktus, jį padidinant (suformuojant namų valdą, į kurią būtų įtrauktas Ūkinis pastatas ir užtikrintas teisės aktų tvarka nustatytas jo naudojimas) pagal inventorinius duomenis ir faktinį naudojimą bei pridedamą matininko S. R. 2022 m. birželio 14 d. brėžinį. NŽT 2023 m. kovo 13 d. ir 2023 m. kovo 27 d. raštais informavo apie Prašymo nagrinėjimo termino pratęsimus.

7.9. NŽT Skyrius priėmė 2023 m. balandžio 3 d. sprendimą, kuriame nurodė, jog „<...> manytina, kad pirmiausiai turėtų būti parengtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriame Ūkinis pastatas rytinėje sklypo dalyje ties (duomenys neskelbtini) gatve būtų įtrauktas į namų valdą, tik tada Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo sprendimu būtų galimybė patikslinti Žemės sklypo ribas“. Pareiškėjos 2023 m. balandžio 24 d. kreipėsi į NŽT ir Administraciją su prašymu dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo bei 2023 m. gegužės 2 d. pateikė skundą NŽT dėl NŽT Skyriaus 2023 m. balandžio 3 d. sprendimo, kuriame prašė išnagrinėti jų 2023 m. vasario 10 d. Prašymą.

7.10. Išnagrinėjusi pareiškėjų skundą, NŽT priėmė 2023 m. gegužės 25 d. sprendimą, kuriame nurodė, kad: „Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad tik Vilniaus apygardos teismui priėmus sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-4-432/2023, kad Ūkinis pastatas pastatytas teisėtai, ir Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmus sprendimą Civilinėje byloje, išregistruoti teises į Žemės sklypą, pervesti į laisvą žemės fondą ir išformuoti Žemės sklypą galės būti sprendžiamas klausimas dėl Žemės sklypo išformavimo ir naujo žemės sklypo po statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) ir Ūkiniu pastatu suformavimo ir Žemės sklypo performavimo būtinumo.“. Be to, NŽT sprendime nurodė, jog tuo atveju, kai formuojamas žemės sklypas prie nuosavybės teise priklausančių statinių į organizatorių kreipiasi statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, todėl jei teismo sprendimu bus išformuotas Žemės sklypas, dėl naujo žemės sklypo suformavimo į organizatorių – Savivaldybės administracijos direktorių, turės kreiptis statinių, esančių (duomenys neskelbtini), savininkai, tad pareiškėjų teiginys, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius Prašymo nagrinėjimo metu turėjo kreiptis į Savivaldybės administraciją dėl naujo žemės sklypo suformavimo ir patikėjimo teise valdomo žemės sklypo Projekto rengimo, nėra teisingas.

8. Teismas atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-4-432/2023 pareiškėjų (ieškovių) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. sprendimo patenkino iš dalies. Teismas, be kita ko, panaikino NŽT Skyriaus 2017 m. rugsėjo 20 d. raštą Nr. 49SFN-206-(14.49.104) ir NŽT 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. 1SS-2952-(8.5.) bei įpareigojo NŽT Skyrių iš naujo išnagrinėti ieškovių (pareiškėjų) 2017 m. rugsėjo 5 d. prašymą dėl 0,1994 ha ploto Žemės sklypo namų valdos ribų padidinimo. Teismas konstatavo, kad NŽT institucijų sprendimai buvo priimti, galiojant privalomajam nurodymui pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)-PN-1124 (kuris Inspekcijos viršininko pavaduotojo 2022 m. lapkričio 10 d. potvarkiu buvo panaikintas), šie NŽT institucijų sprendimai yra neteisingi, naikintini, jais išspręsti klausimai turi būti išnagrinėti iš naujo, įvertinant panaikintą Nurodymą dėl ūkinio pastato ir su šiuo panaikinimu susijusius faktus. Ieškovės dėl šių NŽT institucijų sprendimų pareiškė sudėtingą reikalavimą: „įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir NŽT Vilniaus miesto skyrių atlikti visus veiksmus bei priimti visus administracinius sprendimus, būtinus pradėti žemės sklypo ir aplinkinės teritorijos formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą su tikslu išplėsti ieškovių valdomos namų valdos žemės sklypą pagal matininko S. R. 2017 m. balandžio 5 d. parengtą faktiškai naudojamos namų valdos žemės sklypo planą“. Įvertinęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose (žr., pvz., 2023 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-38-575/2023), jog ydingi institucijų sprendimai yra panaikinami, o sprendimus priėmusios institucijos įpareigojamos iš naujo išnagrinėti prašymus, dėl kurių priimti šie sprendimai, VAT darė išvadą, kad analogiškas sprendimas priimtinas ir šioje byloje, tokiu būdu iš dalies patenkinant 2 ieškovių reikalavimą: NŽT Skyrius įpareigotinas iš naujo išnagrinėti ieškovių 2017 m. rugsėjo 5 d. prašymą dėl 0,1994 ha ploto žemės sklypo namų valdos ribų padidinimo į Žemės sklypo ribas įtraukiant inventorizuotą bei sodinių ir statinių užimamą plotą.

9. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalimi, 3 straipsnio 2 dalimi, 91 straipsniu, VAĮ nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šių teisės normų taikymo ir aiškinimo aspektu ir nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos siekia, jog atsakovas iš esmės išformuotų Žemės sklypą ir suformuotų naują žemės sklypą pagal galiojančius teisės aktus, jį padidinant (suformuojant namų valdą, į kurią būtų įtrauktas Ūkinis pastatas ir užtikrintas teisės aktų tvarka nustatytas jo naudojimas) pagal inventorinius duomenis ir faktinį naudojimą bei matininko S. R. 2022 m. birželio 14 d. brėžinį. Teismas vertino, jog pareiškėjų skundžiami sprendimai turi būti vertinami kaip administracinės procedūros sprendimai.

10. Teismas nurodė, kad bendrosios kompetencijos teismo bylose konstatuota, jog Nurodymas dėl ūkinio pastato Inspekcijos viršininko pavaduotojo 2022 m. lapkričio 10 d. potvarkiu buvo panaikintas, nustačius, jog Ūkinis pastatas pastatytas teisėtai. Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjų Prašymą, iš esmės šių aplinkybių niekaip nevertino, nors Prašymo pateikimo metu jos jau turėjo būti jam žinomos, kadangi atsakovas dalyvavo nagrinėjant bylas bendrosios kompetencijos teisme. Iš Sprendimų turinio nėra pakankamai aišku, kokius konkrečius teisės aktus taikė atsakovas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjų Prašymą, taip pat nėra aišku, ar atsakovas vertino pareiškėjų pateiktus papildomus dokumentus, faktą, jog Ūkinis pastatas pastatytas teisėtai, kurių pagrindu pareiškėjos prašė išformuoti Žemės sklypą ir suformuoti naują žemės sklypą pagal pateiktus naujus duomenis. Teismas pažymėjo, jog nei papildomų dokumentų, nei jų vertinimo NŽT Skyrius ir NŽT Sprendimuose nenurodė, todėl jie ne tik nepagrįsti teisės normomis, bet ir nemotyvuoti, tik nurodant, jog pareiškėjos pačios gali kreiptis į Administraciją su prašymu suformuoti žemės sklypą, kaip statinių savininkės. Teismas pripažino, kad atsakovas ir NŽT, priimdami neigiamas pasekmes pareiškėjoms sukeliančius Sprendimus, jų tinkamai nepagrindė nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl nusprendė, jog NŽT Skyriaus ir NŽT Sprendimai neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl juos panaikino (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).

11. Dėl pareiškėjų reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jų Prašymą, teismas pažymėjo, kad VAT 2023 m. spalio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-4-432/2023 nustatyta, jog teismas iš esmės patenkino pareiškėjų reikalavimą, t. y. įpareigojo NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2017 m. rugsėjo 5 d. prašymą dėl 0,1994 ha ploto žemės sklypo namų valdos ribų padidinimo į Žemės sklypo ribas, įtraukiant inventorizuotą bei sodinių ir statinių užimamą plotą. Todėl, nors yra pagrindas įpareigoti NŽT iš naujo nagrinėti pareiškėjų Prašymą, teismas priėjo prie išvados, kad toks įpareigojimas būtų perteklinis, dėl to jo netenkino.

12. Teismas nenagrinėjo kitų proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, pripažinęs, kad jie yra neesminiai ir nekeičia šiame sprendime padarytos išvados. Kadangi teismas tenkino pagrindinį pareiškėjų skundo reikalavimą, priteisė pareiškėjoms iš atsakovo 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

III. 13. NŽT apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundo netenkinti.

14. NŽT apeliaciniame skunde pakartoja pareiškėjų skundo reikalavimus, skundžiamo teismo sprendimo motyvus dėl Sprendimų neteisėtumo ir nepagrįstumo, akcentuoja, jog nesutinka su dalimi teismo sprendimo šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Sprendimuose nurodyti teisės aktai, kuriais vadovaujantis jie buvo priimti. Nepagrįsta teismo išvada, jog pareiškėjų Prašymas buvo išnagrinėtas formaliai, Sprendimai nemotyvuoti. Nėra ginčo dėl to, kad tarp pareiškėjų ir NŽT vyko teisminiai ginčai, kurie buvo nurodyti Sprendimuose (civilinė byla Nr. e2-17542-1159/2022 (Nr. e2-217-1159/2024) ir civilinė byla Nr. e2A-4-432/2023). Vykdant Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 17 d. nutartį, NŽT Skyrius 2023 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. 49SD-16500-(14.49.136 E.) „Dėl informacijos pateikimo, adresu (duomenys neskelbtini)“ pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjų 2017 m. rugsėjo 5 d. prašymą dėl 0,1994 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), namų valdos ribų padidinimo ir neturi duomenų, kad šis raštas būtų apskųstas.

14.2. Aptarus Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktą (teritorijų planavimas, bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra savarankiška savivaldybių funkcija), akcentuojama, kad NŽT negali veikti viršydama turimos kompetencijos ribas ir priimti sprendimus dėl teritorijų planavimo. NŽT 2023 m. gegužės 25 d. sprendime pagrįstai nurodyta, kad iki to momento, kol teismas nepriėmė sprendimo išregistruoti teises į Žemės sklypą, pervesti jį į laisvą žemės fondą ir išformuoti Žemės sklypą, NŽT negali spręsti klausimo dėl Žemės sklypo išformavimo ir naujo žemės sklypo po statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) ir Ūkiniu pastatu suformavimu ir Žemės sklypo performavimo būtinumo. NŽT vadovavosi Sprendimų priėmimo metu galiojusiu teisiniu reguliavimu (Žemės įstatymo 32 str., Projektų rengimo taisyklės) ir pareiškėjoms pagrįstai nurodė kreipimosi į organizatorių tvarką, o atsižvelgusi į tai, kad klausimas dėl Žemės sklypo išformavimo buvo nagrinėjamas teisme, vadovavosi VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 4 punktu ir nenagrinėjo Prašymo dalies, susijusios su Žemės sklypo išformavimu.

14.3. Nors teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog nėra aišku, ar buvo vertintas faktas, kad Ūkinis pastatas pastatytas teisėtai, NŽT Skyriaus 2023 m. balandžio 3 d. sprendime minimas Inspekcijos 2022 m. lapkričio 10 d. potvarkis, tačiau Sprendimų priėmimo metu Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla dėl Ūkinio pastato statybos teisėtumo ir tik 2023 m. spalio 17 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad iki nutarties priėmimo Ūkinio pastato teisėtumo klausimas prarado aktualumą. Todėl pareiškėjoms nurodyta kreiptis į Administracijos direktorių dėl Projekto, kuriame Ūkinis pastatas rytinėje sklypo dalyje ties (duomenys neskelbtini) gatve būtų įtrauktas į namų valdą, pasibaigus teisminiams procesams.

15. Pareiškėjos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

16. Pareiškėjos atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja bylos faktines aplinkybes, skundo argumentus, susijusius su NŽT Skyriaus 2023 m. balandžio 3 d. sprendimo (nenagrinėjo ir nesprendė Prašymo, priėmė rekomendacinio pobūdžio atsakymą, nesukelia jokių konkrečių teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo, neatitinka gero administravimo principo, nesikreipta į atsakingas institucijas su prašymu atlikti veiksmus, nepriimtas vienas iš Taisyklių 30 p. nurodytų sprendimų, neįvertinta aplinkybė, jog Inspekcija pripažino, kad Ūkinis pastatas pastatytas teisėtai) neatitiktimi VAĮ reikalavimams, NŽT 2023 m. gegužės 25 d. sprendimo turiniu, vadovaujasi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 10 straipsniu, Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 32 straipsnio 3 dalies 12 punktu, Projektų rengimo taisyklių 13.1 punktu ir akcentuoja, kad iš NŽT 2023 m. gegužės 25 d. sprendimo turinio nebuvo aišku, kodėl NŽT, būdama valstybinės žemės patikėtiniu, negalėjo tiesiogiai kreiptis į Administraciją dėl naujo žemės sklypo formavimo ir patikėjimo teise valdomo žemės sklypo projekto rengimo, nors Ūkinis pastatas yra valstybinėje žemėje, t. y. šiuo atveju nėra susiklosčiusi tokia situacija, kuomet yra prašoma suformuoti žemės sklypą prie statinio, šiuo atveju pareiškėjai D. G. priklausantis Ūkinis pastatas yra valstybinėje žemėje ir joje atsirado ne dėl pareiškėjos, o dėl valstybės institucijų kaltės. Po NŽT Skyriaus 2023 m. balandžio 3 d. sprendimo priėmimo, pareiškėjo turėjo kreiptis ne tik į Administraciją, tačiau ir pakartotinai į NŽT, kad NŽT kreiptųsi į Administraciją dėl patikėjimo teise valdomų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo. Pakartojusios skundžiamo teismo sprendimo motyvus dėl Sprendimų neatitikties VAĮ 10 straipsnio reikalavimams, pareiškėjos teigia, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

17. Tretieji suinteresuoti asmenys P. T. ir N. T. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo palaikantys pareiškėjų atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2023 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. 49SD-3750-(14.49.136E.) „Dėl informacijos pateikimo“ ir NŽT 2023 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. 1SS-815-(5.59 E.) „Dėl Jūsų skundo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjų N. M. G. ir D. G. reikalavimo įpareigoti NŽT Skyrių išnagrinėti pareiškėjų 2023 m. vasario 10 d. prašymą dėl žemės sklypo išformavimo iš naujo, teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. gegužės 8 d. sprendimu pareiškėjų skundą patenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad atsakovas ir NŽT, priimdami neigiamas pasekmes pareiškėjoms sukeliančius Sprendimus, jų tinkamai nepagrindė nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nusprendė, jog NŽT Skyriaus ir NŽT Sprendimai neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl juos panaikino (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.). Dėl pareiškėjų reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jų Prašymą, teismas pažymėjo, kad VAT 2023 m. spalio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-4-432/2023 teismas iš esmės patenkino pareiškėjų reikalavimą, t. y. įpareigojo NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2017 m. rugsėjo 5 d. prašymą dėl 0,1994 ha ploto žemės sklypo namų valdos ribų padidinimo į Žemės sklypo ribas, įtraukiant inventorizuotą bei sodinių ir statinių užimamą plotą, todėl Prašymo netenkino kaip perteklinio.

20. Atsakovas su anksčiau minėtu teismo sprendimu ir jame padarytomis išvadomis nesutinka, apeliaciniame skunde prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundo netenkinti. Apelianto nuomone pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjų Prašymas buvo išnagrinėtas formaliai, nenurodyti teisės aktai, kuriais vadovaujantis jie buvo priimti.

21. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABT 140 str. 1 d.).

22. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Sprendimai neatitinka VAĮ reikalavimų. Atsakovas kaip viešojo administravimo subjektas yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose. Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų.

Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai, išaiškinti visas klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes, išklausyti asmenis, kurių atžvilgiu yra priimami administraciniai sprendimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5184-575/2019), taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, 2014 m. balandžio 22 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 ir kt.).

Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014).

Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013). Kaip ne kartą akcentavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2294/2012, 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012 ir kt.).

23. Ginčijami Sprendimai iš esmės grindžiami aplinkybe, kad klausimas dėl Žemės sklypo po statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) ir Ūkiniu pastatu suformavimo (performavimo) galės būti sprendžiamas tik Vilniaus apygardos teismui ir Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmus sprendimus civilinėse bylose. Tačiau šie atsakovo argumentai niekaip nepaneigia pirmosios instancijos teismo teiginių, jog iš Sprendimų nėra aišku, ar atsakovas vertino pareiškėjų pateiktus papildomus dokumentus ir faktą, jog Ūkinis pastatas pastatytas teisėtai (pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Inspekcijos viršininko pavaduotojas 2022 m. lapkričio 10 d. potvarkiu panaikino Nurodymą dėl ūkinio pastato bei apie tai 2023 m. vasario 1 d. raštu informavo NŽT), kadangi dėl šių aplinkybių Sprendimuose nepasisakyta. Nagrinėjamu atveju Sprendimuose nėra nurodytos visos Prašymo išsprendimui reikšmingos faktinės aplinkybės, nėra pateikta išsami faktinės situacijos analizė, o iš Sprendimų turinio nėra pakankamai aišku, kokius konkrečius teisės aktus taikė atsakovas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjų Prašymą. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovo nurodyta teisės norma (Projekto rengimo taisyklių 13 punktas) savaime nelemia prašymo netenkinimo. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad priimant skundžiamus Sprendimus nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas. Situacijai įvertinti reikšmingos aplinkybės (Inspekcija pripažino, kad Ūkinis pastatas buvo pastatytas teisėtai ir panaikino Nurodymą dėl ūkinio pastato, Ūkinis pastatas yra valstybinėje žemėje) arba nenustatytos, arba nesusietos su teisės normomis, kurios aktualios nagrinėjamoje byloje.

24. Palangos miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde nurodo papildomų teisės normų ir Sprendimo priėmimo motyvų, kurie jame nebuvo išdėstyti (pažymėdama, jog vadovavosi galiojusiu teisiniu reguliavimu, t.y. Žemės įstatymo 32 straipsniu). Pagal administracinių teismų praktiką administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013, 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015). Teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų ar kitokių procesinių veiksmų metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji teisės aktų priėmimo pagrindimo pagrindai. Priešingu atveju teisminės gynybos besikreipusiam asmeniui taptų sunku apsiginti, o teismui – apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas bei priimti sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1068/2014, 2021 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1668-789/2021).

25. Taigi, įvertinusi ginčijamų Sprendimų turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjų Prašymas, kuriuo siekiama, jog atsakovas iš esmės išformuotų Žemės sklypą ir suformuotų naują žemės sklypą pagal galiojančius teisės aktus, jį padidinant (suformuojant namų valdą, į kurią būtų įtrauktas Ūkinis pastatas ir užtikrintas teisės aktų tvarka nustatytas jo naudojimas) pagal inventorinius duomenis ir faktinį naudojimą bei matininko S. R. 2022 m. birželio 14 d. brėžinį nėra tinkamai išnagrinėtas ir atsakovo Sprendimai nėra tinkamai motyvuoti. Šiame kontekste pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad bylos duomenys ir nustatytos bylos aplinkybės leidžia spręsti, jog Sprendimuose nėra nurodytos visos Prašymo išsprendimui reikšmingos faktinės aplinkybės ir faktinės situacijos analizė, nėra pakankamai aišku, kokius konkrečius teisės aktus taikė atsakovas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjų Prašymą.

26. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir tinkamai aiškino bei taikė byloje aktualias teisės normas, teisingai išsprendė klausimą dėl Sprendimų teisėtumo, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, iš esmės pritardama teismo padarytoms išvadoms, neaptarinėja kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie neturi reikšmės bylos išsprendimui, skundžiamą Regionų apygardos administracinio teismo 2024 m. gegužės 8 d. sprendimą palieka nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmeta (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė